Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-05-18][nuasmeninta nutartis byloje][2S-1168-390-2016].docx
Bylos nr.: 2S-1168-390/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Turto bankas 112021042 suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas 11202970 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Civilinio proceso dalyviai:
Procesinis teisių perėmimas
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas:
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2S-1168-390/2016 

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09803-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.3.5; 3.5.1.1

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. gegužės 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7864-285/2016 pagal pareiškėjo antstolio A. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, Valstybės įmonė Turto bankas.

 

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Antstolis A. Š. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/09573/1 skolininką R. R. pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko. Prašyme nurodė, kad antstolio A. Š. kontoros Kėdainių skyriuje užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/12/09573/1 pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009-08-07, dėl 75 310,64 Eur (260 030,59 Lt) skolos išieškotojo AB DNB bankas naudai iš skolininko R. R.. R. R. mirė (duomenys neskelbtini). AB DNB banko naudai pagal vykdomąjį dokumentą skolos likutis sudaro 68 465,77 Eur skolos ir 14,88 proc. metinės palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos nuo 2009-08-06 iki skolininko mirties ((duomenys neskelbtini)) – 26 771,03 Eur. 2015-04-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. O-1283 R. R. turtą – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktais Nr. TP1-16/453111-1 ir Nr. TP1-15/453111 perėmė Turto bankas ir įregistravo patikėjimo teisę į minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo antstolio A. Š. prašymą tenkino, pakeitė vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0110/12/09573/1) skolininką R. R. jo turto perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-07 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 260 030,59 Lt skolos, 14,88 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos – 260 030,59 Lt, skaičiuojant nuo 2009-08-06 iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 132 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš R. R. išieškotojo AB DNB bankas naudai.

Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-07 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 260 030,59 Lt skolos, 14,88 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos – 260 030,59 Lt, skaičiuojant nuo 2009-08-06 iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 132 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš R. R. išieškotojo AB DNB bankas naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 7,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Po R. R. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Skolininkui priklausiusi ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių indėlių „Swedbank“, AB, sąskaitoje bei ½ dalis piniginių indėlių AB DNB banko sąskaitose 2015-04-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. O-1283 pagrindu 2015-05-19 įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vykdymo procese mirusį skolininką R. R. pakeitė jo turto perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banku.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolio A. Š. prašymą dėl skolininko R. R. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/09573/1 atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:

Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.

Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2013-10-19. Šiuo atveju, turto areštas vykdant išieškojimą išieškotojo AB DNB banko naudai nebuvo atliktas. Skolos išieškojimo užtikrinimui buvo įkeistas ne pačiam skolininkui R. R., o A. R. priklausantis turtas, todėl kito asmens turto įkeitimas neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos apie vykdomą išieškojimą per tris mėnesius po skolininko mirties informuoti mirusiojo įpėdinius vienu iš įstatymų ar teismų praktikoje tinkamais pripažįstamu būdu. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti nėra praleistas, tačiau pareiškėjas neprašo pratęsti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodo minėto termino praleidimo priežasčių, tad nėra galimybės įvertinti termino praleidimo priežasčių svarumo. Mirusysis R. R. turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai, tad pakeitus skolininką R. R. ir šioje vykdomojoje byloje į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurių visiems civilinių teisinių santykių dalyviams būtina laikytis įgyvendinant savo teises. Kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti įgyvendintas.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo VĮ Turto banko  atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:

              Banko naudai priverstinis skolos išieškojimas dėl skolininko R. R. neįvykdytų skolinių įsipareigojimų pradėtas dar 2009 metais, t. y. iki skolininko mirties. Skolos išieškojimą antstolis pradėjo vykdyti jam pateikto vykdyti vykdomojo dokumento – 2009-08-07 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – pagrindu. Vykdomąjį dokumentą Bankui išdavė hipotekos teisėjas, todėl nėra jokių abejonių dėl to, kad Banko, kaip R. R. kreditoriaus, reikalavimo į skolininką teisinė prigimtis pagrįsta hipoteka. Todėl vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 3 dalimi, CK 5.63 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta 3 mėnesių kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka Bankui nėra ir negali būti taikoma. Ta aplinkybė, kad Banko naudai įkeistas buvo A. R. turtas, teisinės reikšmės neturi, kadangi teisinio reikalavimo prigimties tai nekeičia. Juolab, kad pagal tą pačią prievolę (Kreditavimo sutartis Nr. 02P) taip pat buvo įkeistas ir pačiam R. R. priklausantis turtas. Todėl vien jau dėl šios priežasties apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

              Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu taip pat yra laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Už šių veiksmų atlikimą vykdant skolos išieškojimą tiesiogiai atsakingas antstolis ir Turto arešto aktų registras, t. y. šiuo atveju kreditoriai patys jokių veiksmų neatlieka, tačiau jie yra laikomi tinkamai pareiškusiais savo reikalavimus įpėdiniams CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (jeigu ji taikoma). Iš apelianto pateikto 2015-04-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad prie juridinių faktų nuo 2012-12-19 galioja įrašas apie R. R. taikomą turto areštą, o turto areštą taikanti institucija yra antstolis A. Š.. Priverstinį skolos išieškojimą Banko naudai taip pat vykdo šis antstolis. Vykdomoji byla užvesta ir Banko naudai išduotas vykdomasis dokumentas yra vykdomas nuo 2009 metų. Bankui nėra žinoma dėl kokių priežasčių 2012-12-19 šiam antstoliui pritaikius skolininko turto areštą tarp turto arešto aktuose nurodytų kreditorių nėra Banko. Tai gali būti paaiškinama tik įvykusia klaida. Todėl, jeigu apeliacinės instancijos teismas dėl kokių nors priežasčių manytų, kad CK 5.63 straipsnio 3 dalis šiuo atveju nėra taikoma (Bankas su tuo nesutinka), o 3 mėn. terminas būtų praleistas, spręstinas klausimas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pratęsimo. Priešingu atveju būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas ir Banko galimybės gauti bent dalį savo pagrįstų ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintų reikalavimų patenkinimo dėl apelianto iniciatyva sudaromų dirbtinių kliūčių vykdymo procese. Tokiu būdu, ne sumažėtų kitų (apelianto pripažįstamų) kreditorių galimybės gauti savo per antstolį paveldėtojui pareikštų reikalavimų patenkinimą, o būtų apribotos išimtinai Banko galimybės gauti bent dalį savo reikalavimų, kurie lygiai taip pat kaip ir kitų kreditorių turėjo būti pareikšti to paties antstolio, patenkinimo.

              Po skolininko mirties antstolis A. Š., nustatęs, kad skolininkas R. R. yra miręs, 2014-02-28 raštu Nr. SK-2843 kreipėsi į Kėdainių rajono 2-ąjį notarų biurą ir jį informavo apie tai, kad jis pagal turimus vykdomuosius dokumentus (taigi ir Banko vykdomąjį dokumentą) vykdo skolų išieškojimą. Minėtu raštu antstolis kartu prašė suteikti informaciją, ar kas nors yra kreipęsis į notarą dėl mirusio skolininko R. R. palikimo priėmimo ir ar kam nors yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Apeliantui 2015-04-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimą išdavė tas pats notarų biuras, todėl nepagrįsta būtų manyti, kad apeliantas nežinojo arba būdamas atidus ir rūpestingas neturėjo galimybės sužinoti, kurių kreditorių naudai yra vykdomas išieškojimas ir kurie kreditoriai, kurių tarpe yra ir Bankas, yra suinteresuoti skolos išieškojimu iš palikėjo turto, kurį vėliau paveldėjo apeliantas. Todėl nepateisinamas yra apelianto interesas visais įmanomais būdais riboti kreditorių galimybes iš apelianto paveldėto turto, kuriuo apeliantas tik ir atsako, gauti bent dalį savo reikalavimų patenkinimo.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012).

