Baudžiamoji byla Nr. 1-6-185/2016
Proceso Nr. 1-06-1-04004-2012-1
Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.; 1.1.8.13.; 1.1.9.4.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.; 1.2.14.6.; 1.2.17.11.; 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui,
gynėjams advokatams K. A., K. R., V. K.,
kaltinamiesiems V. T., R. Z., D. Š.,
civilinių ieškovų atstovams J. B., A. V., D. V.,
specialistėms I. K., R. P., V. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Zarasuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, reg. Darbo biržoje, neteistas, gyv. Utenos rajone, Leliūnų sen., (duomenys neskelbtini) kaime, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 220 str. 1 d. (trys veikos), 222 str. 1 d.;
V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Molėtuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, našlys, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. Utenoje, (duomenys neskelbtini), teistas 2011-05-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta 2011-07-21, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d., 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. bei 300 str. 1 d., 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 223 str. 1 d.;
D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Utenoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), Utenoje, neteista, kaltinama pagal BK 222 str. 1 d., 24 str. 6 d., 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.
Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą
n u s t a t ė:
R. Z., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 2007 m. gegužės 10 d., (duomenys neskelbtini) k., Leliūnų sen., Utenos r.) direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatus bei 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, nepaskirdamas bendrovėje buhalterės ir buhalterinę apskaitą pavesdamas tvarkyti neįdarbintam asmeniui, kuris nebuvo atsakingas už tai, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje būtų tinkamai registruojami, taip būdamas atsakingas už apskaitos tvarkymą, o su buhaltere sudaręs darbo sutartį tik nuo 2011-04-06, kuri dirbo iki 2011-10-31, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Utenos r. tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ – neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų vedami apskaitos registrai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kur buvo panaudotos 2010-2011 m. pirktos medžiagos ir paslaugos, t. y. kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams;
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 str. 1 d. – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus ar įvykus“ – nesurašė apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio-lapkričio mėn. atliktų G. Š. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių r., šiltinimo darbų pagal 2010 m. rugsėjo mėn. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. G. Š. sumokėjus 20 000 Lt (5792,40 Eur), nesurašė šių pajamų gavimą pateisinančių apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių), neįnešė jų į bendrovės kasą, dėl ko buhalterinėje apskaitoje (operacijų apskaitos registruose) nefiksuotos pajamos, gautos iš G. Š. už atliktus darbus, bei 2010 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje neįtraukė 3471 Lt (1005,27 Eur) pardavimo PVM;
į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotus P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vardu įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus: 2010-04-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad P. K. įmonė (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur) (iš jų 21 331,95 Lt (6178,16 Eur) PVM), bei 2010-04-16 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-27 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-04 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-18 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-07 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-22 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-12 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-29 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-06 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur) ir kuriuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo prekes iš P. K. įmonės (duomenys neskelbtini) ir už jas atsiskaitė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Z., nors P. K. įmonė (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių nepardavė, pinigų negavo;
į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotus UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vardu įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus: 2010-05-06 PVM sąskaitą faktūrą serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur) (iš jų 8908,81 (2580,17 Eur) Lt PVM), bei 2010-05-06 kasos pajamų orderio kvitą serija ELG Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-14 kasos pajamų orderio kvitą serija ELG Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 kasos pajamų orderio kvitą serija ELG Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur) ir kuriuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo prekes iš UAB (duomenys neskelbtini) ir už jas atsiskaitė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Z., nors UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių nepardavė, pinigų negavo;
į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotus UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vardu įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus: 2010-06-16 PVM sąskaitą faktūrą serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur) (iš jų 17 544,05 Lt (5081,11 Eur) PVM), bei 2010-06-22 kasos pajamų orderio kvitą serija SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-14 kasos pajamų orderio kvitą serija SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 kasos pajamų orderio kvitą serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-30 kasos pajamų orderio kvitą serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur) ir kuriuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo prekes iš UAB (duomenys neskelbtini) ir už jas atsiskaitė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Z., nors UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių nepardavė, minėtų dokumentų neišrašė, pinigų negavo;
nurodė tuo metu dirbusiai bendrovės vyr. buhalterei R. B., nežinančiai apie jo nusikalstamus ketinimus, įrašyti į 2011-06-01 avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai neteisingus duomenis, kad R. Z. 2011-06-03 sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už prekes 68 000 Lt (19 694,16 Eur), 2011-06-08 sumokėjo šiai bendrovei už prekes 77 000 Lt (22 300,74 Eur), 2011-06-14 sumokėjo šiai bendrovei už prekes 67 500 Lt (19 549,35 Eur) (iš viso 212 500 Lt (61 544,25 Eur)), nors šie pinigai UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti nebuvo ir nepateikė buhalterei tai pateisinančių dokumentų;
nurodė tuo metu dirbusiai bendrovės vyr. buhalterei R. B., nežinančiai apie jo nusikalstamus ketinimus, įrašyti į 2011-06-16 avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai neteisingus duomenis, kad jis 2011-06-17 sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už prekes 71 000 Lt (20 563,02 Eur), 2011-06-20 sumokėjo šiai bendrovei už prekes 56 500 Lt (16 363,53 Eur) (iš viso 127 500 Lt (36 926,55 Eur)), nors šie pinigai UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti nebuvo ir nepateikė buhalterei tai pateisinančių dokumentų;
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ – UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. buhalterinėje apskaitoje nefiksavo ūkinių finansinių operacijų dėl prekių grąžinimo UAB (duomenys neskelbtini) pagal kreditines PVM sąskaitas faktūras, nepateikė buhalterei tai pateisinančių apskaitos dokumentų: 2011-10-20 UAB (duomenys neskelbtini) kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintų prekių bendra vertė – 314 322,40 Lt (91 034,06 Eur) (iš jų 54 550,67 Lt (15 798,97 Eur) PVM), 2011-10-20 UAB (duomenys neskelbtini) kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintų prekių bendra vertė – 145 800,70 Lt (42 226,80 Eur) (iš jų 25 303,70 Lt (7328,46 Eur) PVM), bei į 2011 m. spalio mėn. PVM deklaraciją neįtraukė 79 854 Lt (23 127,32 Eur) (54 550,67 (15 798,97)+25 303,67 (7328,45)) mokėtino pardavimo PVM;
UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. buhalterinėje apskaitoje nefiksavo ūkinių finansinių operacijų dėl prekių įgijimo UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011-12-16 PVM sąskaitą faktūrą serija ORF-U Nr. (duomenys neskelbtini) už 2881,35 Lt (834,50 Eur) bei 2011-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija ORF-U Nr. (duomenys neskelbtini) už 1782,00 Lt (516,10 Eur);
taip pat nefiksavo piniginių lėšų, kurias į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke pervedė D. K. – už bendrovę (duomenys neskelbtini) 2011-12-16 pervedė 2881,35 Lt (834,50 Eur) ir 2011-12-28 pervedė 1782,00 Lt (516,10 Eur), taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus ar įvykus“;
2010-11-15 iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, pervedė 141 512 Lt (40 984,70 Eur) „ūkio reikmėms“ bei 2010-11-15 suklastojo tikrą dokumentą – kasos pajamų orderį serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad įneša į bendrovės kasą grynuosius pinigus 141 512 Lt (40 984,70 Eur), kaip pajamas iš banko, nors šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė,
dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2010-04-16 iki 2011-12-31.
R. Z., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 2007 m. gegužės 10 d., adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Utenos r.) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-04-27 iki 2011-02-25 Utenos r., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas neteisėtai, apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę, veikdamas kartu su nusikaltimo padėjėju V. T., kuris jam perdavė žinomai suklastotą dokumentą – 2010-06-16 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patvirtino savo parašu, bei veikdamas vienas, įgydamas žinomai suklastotus dokumentus dėl UAB (duomenys neskelbtini) medžiagų įsigijimo iš P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), nors šios įmonės minėtų medžiagų nepardavė ir UAB (duomenys neskelbtini) joms pinigų, tarp jų PVM, nesumokėjo, nenustatytam asmeniui suklastojus šiose PVM sąskaitose faktūrose A. I., O. K., L. K. parašus, jis iš V. T. gautą UAB (duomenys neskelbtini) ir minėtas P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bei pagal minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras tariamai sumokėtą pirkimo PVM įtraukdamas į įmonės PVM deklaracijas, tokiu būdu, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis į deklaracijas, jas pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), esančiai S. D. ir S. G. g. 14, Utenoje ir taip, pateikęs neteisingus duomenis VMI, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 47 784,81 Lt (13 839,44 Eur), o būtent:
į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė fiktyvią 2010-04-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad P. K. įmonė (duomenys neskelbtini) pagal šią sąskaitą pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur), tarp jų 21 331,95 Lt (6178,16 Eur) PVM, nors P. K. įmonė (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių nepardavė ir pinigų už jas negavo, po ko 2011-02-25 į patikslintą 2010 m. balandžio mėn. PVM deklaraciją įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, t. y. padidindamas pirkimo PVM 21 331,95 Lt (6178,16 Eur) ir pateikdamas šią deklaraciją Utenos apskrities VMI, apgaule įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 21 331,95 Lt (6178,16 Eur);
į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė fiktyvią 2010-05-06 PVM sąskaitą faktūrą serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal šią sąskaitą pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur), tarp jų 8908,81 Lt (2580,17 Eur) PVM, nors UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių nepardavė ir pinigų už jas negavo, po ko 2011-02-08 į patikslintą 2010 m. gegužės mėn. PVM deklaraciją įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, t. y. padidindamas pirkimo PVM 8908,81 Lt (2580,17 Eur) ir pateikdamas šią deklaraciją Utenos apskrities VMI, apgaule įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 8908,81 Lt (2580,17 Eur);
į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė V. T. suklastotą ir jam perduotą fiktyvią 2010-06-16 PVM sąskaitą faktūrą serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal šią sąskaitą pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur), tarp jų 17 544,05 Lt (5081,11 Eur) PVM, nors UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių nepardavė ir pinigų už jas negavo, po ko 2010-11-17 į patikslintą 2010 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, t. y. padidindamas pirkimo PVM 17 544,05 Lt (5081,11 Eur) ir pateikdamas šią deklaraciją Utenos apskrities VMI, apgaule įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 17 544,05 Lt (5081,11 Eur).
R. Z., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 2007 m. gegužės 10 d., adresu (duomenys neskelbtini) k., Leliūnų sen., Utenos r.) direktoriumi, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 str. reikalavimus, siekdamas bendrovei išvengti 3471 Lt (1005,27 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2010 m. gruodžio 23 d. Utenos r. į 2010 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pardavimo PVM (nuo 20 000 Lt (5792,40 Eur) pajamų, gautų iš G. Š.), t. y. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio mėn. turėjo pardavimo PVM 18 815 Lt (5449,20 Eur) sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pardavimo PVM 22 286 Lt (6454,47 Eur) sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai S. D. ir S. G. g. 14, Utenoje.
R. Z., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 2007 m. gegužės 10 d., (duomenys neskelbtini) k., Leliūnų sen., Utenos r.) direktoriumi, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. – „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ – siekdamas bendrovei išvengti 36 611 Lt (10 603,28 Eur) pelno mokesčio sumokėjimo, 2011 m. gegužės 11 d. Utenos r. į 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną (neįtraukus 16 529 Lt (4787,13 Eur) pajamų (be PVM), gautų iš G. Š. ir 227 547 Lt (65 902,17 Eur) neteisėtai padidinus išlaidas apskaitoje, panaudojus suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių sandorių su P. K. įmone (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)), t. y. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. turėjo 370 066 Lt (107 178,52 Eur) apmokestinamąjį pelną, nors UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 614 142 Lt (177 867,82 Eur) pelno ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai S. D. ir S. G. g. 14, Utenoje.
R. Z., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 2007 m. gegužės 10 d., adresu (duomenys neskelbtini) k., Leliūnų sen., Utenos r.) direktoriumi, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 15 str. reikalavimus, siekdamas bendrovei išvengti 79 854 Lt (23 127,32 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2011 m. lapkričio 25 d. Utenos r. į 2011 m. spalio mėn. PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pardavimo PVM, t. y. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio mėn. neturėjo pardavimo PVM, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pardavimo PVM 79 854 Lt (23 127,32 Eur) sumai (pagal 2011-10-20 kreditines sąskaitas faktūras ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) grąžintų prekių už 380 268,73 Lt (110 133,44 Eur)) ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai S. D. ir S. G. g. 14, Utenoje.
V. T., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Utena) direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas įmonei UAB (duomenys neskelbtini), ir, pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 29 d., Utenoje, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. – „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 20 str. 1 d. – „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“ – įmonėje nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, pagal 2010-07-29 „Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo-perdavimo aktą“ perduodamas J. P. (J. P.) įmonės dokumentus nenurodė, už kokį laikotarpį perduodami dokumentai ir segtuvuose esančių lapų skaičių, tokiu būdu neišsaugojo ir nepateikė dalies įmonės apskaitos dokumentų ir registrų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2010-07-29 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
V. T., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Utena) direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bei, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., Utenoje aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. – „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 str. 1 d. – „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas – „visų rūšių įmonės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomos ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus“ – nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir apskaitos registrų: 2010-2012 m. I ketv. pajamų ir sąnaudų registrų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos registrų, medžiagų-sandėlio registrų, mokesčių ir darbo užmokesčio įsiskolinimų registrų, didžiosios knygos, ilgalaikio turto apskaitos registrų, 2012 m. sausio-kovo mėn. bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų: 2012-01-27 EUE Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-01-31 EUE Nr. (duomenys neskelbtini), EUE Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-29 EUE Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-16 EUE Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-29 EUE Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-30 EUE Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-30 EUE Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-30 prekių pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros ORI Nr. (duomenys neskelbtini),
dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-04-01.
V. T., veikdamas kaip padėjėjas kartu su UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 2007 m. gegužės 10 d., adresu (duomenys neskelbtini) k., Leliūnų sen., Utenos r.) direktoriumi R. Z., tyčia, siekdamas padėti R. Z. neteisėtai, apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti svetimą turtinę teisę, pateikė R. Z. žinomai suklastotą dokumentą – 2010-06-16 PVM sąskaitą faktūrą serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal šią sąskaitą pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur), tarp jų 17 544,05 Lt (5081,11 Eur) PVM, nors UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių nepardavė ir pinigų už jas negavo, po ko R. Z. šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei pagal minėtą suklastotą PVM sąskaitą faktūrą tariamai sumokėtą pirkimo PVM 2010-11-17 įtraukė į patikslintą 2010 m. birželio mėn. PVM deklaraciją, taip įrašė žinomai neteisingus duomenis į deklaraciją, t. y. padidino pirkimo PVM 17 544,05 Lt (5081,11 Eur) ir pateikė šią deklaraciją Utenos apskrities VMI, tokiu būdu jis (V. T.) padėjo bendrovės direktoriui R. Z. apgaule įgyti turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 17 544,05 Lt (5081,11 Eur).
D. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), reg (duomenys neskelbtini), Utenoje) direktore, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudama UAB (duomenys neskelbtini) bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str., būdama atsakinga už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) 14, Utenoje, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. – „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. – „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 str. 1 d. – „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas – „visų rūšių įmonės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomos ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus“ – nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) 2011-2012 m. I ketv. pajamų ir sąnaudų registrų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos registrų, medžiagų-sandėlio registrų, sunaudotų atsargų, parduotų prekių (medžiagų) nurašymo aktų, mokesčių ir darbo užmokesčio įsiskolinimų registrų, didžiosios knygos, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro,
dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-03-23 iki 2012-04-01.
R. Z. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) k., Leliūnų sen., Utenos r.) direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtą asmeniu, savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigines lėšas, tyčia, siekdamas neteisėtai pasisavinti didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, veikdamas kartu su nusikaltimo padėjėju V. T., kuris Utenos rajone, tiksliai nenustatytose vietose, jam perdavė žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus dėl UAB (duomenys neskelbtini) medžiagų įsigijimo iš P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui suklastojus šiose PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderio kvituose neva pinigus gavusių asmenų: A. I., O. K., L. K. parašus, nors šios įmonės minėtų medžiagų nepardavė ir UAB (duomenys neskelbtini) joms pinigų nemokėjo, laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki 2010-12-30 Utenos r., padedant V. T., pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 275 331,51 Lt (79 741,52 Eur), o būtent:
į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė nusikaltimo padėjėjo V. T. jam perduotus žinomai suklastotus P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vardu įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus: 2010-04-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad P. K. įmonė (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur) (iš jų 21 331,95 Lt (6178,16 Eur) PVM), bei 2010-04-16 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-27 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-04 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-18 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-07 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-22 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-12 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-29 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-06 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta neva P. K. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėta bendra 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur) suma, nors UAB (duomenys neskelbtini) P. K. įmonei (duomenys neskelbtini) nurodytų sumų nemokėjo ir šių dokumentų pagrindu jis, iš kasos paėmęs 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur), pasisavino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur);
į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė nusikaltimo padėjėjo V. T. jam perduotus žinomai suklastotus UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vardu įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus: 2010-05-06 PVM sąskaitą faktūrą serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur) (iš jų 8908,81 Lt (2580,17 Eur) PVM), bei 2010-05-06 kasos pajamų orderio kvitą serija ELG Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-14 kasos pajamų orderio kvitą serija ELG Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 kasos pajamų orderio kvitą serija ELG Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta bendra 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur) suma, nors UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų pinigų sumų nemokėjo ir šių dokumentų pagrindu jis, iš kasos paėmęs 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur), pasisavino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur);
į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė nusikaltimo padėjėjo V. T. jam perduotus žinomai suklastotus UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vardu įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus: 2010-06-16 PVM sąskaitą faktūrą serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur) (iš jų 17 544,05 Lt (5081,11 Eur) PVM), bei 2010-06-22 kasos pajamų orderio kvitą serija SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-14 kasos pajamų orderio kvitą serija SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 kasos pajamų orderio kvitą serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-30 kasos pajamų orderio kvitą serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta bendra 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur) suma, nors UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų pinigų sumų nemokėjo ir šių dokumentų pagrindu jis, iš kasos paėmęs 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur), pasisavino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur),
taip jis iš viso pasisavino svetimą jo žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 275 331,51 Lt (79 741,52 Eur).
V. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad veikdamas kaip padėjėjas kartu su UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) k., Leliūnų sen., Utenos r.) direktoriumi R. Z., kuris materialiai atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir savo žinioje turėjo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki 2010-12-30 Utenos r., tyčia, siekdamas padėti R. Z. neteisėtai pasisavinti svetimą didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, pateikė jam žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus dėl UAB (duomenys neskelbtini) medžiagų įsigijimo iš P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui suklastojus šiose PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderių kvituose neva pinigus gavusių asmenų: A. I., O. K., L. K. parašus, nors šios įmonės minėtų medžiagų nepardavė ir UAB (duomenys neskelbtini) joms pinigų nemokėjo, padėjo R. Z. pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 275 331,51 Lt (79 741,52 Eur), o būtent:
jis R. Z. perdavė žinomai suklastotą 2010-04-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenis, kad P. K. įmonė (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur) (iš jų 21 331,95 Lt (6178,16 Eur) PVM), bei 2010-04-16 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-27 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-04 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-18 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-07 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-22 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-12 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-29 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-06 kasos pajamų orderio kvitą serija SCH Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta neva P. K. įmonei (duomenys neskelbtini) išmokėta bendra 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur) suma, nors UAB (duomenys neskelbtini) P. K. įmonei (duomenys neskelbtini) nurodytų sumų nemokėjo, po ko R. Z. juos įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų pagrindu R. Z. iš kasos paėmė 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur), tokiu būdu jis padėjo R. Z. pasisavinti svetimą R. Z. žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 122 912,66 Lt (35 597,97 Eur);
jis R. Z. perdavė žinomai suklastotą 2010-05-06 PVM sąskaitą faktūrą serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur) (iš jų 8908,81 Lt (2580,17 Eur) PVM), bei 2010-05-06 kasos pajamų orderio kvitą serija ELG Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-14 kasos pajamų orderio kvitą serija ELG Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 kasos pajamų orderio kvitą serija ELG Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėta bendra 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur) suma, nors UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų pinigų sumų nemokėjo, po ko jis šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė R. Z., kuris juos įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų pagrindu R. Z. iš kasos paėmė 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur), tokiu būdu jis padėjo R. Z. pasisavinti svetimą R. Z. žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 51 331,73 Lt (14 866,70 Eur);
jis R. Z. perdavė žinomai suklastotus UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vardu įformintus juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus: 2010-06-16 PVM sąskaitą faktūrą serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur) (iš jų 17 544,05 Lt (5081,11 Eur) PVM), bei 2010-06-22 kasos pajamų orderio kvitą serija SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-14 kasos pajamų orderio kvitą serija SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 kasos pajamų orderio kvitą serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-30 kasos pajamų orderio kvitą serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta bendra 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur) suma, nors UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų pinigų sumų nemokėjo, po ko jis šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė R. Z., kuris juos įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų pagrindu R. Z. iš kasos paėmė 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur), tokiu būdu jis veikdamas kaip padėjėjas su R. Z. pasisavino svetimą R. Z. žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 101 087,12 Lt (29 276,85 Eur),
taip jis padėjo R. Z. pasisavinti svetimą R. Z. žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 275 331,51 Lt (79 741,52 Eur).
