Civilinė byla Nr. e2S-153-278/2019
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06221-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11610-956/2018 pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui I. T., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. T. patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) panaikinti Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant I. T. ir I. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Kauno Arkikatedroje Bazilikoje; 2) nutraukus santuoką, jai paliekant I. T. pavardę; 3) nustatyti nepilnametės dukros G. T. ir nepilnamečio sūnaus L. T., gyvenamąją vietą kartu su ja; 4) priteisti iš atsakovo I. T. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ją, ieškovę I. T.; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikiną materialinį išlaikymą G. T. ir L. T. po 250 Eur kiekvienam vaikui mėnesinėms išmokomis iki byloje bus priimtas teismo sprendimas; 6) priteisti iš atsakovo I. T. išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį; 7) priteisti jai ½ d. 1/5 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Nurodė, jog kartu su atsakovu nebegyvena ir bendrai ūkio nebeveda daugiau nei du metus, o santuoka faktiškai yra iširusi dėl abiejų kaltės. Teigė, jog ilgą laiką gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, yra įsigiję kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau šio turto padalijimas bus sprendžiamas minėtoje valstybėje, o gyvenant santuokoje Lietuvoje yra įsigiję 1/5 d. žemės sklypo. Nurodė, jog nepilnamečių vaikų išlaikymu ir auklėjimu rūpinasi viena, todėl iš atsakovo priteistinas vaikams išlaikymas bei jo įsiskolinimas, o vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja.
3. Atsakovas I. T. teismui pateikė prašymą palikti I. T. ieškinį nenagrinėtą, panaikinti 2018-10-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Nurodė, kad ieškinį I. T. pateikė teismui jau po jo Jungtinės Karalystės teisme inicijuoto teismo proceso ir šalių skyrybų peticija (ieškinys) šiuo metu nagrinėjama Vakarų Midlendso skyrybų padalinyje. Teigė, kad tiek jis, tiek ieškovė ir jų vaikai daug metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, o vaikai lanko šios valstybės mokymo įstaigą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-10-31 nutartimi patenkintas atsakovo I. T. prašymas ir ieškovės I. T. ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, paliktas nenagrinėtu, panaikintos 2018-10-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones bei iš ieškovės I. T. naudai priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Jungtinės Karalystės teismas (Vakarų Midlendso skyrybų padalinys) yra pirmiau iškėlęs bylą dėl santuokos nutraukimo nei, kad su ieškiniu į Lietuvos Respublikos teismą kreipėsi ieškovė I. T., ir minėtas teismas sprendžia santuokos nutraukimo klausimą iš esmės. Konstatavo, jog ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neteismingas Panevėžio apylinkės teismui (CPK 782 straipsnis).
7. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai: G. T. ir L. T., yra gimę Jungtinėje Karalystėje, kurioje nuolatinai nuo gimimo gyvena, lanko mokymosi įstaigą (duomenys neskelbtini), o atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodo Jungtinėje Karalystėje, kur turi nuolatinį darbą ir verslą. Nustatė, kad ieškovė taip pat gyvena Jungtinėje Karalystėje, abiem šalims priklausančiuose šeimos namuose. Darė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra įgijusi nuolatinį pobūdį, šioje valstybėje vaikai yra integravęsi į socialinę ir šeiminę aplinką, be to, vaikai neturi esminio ryšio su Lietuvos Respublika. Konstatavo, jog reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neteismingas Panevėžio apylinkės teismui, nes šio reikalavimo jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės teismui.
8. Nurodė, kad prašomas padalinti 1/5 dalis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo įgytas iki šalių santuokos sudarymo, t. y. iki (duomenys neskelbtini), todėl yra I. T. asmeninė nuosavybė, kuri santuokos nutraukimo byloje nėra dalintina. Nurodė, kad ieškovė turi teisę prašyti padalinti santuokos metu įgytą turtą, kuris bylos duomenimis yra Jungtinėje Karalystėje ir kurio padalinimo klausimą spręstų Jungtinės Karalystės teismas.
