Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [I-219-281-2010].doc
Bylos nr.: I-219-281/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Adm

Administracinės byla Nr. A822-1893/2010

Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 14.4

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovams A. B. ir advokatei L. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B., D. E. J., I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjų V. B., D. E. J., I. V. skundą  atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

pareiškėjai V. B., D. E. J. ir I. V. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (t 1, b. l. 7 – 12) teismo prašė: 1)  panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2006-03-17  sprendimo Nr. T2-2 dalį (25 punktą), kuria nepritarta sprendimui „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio  Liepių  k., Bezdonių  sen., Vilniaus r., detalaus  plano patvirtinimo bendrąja tvarka“; 2) įpareigoti Tarybą patvirtinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., detalųjį planą bendrąja tvarka.

Paaiškino, kad 2002-05-21 pareiškėjai žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 14,1 ha žemės sklypą. Minėtas žemės sklypas, esantis Vilniaus rajone Liepių kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2000-07-10 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Buvo apibrėžta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: miškų ūkio paskirties žemė. Vadovaudamiesi LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str., pareiškėjai planavo miškų ūkio paskirties žemę pakeisti į sodybinio užstatymo gyvenamąją teritoriją, todėl kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydami leisti rengti teritorijos detaliojo plano projektą. Generalinės miškų urėdijos prie LR aplinkos ministerijos VĮ Nemenčinės miškų urėdija 2003-05-13 išdavė pažymą Nr.3-499, kurioje nurodyta, kad žemės sklype esantys miškai priklauso IV miškų grupei. Minėta institucija 2003-07-21 pateikė pasiūlymą dėl planavimo sąlygų, planavimo projekto, kuriame nurodoma, kad ruošiant detaliojo plano sprendinius atsižvelgtina į IV grupės miškams keliamus reikalavimus ir kad keisti miško žemės paskirtį galima. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2003-07-30 pateikė išvadą Nr. Sp 301 03, galiojančią iki 2006-07-30, kurioje nurodytas planavimo tikslas – žemės sklypo dalijimas į keturiolika sklypų, trylikos sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties: gyvenamąją teritoriją sodybinio užstatymo. Minėtame akte buvo nurodyta, jog parengtas detalusis planas bus tvirtinamas ir derinamas bendra tvarka. 2003-07-30 buvo išduotos sąlygos bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti reg. Nr. 42-155. Minėtu dokumentu buvo patvirtinti planavimo organizatoriai: V. B., D. E. J. ir I. V., planavimo tikslas – sklypo tikslinės paskirties dalinis pakeitimas į kitą paskirtį namų valdoms, sklypo skaidymas, statybos reglamento nustatymas, tvarkymo režimo nustatymas. Vadovaujantis minėtomis planavimo sąlygomis ir teisės aktais, reglamentuojančiais detaliųjų planų rengimo tvarką, buvo parengti visi reikiami dokumentai, kurie buvo nustatyta tvarka apsvarstyti, suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Nuolatinė statybos komisija, 2005-05-05 apsvarsčiusi žemės sklypo detalųjį planą, priėmė teigiamą spendimą, t.y. derinti žemės sklypo, esančio Liepių kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Tačiau Tarybos 2006-03-17 sprendimu dėl visiškai neaiškių priežasčių buvo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui, t.y. nepatvirtinti parengto detaliojo plano. Pareiškėjų teigimu, Taryba vengia atlikti viešojo administravimo veiksmus ir trukdo patvirtinti detalųjį jiems priklausančio žemės sklypo planą ir tokie veiksmai yra neteisėti, neatitinka teisinio reguliavimo, todėl turi būti nutraukti. Pažymėjo, kad planavimo organizatoriai siekė pradėti detaliojo planavimo procedūras, norėdami pakeisti žemes sklypo, esančio Liepių kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę tikslinę paskirtį iš miškų ūkio į gyvenamąją teritoriją – sodybinio užstatymo. Detaliojo planavimo procedūros turi vykti laikantis šias procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką nustato specialus teisės aktas – 1995-12-12 LR teritorijų planavimo įstatymas (aktuali redakcija nuo 2004-09-28). Teritorijos detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2004-05-03  įsakymu patvirtintose Detaliųjų