Be to, V. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Utena) direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bei, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, 2010-08-12 su Lietuvos Respublikos ūkio reikalų ministerija, atstovaujama ūkio viceministro A. B., VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, atstovaujama direktorės D. V., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Projekto vykdytojas), sudarė Projekto „Viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimas“, projekto kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 039 062,00 Lt (880 173,19 Eur), iš jų iki 1 519 810,00 Lt (440 167,40 Eur) (iki 50 proc. bendros sumos) skiriama iš specialios Ekonomikos augimo ir konkurencijos didinimo programos (Europos Sąjungos lėšos) bei žinodamas, kad pagal Projekto 4.1. d. „Projekto išlaidos apmokamos taikant išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo būdą“, veikdamas kartu su nusikaltimo padėjėja – UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) direktore D. Š., laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-07-05 Utenos r., klastodamas dokumentus, apgaule gavo subsidiją UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t. y.:
2011 m. gegužės 30 d. Utenos rajone kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktore D. Š. suklastojo tikrą dokumentą – 2011-05-30 PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) įvairią baseino įrengimui reikalingą įrangą, bendros 292 161,57 Lt (84 615,84 Eur) vertės (iš jų 50 705,73 Lt (14 685,39 Eur) PVM), bei kartu su D. Š. 2011-05-30 suklastojo tikrą dokumentą „Įrangos perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) perdavė, o UAB (duomenys neskelbtini) priėmė įvairią baseino įrangą 241 455,84 Lt (69 930,44 Eur) vertės (be PVM), nors minėtų prekių UAB (duomenys neskelbtini) parduoti ir perduoti negalėjo, nes nebuvo jų įgijusi, po ko jis ir D. Š. savo parašais patvirtino žinomai neteisingus duomenis 2011-05-30 „Įrangos perdavimo-priėmimo akte Nr. 1“, o D. Š. savo parašu patvirtinus žinomai neteisingus duomenis ir 2011-05-30 PVM sąskaitoje faktūroje ORI Nr. (duomenys neskelbtini), jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-06-08 VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūrai“ pateikė 2011-06-03 mokėjimo prašymą Nr. 4, kuriame nurodė, kad „Bendra prašomų pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų suma“ – 488 621,12 Lt (141 514,46 Eur), tarp jų neva įsigytų prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini) prašomų pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų suma – 241 455,84 Lt (69 930,44 Eur), bei panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – 2011-05-30 PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-06-28 „Įrangos perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1“, kaip dokumentus, kad būtų pripažinta tinkama finansuoti 241 455,84 Lt (69 930,44 Eur) išlaidų suma,
po ko VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūrai“ 2011-06-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus tinkamomis bendras 488 621,12 Lt (141 514,46 Eur) išlaidas (iš jų 241 455,84 Lt 969 930,44 Eur) pagal suklastotą sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tinkamas apmokėti 244 310,42 Lt (70 757,19 Eur) (iš jų 120 727,92 Lt (34 965,22 Eur) pagal sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai 2011-07-05 pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 244 310,42 Lt (70 757,19 Eur), jis apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai gavo 120 727,92 Lt (34 965,22 Eur) subsidiją iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
D. Š. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Utenoje) direktore, laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-07-05, Utenoje, veikdama kaip padėjėja kartu su UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Utena) direktoriumi V. T., kuris turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bei, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, 2010-08-12 su Lietuvos Respublikos ūkio reikalų ministerija, atstovaujama ūkio viceministro A. B., VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, atstovaujama direktorės D. V., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Projekto vykdytojas) sudarė Projekto „Viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimas“, projekto kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį (toliau –Sutartis), pagal kurią Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 039 062,00 Lt (880 173,19 Eur), iš jų iki 1 519 810,00 Lt (440 167,40 Eur) (iki 50 proc. bendros sumos) skiriama iš specialios Ekonomikos augimo ir konkurencijos didinimo programos (Europos Sąjungos lėšos) bei žinodamas, kad pagal Projekto 4.1. d. „Projekto išlaidos apmokamos taikant išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo būdą“, klastodama dokumentus, padėjo apgaule gauti 120 727,92 Lt (34 965,22 Eur) subsidiją UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t. y.:
2011 m. gegužės 30 d. Utenos r. kartu su V. T., siekdama padėti V. T. apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai gauti subsidiją iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, suklastojo tikrą dokumentą – 2011-05-30 PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) įvairią baseino įrengimui reikalingą įrangą, bendros 292 161,57 Lt (84 615,84 Eur) vertės (iš jų 50 705,73 Lt (14 685,39 Eur) PVM), bei kartu su V. T. 2011-05-30 suklastojo tikrą dokumentą „Įrangos perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) perdavė, o UAB (duomenys neskelbtini) priėmė įvairią baseino įrangą 241 455,84 Lt (69 930,44 Eur) vertės (be PVM), nors minėtų prekių UAB (duomenys neskelbtini) parduoti ir perduoti negalėjo, nes nebuvo jų įgijusi, po ko ji šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašais, o V. T. savo parašu patvirtino žinomai neteisingus duomenis 2011-05-30 „Įrangos perdavimo-priėmimo akte Nr. 1“;
V. T. tęsiant nusikalstamą veiką, 2011-06-08 VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūrai“ jam pateikus 2011-06-03 mokėjimo prašymą Nr. 4, kuriame nurodė, kad „Bendra prašomų pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų suma“ – 488 621,12 Lt (141 514,46 Eur), tarp jų neva įsigytų prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini) prašomų pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų suma – 241 455,84 Lt (69 930,44 Eur), bei panaudojus žinomai suklastotus dokumentus – 2011-05-30 PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-06-28 „Įrangos perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1“, kaip dokumentus, kad būtų pripažinta tinkama finansuoti 241 455,84 Lt (69 930,44 Eur) išlaidų suma, po ko VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūrai“ 2011-06-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus tinkamomis bendras 488 621,12 Lt (141 514,46 Eur) išlaidas (iš jų 241 455,84 Lt (69 930,44 Eur) pagal suklastotą sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tinkamas apmokėti 244 310,42 Lt (70 757,19 Eur) (iš jų 120 727,92 Lt (34 965,22 Eur) pagal sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai 2011-07-05 pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 244 310,42 Lt (70 757,19 Eur), taip ji apgaule padėjo V. T. UAB (duomenys neskelbtini) naudai gauti 120 727,92 Lt (34 965,22 Eur) subsidiją iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Kaltinamasis R. Z. dėl UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo ir neteisingų duomenų VMI pateikimo kaltu prisipažino, dėl UAB (duomenys neskelbtini) 275 331,51 Lt pasisavinimo, įgyjimo apgaule didelės vertės svetimą turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 47 784,81 Lt kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007-05-10 įkūrė UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla – bendrastatybiniai darbai. Jis buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir jos direktorius. Laikotarpiu nuo 2007-07-19 iki 2009-05-05 bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė Z. R., o vėliau – R. B.. R. B. kaip buhalterė bendrovėje buvo įdarbinta nuo 2011-04-06 iki 2011-10-31, tačiau ir kitais laikotarpiais ji tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Jis jai pateikdavo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir paprašydavo, kad juos suvestų į buhalterinę apskaitą. R. B. spausdindavo avanso apyskaitas, kartais atspausdindavo sąskaitas faktūras, tačiau ką jai šiuose dokumentuose rašyti nurodydavo jis (kaltinamasis) arba ji juos surašydavo pagal jai pateiktus dokumentus. Sąskaitas faktūras kartais atsispausdindavo ir jis pats. Jis buvo ir bendrovės kasininkas.
2010 m. kovo mėn. pažįstamas V. T. pasiūlė renovuoti viešbutį (duomenys neskelbtini), sakė, kad šio viešbučio statyboms jis gaus Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, ir pasiūlė, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbus. Aptarė kainą, kuri jį tenkino, sudarė sąmatą, pasirašė Rangos sutartį. Pagal susitarimą, jo įmonė turėjo gauti atlygį už atliktus darbus. Taip pat V. T. žadėjo, kad sumokės įmonės turimas skolas tiekėjams ir pan. Skolų tuo metu jo įmonė turėjo apie 100 000 Lt. Prieš sudarant Rangos sutartį, V. T. paaiškino, kad viešbučio statybai yra skirta 2 628 527,79 Lt Europos Sąjungos paramos ir nurodė, kad tokiai sumai sudarytų darbų sąmatą. Prieš sudarant sąmatą, apžiūrėjo būsimus darbus. Kadangi pats reikiamos kvalifikacijos neturi, paprašė savo pažįstamo sąmatininko A. U., kad jis sudarytų viešbučio statybos darbų sąmatą nurodytai sumai, pateikė jam darbų kiekius ir apimtis, darbų atlikimo terminus. Jo sudaryta sąmata buvo patvirtinta. Iš viešbučio renovacijos jo įmonė turėjo gauti apie 200 000 Lt pelno. Viešbutyje (duomenys neskelbtini) darbus realiai pradėjo atlikti 2010 m. spalio mėn. Pradėjo nuo griovimo darbų, po to buvo kasama duobė, daromi pamatai, mūrijamos sienos, stogas, tada prasidėjo vidaus darbai. Tuos darbus pagrinde atliko jo įmonės darbuotojai, bet kadangi darbų kiekiai buvo dideli, tai buvo ir samdytų žmonių.
Tuo metu jo įmonės pajamos buvo ženkliai mažesnės, įmonė jam buvo įsiskolinusi apie 100 000 Lt. Įmonei skolino savus pinigus. Prieš sudarydamas Rangos sutartį, su V. T. sutarė, kad jo (V. T.) įmonė padengs jo skolas. Tuo metu jis (Z.) turėjo tiekėjų pasitikėjimą, nes jau kurį laiką vykdė įvairius statybinius darbus, tikėjo, kad jiems už statybines medžiagas kokiam ketvirčiui mokėjimus galės atidėti.
Per šį laikotarpį, t. y nuo Rangos sutarties pasirašymo iki darbų pradžios jis UAB (duomenys neskelbtini) išrašė 2010-08-30 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 1 – 217 792,78 Lt sumai, 2010-07-30 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 2 bei pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę 337 859,83 Lt sumai, 2010-08-30 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 3 bei pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę 390 135,46 Lt sumai, 2010-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini), Atliktų darbų aktą Nr. 4 bei pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę 10 127,58 Lt sumai. Šiuos dokumentus atidavė V. T.. Kaip suprato, jam (V. T.) šių dokumentų reikėjo, kad jis juos galėtų pateikti agentūrai Europos Sąjungos paramos lėšoms gauti. Jo (Z.) bendrovei pagal šias išrašytas sąskaitas faktūras apmokėta nebuvo, nes manė, kad UAB (duomenys neskelbtini) tol, kol nebuvo gavusi Europos Sąjungos lėšų, pinigų neturėjo. Iki jų viešbutyje niekas jokių darbų neatliko. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pirmasis rangovas, kuris pradėjo darbus pagal UAB (duomenys neskelbtini) paruoštą projektą. Jie rekonstravo senąjį viešbučio pastatą – sumūrijo sienas, sudėjo langus, uždengė stogą, taip pat statė priestatą bei atliko kitus darbus. Pradėję darbus, atliko ir tuos darbus, kuriuos buvo surašęs paminėtose darbų atlikimo aktuose. Naujų aktų neberašė.
Sąskaitas ir darbų atlikimo aktus surašė jis. Manė, kad V. T. įmonė tuo metu savų pinigų neturėjo. Iš to jis jokios naudos neturėjo, galvojo, kad darbai bus atlikti, žinojo, kad apmokės tik tada, kai bus gauti Europos Sąjungos paramos pinigai. Suprato, kad pirma į objektą reikia įdėti savus pinigus, o tik po to atgaus panaudotus pinigus ir kažką uždirbs. V. T. jam nesakė, kokius darbus įrašyti, jis pats pagal darbų technologiją surašė darbus.
Dėl paminėtų sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų gali paaiškinti, kad kai kuriems darbams, kaip pavyzdžiui, griovimo darbams, nebuvo reikalingi pinigai, todėl pirmiausia tuos darbus ir vykdė. Manė, kad iš pradžių užsakovas (duomenys neskelbtini) savų pinigų neturėjo, kai praėjo ketvirtis, tada gavo pinigų. Pradžioje už atliktus darbus darbininkams mokėjo iš savų pinigų, o spalio mėn. pas užsakovą atsirado pinigų, galimai buvo gauti europiniai pinigai.
Dalį darbų, kurie nurodyti Atliktų darbų akto Nr. 2 9 p. „Langai ir durys“ atliko subrangovas UAB (duomenys neskelbtini). Jo (Z.) įmonė sudėjo langus priestate bei laiptinėje, konkrečių jų kiekių nurodyti negali. Darbų, nurodytų Atliktų darbų akte Nr. 3, kurių kodai N15-86, N15-169-6, N15-169-7, N15-136, N15P-0102 (2 ir 3 p.), F15-4-6, N15-33-6, UAB (duomenys neskelbtini) neatliko. Šiuos darbus atliko asmenys, kurie buvo samdyti nelegaliai. Šiuos darbus jis į aktus įrašė, nes jie realiai buvo atlikti. Visi kiti darbai, kurie yra nurodyti aktuose, buvo atlikti jo įmonės. Objekte vidutiniškai dirbdavo apie 10-15 žmonių. Dalis jų buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o kiti dirbę asmenys nebuvo oficialiai įdarbinti bendrovėje. Vien UAB (duomenys neskelbtini) oficialūs darbuotojai tiek darbų nebūtų pajėgę atlikti, todėl dirbo ir žmonės, kurie oficialiai nebuvo įdarbinti. Tų žmonių šiuo metu įvardyti negali. Jiems atlyginimus grynaisiais mokėjo tiek jis, tiek V. T.. Konkrečių šiems žmonėms sumokėtų pinigų sumų įvardyti taip pat negali, nes jų neprisimena.
Už atliktus darbus jis UAB (duomenys neskelbtini) vėliau išrašė ir kitas sąskaitas bei Atliktų darbų aktus – 2010-10-29 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 5 – 379 779,45 Lt sumai, 2010-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 6 – 108 407,60 Lt sumai, 2010-12-31 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) 17 253,46 Lt sumai, 2011-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 8 – 178 527,46 Lt sumai, 2011-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 9 – 163 318,46 Lt sumai, 2011-03-31 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 10 – 107 048,33 Lt sumai, 2011-04-29 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 11 – 118 89,06 Lt sumai, 2011-05-27 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 12 – 180 132,59 Lt sumai, 2011-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 13 – 106 105,06 Lt sumai, 2011-07-29 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 14 – 76 041,18 Lt sumai, 2011-08-29 PVM sąskaitą faktūrą serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliktų darbų aktą Nr. 15 – 178 044,87 Lt sumai. Darbai pagal šiuos aktus taip pat buvo atlikti. Realiai objekte dirbo nuo 2010 m. spalio vidurio iki 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Sąskaitos ir Atliktų darbų aktai, nepriklausomai nuo to, kada ir kokie realiai darbai buvo atlikti, buvo išrašomi kas mėnesį. Pagal visas išrašytas sąskaitas ir Atliktų darbų aktus darbai realiai buvo atlikti, tik ne visada tomis datomis, kokios nurodytos dokumentuose. Kokias tiksliai sumas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytas sąskaitas, neprisimena, tačiau visi atsiskaitymai vyko pavedimais per banką ir visi jie buvo užfiksuoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Grynaisiai pinigais V. T. niekada neatsiskaitė. Buvo atvejų, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus tiesiogiai tiekėjams. Kaip minėjo, pradžioje už darbus ir medžiagas jis mokėjo iš savų pinigų, tai buvo matyti ir buhalterinėje apskaitoje kaip jo asmeniškai įnešti pinigai. Visi darbai pagal aktus yra atlikti. Pavedimais per bankus pinigai jo įmonei yra pervesti. Mano, kad pagal kaltinime nurodytas 10 sąskaitų faktūrų buvo pervesta apie pusę pinigų, likusius pinigus buvo vis žadama pervesti. Įsiskolinimo dabar negali nurodyti. Sąskaitos, darbų atlikimo aktai buvo rašomi kas mėnesį, tačiau tai buvo daroma ne V. T. prašymų, o dėl buhalterinės apskaitos. Prie tų aktų jis rašė sąskaitas faktūras, kurias pasirašydavo užsakovas, po to jas perduodavo buhalterei.
Jis nenukrypdavo nuo sąmatos. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus galėjo ką nors ne taip pasakyti, nes buvo ką tik paleistas iš areštinės. Apklausoje netiksliai parodė dėl kainų. Aktuose ir sąmatoje kainos atitiko. Su tiekėjais daugiausia atsiskaitydavo užsakovas, atsiskaitymai buvo tik per banką, grynaisiais negavo nė karto.
Jo (R. Z.) firmos sąskaitoms areštas buvo uždedamas nuolatos. Turėjo sąskaitas SEB, Šiaulių ir Snoro bankuose. Kitur sąskaitų lyg ir neturėjo. 2010-12-29 į Šiaulių banko sąskaitą iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti pinigai buvo paimti, vadinasi, sąskaita tuo metu nebuvo areštuota, kitaip nebūtų galėjęs paimti pinigus. Tokios sumos 2010-12-29 ir 2010-12-30 jam buvo reikalingos, nes reikėjo mokėti mokesčius, grąžinti skolas už medžiagas. Iš tų pinigų jis mokėjo skolas ir Sodrai, darbuotojams. Jis dažniausiai atsiskaitydavo grynaisiais. Medžiagas gaudavo embargu, buvo už jas neapmokėjęs, apmokėjimas būdavo atidėtas ketvirčiui. Mokėjo grynaisiais, o ne pavedimais, nes bijojo, kad vėl uždės areštą. Skolininkams grąžino tiek, kiek galėjo. Dalį sumokėjo ir tiems skolininkams, kurių iniciatyva buvo uždėtas areštas. V. T. su tomis pinigų sumomis yra susijęs tik tiek, kad jis pervedė jam (Z.) pinigus už darbus ir medžiagas, yra surašyti visi aktai.
Atliko darbų už 2,6 milijono litų, t. y. už tokią kainą, kokia ir buvo numatyta sąmatoje. Už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras, rėmėsi atliktų darbų aktais. UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjo tik bankiniais pavedimais. Į jo bendrovės sąskaitą buvo pervesti apie 600 tūkstančių litų, kitų pinigų nepervedė, nors sąskaitos buvo išrašytos. Kodėl nepervedė kitų pinigų, nežino.
2010 m. lapkričio 15 d. jis iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios Snoro banke, į žmonos V. Z. sąskaitą, esančią DNBbanke, pervedė 141 512 Lt. Taip padarė dėl to, kad pagal kai kurių kreditorių reikalavimus kai kurios jo bendrovės sąskaitos bei jo asmeninė sąskaita 2010 m. buvo užblokuotos (areštuotos), o jam reikėjo pinigų vykdomiems darbams atlikti, už medžiagas apmokėti. Tada nuo žmonos sąskaitos imdavo pinigus, ne daugiai kaip 5000 Lt per dieną, ir juos naudojo įmonės reikmėms.
Dėl 2011-06-09 ir 2011-08-31 sutarčių gali paaiškinti, kad nespėjo atlikti visų rudens darbų, o pavasarį atsirado kitas objektas, todėl liko neatlikti darbai ir nesuforminti dokumentai. Buvo numatyta apšildyti Š. namą, tačiau atliko tik trečdalį darbų.
Dėl 2010-09-20 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad pagal šią sutartį buvo atlikti G. Š. namo apšildymo darbai. Pagal šią sutartį užsakovas G. Š. jam sumokėjo 20 000 Lt grynaisiais. Šie pinigai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje apskaityti nebuvo, nes buhalterei jis nepateikė jokių su šių darbų atlikimu ir pinigų už atliktus darbus gavimu susijusių dokumentų. Šiuos pinigus panaudojo bendrovės skoloms padengti. Jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali.
Kaip minėjo, dalį medžiagų viešbučio rekonstrukcijai pirko jis pats, dalį – UAB (duomenys neskelbtini). Pagrinde medžiagas pirkdavo UAB (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai pirkdavo medžiagas Utenoje iš UAB „B.“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „S.“. J. T. pirkdavo iš kitur, didesniais kiekiais. (duomenys neskelbtini) medžiagas nupirkdavo ir perleisdavo ar parduodavo jam. Medžiagas pirko per V. T., nes jis gaudavo pigesnėmis kainomis. Ką jis (Z.) gaudavo pigiau, pirkdavo pats.
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-05-06 PVM sąskaitą faktūra serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini), P. K. įmonės (duomenys neskelbtini) 2010-04-27 PVM sąskaitą faktūra serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „ Severitas“ 2010-06-16 PVM sąskaitą faktūra serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jų esančius išrašytus kasos pajamų orderių kvitus jis galėjo paimti su kitais analogiškais dokumentais UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose dirbo V. T. ir buhalterė A. R.. Buhalterinių dokumentų būdavo daug. Per mėnesį susikaupdavo daug sąskaitų. Paimdavo ir registruodavo visas per mėnesį susikaupusias sąskaitas. Jis neatkreipė dėmesio į datas ir nežinojo, jog tie dokumentai yra suklastoti, todėl kartu su kitais dokumentais šias sąskaitas faktūras perdavė buhalterei, o ji jas įtraukė į buhalterinę apskaitą. Negali pasakyti, ar visas tas sąskaitas faktūras buhalterei atidavė vienu metu. Tose saskaitose faktūruose įvardytos prekės statybos objekte buvo. Apie tai, kad jos pirktos ne iš sąskaitose faktūrose nurodytų įmonių, sužinojo tik tyrimo metu. Kas išrašė tas sąskaitas ir kasos pajamų orderius, nežino, tie dokumentai jau buvo surašyti, o jis juose tik pasirašė. Kada tiksliai ir per kelis kartus jam buvo paduoti tie dokumentai ir kas tiksliai juos padavė, nežino. Kada ir iš kur tie dokumentai buvo gauti, paaiškinti negali, taip pat nežino, kas juos išrašė ir pasirašė pardavėjų vardais. Jam dokumentai buvo paduoti jau surašyti ir pasirašyti. Juose jis taip pat pasirašė. Pagal tuos dokumentus jis jokių prekių ir medžiagų nepirko ir niekam jokių pinigų nemokėjo. Dokumentuose jis tik pasirašė ir juos įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą. Mano, kad visi dokumentai buvo surašyti atgaline data. Nežino, kam buvo reikalingos P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Jeigu nebūtų buvę tų medžiagų, jis sąskaitų nebūtų įtraukęs į buhalterinę apskaitą. Nieko negali pasakyti dėl pinigų apmokėjimo pagal minėtas sąskaitas.
