Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-2000-657-2013].docx
Bylos nr.: 2A-2000-657/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno energija 235014830 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
dėl energijos pirkimo-pardavimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Pirkimas-pardavimas:
Energijos pirkimas-pardavimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-2000-657/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09884-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

45.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21.;

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutės Budžienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. Š. ir trečiojo asmens Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-364-192/2013 pagal ieškovės UAB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei S. Š., tretiesiems asmenims Ž. Š., J. B. dėl šiluminės energijos pirkimo – pardavimo. 

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės S. Š. 2057,74 Lt už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-5; 78-80). Nurodė, kad su atsakove yra sudaryta buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, pagal kurią S. Š. įsipareigojo mokėti mokesčius už patiektą šilumą. Sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“. Už patiektą šilumą atsakovė turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas ((duomenys neskelbtini)). Butas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui J. B.. Nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis nesudaryta, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai šilumos tiekimo – vartojimo santykiai. Atsakovė šilumą vartoja, tačiau už ją moka dalinai. Atsakovės skola už patiektą šilumą susidarė už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2010-03-01 iki 2011-05-01 iš viso 1492,46 Lt, už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2010-10-01 iki 2011-05-01 - 565,28 Lt, iš viso už šilumą atsakovė yra skolinga 2057,74 Lt. Atsakovė gera valia mokesčių už patiektą ir suvartotą šilumą sumokėti nemoka, todėl susidaręs įsiskolinimas turi būti priteistas iš atsakovės, o taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė S. Š. ir trečiasis asmuo Ž. Š. su ieškiniu nesutiko (T.1, b.l. 58-59; 88-89). Nurodė, kad buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį, už jo suvartotą šilumos  kiekį, karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai. Atsakovė nurodė, kad jai nepakanka pateiktos informacijos, norint išsiaiškinti jai pateiktų sąskaitų pagrįstumą. Palyginusi 2009 m. spalio mėnesio bei 2010 m. spalio mėnesio AB „Kauno energija“ pateiktas sąskaitas už šilumos paslaugas ir pastebėjo, kad mokėtina suma išaugusi daugiau kaip 100 procentų, nors  šilumos 1 kWh kaina padidėjo mažiau nei trečdaliu- t.y. nuo 0,18840 lito už 1 kWh iki 0, 24760 Lt už KWh, nors aplinkos temperatūrų, vėjo greičių bei drėgmės parametrai 2009 m. ir 2010 m. spalio mėn. buvo beveik identiški. Dėl šių aplinkybių ji keletą kartų kreipėsi paaiškinimo į AB „Kauno energija“ atsakingus asmenis, kurie pažadėjo duoti kompetetingus atsakymus, bet to nepadarė. AB „Kauno energija“ ji siuntė paklausimus dėl šilumos kainų padidėjimo, t.y. 2011-02-08 kurie padėtų išsiaiškinti šilumos paslaugų  sąskaitos padidėjimą. Ji gavusi atsakymą,  tačiau jame nebuvo paaiškinimo dėl šilumos paslaugų sąskaitos padidėjimo. Atsakovė paaiškino, kad ji neginčija prievolės mokėti už gaunamą energiją, bet nesutinka su ieškovės paskaičiuotais mokesčiais už šilumą. Atsakovė patvirtino, kad ginčo laikotarpiu visą laiką gyveno tuo pačiu adresu. Nurodė, kad ieškovė savo atsakymus grindė, kad keičiasi kuro kaina, dėl to keičiasi ir šilumos kilovatvalandės kaina, tačiau, kodėl kuro kainai padidėjus 31 procentu, sąskaitos išaugę 100 procentų, ieškovė „Kauno energija“ jai  neatsakė. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkinto visiškai – priteisė iš atsakovės S. Š. ieškovei AB „Kauno energija“ 2057,74 skolą už pateiktą šilumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68,00 Lt žyminio mokesčio, 5,90 Lt išlaidų už duomenų gavimą, bei 42,61 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (T.4, b.l. 22-25). Teismas sprendė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui J. B., kuris 2009-08-14 nuomos sutartimi butą išnuomojo S. Š.. Nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį nuomotojui, bet ir kas mėnesį mokėti  mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu butui (duomenys neskelbtini) buvo tiekiama šiluma bei karštas vanduo, atsakovė jais naudojosi. Atsakovė savo gyvenamą vietą deklaravusi ginčo bute. Pagal šalių sudarytą nuomos sutartį atsakovė pati privalėjo atsiskaityti ieškovei už šildymą ir energiją vandens pašildymui, nes ginčo, kad paminėtu laikotarpiu nebuvo tiekta šiluma ar karštas vanduo, nėra, todėl atsakovė privalėjo ieškovei už ją sumokėti. Teismas darė išvadą, kad atsakovė, įsipareigojusi nuomos sutartimi vykdyti prievolę - mokėti mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, apšildymą, vandens pašildymą ir kt., šios pareigos nevykdo, dėl ko už teikiamas paslaugas susidarė įsiskolinimas ieškovei. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad šilumos skaitiklis - skaičiuoklis, kurį naudoja „Kauno energija“, patikrintas valstybinėje metrologijos tarnyboje  2010-11-17, 2009-05-14 ir ginčo laikotarpiu mokėjimai už patalpų šildymą buvo apskaičiuojami, apmokestinant atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio suvartotos šilumos kiekį šildymui, rodmenis. Ieškovė pateikė teismui paaiškinimą ir namo (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymo suvestinę už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01. Jokie įrodymai, kuo AB „Kauno energija“ paskaičiavimai yra neteisingi, nepateikti. Be to, teismas atsakovės prašymu išreikalavo iš  AB „Kauno energija“ jos prašomą informaciją. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir visą byloje surinktą medžiagą, teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių konkrečių argumentų bei įrodymų dėl ieškovės paskaičiavimų neteisingumo ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Ieškovės pateikti duomenys rodo, kad šilumos kainos 2008-2011 metais didėjo ir pagal tokias kainas buvo skaičiuojami mokesčiai butui (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino jog ieškovės patikslintas ieškinys atsakovei yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, iš atsakovės S. Š. ieškovės naudai priteistina skola už pateiktą šilumos energiją patalpų šildymui laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2011-05-01 - 1492,46 Lt bei karštam vandeniui ruošti už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-05-01 - 565,28 Lt. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl sprendė, kad iš atsakovės priteistinos 5 procentų  dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė S. Š. ir trečiasis asmuo Ž. Š. prašo pirmosios instancijos teismo 2013-06-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 34-35). Apeliantų nuomone, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nevisapusiškai, nepilnai išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant procesinės teisės normas, geros moralės, teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovė neginčija savo prievolės mokėti už gaunamą šilumos energiją, tačiau nesutinka su ieškovės paskaičiuotų mokesčių dydžiu. Neišanalizavęs atsakovės keliamo klausimo dėl skolos pagrįstumo, teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, dėl kurių ieškinys dėl skolos priteisimo turėtų būti tenkintinas. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, šiuo atveju būtent ieškovė privalėjo įrodyti, jog jos reikalaujama priteisti skola yra pagrįsta ir atitinka atsakovei pateiktos paslaugos kiekį ir kokybę. Nenagrinėdamas skolos pagrįstumo klausimo, teismas nenustatė tarp šalių kilusio ginčo esmės. Be to, teismas atsisakė išreikalauti prašomus įrodymus bei atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą vartotojų teises ginančių institucijų Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistus, energetikos eksperto V. S. ir statybos inžinieriaus M. T., todėl negynė vartotojų teisių.