planų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Tačiau Tarybos 2006-03-17 posėdyje priimtas sprendimas – nepritarti detalaus plano patvirtinimui bendrąja tvarka – visiškai neatitinka nei realios situacijos, nei teisinio reguliavimo. Taisyklių 11.3. p. numatyta, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui. Planavimo organizatoriai, būdami ginčo žemės sklypo savininkais, turi teisę kreiptis su prašymu ir gavus leidimą parengti norimai veiklai šiame sklype vykdyti reikalingus detaliojo planavimo dokumentus. Vadovaujantis Taisyklėmis Tarybai buvo pateikti visi detalųjį planą sudarantys dokumentai atitinkantys įstatymo reikalavimus, todėl Tarybos posėdžio protokolo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. LR žemės įstatymo (aktuali redakcija nuo 2004-02-21) 24 str. 2 d. nustatyta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Taigi šis įstatymas numato galimybę keisti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį, tačiau tam būtinas arba detalusis, arba specialusis teritorijų planavimo dokumentas. LR miškų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2005-02-15) 11 str. numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Vadovaudamasi minėtu LR žemės įstatymo 24 str. Vyriausybė 1999-09-29 priėmė nutarimą Nr. 1073 (nauja redakcija nuo 2004-10-17), kuriuo patvirtino Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo taisykles (toliau – ir Žemės paskirties keitimo taisyklės). Minėtos taisyklės išsamiai reglamentuoja visą prašymų padavimo ir žemės paskirties keitimo tvarką. Šio Vyriausybės nutarimo 10 p. numatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus. Žemės paskirties keitimo taisyklių 20 p. nurodoma, kad keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sklypuose, kuriuose yra miško žemės, turi būti atsižvelgiama į nustatytuosius miško pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimus pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, patvirtintą LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641. Taigi, norint pakeisti miškų ūkio žemės sklypų paskirtį, taip pat būtina vadovautis ir specialiomis normomis. LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarime Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ nustatytos specialios taisyklės, kurios turi būti taikomos keičiant miško žemės paskirtį. Šios tvarkos 1 p. nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Šie interesai buvo suderinti rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešą svarstymą. Tuo pačiu Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 7.4. papunktyje numatyta, kad miško žeme gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir miškų ūkio paskirties žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis III grupės ir IV grupės miškuose, nenurodytuose šios tvarkos 7.1 ir 7.2 p., gali būti pakeičiama ir nesant LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų – miškotvarkos projektų. Kaip minėta, pareiškėjams priklausančiame žemės sklype esantys miškai priklauso IV miškų grupei, jokių kliūčių tvirtinti detalųjį planą nebuvo ir nėra. Iš pateiktos teisės aktų analizės matyti, kad šio konkretaus žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama, taigi parengus visus dokumentus detalusis planas turėjo būti patvirtintas. Parengtas pareiškėjams priklausančios miško ūkio paskirties žemės sklypo detalusis planas ir jo tikslai neprieštarauja nei galiojantiems bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniams, nei kitų teisės aktų reikalavimams. Todėl Taryba neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti leisti rengti minėto žemės sklypo detalųjį planą. Taryba visų pirma yra viešojo administravimo institucija, kurios veiklos pagrindai ir principai yra nustatyti teisės aktuose. LR viešojo administravimo įstatymo 4 str. yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi demokratinio valstybės administravimo principais, tokiais kaip įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Objektyvumo principas reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Nepiktnaudžiavimo valdžia principas reiškia, kad viešojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktą įgaliojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų. Taigi, Taryba negali priimti sprendimų, remdamasi vien subjektyviais kriterijais bei niekuo nepagrįsta savo vienašališka subjektyvia nuomone, o kiekvienas sprendimas turi būti priimtas remiantis objektyviomis nuostatomis ir pagrįstas teises aktų normomis.