Kaip minėjo, 2010-04-27, 2010-04-16 ir 2010-05-06 PVM sąskaitas faktūras galėjo pasiimti UAB (duomenys neskelbtini) ofise, nes iš niekur kitur jų gauti negalėjo. Kaip ir kitas sąskaitas, šias sąskaitas įtraukė į PVM deklaracijas. V. T. neprašė suklastoti tų sąskaitų. Gali tik manyti, kad tas sąskaitas suklastojo ir jam „pakišo“ V. T., bet kokiu tikslu, nežino, nes, kaip minėjo, medžiagos nupirktos buvo. Su V. T. kalbos apie tai, kad tas sąskaitas reikia įtraukti į PVM deklaracijas, nebuvo, jas formino kaip ir visas kitas sąskaitas. Jokios kalbos apie tai, kad tos P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos yra fiktyvios, kad pagal jas nėra pirkta medžiagų ir kad reikės paimti juose nurodytus pinigus, juos pasidalinti arba kam nors perduoti, nebuvo, apie tai su niekuo nekalbėjo. Apie tai, kad tos sąskaitos yra fiktyvios, jis sužinojo tik tada, kai buvo sulaikytas ir jam tas sąskaitas parodė. Neatsimena, ką tyrime sakė dėl tų sąskaitų, buvo pasimetęs, galėjo visko prikalbėti. Tyrėjui sakė, kad nieko nežino, o kodėl jo apklausos protokole užrašyta kitaip, paaiškinti negali. Apklausos metu jis tik palinksėdavo galva, o tyrėjas užrašė taip, kaip jam reikėjo.
Dėl 2010 m. lapkričio mėn., 2011-02-08, 2011-02-25 patikslintų PVM deklaracijų nieko negali pasakyti, galėjo buhalterė padaryti klaidą.
Dėl tų 3 suklastotų sąskaitų faktūrų gali paaiškinti, kad tokios rūšies medžiagos (prekės) objekte atvežtos buvo, tik tiksliai nežinojo, ar pagal tas ar kitas sąskaitas.
Negali pasakyti, ar kalbėjo su V. T. apie „Severito“ PVM sąskaitą faktūra, kad ji reikalinga ankščiau įgytoms medžiagoms pateisinti.
Jis bendrai minėtose sąskaitose faktūrose nurodytos 275 331,51 Lt sumos nepaėmė ir jos nepasisavino. Medžiagos realiai buvo, jos nebuvo įgytos veltui, už jas buvo apmokėta ir jos buvo panaudotos viešbučio statybai. Fiktyvūs dokumentai galėjo tik pateisinti be dokumentų esančias medžiagas. Taip pat automatiškai įtraukdamas sąskaitas faktūras į PVM deklaracijas ir jas pateikdamas VMI tikslo įgyti apgaule turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas neturėjo.
UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio mėnesį pinigų nesumokėjo, prekių nepasiėmė. Prekes užsakinėjo jis pats. Sąskaitos už prekes buvo išrašytos, bet neapmokėtos. Sąskaitas įtraukė į buhalterinę apskaitą. Išrašė tik grąžinimo sąskaitą, kurios jis negavo, todėl buhalteriškai jos ir nesutvarkė.
Ankščiau iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko medžiagas ir su pirkimais susijusius dokumentus įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. 2011-06-01 avansinėje apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) parašai, kaip įmonės vadovo ir atskaitingo asmens, yra jo. Avansinę apyskaitą sudarė buhalterė pagal jo pateiktus dokumentus. Į šią avansinę apyskaitą yra įtraukti mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini), t. y. 2011-06-03 – 68 000 Lt, 2011-06-08 – 77 000 Lt, 2011-06-14 – 67 500 Lt. Apie šiuos mokėjimus gali paaiškinti, kad faktiškai šių sumų jis UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo ir jokių pateisinančių dokumentų apie šių pinigų sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) pateikti negali. Tą patį gali pasakyti ir apie 2011-06-16 avansinėje apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus mokėjimus. Šioje avansinėje apyskaitoje taip pat yra jo, kaip vadovo ir atskaitingo asmens, parašai. Joje nurodytų mokėjimų, t. y. 2011-06-17 – 71 000 Lt, 2011-06-20 – 56 500 Lt UAB (duomenys neskelbtini) jis nevykdė ir šių pinigų sumų nemokėjo. Toms sumoms pateisinančių dokumentų pateikti negali. 2011 m. rudenį UAB (duomenys neskelbtini) surašė kreditines PVM sąskaitas faktūras, bet jis jų negavo ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Visos išrašytos prekės buvo grąžintos UAB (duomenys neskelbtini). PVM tuo metu susigrąžino, tačiau 2011 m. pabaigoje to nepatikslino deklaracijoje.
UAB (duomenys neskelbtini) vėlavo atlikti darbus viešbučio (duomenys neskelbtini) objekte. Dėl to jis 2011-04-01 su UAB (duomenys neskelbtini) direktore Š. pasirašė subrangos sutartį dėl to paties objekto statybos darbų. 2011 m. UAB (duomenys neskelbtini), pagal subrangos sutartį, išrašė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras už atliktus darbus, tačiau realiai pinigai nebuvo sumokėti. Realiai darbus atliko (duomenys neskelbtini), bet dalį darbų atliko ir (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, pagal kurią užsakovas – UAB (duomenys neskelbtini) perveda UAB (duomenys neskelbtini) pinigus už atliktus darbus. Pinigus pervedė užsakovas, tai matyti ir iš banko išrašų, nes jo (Z.) įmonės sąskaitos buvo areštuotos, todėl rašė prašymą, kad pinigus užsakovas pervestų tiesiogiai UAB (duomenys neskelbtini), t. y. užsakovas tiesiogiai pinigus pervedė subrangovui. Pinigų jis nepervedė, nes neturėjo tokių galimybių. UAB (duomenys neskelbtini) tik išrašė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas už atliktus darbus, jis jas pasirašė, o taip pat pasirašė ir darbų atlikimo aktus. Lokalinėse sąmatose yra nurodyti darbų pavadinimai ir kainos. Jis surašė lokalines sąmatas tarp rangovo ir užsakovo. To objekto rangovu buvo jis, o subrangovu – UAB (duomenys neskelbtini). Pagal Rangos sutartį, sudarytą su V. T., visus darbus turėjo atlikti jo firma. UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbų atlikimo samdė kitą firmą, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau UAB (duomenys neskelbtini) samdė pati UAB (duomenys neskelbtini). Vėliau jis bendrovės (duomenys neskelbtini) nesamdė, nes darbų iki galo neatliko. Vėliau darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). Buvo toks momentas, kada dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Po to UAB (duomenys neskelbtini) nebedirbo, o dirbo tik UAB (duomenys neskelbtini).
2010 m. (duomenys neskelbtini) jam buvo skolinga apie 100 000 Lt, dalį pinigų grąžino. Kiek 2010-2011 m. jam buvo grąžinta pinigų, negali pasakyti. Tačiau grąžintus pinigus jis vėl skolindavo savo bendrovei, sutarčių nesudarinėjo. Pirkdavo medžiagas ir pateikdavo bendrovei sąskaitas. Specialisto išvados 6 priede nurodytą jam sugrąžintą paskolą jis vėl panaudojo įmonės reikmėm.
2011-05-27 UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-27 UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite, 2011-05-18 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-18 pinigų priėmimo kvite 2011-05-12, kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-12 pinigų priėmimo kvite, 2011-05-06 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-06 pinigų priėmimo kvite, 2011-06-20 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-20 pinigų priėmimo kvite, 2011-06-17 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-17 pinigų priėmimo kvite, 2011-06-14 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-06-14 pinigų priėmimo kvite, 2011-06-08 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-06-08 pinigų priėmimo kvite yra jo parašai. Kasos išlaidų orderius išrašė UAB (duomenys neskelbtini), jis išrašė pinigų priėmimo kvitus. Tie pinigai jam nebuvo išmokėti. Ant šių dokumentų pasirašė todėl, kad pasitikėjo žmonėmis, tikėjosi, jog jam pinigus atiduos. Tiksliai negali pasakyti, ar kas nors prašė jo pasirašyti ant šių dokumentų. Pasirašyti šiuos dokumentus, jo nuomone, jam padavė buhalterė R.. Negali pasakyti, kodėl reikėjo juos pasirašyti. Taip pat negali pasakyti, ar juos visus pasirašė vienu metu. Kai pasirašė tuos dokumentus, kasoje parodė, jog sumoka UAB (duomenys neskelbtini) 340 000 Lt. Kasoje pagal dokumentus buvo rodoma tiek pinigų, nors realiai jų nebuvo. Pats sugalvojo, kad reikia išlaiduoti UAB (duomenys neskelbtini). Parodė, kad įneša iš UAB (duomenys neskelbtini) gautą paskolą ir išlaiduoja UAB (duomenys neskelbtini). Tai tie patys pinigai, kitų nebuvo. Pasirinko UAB (duomenys neskelbtini), nes ten irgi buvo išrašyta sąskaitų, taip pat ir didelėmis sumomis. Realiai ten tų pinigų nebuvo, buvo tik dokumentai. Tai tik „popieriniai“ pinigai.
Kad reikia išlaiduoti (duomenys neskelbtini), sugalvojo jis pats, nes kasoje pagal dokumentus susidarė didelės sumos, nors realiai pinigų nebuvo, reikėjo juos kažkur „nurašyti“, sutvarkyti dokumentus, iškėlus bankroto bylą, administratoriui reikėjo priduoti dokumentus.
Su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais nieko nekalbėjo, jie neturi tų dokumentų ir apie tai nieko nežinojo. Tai buvo jo vieno mintis, o kaip tai daryti, jam galėjo patarti ir buhalterės.
Jokių pinigų, dėl kurių jam yra pareikšti kaltinimai, jis neėmė, nes jų ir nebuvo iš kur paimti. Tuos pinigus, kuriuos jis paėmė iš banko, išleido bendrovės tikslams. Kitaip jau anksčiau jam būtų paskelbtas bankrotas. Kreipdavosi į Sodrą, kad palauktų dėl mokesčių sumokėjimo.
Visus lokalinių darbų aktus surašė jis pats. Pagal aktus visi darbai buvo atlikti. Juos tikrino agentūra, viskas atitiko. Dalis pinigų buvo jo asmeninių, t. y. jis išleido virš 100 000 Lt. Tuos 100 000 Lt sudarė ir skolinti pinigai, ir jo santaupos. Gavęs pinigus jis vėl pirkdavo medžiagas iš savų pinigų. Tų pinigų jis nepasiėmė, nes kitaip nebūtų galėjęs išlaikyti įmonės. Jam įmonė buvo skolinga apie 100 000 Lt, vėliau ta suma dar padidėjo.
Dėl kitų kaltinimų jo pozicija nesikeičia. Pripažįsta buhalterinės apskaitos pažeidimus. Dėl sukčiavimo su tomis trimis sąskaitomis savo kaltės nepripažįsta, nes nežinojo, kad tos sąskaitos suklastotos. Dėl prekių gavimo, pinigų mokėjimo neatsisako savo duotų parodymų. Dėl neteisingų duomenų, susijusių su Š. namu – tai jo klaida, bet neturėjo tokio tikslo sumažinti bendrovės pelno mokesčio sumokėjimo. Dėl UAB (duomenys neskelbtini), kur buvo išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros – tų medžiagų jis nepanaudojo, jos buvo grąžintos, sąskaitos faktūros į apskaitą buvo įtrauktos, PVM tuo metu susigrąžino, o 2011 m. pabaigoje deklaracijoje to nepatikslino.
Kaltinamasis V. T. dėl aplaidaus UAB (duomenys neskelbtini) buchalterinės apskaitos vedimo savo kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad jo motina L. T. 2010 m. įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir jį paskyrė direktoriumi. Bendrovė teikdavo transporto paslaugas (vykdė tarptautinius pervežimus). UAB (duomenys neskelbtini) jis atliko ir kasininko funkcijas, grynieji pinigai buvo pas jį. Grynųjų pinigų kasos išlaidų, pajamų orderius rašė buhalterė. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras pagrinde išrašydavo buhalterė. Kasos didžioji knyga buvo vedama. Nežino, kur ji dingo. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė A. R.. Apskaita buvo tvarkoma administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini) g., Utenoje. Ten pat buvo laikomi ir bendrovės apskaitos dokumentai. Patalpos buvo rakinamos, buvo įrengta vietinė signalizacija. Seifo neturėjo. Jis pats dokumentų neperžiūrinėdavo, nes nesuprasdavo, juose pasirašydavo ir atiduodavo buhalterei. Dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta. Įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos priėmęs nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo sudėti lentynose. Taip dokumentai buvo tvarkomi ir saugomi iki 2010 m. lapkričio mėn. Tada UAB (duomenys neskelbtini) administracinės patalpos persikėlė į (duomenys neskelbtini), Utenoje. Ten buvo perkelti ir visi apskaitos dokumentai. Tose patalpose visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi taip pat nerakinamose spintose, seifo neturėjo. Įsakymo dėl dokumentų laikymo tvarkos ir saugojimo taip pat nepriėmė. Dėl nurodytų nepateiktų 2010-2012 m. I ketv. pajamų ir sąnaudų registrų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos registrų, medžiagų-sandėlio registrų, mokesčių ir darbo užmokesčio įsiskolinimų registrų, didžiosios knygos, ilgalaikio turto apskaitos registrų, 2012 m. sausio-kovo mėn. bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, prekių pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros ORI Nr. (duomenys neskelbtini) nieko negali paaiškinti. Šiuos dokumentus pildydavo buhalterė. Kur tie dokumentai yra, nežino, specialiai jų niekur neslėpė ir nesunaikino, jie dingo tik dėl jo aplaidumo.
V. T. dėl UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltu prisipažino ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 1995 m. reorganizavus Utenos autotransporto įmonę. Pagrindinis ir vienintelis akcininkas buvo jo tėvas P. T., o jis (V. T.) buvo paskirtas direktoriumi. Tėvas mirė 2003 m., po jo mirties įmonės (duomenys neskelbtini) akcijos perėjo jo motinai L. T..
UAB (duomenys neskelbtini) perėmė dalį krovininių mašinų ir vykdė vietinės reikšmės pervežimus. Šią veiklą vykdė iki 2007 m. Bendrovė buvo įgijusi senas „Zil“, „Kamaz“, „Maz“ markės mašinas, jos faktiškai tuo laiku tapo niekam nebereikalingos, nebeveiklios, nebuvo galima su jomis dirbti. Mašinos dalimis buvo ardomos ir atiduodamos į metalo laužą, mašinų parduoti dėl jų techninio stovio nebuvo įmanoma. 2007 m. jis sugalvojo atidaryti elektros variklių transformatorių remonto laboratoriją. Tam tikslui paėmė 300 000 Lt paskolą iš Ūkio banko ir pradėjo įrenginėti laboratorija. Jam yra inkriminuotas aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010-07-29. Nei 2006, nei 2007 m. apgaulingai buhalterijos jis netvarkė. Nieko neapgaudinėjo. Jam inkriminuojami 2006, 2007 m. tik dėl to, jog jis žinodamas, kad bendrovė dirba nuostolingai, neskelbė bankroto. Kadangi 2008 m. stipriai susirgo, buvo inkstų, kepenų, kasos sepsis, gydėsi, jam buvo atliktos 5 operacijos, buvo suteikta antra nedarbingumo grupė, kurį laiką nieko neveikė, tik gydėsi, todėl laboratorijos įrengimas sustojo. Supratęs, kad su ta laboratorija jam nieko neišeina, kadangi rusiška įranga Lietuvoje nebebuvo reikalinga, nutarė vėl grįžti prie transporto veiklos.
2009 m. pavasarį įsigijo transporto įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nebe statybinės mašinos, o mašinos, skirtos tarptautiniam pervežimui, ir pradėjo vykdyti veiklą – tarptatautinius pervežimus. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) jam buvo nebereikalinga, nutarė ją parduoti. 2010-07-16 paskelbė interneto tinklalapyje „skelbiu.lt“, kad parduoda įmonę, skolų VMI ir Sodrai nėra. Po kurio laiko į elektroninį paštą gavo žinutę iš asmens pasivadinusio G., kuris rašė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ir kad jei nori parduoti bendrovę, reikalinga surašyti duomenis apie bendrovės akcininkus, skolas, gautinas sumas. Jis surašė šiuos duomenis ir išsiuntė nurodytu el. paštu. Po kiek laiko tas asmuo jam pranešė, kokius jis turi surašyti dokumentus, t. y. padaryti perduodamų dokumentų apyrašą, paruošti akcininko sprendimą parduoti akcijas. Taip pat jam buvo atsiųsti asmens duomenys, kuriam bus perduodami dokumentai ir parduodamos akcijos. Tai buvo J. P.. Tada paruošė dokumentus, juose pasirašė jis ar jo motina, ir sutartu laiku nuvyko į Vilnių, UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Ten susitiko su minėtu G., jo pavardės nežino, ir dar vienu ar dviem asmenimis, kurių nepažįsta. Jo atvežtus dokumentus šie asmenys sunešė į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas. Ten jie apžiūrėjo dokumentus ir pasirašė jo paruoštą priėmimo-perdavimo aktą ir akcijų pardavimo sutartį. Akcijų kaina buvo 400 Lt, ją su G. buvo jau sutarę ankščiau. Pinigai buvo pervesti į jo motinos sąskaitą. Tada pasiėmė perdavimo akto ir akcijų pardavimo sutarties kopijas ir išvažiavo. Tai vyko 2013-07-29, kaip ir nurodyta dokumentuose. Jis tikrai perdavė visus dokumentus. Pirkėjas buvo J. P., jis jo akivaizdoje pasirašė pirmiau minėtuose dokumentuose. Taip pat pateikė savo tapatybės kortelės kopiją. UAB (duomenys neskelbtini) jis nieko nemokėjo ir jie už paslaugas jokio atlygio neprašė.
Matė, kad pirkėjas J. P. nėra labai rimtas, įtarė, kad įmonės veiklą jis nelabai vykdys, bet jau viskas buvo sutarta. Kai paklausė G. apie tolimesnį UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymą, jis atsakė, kad tai ne jo (T.) problemos, jis pardavė įmonę ir viskas, toliau jie tvarkysis patys. Įmonę, kaip minėjo, pardavė J. P.. Tuo jų bendravimas ir baigėsi.
Pripažįsta tą faktą, kad pardavė bendrovės akcijas asocialiam asmeniui, suprato, jog jis nedirbs su ta įmone. Sutinka su tuo, kad blogai pasielgė, kad jam nereikėjo taip daryti. Tačiau kitu atveju jam būtų reikėję eiti į Mokesčių inspekciją, uždarinėti įmonę. Pasirinko paprastesnį variantą. Yra susipažinęs su 2011-05-31 ir 2012-01-09 specialistų išvadomis ir joms neprieštarauja.
Pripažista, kad apgaulingai vedė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir padarė veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. Tai padarė dėl savo kvailumo. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus į UAB (duomenys neskelbtini) nuvežė jis vienas. Konkrečių dokumentų apyrašai nebuvo sudaryti, t. y. jie nebuvo individualizuoti. Pačiuose dokumentuose apyrašų nebuvo. Buvo įvardyti tik segtuvų skaičiai su juose esančiais dokumentų rūšies bendriniais pavadinimais, tačiau kiek segtuvuose konkrečiai buvo buhalterinių dokumentų, jų detalių apyrašų, nesudarė, nes įmonės akcijų pardavimo tarpininkai to nereikalavo.
Prieš parduodamas bendrovę (duomenys neskelbtini) žinojo apie įmonės padėtį, mokumą. 2010 m. liepos mėn. įmonė turėjo skolų trims juridiniams asmenims apie 30 000 Lt. Įmonė turėjo skolų ir kitiems kreditoriams apie 60 000-70 000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. buvo paėmusi 300 000 Lt paskolą iš Ūkio banko laboratorijai įrengti. Vėliau, 2009 m. pavasarį, ta paskola buvo perkelta į jo nusipirktą įmonę – UAB (duomenys neskelbtini). Su tokia skola bankui niekas nebūtų pirkęs įmonės (duomenys neskelbtini). Iki parduodant įmonę, UAB (duomenys neskelbtini) dirbo buhalterė L. K.. Jai sakė apie parduodamą UAB (duomenys neskelbtini). Liepė sudaryti turimų dokumentų sąrašą. 2010 m. liepos mėn., parduodant įmonę, UAB (duomenys neskelbtini) pajamų negavo, veikla beveik nevyko. Jis paruošė sutarties projektą pagal pavyzdį, kurį jam atsiuntė UAB (duomenys neskelbtini), sutartyje pasirašė jo motina.
