Civilinė byla Nr. 3K-3-518/2013

Proceso Nr. 2-05-3-16989-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 35.6.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Savanorių pr. 284A ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo; trečiasis  asmuo – BUAB „Kasva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė DNSB Savanorių pr. 284A pareiškė netiesioginį ieškinį jos skolininko BUAB „Kasva“ vardu atsakovui A. K., prašydama priteisti BUAB „Kasva“ naudai iš atsakovo 18 338,88 Lt skolos, 1681,55 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Ieškovė nurodė, kad BUAB „Kasva“ bankroto administratorius neįvykdė pareigos išieškoti iš atsakovo ieškovei Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi priteistas administravimo išlaidas. UAB „Kasva“ bankroto byloje 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo aktu kreditorei M. K., kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas A. K., buvo perduotas įkeistas jai nekilnojamasis turtas, o kreditorė akte įsipareigojo apmokėti per bankroto proceso laikotarpį patirtas faktines turto administravimo išlaidas. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu (toliau – ir ĮBĮ), administratoriui perdavus neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, šis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo perdavimo dienos privalo sumokėti administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje (iki 2012 m. kovo 1 d. – ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis, šiuo metu – 33 straipsnio 6 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad, Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi patenkinus DNSB Savanorių pr. 284A prašymą, nutarta patvirtinti kas mėnesį 1600 Lt DNSB Savanorių pr. 284A administravimo išlaidoms apmokėti nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Kasva“ įsiteisėjimo dienos iki administravimo išlaidų sąmatą patvirtins kreditorių susirinkimas. BUAB „Kasva“ kreditorių susirinkimas, 2009 m. gruodžio 28 d. tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, administravimo išlaidų ieškovei neįtraukė.

Teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys neatitinka netiesioginiam ieškiniui keliamų reikalavimų, nes, ieškinį dėl administravimo išlaidų priteisimo patenkinus, išreikalautas turtas nebūtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti, bet išreikalauta suma būtų panaudota administravimo išlaidoms padengti, t. y. ieškovės reikalavimams tenkinti. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalaujamos priteisti administravimo išlaidos neįvardytos ĮBĮ 36 straipsnyje, todėl jos nelaikytinos administravimo išlaidomis šio straipsnio prasme. Ieškovė neįtraukta į trečiojo asmens kreditorių sąrašą, todėl neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį. Kreditorių patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nebuvo nustatytos ieškovės reikalaujamos priteisti turto administravimo išlaidos, todėl hipotekos kreditoriui neatsirado pareigos trečiajam asmeniui mokėti ieškovės nurodomų išlaidų. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria patvirtinta preliminari administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo suma, nėra imperatyvaus pobūdžio ir kreditorių susirinkimui neturi privalomosios galios.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 31 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš  atsakovo A. K. trečiajam asmeniui BUAB „Kasva“ 12 616,07 Lt turto administravimo išlaidų, faktiškai turėtų ieškovės DNSB Savanorių pr. 284A, ir 5 proc. dydžio  metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2011 m. gruodžio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė DNSB Savanorių pr. 284A patyrė išlaidų, susijusių su BUAB „Kasva“ nekilnojamojo turto, esančio Kaune, Savanorių pr. 284A, išlaikymu ir eksploatavimu po bankroto bylos UAB „Kasva“ iškėlimo. Šias išlaidas Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi pripažino administravimo išlaidomis, bankroto byloje nustatydamas, kad  tokioms išlaidoms atlyginti administratorius gali naudoti iki 1600 Lt per mėnesį. Nors BUAB „Kasva“ kreditorių susirinkimas ir nepatvirtino šių išlaidų, jas pripažino turtą perėmusi kreditorė  M. K., įsipareigojusi apmokėti per  bankroto proceso laikotarpį patirtas faktines turto administravimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas reikalauti  jas sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išlaidos priskirtinos prie bankroto administravimo išlaidų, kurios  apmokamos pirmiausia (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį ieškovės reikalaujamos priteisti išlaidos nėra administravimo išlaidos, tačiau išlaidos išlaikyti turtui, kuris yra bendras su  kitų savininkų – DNSB narių – turtu, yra gyvenimiškai būtinos. Be to, ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas nėra baigtinis ir išsamus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prie administravimo išlaidų priskirtinos ne visos ieškovės reikalaujamos priteisti išlaidos, o tik tos, kurios susijusios su BUAB „Kasva“ turto, esančio  name Kaune, Savanorių pr. 284A, eksploatavimu ir  priežiūra, todėl kitas išlaidas atėmė iš priteistinos sumos. Be to, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad UAB „Kasva“ bankroto byla buvo iškelta  Kauno apygardos 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. birželio 9 d., skolas, susidariusias iki bankroto bylos iškėlimo, vertino kaip BUAB „Kasva“ skolą ieškovei, o ne kaip administravimo išlaidas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas A. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti jam iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti už kasacinio skundo surašymą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas jokiais teisiniais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 6.68 straipsnio normos, nes nėra būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti.

1.1. Pagal CK 6.68 straipsnio 5 dalies nuostatas iš atsakovo priteista pinigų suma turėtų būti skirta visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui, o apeliacinės instancijos teismas pinigų sumą tiesiogiai priteisė ieškovui, kurio netgi nėra kreditorių sąraše.

1.2. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Taigi teisę į administravimo išlaidas turi ne bankrutuojanti bendrovė, bet administratorius, o šioje byloje ieškinys pareikštas įgyvendinant bankrutuojančios bendrovės teises. Be to, nebuvo CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų – administratoriaus nemokumo ar kitų ypatingų atvejų, kuriais remiantis būtų galima reikšti netiesioginį ieškinį.

2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, prie tokių priskyrė išlaidas, susijusias su ieškovo turto išlaikymu ir priežiūra. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į teismo šioje normoje išvardytas išlaidų rūšis, darytina išvada, kad tvirtinamą bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sumą turi sudaryti tik tokios išlaidų rūšys, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Įstatyme nustatyta teismo kompetencija numatyti laikiną administravimo išlaidų sąmatą yra grindžiama būtinybe užtikrinti bankroto proceso eigą tol, kol susirinks kreditorių susirinkimas, todėl negalima išplėsti įstatyme nustatytos teismo kompetencijos aiškinant ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį ir prie administravimo išlaidų priskiriant išlaidas, susijusias su bankrutuojančios įmonės nuosavybės priežiūra ir eksploatavimu, taip pat prie jų priskaičiuotas įmokas daugiabučio namo savininkų bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio fondui.

3. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad nors „BUAB „Kasva“ kreditorių susirinkimas ir nebuvo patvirtinęs administravimo išlaidų, būtinų turto išlaikymui, kad tokių išlaidų buvo padaryta pripažino ir 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi bankroto bylą nagrinėjantis teismas, ir 2010 m. balandžio 6 d. turtą perėmusi kreditorė M. K., kuri perimdama turtą įsipareigojo apmokėti per bankroto proceso laikotarpį patirtas faktines turto administravimo išlaidas. Teismas be pagrindo nurodytai 2009 m. gruodžio 18 d. nutarčiai suteikė privalomąją galią, ignoruodamas kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą galutinę išlaidų sąmatą. ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 9 punktuose bei 36 straipsnio 2 ir 4 dalyse reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti administravimo išlaidas ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010, pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas būsimų iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų klausimą, nesvarsto kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto administratoriaus atlyginimo klausimo, o tik įvertina administratoriaus pateiktą išlaidų sąmatą ir patvirtina preliminarią administravimo išlaidų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatą ir, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, pripažino, jog teismo nutartis, kuria patvirtinta preliminari administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo suma, turi imperatyvų pobūdį, o teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas kreditorių susirinkimui – privalomąją galią. Kasatoriaus nuomone, iš suformuotos teismų praktikos darytina išvada, kad teismas nustato tik preliminarią administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi teisę naudoti iki pirmo kreditorių susirinkimo. Tokia teismo nutartis neturi imperatyvaus pobūdžio ir kreditoriai savo sprendimu administravimo išlaidas gali keisti, jas mažinti, didinti, nesant pagrindo nelaikyti šių išlaidų administravimo išlaidomis. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo patvirtintos administravimo išlaidos iki administravimo išlaidų sąmatą patvirtins kreditorių susirinkimas. Ši nutartis realiai vykdoma nebuvo. Kreditorių susirinkimo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimo 5 punktu (b. l. 145) patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nebuvo įtrauktos ieškovo reikalaujamos priteisti administravimo išlaidos. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo priteisti šių išlaidų nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. Kadangi ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad hipotekos kreditorius apmoka išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje, tai hipotekos kreditorius apskritai neturėjo pareigos mokėti ieškovo reikalaujamų išlaidų.

Ieškovas DNSB Savanorių pr. 284A atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

1. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte reglamentuojamas kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareiškimas, o 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte – bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų tvirtinimas iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Prašoma priteisti administravimo išlaidų suma negali būti skirta visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui, nes ši suma buvo nustatyta ir faktiškai atsirado po teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priėmimo dienos.

2. Nesutiktina su kasatoriaus argumentu, kad bankrutuojančios bendrovės administratorius veikia kaip savarankiškas bankroto proceso dalyvis ir BUAB „Kasva“ neturi reikalavimo teisės į A. K. Iš esmės viso bankroto proceso metu bankroto administratorius veikia ne kaip savarankiškas bankroto proceso dalyvis, o kaip bankrutuojančios įmonės atstovas. Jis įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3, 6, 14 punktai). Įmonės bankroto administratorius ĮBĮ 36 straipsnyje numatytas administravimo išlaidas apmoka iš bankrutuojančio juridinio asmens turto.

3. Administravimo išlaidos buvo patiriamos, todėl jų neįtraukimas į kreditorių patvirtiną administravimo išlaidų sąmatą buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartimi į bankroto bylą įtraukta hipotekos kreditorė M. K. kreditorių susirinkime buvo didžiausia kreditorė, kuri sąmoningai kreditorių susirinkime netvirtino turto administravimo išlaidų, susijusių su jos asmeninėmis prievolėmis.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010, sprendžiamas klausimas ne dėl administravimo išlaidų, o dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo, todėl joje suformuota teismų praktika nesusijusi su nagrinėjimu ginču.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pareikšto netiesioginio ieškinio atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams

Kasatorius teigia, kad pareikštas ieškinys neatitinka netiesioginiam ieškiniui keliamų reikalavimų, nes pagal CK 6.68 straipsnio 5 dalies nuostatas iš atsakovo priteista pinigų suma turėtų būti skirta visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui, o apeliacinės instancijos teismas pinigų sumą tiesiogiai priteisė ieškovui. Toks kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas. Ieškinį šioje byloje patenkinus, iš kasatoriaus lėšos priteistos ne tiesiogiai ieškovui, bet kasatoriaus kreditoriui (jų teisiniame santykyje dėl administravimo išlaidų atlyginimo) – trečiajam asmeniui BUAB „Kasva“. Kasatoriui priteistas lėšas sumokėjus, jos pagal CK 6.68 straipsnio 5 dalies nuostatas bus įskaitomos į BUAB „Kasva“ turtą. Šios lėšos naudojamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia, todėl tikėtina, kad iš kasatoriaus išreikalauta suma bus panaudota atsiskaityti būtent su ieškove, tačiau tuo atveju, jei ieškovės patirtos išlaidos už BUAB „Kasva“ priklausiusio turto administravimą bus padengtos iš kitų BUAB „Kasva“ įplaukų, nesant kitų administravimo išlaidų, iš kasatoriaus priteistos lėšos gali būti Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka paskirstomos visiems šios įmonės kreditoriams. Be to, pažymėtina, kad ne tik finansinius reikalavimus pareiškę asmenys yra BUAB „Kasva“ kreditoriai, bet ir ieškovas, nes administruodamas šios įmonės turtą – 16 butų – jis įgijo teisę reikalauti padengti patirtas išlaidas, o BUAB „Kasva“ įgijo atitinkamą prievolę tokį reikalavimą įvykdyti. Taigi, pareikštas ieškinys atitiko CK 6.68 straipsnio 5 dalies nuostatas, jų laikėsi ir teismas, tenkindamas ieškinį.

Dėl prašomų priteisti įmonės bankroto administravimo išlaidų pagrįstumo

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla. Taigi nurodytų išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje apibendrinta, kad administravimo išlaidos turi turėti būtinumo požymį – tai yra tokios išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas. Bankrutuojančiai įmonei priklausantys butai, vėliau perleisti kreditorei M. K., yra daugiabučiame name, kuriame ieškovas užtikrina paslaugų, būtinų eksploatuojant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, teikimą ir patiria su tuo susijusias išlaidas. Bankroto bylos iškėlimas nesuteikia pagrindo bankrutuojančiai įmonei tokias paslaugas gauti nemokamai. Neteikiant šių paslaugų, galėjo atsirasti žala tiek bendrajai, tiek asmeninei butų savininkų nuosavybei, pablogėti įmonei priklausančių butų būklė ir vertė. Taigi, bankrutuojanti įmonė privalo atsiskaityti už ieškovo suteiktas jos turto priežiūros paslaugas, t. y. turėdama šį turtą neturėjo galimybės išvengti šių išlaidų, todėl jas apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino būtinomis bankroto administravimo išlaidomis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tyrė visų ieškovo nurodytų išlaidų pagrįstumą ir būtinomis pripažino tik tas, kurių būtinumas BUAB „Kasva“ turto priežiūrai buvo įrodytas.

Dėl bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo reikšmės

Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Kadangi pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis), tai iki šio momento lėšas, kurias bankroto administratorius gali naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, pagal administratoriaus pateiktą sąmatą tvirtina teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, kt. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką.

Kreditorių susirinkimas, įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, tvirtina administravimo išlaidų sąmatą. Pareiga motyvuotai pagrįsti tokių išlaidų ir jų dydžio būtinumą tenka administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Atitinkamai kreditorių susirinkimas dėl konkrečių išlaidų ir jų sumų dydžio tvirtinimo ar netvirtinimo turi nuspręsti motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, kokios yra objektyvios išlaidų atsiradimo priežastys, vadovaudamasis geros moralės nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kreditorių susirinkimas turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti šią sąmatą, nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti didinamos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu bei ginčyti įstatymo reikalavimų neatitinkančius nutarimus teisme laikydamasis nešališkumo reikalavimų, t. y. kai pažeidimai yra aiškūs ir kreipimasis į teismą nereikš pavienių byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimo ar kitokio privilegijavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Slovis“, bylos Nr. 3K-3-447/2011). Teismas, nustatęs kreditorių susirinkimo nutarimo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę jį panaikinti ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo arba, tuo atveju, kai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo išlaidų klausimu visiškai neatitinka Įmonių bankroto įstatyme nustatyto reglamentavimo – panaikinęs tokį nutarimą, priimti sprendimą, nurodant ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias lėšas, iš kurių mokamos administravimo išlaidos (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta D. Šveikauskienės įmonės  bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-250/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi, patenkinus ieškovės šioje byloje DNSB Savanorių pr. 284A prašymą, patvirtintos 1600 Lt administravimo išlaidos kas mėnesį nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Kasva“ iki administravimo išlaidų sąmatą patvirtins kreditorių susirinkimas. BUAB „Kasva“ kreditorių susirinkimas 2009 m. gruodžio 28 d. į tvirtinamą administravimo išlaidų sąmatą administravimo išlaidų ieškovei neįtraukė, nepaisant to, kad buvo duomenys apie objektyviai patiriamas administravimo išlaidas BUAB „Kasva“ turto priežiūrai ir teismas nutartimi jas patvirtino. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir konstatavo tokių išlaidų pagrįstumą ir faktinį jų dydį. Bankroto administratorius, po bankroto bylos iškėlimo turėjęs duomenų apie objektyviai būtinas administravimo išlaidas, atlikdamas savo pareigas, turėjo įtraukti jas į administravimo išlaidų sąmatą ir teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti, o šiam nepagrįstai atsisakius – ginčyti tokį kreditorių susirinkimo nutarimą.

Asmenys savo teises privalo įgyvendinti sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti. Iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur), tokius veiksmus atlikę asmenys neturi pagrindo išvengti pagrįstų išlaidų, taip neteisėtai sutaupydami, o asmenys, kurių teisės tokiais veiksmais pažeistos, neturi patirti žalos. Pažymėtina, kad teisės normos, reglamentuojančios administravimo išlaidų patvirtinimą, sudaro vieningą sistemą, kurios tikslas – užtikrinti tinkamą bankroto proceso eigą ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų apsaugą. Pagal įtvirtintą reglamentavimą teismo nutartimi patvirtintas administravimo išlaidas kreditorių susirinkimas, esant teisėtam pagrindui, turi teisę ir pareigą pakeisti, laikydamasis pirmiau minėtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgdamas į reikšmingas nustatytas aplinkybes. Kreditorių susirinkimo nutarimo nuostatos dėl naujai nustatytų administravimo išlaidų patvirtinimo yra pagrindas nebesivadovauti teismo nutarties nuostatomis dėl tų pačių išlaidų, tačiau tokio pagrindo neatsiranda kreditorių susirinkimui neįgyvendinus įstatyme nustatytos teisės ir pareigos peržiūrėti bei galimybės pakeisti teismo nustatytas administravimo išlaidas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kreditorių susirinkimui neįgyvendinus įstatyme nustatytos teisės ir pareigos, nesprendus administravimo išlaidų ir jų dydžio pagrįstumo ir be pagrindo jų neįtraukus į administravimo išlaidų sąmatą, turi būti toliau vadovaujamasi teismo nutartimi patvirtintomis administravimo išlaidomis iki kreditorių susirinkimas išspręs jų tvirtinimo klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas nesprendė ir nepakeitė Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų. Konstatavus, kad tokiu atveju šia nutartimi patvirtintos išlaidos tebegalioja ir turi tokią pat teisinę reikšmę kaip kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos išlaidos, yra teisinis pagrindas atlyginti faktiškai patirtas išlaidas jas patyrusiam asmeniui. Atitinkamai egzistuoja Įmonių bankroto įstatyme nurodytų asmenų prievolė atlyginti šias administravimo išlaidas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Joje nurodyta, kad visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nesant kito turto, hipotekos kreditorius, perėmęs įkeistą neparduotą turtą, privalo dalyvauti atlyginant visas administravimo išlaidas, nes kito šaltinio šioms išlaidoms atlyginti nėra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Algiva” v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-282/2005).

Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teisę į administravimo išlaidas turi ne bankrutuojanti bendrovė, bet bankroto administratorius. Jis įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3, 6, 14 punktai). Taigi bankrutuojančios bendrovės administratorius teikia įmonei bankroto administravimo paslaugas ir veikia kaip jos atstovas bei neturi subjektinės teisės į lėšas, kurias hipotekos kreditorius sumoka padengdamas administravimo išlaidas, ar kitas įmonės įplaukas. Už teikiamas paslaugas administratorius gauna kreditorių susirinkimo patvirtintą atlyginimą, kuris yra viena iš administravimo išlaidų sudėtinių dalių ir išmokamas pavedimo sutartyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 1500 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad nurodytas ieškovo prašymas tenkintinas, jo naudai iš atsakovo priteisiant 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kasaciniame teisme patirta 36,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui DNSB Savanorių pr. 284A (j. a. k. 302329442) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 36,70 Lt (trisdešimt šešis litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Dangutė Ambrasienė

Birutė Janavičiūtė

                                                                      Antanas Simniškis