Civilinė byla Nr. 2-4651-1044/2020 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34979-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.10; 3.4.1.11.4.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,
sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui D. P.,
atsakovo atstovei advokato padėjėjai Vilijai Bukelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Linas Agro“ ieškinį atsakovui ūkininkui D. R. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas AB „Linas Agro“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (skolininkui pareiškus prieštaravimą dėl teismo įsakymo) atsakovui ūkininkui D. R. (toliau ir atsakovas) ir prašė priteisti iš atsakovo 16233,97 Eur skolos, 174,35 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2018-07-24 ieškovas su atsakovu sudarė sutartį Nr. 19P_PN-57L, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti. Ieškovas atsakovui pardavė prekes ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2018-06-25 Nr. LAI17_6020 3078,24 Eur sumai; 2018-10-26 Nr. LAI_0001514 1754,50 Eur sumai; 2018-10-31 Nr. LAI_0001589 2058,21 Eur sumai; 2019-04-08 Nr. LAI_0003984 6208,51 Eur sumai; 2019-05-10 Nr. LAR_0004698 1528,23 Eur sumai; 2019-05-24 Nr. LAI_0005751 1408,44 Eur sumai ir 2019-06-20 Nr. LAR_0007253 197,84 Eur sumai, sąskaitų apmokėjimo terminas – 2019-09-30, bendra suma – 16233,97 Eur. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neneigia savo skolinių įsipareigojimų ieškovui. Prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2020 m. spalio 31 d. Prašymą grindžia tuo, kad 2019 m. vasarą Lietuvos žemės ūkyje buvo ekstremali situacija dėl sausros, todėl didelė dalis žemės ūkio pasėlių išdegė ir žuvo, dėl to Lietuvos ūkininkai prarado dalį derliaus ir patyrė nuostolius. Visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Dėl sausros atsakovo gautas derlius 2019 m. buvo daugiau nei dvigubai mažesnis nei planuota (buvo planuota prikulti apie 5t/ha, gauta apie 2t/ha). Atsakovo teigimu, tai yra nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė, dėl kurios atsakovas skolą ieškovui galės padengti tik iš 2020 m. žemės ūkio gautų pajamų, nuėmęs derlių 2020 m. rudenį. Skolos išieškojimas priverstų atsakovą bankrutuoti, o tai nebūtų palanku ir ieškovui. Mano, kad ieškovo turtinių interesų balansą dėl atidėto teismo sprendimo vykdymo užtikrintų ieškovo prašomos priteisti 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas ieškinio reikalavimus dėl skolos, delspinigių pripažįsta. Palaikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2020 m. spalio 31 d. Nurodė, kad 2019 m. pavasarį ir vasarą žemės ūkio sektoriuje buvo sausra, dėl kurios buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Sausra atitinka nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. Aplinkybės yra objektyvios, visiškai nepriklausė nuo atsakovo valios ir veiksmų. Atstovės žiniomis, atsakovas neturi kitų kreditorių, su kuriais nebūtų atsiskaitęs, ar susitaręs dėl atsiskaitymo vėlesniu laiku.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą prašė atmesti, nurodydamas, kad atsakovas neįrodė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, nors yra reglamentuota teisės aktais, kaip ūkininkai, patyrę nuostolių dėl sausros ir negalintys vykdyti įsipareigojimų partneriams pagal pasirašytas sutartis gali kreiptis dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės konstatavimo ir kaip tai gali būti panaudota kaip faktinis įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo. Ūkininkas kaip profesionalas turi prognozuoti būsimą derlių ir įvertinti galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovo prievolės ieškovui įvykdymas ir taip buvo atidėtas. Be to, atsakovas turėjo atsiskaityti proporcingai pagal savo galimybes su visais kreditoriais, tačiau šiuo atveju pirmenybę suteikė kitam kreditoriui, o tai parodo jo nesąžiningą elgesį, sprendimo atidėjimas tik vilkintų skolos išieškojimo procesą.
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, todėl teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus.