Pinigus gavo pavedimu. Nesidomėjo, iš kieno sąskaitos buvo padarytas pavedimas. 2011 m. gegužės 13 d. teismo priimtu sprendimu 2010-07-29 akcijų perleidimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia dėl to, kad bankroto administratorius kreipėsi į teismą, teikdamas, kad pardavimas buvo nerimtam, asocialiam asmeniui, kad buvo fiktyvus. Teismas pripažino pardavimą fiktyviu. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš jo ir L. T. buvo priteisti 37 924 Lt. Šią sumą jie buvo skolingi kitoms įmonėms. Pagal tą sprendimą pinigus UAB (duomenys neskelbtini) grąžino, bankroto administratorius užbaigė procesą. Nežino, kur dingo visi įmonės dokumentai, kurie yra išvardyti kaltinime. Dokumentus – 24 segtuvus perdavė G. ir su juo buvusiems vaikinams, galvodamas, kad jie atstovauja J. P.. Dokumentų priėmimo-perdavimo akte pasirašė J. P.. Tie vaikinai, kuriems paliko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, teigė, kad jie atstovauja J. P., nors nebuvo jokių įgaliojimų, kad jie jam atstovautų. Pripažįsta, kad negerai padarė. Suvokė, kad realiai įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai nebus prieinami jokiems tikrintojams. Taip jis prarado bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus.
2010 m. jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, išrašinėjo sąskaitas faktūras. 2010 m. iki liepos 29 d. išrašė gal 5-6 faktūras. Nuo liepos 29 d. bendrovės direktoriumi tapo J. P..
Įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo turto – metalo laužo – senus automobilius, jie buvo apskaityti dokumentuose. Be jų įmonė dar turėjo smulkaus turto – darbo stalą ir pan.
2010-06-16 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė jis pats. Pripažįsta, kad R. Z. pateikė vieną sąskaitą faktūrą, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir suklastojo keturis kasos pajamų orderius. Jokių pinigų negavo, su R. Z. jų nepasidalino, R. Z. jų pasisavinti nepadėjo.
Jo motina į įmonės (duomenys neskelbtini) reikalus nesikišo, jai 78 m. Jis turėjo įgaliojimą jos vardu tvarkyti bendrovės reikalus.
V. T. kaltu dėl padėjimo R. Z. pasisavinti didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 275 331,51 Lt ir padėjimo R. Z. įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 47 784,81 Lt neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. jo bendrovė (duomenys neskelbtini) rekonstravo Utenos mieste viešbutį (duomenys neskelbtini). Su UAB (duomenys neskelbtini), kad atliks statybos darbus, sutartį pasirašė 2010 m. gegužės mėn. R. Z. darbus realiai pradėjo atlikinėti 2010 m. spalį-lapkritį.
Kad gauti Eropos Sąjungos paramą rekonstrukcijos darbams reikėjo pateikti paraišką, paruošti ir pateikti objekto projektą, paruošti darbų samatą ir t. t. Sąmatai sudaryti jo bendrovė skelbė konkursą. Dalyvavo trys įmonės, kurios teikė savo pasiūlymus. Jis toms įmonėms nusiuntė duomenis, kokius darbus reikės atlikti. Jos šiems darbams atlikti nurodė kainas. Pasiliko prie įmonės, kuri pasiūlė žemiausias kainas. Tai buvo UAB (duomenys neskelbtini). Ji pateikė savo sąmatą. Ta sąmata buvo suderinta su Ūkio ministerija, pateikta Nacionalinei mokėjimo agentūrai, jie tą sąmatą patvirtino, buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Prie šios sutarties buvo pridėta sąmata, visi dokumentai pasirašyti.
Su R. Z. sutartį dėl darbų atlikimo sudarė 2010 m. gegužės mėnesį, t. y. po to, kai NMA patvirtino, jog gaus finansavimą. Lėšų panaudojimą kontroliavo agentūros atstovai. Jų kontrolė pasireiškė tuo, kad darbus turėjo priduoti etapais. Pagal su agentūra suderintą sąmatą jis nusiųsdavo prašymą dėl mokėjimo, darbų priėmimo-perdavimo aktą. Jie atvažiuodavo, patikrindavo, ar tie darbai yra atlikti, tada pervesdavo pinigus. Pirmi pinigai iš agentūros buvo pervesti 2010 m. lapkričio ar gruodžio mėn., o darbai realiai jau buvo pradėti iki spalio mėnesio, t. y. vasarą.
Tikrinimas, kontrolės procesas vyko iki pat pabaigos. Statant baseiną juos tikrino, davė nurodymus, dėl ko reikia pasitaisyti. Kad jie užpajamuodavo daugiau darbų nei buvo realiai atlikta, priekaištų nebuvo. Buvo vieninteliai priekaištai dėl baseino, kad rinkos kainomis buvo galima jį padaryti pigiau. Priekaištai buvo ne dėl nepanaudotų medžiagų, o dėl pirkimo kainų, agentūra manė, kad kainos buvo per aukštos. Dėl medžiagų nebuvimo jokių priekaištų nebuvo. Agentūra pagal save buvo paskaičiavusi medžiagų vertę. Jie viską pagrindė dokumentais ir darbais. Galėjo sudėti ir turkišką įrangą, bet nenorėjo, kad po metų viską reikėtų keisti, todėl pastatė prancūzišką, itališką įrangą.
Jis su R. Z. apie tai, kad užsiimtų to viešbučio darbais, pradėjo kalbėti anksčiau, 2010 m. pavasarį. Kalbėjo ne vien su R. Z., kalbėjo ir su keliomis kitomis organizacijomis. Su R. Z. jis sudarė Rangos sutartį tik tada, kai buvo patvirtinimas, jog gaus finansavimą, tai galėjo būti 2010 gegužės 31 d. Apie R. Z. firmos finansinę būklę nieko nežinojo. Manė, kad jeigu jo firma dalyvauja konkurse, yra pajėgi atlikti tuos darbus.
Sutarė, kad R. Z. bendrovė viską atliks savo medžiagomis. Jis teikė sąmatas, kaip ir kitos organizacijos, į kurias buvo įskaičiuotos medžiagos. Sutarė, kad patį medžiagų įgijimą, jų įgijimo šaltinį jie aptars darbų eigoje. Didžiąją medžiagų dalį pirko jis pats, nes jo įmonė buvo senesnė ir turėjo daugiau pažįstamų, medžiagas pirko už palankesnes kainas, o po to jas be jokio antkainio perleisdavo R. Z., kuris su tomis medžiagomis dirbo. Kitą dalį medžiagų pirko pats R. Z.. Medžiagas pradėjo pirkti 2010 m. birželio, liepos mėn.
R. Z. sakė, kad turi įsigijęs statybinių medžiagų, bet neturi jų įsigijimą pagrindžiančių dokumentų. Kadangi jis turėjo įmonę (duomenys neskelbtini), kurią pardavinėjo, pasakė, kad gali išrašyti vieną sąskaitą toms medžiagoms pagrįsti. R. Z. pasakė, kad tos sąskaitos netraukų į PVM deklaraciją.
UAB (duomenys neskelbtini) išrašė 2010-06-16 PVM sąskaitą faktūrą serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 101 087,12 Lt. Taip pat išrašė keturis kasos pajamų orderių kvitus, t. y. 2010-06-22 kasos pajamų orderio kvitą serija SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-14 kasos pajamų orderio kvitą serija SER Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-29 kasos pajamų orderio kvitą serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-30 kasos pajamų orderio kvitą serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 101 087,12 Lt, nors realiai pinigai sumokėti nebuvo. Sąskaitą ir orderius išrašė atgaline data – lapkričio mėn. Nors tuo laiku įmonės (duomenys neskelbtini) jau nebebuvo, jis dar turėjo jos blankų. Tuos kvitus išrašė, nes R. Z. reikėjo pateisinti pinigus, kuriuos jis buvo išleidęs už medžiagas ir nelegaliai dirbusiems darbininkams. Supranta, kad jo veiksmai buvo neteisėti, kad jis klastojo dokumentus. Pagal tuos keturis kasos pajamų orderius jis jokių pinigų negavo. Jis galvojo, kad tie jo išrašyti dokumentai niekur nesimatys. Tai buvo vienintelis kartas, kur jis padėjo R. Z. pateisinti neoficialiai įsigytas medžiagas. Tačiau dėl pinigų paėmimo iš kasos ir jų pasidalijimo su R. Z. kalbos nebuvo. Taip pat nesakė R. Z., kad jis įtrauktų šią sąskaitą ir orderius į buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, kad įgytų turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas. Be to, jam nebuvo jokio tikslo, kad tokią teisę R. Z. įgytų.
Įmonių P. K. (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių nerašė ir jų nematė, R. Z. neperdavė. Jeigu R. Z. jo būtų paprašęs išrašyti daugiau dokumentų, juos būtų išrašęs savo buvusios bendrovės (duomenys neskelbtini), o ne kitų įmonių, vardu.
2010-04-27 PVM sąskaitos faktūros SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pardavėjas P. K. įmonė (duomenys neskelbtini), pirkėjas – UAB (duomenys neskelbtini), 122 912,66 Lt sumai, 2010-04-16 kasos pajamų orderio kvito SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 11 800 Lt sumai, kurį pasirašė A. I., 2010-04-27 kasos pajamų orderio kvito SCH Nr. (duomenys neskelbtini), 12 250 Lt sumai, 2010-05-04 kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 14 800 Lt sumai, 2010-05-18 kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 13 550 Lt sumai, 2010-06-07 kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 14 850 Lt sumai, 2010-06-22 kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 14 850 Lt sumai, 2010-07-12 kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 16 800 Lt sumai, 2010-07-29 kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 14 500 Lt sumai, 2010-08-06 kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 9 512 Lt sumai, nėra matęs, apie juos nieko nežino, šių dokumentų nerašė, juose parašai ne jo, apie juos su R. Z. jokios kalbos nebuvo, A. I. nepažįsta.
Taip pat ir apie UAB (duomenys neskelbtini) 2010-05-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 51 331,73 Lt sumai ir 2010-05-06 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 15 111,73 Lt sumai, kurį pasirašė buhalterė O. K., 2010-05-14 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 18 500 Lt sumai, įvardyta buhalterė O. K., 2010-05-24 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 17 720 Lt sumai, nurodyta buhalterė O. K., jis nieko nežino, nežino, kas juos išrašė, O. K. nepažįsta.
Specialisto išvadoje matė, kad jo išrašyta (duomenys neskelbtini) sąskaita į (duomenys neskelbtini) apskaitą buvo įtraukta 2010 m. lapkričio mėn., o P. K. (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos įtrauktos kitais – 2011 m., t. y. ne kartu, nors matyti, kad jos buvo išrašytos ankstesnėmis datomis. Nors R. Z. tvirtino, kad tas sąskaitas jis rado ant stalo jo (V. T.) bendrovės ofise ir jas paėmė kartu su kitais dokumentais, taip negalėjo būti, nes tų sąskaitų nebuvo, jis jų nematė ir ant stalo jos negalėjo atsirasti. Jis, kaip minėjo, R. Z. asmeniškai padavė tik vieną UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą.
Mano, kad minėtos sumos buvo panaudotos neįformintoms medžiagoms apmokėti bei sumokėti nelegaliai dirbusiems asmenims darbo užmokestį. Nei R. Z., nei tuo labiau jis šių pinigų nepasisavino.
Tos medžiagos, kurias jis parduodavo R. Z., realiai buvo, jis jas buvo nupirkęs. Be dokumentų medžiagų jis R. Z. niekada nebuvo pristatęs. Tik R. Z. turėjo igijęs medžiagų be dokumentų ir jam reikėjo jas padengti. Jeigu R. Z. jo būtų paprašęs, jis tuo metu būtų galėjęs išrašyti sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vardu net ir didesniam medžiagų kiekiui, nes visa įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentacija per tarpininkaujančią firmą 2010 m. liepos pabaigoje buvo perduota J. P..
Neatsimena, kurios medžiagos viešbučio statybai buvo panaudotos jo, kurios R. Z.. Stambias medžiagas – plytas, betoną, medieną, duris pirko jis (V. T.). Jis pasiūlė R. Z. parašyti įsiskolinimo raštelį, kuriuo jis jam paskolina pinigus, o jis (V. T.) perka medžiagas ir jas atiduota R. Z.. Dėl to 2010 m gruodį tie pinigai buvo paskolinti. Kai darbai pradėjo strigti, jis dalį skolo R. Z. atidavė grynaisiais pinigais, o dalį medžiagomis.
Specialistai atliko UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) revizijas, surašė aktus, bet šito tyrimo eigoje specialistai realiai į įmones, statybos objektą atvykę nebuvo. Tik agentūros specialistai buvo atvykę ir realiai tikrino, kiek yra panaudota medžiagų. Ikiteisminio tyrimo metu specialistai ekspertai tikrino tik dokumentus, realiai objekto neapžiūrėjo.
Dėl 400 700 Lt, išmokėtų Z. 2011 m. liepos 7-19 (ar gegužės-birželio) dienomis, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių kopijas ir UAB (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitų kopijas su visais R. Z. parašais, kad jis tuos pinigus gavo. Specialistams viskas buvo pateikta, jie juos matė.
Parašai ant UAB (duomenys neskelbtini) išlaidų orderių yra jo. Kadangi jau 2011 m. vasarį pradėjo prastėti jo santykiai su R. Z., jo (R. Z.) darbininkai retai pasirodydavo objekte, kartais dalį pinigų pats jiems mokėjo, suprato, kad R. Z. bendrovei gręsia bankrotas, žinojo, kad jo bendrovė turi skolų kitiems kreditoriams, nusprendė jam grąžinti (duomenys neskelbtini) skolą. Skolą grąžino grynaisiais pinigais, mokėjo dalimis. Matė, kad reikia keisti rangovą, atsiskaityti su juo. Visus pinigus grąžino R. Z., nenorėjo, kad liktų kokių nors skolų. Grąžino grynaisiais pinigais. Tai nebuvo labai dideli pinigai palyginus su tuo, kad statybos projektas buvo už 4 milijonus litų. Tų dokumentų originalai su visais parašais yra pas jį buhalterijoje.
Grynaisiais grąžino ne visus paskolos pinigus, nes dalį paskolos pasidengė medžiagomis, UAB (duomenys neskelbtini) per jo įmonę pirko medžiagas. Paskolą grąžinti nusprendė dėl to, kad pamatė, jog nebevyksta darbai, pas jį atvažiuodavo tiekėjai, klausdavo, kodėl niekas su jais neatsiskaito. Kai grąžino paskolą, UAB (duomenys neskelbtini) darbai pagerėjo, nes jis sudarė darbų atlikimo sutartį su subrangovu – UAB (duomenys neskelbtini). Tiksliau sutartį jis jau buvo sudaręs iš anksčiau. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo grynųjų pinigų, yra atliktas tyrimas, nustatyta, jog iki bankroto bylos (duomenys neskelbtini) buvo grąžinti 400 000 Lt. Pinigus grąžino per 4-5 kartus. Pristatė UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius ir UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių kopijas dėl šios sumos grąžinimo su R. Z. parašais. 2011 m. gruodžio 31 d. buvęs (duomenys neskelbtini) skolos likusi – 317 000 Lt buvo padengtas medžiagomis, t. y. piniginė išraiška buvo grąžinta medžiagomis.
Ant pateiktų nuotraukų skirtingos datos, nes skirtingu laiku atlikti statybų darbai. Parodyta visa statybos darbų eiga. Baudžiamojoje byloje, FNTT specialistai, darydami patikrinimą, šių objektų neapžiūrėjo, nematė. Jie rėmėsi tik dokumentais. Patalpas apžiūrėjo tik LVPA specialistai.
Dėl baseino įrangos ir tos įrangos įrengimo paslaugų įgijimo iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011-05-30 PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad sužinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) prekiauja baseinais. Jis tik tada sužinojo, kad tai ta pati bendrovė, kuri dirba viešbutyje (duomenys neskelbtini) kaip rangovo UAB (duomenys neskelbtini) subrangovas. Tada apie baseino įrangos įsigijimą ir įrengimą pradėjo kalbėti su D. Š., kuri pasiūlė apvažiuoti kelias įmones, kurios prekiauja baseino įranga. Tada jie apvažiavo nemažiau kaip 4 bendroves, kur apžiūrėjo baseino įrangą. Taip pat asmeniškai klausinėjo kelių bendrovių apie teikiamas baseino įrengimo paslaugas, kai kurioms įmonėms jo projektas pasirodė per mažos apimties. Jam priimtiniausias pasirodė D. Š. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymas. Po to buvo paskelbtas konkursas įrangai įsigyti. Be UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo dar buvo keli pasiūlymai, kieno konkrečiai, neatsimena, bet vėlgi priimtiniausias buvo UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymas. 2011-05-30 jam buvo pateikta PVM sąskaita faktūra ORI Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baseino įrangos pardavimo. Šioje sąskaitoje buvo nurodyta tik baseino įranga, tačiau pagal jo ir D. Š. susitarimą, į šios įrangos kainą įėjo ir montavimo darbai – duobės įrengimas, drenažo įrengimas, šildymas, vandentiekis ir kiti darbai. Sąskaitos pateikimo momentu UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo paruošusi vietą baseinui, buvo suformavusi karkasą, vandentiekį, drenažą, visų konkrečių tuo metu atliktų darbų įvardyti negali. Jis neatsimena, ar buvo pristatyta kas nors iš įrangos, tik žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pagal Konsignacijos sutartį, nes statybose dažnai reikalinga atsivežti dalį įrangos išmatuoti, po to ji būna grąžinama. Įranga pilnai tuo metu sumontuota nebuvo. Jis 2011-05-30 sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos perdavimo priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad perduodamos visos prekės pagal minėtą sąskaitą faktūrą, pasirašė, nes manė, kad tai yra išankstinė sąskaita bei perdavimo aktas ir kad tuose dokumentuose nurodyta dalis prekių jau buvo jam pristatyta į sandelį.
Jis tikrai nesiekė kažką apgauti, nes visi darbai yra atlikti ir įrenginiai gauti bei priduoti Verslo paramos agentūrai, kuri taip pat tikrino minėtą objektą, buvo nustačiusi trūkumus, jų pašalinimo terminą, per kurį trūkumus ištaisė.
V. T. parodė, kad kaip sudėtinė dalis prie viešbučio infrastruktūros kūrimo buvo pirčių ir baseino įrengimas. Ruošiant projektą kilo mintis įrengti ir baseinus, viskas buvo suderinta su agentūra. Jis klausinėjosi kitų įmonių, ką ir kaip rengti. Baseinus ruošėsi įrengi viešbutyje. Baseinų įrengimas buvo numatytas 2009 m. spalio mėn. teikiant paraišką P. I., kiek tai gali kainuoti, agentūrai kartu pateikė dokumentus, ir jam skyrė finansavimą.
Jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, parašė prašymą agentūrai, kad rekonstruojamose patalpose būtų įrengti baseinai. Teikdamas rėmėsi siūlančių organizacijų nuorodomis, kokia galėtų būti kaina. Remiantis ta kaina buvo skirtos lėšos, kompensuojančios baseino įrangai įsigyti ir ją įrengti. Baseinams įrengti 2011 m. pradžioje skelbė konkursą. Į pirmą konkursą niekas neatsiliepė. Tada konkursą pakartotinai paskelbė LVPA Viešųjų pirkimų tinklapyje. Tada konkurse dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis konkurso dalyvis, atitiko jo įsivaizduojamas kainas, kito varianto jis neturėjo, todėl 2011 m. balandį su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį. Jie pradėjo darbus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo D. Š..
2011 m. gegužės mėn. buvo išrašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, kad tie baseinai įrengti, ir prie jo pridėta sąskaita faktūra. Atvykusi LVPA rado keletą smulkių neatitikimų, davė laiko pasitaisyti, jie viską pataisė, atidarė baseinus, viskas veikė.
Jis nieko neklastojo. Tuo metu važiavo į sanatoriją, sąskaita buvo išrašyta, visi duomenys buvo. Š. pasakė, kad dar savaitė laiko ir viskas veiks. Išvažiuodamas į sanatoriją buhalterei parengė prašymą, pasakė, kad po savaitės laiko viskas bus baigta ir kad ji pasiųstų tą prašymą į agentūrą.
2011 m. gegužės 30 d., kai buvo pasirašyta sąskaitą, visa reikalinga įranga buvo vietoje, buvo sumontuota. Nežino, ar UAB (duomenys neskelbtini) tas prekes buvo įsigijusi dokumentaliai, bet visi daiktai buvo ir šiuo metu yra. Nieko neklastojo ir tokio tikslo neturėjo. Faktūra teisinga, suma nurodyta teisinga, PVM teisingas, įrangos perdavimo aktas Nr. 1 nesuklastotas, pasirašytas jo ir D. Š..
Visi dokumentai buvo pateikti agentūrai. Tie dokumentai nebuvo suklastoti ar fiktyvūs, nes jis pats realiai tą įrangą matė. Kaip tai viskas buvo suforminta pas D. Š., nežino, bet realiai įranga buvo. Per septynias dienas, daugiausia per dvi savaites nuo paraiškos pateikimo, tikrintojai atvyksta į vietą pažiūrėti, kaip vyksta darbai. Jeigu nieko nėra padaryta, per tris dienas atsiima pinigus ir daugiau tų pinigų nebegauna. Jie nepraneša, kada atvažiuoja. Nuotraukose yra matyti visa darbų eiga, kaip kas buvo atliekama.
Dėl 120 727,92 Lt subsidijos iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų gali paaiškinti, kad čia jokios apgaulės nėra, viskas buvo atlikta. Nebuvo tikslo klastoti kokių nors dokumentų, nes visi darbai padaryti.
Jo įmonei reikėjo baseino. Po pirmo konkurso niekas neatsiliepė. Paskelbus antrą konkursą, jame sudalyvavo UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) baseinais neužsiiminėjo, bet įmonė užsiiminėjo statybos darbais. Jis konkursą skelbė dėl baseinų įrangos. Atsiliepė UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorė buvo D. Š.. Atsiliepė pati D. Š.. Jį tenkino tai, kad (duomenys neskelbtini) galėjo įrengti visuomeninį džiakuzį ir baseiną. Taip pat jį tenkino kaina, kuri buvo suderinta su agentūra. Žinojo, iš kur UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo baseino įrangą, nes po konkurso jis dalyvavo tame darbų procese, nenorėjo, kad būtų pastatyta prasta įranga. Tai domėjosi bendrovėje (duomenys neskelbtini). Su ta bendrove pradėjo bendrauti 2011 m. pavasarį. Kai dar 2009 m. rengė projektą agentūrai, jau tada domėjosi kainomis, technologijomis ir kt.
