KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

nuosprendIs

Lietuvos respublikos vardu

2012 m. balandžio 5 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Savinijaus Katausko, Stasio Valužio,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,

nuteistajam A. T.,

nuteistojo A. T. gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

išteisintojo G. B. gynėjui advokatui A. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Irenos Baguckienės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-19 viešosios tvarkos pažeidimo) – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje arba mokytis;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-19 A. G. turto sugadinimo) – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje arba mokytis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. T. per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje arba mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-19 viešosios tvarkos pažeidimo) bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-19 turto sugadinimo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios O. G. civilinis ieškinys ir priteista iš A. T. O. G. naudai 400 Lt turtinės ir 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

A. T. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 19 d., apie 21.30 val., Šilutės r., Gardamo kaime, viešoje vietoje – ties autobusų stovėjimo aikštele, dėl chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis rankomis sugriebė nukentėjusįjį A. G. už dešinės rankos bei kumščiu sudavė šiam vieną kartą į kairįjį paakį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo suduoto smūgio ant asfalto nukrito ir sulūžo nukentėjusiojo 600 Lt vertės akiniai bei A. T. sugriebus nukentėjusiajam A. G. už 200 Lt vertės striukės, taip šią suplėšė, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. G. 800 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. T. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. T. 2011 m. balandžio 19 d., apie 21.30 val., Šilutės r., Gardamo kaime, ties autobusų stovėjimo aikštele, dėl chuliganiškų paskatų sugadino svetimą turtą, tai yra jam tyčia sugriebus nukentėjusįjį A. G. ir kumščiu sudavus jam vieną kartą į paakį, dėl to nuo suduoto smūgio ant asfalto nukrito ir nepataisomai sulūžo nukentėjusiojo 600 Lt vertės akiniai, bei jam sugriebus nukentėjusiajam A. G. už 200 Lt vertės striukės, taip šią suplėšė, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. G. 800 Lt turtinę žalą.

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. balandžio 19 d., apie 21.30 val., Šilutės r., Gardamo kaime, viešoje vietoje – ties autobusų stovėjimo aikštele, veikdamas bendrininkų grupe su A. T., dėl chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra jis pastūmė nukentėjusįjį A. G., o A. T. sugriebus nukentėjusįjį rankomis už dešinės rankos, kumščiu sudavė vieną kartą į kairį paakį, sukeldamas A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo suduoto smūgio ant asfalto nukrito ir sulūžo nukentėjusiojo 600 Lt vertės akiniai, bei A. T. sugriebus nukentėjusiajam A. G. už 200 Lt vertės striukės, taip ją suplėšė, tuo padarydamas O. G. 800 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais G. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, G. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011m. balandžio 19 d., apie 21.30 val., Šilutės r., Gardamo kaime, ties autobusų stovėjimo aikštele, veikdamas bendrininkų grupe su A. T., dėl chuliganiškų paskatų sugadino svetimą turtą – tyčia A. T. sugriebus nukentėjusįjį A. G. ir kumščiu sudavus vieną kartą į kairį paakį, nuo suduoto smūgio ant asfalto nukrito ir taip nepataisomai sulūžo nukentėjusiojo 600 Lt vertės akiniai, bei A. T. sugriebus nukentėjusiajam A. G. už 200 Lt vertės striukės, taip šią suplėšė, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. G. 800 Lt  turtinę žalą.

Dėl šių kaltinimų G. B. buvo išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu prokurorė L. I. Baguckienė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-12-06 nuosprendį pakeisti:

1. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. B. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir G. B. pripažinti kaltu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

2. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. T. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir už šio nusikaltimo padarymą A. T. paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje arba mokytis, per 8 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

3. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. T. paskirtų bausmių bendrinimo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje arba mokytis, per 8 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

4. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio: O. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. T. 400 Lt turtinės ir solidariai iš A. T. bei G. B. 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios O. G. naudai. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo išteisino G. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje konstatavęs, kad G. B. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Teismas, remdamasis kaltinamojo G. B. paaiškinimu, jog jis norėjo išskirti įvykio vietoje konfliktuojančius asmenis, todėl nestipriai pastūmė nukentėjusįjį, konstatavo, jog tikėtina, kad G. B. tyčia buvo nukreipta konfliktui išvengti. Atsižvelgdamas į tai, kad visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai bei įvertinęs aplinkybes, teismas nusprendė, kad G. B. veiksmuose nebuvo tyčios pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi G. B. parodymais, nes jie prieštarauja kitoms nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms. G. B. nurodė, kad nukentėjusįjį A. G. pastūmė rankomis, norėdamas išskirti, įsiterpė atbulas tarp A. G. ir A. T., tada abu pastūmė. Nustatyta, kad tuo metu A. T. kalbėjosi su A. G. stovėdami netoli vienas kito. Liudytojos V. ir V. Ū. parodė, kad G. B. bėgo prie A. G. į priekį ištiestomis rankomis, norėjo pastumti A. G., kadangi šis pasitraukė, tai A. G. stumtelėjo nestipriai. Be to, liudytojai V. Ū. toks G. B. elgesys atrodė kaip noras pasirodyti, kad šis moka muštis, ir šie jo veiksmai, V. Ū. manymu, buvo paskata tolimesniems A. T. smurtiniams veiksmams. Be to, liudytojos V. ir V. Ū. parodė, kad A. G. bėgant iš įvykio vietos, jį vijosi ir A. T., ir G. B.. Tokias pat aplinkybes liudytojos parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. A. T. apklausiamas teisme patvirtino G. B. parodymus, kad pastarasis pastūmė tiek jį, tiek A. G., norėdamas juos išskirti, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė nepastebėjęs, kad G. B. būtų stūmęs A. G.. Kodėl skiriasi jo parodymai, paaiškinti negalėjo. Kad G. B. pastūmė A. G. atbulas įsiterpęs į tarpą tarp A. G. ir A. T., parodė tik G. B.. Nepaaiškino, kodėl išvengti konflikto norėjo tik A. T. kalbantis su A. G., o kai A. T. ėmėsi smurtinių veiksmų, jų neskyrė, nors tam galimybę turėjo. Be to, liudytojos V. ir V. Ū. parodė, kad A. G. bėgant iš įvykio vietos, jį vijosi ir A. T., ir G. B.. Tokias pat aplinkybes jos parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Netikėti liudytojų, kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi, parodymais nėra pagrindo. Todėl G. B. ir A. T. parodymai, kad G. B. neveikė kaip bendrininkas sutrikdant viešąją tvarką, vertintini kritiškai, kaip jų pasirinkta gynybinė pozicija. Remiantis aptartais duomenis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. B. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį turi būti panaikinta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skiriant bausmę G. B. prokurorė prašo atsižvelgti į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į tai, jog nėra neigiamai kaltininko asmenybę apibūdinančių duomenų, todėl G. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nukentėjusiosios O. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. T. ir G. B.. Nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos nekeistina.

Dėl nuteistojo A. T., prokurorės teigimu, teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir teisingai kvalifikavo A. T. įvykdytus nusikaltimus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Tačiau prokurorė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. T. paskirtos bausmės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pripažintina kaip sunkinanti jo atsakomybę (kiti bausmės skyrimo už šį nusikaltimą pagrindai nurodyti skundžiamame nuosprendyje), todėl A. T. už viešosios tvarkos pažeidimą prokurorė prašo paskirti griežtesnę laisvės apribojimo bausmę.

Prokurorė prašo skundą tenkinti.

Nuteistasis A. T. ir jo gynėja advokatė J. Usonytė bei išteisintojo G. B. gynėjas advokatas A. Jonušas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas M. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, taip pažeidžiant viešąją tvarką, jis tik norėjo išskirti įvykio vietoje konfliktuojančius asmenis ir todėl nestipriai pastūmė nukentėjusįjį, taigi jo tyčia buvo nukreipta konfliktui išvengti. Sutikti su tokia teismo išvada negalima.

Teismas konstatuodamas, kad G. B. norėjo išskirti įvykio vietoje konfliktuojančius A. T. ir nukentėjusįjį A. G., iš esmės rėmėsi paties G. B. teisme duotais parodymais, kurie prieštarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms. Priešingai minėtai teismo išvadai, nei nukentėjusysis A. G., nei tiesiogiai įvykį mačiusios kaip liudytojos apklaustos V. ir V. Ū. nepatvirtino, kad A. T. pastūmė nukentėjusįjį, norėdamas išskirti konfliktuojančius ir besistumdančius A. T. ir nukentėjusįjį A. G.. Priešingai, tiek nukentėjusysis, tiek minėtos liudytojos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei apklausiami teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad būtent G. B. pirmas puolė nukentėjusįjį A. G., jį pastumdamas.