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0110/12/09573/1 medžiagos nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje vykdoma Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-07 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 260 030,59 Lt skolos, 14,88 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos – 260 030,59 Lt, skaičiuojant nuo 2009-08-06 iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 132 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš R. R. išieškotojo AB DNB bankas naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 7,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. 2010-12-16 išieškotojas AB DNB bankas (buvęs AB DnB NORD bankas) pateikė prašymą Nr. 30.56.17/8719, kuriuo antstolio prašė tęsti išieškojimą iš kito R. R. priklausančio turto ir lėšų pagal 2009-08-07 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pardavus hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistą turtą nebuvo padengtas skolininko įsiskolinimas. Nustatyta, kad R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Po R. R. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Skolininkui priklausiusi ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių indėlių „Swedbank“, AB, sąskaitoje bei ½ dalis piniginių indėlių AB DNB banko sąskaitose 2015-04-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. O-1283 pagrindu 2015-05-19 įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi vykdymo procese mirusį skolininką R. R. pakeitė jo turto perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties matyti, kad teismas, pakeisdamas vykdymo procese skolininką R. R. nauju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio 1 dalimi, tačiau visiškai nesiaiškino, ar skolininko kreditorius AB DNB bankas arba išieškojimą vykdantis antstolis A. Š. laikėsi CK 5.63 straipsnio nuostatų dėl nustatyto termino pareikšti reikalavimams priėmusiam palikimą įpėdiniui. Bylos duomenimis nustatyta, kad areštas skolininko R. R. turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) antstolio A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/05891/1 ir kt. buvo įregistruotas 2012-12-19, t. y. iki skolininko mirties, tačiau ne dėl vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/09573/1 išieškomos skolos iš skolininko R. R. išieškotojo AB DNB banko naudai. Nustatyta, kad AB DNB banko išieškotojų sąraše nebuvo. Pažymėtina, jog AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą pats nurodė, kad jam nėra žinoma dėl kokių priežasčių 2012-12-19 antstoliui pritaikius skolininko turto areštą tarp turto arešto aktuose nurodytų kreditorių nėra Banko. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei nesant duomenų, jog išieškotojas ar antstolis informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (nuo 2015-03-20 VĮ Turto banką) apie vykdomą išieškotojo AB DNB banko reikalavimą iš skolininko R. R. turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus AB DNB banko atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, kad vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 3 dalimi, CK 5.63 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta 3 mėnesių kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka Bankui nėra ir negali būti taikoma, nes Banko naudai priverstinis skolos išieškojimas dėl skolininko R. R. neįvykdytų skolinių įsipareigojimų pradėtas hipotekos teisėjo nutarties pagrindu, todėl Banko, kaip R. R. kreditoriaus, reikalavimo į skolininką teisinė prigimtis pagrįsta hipoteka.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad vykdant priverstinį skolos išieškojimą AB DNB banko naudai bei pardavus hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistą A. R. priklausantį turtą, nebuvo padengtas skolininko R. R. įsiskolinimas, todėl 2010-12-16 išieškotojas AB DNB bankas (buvęs AB DnB NORD bankas) antstoliui pateikė prašymą Nr. 30.56.17/8719 tęsti išieškojimą iš kito R. R. priklausančio turto ir lėšų pagal 2009-08-07 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad realizavus įkeistą daiktą ir nepatenkinus kreditoriaus reikalavimo, kuris buvo užtikrintas hipoteka pilnai, kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, kad Banko nepatenkintas reikalavimas iš kito skolininko turto tenkinamas atsižvelgiant ir į kitų išieškotojų interesus, todėl Banko nepatenkinto reikalavimo dalis nėra pagrįsta hipoteka.     

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, pagal minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, valstybei, kaip mirusio skolininko palikimo perėmėjai, netaikomos CK 5.63 straipsnio išimtys, kreditoriai ją taip pat turi informuoti apie egzistuojančias skolas per įstatymo nustatytą terminą. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog išieškotojas ar antstolis informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (nuo 2015-03-20 VĮ Turto banką) apie vykdomą išieškotojo AB DNB banko reikalavimą iš skolininko R. R. turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Todėl išieškotojas AB DNB bankas turėtų kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas aptartą klausimą netinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/09573/1 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo antstolio A. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/09573/1 atmesti.

 

 

 

Teisėjas                                                                                  Algimantas Kukalis

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK5 5.63 str. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • 3K-3-540/2011
  • 3K-3-523/2012
  • CPK 596 str. Teisių perėmimas vykdymo procese
  • CK4 4.193 str. Hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto
  • 3K-7-18/2014