Baseinų įrangą pirko UAB (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kada UAB (duomenys neskelbtini) nupirko tą įrangą iš UAB (duomenys neskelbtini). Neatsimena, nežino, kas buvo gegužės mėn. 30 d. sąskaitos išrašymo iniciatorius. Kas atlieka darbus, tas ir pateikia. Prieš tai su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašęs sutartį, kad atliks baseinų ir fontanų įrangos darbus SPA komplekse. Ta sutartis buvo pasirašyta 2011 m. pavasarį. Nežino dėl įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2011/06. Kai išrašė sąskaitą faktūrą ir baseino perdavimo aktą, įranga jau buvo vietoje, buvo atvežta tą pačią dieną. Įrengiant baseiną buvo klaidų, neatitikimų. Dėl to paskui buvo keičiamos detalės, vienos buvo paimtos, išvežtos, vietoj jų buvo atvežtos kitos. O pagrindinė įranga visa buvo vietoje. Jis nežinojo, kada UAB (duomenys neskelbtini) išrašė (duomenys neskelbtini) sąskaitą dėl tų baseinų įrengimo.
Kai buvo išrašyta ta sąskaita, po devynių dienų LVPA teikė paraišką dėl kompensavimo. Jis pats jos neteikė, paraišką parašė ir, kaip minėjo, išvyko į sanatoriją, ją išsiuntė buhalterė. Liepos mėn. buvo atvažiavę LVPA atstovai. Jie nustatė, kad baseinas neveikia, kad yra purkštukų defektų, kad neįmanoma prileisti vandens. Jiems agentūra leido pašalinti trūkumus, viską sutvarkė. Tada jie vėl atvažiavo, pasižiūrėjo, viskas buvo gerai. LVPA davė galutinę išvadą, kad viskas veikia, ir kompensavo.
Administraciniai ginčai teisme vyksta tik dėl kainos, o ne dėl įrangos buvimo.
Nežino, nesidomėjo, kiek UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo už tą įrangą. Dėl šito epizodo savo kaltės jis nepripažįsta. Ta įranga 2011 m. gegužės mėn. realiai buvo.
Pagal įstatymus, kita įmonė neprivalo jam rodyti savo buhalterinę apskaitą, ką ji yra įsigijusi, už kokią kainą, tai įmonės komercinės paslaptys. Į tą pačią kainą, kai UAB (duomenys neskelbtini) įrenginėjo baseiną, buvo įskaičiuota viskas – atvežtas plastikinis korpusas, buvo gilinama rūsio patalpa, išvežamas gruntas, kad būtų galima įleisti baseiną, įrengtas drenažas, atvestas vanduo, atvesta priverstinio vandens cirkuliavimo įranga, įvesta elektra. Įėjo aibė bendrastatybinių darbų. Kiekvieną įrangą pardavinėjanti kompanija aiškiai nurodo, kad bendrastatybinius darbus atlieka arba jie, arba reikia samdytis privačią firmą. Jam buvo patogu, kad viską atliks ta pati įmonė.
Dėl Verslo paramos agentūros specialistų liepos mėn. patikrinimo, dėl įrangos buvimo gali paaiškinti, kad jeigų įrangos faktiškai nebūtų buvę, tai nebūtų leidę nieko taisyti. Kadangi požeminiai vandenys buvo išlaužę grindis, jie buvo priversti išimti dalį įrangos, išėmė plėvę, atjungė siurblius, viską padėjo į sandėlį ir toliau atliko remonto darbus. Tuo laiku ir buvo atvažiavę agentūros specialistai. Įrengti baseino įrangą, kurią nupirko iš UAB (duomenys neskelbtini), užėmė tam tikrą laiką. Apmokėjimą skubėjo pateikti, nes buvo grafikas, kuris buvo pateiktas P. J. nesiaiškino, kiek už tą įrangą galėjo permokėti UAB (duomenys neskelbtini). Jis LVPA, teigdamas projektą, nurodė sumą, kuri bus reikalinga basenui įrengti.
Kas matyti iš pateiktų nuotraukų, viskas įrengta, visos gautos lėšos yra panaudotos. Ant nuotraukų skirtingos datos, nes skirtingu laiku atlikti statybų darbai. Parodyta visa statybos darbų eiga.
Tas tikrinimo, kontrolės procesas vyko iki pat darbų pabaigos. Ir statant baseiną, tikrino, davė nurodymus, dėl ko reikia pasitaisyti. Tokių priekaištų, kad užpajamuota daugiau darbų nei buvo atlikta, nebuvo. Buvo vieninteliai priekaištai dėl kainos, kad baseiną rinkos kainomis buvo galima padaryti pigiau. Priekaištai buvo ne dėl nepanaudotų medžiagų, o dėl pirkimo įkainių. Dėl medžiagų nebuvimo jokių priekaištų nebuvo. Agentūra buvo pagal save paskaičiavusi medžiagų vertę. Jis (V. T.) viską pagrindė dokumentais ir darbais. Galėjo sudėti ir turkišką įrangą, tačiau jam reikėjo toliau dirbti, prižiūrėti baseno įrangą ir jis nenorėjo, kad po metų būtų reikėję viską keisti, todėl įrengė prancūzišką, itališką įrangą.
Kaltinamoji D. Š. dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo kalta prisipažino, o dėl kreditinio sukčiavimo ir klastojimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. kovo mėn. įsteigė UAB (duomenys neskelbtini) ir tapo šios bendrovės direktore. Bendrovė užsiėmė statybų darbais. UAB (duomenys neskelbtini) įstatyminis kapitalas buvo 10 000 Lt. Pradžioje bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo 3 darbuotojai, paskui padidėjo iki 16-18 darbuotojų. Darbininkų pagal darbo sutartis buvo sunku surasti, todėl darbams samdydavo asmenis su verslo liudijimai. Darbininkams mokėdavo įvairiai. Jie buvo įdarbinti skirtingai – ir vienai valandai, ir vienai dienai, nes reikėjo patikrinti, kaip jie dirba, ar ko nors verti.
Iš pradžių bendrovės darbuotojai dažė butą vienam fiziniam asmeniui, o vėliau atliko įvairius darbus kaip UAB (duomenys neskelbtini) subrangovai viešbutyje (duomenys neskelbtini). Rangovas šio viešbučio rekonstrukcijos darbams buvo UAB (duomenys neskelbtini). 2011 m. balandžio mėn. į ją kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Z. ir jie sudarė sutartį dėl subrangos darbų. Kreipėsi dėl to, kad buvo didelė darbų apimtis, o laikas buvo ribotas, darbus reikėjo atlikti greitai, viena UAB (duomenys neskelbtini) to padaryti neturėjo galimybių. Subrangovu jos bendrovė buvo nuo balandžio pradžios iki rugpjūčio ar iki spalio mėn. pabaigos, tiksliai nepamena.
Pasirašė sutartį, jos darbų vertė – 1 000 000 Lt. Sutartį pasirašė, nes turėjo planus, numatė perspektyvą, buvo aptarusi darbus su darbuotojais. Kai pasirašė darbų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kažkiek darbų bendrovė (duomenys neskelbtini) jau buvo atlikusi, bet buvo laikotarpis, kai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai mažai atvažiuodavo į darbą, atvažiavę sėdėdavo, gerdavo. Ta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tik dėl darbų, susijusių su viešbučiu. UAB (duomenys neskelbtini), be šitos sutarties ir tų darbų viešbutyje, atliko ir kitus darbus kituose objektuose. Už atliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimai praktiškai nevyko, nes bendrovės sąskaitos buvo areštuotos. Kaip pažymima ir specialisto išvadoje, UAB (duomenys neskelbtini) jai pervedė 256 000 Lt. Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašyti reikėjo, nes visos Z. sąskaitos buvo areštuotos. Jai kitos išeities nebuvo, Z. jai buvo skolingas, reikėjo mokėti atlyginimus žmonėms, atsiskaityti valstybei, PVM buvo didelis, jos firmai reikėdavo dengti, mokėti. Jos bendradarbiavimas su UAB (duomenys neskelbtini) vyko iki 2011 m. rudens.
Kada rangovo darbininkai pradėjo nebevažiuoti į darbą, jame nebesilankyti, atvažiavę LVPA agentūros atstovai patarė bendrovei (duomenys neskelbtini) keisti rangovą. Tuomet UAB (duomenys neskelbtini) ir kartu LVPA pasiūlė jos bendrovei pabaigti likusius darbus, kadangi jos bendrovė jau dirbo subrangove, žinojo visus darbus, kuriuos reikia atlikti. Buvo vėl skelbtas konkursas ir jos bendrovė (duomenys neskelbtini) apklausos būdu laimėjo konkursą ir tapo rangovu. Rangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo pasibaigusi. Nuo rudens UAB (duomenys neskelbtini) dirbo šiame viešbutyje jau kaip rangovas pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą. Pilnai statybos projektas buvo baigtas 2014 m. sausio mėn., statybos komisija objektą priėmė ir jis buvo priduotas.
UAB (duomenys neskelbtini) administracinės patalpos buvo (duomenys neskelbtini), Utenoje. Tos patalpos buvo nuomojamos. Iš pradžių ji neturėjo buhalterės, buhalterinius dokumentus tvarkė pati, juos pasirašydavo ir kaip buhalterė, ir kaip kasininkė, nors žinojo, kad taip daryti negalima. Iš pradžių vienai tvarkyti buhalteriją buvo sunku. Nuo 2011 m. liepos mėn. į darbą priėmė buhalterę A. R., kuri dirbo tame pačiame kabinete. Su ja pasirašė darbo sutartį. Tokio kaip įsakymo, kuriuo apibrėžtų konkrečias buhalterės funkcijas ir atsakomybę, ji nebuvo priėmusi. Sutartyje tik buvo parašyta „buhalterinės apskaitos vedimas“, nurodytos bendros tipinės taisyklės. Konkrečios buhalterės veiklos bendrovėje ji neapibrėžė, už dokumentaciją liko atsakinga ji pati, kaip bendrovės direktorė. Dokumentų saugojimo tvarkos nustačiusi nebuvo. Dokumentai buvo tiek tose patalpose, tiek juos dažnai vežiodavosi su savimi, nes jų nebuvo tiek daug. Dėl kaltinime nurodytų dingusių UAB (duomenys neskelbtini) registrų ir kitų apskaitos dokumentų dingimo aplinkybių nieko pasakyti negali. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis tie dokumentai dingo, taip pat nieko pasakyti negali. Dokumentų pasigedo tik tuomet, kai FNTT darbuotojai pradėjo jų reikalauti.
Pripažįsta, kad neatsakingai žiūrėjo į dokumentus ir aplaidžiai vedė buhalteriją. Sutinka su kaltinime nurodytu laikotarpiu, pripažįsta šį kaltinimą, t. y. pripažįsta, kad pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1 d., kad nebuvo nustatytos tvarkos, kad pažeidė 19 str. 2 d., kad nesilaikė dokumentų saugojimo terminų. Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus žinojo, bet visus dokumentus vežiojosi bei nešiojosi su savimi, o paskui jų neberado, galėjo juos pamesti ar kitaip prarasti. Dokumentų saugojimo tvarka bendrovėje nebuvo nustatyta.
Neigia, kad neišsaugojo visų dokumentų. Didžioji knyga nebuvo vedama, nes nebuvo privaloma ją vesti, o kitų dokumentų dalis yra. Nėra tik medžiagų sandėlio registrų, sąnaudos atsargų. Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro dalis tikrai buvo. Su specialistų išvada, po padaryto patikrinimo, susipažino. Neprieštaravo išvadai, nes ne visas sąskaitas turėjo. Pripažįsta, kad tų dokumentų ji neišsaugojo ir neturi. Pripažįsta kaltę kaip savo aplaidumą.
Kaip minėjo, 2011 m. kovo 23 d. įsteigė savo įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Konkursas dėl baseino įrangos buvo paskelbtas balandžio mėn. pradžioje. Konsignacijos sutartį sudarė po konkurso paskelbimo 2011 m. balandžio 14 d. Nors jos įmonė neprekiavo baseinų įranga, bet ją (įrangą) buvo galima perparduoti. Ji taip pat samdėsi subrangovą. Su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais bendravo ji pati, taip pat su jais bendravo ir T., nes jam rūpėjo baseino įrengimas. Nors įrangą pirko ji pati, bet turėjo vertinti ir užsakovo nuomonę. Tą įrangą vežė per daug kartų, kadangi ne iš karto viskas tiko, buvo ir broko. Išvažiuodama užsipildydavo vežimo važtaraštį, bet jie apskaitoje neišliko. Liepos 20 d. pasirašė Rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Pagal specialisto išvadą, kad pirma sąskaita buvo išrašyta 2011-08-26, paskutinė sąskaitą išrašyta 2012-01-03, gali paaiškinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji apmokėjo pavedimais. UAB (duomenys neskelbtini) su ja atsiskaitė liepos mėn. pradžioje pagal pirmą sąskaitą, o paskui atitinkamai pagal konkrečius atliktus darbus mokėjo bankiniais pavedimais.
Verslo paramos agentūra, kuri viską kontroliavo, buvo atvažiavusi, tikrino tą įrangą, ji pati dalyvavo apžiūroje. Agentūra nustatė trūkumus, kadangi požeminiai vandenys išplėšė cementą, buvo išlupta plėvelė, ir davė laiko jiems pašalinti. Agentūra matė, kad visa įranga buvo iškilnota. Kai kas buvo nuvežta į sandėlį. Visa įranga buvo, bet buvo negeras gruntas, negerai padaryti požeminiai grunto vandenys, kurie iškėlė baseino dugną. Tiems darbams atlikti jos bendrovė buvo pasamdžiusi subrangovus, kurie kasė drenažus.
UAB (duomenys neskelbtini) direktorius C. patvirtino, kad baseino įrangą ji vežė konsignaciniais pagrindais. Natūralu, kad dėl tos įrangos C. bendravo su T., nes baseinas statomas buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Yra sutartis, už kiek buvo įgyta visa baseino įranga, ir už kiek ji buvo parduota UAB (duomenys neskelbtini). Piniginės išraiškos skirtumą ji žino, ten viskas įvertinta su statybiniais darbais. Ten buvo nustatytas ne antkainis, o buvo paskaičiuoti darbai ir medžiagos. Kainos buvo tokios, kokios ir buvo numatytos projekte, netgi mažesnės pagal projektą, kuris buvo suderintas su Verslo paramos agentūra.
Kai perdavė baseino įrangą, be įrangos perdavimo-priėmimo akto dar buvo išrašyta sąskaita, kitų dokumentų nebuvo, nes jų ir neturėjo būti.
UAB (duomenys neskelbtini) atliko įrangos montavimo darbus bendrovės (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Ji samdė subrangovus ne tik žemės paruošimo darbams, bet ir visiems kitiems darbams, kurie buvo susiję su baseino nematomais iš išorės darbais. Neprisimena, kada UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti darbus. Ji žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) dalyvauja Europos Sąjungos lėšų projekte, kad gauna už tai paramą, nes kalbėjo su V. T., taip pat stovėjo didelis stendas, kurį matė. Jos su V. T. buvo tik darbiniai santykiai. Žinodama, kad objektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, su Tolušiu nesitarė, kaip tą subsidiją gauti, kokių dokumentų reikia. Ji tik žinojo, kad turi išrašyti sąskaitą, o prie sąskaitos turi būti įrangos perdavimo-priėmimo aktas.
V. T. nežinojo ir negalėjo žinoti, kokiu teisiniu pagrindu ji dirba su UAB (duomenys neskelbtini), nes tai komercinė paslaptis, apie kurią niekas nesigiria. T. nieko nežinojo apie tą netikslumą, kad pas ją bendrovėje (duomenys neskelbtini) ta sąskaita faktūra buvo išrašyta vėlesne data. Jis nežinojo, kada ji su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė Konsignacijos sutartį, jis nežinojo, kada ji pasirašė ir galutinę sutartį. Gegužės 30 d., kai buvo surašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo perdavimo aktas, tie nurodyti darbai, pagal sąskaitą faktūrą, pilnai buvo atlikti.
Ta sąskaita dėl prekių pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu dar nebuvo surašyta, tačiau dalis prekių jau buvo pristatyta į UAB (duomenys neskelbtini) Konsignacijos sutarties pagrindu. Vėliau buvo gauta daug ir kitų medžiagų. 2011-07-20, kai LVPA darbuotojai atliko patikrinimą, buvo padaryti ne tik požeminiai statybiniai darbai (kanalizacijos, drenažai, elektros įvadai ir pan.), bet ir įrengta dalis įrangos – vamzdžiai, siurbliai, kuri buvo užbetonuota ar kitaip paslėpta, todėl jos vizualiai nebuvo galima pamatyti. Didžioji dalis darbų buvo padaryta. Ji LVPA atstovams paaiškino ir viską parodė, todėl jie leido ištaisyti trūkumus. Tuo metu buvo išimtas visas baseino apvalkalas, nes požeminiai vandenys buvo iškėlę cementą. Sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2011-07-28. UAB (duomenys neskelbtini) jokios subsidijos negavo ir T. nepadėjo jos gauti.
Dėl 2011-05-30 PVM sąskaitos faktūros ORI Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo paaiškina, kad tuo metu ta sąskaita dėl prekių pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini) dar nebuvo surašyta, tačiau dalis prekių – cheminiai dozatoriai, siurbliai, povandeninių srovių prijungimai ir kt. jau buvo pristatyta į UAB (duomenys neskelbtini) Konsignacijos sutarties pagrindu. Vėliau buvo gauta daug ir kitų medžiagų. 2011-07-20, kai LVPA darbuotojai atliko patikrinimą, dalis darbų jau buvo padaryta. Ji LVPA atstovams paaiškino ir viską parodė, todėl jie leido ištaisyti trūkumus. Tuo metu buvo išimtas visas baseino apvalkalas, nes požeminiai vandenys buvo iškėlę cementą. Sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2011-07-28. Šioje sąskaitoje nurodytas prekes UAB (duomenys neskelbtini) tą dieną bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo pristačiusi. Ar buvo dar kas pristatyta, neatsimena. Taip pat į šioje sąskaitoje nurodytas prekių kainas buvo įskaičiuoti ir baseino įrangos įrengimo darbai, t. y. elektros, kanalizacijos atvedimo darbai. Sąskaitoje nebuvo darbai įvardyti atskirai, nes buvo tokia sudaryta sutartis, kurioje buvo numatyta, kad darbai įeina į prekių kainą. Ji prekes, kurias buvo pristačiusi į rengiamą viešbutį (duomenys neskelbtini), buvo paėmusi pagal surašytą Konsignacijos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Prekes paimdavo pagal važtaraščius, tačiau nežino, kur juos padėjo. Taip prekės buvo duodamos pasitikint vieni kitais. Bendravo su D. C.. Sudarant Konsignacijos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavo ji viena. T., tariantis dėl sutarties sąlygų ir pasirašant sutartį, nedalyvavo. Ji kartu su V. T. prieš tai buvo nuvažiavusi į UAB (duomenys neskelbtini) apžiūrėti perkamos įrangos, nes jis norėjo pats ją pamatyti. Taip pat buvo su juo nuvažiavusi ir į kitas bendroves, parduodančias tokią įrangą. Ar važiuojama buvo prieš laimint konkursą ar po jo, nepamena. Sąskaita dėl prekių pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo surašyta vėliau negu UAB (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta dalis prekių. Kaip minėjo, tai darė Konsignacijos sutarties pagrindu. UAB (duomenys neskelbtini) atliko baseino įrengimo inžinierinius (pajungimo) darbus. Dėl 2011-07-20 Lietuvos verslo paramos agentūros darbuotojų patikrinimo gali paaiškinti, kad tuo metu buvo padaryti tik statybiniai darbai ir kiti paslėpti (vizualiai nematomi) statybiniai darbai (kanalizacijos, elektros, drenažai ir pan.), o dalis įrangos – siurbliai, vamzdžiai buvo, tik jie buvo užbetonuoti ar kitaip paslėpti, todėl vizualiai jų taip pat nebuvo galima pamatyti. Kita baseino įranga buvo sandėlyje. Visą baseino įrangą, kuri buvo montuojama viešbutyje (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) jokios subsidijos negavo, V. T. jos (D. Š.) neprašė jokios pagalbos, gaunant kokią nors subsidiją.
Sąskaitos faktūros ORI Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai nesuklastojo, nes turėjo Konsignacijos sutartį ir pagal ją dirbo su UAB (duomenys neskelbtini). Visas tas prekes, sąskaitos išrašymo dieną, turėjo. Išrašydama šią sąskaitą tuo metu nemanė, kad daro pažeidimą, nes tos prekės buvo įsigytos Konsignacijos sutarties pagrindu. Tas prekes ji įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini). Konsignacijos sutartyje buvo numatyta paimamų prekių suma už 200 000-250 000 Lt. Prekes įsigijo avansu. Prie Konsignacijos sutarties nėra išrašomi jokie kiti dokumentai. Tą sąskaitą faktūrą reikėjo išrašyti, kadangi buvo atlikti darbai. PVM valstybei ji sumokėjo, kai išrašė sąskaitą. Ši kaltinimo dalis yra neteisinga, ji nepripažįsta, kad, išrašydama minimą sąskaitą, padarė nusikaltimą, nes dirbo pagal Konsignacijos sutartį. Nelaiko, kad suklastojo šią PVM sąskaitą faktūrą. Sąskaitos forma buvo paimta iš interneto, Exsel programos, kuri yra kiekvienam verslininkui ir buhalteriui pati palankiausia, nes įvedus skaičių, ji pati apskaičiuoja, išskiria PVM, ji yra nemokama ir ja gali naudotis kas tik nori.