Nukentėjusysis A. G. 2011-04-19 apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė: „A. T. man parodė, kad paeitume į šalį pasikalbėti. Aš į šalį pasitraukiau du žingsnius ir pradėjau su juo kalbėti ... Mums bekalbant link manęs atbėgo G. B. ir mane pastūmė, tačiau aš neparvirtau. Tada A. T. pradėjo aplink mane šokinėti atstatęs kumščius. Aš supratau, kad galiu būti sumuštas pradėjau bėgti. Nubėgau gal 10 m. kai mane pasivijo A. T.. Pasivijęs jis man sugriebė už dešinės rankos, o kita ranka trenkė man į veidą ir pataikė į kairį paakį ir nosį.  ...jis man norėjo vėl trenkti, tačiau aš jo smūgį atrėmiau ranka. ...ir pradėjau bėgti. Kurį laiką jie abu mane vijosi, tačiau aš nuo jų pabėgau.“ (b. l. 10). 2011-05-09 liudytojo papildomos apklausos metu A. G., patikslindamas ankstesnius savo parodymus nurodė: „ ... 2011-04-19 apie 21.30 val. Gardamo kaime, Šilutės r., aš su pusseserėmis V. ir V. Ū. ėjome pro Gardamo stotelę ir mums beeinant pašaukė du vaikinai, kad jų palauktumėme. Jie patys mus pasivijo ir A. T. pasakė man, kad aš paeičiau į šoną su juo pasikalbėti, o B. pasiliko prie mano pesesėrių. Man besikalbant su T. pasisukus šonu aš pamačiau, kad parbėga B. ir jisai su abiem rankom stipriu smūgiu mane pastūmė, bet aš nuo smūgio nepavirtau...“ (b. l. 11). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad G. B. tyčia jį pastūmė, pažymėjo, kad pastarasis nenorėjo jų – A. G. ir A. T. – išskirti (b. l. 176–177). Taigi pacituoti nukentėjusiojo parodymai, kurie yra nuoseklūs, priešingai išteisintojo G. B. teisme duotiems parodymams, rodo, kad būtent G. B. pirmas puolė nukentėjusįjį, jį pastumdamas. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų V. ir V. Ū. parodymai.

Liudytoja V. Ū. 2011-05-27 ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad G. B. tyčia pastūmė A. G., t. y. nurodė: „Konflikto metu A. G. buvo suduotas 1 smūgis, kurį sudavė A. T., G. B. smūgių nesudavė, bet pastūmęs A. G. išprovokavo tolimesnius A. T. veiksmus.“ (b. l. 36–37). Apklausiama teisme ši liudytoja parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodė: „B. ir T. šaukė sustoti. Palaukėme ir T. sakė G. pasišnekėti nori ir sakė, kad einam į kitą pusę. ...Tada B. pribėgo prie G., o jis spėjo pasitraukti, bet kliudė su ranka. ...Dėl ko norėjo pastumti nežinau. O T. su G. šnekėjosi, o dėl ko pastūmė, nežinau. Tada T. G. puolė, šis bėgo, pasivijo, sudavė kumščiu G....Aš nesupratau, kodėl stumdėsi. Galbūt jei Ba. nebūtų stūmęs G. ir T. nebūtų mušęs. Šiaip vaizdas baisus. ...pirmas pastūmė B.. Jie tik šnekėjos.   B. vijosi, bet po to sustojo“ (b. l. 177–178).

Liudytoja V. Ū. 2011-05-27 ikiteisminio tyrimo apklausos metu iš esmės nurodė analogiškas kaip ir liudytoja V. Ū. aplinkybes, t. y. parodė: „Prie mūsų priėjo A. T. bei G. B. ....ir B. priėjęs prie mūsų  ir nieko nesakęs pastūmė A. G.. ...Tuomet A. T. smogė kumščiu A. G. į veidą ...Tuomet A. G. pasiėmė akinius ir pabėjo link Ramučių keliu, o G. B. pasakęs, kad „pasivejam“, tuomet ir A. T. ir G. B. pradėjo bėgti link A. G.. ... A. T. ir G. B. jo nepasivijo. Konflikto metu A. G. buvo suduotas 1 smūgis į veidą ir jį sudavė A. T., G. B. smūgių nesudavė, tik kad pastūmė A..“ (b. l. 34–35). Apklausiama teisme ši liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes, kurias nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodė: „ ...B. norėjo pastumti G.. Aš manau, kad norėjo parodyti, kad moka muštis. ...aš manau, kad B. veiksmai buvo paskata.“ (b. l. 178).