9. Atsižvelgęs į CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, įvertinęs ieškovės procesinį elgesį – į teismą kreipėsi žinodama, kad atsakovas Jungtinėje Karalystėje yra pradėjęs santuokos nutraukimo procesą ir jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso Lietuvos Respublikoje bei nenustatęs, jog atsakovas buvo nesąžiningas, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, darė išvadą esant pagrindui iš ieškovės priteisė atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė I. T. prašo panaikinti 2018-10-31 nutarties dalį, kuria reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo palikti nenagrinėti ir klausimą išspręsti iš esmės priimant ieškinį šiose dalyse bei panaikinti nutarties dalį dėl 2018-10-09 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
11. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra pirmiau iškėlęs bylą dėl santuokos nutraukimo Jungtinėje Karalystėje, nes yra pateikęs tik informaciją, jog jis kreipėsi į advokatų kontorą (duomenys neskelbtini) mieste, Jungtinėje Karalystėje, tačiau duomenų apie tai, kada ir kokiame teisme atsakovo dokumentai buvo priimti, byloje nėra. Nurodo, jog atsakovo pateikti dokumentai tik patvirtina faktą apie tai, jog vyko konsultacijos su advokatų kontora.
12. Nurodo, jog ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste ir jai negali būti ribojama teisė pasirinkti jurisdikciją, siekiant išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo.
13. Teigia, jog 2018-09-11 atsakovui buvo įteikta teisinių pasekmių sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto civilinės metrikacijos biure įrašo panaikinimo ir tik nesutikęs nutraukti santuokos bendru sutikimu, kreipėsi į advokatus Jungtinėje Karalystėje. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, jog skyrybų procesas Lietuvos Respublikoje jos buvo inicijuotas anksčiau, negu Jungtinėje Karalystėje.
14. Mano, jog teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu ir ieškinio dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nesutinka, jog jurisdikcijos klausimas šioje dalyje turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr.2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatomis.
15. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-357-687/2018 bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, o teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-443-969/2016, kuria pažymėta, kad reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
16. 2018-11-19 ieškovė I. T. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, iš kurių, pasak ieškovės matyti, jog ieškovo procesiniai dokumentai Jungtinės Karalystės teisme yra gauti 2018-10-12, t.y. aštuoniomis dienomis vėliau, negu ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą.
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas I. T. prašo nutartį palikti nepakeistą ir iš ieškovės priteisti 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
18. Nurodo, jog 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis II bis) 16 straipsnyje įtvirtinta bylos iškėlimo samprata, nors ir būdama autonominė, aiškinama, be kita ko, atsižvelgiant ir į teismo vietos valstybės nacionalines civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylos iškėlimo ar lygiaverčio dokumento pateikimą teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, byla Reglamento prasme laikytina iškelta, kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas. Nurodo, kad I. T. ieškinys Lietuvos teismui buvo pateiktas 2018-10-04 (2018-10-05 pateiktas patikslintas ieškinys, kuris buvo priimtas teismo rezoliucija 2018-10-09). Teigia, jog Anglijos (Jungtinės Karalystės) teisėje prieš teikiant ieškinį teismui galioja reikalavimas atlikti formalizuotus ikiteisminius veiksmus – įteikti ieškinio projektą kitai šaliai (atsakovui), todėl proceso pradžia sietina ne su procesinio dokumento įteikimu teismui, o su ikiteisminių pareigų atlikimu. Nurodo, kad jo vardu veikianti advokatų kontora „Worcester“ 2018-09-20 pranešimu I. T. įteikė pirminį ieškinio variantą (projektą). Kad I. T. gavo šiuos procesinius dokumentus, patvirtino jos vardu veikianti advokatų kontora „Gabbs“, todėl procesas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusiais klausimais Jungtinėje Karalystėje prasidėjo anksčiau, negu ieškovė iškėlė tapačią bylą Lietuvoje.