Byloje nustatyta, kad 2018-07-24 ieškovas su atsakovu sudarė sutartį Nr. 19P_PN-57L, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo už gautas prekes atsiskaityti. Ieškovas pagal minėtą sutartį savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. pateikė prekes atsakovui. Ieškovas išrašė šias PVM sąskaitas-faktūras: 2018-06-25 Nr. LAI17_6020 3078,24 Eur sumai; 2018-10-26 Nr. LAI_0001514 1754,50 Eur sumai; 2018-10-31 Nr. LAI_0001589 2058,21 Eur sumai; 2019-04-08 Nr. LAI_0003984 6208,51 Eur sumai; 2019-05-10 Nr. LAR_0004698 1528,23 Eur sumai; 2019-05-24 Nr. LAI_0005751 1408,44 Eur sumai ir 2019-06-20 Nr. LAR_0007253 197,84 Eur sumai, sąskaitų apmokėjimo terminas – 2019-09-30. Viso atsakovui parduota prekių už 16 233,97 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo įsipareigojimus ieškovui būtų įvykdęs (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdžio metu ieškovo nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo, o priešingai – nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę, atsiskaityti su ieškovu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimų ieškovui, t. y. neatsiskaitė už prekes pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 16233,97 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad pirkėjas (atsakovas), laiku neapmokėjęs už prekes iki PVM sąskaitoje-faktūroje nustatyto termino, moka pardavėjui (ieškovui) 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 174,35 Eur delspinigių (ieškovas geranoriškai taikė 0,02 proc. per dieną dydžio delspinigių normą), paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., iš viso už 49 dienas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neapmokėjo ieškovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 174,35 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis)
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovas prašo priteisti 8 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (16 408,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 542,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimus, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 9,03 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo
Atsakovas prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2020 m. spalio 31 d. Prašymą grindžia tuo, kad 2019 m. vasarą Lietuvos žemės ūkyje buvo ekstremali situacija dėl sausros, šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, todėl atsakovo gautas derlius buvo daugiau nei dvigubai mažesnis nei planuota, t. y. vietoje apie 5 t/ha, buvo gauta apie 2t/ha. Atsakovas nurodė, kad skolą ieškovui galės sumokėti 2020 m. rudenį nuėmęs derlių. Ieškovas prašė netenkinti atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, kad bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, atidėjimas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Taigi klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Akcentuotina, kad asmeniui, prašančiam atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti tokio atidėjimo būtinumą lemiančias aplinkybes ir pagrįsti šio išimtinio instituto taikymo reikalingumą (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas savo prašymui pagrįsti pateikė Lietuvos hidrometerorologijos tarnybos viešai skelbtą informaciją apie 2019 m. balandžio mėnesio klimato sąlygas bei nurodė, kad Vyriausybės 2019-07-03 nutarimu Nr. 668 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas laikė tai nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, tačiau neteikė į bylą įrodymų, kad patyręs nuostolių dėl sausros ir negalėdamas vykdyti įsipareigojimų partneriams pagal pasirašytas sutartis, kreipėsi į prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) liudijančios pažymos ir kad būtent dėl to negali įvykdyti įsipareigojimų ieškovui. Teismas sutinka, kad žemės ūkio veikla yra specifinė, tiesiogiai priklausoma nuo klimato sąlygų, tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovas yra savo veiklos profesionalas, turintis pareigą, be kita ko, vertinti savo veiklos riziką atsižvelgiant ir į prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams vykdymą. Atsakovas neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokią konkrečią įtaką 2019 m. klimato sąlygos turėjo atsakovo turtinei padėčiai. Taip pat atsakovas neteikė jokių duomenų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį, realių savo finansinės būklės įrodymų (apie nuosavybės teise priklausantį registruotiną nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, turimas lėšas banko, kredito įstaigose sąskaitose, gautinas sumas ir turimus finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims). Pažymėtina, kad ieškovas prašydamas ieškinyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė teismui jo turimus duomenis apie atsakovo turtą ir įsipareigojimus (b. l. 31). Iš ieškovo nurodyto atsakovui priklausančio turto matyti, kad atsakovas turi tiek nekilnojamojo, tiek registruotino kilnojamojo turto, tačiau atsakovas šiais duomenimis nesirėmė, nenurodė, ar iš tiesų jam šiuo metu priklauso nurodytas turtas, kokia yra to turto vertė, kokie yra faktiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims (pvz. ieškovo lentelėje nurodomi įsipareigojimai litais) ir pan. Vien atsakovo deklaratyviai nurodyta aplinkybė, kad 2019 m. buvo gautas kiekybiškai mažesnis derlius nei planuota pati savaime nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra ties nemokumu, kaip nurodo atsakovas. Atsakovas taip pat neteikė duomenų, kokio dydžio lėšos buvo gautos realizavus žemės ūkio produkciją, kaip lėšos buvo paskirstytos, dėl kokių objektyvių priežasčių nebuvo galimybės atsiskaityti (visiškai/iš dalies) su ieškovu. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad jai nėra žinoma, jog atsakovas turėtų pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, atsakovas niekaip nepagrindė aplinkybės, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą, pastarasis 2020-10-31 bus realiai įvykdytas, t. y. kad pakankamos lėšos atsiskaityti su ieškovu bus gautos iš 2020 metų derliaus. Teismo vertinimu, susidarytų teisiškai ydinga situacija, pažeidžianti kreditoriaus interesus, jeigu skolininkui neįrodinėjant savo realios turtinės padėties sprendimo vykdymas būtų atidedamas metams iki pajamų iš naujo derliaus gavimo, remiantis vien tuo, kad praeitų metų derlius dėl klimato sąlygų nebuvo toks, kokio buvo tikėtasi. Kaip jau minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais, teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas atidėti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl ir dėl to atsakovui nepateikus teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas – darytina išvada, kad atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai, paneigtas teisėtas ieškovo lūkestis, jog sprendimas bus įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau (CPK 284 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Linas Agro“ (j. a. k. 147328026) iš atsakovo ūkininko D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16233,97 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtai trisdešimt trys eurai, 97 ct) skolos, 174,35 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai, 35 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16408,32 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 542,00 Eur (penki šimtai keturiasdešimt du eurai, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Netenkinti atsakovo ūkininko D. R. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Priteisti iš atsakovo ūkininko D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,03 Eur (devyni eurai, 03 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą
Teisėja Gerda Sinkevičienė