Ieškovė UAB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.4, b.l. 39-42). Nurodė, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalį atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Pateiktos apmokėjimui sumos dydis priklauso nuo kainų pasikeitimo ir name suvartotos šilumos kiekio. Pagal 2010 m. spalio mėn. sąskaitą visas (duomenys neskelbtini) namas suvartojo 11890 kWh šilumos daugiau nei per 2009 m. spalio mėn., todėl sąskaita už 2010 m. spalio mėn. ir yra didesnė. Suvartotos šilumos name kiekis priklauso nuo vidutinės to mėnesio lauko temperatūros, šildymo sezono pradžios datos, namo techninės būklės. Atsakovė kiekvieną mėnesį gaudavo sąskaitas, kuriose buvo pateikta informacija apie viso namo suvartotos šilumos kiekį, kainų pasikeitimą. Atsakovė nuo 2010-03-01 iki 2013-05-22 turėjo galimybę pati kreiptis į vartotojo teises ginančias institucijas ar pateikti prašymą teismui dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. Prašymas skirti byloje ekspertizę taip pat nebuvo pateiktas. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymus. Ieškovė sutinka su teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad mokesčiai buvo skaičiuojami neteisingai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 str.), o šilumos energijos pirkimą – pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, bei jį detalizuojantys teisės aktai, t.y. LR energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.

Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir pastato (buto ar kitų patalpų) savininko – šilumos vartotojo, o 19.2 punkte nurodyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis šilumos tiekėjas, esant pastato savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su pastato savininkais, bet ir su pastato nuomininkais. Prieš sudarant šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su pastato nuomininku, šilumos tiekėjui turi būti pateikti pastato savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis pastato savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartys su pastato nuomininkais sudaromos pastato savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai šilumos tiekėjas ir pastato nuomininkas susitaria, esant raštiškam pastato savininko sutikimui, pratęsti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Pasibaigus šilumos pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminui ir nesudarius naujos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su pastato nuomininku, šilumos tiekėjo ir pastato savininko tarpusavio santykiai grindžiami teisės akte nustatyta tvarka.

Taigi sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo –pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 19 str.), t.y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra trečiasis asmuo J. B. (T.1, b.l. 7-8). Atsakovė S. Š. bute gyvena pagal 2008 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą buto nuomos sutartį (T.1, b.l. 41-42). Nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2009 m. rugpjūčio 27 d. (T.1, b.l. 7-8), todėl teismas sprendžia, kad nuomos santykiai yra išviešinti. Rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties su šilumos tiekėju nei buto savininkas J. B., nei atsakovė S. Š. nėra pasirašę. 2008 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės S. Š. ir trečiojo asmens J. B. pasirašytos buto nuomos sutarties 5 nustatyta, kad nuomininkė kiekvieną mėnesį įsipareigoja mokėti komunalinius ir kitus mokesčius paslaugų tiekėjams (T.1, b.l. 41-42). Atsakovė gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 9). Savo prievolės mokėti ieškovei už suvartotą šilumos kiekį, atsakovė neginčija. 

Teismas, įvertinęs teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasi pirmiau nurodytais šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teisimo praktika, konstatuoja, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už patiektą šilumą ir šilumą karštam vandeniui ruošti (nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 1 d.), nesant sudarytos ginčo patalpų savininko ar nuomininko rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties su šilumos tiekėju, tokia sutartis laikytina sudaryta patalpų nuomininkės – atsakovės S. Š. ir šilumos tiekėjo – ieškovės AB „Kauno energija“ konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas iki šalys sudarys šilumos pirkimo – pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės patiektą šilumą, bei karštą vandenį atsakovė gavo, jais naudojosi, todėl pati privalėjo atsiskaityti ieškovei „Kauno energija“ už šildymą ir energiją vandens pašildymui, nes ginčo, kad paminėtu laikotarpiu nebuvo tiekta šiluma ar karštas vanduo.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neišanalizavo klausimo  dėl skolos pagrįstumo, perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovei. Su šiais apeliantų apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka ir vertina juos kaip teisiškai nepagrįstus.

CK 6.388 straipsnio 1 dalis numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Teismas nesutinka su apeliantų argumentais dėl to, kad ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia skolos dydžio. Atsakovė teikė teismui prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo 2012-12-03, kuriuos teismas tenkino (T.2, b.l. 59-62; 81). Ieškovė jau ieškinyje, nurodė faktinį jo pagrindą, aiškiai ir suprantamai nurodė laikotarpį už kurį susidarė skola ir skolos dydį. Vykdydama teismo nurodymus, ieškovė pateikė įrodymus, kaip apskaičiuojama kaina už šilumą (kainos struktūrą, kainos dedamąsias dalis, T.2, b.l. 69; T.3, b.l. 5-10), šilumos tiekimo licenciją (T.3, b.l. 11), nepriklausomo auditoriaus išvadą (T.3, b.l. 12-337), bei paaiškino kaip apskaičiuojami mokėjimai už šilumą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (T.2, b.l. 68, 70-77; T.3, b.l. 4). Byloje pateikti Valstybinės metrologijos tarnybos patikros sertifikatai 2009-05-14 Nr. 0259129 ir 2010-11-17 Nr. 0471489 patvirtina, kad šilumos skaitikliai - skaičiuokliai Multical Nr. 4521962/03 ir Nr. 4413632/03 yra tinkami naudoti (T.2, b.l. 66-67).  