19. Teigia, jog vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio nuostatomis, jis nepritarė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, o ginčo šalių ir vaikų nuolatinei gyvenamajai vietai esant Anglijoje, Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija visiškai neatitiks vaikų interesų. Nurodo, kad įvertinus, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės nagrinėti su tėvų pareigomis susijusių reikalavimų, reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat negali būti pagal jurisdikciją nagrinėjami Lietuvos teisme.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės I. T. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
21. Apeliantė teismui pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus – dokumentą, jos teigimu, patvirtinantį I. T. procesinių dokumentų Jungtinės Karalystės teismui pateikimo datą (2018-10-12). Atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas bei byloje kilusio ginčo pobūdį, minėtas dokumentas galėtų būti prijungiamas prie bylos, tačiau pažymėtina, jog prašomo prijungti dokumento vertinamas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą neatitinka šiam dokumentui keliamų reikalavimų, tai yra nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nors iš pateikto dokumento turinio galima nustatyti, jog jis išduotas (duomenys neskelbtini) (Jungtinės Karalystės) teisme, tačiau tik nurodomos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) neatskleidžia bylos šalių ar kitų aplinkybių. Dėl paminėto priimti šiuos įrodymus atsisakytina.
22. Atsakovas I. T. 2018-12-20 pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus – Jungtinėje Karalystėje jam atstovaujančios advokatų kontoros pranešimą apie Jungtinėje Karalystėje galiojantį teisės aktų turinį bei šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Apeliantė I. T. buvo informuota apie atsakovo pateiktus, prašomus prijungti, naujus įrodymus, tačiau nustatytu terminu savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad pateikti dokumentai yra susiję su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais ir rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus.
23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu jos ieškinį palikti nenagrinėtu konstatavus, jog tiek reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo neteismingas Panevėžio apylinkės teismui.
24. Apeliantė I. T. pagrįstai nurodo, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra, kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas. Nagrinėjamoje byloje tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare ir ginčui yra taikomi ES reglamentai, kurie bei jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Klausimams dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo taikomos 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau ir reglamentas ,,Briuselis II bis“) nuostatos, o klausimams dėl vaikų išlaikymo – 2008-12-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau ir Išlaikymo reglamentas).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl jurisdikcijos klausimų santuokos nutraukimo bylose, kaip tai reglamentuojama reglamento ,,Briuselis II bis“ 3 straipsnio nuostatose, nėra, šalys iš esmės neginčija, jog minėtas reikalavimas gali būti sprendžiamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek Jungtinės Karalystės teismuose ir abiejų valstybių teismams šalys yra pateikę šį procesą inicijuojančius dokumentus. Apeliantė I. T. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pirmiau iškėlė bylą dėl santuokos nutraukimo Jungtinėje Karalystėje ir šiuo pagrindu jos reikalavimą dėl santuokos nutraukimo paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais teiginiais, nes byloje esantys įrodymai patvirtina teismą tinkamai taikius lis pendens institutą.
26. Lis pendens taisyklei (reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnis) taikyti yra būtinos šios sąlygos: 1) tos pačios ginčo šalys; 2) tas pats ieškinio ar reikalavimo dalykas; 3) reikalavimas pareikštas dviejų valstybių teismuose; 4) teismas, kuriame reikalavimas pareikštas pirmiau, nėra priėmęs sprendimo dėl bylos teismingumo. Lis pendens taisyklė taikoma remiantis vieninteliu principu – pirmumas laiko atžvilgiu, tai yra, valstybės, į kurią buvo kreiptasi pirmiau, teismas turi teisę pirmas spręsti ar jis turi jurisdikciją nagrinėti bylą. Teismas, į kurį kreiptasi vėliau, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol pirmasis teismas nustatys jurisdikciją. Antrasis teismas šį veiksmą privalo atlikti ex officio (pagal pareigas). Ši pareiga yra imperatyvi ir neturi išimčių, jos įgyvendinimui neturi įtakos nei teismo, nei šalių pozicija, nei kitos aplinkybės. Šiame etape turi būti atliekamas tik bylos sustabdymas, bet ne jurisdikcijos atsisakymas. Tais atvejais, kai galutinai nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija nagrinėti bylą, pavyzdžiui teismas ėmėsi nagrinėti bylą, antrasis teismas privalo atsisakyti jurisdikcijos (reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 3 dalis). Kaip ir pirmajame procedūros etape pareiga dėl bylos sustabdymo, taip antrajame etape galiojanti pareiga atsisakyti jurisdikcijos, yra imperatyvi. Tik tais atvejais, kai pirmasis teismas konstatuoja, jog neturi jurisdikcijos, arba, pavyzdžiui, tais atvejais, kai pirmojo teismo procesinis sprendimas, kuriuo prisiimta jurisdikcija, panaikinamas galutiniu aukštesnio teismo procesiniu sprendimu, antrajam teismui nelieka teisinių kliūčių nagrinėti bylą, nes nėra pagrindo taikyti lis pendens taisyklės.
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, vėliau, pagal pateiktus įrodymus nustatė, kad atsakovas I. T. 2018-08-08 kreipėsi į advokatų kontorą (duomenys neskelbtini) mieste, Jungtinėje Karalystėje, prašydamas parengti santuokos nutraukimo dokumentus, kurie ieškovei buvo perduoti 2018-09-25, o atsakovo advokatų kontora 2018-10-04 gavo ieškovės advokatų kontoros patvirtinimą, kad pirminius santuokos nutraukimo dokumentus ieškovė yra gavusi 2018-10-02. Be to, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) skyrybų padalinyje nagrinėjama I. T. pateikta skyrybų peticija (ieškinys), tai yra, teismas sprendė, jog Jungtinės Karalystės teismas yra pirmiau iškėlęs bylą dėl santuokos nutraukimo nei, kad su ieškiniu į Lietuvos Respublikos teismą kreipėsi ieškovė I. T., ir sprendžia santuokos nutraukimo klausimą iš esmės. Minėtų aplinkybių apeliantė neneigia, tik tvirtina, kad jos ieškinys Lietuvos Respublikos teismui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovui I. T. buvo pateiktas anksčiau (2018-10-04) nei, kad I. T. peticija (ieškinys) dėl santuokos nutraukimo Jungtinės Karalystės teismui, tai yra, laiko atžvilgiu į Lietuvos Respublikos teismą buvo kreiptasi pirmiau.
28. Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatose (16 straipsnis) „bylos iškėlimo teisme“ samprata reglamento „Briuselis II bis“ apibrėžta autonomiškai, todėl ji nėra tapati nacionalinėje teisėje įtvirtintai bylos iškėlimo sampratai. Momentas, kai byla reglamento „Briuselis II bis“ prasme laikoma iškelta, apibrėžiamas įtvirtinant du galimus variantus, pagal kuriuos, priklausomai nuo konkrečioje valstybėje narėje galiojančių proceso taisyklių, nustatomas bylos iškėlimo momentas: a) kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba b) jeigu minėtas dokumentas turi būti įteiktas prieš pateikiant jį teismui, kai jį gauna už įteikimą atsakinga institucija, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų pateiktas teismui. Įvertinus, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatos nenustato reikalavimo ieškovui, prieš pateikiant teismui ieškinį, jį įteikti kitoms bylos šalims, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal reglamento 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
29. Iš bylos duomenų matyti, kad I. T. ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams padavė 2018-10-04, o 2018-10-05 pateikė patikslintą ieškinį, kuris buvo priimtas 2018-10-09 teisėjo rezoliucija (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Jungtinėje Karalystėje yra taikoma reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio b punkte nustatyta bylos iškėlimo tvarka, pagal Šeimos teisių protokolo (The family Law Protocol) nuostatas numatanti šalims privalomus atlikti ikiteisminius veiksmus, kurie, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, Jungtinėje Karalystėje buvo inicijuoti 2018-08-08 ir pirminius santuokos nutraukimo dokumentus I. T. gavo 2018-10-02. Šią aplinkybę patvirtino I. T. atstovaujanti advokatų kontora ir apeliantė minėtų aplinkybių neneigia. Kadangi pagal Šeimos teisių protokolo nuostatas, praėjus 7 dienoms nuo ieškinio santuokai nutraukti išsiuntimo atsakovui ar jo teisiniam atstovui, pareiškimas yra išsiunčiamas teismui, konstatuotina, jog I. T., jau gavusi santuokos nutraukimo procesus inicijuojančius dokumentus Jungtinėje Karalystėje, pradėjo civilinį procesą Lietuvos Respublikoje. Duomenų, jog atsakovo inicijuotas santuokos nutraukimo procesas yra nutrauktas, o teismas nesiėmė nagrinėti bylos, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 179 straipsnis).
30. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog atsakovui I. T. 2018-09-11 buvo įteikta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto civilinės metrikacijos biure įrašo panaikinimo, su kuria jis nesutiko, nepatvirtina fakto, jog skyrybų procesas Lietuvos Respublikoje I. T. buvo inicijuotas anksčiau, nei atsakovo Jungtinėje Karalystėje. Aplinkybė, jog šalys tarpusavyje derino skyrybų bei visų su tuo susijusių pasekmių klausimus, nereiškia teisminių procesų pradžią Lietuvos Respublikoje pagal šalyje galiojančias procesines teisės normas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog iki šioje byloje nagrinėjamo I. T. ieškinio pateikimo teismui dienos, jokių procesinių dokumentų, inicijuojančių civilinį procesą dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, iš ginčo šalys Lietuvos Respublikos teismuose nebuvo pateikusios. Ta aplinkybė, jog apeliantė yra Lietuvos Respublikos pilietė, pirmiau aptartų išvadų nekeičia.
31. Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos klausimams, susijusiems su tėvų pareigomis vaikams – šiuo atveju reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, bendrąją jurisdikciją nustato valstybės narės teismui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje (8 straipsnio 1 dalis). Specialiosios bendrosios jurisdikcijos taikymo sąlygos, priklausančios nuo subjektyvių kriterijų, numatytos reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12, 13 straipsniuose. Pažymėtina, jog bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl išlaikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktai). Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant pareikštiems skirtingiems ieškinio reikalavimams – dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, kuriems yra taikomi skirtingi ES reglamentai, esminis klausimas sprendžiant dėl bylos teismingumo yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų, taip pat atsižvelgiant į Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje yra įgijusi nuolatinį pobūdį, nes šioje valstybėje vaikai yra integravęsi į socialinę ir šeiminę aplinką, Jungtinėje Karalystėje auga nuo gimimo, lanko ugdymo įstaigas, taip pat ir ginčo šalių gyvenamoji bei darbo vietos yra Jungtinėje Karalystėje, o duomenų, kad šalių vaikai su Lietuvos Respublika turėtų esminį ryšį, byloje nėra. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti esant Jungtinės Karalystės teismų jurisdikciją nagrinėjamais klausimais. Pažymėtina, jog apeliantė I. T. nei teikdama ieškinį teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų ar įrodymų patvirtinančių aplinkybę apie nepilnamečių vaikų esminį ryšį su Lietuvos Respublika, kas sudarytų prielaidas spręsti apie Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos taikymą, vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio ar Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b, c, d punktų nuostatomis, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimus, nors dar 2018-10-09 nutartimi teismo buvo įpareigota tokius duomenis pateikti. Priešingai, bylos duomenys – raštai iš nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigų, tik patvirtina aplinkybe, jog teisiniai, socialiniai, taip pat ir šeiminiai ryšiai šalių nepilnamečius vaikus sieja būtent su Jungtine Karalyste.
33. Pirmosios instancijos teismas ieškinį palikęs nenagrinėtu, pagrįstai, pagal procesinės teisės normų reikalavimus, panaikino ir 2018-10-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nors pagal Išlaikymo reglamento nuostatas laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir kitos valstybės teisme nei, kad yra nagrinėjama byla, tačiau tokio pobūdžio reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, o atskiruoju skundu apeliantė neįrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Išlaikymo reglamento straipsnio nuostatas.
34. Apeliantės teiginiai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-443-969/2016 suformuotos teismų praktikos taikymo nagrinėjamoje byloje atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog priešingai nei skunde tvirtina apeliantė, minėtoje nutartyje teismas nedarė išvados, jog reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, o ir faktinės bylos aplinkybės minėtoje byloje nėra tapačios nagrinėjamai. Sutiktina su apeliante, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-357-687/2018 faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, minėtose bylose pateiktas tarptautinių teisės aktų normų aiškinimas nagrinėjamai bylai išlieka aktualus.
35. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atmetus I. T. atskirąjį skundą, atsakovui I. T. priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.15 punkto nuostatų (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Birutė Valiulienė