Atsakovas Taryba atsiliepime teismui (t. 1, b. l. 86 - 88) nurodė, kad su skundo  reikalavimais nesutinka, paaiškino, kad pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. l d. 9 p. teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskirti prie savivaldybių funkcijų ir pagal minėto įstatymo 5 str. l d. 2 p. savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes. 2006-03-17 Tarybai buvo pateiktas tarybos sprendimo projektas „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 15 str. l d. Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komitetas prieš tarybos posėdį preliminariai nagrinėjo šį projektą ir jam nepritarė. 2006-03-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto pirmininkas išdėstė komiteto poziciją, kad pareiškėjai siekdami parengti ginčo teritorijos detaliojo plano (planavimo tikslas – žemės sklypo dalijimas į keturiolika sklypų, trylikos sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, miško žemės paskirties keitimas į kitos paskirties: gyvenamąją teritoriją sodybinio užstatymo) vadovaujasi vien tik siaurais savo asmeniniais interesais ir jų nenori derinti su visuomeniniais. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 p., miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. LR teritorijų planavimo įstatymo 6 str. įtvirtinta, jog teritorijų planavimo dokumentų rengimas turi būti derinimas su tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai rengiamais strateginio planavimo dokumentais. Šiuo metu baigiamas rengti Vilniaus rajono teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), kuriame bus aptartos Vilniaus rajono teritorijos (tuo pačiu ir ginčo teritorijos) tvarkymo režimas ir tik įsigaliojus minėtam Bendrajam planui bus matyti, kaip ateityje bus tvarkoma ginčo teritorija. Tol, kol Bendrasis planas neparengtas, bet koks šios teritorijos tvarkymo režimo pakeitimas bus spontaniškas, neplanuotas ir šiai teritorijai galbūt ne naudingas, o nepataisomai žalingas. Savivaldybė savo ruožtu susiduria su problema, kuomet tokie skubotai sukurpti detalieji planai ima koreguoti rengiamą Savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (nors privalėtų būti atvirkščiai), griauna jo sprendinius (ypač jo rengimo baigiamojoje stadijoje), ir tuo pačiu atitolina jo priėmimą, sukeldami ir gilindami viso rajono teritorijos planavimo problemas. Bendrojo plano rengėjai visiškai neplanuotai ir netikėtai privalo atsižvelgti į tokius naujai patvirtintus detaliuosius planus, keisti jau aptartus, suderintus sprendinius ir nuostatas. Tokie spontaniški detalieji planai sukelia ir kitas socialines problemas, savivaldybė negali numatyti kelių tinklų, mokyklų, vaikų darželių ir kitų socialinių objektų plėtros prioritetų, plėtra vykdoma nekryptingai ir neplanuotai, nes vėliau tie patys tokių skubotų detaliųjų planų rengėjai užverčia savivaldybę kitais skundais, ieškiniais dėl minėtų objektų statybos bei vystymo. Savivaldybė su tuo negali taikstytis, yra už civilizuotą, planuotą, nuoseklų urbanizacijos procesą. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12, 14, 18 p., savivaldybė savo teritorijoje yra atsakinga už kraštovaizdžio tvarkymą ir apsaugą, socialinės ir ekonominės raidos planavimą, aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą, todėl šioje srityje yra įsipareigojusi, jaučia savo atsakomybę ne tik prieš šią, bet ir prieš ateinančias kartas. Todėl Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto nariai pasiūlė išsamiau išnagrinėti turimus dokumentus. Be to, 2005-11-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1270 patvirtintos Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos 2 tikslo 17 p. nustatyta, kad įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programoje, patvirtintoje LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-12-25 įsakymu Nr. 616/471, numatytas žemės ūkio žemės apželdinimo mišku priemones, teikti prioritetą gamtinio karkaso teritorijoms. Pagal 2001-12-04 LR saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-628 22 str. l d., „Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas“, o 22 str. 6 d. nustatyta, kad „Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus“. Pagal 2002-10-29 LR Seimo nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintą LR teritorijos bendrąjį planą Bezdonių seniūnijos teritorija įtraukta į gamtinį karkasą, vientiso gamtinio ekologinio kompleksavimo teritorijų tinklą. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 13 str. l d. „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“. 2006-03-17 Tarybos narių balsų dauguma nuspręsta: nepriimti sprendimo projekto. Šis sprendimas įformintas 2006-03-17 Tarybos posėdžio protokolu Nr. T2-2. Tarybos sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti Tarybos 2006-03-17 sprendimo Nr. T2-2 dalį (25 p.), kuriuo nepritarta sprendimui „dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kad. nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ yra nepagrįstas.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2003-07-30 planavimo organizatoriams V. B., D. E. J. ir I. V. išdavė planavimo sąlygas 14,10 ha ploto žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliajam planui rengti, nurodant, jog planavimo tikslas – žemės sklypo dalinimas į trylika sklypų (3 ha ploto suskaidymas) bei šių sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties – sodybinio užstatymo gyvenamąją teritoriją (t. I, b. l. 51-53). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-11-07 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. 387 pateikiama teigiama išvada dėl „Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus raj. detaliojo plano“ projekto tvirtinimo (t. 1, b. l. 16). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėjai pateikė prašymą pavirtinti parengtą žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą (t1, b.l. 94). Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr.T2-2 25 p. buvo nutarta nepritarti sprendimo „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ projektui (t. 1, b. l. 14).