Iš ieškovės pateiktų mokėjimo sąskaitų atsakovei nustatyta, kad ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) šildymui 2009 m. spalio mėnesį buvo sunaudota 11890 kWh šilumos mažiau, nei 2010 m. spalį (32790 - 20900) (T.1, b.l. 64-65), todėl akivaizdu, kad už didesnį sunaudotos šilumos energijos patalpų šildymui kiekį, sąskaita apmokėjimui pateikta didesnei sumai.

Teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialinės ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą yra civilinio proceso principų laikymasis. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12 str., 17 str., 270 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2008).

Apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą teismas perkėlė atsakovei, nors teisingai apskaityti mokėjimus jų vykdymo momentu pareigą turi ieškovė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas įvertino visus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, tyrė ir vertino visus bylos duomenis, reikalaudamas rašytinių ieškovės paaiškinimų, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad neteisingai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Pažymėtina, kad atsakovė nesutikdama, su ieškovės pateiktais paskaičiavimais ir pateiktais rašytiniais įrodymai, jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atsikirtimus teismui nepateikė, t.y. nevykdė įstatyme įtvirtintų dispozityvumo ir rungimosi principų reikalavimų, kad kiekviena šalis privalo įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 13 str.). Ieškovei pateikus įrodymus apie faktinį sunaudojimą ir kainos paskaičiavimą, o atsakovei nesutikus su ieškovės paskaičiavimais ir įrodymais, ji privalo įrodyti, kad ieškovės pateiktas paskaičiavimas yra neteisingas (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie atsakovės faktiškai suvartotą šilumos energiją, šis paskaičiavimas atitinka teisės aktus, o atsakovė nepateikė tokio paskaičiavimo neteisingumą patvirtinančių įrodymų. Teigdama, kad ieškovė pateikė netinkamus ir atsakovės norų neatitinkančius įrodymus, atsakovė nenurodė jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių suabejoti ieškovės atliktais paskaičiavimais, o byloje esantys duomenys nepatvirtina tokių atsakovės teiginių.

Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apeliantų apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovės ieškinį, įvertinti visi atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka.

Apeliantų argumentai, kad teismas negynė atsakovės, kaip vartotojos teisių, nes neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, energetikos eksperto V. S. ir statybos inžinieriaus M. T., atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, atsiskaitymo tvarką, šilumos tarifus nustato teisės aktai – Energetikos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 ir Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr.03-96 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika, Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000-07-01 nutarimas Nr. 103 Dėl centralizuotos šilumos ir karšto vandens kainų specialiosios paskirties akcinei bendrovei „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-07-19 sprendimas Nr. T-398 ir 2007-10-25 sprendimas Nr. T-543 Dėl akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų, kiti teisės aktai.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiųjų asmenų, kadangi byloje yra visi duomenys patvirtinantys, šilumos kainos skaičiavimą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškinio dalykas bei pagrindas, o dalyvaujantys byloje asmenys (tame tarpe ir tretieji asmenys) yra tie proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Iš ieškinio turinio, atsakovės ir trečiojo asmens prašymų (T.4, b.l. 13, 17-18) matyti, kad šie asmenys teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl apeliantų prašymai teismo pagrįstai buvo netenkinti.

Dėl išdėstytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovės S. Š. skolą 2057,74 Lt už ginčo patalpoms patiektą šilumą patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, tame tarpe 1492,46 Lt už patiektą šilumą patalpų šildymui už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 1 d. ir 565,28 Lt už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gegužės 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, materialinės ir procesinės teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                                    Žibutė Budžienė

 

                                                                                   

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK
  • 3K-3-3/2008
  • 3K-3-280/2009
  • 3K-3-591/2012
  • CK6 6.388 str. Energijos apmokėjimas
  • CPK
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-121/2008
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 37 str. Dalyvaujantys byloje asmenys
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės