Civilinė byla Nr. 2A-1624-221/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15475-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei O. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovės O. S. priešieškinį ieškovui A. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė teismo patenkinti ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo:

-        Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.2. punktą ir jį išdėstyti taip:

1.2.        O. G. gyvenamoji vieta ir dalyvavimas jį auklėjant.

1.2.1.        Nepilnamečio vaiko O. G. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. G. 

1.2.2.        Motina turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku iš anksto šalių suderintu laiku.

-        Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.4. punktą ir jį išdėstyti taip:

2.4.        O. S. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui O. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur iki O. G. sulauks pilnametystės.

2.5.        Šios sutarties 2.4. punkte nurodytas išlaikymas turi būti pervedamas iki einamojo mėnesio 15 dienos į A. G. vardu atidarytą sąskaitą banke. A. G. iš O. S. gautas lėšas vaiko išlaikymui įsipareigoja tvarkyti uzufrukto teise, vadovaudamasis vaiko interesais.

2.6.        A. G. išlaikymą O. G. teikia iš savo asmeninių pajamų visapusiškai rūpindamasis O. G. auklėjimu, švietimu, ugdymu, sveikata, maitinimu, apranga, priežiūra, kitais poreikiais ir interesais.

2.       Teismui netenkinus ieškovo ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovas prašė teismo patenkinti ieškinio reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovo, atsakovės ir O. G. lankymosi bendrose psichologo konsultacijose, vaiko išlaikymui skirtų pinigų naudojimo:

-       Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.2. punktą ir išdėstyti jį taip:

1.2. O. G. gyvenamoji vieta ir dalyvavimas jį auklėjant.

1.2.1.        Nustatyti kas savaitinį trijų pakopų vaiko O. G. susitikimą su tėvu A. G., dalyvaujant psichologui (Susitikimo tvarka: atsakovė kartu su O. G. atvyksta pas psichologą, kuris kartu su atsakove ir vaiku išsiaiškintų jų baimes, lūkesčius dėl susitikimo ir kitus svarbius klausimus. Tada atsakovė išvyksta, palikdama sūnų pas psichologą, kuris individualiai kalbasi su vaiku iki susitikimo su ieškovu. Atvykus ieškovui, vyksta tėvo susitikimas su vaiku, dalyvaujant psichologui, po kurio vaikui su tėvu būtų siūloma praleisti laiką drauge. Po šio susitikimo vyksta veidrodinis vaiko perdavimas motinai, tai yra pradžioje ieškovas ir sūnus kartu su psichologu aptartų įvykusį susitikimą, vėliau, ieškovui išėjus, psichologas individualiai kalbėtųsi su vaiku apie jo savijautą ir patirtus išgyvenimus ir, pasirodžius motinai, buvęs susitikimas su tėvu būtų aptariamas psichologo kartu su O. G. ir atsakove), įpareigojant, kad minėti susitikimai vyksta vieną kartą per savaitę, kiekvienos savaitės trečiadienį (arba kitą teismo paskirtą dieną), bei psichologo paskirtais laikais ieškovas, O. G. ir atsakovė privalo atvykti į VšĮ Šeimos santykių institutą (įmonės kodas: 135809596; adresas: L. Zamenhofo g. 7 / Kurpių 10, LT-44287 Kaunas). Nustatyti, kad atsakovė privalo pristatyti sūnų į VšĮ Šeimos santykių institutą trijų pakopų vaiko susitikimui su tėvu. Susitikimų kiekvienais metais turi įvykti ne mažiau kaip 52. Dėl objektyvių priežasčių neįvykęs susitikimas turi būti perkeliamas į kitą dieną, bet ne iš viso jo atsisakyta. Šaliai, dėl kurios neatvykimo susitikimas neįvyko, tenka pareiga per 10 darbo dienų nuo objektyvių priežasčių išnykimo organizuoti perkeltą susitikimą derinant susitikimo laiką su psichologu ir su kita šalimi raštu (elektroniniu paštu). Atsakovė privalo suderinti sūnaus užimtumą būreliuose, kituose užsiėmimuose ir jo laisvalaikį bei atostogas, savo laisvalaikį ir užimtumą darbe taip, jog būtų užtikrintas ieškovo ir O. G. susitikimų pas psichologą periodiškumas – vienas kartas per savaitę. Nustatyti, kad psichologo paslaugas lygiomis dalimis apmoka ieškovas ir atsakovė. Minėti susitikimai vyksta iki tol, kol, atsižvelgiant į vaiko būklę ir nusiteikimą betarpiškam bendravimui, psichologas, ieškovas ir atsakovė nusprendžia, kad O. G. šių susitikimų nebereikia ir pasirašo rašytinį susitarimą nutraukti tokio pobūdžio susitikimus.

1.2.2.        A. G. kiekvienos savaitės pirmadienį sūnų paima iš jo lankomos mokyklos po paskutinės pamokos pagal pamokų tvarkaraštį (prailginto mokymo grupė nėra privalomos pamokos) ir grąžina sūnų O. S. 20.00 val. atvedant vaiką į PC „Maxima“, prie Kalniečių/Ukmergės gatvių sankirtos. Jei pirmadieniais O. G. lankytų papildomo ugdymo užsiėmimus, A. G. po privalomų pamokų palydi O. G. į papildomo ugdymo užsiėmimus, arba nuveža, jei jie vyksta ne vaiko lankomoje mokykloje. Laiką po užsiėmimų iki grąžinimo O. S. A. G. praleidžia kartu su sūnumi. O. G. atostogų (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) metu kiekvienos savaitės pirmadienį, 15.00 val., O. S. dėl sūnaus bendravimo su tėvu įpareigojama atvesti O. G. į minėtą PC „Maxima“, esantį prie Kalniečių/Ukmergės gatvių sankirtos, o A. G. grąžina sūnų 20.00 val. minėtame PC „Maxima“. Jei bendravimas neįvyksta dėl A. G. negalėjimo bendrauti su vaiku, bendravimas su sūnumi nukeliamas.

1.2.3.        A. G. kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį, O. G. paima iš sūnaus lankomos mokyklos po paskutinės pamokos pagal pamokų tvarkaraštį (prailginto mokymo grupė nėra privalomos pamokos) ir iki sekmadienio 20.00 val. nepertraukiamai leidžia laiką su O. G. (vaikas pas tėvą nakvoja). Jei pirmą mėnesio penktadienį O. G. lanko papildomo ugdymo užsiėmimus, A. G. palydi jį į papildomo ugdymo užsiėmimus po paėmimo iš mokyklos, arba nuveža, jei užsiėmimai vyksta kitoje vietoje nei yra O. G. lankoma ugdymo įstaiga. Sekmadienį, 20.00 val. A. G. grąžina sūnų O. S., atvesdamas jį į PC „Maxima“, prie Kalniečių/Ukmergės gatvių sankirtos. O. G. atostogų (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) metu pirmą mėnesio penktadienį, 18.00 val., O. S. dėl sūnaus bendravimo su tėvu įpareigojama atvesti O. G. į minėtą PC „Maxima“, esantį prie Kalniečių/Ukmergės gatvių sankirtos, o A. G. grąžina sūnų sekmadienį 20.00 val. minėtame PC „Maxima“. Jei bendravimas neįvyksta dėl A. G. negalėjimo bendrauti su vaiku, bendravimas su sūnumi nukeliamas į kito mėnesio pirmą penktadienį. Jei bendravimas neįvyksta dėl O. G. ligos, ar dėl bet kokių kitų priežasčių (išskyrus A. G. negalėjimą bendrauti) bendravimas nukeliamas anksčiau minėta tvarka, į antrą mėnesio penktadienį, o dar nepavykus pabendrauti – į trečią mėnesio penktadienį, ir analogiškai į kitą (kitus) penktadienius.

