Civilinė byla Nr. 3K-3-638-378/2015

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00665-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11.3; 3.5.1.22 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 1 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

              teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tector“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos priteisimo ir prievolės įvykdymo pripažinimo teisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Nagrinėjamoje kasacinėje byloje keliami teisės klausimai, susiję su teismo įsakymo galiojimo skolininkui pateikus prieštaravimus ir sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto aiškinimu ir taikymu.

              Ieškovė UAB „Tector“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Molesta“ 123 822,21 Lt (35 861,39 Eur) skolą, 1855,12 Lt (537,28 Eur) delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškovė nurodė, kad ieškovė UAB „Tector“ ir atsakovė UAB „Molesta“ buvo sudariusios keturias subrangos sutartis: 2011 m. gruodžio 29 d. subrangos sutartį Nr. 91 sub/11, 2012 m. vasario 10 d. subrangos sutartį Nr. 9 sub/12, 2012 m. kovo 19 d. subrangos sutartį Nr. 19 sub/12, 2012 m. gegužės 11 d. subrangos sutartį Nr. 33 sub/12. Šių subrangos sutarčių pagrindu bendrovė atliko statybos rangos darbus keturiuose statybų objektuose, atsakovė iš dalies apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, tačiau liko skolinga ne tik už likusias neapmokėtas sąskaitas, bet ir subrangos sutartyse nustatytus delspinigius, kurie buvo apskaičiuoti nuo laiku nesumokėtų sumų. Kadangi pateikus antstolei 2012 m. spalio 11 d. teismo įsakymą visa ieškiniu prašoma priteisti suma iš atsakovės buvo išieškota, todėl ieškovė prašė pripažinti priverstinį atsakovės prievolių įvykdymą pagrįstu bei skirti UAB „Molesta“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

UAB „Molesta“ prašė taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovę UAB „Tector“ grąžinti bendrovei teismo įsakymo pagrindu gautas lėšas, išduodant atitinkamą dokumentą. Nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo atnaujintas terminas UAB „Molesta“ prieštaravimams dėl teismo įsakymo, kuriuo UAB „Tector“ buvo priteista iš įmonės 143 822,52 Lt (41 653,88 Eur) skolos, 1855,12 Lt (537,28 Eur) delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų ir 1579 Lt (457,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų, pateikti. Priėmus prieštaravimus, aišku, kad yra kilęs ginčas dėl skolos, ir jis turi būti sprendžiamas bendra ieškinio teisenos tvarka, o teismo įsakymas negali būti priverstinai vykdomas. Priėmus UAB „Tector“ ieškinį, teismo įsakymas buvo panaikintas, todėl yra CPK 760 straipsnio pagrindas atgręžti sprendimo įvykdymą, nes teismo įsakymas buvo įvykdytas. Kadangi įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla (2014 m. sausio 3 d.), todėl, ieškovei priėmus palankų sprendimą, UAB „Tector“ įgytų teisę, kaip ir kiti bendrovės kreditoriai, į reikalavimų patenkinimą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) nustatyta tvarka.

I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

              Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino.

              Teismas nustatė, kad šalys sudarė keturias statybos darbų sutartis, pagal jas už ieškovės darbus nebuvo laiku ir iki galo atsiskaityta. Nors atsakovė nurodė, kad UAB „Tector“ vėlavo atlikti sutartus darbus, tačiau UAB „Molesta“ neginčijo nei atliktų darbų kiekio, nei jų kainos, nereiškė priešieškinio dėl ieškovės reikalavimo priteisti netesybas, todėl nebuvo pagrindo atmesti ieškinį. Nustatyta, kad ieškovės UAB „Tector“ atlikti statybos darbai buvo priimti pagal kiekvieną iš keturių sutarčių atskirais darbų perdavimo–priėmimo aktais: 2012 m. gegužės 25 d., 2012 m. birželio 8 d., 2012 m. rugpjūčio 16 d., 2012 m. rugpjūčio 20 d. Be to, teismas nurodė, kad UAB „Molesta“ teiginiai dėl darbų perdavimo pavėluotai byloje neįrodyti, nes baigiamuosius darbų atlikimo aktus pasirašę UAB „Tector“ atstovas statybos projektų vadovas R. J. arba statybos direktorius A. D. ir UAB „Molesta“ buhalterė O. P. nenurodė jokių pastabų dėl šių aktų pasirašymo datų, ir darė išvadą, jog aktai buvo pasirašyti juose nurodytą dieną. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys sutartyse nenustatė jokių papildomų išlygų dėl baigiamųjų darbų aktų tvirtinimo, todėl nėra pagrindo baigiamuosius darbų atlikimo aktus vertinti kaip pasirašytus atsakovės statybos direktoriaus tvirtinimo dieną, o ne aktuose nurodytą jų pasirašymo dieną. Nurodyta, kad, atsakovei pasirašius perdavimo–priėmimo aktus pagal subrangos sutartis, UAB „Molesta“ privalo atsiskaityti už jai perduotus darbus, nepaisant jos skaičiuojamų netesybų. Spręsdamas dėl priteistinos sumos, teismas vadovavosi darbų perdavimo–priėmimo aktais, ieškovės į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis ir skolų suderinimo aktais, banko sąskaitos išrašais, patvirtinančiais atliktus mokėjimus. Nurodyta, kad subrangos sutartyse nustatyto dydžio delspinigius dėl ne laiku sumokėtų sumų ieškovė apskaičiavo pagrįstai, laikydamasi sutarčių nuostatų.

              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės RUAB „Molesta“ apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 6 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslino sprendimo dalį dėl 1579 Lt (457,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų grąžinimo UAB „Molesta“, nurodydama, jog šias bylinėjimosi išlaidas įpareigotina atsakovei RUAB „Molesta“ pervesti ieškovė UAB „Tector‘.

              Teisėjų kolegija sprendė, kad darbų perdavimo–priėmimo aktuose jokių įrašų, pastabų nėra. Įrodymų, jog UAB „Molesta“, pasirašiusi baigiamuosius darbų atlikimo aktus, nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus ir reikalavo juos ištaisyti ar perduoti dokumentus ir kt., kas leistų daryti išvadą, jog aktuose nurodytu laiku nebuvo iki galo įvykdyti visi UAB „Tector“ įsipareigojimai ir pagal šalių rangos sutarčių 3.9 punktą nelaikytini visiškai įvykdytais pagal sutartis, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė, todėl laikyta, jog darbai UAB „Molesta“ buvo perduoti baigiamųjų darbų atlikimo aktų surašymo metu. Pasirašius šiuos baigiamuosius darbų atlikimo aktus, UAB „Molesta“ kilo pareiga laiku atsiskaityti su ieškove. Byloje nustatyta, kad iš UAB „Molesta“ lėšos teisėtai buvo išieškotos dar iki 2012 m. gruodžio 4 d., t. y. gerokai anksčiau, nei atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, ir šias lėšas teisėtai išieškojo antstolė bei pervedė išieškotojai UAB „Tector“. Įvertinus, kad UAB „Molesta“ nesąžiningai delsė (pusantro mėnesio) teikti prieštaravimus dėl UAB „Tector“ reikalavimo, užsitęsus bylos pagal pareikštą ieškinį nagrinėjimui bei patenkinus ieškinį, įpareigojimas ieškovei grąžinti teisėtai gautas lėšas tik tuo pagrindu, kad UAB „Molesta“ 2014 m. sausio 3 d. iškelta restruktūrizavimo byla, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

              Atsakovės reikalavimas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą išspręstas 2014 m. liepos  16 d. nutartimi, tačiau ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vykdymas sustabdyti, o ginčijamu sprendimu iš dalies realiai patenkintas sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymo atgręžimas, nes 1579 Lt (457,31 Eur) iš UAB „Molesta“ išieškota bylinėjimosi išlaidų suma, sprendimui įsiteisėjus, yra grąžinama – UAB „Molesta“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, UAB „Tector“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl rezoliucinė dalis patikslinta, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei minėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė RUAB „Molesta“ prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 439 straipsnio aiškinimo. Teismai netinkami pritaikė CPK 439 straipsnio nuostatas ir priverstinį skolos pagal teismo įsakymą išieškojimą prilygino savanoriškam prievolės įvykdymui. Teismo įsakymas buvo panaikintas Molėtų rajono apylinkės teismui 2014 m. liepos    16 d. priėmus UAB „Tector“ ieškinį. Be to, skolininkė gera valia neįvykdė teismo įsakymo, nes skola buvo išieškota priverstiniu būdu. Nesant skolininko valios sumokėti skolą, o ją priverstinai išieškojus, vėliau teismui atnaujinus terminą prieštaravimams pareikšti ir taip suteikus šalims galimybę ginčo teisenos būdu išspręsti kilusį ginčą, šis ginčo nagrinėjimas iš karto būtų baigiamas, nes faktiškai skola jau yra išieškota.
2. Dėl CPK 760-762 straipsnių nuostatų aiškinimo, kai skolininkui yra iškelta restruktūrizavimo byla. Sprendimo įvykdymo atgręžimo esmė yra tai, kad jeigu yra panaikinamas teismo sprendimas, kuris jau buvo įvykdytas, šalys turi būti grąžinamos į pirminę padėtį, t. y. sprendimą įvykdžiusi šalis turi teisę gauti tai, ką ji sumokėjo pagal panaikintą sprendimą. CPK nurodomos sąvokos „sprendimo“ įvykdymo atgręžimas apima tiek sprendimus, tiek nutartis ar kitus procesinius dokumentus, kuriais yra užbaigiamas ginčas arba kuriais yra priimami vykdytini sprendimai. Teismo įsakymas yra galutinis teismo sprendimas, kuris gali būti vykdomas priverstine tvarka. Kadangi atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, turi būti taikoma specialioji ĮRĮ 8 straipsnio, o ne CPK 760 straipsnio nuostata. Panaikinus įvykdytą teismo įsakymą, įvykdymo atgręžimas turi būti atliekamas ne tada, kai yra priimamas sprendimas dėl ieškinio iš esmės, bet priėmus skolininko prieštaravimus ir panaikinus teismo įsakymą. Nuo 2013 m. sausio 16 d., kai buvo priimtas RUAB „Molesta“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nebuvo galimi jokie išieškojimai iš šios įmonės, o visi kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo byloje. Šioje byloje kilęs ginčas išspręstas tik 2015 m. kovo 6 d., todėl tik nuo šios dienos ieškovė turi teisę reikalauti priteistos sumos iš atsakovės ir nuo tada įgijo teisę reikalauti, kad ši suma būtų priverstinai grąžinta. Kadangi ieškovės reikalavimo teisė atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o patvirtinta buvo jau po, tai pagal ĮRĮ 8 straipsnį teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad prievolė jau yra įvykdyta. Šioje byloje patenkinus UAB „Tector“ reikalavimą dėl skolos priteisimo, toks sprendimas negali būti įvykdytas priverstine tvarka dėl restruktūrizavimo bylos. Dėl to UAB „Tector“ trauktina į kreditorių sąrašą ir šis reikalavimas turi būti tenkinamas ir vykdomas restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka.
3. Dėl nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014 suformavo taisyklę, kad teismo įsakymo galiojimas, jo įvykdymas netenka galios nuo to momento, kai priimami skolininko prieštaravimai. Nuo to momento kreditorius savo teises gali ginti tik reikšdamas ieškinį ir nagrinėjant bylą iš esmės. Byloje spręsta, kad įsakymo įvykdymą galima atgręžti visais atvejais, kai įstatyme nustatyta tvarka priimami skolininko prieštaravimai ir ginčas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010 pateiktą išaiškinimą teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, todėl, siekiant apginti ieškovės, atsakovės bei jos kreditorių interesus, priverstinis teismo įsakymo įvykdymas negalėjo būti pripažintas teisėtu. 

Ieškovė UAB „Tector“ atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti galioti. Ji nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi apeliacinis procesas buvo nutrauktas, faktiškai konstatavus, jog civilinė byla ir vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo užbaigtos ir skundžiamos nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti apskundimo objektas. Vėliau Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės    14 d. nutartimi civilinė byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi tiek faktiškai, tiek teismų buvo konstatuota, kad byla dėl teismo įsakymo išdavimo buvo užbaigta 2012 m. spalio 11 d. įsiteisėjus teismo įsakymui (2012 m. lapkričio 5 d.), o vėliau ji teismo nutartimi vėl buvo atnaujinta. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir sprendimo nepakeistus apeliacinės instancijos teismui, ankstesni teismų sprendimai, t. y. ir teismo įsakymas, galioja (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir jie buvo vykdytini, o šiuo atveju įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymas nesustabdomas. 2012 m. spalio 11 d. Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymo įvykdymo atgręžimas galimas tik tada, kai jis panaikinamas, o toks panaikinimas galimas civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 373 straipsnis). Nėra pagrindo taikyti ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalį, nes kasatorės piniginė prievolė ieškovei buvo įvykdyta iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Šios bylos nagrinėjimo metu kasatorė niekada neginčijo skolos ieškovei, tačiau siekė pritaikyti atgręžtinį išieškojimą. Teismams patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti, kad priverstinis atsakovės prievolių įvykdymas pagal įsiteisėjusį 2012 m. spalio 11 d. Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymą buvo pagrįstas, nebėra pagrindo kasatorei teigti, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš naujo kasatorės restruktūrizavimo byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-222/2014 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Kasatorės nurodomoje byloje atgręžtinis išieškojimas buvo taikytas esant tokioms aplinkybėmis, kai kreditorius per įstatymo nustatytą terminą nepateikia ieškinio, todėl jo pareiškimas buvo laikomas nepaduotu ir todėl panaikintas teismo įsakymas CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu, ir civilinė byla buvo užbaigta. Nagrinėjamu atveju pradėta civilinė byla nebuvo pasibaigusi, jos nagrinėjimas buvo atnaujintas, pateikus prieštaravimus ir ieškovei pateikus ieškinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo įsakymo galiojimo skolininkui pateikus prieštaravimus

Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (ar nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Pažymėtina tai, kad kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 436 straipsnio 1 dalį teismas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo priėmimo išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Tolesnė šio proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų.

Teismo įsakymas įsiteisėja, jei per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą (ne daugiau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos) skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Tais atvejais, kai skolininkas nustatytu terminu pareiškia prieštaravimus, atsiranda procesinės pasekmės, nustatytos CPK 439 straipsnyje: kreditorius įgyja teisę per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį. Jeigu kreditorius šia teise pasinaudoja ir ieškinį pareiškia, teismas nutartimi, kuria išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, panaikina teismo įsakymą. Jeigu kreditorius per nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikinamas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja, o tai reiškia, kad teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aliuminio konstrukcija“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-222/2014).

Vienas iš teismo įsakymo instituto specifinių bruožų yra tai, kad jis turi ir vykdymo proceso bruožų. Šios teisenos bylose neišduodamas vykdomasis raštas, įsiteisėjęs teismo įsakymas yra ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurio pagrindu atliekami vykdymo veiksmai. Tačiau tais atvejais, kai skolininkas pareiškia prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja ir netampa vykdomuoju dokumentu.

Taigi, tiek nurodytas teisinis reglamentavimas, tiek jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad visais atvejais, kai skolininkas CPK nustatyta tvarka pareiškia prieštaravimus, teismo įsakymas (jo dalis) yra panaikinamas, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius pasinaudoja teise pareikšti ieškinį.

Dėl galimybės atgręžti teismo įsakymo vykdymą

            CPK 760 straipsnyje nustatyti tokie sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Be to, atgręžti teismo sprendimo įvykdymą galima ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šios proceso teisės normos paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LSĮ vaistinė „Vyturys“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2010).

              Nors CPK 760 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo vykdymo atgręžimą, vartojama sąvoka „sprendimas“, tačiau bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali būti užbaigiamas iš esmės ne tik priėmus teismo sprendimą, bet ir kitais teismo procesiniais dokumentais (nutartimi, įsakymu). Įsiteisėjęs teismo įsakymas yra ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurio pagrindu atliekami vykdymo veiksmai. Taigi, įsiteisėjęs teismo įsakymas vykdytinumo aspektu sukelia tuos pačius padarinius kaip ir teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą ginčo teisenos tvarka.

              Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu. Tačiau praktikoje yra galimos situacijos, kai teismas atnaujina terminą prieštaravimams pateikti po to, kai teismo įsakymas jau įvykdytas, ir panaikina priimtą teismo įsakymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju, kai teismo įsakymas yra įvykdytas, teismo sprendimo atgręžimo institutas taip pat gali būti taikomas. Kadangi CPK XXIII skyriaus normose, reglamentuojančiose teismo įsakymo procedūrą, vykdymo atgręžimas nenustatytas, teismo įsakymo vykdymui atgręžti taikytinos bendros taisyklės, t. y. CPK 760–762 straipsniai, reglamentuojantys sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą (CPK 432 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aliuminio konstrukcija“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-222/2014). Nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad įsakymo vykdymą galima atgręžti visais atvejais, kai įstatyme nustatyta tvarka priimami skolininko prieštaravimai ir ginčas turi būti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles.

              Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija, kad kasatorė padavė teismui pareiškimą atnaujinti praleistą procesinį terminą ir prašė priimti prieštaravimus tada, kai teismo įsakymu priteista skola jau buvo išieškota, t. y. teismo įsakymas buvo įvykdytas priverstine tvarka. Teismui priėmus kreditorės ieškinį teismo įsakymas panaikintas ir išspręstas šio procesinio sprendimo įvykdymo atgręžimas, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atgręžimo įvykdymas sustabdytas.

              Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo, kai skolininkui yra iškelta restruktūrizavimo byla

              Kasatorės teigimu, kadangi jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, turi būti taikoma specialioji Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio, o ne CPK 760 straipsnio nuostata, todėl, panaikinus įvykdytą teismo įsakymą, įvykdymas turi būti atgręžiamas ne tada, kai yra priimamas sprendimas dėl ieškinio esmės, bet priėmus skolininko prieštaravimus ir panaikinus teismo įsakymą. Kasaciniame skunde pažymėta, kad nuo 2013 m. sausio 16 d., kai buvo priimtas RUAB „Molesta“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nebuvo galimi jokie išieškojimai iš šios įmonės, o visi kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo byloje. Šioje byloje kilęs ginčas išspręstas tik 2015 m. kovo 6 d., todėl tik nuo šios dienos ieškovė turi teisę reikalauti priteistos sumos iš atsakovės ir nuo tada įgijo teisę reikalauti, kad ši suma būtų priverstinai įvykdyta.

              Su šiais kasatorės argumentais teisėjų kolegija sutinka. Draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas).

              ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos yra sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus bei reikalavimų įskaitymas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

              Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės restruktūrizavimas pradedamas nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo tikslas yra padėti finansinių sunkumų patiriančiai įmonei išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, t. y. viešąjį interesą atitinkantis tikslas. Iki restruktūrizavimo plano, kuris yra įmonės savininkų, vadovų ir kreditorių susitarimas dėl konkrečios įmonės verslo perspektyvų, patvirtinimo restruktūrizuojama įmonė naudojasi tam tikromis lengvatomis: uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas, reikalavimų įskaitymas ir kt. Patvirtinus restruktūrizavimo planą visi kreditorių reikalavimai tenkinami tik pagal restruktūrizavimo plane nustatytą eiliškumą ir grafiką (ĮRĮ 1 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnio 10 dalis, 12, 13 straipsniai). Dėl šios priežasties netenka prasmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal finansinius reikalavimus, pareikštus kitose civilinėse bylose, nes iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą visiems egzistuojantiems jos kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar kreditoriaus reikalavimus jie pareiškė restruktūrizavimo byloje ar kitose civilinėse bylose, turi būti sudaromos vienodos reikalavimų užtikrinimo ir patenkinimo galimybės.

              Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas kasatorės argumentus dėl ĮRĮ 8 straipsnio nuostatų taikymo, nurodė, kad 2012 m. spalio 11 d. teismo įsakymas dėl skolos ir kt. reikalavimų buvo priverstine tvarka įvykdytas iki UAB „Molesta“ teismui 2012 m. gruodžio 4 d. padavė prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams paduoti bei pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo. Tik 2014 m. liepos 16 d. priėmus UAB „Tector“ ieškinį, minėtas teismo įsakymas buvo panaikintas, taikytas sprendimo įvykdymo atgręžimas, o ieškinio išieškojimui užtikrinti buvo sustabdytas sprendimo įvykdymo atgręžimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad iš UAB „Molesta“ lėšos teisėtai buvo išieškotos dar iki 2012 m. gruodžio 4 d., t. y. gerokai anksčiau, nei atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, ir šias lėšas teisėtai išieškojo antstolė bei pervedė išieškotojai UAB „Tector“.