Pacituoti nukentėjusiojo A. G. bei liudytojų V. ir V. Ū. parodymai, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, rodo, kad G. B. pastūmė nukentėjusįjį tuo metu, kai A. T. kalbėjosi su pastaruoju, ir nei nukentėjusysis, nei liudytojos nepatvirtino, kad tuo metu A. T. ir A. G. konfliktavo ar stumdėsi. Priešingai, nukentėjusysis ir tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos V. ir V. Ū. parodė, kad tuo metu A. T. ir nukentėjusysis A. G. tik kalbėjosi, ir šie jų parodymai paneigia G. B. parodymus, kad neva jis norėjo išskirti besistumdančius A. T. ir A. G., todėl pastūmė pastarąjį. Tuo tarpu apylinkės teismas visiškai neanalizavo ir nevertino paminėtų nukentėjusiojo bei įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų parodymų, o išvadą apie tai, kad G. B. tyčia, pastumiant nukentėjusįjį, buvo nukreipta konfliktui išvengti, padarė, remdamasis vien G. B. bei A. T. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Jeigu būtų tikima G. B. parodymais, kad neva jis norėjo išskirti besistumdančius A. T. ir A. G., lieka neaišku, kodėl jis išvengti konflikto norėjo tik A. T. kalbantis su A. G., o kai A. T. ėmėsi smurtinių veiksmų prieš A. G., jų neskyrė, nors tam turėjo galimybę, priešingai – remiantis nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad po to, kai A. T. sudavė smūgį nukentėjusiajam A. G., šiam bėgant iš įvykio vietos, jį bėgantį vijosi ne tik A. T., bet ir G. B.. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja V. Ū. teigė, jog jai G. B. elgesys, pastumiant nukentėjusįjį, atrodė kaip noras pasirodyti, kad jis moka muštis, ir šie G. B. veiksmai, liudytojos V. Ū. nuomone, buvo paskata A. T. smurtiniams veiksmams prieš nukentėjusįjį. Tokios nustatytos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad G. B. pastūmė nukentėjusįjį, siekdamas išvengti konflikto. Tokią išvadą teismas padarė, be pagrindo remdamasis vien tik G. B. ir A. T. parodymais, nes juos paneigia aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie vieni kitiems neprieštarauja, yra nuoseklūs. Tuo tarpu G. B. ir A. T. parodymai nesutampa, t. y. nors nuteistasis A. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino G. B. parodymus, kad pastarasis pastūmė tiek A. G., tiek jį – T., norėdamas juos išskirti, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. T. nurodė nepastebėjęs, kad G. B. būtų stūmęs A. G.. Kodėl skiriasi jo parodymai, paaiškinti negalėjo. Be to, tik G. B. teigė, kad jis pastūmė A. G. atbulas įsiterpęs tarp A. G. ir A. T.. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, G. B. ir A. T. parodymai, kad G. B. neveikė kaip bendrininkas sutrikdant viešąją tvarką, vertintini kritiškai, kaip jų pasirinkta gynybos versija, nes jie prieštarauja nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti G. B. ir A. T. ar neteisingai juos apkaltinti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija nustato, kad G. B. viešoje vietoje įžūliais veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką: 2011 m. balandžio 19 d., apie 21.30 val., Šilutės r., Gardamo kaime, viešoje vietoje – ties autobusų stovėjimo aikštele, veikdamas bendrininkų grupe su A. T., dėl chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra pastūmė nukentėjusįjį A. G., o A. T. sugriebė nukentėjusįjį rankomis už dešinės rankos ir kumščiu sudavė vieną kartą A. G. į kairį paakį, sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. B. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, kaltininkas privalo atsakyti. Veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip visuomenės rimties ir tvarkos trikdymas.

Skirdama bausmę G. B., kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. G. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), G. B. asmenybę (yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, byloje nėra neigiamai jo asmenybę apibūdinančių duomenų) bei įvertinusi jo veiksmus nusikaltimo padaryme, kolegija mano, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus G. B. laisvės apribojimo bausmę ir jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimus nuo jį 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje, arba mokytis.

Anksčiau aptartais duomenimis nustačius, kad G. B. ir A. T. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ši aplinkybė epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažintina A. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau ir nustačius A. T. šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kolegija nemato pagrindo tenkinti prokurorės prašymo sugriežtinti jam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. T. už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, pakirta laisvės apribojimo bausmė dešimčiai mėnesių, paskiriant įpareigojimus, yra šiek tiek švelnesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis, taigi nėra minimali ar simbolinė, todėl kolegija, šiuo nuosprendžiu nustačiusi A. T. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nemato pagrindo griežtinti šiam nuteistajam už viešosios tvarkos pažeidimą paskirtą bausmę. Atitinkamai keistina nuosprendžio dalis, kuria priteista iš A. T. nukentėjusiosios O. G. naudai 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šią žalą priteisiant solidariai iš A. T. ir G. B.. Nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos nekeistina.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Irenos Baguckienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl G. B. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje, arba mokytis.

Nustatyti A. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Priteisti solidariai iš A. T. ir G. B. nukentėjusiosios O. G. naudai 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos priteisimo nekeisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Violeta Miliuvienė

Teisėjai                                                                                                                              Savinijus Katauskas

Stasys Valužis