1.2.4.        Bendravimas per šventes. O. G. šventines dienas leidžia su O. S. (bendravimo tvarkos 1, 2 punktai netaikomi per valstybinių švenčių dienas). Laikotarpį nuo gruodžio 27 d. iki gruodžio 31 d. O. G. praleidžia pas tėvą A. G. (ta pačia tvarka kaip ir savaitgalio bendravimas, numatytas 3-iame punkte, tai yra vaikas visą laiką būna su tėvu ir pas jį nakvoja), O. S. kiekvienų metų gruodžio 27 d. 10.00 val. įpareigojama pristatyti O. G. į PC „Maxima“, esantį Kaune, prie Kalniečių/Ukmergės gatvių sankirtos, o A. G. O. G. grąžina gruodžio 31 d. 14.00 val. atvesdamas sūnų į minėtą PC.

1.2.5.        Vaikas kiekvienais metais su tėvu nepertraukiamai leidžia visą rugpjūčio mėnesio savaitę, į kurią patenka tėvo gimimo diena ((duomenys neskelbtini)) (bendravimo tvarkos 1, 2 punktai netaikomi). O. S. tos savaitės pirmadienį 18.00 val. atveda sūnų O. G. į PC „Maxima“, esantį Kaune, prie Kalniečių/Ukmergės gatvių sankirtos, o A. G. sūnų O. S. grąžina tos pačios savaitės sekmadienį 21.00 val., atvesdamas sūnų į minėtą PC „Maxima“.

1.2.6.        A. G. mobiliuoju telefonu su sūnumi O. G. bendrauja neribotą laiką, neribojant tėvo skambučių vaikui. O. S. įpareigojama nedaryti kliūčių (neslėpti nuo vaiko telefono, nedrausti vaikui atsiliepti į tėvo skambutį ir pan.) A. G. bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į vaiko norą, vaiko dienos rėžimą.

1.2.7.        O. G. gimimo dienos išvakarėse, kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) A. G. sūnų paima iš mokyklos pasibaigus privalomoms pamokoms pagal vaiko pamokų tvarkaraštį (prailginto mokymo grupė nėra privalomos pamokos) ir grąžina sūnų O. S. 20.00 val. atvedant vaiką į PC „Maxima“, prie Kalniečių/Ukmergės gatvių sankirtos. Jei O. G. gimimo dienos išvakarėse O. G. lankytų papildomo ugdymo užsiėmimus, A. G. po pamokų palydi O. G. į papildomo ugdymo užsiėmimus, arba nuveža, jei jie vyksta ne vaiko lankomoje mokykloje. Laiką po užsiėmimų iki O. G. grąžinimo O. S. A. G. praleidžia kartu su sūnumi. Tuo atveju, jei O. G. gimtadienio išvakarės ((duomenys neskelbtini)) patenka į savaitgalį (šeštadienį ar sekmadienį), O. S. dėl sūnaus bendravimo su tėvu įpareigojama 15.00 val. atvesti O. G. į minėtą PC „Maxima“, o A. G. grąžina sūnų 20.00 val. minėtame PC „Maxima“. Jei bendravimas neįvyksta dėl A. G. negalėjimo bendrauti su vaiku, bendravimas su sūnumi perkeliamas į (duomenys neskelbtini). Jei bendravimas neįvyksta dėl O. G. ligos ar bet kokių kitų priežasčių, bendravimas nukeliamas anksčiau minėta tvarka, į bet kurią kitą savaitės dieną A. G. pasirinkimu, apie tai informuojant O. S. elektroniniu paštu.

1.2.8.        Motinos diena švenčiama su motina.

1.2.9.        Motinos gimimo diena švenčiama su motina.

1.2.10. Apie bendravimo tvarkoje nenustatytus vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos tėvas praneša O. S. iš anksto elektroniniu paštu, t. y. ne vėliau kaip prieš dvi valandas.

1.2.11. O. S. su A. G. suderina visus sprendimus dėl vaiko mokyklos parinkimo, užklasinės veiklos (būrelių ir pan.) parinkimo ir gauna rašytinį tėvo sutikimą (elektroniniu paštu). O. S. įpareigojama savavališkai (negavus rašytinio sutikimo) nespręsti jokių su vaiko ugdymu ir užklasinių užsiėmimų lankymo klausimų.

1.2.12. O. S. įpareigojama elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) arba SMS žinute informuoti A. G. apie:

(1) O. G. visos savaitės rėžimą, užimtumą, lankomų užsiėmimų laiką ir vietą 1 kartą per vaiko O. G. mokymosi trimestrą, tai yra 3 kartus per metus (pirmą trimestro mėnesį, t. y. rugsėjo mėn., gruodžio mėn., kovo mėn.);

(2) O. G. susirgimą (kreipimąsi į gydytojus dėl ligos, traumos nuo pirmos kreipimosi į medikus dienos;

(3) O. G. išvykimą iš gyvenamosios vietos ilgiau nei trims paroms, prieš išvykstant, pranešant išvykimo adresą ir planuojamą išvykos laiką.

-        Papildyti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), į jį įtraukiant atsakovę įpareigojančią nuostatą privalomai ieškovą informuoti, kokiems vaiko poreikiams tenkinti išleidžiamos iš ieškovo priteistos vaiko išlaikymui skirtos lėšos, kiekvieną mėnesį pateikiant tai patvirtinančius rašytinius įrodymus el. paštu.

-        Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nutraukta šalių santuoka. Teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių sūnaus O. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, aptartas ieškovo dalyvavimas vaiko auklėjime. Konkreti ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta, kadangi tuo metu nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio atsakovė nesudarė ieškovui sąlygų bendrauti su sūnumi, trukdė jam susitikti su vaiku. Atsakovei sąmoningai ir nuolatos traumuojant sūnų, vaiko gyvenimas su motina tampa neįmanomas. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, jis užtikrintų vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, stabilumą, rūpintųsi vaiko sveikata ir dvasiniu ugdymu. Ieškovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruotas uzufruktas ieškovo vardu. Kartu su ieškovu minėtame bute gyvena vyresnysis šalių sūnus H. G., kuris šiuo metu yra studentas, jį išlaiko praktiškai vienas ieškovas, atsakovė neprisideda prie sūnaus išlaikymo jo studijų metu. Šiuo metu ieškovas gauna (duomenys neskelbtini) pensiją, kartais gauna nenuolatinių pajamų iš individualios veiklos. Visas gaunamas pajamas ieškovas skiria abiejų vaikų išlaikymui ir savo minimaliems poreikiams patenkinti. Atsakovės galimybės teikti išlaikymą vaikui yra geresnės, nes ji turi nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą, dirba (duomenys neskelbtini), gauna dideles pajamas. Kadangi atsakovės turtinė padėtis geresnė nei ieškovo, ji galėtų skirti po 190 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui. Netenkinus ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, ieškovas prašė nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi dėl atsakovės draudimų bendrauti su vaiku, vaikui daromos neigiamos įtakos ieškovo ir vaiko ryšys gali nutrūkti.

