Civilinė
byla Nr. 2-49/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos:
103.4.;
124.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės
(kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarties, kuria
atsisakyta priimti pareiškėjos D.
P. prašymą dėl proceso atnaujinimo
civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P.,
L. B. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo
negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys: Kauno
apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija,
Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. O. I..
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja
kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje
byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P., L. B. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo
negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys: Kauno
apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija,
Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. O. I.. Pareiškėja
nurodė, kad Kauno apygardos teismas jos ieškinį patenkino iš dalies, t. y.
pripažino niekine 2000 m. spalio 7 d. L. B. ir M. P. gyvenamojo namo dovanojimo sutartį, pripažino gyvenamąjį namą bendrąja
jungtine nuosavybe. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjos manymu,
išnagrinėta civilinė byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,
kurios jai ankščiau negalėjo būti žinomos. Pareiškėjos teigimu, atsakovė L. B. nuo 1999 m. serga psichikos sutrikimo liga, turi invalidumo grupę dėl
psichikos sutrikimo, todėl, būdama tokioje būsenoje, negalėjo pilnai suvokti ir
valdyti savo veiksmų. Sandoris, sudarytas asmens, kuris negali pilnai suvokti
savo veiksmų, yra negaliojantis, todėl visos sutartys, sudarytos tarp A. P.,
M. P. ir L. B. turi būti panaikintos.
Kauno
apygardos teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos
prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo
atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. jeigu
viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama pagal
įstatymą. Teismas konstatavo, kad nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu gali
remtis tik ta šalis, kuri proceso metu buvo neveiksni, o nagrinėjamu atveju
prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, jog neveiksni buvo
atsakovė L. B., o ne pati
pareiškėja.
Atskiruoju
skundu pareiškėja prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį
panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą. Atskirasis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Teismas netinkamai taikė CPK 370 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatyti jokie
prašymo trūkumai. Pareiškėjos manymu, jos prašymas atitinka CPK 137 straipsnio
reikalavimus.
2.
Teismas neteisingai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes proceso
šalys yra tiek atsakovė, tiek ieškovė, todėl, paaiškėjus aplinkybėms dėl
atsakovės psichinės negalios, tiek atsakovė, tiek ieškovė turi vienodas teises
proceso atnaujinimui.
3.
Teismas neišreikalavo medicininių dokumentų apie atsakovės psichinę negalią.
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja
prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje
pagal ieškovės (pareiškėjos) D.
P. ieškinį atsakovams A. P.,
L. B. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo
negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo. Kauno apygardos teismas 2009
m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino niekine
2000 m. spalio 7 d. L. B. ir
M. P. sudarytą gyvenamojo
namo dovanojimo sutartį; pripažino gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ieškovės D. P. bei atsakovo A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Lietuvos
apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos
teismo sprendimą pakeitė ir ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį
paliko nepakeistą.
Pareiškėja kreipėsi į
teismą, prašydama atnaujinti procesą minėtoje byloje. Pirmosios instancijos
teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos
nurodytu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 6 p.) gali remtis tik ta šalis, kuri
proceso metu buvo neveiksni, o nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso
atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, jog neveiksni buvo atsakovė L. B., o ne pati pareiškėja.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad teismas sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo
klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 str.)
ir specialiuosius (CPK 369 str.) šiam procesiniam dokumentui keliamus
reikalavimus. Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka jo formai ir
turiniui keliamų reikalavimų arba jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas
turi išspręsti šio prašymo trūkumų šalinimo klausimą. Teismas turi atsisakyti
priimti prašymą tuo atveju, kai paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo
nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba prašymą padavė
neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 str. 1 d.,
137 str. 2 d. 1, 2, 7, 8 p.). Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintų pagrindų nepriimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, turi prašymą
priimti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 137
straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose numatytų pagrindų, pareiškėjos prašymą
nepagrįstai atsisakė priimti. Minėta, kad teismas turi atsisakyti priimti
prašymą dėl proceso atnaujinimo tik tuo atveju, kai yra CPK 137 straipsnio 2
dalies 1, 2, 7, 8 punktuose numatyti pagrindai. Kitu atveju, jeigu paduotas
prašymas atitinka bendruosius ir specialiuosius šiam procesiniam dokumentui
keliamus reikalavimus bei yra apmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas turi prašymą
priimti.
Pirmosios
instancijos teismas pareiškėjos prašymo priėmimo stadijoje sprendė, kad
pareiškėjos nurodytu pagrindu atnaujinti procesą negalima, t. y. prašymo
priėmimo stadijoje iš esmės išsprendė klausimą dėl prašymo pagrįstumo. Teisėjų
kolegija pažymi, kad klausimas dėl prašymo pagrįstumo iš esmės sprendžiamas
teismo posėdyje dalyvaujant šalims ir pareiškėjui, t. y. po to, kai teismas
nutaria prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti.
Teisėjų
kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2
dalies 1, 2, 7, 8 punktuose, kuriais remiantis pareiškėjos prašymą dėl proceso
atnaujinimo yra būtina atsisakyti priimti, nėra. Tačiau pareiškėjos prašymas
neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų specialiųjų reikalavimų. CPK
369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio
reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą,
nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas;
3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK
368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio
asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai,
pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
Pareiškėja savo
prašyme, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies
6 punktą, tačiau iš jos prašymo turinio matyti, kad pareiškėja remiasi CPK 366
straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. prašo atnaujinti procesą
dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai
bylos nagrinėjimo metu. Vien dėl to, kad prašyme tiksliai ir tiesiogiai
nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo
pagrindas, nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti prašymą, tačiau iš prašyme
nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi būti aišku,
kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas. Jeigu teismui neaiškus proceso atnaujinimo
pagrindas, jis gali pareikalauti, kad pareiškėjas savo prašymą ir jo
reikalavimą patikslintų. Taip pat svarbu, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo
būtų suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, t. y. kokį sprendimą šis
turėtų priimti, atnaujinęs procesą byloje (CPK 137 str. 1 d.). Pareiškėja savo
prašyme nenurodė, tačiau turėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK
368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą,
kada ji sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai
patvirtinančius įrodymus.
Išdėstytų argumentų
pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjai terminą jos prašymo dėl proceso
atnaujinimo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti šį prašymą priimti, todėl daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo
priėmimo klausimą, netinkamai taikė CPK nuostatas bei klausimą išsprendė
neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjos
prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3
punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo
2010 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos D. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą
perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
|
Teisėjai
|
Audronė Jarackaitė
|
|
|
|
|
|
Danutė Milašienė
|
|
|
|
|
|
Marytė Mitkuvienė
|