D. K. sutarties 1 p. gali paaiškinti, kad ji galėjo savo vardu sudaryti sandorį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl šio turto įgijimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.(duomenys neskelbtini). Vykdė šios sutarties sąlygas.
Dėl 2011-05-27 įrangos pirkimo-pardavimo sutarties paaiškina, kad visos sutartyje nurodytos prekės buvo gautos. Konsignaciniais pagrindais įsigijusi šias prekes iš UAB (duomenys neskelbtini) jos firma tas prekes pardavė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo užsakovas. UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo tiesiogiai pirkti prekių iš UAB (duomenys neskelbtini), nes ji buvo tik vykdytojas, atsiskaito Finansų ministerijai, ir ji negali veikti kaip rangovas. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje jos parašo nėra, nes ji niekada nesureikšmindavo parašų, kadangi elektroninės sąskaitos veikia jau 5 metai. Po to, kai pasirašė sutartį, kai Konsignacijos sutartis pasibaigė, tada UAB (duomenys neskelbtini) jai išrašė sąskaitą, kurioje nurodė visas šias įsigytas prekes. Visos tos prekės yra įvardytos. Baseino medžiagų sąmatą sudarė kartu su UAB (duomenys neskelbtini). Priede prie sąskaitos faktūros ORI Nr. (duomenys neskelbtini), ant 2011-05-30 įrangos perdavimo-priėmimo akto Nr. 01 yra jos ir V. T. parašai.
Tame akte nurodyta 241 455,84 Lt suma yra be PVM. Visi šie pinigai pavedimu (duomenys neskelbtini) buvo sumokėti.
Dėl PVM sąskaitų faktūrų serija EUE Nr. (duomenys neskelbtini)-Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškina, jog jose nurodytas prekes jiems pardavė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pasirašiusi sutartį dėl medžiagų, kurias gaudavo mažesne kaina, o jie iš jų tas medžiagas pirko. Ji galėdavo parduoti ta pačia kaina, kuria ir pirko. UAB (duomenys neskelbtini) buvo darbų užsakovas, ji – rangovas. UAB (duomenys neskelbtini) prekes jiems pardavė už tą pačią kainą, neturėdama jokios naudos, jokio pelno. Paprasčiausiai ji turėjo geresnes sąlygas prekėms įsigyti. UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo tų medžiagų prisipirkę, o kai medžiagos buvo nupirktos, jas reikėjo kažkur padėti. Kada ji pradėjo dirbti kaip rangovas, turėjo pasiimti ir tas medžiagas, nes UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo jų kur dėti, o UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutartis jau buvo pasibaigusi. UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo tiesiogiai pirkti iš UAB (duomenys neskelbtini) įrangos, todėl iš jų prekes ėmė ji konsignacijos pagrindais, ir tas medžiagas parduodavo UAB (duomenys neskelbtini), nes ten buvo kita sutartis – įrangos sutartis, o ne statybos darbų. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pasirašiusi sutarties dėl įrangos darbų. Užsakovas, kuriam darbus atlieka vykdytojas, pats neturi teisės ką nors daryti.
Dėl 120 727,92 Lt subsidijos UAB (duomenys neskelbtini) naudai paaiškina, kad tai būtų pusę sumos bendrovei (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą ORI Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo paskelbtas konkursas per viešuosius pirkimus sveikatingumo komplekso statybai. Konkursą skelbė UAB (duomenys neskelbtini). Konkursas buvo paskelbtas internete. Konkurse sudalyvavo tik viena UAB (duomenys neskelbtini). Užtenka sudalyvauti ir vienam pretendentui, kad būtų laimėtas konkursas. Kadangi daugiau pretendentų neatsirado, buvo aišku, kad tikrai nebus teisinių ginčų, todėl pradėjo darbus. Kadangi T. irgi kuravo projektą, jis turėjo daug žinių apie baseinus, todėl surašyta kaina buvo tinkama. Ji buvo aptarusi su keliomis įmonėmis, bet palankiausios sąlygos buvo su UAB (duomenys neskelbtini). Tada pasiūlė T., kad ir jis nuvažiuotų, pasiklausytų, ką paaiškins specialistas. Nuvažiavo abu, buvo specialistas, padarė projektą ir pradėjo dirbti. Sutartį pasirašė gegužės mėn.
Padarė darbus, kaip minėjo, Konsignacijos sutarties pagrindais išrašė sąskaitą, ir ji tikrai nemano, kad tuos 120 000 Lt T. galėjo gauti apgaulės būdu, nes jis tuos pinigus sumokėjo (duomenys neskelbtini). Mano, kad PVM sąskaitos faktūros ORI Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai neklastojo, vadovavosi Konsignacijos sutartimi, grąžino valstybei 50 000 Lt PVM mokestį. Nemato čia jokio klastojimo ir jokios naudos Tolušiui, nes jis tuos pinigus jai sumokėjo. Į tuos 50 000 Lt valstybei įskaičiuota įranga ir darbai.
Įrangos perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 yra prie tos pačios minėtos sąskaitos. Supranta, kad prie Konsignacijos sutarties dar turėjo būti krovinio važtaraščiai, pagal kuriuos buvo vežama įrangą, bet kadangi tą įrangą ji pati vežėsi, todėl krovinio važtaraščiai nebuvo saugomi ir prisegti prie visų tų dokumentų. Manė, kad tie važtaraščiai yra tik formalumas, pateisinimas pervežimo metu. Perdavimo-priėmimo aktas yra teisingas, tas prekes ji buvo įgijusi konsignaciniu būdu, ir pagal konsignaciniu būdu įgytas prekes buvo išrašytas prekių – įrangos priėmimo-perdavimo aktas. Įrangos perdavimo-priėmimo akte nereikia rašyti apie Konsignacijos sutartį.
Kaip minėjo, tuos 127 727 Lt UAB (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Buvo atlikti visi darbai ir iki šios dienos tas baseinas veikia. Niekas nebuvo apgautas, subsidija buvo gauta teisėtai.
UAB (duomenys neskelbtini) epizodas
Kaip liudytoja apklausta R. B. teisme parodė, kad ji yra buhalterė. R. Z. įmonę (duomenys neskelbtini) žino, tai jos sesers vyro įmonė, joje kažkurį laiką dirbo. R. Z. paprašė jos padėti sutvarkyti buhalterinius dokumentus. Sutiko. Iš pradžių dokumentus tvarkė be jokio atlygio, o vėliau buvo bendrovėje oficialiai įdarbinta buhaltere ir gavo atlyginimą. Tvarkė visus bendrovės buhalterinius dokumentus, skaičiavo atlyginimus nuo 2010 m. iki pat UAB (duomenys neskelbtini) bankroto iškėlimo, t. y. 2012 m. sausio pradžios. Ji dirbdavo namuose Karmėlavoje, Kauno r. Bendrovė (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė Utenos r. Į Utenos r. ji nevažiuodavo, visus dokumentus jai perduodavo, siųsdavo paštu arba atveždavo pats R. Z.. Dokumentus tvarkė pagal specialią „BUHA“ programą, pati jokių dokumentų neišrašydavo, o juos tik suvesdavo į apskaitą. Į apskaitą suvesdavo visus dokumentus, kuriuos ji gaudavo. Išėjusi iš darbo visus dokumentus perdavė direktoriui R. Z.. Dokumentus jai dažniausiai pateikdavo kartą per mėnesį. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos bendraudavo tik su R. Z.. 2010 m., kai pradėjo tvarkyti dokumentus, bendrovė turėjo skolų, bet kam konkrečiai buvo skolinga, pasakyti negali. Apie tai, kad bendrovė buvo skolinga 140 000 Lt R. Z., ji žinojo. Bendrovė šią skolą R. Z. grąžino. Kai perėmė buhalterijos tvarkymą, ta skola jau buvo. Iki jai pradedant dirbti, įmonėje buvo buhalterė, bet ji jos nepažinojo. Jai pradėjus dirbti, už 2010 m. buhalterija buvo beveik netvarkyta. Bendrovėje kasos nebuvo, taip pat nebuvo ir kasininko. Kasininku buvo pats direktorius R. Z.. Bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais nevyko. Ji pildė kasos dokumentus, bet pačių pinigų neturėjo ir jų nematė. Kasos dokumentus – kasos pajamų, išlaidų orderius rašydavo pagal pirminį dokumentą – pinigų priėmimo kvitą. Pinigų priėmimo kvitai būdavo pas R. Z., kuris juos išrašydavo, o ji tik juos įtraukdavo į apskaitą. Bendrovė turėjo sąskaitų banke. Nežino, kas darydavo bankinius pavedimus, ji pati pavedimų nedarė, jokių sąskaitų, apmokėjimų neišrašydavo. Ji pildydavo ir avansines apyskaitas pagal R. Z. pateiktus dokumentus. Išlaidas pateisinančius dokumentus jai dažniausiai pateikdavo pavėluotai. Iš dokumentų buvo matyti, kad įmonė dirbo pelningai. Kokią veiklą vykdė įmonė, su R. Z. nekalbėdavo, matydavo sąskaitas, atliktų statybinių darbų aktus. Taip pat ji ruošdavo balansus, deklaracijas, kurias elektroniniu būdu teikdavo VMI. Prisijungdavo direktoriaus vardu. Dėl deklaracijų su direktoriumi nieko nespręsdavo, kas būdavo suvesta į apskaitą, tą ir teikdavo. PVM deklaracijas tikslindavo, nes būdavo, kad jai pavėluotai pateikdavo sąskaitas arba pati per skubėjimą padarydavo kokių nors klaidų. UAB (duomenys neskelbtini) kasoje vyko pinigų judėjimas, pajamos su išlaidomis paprastai sutapdavo. Tai galėjo būti 2011 m. vasara, jai pateikė bendrovės pajamas, o dokumentus, patvirtinančius išlaidas, žadėjo pateikti vėliau, tačiau taip tų dokumentų ir nesulaukė. Tik paskutiniu metu jai trūko dokumentų apie išlaidas. Visi buhalteriniai dokmentai būdavo pas ją. Išeidama iš darbo visus dokumentus perdavė direktoriui, o jis – bankroto administratoriui. Matė banko sąskaitos išlaidose, kad į R. Z. sąskaitą buvo pervesti pinigai. Juos užpajamavo į kasą, kad galėtų panaudoti, nes banko sąskaitos buvo areštuotos. Pamena, kad buvo skola UAB (duomenys neskelbtini), kažkas buvo pirkta iš šios bendrovės. Avanso apyskaitoje įrašė, kad UAB (duomenys neskelbtini) grąžinama skola virš 200 000 Lt. R. Z. jai sakė, kad bus išlaidas pateisinantys dokumentai. Apie UAB (duomenys neskelbtini) grąžintas prekes ji nieko nežino. UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovas T. jai nėra žinomi. UAB (duomenys neskelbtini) girdėta, bet su jos vadove jai bendrauti neteko. R. Z. žmonai V. Z. banko pavedimu buvo išmokėta virš 100 000 Lt. Šią sumą įtraukė į kasą, nes tai įmonės pinigai. Dalis tų pinigų buvo grąžinta kaip skola R. Z.. Ji taip pat tvarkė kasos knygą, kuri būdavo pas ją. Nepamena 250 000 Lt skolos. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) suteiktų paskolų bendrovei (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, jog matė tik pinigų judėjimą, pačių sutarčių nematė ir apie jas nieko nežino. Matė, kad pinigai iš banko grįžo, jie buvo pervesti (duomenys neskelbtini). R. Z. jai padavė pasirašytus dokumentus, kad pinigus jis gavo, nors realiai tų pinigų negavo. R. Z. jai sakė, kad jam pasirašyti liepė (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo sumokėti 212 500 Lt, ji žinojo. Į avanso apyskaitą įtraukė neteisingus duomenis, nors žinojo, kad realiai tie pinigai nebuvo sumokėti, galvojo, jog vėliau, kai gaus dokumentus, duomenis patikslinti. Avansų apyskaitose yra R. Z., kaip vadovo, ir jos, kaip buhalterės, parašai. Ant kai kurių apyskaitų jos parašų nėra, nes tuo metu ji nedirbo. Apie išlaidas UAB (duomenys neskelbtini), UAB „Santechnika“, nieko nežino, matė tik dokumentus.
Kaip liudytoja apklausta V. Z. teisme parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra jos vyro R. Z. buvusi įmonė, šioje įmonėje ji jokių funkcijų neatliko, joje nedirbo. (duomenys neskelbtini) vykdė statybos ir remonto darbus, įmonės veikla labai nesidomėjo. 2010 m. vyras paprašė jos leisti jam pasinaudoti jos asmenine sąskaita, esančia DNB banke. Kodėl jam reikėjo jos sąskaitos ir kodėl vyras nesinaudojo savo sąskaita, ji nežino, vyras jai to nepaaiškino. Vyrui davė savo sąskaitos numerį, po ko jis iš Snoro banko į jos DNB banke esančią sąskaitą pervedė 141 000 Lt, tiksliai sumos pasakyti negali. Taip pat R. Z. buvo davusi savo banko kortelę, kad jis galėtų tuos pinigus pasimti, ji pati kortele nesinaudojo. Nesidomėjo, kada vyras paimdavo iš sąskaitos pinigus ir kada sąskaitoje tie pinigai baigėsi. Vyras tuos pinigus panaudojo įmonės tikslams, tačiau kam konkrečiai, pasakyti negali, nes pati įmonės veikloje nedalyvavo, asmeniniams tikslams tų pinigų tikrai nenaudojo. Anksčiau vyras jos banko sąskaitos nėra prašęs, tai buvo pirmas kartas. Apie T. jai vyras nėra pasakojęs. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė jos sesuo, kuri yra buhalterė. Su seserimi apie įmonės reikalus nekalbėdavo.
Kaip liudytojas apklaustas A. Z. teisme parodė, kad kaltinamasis R. Z. nėra jo giminaitis. Dirbo statybininku, statė viežbutį Utenoje. Jį dirbti pakvietė V. T., bet oficialiai buvo įdarbintas R. Z. firmoje UAB (duomenys neskelbtini). Kokią firmą turėjo T., nežino. Jis per mėnesį gaudavo apie 1000 Lt atlyginimo, priklausomai nuo padarytų darbų. Pinigus jam mokėjo tai V. T., tai R. Z., nors dėl atlyginimo tarėsi su T.. Algą jam mokėjo grynaisiais, pasirašydavo algalapiuose, kuriuos jam pateikdavo R. Z.. Pradėjo dirbti spalio mėnesį, dirbo 4-5 mėnesius. Be T. ir Z., kabinete dar matydavo dvi moteris, mano, kad jos buvo V. T. buhalterės, nes tvarkė dokumentus, jų nepažįsta. Negali patvirtinti, kad jos tvarkė kitų įmonių dokumentus.
Kaip liudytojas apklaustas L. K. teisme parodė, kad pažinojo R. Z.. 2010 m. jis jam pasiūlė darbą savo firmoje (duomenys neskelbtini), joje dirbo apie metus laiko, kol firma bankrutavo. Kartu su juo dar dirbo R. U., P., kitų žmonių pavardžių nežino. Atlyginimą jam mokėjo R. Z.. Gaudavo minimalią algą, ją mokėdavo grynaisiais, kad gavo pinigus, pasirašydavo algalapyje. Po to įsidarbino pas V. T. firmoje (duomenys neskelbtini), tiksliau, daugiau kaip metus dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) po pusę etato. Įdarbinimą (duomenys neskelbtini) apiformino Š., daugiau su ja jam bendrauti neteko. Apiformintas dvejose įmonėse dirbo viename objekte – statė viešbutį. Niekas neskirstė, kokiai firmai kokie dabai priklauso. Nežino, kokie buvo V. T. ir R. Z., Š.s ir T. santykiai. Objekte R. Z. būdavo retai. Darbams vadovavo brigadininkas U., T. jiems nevadovavo. Įmonėse buvo buhalterė, bet jis jos nematė. Statomame viežbutyje buvo kabinetas, ten pasirašė dokumentus dėl priėmimo į darbą. Tame kabinete sėdėjo Š. ir dar kažkokia moteris, kurios jis nepažįsta. Nežino, koks tikslas buvo dirbti kelioms firmoms. Jam asmeniškai nebuvo jokio skirtumo, nes jis finansiškai dėl to nenukentėjo. Kai dirbo abiejose firmose, algą jam mokėjo V. T., nes R. Z. galimai buvo nemokus, jam grėsė bankrotas.
Kaip liudytojas apklaustas G. Š. teisme parodė, kad nuo 1996 m. ūkininkauja (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių r. Norėjo apsišildyti savo gyvenamąjį namą. Iš Utenoje esančios statybinių medžiagų parduotuvės gavo R. Z. telefono numerį, jam paskambino, jis pas jį atvažiavo, viską pamatavo, sudarė sąmatą, pasirašė sutartį. Viskas buvo įtraukta į sąmatą – medžiagos ir darbai, pats jokių medžiagų nepirko. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Namo išorinės dalies apšildymo sąmata buvo apie 30 000 Lt. Z. sumokėjo 10 000 Lt avansą. Darbus pradėjo dirbti rugsėjo mėn., dirbo ne kiekvieną dieną. Darbai užsitęsė iki lapkričio mėnesio. Dėl šalčio toliau nebegalėjo dirbti, todėl darbus atkėlė pavasariui. Kaltinamajam sumokėjo dar 10 000 Lt. Pavasarį su R. Z. nebegalėjo susisiekti, jo firma darbų atlikti nebaigė. Pagal sąmatą yra sumokėjęs iš viso 20 000 Lt. Atsiskaitė už darbus, kurie buvo atlikti. Neatlikta darbų buvo maždaug už 10 000 Lt. Prie objekto dirbo nuo 2 iki 4 darbininkų, pats R. Z. nedirbo. Bendravo tik su R. Z.. R. Z. sumokėjo grynais, jokių pajamų orderių jis jam neišrašė. Pats R. Z. jo paprašė, kad jam sumokėtų grynais, po ko jis iš banko paėmė pinigus ir jam juos padavė. Jam nebuvo jokio skirtumo, kaip mokėti R. Z. – pavedimu ar grynais.
Kaip liudytojas apklaustas P. K. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Buvo įmonės (duomenys neskelbtini)savininku. Įmonė bankrutavo prieš tris metus, galėjo būti 2010 m. Įmonė užsiėmė santechnikos darbais. Įmonės dokumentaciją pagrinde tvarkė jis pats, kažkiek samdė buhalterę. Jo įmonė nieko neparduodavo, o tik atlikdavo darbus. Jokių sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių bendrovei (duomenys neskelbtini) nerašė, tokios UAB (duomenys neskelbtini) apskritai nežino, jokių prekių jiems nepardavė ir tokių prekių, kokios nurodytos išrašytoje sąskaitoje faktūroje, jo firmoje iš viso nebuvo. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos vadybininkės A. I. nežino, jos nepažįsta ir apie ją nieko nėra girdėjęs. Kas išrašė tuos dokumentus, nežino, juos ikiteisminio tyrimo metu matė pirmą kartą. Jo įmonėje tokios formos sąskaitų faktūrų, kokia buvo išrašyta, niekada nebuvo. Jo firma jokių darbų Utenoje nėra atlikusi.
Kaip liudytojas apklaustas T. P. teisme parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2011 m. pradžios. Įmonėje buhaltere dirbo L. D., kuri ištekėjo ir tapo L.. Po jos išėjimo nuo 2010 m. pradžios kasininku ir buhalteriu įmonėje dirbo D. K.. Įmonė užsiėmė statybinių, apdailos medžiagų prekyba. Sąskaitas faktūras išrašinėdavo ir jose pasirašydavo vadybininkai. Jis pats jokių sąskaitų neišrašinėjo. Tokios UAB (duomenys neskelbtini) nežino, apie šią įmonę pirmą kartą išgirdo ikiteisminio tyrimo metu, su ja jokių sandorių jo vadovaujama įmonė nėra turėjusi. Jo įmonėje O. K. niekada nėra dirbusi, tokio asmens apskritai nepažįsta. R. Z. taip pat nežino. Dėl parduotų prekių UAB (duomenys neskelbtini) gali paaiškinti, kad jų įmonė tokių prekių, kokios nurodytos išrašytose sąskaitose faktūrose, niekada nėra turėjusi ir jomis neprekiavo. Jokių pinigų pagal šias išrašytas sąskaitas faktūras jo bendrovė nėra gavusi. Jo įmonė (duomenys neskelbtini) atsiskaitymus su kitomis įmonėmis dauguma vykdė per banką, pavedimais. Atsiskaitymai grynaisiais vykdavo tik su privačiais asmenimis. V. T. ir D. Š. nepažįsta.
Kaip liudytojas apklaustas A. M. teisme parodė, kad kaltinamieji nėra jo giminės. Buvo apklaustas dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūros, yra paskirtas bankroto administratoriumi. Su R. Z. pradėjo bendrauti nuo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūros vykdymo pradžios. Su juo bendrauti jam buvo sudėtinga, R. Z. nenorėjo perduoti turto, todėl jis (A. M.) buvo priverstas kreiptis į teismą. Tik tada R. Z. perdavė turtą. Bankroto procedūra iki šiol nėra baigta, nėra išspręstas lėšų, priteistų iš (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, klausimas. Teismas panaikino perleidimo sutartis, pasirašytas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudai buvo priteista apie 360 000 Lt. Šią sumą antstoliai išieško iš UAB (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) buvo panaikintos trišalės sutartys. Patikrinęs perduotus dokumentus nustatė, kad debitoriaus (duomenys neskelbtini) bendra skola buvo apie 630 000 Lt, iš karto jiems pateikė prašymą apmokėti skolą. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje nebuvo perleidimo sutarčių, visų dokumentų. Paprašius padengti skolą, (duomenys neskelbtini) pateikė visas perleidimo sutartis, kurias ginčijo teismuose ir teismas nurodė grąžinti skolą. Šiuo metu kreditoriniai reikalavimai yra netoli milojono, pradiniai kreditoriniai reikalavimai buvo apie 280 000 Lt. Jeigu būtų apmokėti 680 000 Lt, tokiu atveju būtų padengtos visos skolos ir įmonė būtų turėjusi pelno, o ne bankrutavusi. (duomenys neskelbtini) neturi ISO standartų, turi mažas apyvartas, neturi didelių objektų, todėl bankroto procedūros pradžioje svarstė, kaip tokia įmonė galėjo laimėti konkursą.