4.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo:

4.1.        Nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką:

-        Mokslo metų metu ieškovas paima sūnų O. G. iš mokyklos trečiadienį po paskutinės pamokos ar užsiėmimo ir pristato į mokyklą ketvirtadienį į 1 pamoką. Buvimo su vaiku metu, privalo paruošti ketvirtadienio pamokas, užtikrinti mitybą karštu maistu. Užtikrinti priemonių įsigijimą, pinigų atsinešimą, jei to bus pareikalauta trečiadienį mokykloje atsinešimui ketvirtadienį.

Negalėdamas paimti sūnaus trečiadienį, informuoja atsakovę O. S. telefonu (duomenys neskelbtini) antradienį iki 18.00 val.

-        Bendravimas savaitgaliais mokslo metų metu, ne per atostogas.

Mėnesio pirmą ir trečią savaitgalius tėvas paima O. G. iš mokyklos penktadienį po paskutinės pamokos ar užsiėmimo ir pristato O. G. į mokyklą pirmadienį į 1 pamoką. Turėti vaikui pakaitinius drabužius ir ugdymosi priemones, nes vaikas yra per mažas nešiotis 2 dienų ugdymosi priemones ir drabužius.

-        Bendravimas vaiko atostogų metu.

Lyginiais metais O. G. leidžia žiemos atostogas ir kalėdines šventes, nelyginiais pavasario atostogas ir velykines šventes pas tėvą. Tėvas pasiima O. G. iš mokyklos paskutinę dieną prieš žiemos, pavasario atostogas po paskutinės pamokos ar užsiėmimo. O. G. pristato į mokyklą po žiemos ar pavasario atostogų į mokyklą.

Nelyginiais metais žiemos atostogas ir kalėdines šventes, lyginiais metais pavasario atostogas ir velykines šventes O. G. leidžia su mama.

Vasaros atostogų metu birželio mėnesį atostogas O. G. leidžia su mama, liepos mėnesį su tėvu. Rugpjūčio pirmas 15 d. nelyginiais metais O. G. leidžia su tėvu, lyginiais su mama. Rugpjūčio antrą dalį nuo 15 d. iki rugpjūčio 30 d. lyginiais metais leidžia su tėvu, nelyginiais metais su mama. Tas tėvas, pas kurį antrą rugpjūčio dalį praleidžia O. G., aprūpina O. G. visomis ugdymo priemonėmis ir apranga mokyklai.

-        Bendravimas per tėvų, vaiko gimtadienius.

(duomenys neskelbtini) tėvas paima O. G. po paskutinės pamokos ar užsiėmimo (jei ši diena sutampa su savaitgaliu, O. G. paima po gimtadienio pirmadienį po paskutinės pamokos) ir grąžina 19.00 val. prie PC IKI Jotvingių g. 15, Kaunas.

Per tėvo gimtadienį (duomenys neskelbtini) (jei tais metais atostogų dalis priklausys mamai) paima O. G. 11.00 val. ir grąžina 19.00 val. suderinęs su mama konkrečią O. G. paėmimo ir grąžinimo vietą telefonu (duomenys neskelbtini).

Mamos gimtadienį O. G. švenčia su mama. Jei ši diena sutampa su trečiadieniu, pasimatymo su tėvu diena nukeliama į sekantį trečiadienį.

Norint tėvui išsivežti O. G. į užsienį, gauti mamos, O. S., raštišką sutikimą.

4.2.        Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą iš A. G. sūnui O. G., vietoje 101,36 Eur periodinių išmokų priteisiant 190 Eur periodinių išmokų nuo priešieškinio pateikimo į teismą dienos iki sūnaus O. G. pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4.3.        Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad išlaikymas vaikui turėtų būti padidintas, nes padidėjo minimalus mėnesinis atlyginimas. Be to, šalių sūnus auga ir kartu didėja jo poreikiai. 2012 metais priteistas išlaikymas yra nepakankamas. Sūnaus išlaikymui per mėnesį skiriama 557 Eur suma (150 Eur maistas, 20 Eur kasdieninė apranga, 10 Eur avalynė ir jos priežiūra, 15 Eur gydymo išlaidos, 40 Eur komunalinių paslaugų dalis, 235 Eur mokyklai (pratybos, uniforma, sportinė apranga), 35 Eur būreliai, 20 Eur pramogos, žaislai, 12 Eur kitos išlaidos (šampūnai, dušo želė, plaukų kirpimas ir kt.), 20 Eur kelionės išlaidos).

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl privalomo vaiko, tėvo ir motinos bendravimo pas psichologą, įpareigojimo atsakovei teikti išlaikymo vaikui panaudojimo ataskaitas ir nutraukė šią bylos dalį, ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą iš A. G. sūnui O. G. – 101,37 Eur išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis pakeitė į 190 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui padavimo dienos (2015 m. rugpjūčio 28 d.) iki sūnaus O. G. pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė nepilnamečio O. G. ir A. G. bendravimo tvarką:

1.1.                       Nepilnametis O. G. su tėvu A. G. praleidžia kiekvienų mokslo metų mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio paskutinės pamokos ar užsiėmimo iki po savaitgalio einančio pirmadienio 8.00 val. Sūnus su A. G. bendrauja visą savaitgalį ir pasilieka pas jį nakvoti (išskyrus vaiko mokslo atostogų laiką, šventes). Vaiko buvimo su tėvu pirmas mėnesio savaitgalis – tai savaitgalis, į kurį patenka iš eilės einantis pirmas to mėnesio penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis. A. G. vaiką pasiima penktadienį iš mokyklos po paskutinio užsiėmimo ir po jo einančio pirmadienio ryte 8.00 val. pristato sūnų į jo lankomą mokyklą. Jei vaikas bendravimo su tėvu savaitgalį lanko papildomo ugdymo būrelį, A. G. turi jį ten pristatyti. Atsakovė O. S. privalo užtikrinti, kad šalių sūnus O. G. bendravimo su tėvu savaitgaliui turėtų visas reikalingas priemones pirmadienio pamokoms (knygas, sąsiuvinius ir pratybas, jei pirmadieniui reikalinga – fizinio lavinimo aprangą, baseinui reikalingą aprangą, priemones muzikos, dailės ar kitoms pamokoms ir pan.).

1.2.                       A. G. turi turėti pas save vaikui būtiniausius drabužius, daiktus. A. G. likus mažiausiai 24 val. iki numatyto bendravimo su vaiku, informuoja O. S. jei pirmą, trečią mėnesio penktadienį negali būti su sūnumi O. G. nustatytu laiku. Jei bendravimas neįvyksta dėl A. G. negalėjimo bendrauti su vaiku, bendravimas su sūnumi nukeliamas į kitą artimiausią pirmą ar trečią mėnesio savaitgalį.