              Sprendžiant dėl šių apeliacinės instancijos teismo argumentų būtina pažymėti, kad restruktūrizuojamos UAB „Molesta“ prašymas atgręžti sprendimo įvykdymą buvo patenkintas 2014 m. birželio 16 d., įpareigojant ieškovę UAB „Tector“ grąžinti atsakovei pagal 2012 m. spalio 11 d. teismo įsakymą gautas lėšas, taip pat tenkintas ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sprendimo įvykdymo atgręžimas sustabdytas jau esant iškeltai restruktūrizavimo bylai.

              Kaip minėta, ĮRĮ imperatyviai reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką skolininko restruktūrizavimo proceso metu ir neįtvirtina išimties tiems kreditoriams, kurių reikalavimams patenkinti lėšos yra areštuotos arba saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkei (kasatorei) pareiškus prieštaravimus teismo įsakymas buvo panaikintas ir prarado vykdomojo dokumento galią, todėl atsirado pagrindas taikyti įsakymo įvykdymo atgręžimą. Tai reiškia, kad kasatorei turėjo būti grąžinta viskas, kas buvo išieškota pagal panaikintą teismo įsakymą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teismo įsakymas buvo įvykdytas pagrįstai, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai skolininko nesutikimas su kreditoriaus reikalavimu buvo išreikštas proceso įstatyme reglamentuota tvarka ir būdais, CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atnaujintas terminas prieštaravimams pareikšti ir teismui panaikinus teismo įsakymą, kreditoriaus reikalavimų tenkinimas teismo įsakymo proceso tvarka tapo teisiškai nebeįmanomas, todėl visi iki to atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas kreditoriaus reikalavimas ir kreditoriaus naudai išieškotos lėšos, laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo, o kreditorius ir skolininkas turi būti sugrąžinami į iki teismo įsakymo įvykdymo buvusią padėtį taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aliuminio konstrukcija“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-222/2014). Aplinkybė, kad nurodytoje kasacinėje byloje kreditorius nepareiškė ieškinio, nelemia kitokio teisės aiškinimo, kadangi tiek nagrinėjamos, tiek minėtos bylos atveju atsirado tapačios skolininko prieštaravimų pareiškimo pasekmės – teismo įsakymo panaikinimas. Ta aplinkybė, kad, pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimą, o ieškinio išieškojimui užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimas buvo sustabdytas, nekeičia pareigos mokėti teismo sprendimu priteistos sumos atsiradimo momento. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kasatorės pareiga mokėti įsiskolinimą įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu patvirtinta tik po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ieškovės reikalavimai turėjo būti tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka.

              Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai, pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimą pagal panaikintą teismo sprendimą (įsakymą) išieškotos lėšos turi būti grąžinamos įmonei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, lėšų grąžinimas negali būti sustabdytas iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas dėl prievolės vykdymo, kadangi toks sustabdymas reikštų kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nustatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatyme, pažeidimą.

                            Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas bei ĮRĮ nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad priverstinis atsakovės prievolių įvykdymas  2012 m. gruodžio 4 d. pagal 2012 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjusį 2012 m. spalio 11 d. Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymą buvo pagrįstas, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas.

                            Dėl bylinėjimosi išlaidų

                            Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 3,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės UAB „Tector“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi bylos baigtis iš esmės nesikeičia, šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nėra perskirstomos.  

                            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

                            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Molėtų rajono apylinkės teismo spalio 27 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad priverstinis atsakovės prievolių įvykdymas 2012 m. gruodžio 4 d. pagal     2012 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjusį 2012 m. spalio 11 d. Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymą buvo pagrįstas, panaikinti.

                      Dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

                            Molėtų rajono apylinkės teismo spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad priverstinis atsakovės prievolių įvykdymas 2012 m. gruodžio 4 d. pagal 2012 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjusį 2012 m. spalio 11 d. Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymą buvo pagrįstas, panaikinti.

                      Taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti UAB „Tector“ grąžinti restruktūrizuojamai UAB „Molesta“ pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjusį įsakymą gautas lėšas.

                            Likusią Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

                            Priteisti iš UAB „Tector“ (j. a. k.124130843) 3,65 Eur (tris Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).           

                            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Gražina Davidonienė

                                                                                                                                                          Egidijus Laužikas

                                                                                                                                                          Rimvydas Norkus