Byloje kilęs ginčas dėl Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25 p. bei reikalavimo įpareigoti Tarybą patvirtinti pareiškėjų parengtą žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2009-06-22 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. redakcija) 22 straipsnio 6 dalies (2006 m. birželio 8 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 „Dėl Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 7.2 punkto (2007 m. sausio 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nuostatoms“, o taip pat Lietuvos vyriausiojo teismo 2009-11-03 nutartyje (adm. b. Nr. Nr. A143 – 10/2009) pateiktos teisės aktų, reglamentuojančių teritorijos planavimo procedūrų, kuriomis siekiama pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, aiškinimo bei taikymo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-03 nutartyje  pažymėta, kad pagal LR Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 p., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal atitinkamus detaliuosius planus, o (galutinį) sprendimą šiuo klausimu priima tik apskrities viršininkas. Tai reiškia, kad detaliojo plano parengimas ir jo patvirtinimas yra tinkama (įstatymo leistina) ir būtina apskrities viršininkui priimti sprendimą priemonė pakeisti esamą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tai taip pat reiškia, kad nurodyti veiksmai (detaliojo plano parengimas ir patvirtinimas, apskrities viršininko atitinkamo sprendimo priėmimas) yra vientisos procedūros elementai, kurie negali būti išskaidyti ir supriešinami (priešpastatomi) vienas kitam. Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad tuo atveju, kai yra siekiama pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kiekvienoje iš nurodytos procedūros grandyje būtina vadovautis ne tik atskirą minėtos procedūros dalį reglamentuojančiomis teisės normomis, bet ir teisės normomis, kurios reglamentuoja teisinius santykius dėl pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypo dalinimas į trylika sklypų (3 ha ploto suskaidymas) bei šių sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties – sodybinio užstatymo gyvenamąją teritoriją. Skundžiamo Tarybos 2006-03-17  protokolinio sprendimo priėmimo metu galiojusioje LR teritorijų planavimo įst. 26 str. 5 d. redakcijoje buvo nurodoma, kad tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo organizatorius šį atsisakymą įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Nagrinėjamu atveju, Taryba 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25 p. nepritarusi pareiškėjų pateikto detalaus plano tvirtinimui, nepateikė motyvuoto atsakymo, kuriuo būtų pagrįstas toks sprendimas. Tokią išvadą teismas grindė tiek atsakovo atsiliepime teismui nurodytais motyvais, tiek pareiškėjų prašymu atsakovui pateikti motyvuotą atsakymą (t. 1, 86-88, 180-181).