1.3.                       O. G. su A. G. leidžia kiekvieną mėnesio trečiadienį, kuris eina iškart po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio (išskyrus vaiko mokslo atostogų laiką, šventes). A. G. O. G. pasiima 15.00 val. iš O. G. lankomos mokyklos, po prailgintos grupės ir grąžina atsakovei 20.00 val. atveždamas O. G. prie PC IKI, Jotvingių g. 15, Kaunas. Tėvas, būdamas su vaiku, pasirūpina vaiko namų darbų paruošimu. Atsakovė O. S. turi užtikrinti, kad O. G. turėtų priemones, reikalingas paruošti ketvirtadienio pamokoms. Jei O. G. lanko papildomo ugdymo būrelį, A. G. įsipareigoja jį ten pristatyti.

1.4.                       Bendravimas per šventes ir vaiko atostogų metu. Lyginiais metais O. G. su A. G. leidžia žiemos šventes (Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji Metai) ir visas vaiko žiemos atostogas, o nelyginiais metais O. G. su A. G. leidžia visas pavasario atostogas ir Šv. Velykas. A. G. paskutinę mokslų dieną prieš atostogas, po paskutinės pamokos ar užsiėmimo pasiima O. G. ir grąžina vaiką atsakovei paskutinę vaiko atostogų dieną 15.00 val., atveždamas O. G. prie PC IKI, Jotvingių g. 15, Kaunas. Vaiko vasaros atostogų metu O. G. nuo birželio 15 iki 30 dienos bei nuo rugpjūčio 8 d. iki 23 d. laiką leidžia su tėvu. Tėvas pirmą vaiko buvimo su tėvu dieną vaiką pasiima 8.00 val. nuo PC IKI, Jotvingių g. 15, Kaune, o vaiką motinai grąžina paskutinę vaiko buvimo su tėvu dieną 20.00 val. atveždamas O. G. prie PC IKI, Jotvingių g. 15, Kaune.

1.5.                       Bendravimas per vaiko gimtadienį. (duomenys neskelbtini) A. G. paima O. G. po paskutinės pamokos ar užsiėmimo (jei ši diena sutampa su savaitgaliu, O. G. paima po gimtadienio pirmadienį po paskutinės pamokos ar užsiėmimo ir grąžina 19.00 val. prie PC Iki, Jotvingių g. 15, Kaunas). Tėvo gimtadienį vaikas švenčia su tėvu. Motinos gimimo diena švenčiama su motina.

1.6.                       O. G. susirgus, vaiko motina O. S. (tėvas A. G. – jeigu vaikas leidžia laiką su tėvu) privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo ligos diagnozavimo apie tai informuoti vaiko tėvą (motiną), nurodant vaiko ligos diagnozę, taikomą gydymą, gydymo įstaigą bei gydančio gydytojo kontaktinius duomenis. Motina (tėvas) turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomas jis motinos (tėvo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydyto įstaigoje. Lankant namuose apie tai ne vėliau kaip prieš 24 valandas, motina (tėvas) praneša kitam iš tėvų.

1.7.                       Esant objektyvioms priežastims, dėl kurių O. G. sutartą dieną ir laiku negali susitikti su tėvu A. G., vaiko motina O. S. apie tokių aplinkybių atsiradimą ir negalėjimą pristatyti vaiką sutartą dieną ir laiku turi ieškovą informuoti ne vėliau kaip likus 24 valandas iki numatyto susitikimo laiko. Lygiai tokia pati tvarka taikoma ir tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių į susitikimą negali atvykti tėvas – ieškovas A. G.

1.8.                       Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) vaikas O. G. praleidžia su kiekvienu iš tėvų (motinos dieną – su motina O. S., tėvo dieną – su tėvu A. G.), nenukeliant ar kitaip nekeičiant ankščiau nustatytą įprastą bendravimo tvarką.

1.9.                       A. G. mobiliuoju telefonu su sūnumi O. G. bendrauja neribotą laiką, neribojant tėvo skambučių vaikui. O. S. turi nedaryti kliūčių A. G. bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko norą, vaiko dienos rėžimą.

7.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, Teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktą išvadą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto posėdžio metu išdėstytus paaiškinimus, kad nerekomenduojama keisti vaiko gyvenamąją vietą, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo keisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą nepilnamečio O. G. gyvenamąją vietą.

8.       Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas sprendė, jog Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš ieškovo priteistas 101,37 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui O. G. dydis yra nepakankamas. Įvertinęs ieškovo pateiktas 2012–2017 m. metines pajamų deklaracijas, atsakovės pateiktas 2015–2017 m. metines pajamų deklaracijas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenis, teismas pripažino, kad šiuo atveju atsakovės turtinė padėtis atrodo geresnė dėl gaunamų pajamų ir turimo nekilnojamojo turto, tačiau detaliai išanalizavęs šalių turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į tai, jog galbūt ieškovas ne visiškai atskleidė teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Atsižvelgęs į šalių nurodytas aplinkybes apie ieškovo vykdomą individualią veiklą, teismas sprendė esant tikėtina, jog ieškovo pajamos yra didesnės, nei jis nurodo. Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė dėl to, jog ji turi nekilnojamojo turto, o ieškovas tokio turto neturi, kadangi ieškovas savo pinigų dalį, gautą už parduotą šalių butą, panaudojo taip pat butui pirkti, tačiau jį įregistravo ne savo, o motinos vardu, nusistatydamas uzufrukto teisę į jį. Teismas manė, jog nukrypimas nuo principo, kad abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas savo nepilnamečiams vaikams, šiuo atveju negali būti žymus, nes abi šalys turi vienodas galimybes gauti pajamas iš darbinės veiklos, kadangi abi šalys sveikos, darbingo amžiaus, turi išsilavinimą, turi stengtis gauti tokio dydžio pajamas, kurių pakaktų visų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas prašė 190 Eur sumą priteisti iš atsakovės, taip pripažindamas, kad minėta suma turėtų būti pakankama nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, tarp šalių nebuvo ginčo, jog O. G. būtų pakankama mažesnė nei 190 Eur suma. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą O. G. poreikių paskaičiavimo lentelę, šalių paaiškinimus, duomenis apie patiriamas išlaidas, vaiko amžių, užklasinę veiklą, kitus poreikius, minimalios mėnesinės algos dydį, šalių pateiktus duomenis apie jų turtinę padėtį, padarė išvadą, kad 190 Eur suma iš esmės užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

9.       Teismas sprendė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikta bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja vaiko interesams, tačiau manė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi bei detali (numatytas bendravimas: pirmąjį ir trečiąjį savaitgalius, atostogų metu, pagrindinių švenčių metu), ji užtikrina ieškovo dalyvavimą auklėjant vaiką, galimybę išsaugoti ir puoselėti tėvo ir sūnaus artimus santykius. Teismas nustatytą bendravimo tvarką laikė iš esmės teisinga, protinga ir atitinkančia nepilnamečio vaiko interesus. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi sureguliuotos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos šalys laikosi, nutarties neskundė, nustatytą tvarką laikė atitinkančia šalių ir vaiko interesus. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė nustatyti, jog O. G. su ieškovu leidžia kiekvieną mėnesio pirmadienį, kuris neina iškart po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio (išskyrus vaiko mokslo atostogų laiką, šventes), t. y. pagal ieškovo prašomą tvarką, ieškovas turėtų galimybę pirmą ir trečią mėnesio savaitę bendrauti su sūnumi tiek pirmadienį, tiek visą savaitgalį, o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę vaiko bendravimas su tėvu visiškai nevyktų, tuo tarpu atsakovė bendravimo tvarką nurodė sistemingesnę, t. y. pirmas ir trečias savaitgalis bei po to savaitgalio einantis savaitės trečiadienis. Teismas kritiškai vertino ieškovo prašymą užtikrinti, jog atsakovė vaiko ir tėvo bendravimo laikui tėvui perduotų visus vaikui būtinus rūbus, avalynę ir kt., kadangi ieškovas turi pareigą pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis bei daiktais vaiko bendravimui su tėvu. Teismas pažymėjo, jog bendravimas su vaiku tokia tvarka, kai vaikas paimamas iš mokyklos ir pristatomas po bendravimo savaitgalį į mokyklą, labiau atitinka vaiko interesus. Teismas vertino, kad atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka vasaros atostogų metu yra labiau užtikrinanti vaiko poreikius. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas detalizuoti bendravimo tvarkoje nenustatytus vaiko paėmimus iš ugdymo įstaigos, rašytinių ieškovo leidimų gavimo dėl būrelių ar kitos užklasinės veiklos vykdymo, negavus rašytinio sutikimo nespręsti jokių su vaiko ugdymu ir užklasinių užsiėmimų lankymo klausimų, ieškovo informavimo apie vaiko užimtumą, mokymosi rezultatus, išvykimą ilgiau nei 3 paroms, yra pernelyg suvaržantys atsakovės ir vaiko teisę apsispręsti, laisvai naudotis judėjimo laisve. Teismas vertino, kad ieškovui nustatyta bendravimo tvarka užtikrina, jog pats ieškovas gali su vaiku pasikalbėti dėl to, kokį būrelį jis nori lankyti, kokie yra jo mokslo pasiekimai. Teismas manė, kad ieškovo nurodyta bendravimo tvarka, kai atsakovė turi informuoti ieškovą apie O. G. susirgimą, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Teismas sprendė, kad Motinos ir Tėvo dienas vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų (Motinos dieną – su motina, Tėvo dieną – su tėvu), nenukeliant ar kitaip nekeičiant anksčiau nustatytos įprastos bendravimo tvarkos.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui O. G., jį sumažinant iki 130 Eur sumos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ją išdėstant taip: „3. O. G. su A. G. leidžia kiekvieną mėnesio pirmadienį nuo 15.00 val. iki 20.00 val., išskyrus tuos pirmadienius, kurie eina iškart po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio (išskyrus vaiko mokslo atostogų laiką ir šventes). A. G. O. G. pasiima 15.00 val. iš O. G. lankomos mokyklos, po prailgintos grupės ir grąžina atsakovei 20.00 val. atveždamas O. G. prie PC IKI, Jotvingių g. 15, Kaunas. Tėvas, būdamas su vaiku, pasirūpina vaiko namų darbų paruošimu. Atsakovė O. S. turi užtikrinti, kad O. G. turėtų priemones, reikalingas paruošti antradienio pamokoms. Jei O. G. lanko papildomo ugdymo būrelį, A. G. įsipareigoja jį ten pristatyti.“; peržiūrėti pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Iš ieškovo priteistas daug didesnis išlaikymas vaikui negu objektyviai leidžia ieškovo dabartinė materialinė padėtis. Po Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, priėmimo ieškovo materialinė padėtis pablogėjo. 2012 metais dėl ligos ieškovas buvo atleistas iš tarnybos (duomenys neskelbtini), išmokant išeitinę kompensaciją. Nuo atleidimo iš tarnybos ieškovas gauna (duomenys neskelbtini) pensiją, kuri sudaro 183 Eur per mėnesį. Ieškovas taip pat gauna papildomų pajamų iš individualių veiklų. Vieną individualią veiklą ((duomenys neskelbtini) paslaugos) ieškovas pradėjo 2013 metais, tačiau užsakymų skaičius nuolat mažėjo, 2016 metų pabaigoje ieškovas pamatė, kad šia veikla nebeapsimoka užsiimti, todėl 2017 metų pradžioje, norėdamas susirasti darbą, kreipėsi į Kauno darbo biržą ir Kauno profesinio rengimo centre įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau darbdaviai ieškovo nepriimdavo į darbą dėl darbinės patirties neturėjimo. 2018 metų vasario mėnesį ieškovas pradėjo užsiimti individualia veikla teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas, tačiau dėl nedidelės darbinės patirties kol kas ieškovas gali atlikti tik smulkius, mažai apmokamus užsakymus. Individualiai veiklai vykdyti ieškovas nuomojasi garažą. Nustatydamas iš ieškovo priteistiną išlaikymo vaikui dydį, pirmosios instancijos teismas vertino ir su vaiko išlaikymu nesusijusio asmens (ieškovo mamos) gaunamas pajamas iš jos individualios veiklos ((duomenys neskelbtini)), kuri vykdoma naudojant jos asmeninį turtą. 2014 metų spalio mėnesį šalims pardavus turėtą butą, pasidalinus gautą sumą ir ieškovo tėvams dar davus 15 000 Lt, ieškovas nusipirko 4 kambarių butą. Bute buvo labai šalta, todėl buto apšiltinimui ir kosmetiniam šiltinimo medžiagų uždengimui ieškovas paprašė pinigų iš tėvų. Preliminariai paskaičiavus buto apšiltinimui ir remontui reikalingą sumą, įvertinus jau duotus pinigus butui įsigyti, buvo priimtas sprendimas 2014 metų gruodžio mėnesį padovanoti butą mamai, ieškovui pasiliekant uzufrukto teisę į butą. Padovanodamas butą, ieškovas neturėjo tikslo nuslėpti savo finansinę padėtį, tiesiog iš kitur negavo lėšų remontui. 

1.2.                      Netinkamai įvertintos šalių galimybės išlaikyti vaiką O. G. Atsakovės galimybės teikti O. G. išlaikymą šiuo metu yra geresnės nei ieškovo. Atsakovė turi nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą, ji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) grožio salone, platina brangią kosmetiką, atsakovė be O. G. neturi kitų išlaikytinių, yra darbingo amžiaus ir geros sveikatos būklės. Atsakovės labai gerą materialinę padėtį įrodo dviejų jos atstovų – advokatų dalyvavimas šioje byloje. Atsakovei priklauso 30 Eur valstybės kasmėnesinė išmoka už vaiką. Atsakovė pateikė ranka rašytą dokumentą, pagal kurį bendra 9 mėnesių išlaidų suma yra 9 735,71 Eur (1 081,75 Eur per mėnesį). Atsakovė teismui pateikė 2017 metų pajamų deklaraciją, kurioje nurodyta, kad per 2017 metus ji yra gavusi 7 000 Eur pajamų. Taigi atsakovė gali slėpti savo pajamas, norėdama pasibloginti savo turtinę padėtį. Teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino tikrosios atsakovės finansinės padėties.

1.3.                      Netinkamai įvertinti O. G. poreikiai. Atsakovės skaičiavimais vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 557 Eur. Tokią sumą vaiko išlaikymui gali skirti tik pasiturintys asmenys. Kritiškai turi būti vertinama vaiko poreikių lentelė, pavyzdžiui, atsakovės nurodomos išlaidos mokyklai sudaro 235 Eur per mėnesį, nors mokslas Lietuvoje yra nemokamas ir vaikas lanko valstybinę mokyklą. Teismui atsakovė pateikė čekius, kvitus ir kt. dokumentus, tariamai pagrindžiančius jos patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, tačiau nėra sąskaitų faktūrų, išrašytų konkrečiai atsakovei, kad matytųsi, jog atsakovė viską pirko būtent vaikui. Pavyzdžiui, iš prekybos centro „Maxima LT“ kvitų matyti, kad atsakovė už prekes atsiskaitė naudodamasi 15 skirtingų „Ačiū“ nuolaidų kortelių, dėl to peršasi išvada, kad atsakovė galėjo paprašyti savo draugių, pažįstamų kvitų, kitų pirkimo dokumentų ir pateikti juos kaip savo tariamai patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui. Didžioji dalis „Maxima LT“ kvitų rodo, kad už prekes mokėta grynaisiais pinigais, likę kvitai yra apmokėti keturiomis skirtingomis mokėjimo kortelėmis. Paprastai fiziniai asmenys turi vieną ar dvi mokėjimo korteles. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų įtarimų, kad atsakovė teismui pateikė neteisingus duomenis. Atsakovė viso proceso metu teismui pateikinėjo ne objektyvią informaciją, o iškraipytus faktus pagal jai tuo metu palankią situaciją.

1.4.                      Neatsižvelgta į ieškovo išlaikomų vaikų skaičių. Šalys turi dar vieną bendrą vaiką – H. G. Po santuokos nutraukimo ir visą šios bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovas iš esmės vienas išlaikė sūnų, padedant ieškovo tėvams, vaikas visą laiką gyvena su ieškovu. H. G. 2018 metų birželio pabaigoje baigs (duomenys neskelbtini) studijų programos dieninę studijų formą VšĮ (duomenys neskelbtini), bet sūnus planuoja mokytis toliau, todėl jam vis dar bus reikalingas išlaikymas. Atsakovė po mokyklos baigimo sūnaus išlaikymui neskyrė lėšų, todėl H. G. teko kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, iki kol jis baigs studijas. Ieškovas su E. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. M. G., kurio išlaikymui ieškovas kiekvieną mėnesį skiria po 120 Eur. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaikų lygiateisiškumo principą, kadangi priteisiamo išlaikymo dydis iš principo turi būti vienodas. Atsiliepime į paskutinį atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovas yra pasiūlęs O. G. išlaikymui skirti po 130 Eur, tačiau teismas išlaikymą O. G. padidino iki atsakovės prašomos 190 Eur sumos. Iš ieškovo priteistas 190 Eur išlaikymas vaikui O. G. neatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų, jo neįmanoma įvykdyti, nes teikdamas tokio dydžio išlaikymą, ieškovas nebegalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo ir kitų savo vaikų poreikių.

1.5.                      Neįvertinta, kad 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalies dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos 2 dalyje įtvirtinta, kad „A. G. turi turėti pas save vaikui būtiniausius drabužius, daiktus“. Tai reiškia, kad ieškovas turės mokėti ne tik po 190 Eur vaiko išlaikymui kas mėnesį, bet ir patirti nemažų papildomų išlaidų perkant vaikui naujus rūbus, avalynę (nuo pižamos iki žieminių striukių, batų), kitus daiktus. Pagal nustatytą bendravimo tvarką O. G. savaitgaliams, dviejų savaičių trukmės žiemos, savaitės pavasario atostogoms ieškovas turi paimti tiesiai iš mokyklos. Tokiu atveju jis neturi su savimi jokių papildomų drabužių ar avalynės, išskyrus tuos, kuriuos tuo momentu vilki ar dėvi. Net atsakovei perduodant vaiką prie PC „IKI“ kelių dienų bendravimui, O. G. neatsineša papildomų drabužių ar asmeninių daiktų. Be to, neatsižvelgta ir į tai, kad vaikas vasaros atostogų metu mėnesį, kas antras žiemos, pavasario atostogas praleis su ieškovu ir ieškovas tuo laikotarpiu visiškai išlaikys vaiką, o atsakovė tada ne tik gaus teismo priteistą išlaikymą vaikui, bet ir pati nepatirs vaiko išlaikymo išlaidų.

1.6.                      Teismo nustatytos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos 3 dalis iš esmės prieštarauja vaiko interesams. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas prašė, kad būtų nustatyta, jog O. G. su ieškovu būna kiekvieną mėnesio pirmadienį nuo 15.00 val. iki 20.00 val., išskyrus tuos pirmadienius, kurie eina iškart po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio (išskyrus vaiko mokslo atostogų laiką ir šventes). Tokiu atveju būtų užtikrintas nuolatinis ieškovo ir vaiko bendravimas kiekvieną savaitę, vaikui būtų aišku, kad su tėvu susitinka arba savaitgalį, arba pirmadienį. Pirmosios instancijos teismas į šį prašymą neatsižvelgė ir nustatė sudėtingesnę tvarką: buvo nuspręsta, jog O. G. su ieškovu leidžia kiekvieną mėnesio trečiadienį, kuris eina iškart po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio (išskyrus vaiko mokslo atostogų laiką ir šventes). Tai reiškia, kad vaikui teks mokytis apsiskaičiuoti susitikimo su ieškovu dienas. Vaikui gali būti per sunku suprasti nustatytą bendravimo tvarką, nes ji tokio amžiaus berniukui yra per daug sudėtinga, todėl tikėtina, kad sūnus dėl to patirs stresą, neužtikrintumą, abejos, ar čia tas trečiadienis, kurį susitinka su tėvu. Ieškovo prašyta bendravimo su vaiku tvarka yra vaikui priimtinesnė ir patogesnė, lengvai suprantama ir labiausiai patenkins vaiko poreikį nuolatos matyti tėvą, bus užtikrintas nuoseklus vaiko bendravimo su tėvu periodiškumas.

11.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.        Pagal ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą išeitų, kad jis su sūnumi baigia bendrauti pirmadienio 20.00 val. ir po keturių parų pertraukos, penktadienį po pamokų pasiima sūnų visam 3 dienų savaitgaliui. Grąžinęs sūnų pirmadienį anksti ryte 8.00 val. į mokyklą, su juo nebebendrautų ištisas 7,5 dienas, iki kito pirmadienio popietės 15.00 val. Pagal ieškovo pasiūlytą ir apeliaciniame skunde nurodomą tvarką, sūnus su juo bendrautų ne kiekvieną savaitę, o tik kas antrą savaitę, tačiau labai intensyviai (1 pusdienį ir dar 3 dienas), tuo tarpu likusią visą savaitę ir dar pusę kito pirmadienio iš viso nesimatytų. Tai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Tuo tarpu atsakovės pasiūlyta, jau nusistovėjusi ir sūnaus priprasta bendravimo su tėvu tvarka yra trečiadienio diena, kuri neina iškart po savaitgalio, kurio metu ieškovas bendravo su sūnumi. Tokiu būdu susidaro proporcingi ir racionalesni laiko tarpai, kai ieškovas bendrauja ir nebendrauja su sūnumi, nes sūnus su tėvu bendrautų kiekvieną savaitę (pirmąją – 3 dienas, antrąją – vieną pusdienį).

11.2.        Šalių pilnametis sūnus H. G. 2018 metų birželio mėnesį baigė bakalauro studijas, be to, jis nuolat padeda ieškovui verstis individualiomis veiklomis. Atsižvelgiant į tai, kad H. G. išlaikymą pinigais iki šio mėnesio teikė atsakovė, nėra pagrindo vadovautis ieškovo nurodyta CK 3.198 straipsnio norma dėl vaikų bent minimalių poreikių tenkinimo esant dviem ir daugiau vaikų. Be to, ieškovas nenurodo sūnaus O. G. minimalių poreikių ribos eurais. Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas yra 400 Eur, t. y. tėvai turėtų skirti savo sūnui O. G. bent po 200 Eur per mėnesį, kaip minimalaus jo išlaikymo poreikių lygio užtikrinimą. Tuo tarpu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo vos 190 Eur išlaikymo sumą, po 2018 m. sausio 1 d. jos nedidindama, pateikė įrodymais pagrįstus ir logiškus paaiškinimus dėl sūnaus realių poreikių, viršijančių 550 Eur per mėnesį. Taip pat O. G. išlaikymo poreikiai yra daug didesni už ieškovo kito nepilnamečio sūnaus M. M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikius.

11.3.        Ieškovas yra darbingas (duomenys neskelbtini) metų vyras, tikslios ieškovo pajamos teismui ir atsakovei iki šiol nežinomos, ieškovas jų nenurodo ir apeliaciniame skunde. Pagal LR Statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis, mėnesinis darbo užmokestis bruto Lietuvoje nuolat kyla, 2018 m. 1 ketvirtį sudarė 887,8 Eur. Ieškovas turi galimybę uždirbti mažiausiai 887,8 Eur pajamas per mėnesį ir jas realiai uždirba, o jų 190 Eur dalis galėtų būti skiriama šalių sūnaus O. G. išlaikymui. Priešingu atveju, arba ieškovas nepakankamai daug dėmesio skiria savo 3 individualioms veikloms ir iš to gaunamų pajamų dydžiui, arba dirba nepilnu pajėgumu ir turi kitų interesų ar pomėgių, arba yra kitos mažesnių nei įprasta pajamų fiksavimo priežastys, kurios neatleistų ieškovo nuo pareigos teikti sūnui O. G. tinkamo, normaliam jo vystymuisi ir ugdymui reikalingo dydžio išlaikymo.

11.4.        Ieškovo elgesys, kai didelės vertės ieškovo nekilnojamasis turtas (butas) yra padovanojamas, nors tuo metu ieškovas turėjo išlaikymo įsipareigojimą dviem savo vaikams, nėra pateisinamas ieškovo paminėtais argumentais. Aplinkybė, kad ieškovas, susitaręs su artima giminaite (savo mama), išlaikė visas faktines naudojimosi teises į butą, mamai jų neperleisdamas jokia dalimi, leidžia daryti išvadą, kad brangaus turto neatlygintinis perleidimas nesukuria ir nepagrindžia ieškovo turtinės padėties pablogėjimo. Neaišku, kodėl ieškovas jo tėvų geranorišką pagalbą įsigyjant, po to remontuojant tariamai apleistą ir neapšiltintą butą akcentuoja ne kaip tėvų dovaną, o kaip paskolą, kurią kompensavo dovanodamas mamai visą butą. Byloje nėra paskolos santykius patvirtinančių įrodymų.

11.5.        Ieškovas asmeniškai vykdo pelningą ir vyriškų rankų reikalingą (duomenys neskelbtini) verslą: teikia skelbimus socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose, juose nurodo savo telefono numerį ir el. pašto adresą, bendrauja su klientais nuomos ir aptarnavimo klausimais, įskaitant ir finansinius klausimus, pasitinka klientus, savo naudojamu mikroautobusu ir priekaba juos ir (duomenys neskelbtini) nuveža į išplaukimo vietą, iš kurios (duomenys neskelbtini) klientai plaukia į sutartą grįžimo vietą, surenka pinigus, (duomenys neskelbtini) ir kitą inventorių, jį prižiūri, vėl pakrauna į priekabą. Ieškovo motina šiuose veiksmuose nedalyvauja, ji neturėtų tam nei laiko, nei supratimo, nei sveikatos. Tokiu verslu ieškovas vertėsi dar šalims nenutraukus santuokos, verčiasi ir dabar, (duomenys neskelbtini) skaičiui beveik padvigubėjus. Apeliaciniame skunde ieškovas tarp savo pajamų ir vykdomų verslų (duomenys neskelbtini) apskritai nepaminėjo, kas rodo esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios jo turtinės padėties, gaunamų pajamų ir pan. Be to, ieškovas pripažįsta besiverčiąs ir (duomenys neskelbtini) veikla. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kad jis būtų bandęs įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir jam darbdaviai nurodė jo patirties trūkumą.

12.       Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas ir patenkinti priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.        Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, susijusius su (duomenys neskelbtini), apeliantas papildomai pateikė pažymą apie sūnaus H. mokymąsi.

16.        Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija atsisako priimti šalių pateiktus papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).  

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17.        Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje be kita ko, buvo išspręstas ir nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos klausimas. Nepilnamečio sūnaus H. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, o nepilnamečio sūnaus O. – su motina. Šalys įsipareigojo vaikų išlaikymui teikti po 350 Lt.

18.        Byloje kilo ginčas dėl šalių nepilnamečio sūnaus O. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio padidinimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

19.        Priešieškinyje atsakovė sūnaus O. išlaikymui priteistą 101,37 Eur (350 Lt) sumą prašė padidinti iki 190 Eur. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį atsakovės reikalavimą. Su sprendimu nesutinka ieškovas, prašo šią sprendimo dalį pakeisti – priteistą sumą sumažinti iki 130 Eur. Apelianto teigimu, priteistas didesnis išlaikymas negu leidžia apelianto materialinė padėtis, netinkamai įvertintos šalių galimybės teikti išlaikymą, netinkamai įvertinti sūnaus poreikiai, neatsižvelgta į ieškovo išlaikomų vaikų skaičių, neįvertinta aplinkybė, jog bendravimo tvarkos 2 punkte įvirtinta, kad jis turi turėti vaikui skirtus būtiniausius drabužius, daiktus, dėl ko jis patirs papildomų išlaidų, taip pat tai, kad vaikas dalį atostogų praleis su apeliantu, kuomet jis išlaikys vaiką.