Tarybai nepateikus pareiškėjams LR teritorijų planavimo įst. 26 str. 5 d. nurodyto motyvuoto atsakymo, kuris būdamas viešojo administravimo sprendimu turėtų atitikti LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. įtvirtintus teisingumo bei objektyvumo kriterijus ir galėtų būti ginčijamas teismine tvarka, sprendimo, kuriuo atsisakoma tvirtinti ginčo detalųjį planą, priėmimo procedūra nebuvo užbaigta. Todėl sprendžiama, kad skundžiamo Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25 p. motyvai nėra žinomi. Tačiau, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-04-16 nutartyje išdėstytą poziciją bei atsižvelgus į  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-03 nutartyje pateiktus išaiškinimus, nagrinėjant ginčą būtina spręsti ar Tarybai, nagrinėjusiai pareiškėjų prašymą buvo teisinės prielaidos priimti sprendimą, kuriuo būtų patvirtintas minėtas detalusis planas.

Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra reglamentuojamas LR miškų įstatymo bei LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje LR miškų įst. 11 str. 1 d. redakcijoje buvo sakoma, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, o galiojusios Tvarkos 7.4 p. buvo nurodoma, kad 7.4. III grupės ir IV grupės miškuose, nenurodytuose šios tvarkos 7.1 ir 7.2 punktuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir nesant LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų – miškotvarkos projektų. Tai, jog planavimo tikslai – miškų ūkio paskirties žemės pakeitimas į sodybinio užstatymo gyvenamąją teritoriją – gali būti įgyvendinami vadovaujantis Tvarkos 7.4 p. nuostatomis, nurodoma Generalinės miškų urėdijos prie LR aplinkos ministerijos VĮ Nemenčinės miškų urėdija 2003-07-21 pasiūlymų dėl planavimo sąlygų, planavimo projekto 5 punkte.

Konstitucinis Teismas 2009-05-22 nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, reguliuodamas santykius, susijusius su miškų ūkio žemės paskirties keitimu, taip pat su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, tačiau nei LR miškų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 11 str. 1 d., nei kituose šio įstatymo straipsniuose įtvirtinant teisinį reguliavimą nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi. Pabrėžė, kad teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo; teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus; ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo. Pažymėjo, kad nei LR miškų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 11 str. 1 d., nei kituose šio įstatymo straipsniuose įtvirtinant teisinį reguliavimą nėra atskleistas vartojamos formuluotės „tik išimtiniais atvejais“ turinys, nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi. Konstatavo, kad LR miškų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 11 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka derinami valstybės, miško savininko ir visuomenės interesai, vertintinas kaip tam tikrų procedūrų interesų derinimui nustatymas; tokios procedūros negali būti aiškinamos taip, esą įstatymų leidėjas tokiu būdu leidžia nustatyti išimtiniais laikytinus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus. Konstitucinis Teismas pripažino, kad LR miškų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 11 str. 1 d. tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, ir LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimo Nr.641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ 1 p. patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas (2002-05-09 redakcija) prieštarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, nei ikiteisminėje ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūrų metu, nei skunde teismui pareiškėjai vieno iš detaliojo žemės sklypo planavimo tikslo – miško žemės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo į kitos paskirties, t.y. sodybinio užstatymo gyvenamąją teritoriją – negrindė jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis. Tai, jog Konstituciniam teismui pripažinus, jog LR Miškų įstatymo 11 str. 1 d. tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, prieštaraujančiais Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, reikalavimas dėl miško žemės pavertimo kitos paskirties žeme negali  būti tenkintas, ne kartą pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2009-12-07 nutartis adm. b. Nr. A662-7/2009; 2009-11-02 sprendimas Nr. A556-16/2009, 2010-01-15 sprendimas adm. b. Nr.A756-31/2010). Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, darytina išvada, jog Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25p. iš esmės pagrįstai atsisakyta pritarti pareiškėjų parengtam bei pateiktam tvirtinti žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliajam planui, todėl skundo reikalavimas minėtą sprendimą panaikinti yra atmestinas.