20.        Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

21.        Minėta, kad Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių sūnaus išlaikymui apeliantas įsipareigojo mokėti po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vaiko motina kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 190 Eur.

22.        Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

23.        Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

24.        Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas neatitinka tikrųjų vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vaikui (duomenys neskelbtini) sukako (duomenys neskelbtini) metai amžiaus, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams, todėl jų nekartoja.

25.        Iš apelianto pozicijos (sutinka mokėti po 130 Eur) spręstina, kad jis sutinka, jog vaiko poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo yra pasikeitę, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo po 190 Eur dydžiu.

26.        Vienas iš jo nesutikimo argumentų yra apelianto turtinė padėtis neleidžianti, kaip teigia apeliantas, teikti priteisto dydžio išlaikymo.

27.        Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos pagrįstai pripažino, kad ieškovas nepilnai atskleidė savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl šalių turtinės padėties nustatymo, jų nekartoja.

28.        Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus gyvena su motina, atmestini apelianto argumentai dėl papildomų išlaidų sūnaus atostogų metu bei būtiniausiems rūbams įsigyti.

29.        Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

30.        Atmestini apelianto argumentai dėl sūnaus poreikių nustatymo. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

31.        Nors atsakovės skaičiavimu, vaiko poreikiai sudaro 557 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad šalių sūnaus poreikiai turėtų būti patenkinami skiriant panašią pinigų sumą abiem tėvams. Minėta, jog iš tėvo sūnaus išlaikymui priteista po 190 Eur. Taigi iš abiejų tėvų – 380 Eur. Pastebėtina, kad ši suma yra netgi mažesnė nei patvirtinta minimali mėnesinė alga (šiuo metu 400 Eur), į kurios dydį gali būti atsižvelgiama priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

32.        Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo išlaikomų vaikų skaičių, pažeidė vaikų lygiateisiškumo principą. Jis nurodo, kad su atsakove turi dar vieną vaiką H., kurį praktiškai vienas išlaiko, be to, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. M., kurio išlaikymui skiria 120 Eur.

33.        Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad sūnus H. šiuo metu yra pilnametis. Tėvų pareiga yra išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis), tačiau tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti ir pilnamečius, besimokančius vaikus iki jiems sukaks 24 metai, jei jiems būtina materialinė parama (CK 3.1921 straipsnis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu šalių sūnui H. pagal jo ieškinį iš motinos priteista po 100 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki kol jis baigs (duomenys neskelbtini) studijų programos dieninę studijų formą VšĮ (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, ir 1 490 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Todėl negalima tvirtinti, kad šis sūnus išlaikomas tik apelianto.

34.        Pagal kasacinio teismo praktiką CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

35.        Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šios bylos šalys, t. y. vaiko M. M. G. motina E. S. ir A. G. taikiu būdu susitarė, kad A. G. teiks šio sūnaus išlaikymui po 120 Eur ir, kad šis išlaikymo vaikui dydis atitinka realius vaiko poreikius ir yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko amžių (jam šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai). Tuo tarpu sūnus O. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

36.        Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad iš apelianto pagrįstai sūnaus O. išlaikymui priteista po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

37.        Kartu pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

38.        Apeliantas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ją išdėstant taip: 3. O. G. su A. G. leidžia kiekvieną mėnesio pirmadienį nuo 15.00 val. iki 20.00 val., išskyrus tuos pirmadienius, kurie eina iškart po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio (išskyrus vaiko mokslo atostogų laiką ir šventes). A. G. O. G. pasiima 15.00 val. iš O. G. lankomos mokyklos, po prailgintos grupės ir grąžina atsakovei 20.00 val. atveždamas O. G. prie PC IKI, Jotvingių g. 15, Kaunas. Tėvas, būdamas su vaiku, pasirūpina vaiko namų darbų paruošimu. Atsakovė O. S. turi užtikrinti, kad O. G. turėtų priemones, reikalingas paruošti antradienio pamokoms. Jei O. G. lanko papildomo ugdymo būrelį, A. G. įsipareigoja jį ten pristatyti.

39.        Pirmosios instancijos teismo sprendime šis punktas išdėstytas taip: O. G. su A. G. leidžia kiekvieną mėnesio trečiadienį, kuris eina iškart po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio (išskyrus vaiko mokslo atostogų laiką, šventes). A. G. O. G. pasiima 15.00 val. iš O. lankomos mokyklos, po prailgintos grupės ir grąžina atsakovei 20.00 val. atveždamas O. prie PC IKI, Jotvingių g.15, Kaunas. Tėvas, būdamas su vaiku, pasirūpina vaiko namų darbų paruošimu. Atsakovė O. S. turi užtikrinti, kad O. turėtų priemones, reikalingas paruošti ketvirtadienio pamokoms. Jei O. lanko papildomo ugdymo būrelį, A. G. įsipareigoja jį ten pristatyti.

40.        Apeliantas savo prašymą motyvuoja tuo, kad šis punktas iš esmės prieštarauja vaiko interesams, jo prašomu būdu būtų užtikrintas nuolatinis bendravimas su sūnumi, sūnui būtų aišku, kada susitiks su tėvu, pala nustatytą tvarką tokio amžiaus vaikui per sudėtinga suprasti, kurį trečiadienį turės susitikti su tėvu.

41.        Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka. Visų pirma, pastebėtina, kad ir apeliantas siūlo bendravimą ne kiekvieną pirmadienį, bet dar sudėtingesnį bendravimo skaičiavimą. Iš jo siūlomo punkto pakeitimo (nurodytas 38 punkte), spręstina, kad bus bendraujama pirmą ir trečią mėnesio pirmadienius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 1 punkte nurodyta, jog nepilnametis O. G. su tėvu A. G. praleidžia kiekvienų mokslo metų mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Tokiu būdu pagal apelianto siūlomą punkto pakeitimą gautųsi, jog antrą ir ketvirtą mėnesio savaites tėvas ir sūnus iš viso nebendrauja, o pirmą ir trečią savaites bendrauja net po 4 dienas (pirmadienį ir 3 savaitgalio dienas).

42.        Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokia tvarka, kokią 3 sprendimo punkte patvirtino teismas, yra jau nusistovėjusi, nes būtent tokia tvarka buvo nustatyta 2018 m. balandžio 24 d. nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokios nustatytos tvarkos buvo laikomasi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokia bendravimo tvarka yra nuoseklesnė, sistemingesnė. 

43.        Kartu pažymėtina ir tai, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Taigi, atsakovė turi užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą su tėvu, tam nesudaryti jokių kliūčių, abi šalys – vengti bet kokių konfliktinių situacijų. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

     Dėl kitų skundo argumentų ir bylos baigties

44.        Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).    

45.        Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose, posėdžių metu išdėstytus argumentus, iš esmės pritardama esminiams pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialiosios teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.        Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti iš apelianto jos apeliaciniame procese turėtas išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 600 Eur. Šios išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.

47.        Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Apeliacinėje instancijoje išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro iš viso 13,38 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 

Priteisti iš apelianto A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 13,38 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Nijolia Indreikienė

        Virginija Lozoraitytė

        Tomas Romeika