Pažymėjo, jog skundo reikalavimas įpareigoti Tarybą patvirtinti pareiškėjų parengtą ginčo žemės sklypo detalųjį planą yra tiesiogiai susijęs su Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr.T2-2 25p. pagrįstumu, todėl teismui konstatavus, jog minėtą Tarybos sprendimą naikinti nėra pagrindo, skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus yra atmestinas.

 

III.

 

Pareiškėjai D. E. J., I. V. ir V. B. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas). Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje to paties straipsnio 5 dalies redakcijoje buvo nurodoma, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos Įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Nuolatinė statybos komisija, 2005 m. gegužės 5 d. apsvarsčiusi žemės sklypo detalųjį planą, priėmė teigiamą spendimą, t.y. derinti žemės sklypo, esančio Liepių kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, taigi išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama, o tai reiškia, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl detaliojo plano patvirtinimas yra negalimas. Pirmos instancijos teismas, iš esmės pripažindamas, kad konkrečiu atveju Vilniaus rajono savivaldybės taryba įstatymų numatyta tvarka turėdama teisę priimti sprendimą netvirtinti detalaus plano, privalėjo konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, dėl to šis sprendimas neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir dėl to naikintinas. Byloje nėra ginčo dėl to, ar buvo pateiktas motyvuotas atsakovo atsakymas, todėl vienareikšmiškai turėtų būti tenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą priimtą šiurkščiai pažeidžiant Teritorijų planavimo 26 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

2. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, nustatantis tikslinės Žemės naudojimo paskirties keitimo iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę sąlygas, yra nustatytas ne Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje, o kituose šio ir kitų įstatymų straipsniuose (jų dalyse), inter alia Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 24 straipsnio 1 dalyje, taip pat Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Specialios miško žemės paskirties keitimo į kitą paskirtį sąlygos ginčo situacijoje buvo nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Konstitucinis Teismas minėtų sąlygų turinio nepripažino antikonstituciniu, tik pasisakė dėl netinkamos jų tvirtinimo formos. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 1 punktu patvirtintos Tvarkos 7.4 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad III ir IV grupių miškuose (išskyrus atskiras nurodytas išimtis) miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis, poįstatyminiu aktu buvo reguliuojami santykiai, susiję su savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. tokie santykiai, kurie pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą turi būti reguliuodami tik įstatymu. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje (pvz. 2007 m. kovo 9 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A14-253-07) nurodė, kad galiojantis  įstatyminis reglamentavimas nenustato absoliutaus draudimo keisti ūkinės paskirties miško žemės tikslinę paskirtį Tai savo nutarime pažymėjo ir Konstitucinis Teismas: „Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį .reguliavimą, pagal kurį žemės sklypų priskyrimas miškų ūkio paskirties žemei gali būti keičiamas, taip pat miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis (inter alia įvykus šios žemės išteklių kokybiniams pokyčiams).“

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateikti visi detalųjį planą sudarantys dokumentai: aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje išdėstoma esama situacija, aprašomi planuojamos teritorijos sprendiniai, nustatomas teritorijos naudojimo režimas); brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais; procedūrų dokumentai. Visi pateikti dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, todėl apeliantai daro išvadą, jog tarybos sprendimas dėl detaliojo plano netvirtinimo yra visiškai nepagrįstas ir todėl neteisėtas.

4. Vilniaus rajono savivaldybės taryba yra viešojo administravimo institucija, kurios veiklos pagrindai ir principai yra nustatyti teisės aktuose. Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi demokratinio valstybės administravimo principais: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Šių principų sisteminės analizės pagrindu apeliantai daro išvadą, kad jokia viešojo administravimo institucija, įskaitant ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, negali priimti sprendimų, remdamasi vien subjektyviais kriterijais bei niekuo nepagrįsta savo subjektyvia nuomone.

Vilniaus rajono savivaldybė su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, todėl atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, remiantis sprendime išdėstytais motyvais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25 punkto teisėtumo bei pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą patvirtinti pareiškėjų parengtą žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą.

Nagrinėjamos bylos atveju yra reikšmingas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarime, o taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143–10/2009 pateiktos teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo procedūrų, kuriomis siekiama pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, aiškinimo bei taikymo taisyklės.

Lietuvos  vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje pažymėta, kad pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 punktą, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal atitinkamus detaliuosius planus, o (galutinį) sprendimą šiuo klausimu priima tik apskrities viršininkas. Tai reiškia, kad detaliojo plano parengimas ir jo patvirtinimas yra tinkama (įstatymo leistina) ir būtina apskrities viršininkui priimti sprendimą priemonė pakeisti esamą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tai taip pat reiškia, kad nurodyti veiksmai (detaliojo plano parengimas ir patvirtinimas, apskrities viršininko atitinkamo sprendimo priėmimas) yra vientisos procedūros elementai, kurie negali būti išskaidyti ir priešpastatomi vienas kitam.

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypo dalinimas į trylika sklypų (3 ha ploto suskaidymas) bei šių sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties – sodybinio užstatymo gyvenamąją teritoriją.

Skundžiamo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. protokolinio sprendimo priėmimo metu galiojusioje LR teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies redakcijoje buvo nurodoma, kad tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo organizatorius šį atsisakymą įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2006 m. kovo 17 d. protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25 punktu nepritarusi pareiškėjų pateikto detalaus plano tvirtinimui, nepateikė motyvuoto atsakymo, kuriuo būtų pagrįstas toks sprendimas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba nagrinėjamu atveju nesilaikė pareigos pagrįsti savo sprendimus. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1999/2008, kurioje buvo ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl detalaus plano netvirtinimo panašiais pagrindais, t. y. tuo pagrindu, kad minėtas sprendimas nebuvo motyvuotas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nesivadovaus minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, nes nagrinėjamos bylos ir minėtos bylos aplinkybės yra skirtingos ir iš esmės lemiamą skirtumą sudaro paties detaliojo plano turinys ir tikslas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju laiko būtina nustatyti, ar atitinkamo detaliojo plano turinys ir tikslas yra suderinami teisės aktų reikalavimais. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau minėtu, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad nagrinėjant ginčą būtina spręsti, ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, nagrinėjusiai pareiškėjų prašymą, buvo teisinės prielaidos priimti sprendimą, kuriuo būtų patvirtintas minėtas detalusis planas.

Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra reglamentuojamas LR miškų įstatymo bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641, nuostatomis. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, o galiojusios Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 p. nustatyta, kad 7.4. III grupės ir IV grupės miškuose, nenurodytuose šios tvarkos 7.1 ir 7.2 punktuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir nesant LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų – miškotvarkos projektų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime konstatavo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, reguliuodamas santykius, susijusius su miškų ūkio žemės paskirties keitimu, taip pat su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, tačiau nei Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje, nei kituose šio įstatymo straipsniuose įtvirtinant teisinį reguliavimą nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi. Pabrėžė, kad teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo; teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus; ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 ,,Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas (2002 m. gegužės 9 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų prašymą įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę Vilniaus rajono savivaldybės tarybą patvirtinti pareiškėjų parengtą žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą nėra pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tai, jog Konstituciniam Teismui pripažinus, jog LR miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, prieštaraujančiais Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, reikalavimas dėl miško žemės pavertimo kitos paskirties žeme negali būti tenkintas. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 756-32/2010).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. protokolinio sprendimo Nr.T2-2 25 punktu iš esmės pagrįstai atsisakyta pritarti pareiškėjų parengtam bei pateiktam tvirtinti žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliajam planui.

Taigi konstatuotina, kad nagrinėdamas šį ginčą pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

pareiškėjų V. B., D. E. J., I. V. apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

 

            Teisėjai                                                                                                    Stasys Gagys

 

                Dainius Raižys

 

                Skirgailė Žalimienė