Iš 2013 m. vasario 26 d. specialisto išvados Nr. 5-5/15 dėl UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius tiriamuoju laikotarpiu buvo R. Z.. Į UAB (duomenys neskelbtini) AB banko SNORAS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010-11-12 iki 2010-12-06 iš viso gauta 913 913,79 Lt įplaukų, iš jų: 900 913,79 Lt pervedė UAB (duomenys neskelbtini) ir 13 000 Lt įnešė pati UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo visas gautas įplaukas, iš jų: 749 164,29 Lt grąžinta bendrovei (duomenys neskelbtini) kaip paskola, 141 512 Lt pervesta į V. Z. atsiskaitomąją sąskaitą, 5125,72 Lt apmokėta tiekėjams, 18 072,88 Lt sumokėta mokesčių, 38,90 Lt sumokėta banko mokesčių. Į UAB (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu gauta 596 059,06 Lt įplaukų, iš jų 596 049,06 Lt pervedė UAB (duomenys neskelbtini) ir 10 Lt įnešė pati UAB (duomenys neskelbtini). Tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo visas gautas įplaukas, iš jų: 410 000 Lt paimta grynais, 96 620,15 Lt pervesta UAB (duomenys neskelbtini), 44 963,11 Lt apmokėta tiekėjams, 41 970,40 Lt sumokėta mokesčių, 2505,40 Lt sumokėta banko mokesčių. Į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-04-05 buvo gauti du pavedimai iš UAB (duomenys neskelbtini) 139 759,50 Lt ir 116 479,73 Lt, iš viso 256 239,23 Lt. Tą pačią dieną pinigai buvo pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke: 139 750 Lt ir 116 470 Lt, iš viso 256 220 Lt. Dar 11,40 Lt sumokėta banko mokesčių, sąskaitos likutis – 7,83 Lt.
Patikrinus piniginių lėšų judėjimą UAB (duomenys neskelbtini) kasoje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu į kasą įforminta, jog gauta 1 061 663,30 Lt, iš jų: 551 512 Lt įnešta iš banko sąskaitų, 50 000 Lt gauta iš UAB (duomenys neskelbtini), 431 300 Lt įformintas paskolos grąžinimas iš UAB (duomenys neskelbtini), 8496,23 Lt įnešė UAB „T.“, 16 345,07 Lt įmokėjo UAB „B.“, 3000 Lt – UAB „V.“, 1010 Lt paskolino R. Z.. Tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo visas gautas įplaukas, iš jų: 849 028,85 Lt išduota R. Z. kaip atsiskaitytiniam asmeniui, 147 010 Lt gražinta paskola R. Z., 13 010 Lt įnešta į banko sąskaitą, 54 255,72 Lt išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams. Grynųjų pinigų likučio kasoje 2011-12-31 nebuvo.
Nustatyta, kad per 2010 m. iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos į R. Z. avansines apyskaitas buvo gauta 436 500 Lt. Pagal pateiktus dokumentus, per 2010 m. R. Z. išleido 409 601,09 Lt, iš jų: 122 912,66 Lt įformino kaip išmokėtus P. K. įmonei (duomenys neskelbtini), 51 331,73 Lt nurodė, kad išmokėjo UAB (duomenys neskelbtini), 101 087,12 Lt įformino, kaip išmokėtus UAB (duomenys neskelbtini), 56 911,54 Lt sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir 77 358,04 Lt apmokėjo kitiems tiekėjams už medžiagas, paslaugas bei sumokėjo mokesčius. 2010-12-31 dokumentuose nurodyta 58 770,35 Lt antišlaidžių R. Z.. Per 2011 m. į R. Z. avansines apyskaitas iš kasos gauta 412 528,85 Lt. Pagal avansines apyskaitas, 2011 m. R. Z. išleido 363 375,87 Lt, iš jų: 340 000 Lt įformintas pinigų mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) ir 23 375,87 Lt sumokėta kitiems tiekėjams už prekes, paslaugas ir mokėti mokesčiai. Pagal avansines apyskaitas atskaitingas asmuo R. Z. 2011-12-31 turėjo 9617,37 Lt antišlaidžių, tai yra tiek R. Z. išleido daugiau, negu gavo iš bendrovės kasos.
UAB (duomenys neskelbtini) pateiktuose apskaitos dokumentuose yra 2010-12-29 kasos pajamų orderis Nr. 38, kuriame nurodytas 200 000 Lt įnešimas iš banko ir 2010-12-30 kasos pajamų orderis Nr. 39, kuriame nurodytas 195 000 Lt sumos įnešimas į kasą iš banko. 2010 m. gruodžio 29-31 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasoje buvo įformintas šių sumų išdavimas R. Z., kaip atskaitingam asmeniui (289 000 Lt) ir įformintas paskolos gražinimas R. Z. (100 000 Lt).
UAB (duomenys neskelbtini), kaip rangovas, 2010 metų gegužės 31 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su– užsakovu dėl viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimo adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) Utena. Darbų kaina nurodyta 2 628 527,79 Lt. Iš viso 2010 m. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašė 7 PVM sąskaitas faktūras, kurių suma 1 207 732,36 Lt ir 253 623,80 Lt PVM, iš viso 1 461 356,16 Lt. Iš pateiktų banko išrašų nustatyta, kad 2010 m. UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas pervedė 1 444 102,70 Lt. Nuo 2010-06-21 iki 2010-12-29 buvo padaryti 9 pinigų pervedimai. Iš viso 2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašė 8 PVM sąskaitas faktūras, kurių suma 827 361,17 Lt ir 173 745,84 Lt PVM, bendra suma – 1 001 107,01 Lt. Iš pateiktų banko išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-04-05 UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas padarė 5 pinigų pervedimus, kurių suma 359 099,38 Lt. Nuo 2011-04-05 pinigų pervedimų į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas nebuvo. Iš viso pagal pateiktus dokumentus 2010-2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) išrašė 15 PVM sąskaitų faktūrų bendrovei (duomenys neskelbtini), kuriose nurodė, kad atliko bendrastatybinių darbų už 2 035 093,53 Lt ir 427 369,64 Lt PVM, iš viso 2 462 463,17 Lt. Per 2010-2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo už atliktus darbus iš viso 1 803 202,08 Lt, liko nesumokėta 659 261,09 Lt. Iš viso tyrimo metu nustatyta, kad 2010-2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) apmokėtų sąskaitų suma yra 35 106,49 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė pirktų medžiagų nurašymo aktų arba kitų žiniaraščių, iš kurių būtų galima nustatyti, kur panaudotos pirktos medžiagos arba paslaugos ir ar jos panaudotos PVM apmokestinamoms pajamoms uždirbti.
2010 m. UAB (duomenys neskelbtini), gavusi pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini), dalį jų tuoj pat grąžino atgal bendrovei (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2010-11-12 iki 2010-11-15 per banką buvo padaryti 4 mokestiniai pavedimai, kurių bendra suma yra 749 164,29 Lt. Mokestiniuose pavedimuose į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB Ūkio banke, nurodyta, kad pinigai pervesti „ūkio reikmėms“, o į sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, nurodyta paskirtis – „sąskaitai papildyti“. Tyrimui taip pat pateikta 2010-11-10 paskolos sutartis Nr. 2010/01, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) paskolina bendrovei (duomenys neskelbtini) 749 165 Lt (be palūkanų) 12 mėnesių laikotarpiui. Paskolos suma turi būti grąžinama grynaisiais pinigais. 2011 m. gegužės-birželio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentuose yra 9 kasos pajamų orderiai, kuriuose nurodyta, kad direktorius R. Z. įnešė į kasą iš viso 431 300 Lt kaip paskolos gražinimą iš UAB (duomenys neskelbtini). 2011-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino 317 865 Lt paskolos.
UAB (duomenys neskelbtini), kaip rangovas, 2011 m. balandžio 1 d. sudarė Statybos subrangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kaip subrangovu. Šioje sutartyje subrangovas savo jėgomis įsipareigoja atlikti bendrastatybinius darbus viešbutyje „Aukštaitis“. Sutarties kaina yra 1 000 000 Lt, darbų atlikimo terminas – nuo 2011-04-01 iki 2011-12-31. Nustatyta, kad 2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) sudarė dvi Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis, kurios prieštarauja UAB (duomenys neskelbtini) komerciniams, ūkiniams ir finansiniams interesams, nes UAB (duomenys neskelbtini) skola bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo 215 038,33 Lt, o iš priešpriešinių patikrinimų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal cesijos sutartis pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą 659 297,09 Lt, skirtumas – 444 258,76 Lt, tiek daugiau UAB (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini) 679 261,30 Lt. Bendrovės (duomenys neskelbtini) skola bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į UAB (duomenys neskelbtini). Dėl negautų 444 258,76 Lt iš bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buvo ženkliai sumažintos apyvartinės lėšos, kurios galėjo būti panaudotos skoloms sumokėti ir veiklai vykdyti.
UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. 5 kartus apmokėjo už prekes grynaisiais pinigais, pateikti UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių kvitai ir vieną kartą 10 824,70 Lt buvo atlikta tarpusavio užskaita. Per 2010 m. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo bendrovei (duomenys neskelbtini) 67 736,24 Lt ir pagal pateiktus dokumentus liko skolinga 556 727,95 Lt. 2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) prekių iš UAB (duomenys neskelbtini) nepirko. 2011-01-26 UAB (duomenys neskelbtini) pervedė per banką bendrovei (duomenys neskelbtini) 96 620,15 Lt ir 2011 m. birželio mėnesį nurodė, kad nuo direktoriaus R. Z. avansinių apyskaitų nurašė 340 000 Lt kaip sumokėtus UAB (duomenys neskelbtini) už prekes. UAB (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus dokumentus 2011-12-31 buvo skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini) 120 107,80 Lt. Tyrimo metu buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas bendrovėje (duomenys neskelbtini). Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2011 m. spalio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) gražino bendrovei (duomenys neskelbtini) pirktas prekes, UAB (duomenys neskelbtini) surašė kreditines PVM sąskaitas faktūras: serija ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 314 322,40 Lt ir ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma –145 800,70 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) savo buhalterinėje apskaitoje šių kreditinių PVM sąskaitų faktūrų neapskaitė, UAB (duomenys neskelbtini) skolos nesumažino, PVM neatstatė.
Taip pat iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2011-12-16 UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekes iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ORF-U Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 2881,35 Lt, iš jų 500,07 Lt PVM ir pagal 2011-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija ORF-U Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 1782,00 Lt, iš jų 309,27 Lt PVM. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų nustatyta, kad D. K. pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, 2881,35 Lt už UAB (duomenys neskelbtini) ir 2011-12-28 pervedė 1782,00 Lt už UAB (duomenys neskelbtini). Šios operacijos taip pat neapskaitytos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus ir Skolų suderinimo aktą, 2012-01-01 UAB (duomenys neskelbtini) skola bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo 0 Lt, tai yra UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini).
UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimus, pagal kuriuos „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kur buvo panaudotos 2010-2011 m. pirktos medžiagos ir paslaugos, t. y. kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
Pagal G. Š. parodymus, 2010 m. rugsėjo mėnesį jis sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 100920 su UAB (duomenys neskelbtini), bendrovė 2010 m. spalio-lapkričio mėn. atliko namo šiltinimo darbus. 2010 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. G. Š. sumokėjo 20 000 Lt. Tyrimui pateiktose UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra fiksuoti apšiltinimo darbai, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) atliko G. Š. name adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Anykščių r., taip pat buhalterinėje apskaitoje nefiksuotos pajamos, gautos iš G. Š. už atliktus darbus. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei pažeisti to paties įstatymo 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimai, pagal kuriuos „visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė šių straipsnių reikalavimus, nes vykdė veiklą G. Š. name adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Anykščių r., tačiau visų įvykusių operacijų nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, tyrimui nepateikė išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pajamų ir pinigų (20 000 Lt) gavimą pateisinančių apskaitos dokumentų, neregistravo šių įvykusių operacijų apskaitos registruose ir nepateikė jų tyrimui.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje fiksavo P. K. įmonės (duomenys neskelbtini) 2010-04-27 PVM sąskaitą faktūrą serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), joje išskirtą 21 332 Lt pirkimo PVM deklaravo 2010 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje, nuo atskaitingo asmens R. Z. 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. avansinių apyskaitų nurašė 122 912,66 Lt, kaip sumokėtus P. K. įmonei (duomenys neskelbtini). Pagal P. K. ir R. Z. parodymus, šios operacijos: prekių pirkimas iš P. K. įmonės (duomenys neskelbtini)ir pinigų sumokėjimas už prekes neįvyko, o buvo įforminti tik apskaitos dokumentai, todėl tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d. ir 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimai.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje fiksavo UAB (duomenys neskelbtini) 2010-05-06 PVM sąskaitą faktūrą serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 51 331,73 Lt, joje išskirtą 8908,81 Lt pirkimo PVM deklaravo 2010 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje, nuo atskaitingo asmens R. Z. 2010 m. gegužės mėn. avansinių apyskaitų nurašė 51 331,73 Lt, kaip sumokėtus UAB (duomenys neskelbtini). Pagal T. P. ir R. Z. parodymus, šios operacijos – prekių pirkimas iš UAB (duomenys neskelbtini) ir pinigų sumokėjimas už prekes neįvyko, o buvo įforminti tik apskaitos dokumentai, todėl tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d. ir 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimai.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje fiksavo UAB (duomenys neskelbtini) 2010-06-16 PVM sąskaitą faktūrą serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 101 087,12 Lt, joje išskirtą 17 544,05 Lt pirkimo PVM deklaravo 2010 m. birželio mėnesio PVM deklaracijoje, nuo atskaitingo asmens R. Z. 2010 m. birželio ir gruodžio mėn. avansinių apyskaitų nurašė 101 087,12 Lt, kaip sumokėtus UAB (duomenys neskelbtini). Pagal L. K. ir J. P., R. Z. parodymus nustatyta, kad 2010-06-16 PVM sąskaitoje faktūroje serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta operacija neįvyko, nes sąskaitoje nurodyta buhalterė L. K. jos neišrašė ir nepasirašė. Pinigų sumokėjimas už prekes taip pat neįvyko, nes nebuvo už ką mokėti ir dviejuose kasos pajamų orderių kvituose nurodytas J. P. jų neišrašė, nepasirašė ir pinigų negavo. Todėl tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d. ir 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimai.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje įformintos PVM sąskaitos faktūros: 2010-04-27 serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-06 serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-16 serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodytos operacijos nurodytomis sąlygomis neįvyko, todėl buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 d. reikalavimai, kurioje nurodyta, kokius rekvizitus turi turėti apskaitos dokumentai, kuriais grindžiamos ūkinės operacijos. Tarp kitų rekvizitų 4 p. nurodyta – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Įstatymais nustatyti privalomi rekvizitai reiškia, kad būtent apskaitos dokumente nurodytas ūkio subjektas, dokumente nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją.
Pagal pateiktus dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. buhalterinėje apskaitoje nefiksavo ūkinių finansinių operacijų, kurios nurodytos 2011-10-20 UAB (duomenys neskelbtini) kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose serija ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 314 322,40 Lt ir ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 145 800,70 Lt, 2011-12-16 PVM sąskaitoje faktūroje serija ORF-U Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 2881,35 Lt bei 2011-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija ORF-U Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 1782,00 Lt, taip pat nefiksavo piniginių lėšų, kurias į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė D. K. už bendrovę (duomenys neskelbtini). Neįtraukusi šių operacijų į apskaitą, UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimus.
Nuo direktoriaus R. Z. avansinių apyskaitų 2011 m. birželio mėn. buvo nurašytos 212 500 Lt ir 127 500 Lt sumos, kaip sumokėtos UAB (duomenys neskelbtini) už prekes. Tyrimui pateisinantys dokumentai (UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiai) nepateikti. UAB (duomenys neskelbtini) teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirktos prekės 2011 m. spalio mėn. buvo grąžintos bendrovei (duomenys neskelbtini) ir pinigai už prekes nemokėti. Taigi operacija, kai nuo R. Z. avansinių apyskaitų 2011 m. birželio mėn. nurašyta 340 000 Lt suma, kaip sumokėta bendrovei (duomenys neskelbtini) už prekes, neįvyko, tik suforminti dokumentai. Todėl tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d. ir 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimai.
UAB (duomenys neskelbtini) 2010-11-15 pervedė 141 512 Lt į V. Z. banko sąskaitą ir tą pačią dieną įformino 141 512 Lt piniginių lėšų įnešimą į bendrovės kasą, o pagal dokumentus pinigai nuo V. Z. banko sąskaitos buvo nuimami palaipsniui per 1,5 mėnesio. Pinigų įnešimo į bendrovės kasą operacija neįvyko arba įvyko ne tuo laiku ir ne toks jos turinys. Taip buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimai.
UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 2011-2012 m. sausio 20 d. pelno nuostolių ataskaitą, tačiau jos nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centras.
UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. atliko namo apšiltinimo darbus G. Š. name (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių r. Tačiau šie atlikti darbai nefiksuoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nefiksuotos ir nedeklaruotos pajamos, gautos už atliktus darbus. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) gavo 20 000 Lt įplaukų, atskaičius 3471 Lt PVM, nustatyta, kad 2010 m. UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo 16 529 Lt pajamų, gautų už namo apšiltinimo darbus. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d., Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. gavo 16 529 Lt pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje fiksuota: 2010-04-27 PVM sąskaita faktūra serija SAN Nr. (duoenys neskelbtini), kurioje įformintas medžiagų pirkimas iš P. K. įmonės (duomenys neskelbtini) už 101 580,71 Lt ir 21 331,95 Lt PVM; 2010-05-06 PVM sąskaita faktūra serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas medžiagų pirkimas iš UAB (duomenys neskelbtini) už 42 422,92 Lt ir 8908,81 Lt PVM; 2010-06-16 PVM sąskaita faktūra serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įformintas medžiagų pirkimas iš UAB (duomenys neskelbtini) už 83 543,07 Lt ir 17 544,05 Lt PVM. UAB (duomenys neskelbtini) nurodytomis sumomis padidino veiklos sąnaudas ir sumažino pelno prieš apmokestinimą sumą.
Tyrimo metu nustatyta, kad operacijos nurodytose PVM sąskaitose faktūrose neįvyko ir UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo apskaityti 2010 m. bendrovės sąnaudose 101 580,71 Lt, 42 422,92 Lt ir 83 543,07 Lt bei sumažinti apmokestinamąjį pelną iš viso 227 546,70 Lt suma. Pagal pateiktus dokumentus, 2010 m. UAB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo 1 237 210 Lt pardavimo pajamų, 867 144 Lt sąnaudų ir 370 066 Lt pelno prieš apmokestinimą, atėmus ankstesnių metų veiklos nuostolių sumą (348 338 Lt), priskaityta 3309 Lt pelno mokesčio. Šioje pelno (nuostolių) ataskaitoje neteisingai deklaruotos pardavimo pajamos, jos turėjo būti 16 529 Lt didesnės, neteisingai deklaruotos sąnaudos, jos turėjo būti 22 7547 Lt mažesnės, įvertinus šiuos pažeidimus, neteisingai deklaruotas pelnas prieš apmokestinimą, kuris turėjo būti 244 076 Lt (16 529+227 547) didesnis. Šio tyrimo metu už 2010 m. papildomai nustatyta 36 611 Lt pelno mokesčio suma, kurios UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir nesumokėjo. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 36 611 Lt pelno mokesčio.
Nustatyta, kad už namo apšiltinimo darbus G. Š. name (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių r. 2010 m. lapkričio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) gavo 20 000 Lt atlygį, nuo tos sumos UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir nesumokėjo 3471 Lt pardavimo PVM. 2010 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje UAB (duomenys neskelbtini) neteisingai deklaravo 18 815 Lt pardavimo PVM, dėl nustatytų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų, 2010 m. lapkričio mėn. pardavimo PVM yra 3471 Lt didesnis.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje fiksuotos PVM sąskaitos faktūros: 2010-04-27 serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-06 PVM sąskaita faktūra serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-16 PVM sąskaitoje faktūroje serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose įformintas medžiagų pirkimas. Operacijos pagal šias nurodytas PVM sąskaitas faktūras neįvyko ir UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo didinti 2010 m. balandžio mėnesio PVM atskaitos 21 331,95 Lt, 2010 m. gegužės mėnesio PVM atskaitos 8908,81 Lt, 2010 m. birželio mėnesio PVM atskaitos 17 544,05 Lt sumomis. UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo šio įstatymo reikalavimais ir į 2010 m. balandžio mėn. PVM atskaitą įtraukė 21 331,95 Lt pirkimo PVM pagal PVM sąskaitą faktūrą SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta operacija neįvyko; į 2010 m. gegužės mėn. PVM atskaitą įtraukė 8908,81 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą ELS Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta operacija neįvyko; į 2010 m. birželio mėn. PVM atskaitą įtraukė 17 544,05 Lt pirkimo PVM pagal PVM sąskaitą faktūrą SEV Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta operacija neįvyko, iš viso įtraukė 47 784,81 Lt pirkimo PVM.
Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. buhalterinėje apskaitoje nefiksavo ūkinių finansinių operacijų, kurios nurodytos 2011-10-20 UAB (duomenys neskelbtini) kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose serija ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 314 322,40 Lt (iš jų – 54 550,67 Lt PVM) ir ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 145 800,70 Lt (iš jų – 25 303,70 Lt PVM). Šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas PVM nefiksuotas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, nedeklaruotas 2011 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje ir nesumokėtas pardavimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė šio straipsnio reikalavimų ir į 2011 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją neįtraukė ir nesumokėjo kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodyto – 79 854,37 Lt (54 550,67+25 303,70) PVM.
UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, lapkričio mėn., 2011 m. spalio mėn. nesilaikė šio įstatymo nuostatų ir nepagrįstai padidino atskaitomą pirkimo PVM bei sumažino mokėtiną į biudžetą sumą 131 110 Lt (2010 m. – 51 256 (47 785+3471 Lt), 2011 m. – 79 854 Lt). UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centras nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos ir finansinės atskaitomybės už 2011 m.
Dėl pirmiau nurodytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos rezultatų ir įvertinti turto už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-01-09 (t. 17, b. l. 55-83).
Specialistė R. P. teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad atlikusi tyrimą nustatė, jog bendrovė R. Z. buvo skolinga 146 000 Lt. Tarp apskaitos dokumentų, paskolos dokumentai jai nebuvo pateikti. Vėliau ta skola jam buvo grąžinta. 2010-11-15 bendrovės pinigai – 141 512 Lt buvo pervesti į Z. sąskaitą. Tie pinigai buvo užpajamuoti bendrovės apskaitoje. Buvo išrašytas kasos pajamų orderis ir nurodyta, kad tie pinigai yra įnešti į bendrovės kasą. Tie pinigai buvo naudojami, dalis jų buvo išmokėta kaip darbo užmokestis, Z. grąžinta paskola. Pinigai buvo naudojami palaipsniui. Tyrimo metu taip pat nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo įtrauktos UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir P. K. įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos dėl medžiagų pirkimo. Buvo nurodyta, kad iš tų įmonių buvo pirktos įvairios medžiagos, santechnikos prekės, ir po to pagal tas sąskaitas vyko apmokėjimai grynaisiais pinigais. Žiūrėjo tolesnį tų medžiagų judėjimą apskaitoje, tačiau negalėjo nustatyti, kur buvo panaudotos tos medžiagos, kadangi toliau nebuvo jokios apskaitos – nebuvo medžiagų nurašymo, medžiagų panaudojimo ir t. t. Į PVM deklaracijas tų medžiagų pirkimas buvo įtrauktas. Deklaracijos buvo tikslinamos. Jose yra neatitikimų. Nustatė, kad 2011-10-20 apskaitoje nebuvo fiksuotas prekių grąžinimas UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras. Pagal dokumentus, bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje tos prekės yra grąžintos. Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentus, bendrovė (duomenys neskelbtini) jai nebuvo skolinga. O pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentus, ji buvo skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini). Prekių grąžinimas (duomenys neskelbtini) dokumentuose neatsispindėjo. Šiuo atveju taip pat nebuvo atstatytas ir PVM, nes grąžinus prekes, PVM reikia atstatyti. Nustatė, kad nuo Z. avansinės apyskaitos (duomenys neskelbtini) naudai buvo nurašytos didelės sumos pinigų, tačiau pateisinantys dokumentai nepateikti. Atlikusi priešpriešinį patikrinimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apskaitoje tas pinigų gavimas neatsispindėjo. Buhalterinės apskaitos įstatyme nėra reglamentuota, kad įmonės direktorius negali savo lėšomis pirkti medžiagas. K. Z. avansinėje apyskaitoje yra buvę ir antiišlaidžių, tai sprendžia, jog jis savo lėšomis pirko prekes ir po to įtraukė jas kaip bendrovės skolą jam. Kad jis pirko prekes savo lėšomis buvo matyti ir iš avansinių apyskaitų, kur nurodyta, kad prekės yra pirktos, o tuo metu pinigai iš kasos jam nebuvo išduoti. Buhalterinės apskaitos įstatymas, taisyklės leidžia grąžinti antiišlaidinius mokėjimus. Apie UAB (duomenys neskelbtini) grąžintą paskolos dalį, t. y. kad grąžinta 431 300 Lt, nustatė, kad tie pinigai buvo užpajamuoti kasoje, yra kasos pajamų orderiai, pasirašyti Z., kad tie pinigai buvo įnešti į kasą.
Iš pateiktos G. Š. 2010 m. rugsėjo 20 d. Statybos rangos sutarties Nr. 100920 matyti, kad ji sudaryta tarp užsakovo G. Š. ir vykdytojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. Z.. Pagal šią sutartį, vykdytojas įsipareigojo atlikti namo lauko sienų apšiltinimo darbus (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių r. Darbų terminai: nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. Nurodytas 10 000 Lt avansinis mokėjimas už medžiagų pirkimą, „Atliktų darbų akte“ pateikti tikslūs darbų kiekiai ir sumos (t. 20, b. l. 123-124).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje esančios 2010-04-27 PVM sąskaitos faktūros serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal ją pirktos medžiagos iš K. įmonės (duomenys neskelbtini) už 122 912,66 Lt (iš jų 21 331,95 Lt PVM), už prekes atsiskaitė direktorius R. Z.. Pateikti 9 K. įmonės (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių kvitai, kurių bendra suma 122 912,66 Lt (t. 17, b. l. 170-179).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje esančios 2010-05-06 PVM sąskaitos faktūros serija ELS Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal ją pirktos medžiagos iš UAB (duomenys neskelbtini) už 51 331,73 Lt (iš jų 8908,81 Lt PVM), už prekes atsiskaitė direktorius R. Z. pagal 3 UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytus kasos pajamų orderių kvitus, kurių suma 51 331,73 Lt (t. 17, b. l. 182-185).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje fiksuotos 2010-06-16 PVM sąskaitos faktūros serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal ją pirktos medžiagos iš UAB (duomenys neskelbtini) už 101 087,12 Lt (iš jų 17 544,05 Lt PVM). Pagal 2 kasos pajamų orderio kvitus už prekes atsiskaitė direktorius R. Z., o už kasininką pasirašė V. T.. Dvejose kasos pajamų orderių kvituose, t. y. 2010-12-29 serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-12-30 serija LAF Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vyr. buhalteris pasirašė J. P. (t. 17, b. l. 188-191).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) avansinių apyskaitų matyti, kad R. Z. neva atlikti mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini), K. įmonei (duomenys neskelbtini) įtraukti į 2010-05-01 ir 2010-05-14 avansines apsykaitas (t. 14, b. l. 56-57).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2011-06-01 avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Z. 2011-06-03 neva sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už prekes 68 000 Lt, 2011-06-08 šiai bendrovei už prekes sumokėjo 77 000 Lt, 2011-06-14 už prekes sumokėjo 67 500 Lt (iš viso sumokėjo 212 500 Lt) bei iš 2011-06-16 avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Z. 2011-06-17 UAB (duomenys neskelbtini) už prekes sumokėjo 71 000 Lt, 2011-06-20 už prekes sumokėjo 56 500 Lt (iš viso sumokėjo 127 500 Lt) (t. 18, b. l. 11-12).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) turėto AB Šiaulių banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2010-12-29 UAB (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 80 000 Lt, 191 483,06 Lt ir 221 705,85 Lt, nurodydama apmokėjimą pagal sąskaitas RIM Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-12-29 iš sąskaitos paimti grynieji pinigai – 200 000 Lt, nurodant paskirtį – statybinių medžiagų pirkimas ir 2010-12-30 paimti grynieji pinigai – 195 000 Lt, nurodant paskirtį – statybinių medžiagų pirkimas (t. 10, b. l. 53; 55-56).
Iš V. Z. sąskaitos išrašo matyti, kad 2010-11-15 iš AB „Snoro“ banke esančios UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta į V. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB DnB NORD banke, 141 512 Lt „ūkio reikmėms“, kurie buvo naudojami atsiskaitant arba išgryninami. Sąskaitos likutis 2011-01-10 – 511,19 Lt (t. 9, b. l. 163-172-184).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio 2010-11-15 RIM Nr. (duomenys neskelbtini) bei Banko pajamų-išlaidų registro matyti, jog 2010 m. lapkričio mėnesį kasos knygoje fiksuota, kad R. Z. 2010-11-15 įneša į kasą 141 512 Lt pagal kasos pajamų orderį serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog tai pajamos iš banko (t. 18, b. l. 27-28).
Iš pateiktų VMI UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčių deklaracijų, PVM deklaracijų už 2010-2012 m. matyti, kad bendrovė teikė neteisingus duomenis apie pajamas ir įvykusius sandorius bei 2012-01-31 bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui 13 198,04 Lt (t. 18, b. l. 36-44, t. 6, b. l. 188-196, t.7, b. l. 1-84).
UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) epizodai
Kaip liudytoja apklausta A. R. teisme parodė, kad pagal darbo sutartį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere nuo 1998 metų. Darbo sutartį buvo sudariusi su direktore Š.. 2010-2012 m. įmonės direktorius buvo V. T., Š. nebedirbo, ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Kam buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), nežino. Ji buvo vienintelė buhalterė. Jos atsakomybė buvo numatyta darbo sutartyje. Tvarkė pirminius dokumentus, sąskaitas, darė ataskaitas, paskaičiuodavo atlyginimus, tvarkė deklaracijas. 2010-2012 m. pirminius dokumentus jai pateikdavo V. T., o sąskaitas išrašydavo ji pati. Ką jai direktorius pasakydavo, tą ji ir padarydavo. Dokumentai buvo saugomi segtuvuose. Jos darbo vieta buvo ofise. 2010-2012 m. ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje. Patalpos priklausė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei L. T., ją pažįsta, su ja yra bendravusi. Saugojo visus dokumentus. 2010-2012 m. pastate vyko statybos ir jų metu galėjo koks nors dokumentas pasimesti. (duomenys neskelbtini) buvo rangovas, ji atliko statybos darbus, pažįsta jos vadovą R. Z., jis ateidavo į ofisą. (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų netvarkė, su UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere nėra bendravusi. Grynaisiais pinigais jokių operacijų neatliko. Pas juos kasininko nebuvo, grynuosius pinigus valdė direktorius, o ji tik suvesdavo pirminius dokumentus, sąskaitas, orderius, kuriuos jai pateikdavo V. T.. Banko pavedimus darydavo ji pati. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsiskaitymų jokių neaiškumų nekilo. Nuo 2011 liepos mėn. ji dar dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorė buvo Š.. Su Š. jos prieš tai kartu dirbo (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) tvarkyti buhalterinę apskaistą jos paprašė Š.. UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaip subrangovas (duomenys neskelbtini), vykdė statybos darbus. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Š. atveždavo jai dokumentus ir ji juos sutvarkydavo. Iki jai pradėjus dirbti UAB (duomenys neskelbtini), įmonės apskaitą tvarkė pati direktorė Š.. Jos dokumentai buvo susegti į segtuvą. (duomenys neskelbtini) su ja buvo sudariusi darbo sutartį. Jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) dokumentų nebūdavo, nes jai sutvarkius dokumentus, juos direktorė pasiimdavo ir išsiveždavo. (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus tvarkė direktorė. Į apskaitą įtraukdavo visus dokumentus, kuriuos gaudavo iš direktorės. Iš dokumentų jai nieko netrūko. Liepos mėnesį jai buvo pateikta direktorės išrašyta sąskaita, kurią ji įtraukė į registrus. Sąskaitoje nurodytos prekės buvo įgytos dėl baseino. Suvedė visus dokumentus, kuriuos turėjo. Į apskaitą įtraukdavo ir sąskaitas, kuriuose nebūdavo direktorės parašo. Kodėl ant dokumentų nebūdavo parašų, paaiškinti negali, buhalterė pasirašyti turėdavo ant kasos pajamų orderių. Jei dokumente nėra parašo, yra ir buhalterės aplaidumo, galėjo ko nors ir nepastebėti. Tačiau, neįtraukus dokumento be parašo į apskaitą, būtų laikoma, kad yra nuslėpta operacija, todėl ji į apskaitą suvesdavo visus dokumentus. (duomenys neskelbtini) liko skolinga UAB (duomenys neskelbtini). Buvo sudarytos paskolos sutartys tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurias pasirašė direktoriai. Ji tik matė tas sutartis, bet kaip jos buvo sudarytos, nematė. Grynaisiais pinigais ji jokių operacijų neatliko, grynųjų pinigų nematė, dirbo tik su dokumentais. UAB (duomenys neskelbtini) neapskaitytų pinigų likučio nebuvo. Pinigų apyskaita buvo vedama. Pavedimus į banką darydavo ji pati. Kasoje visada būdavo grynųjų pinigų. Jai atėjus dirbti į (duomenys neskelbtini), įsigijimo sąskaitų už 291 479,13 Lt nebuvo. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo saugomi atskirai. Abiejų bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkė kompiuteriu. Negali paaiškinti, kodėl už 2012 m. nesudarė registrų, nesutvarkė dokumentų. Registrus tvarkė kas mėnesį, pusę metų. Kodėl nebuvo surašyti kasos registrai už 2012 m., paaiškinti negali, galimai kažko nepadarė. Kasos knygą tvarkė ji pati. 2011 m. kasos knyga buvo persiųta, jos lapai nepasirašyti, neatspauduoti, registrai nesudaryti, knyga nesutvarkyta. Bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pinigų judėjimą matydavo tik iš dokumentų. Ofise seifo nebuvo, kur direktoriai laikydavo grynuosius pinigus, nežino. Iš gaunamų sąskaitų matydavo pirktas prekes ir konkrečias jų sumas, tada perrašydavo jų pardavimą tokiai pačiai sumai ir susegdavo dokumentus į segtuvą. Kur dingo segtuvas, negali pasakyti, prasidėjus revizijai, segtuvo neberado. Segtuvai būdavo sudėti spintoje, prie jų prieidavo ji ir direktorius, pašaliniai asmenys prie jų neprieidavo. Taip pat dingo ir pagrindinių priemonių segtuvas, jo dingimo priežasčių nežino. Sutartyje nėra numatyta, kas yra atsakingas už dokumentų saugojimą. Iki jos atėjimo į (duomenys neskelbtini) jokios suvestinės, registrai nebuvo vedami, tai daryti pradėjo ji. Jos pareigybinių nuostatų nebuvo, už buhalterinės apskaitos vedimą pasirašiusi taip pat nebuvo. Buhalterinės apskaitos saugojimo tvarkos (duomenys neskelbtini) nustatytos nebuvo. Atlyginimus darbininkams mokėdavo patys direktoriai T. ir Š.. Banko dokumentai už 2011 m., taip pat apskaitos registrai specialistams nebuvo pateikti, nes jų nerado. 2011 m. gegužės mėn. PVM pirkimo-pardavimo suvestinė jai buvo pateikta. Tokia sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), išrašyta 292 161,57 Lt sumai, buvo įtraukta į apskaitą. Tą sąskaitą išrašė direktorė, tuo metu ji (A. R.) įmonėje dar nedirbo, todėl dėl šios sąskaitos faktūros nieko paaiškinti negali, ji tik įtraukė ją į apskaitą kaip gautas pajamas, sumokėjo valstybei PVM mokestį, tai padarė neturėdama pirminių dokumentų, remiantis vien sąskaita faktūra. Per 2011-2012 m. pirmą ketvirtį UAB (duomenys neskelbtini) pateikė bendrovei (duomenys neskelbtini) įrengimų, medžiagų ir paslaugų už 70 390 Lt, o (duomenys neskelbtini) pardavė (duomenys neskelbtini) tuos pačius įrengimus už 292 161,57 Lt. (duomenys neskelbtini) pardavė ne tik medžiagas, bet ir darbus, įrengimus, buvo įrengti baseinai ir fontanai. Žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) skolino (duomenys neskelbtini), buvo skolų sutartis ir išmokėjimo dokumentai. Mokėta buvo per kasą ir bankiniais pavedimais.
Kaip liudytojas apklaustas D. C. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamuosius T. ir Š. – tai jo įmonės užsakovai. Yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonės veiklos pobūdis – baseinų, fontanų įrengimas, prekyba įranga, vandens priežiūros priemonėmis. Į jo įmonę kreipėsi dėl baseino ir SPA įrengimo. Tai buvo 2011 m. žiemą, mėnesio tiksliai neprisimena. Iš pradžių pas jį apsilankė Š., o po to įvairiais klausimais (apie įvairius techninius dalykus, terminus, galimybes) jis bendravo su V. T.. UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė Rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) direktore Š.. Sutartyje buvo numatyta Utenos mieste statomame viešbutyje įrengti SPA baseinus. Terminas, per kurį reikėjo įrengti tuos baseinus, nebuvo numatytas. Visus savo darbus įvykdė, objektus įrengė pilnai. Dar yra likęs nedidelis atsiskaitymų likutis už papildomai atliktus darbus ir pirktas papildomas prekes. Rangos sutartis buvo pasirašyta 2011 m. liepos 20 d. Kada pradėjo tiekti įrengimus, neprisimena. Faktiškai įranga pradedama tiekti šiek tiek anksčiau nei išrašomi dokumentai. Sutartis buvo pasirašyta 78 000 Lt sumai, po to dar buvo papildomi darbai. Iš viso sąskaitų turėjo būti išrašyta už 100 000 Lt. Taip pat buvo pasirašyta ir konsignacijos sutartis už 250 000 Lt. Ši sutartis buvo reikalinga užsakovui, kad jie galėtų iš jų pirkti įrangą, o jie jiems galėtų tą įrangą tiekti be išankstinio atsiskaitymo, už atsiskaitymą vėliau. Konsignacijos sutartyje buvo numatyti 250 000 Lt, nes į šią sumą įėjo ne tik baseinų, o viso SPA komplekso su pirtimis įrengimas. Jie pirčių neįrenginėjo. Jis pats daug kartų lankėsi tame viešbutyje, kur buvo atliekami darbai. Manė, kad viešbutis priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Bendravo su V. T.. Ką jis atstovavo, kokias pareigas užėmė, nesiaiškino ir nelabai domėjosi. Gali būti, kad pirma sąskaita buvo išrašyta 2011-08-26. Kada tiksliai buvo atvežti įrengimai, pasakyti negali, nes neprisimena. Galutinai darbus pabaigė atlikti 2013 m. sausio mėnesį, pasirašė darbų pridavimo aktą. Jiems liko nesumokėti 3000 Lt už papildomus darbus. Pavedimus gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini). Iš T. jokių pavedimų nėra gavę. Piniginiais klausimais bendraudavo su Š.. Apie UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Kai pradėjo montuoti įrenginius, nežinojo, kad jie priklauso ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Nieko nežinojo, kad įrengimai buvo perparduoti už didesnę kainą. Galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini). Kad egzistuoja tokia UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo T., nežinojo.
Iš 2013-01-11 specialisto išvados Nr. 5-5/3 dėl UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovės vienintelė akcininkė nuo 2009-10-05 yra L. D. T.. Už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą 2010-2012 m. laikotarpiu buvo atsakingi: V. T. – bendrovės direktorius, A. R. – buhalterė.
UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. ir 2011 m. balansuose deklaruotos mokėtinos ir gautinos sumos, ilgalaikis turtas, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė 2010-2011 m. apskaitos registrų, pagal kuriuos būtų galima sutikrinti finansinėse ataskaitose (balanse ir pelno nuostolių ataskaitoje) įrašytus duomenis. Tyrimui nepateikti 2010-2012 m. I ketv. pajamų ir sąnaudų registrai, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos registrai, medžiagų-sandėlio registrai, mokesčių ir darbo užmokesčio įsiskolinimai, didžioji knyga, ilgalaikio turto apskaitos registras. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui atlikti nepateikė 2012 m. sausio-kovo mėn. bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, tačiau antrieji jų egzemplioriai rasti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose. Taip pat nepateikta pirkimo PVM sąskaita faktūra iš UAB (duomenys neskelbtini) 2012-03-30 ORI Nr. (duomenys neskelbtini), kurios antras egzempliorius rastas prie UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų.
Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai, kuriuose būtų įregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su jos turtu, nuosavu kapitalu ir įsipareigojimų dydžiu ir struktūra ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
Dalis UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų buvo paimta 2012-06-13 atlikus kratą (duomenys neskelbtini), Utenoje. Buvo gauti ir papildomi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, kuriuos pateikė pati įmonė, buhalterė. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės A. R. parodymus, buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta, ji tvarkė apskaitą ir registravo dokumentų duomenis apskaitos registruose, tačiau registrų neberado. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. T., kuris pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d., būdamas atsakingas už dokumentų išsaugojimą, nenustatęs dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrinęs dokumentų saugumo ir neišsaugojęs apskaitos registrų, nesivadovavo minėto įstatymo 19 str. 1 ir 2 d., kuriose nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.
Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 str. 1 d. nurodymu, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“
Pagal 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas visų rūšių įmonės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomos ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus.
UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 20 str. 1 d., pagal kurią „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 patvirtinta Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarka. Tyrimui nepateikti duomenys, kad buvo priimti sprendimai dėl UAB (duomenys neskelbtini) dingusių ar sugadintų apskaitos registrų ar dokumentų atkūrimo.
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-07-06 kasos knygoje fiksuotas 18 333,67 Lt kasos likutis, tačiau bendrovė 2011 m. liepos 7-19 d. įmokėjo į banko sąskaitas iš viso 400 700,00 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) liepos 6 d. kasoje turėjo tik 18 333,67 Lt grynųjų pinigų likutį ir 2011 m. liepos 19 d. kasoje susidarė minusinis likutis iš viso 382 366,33 Lt (18 333,67- 400 700). Minusinis likutis buvo padengtas tik 2011 m. liepos 25 d., kai į UAB (duomenys neskelbtini) kasą 2011-07-25 kasos pajamų orderiu EKSNr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta paskola iš UAB (duomenys neskelbtini), iš viso 475 500,00 Lt. Tačiau pagal apskaitos dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 7-19 d. kasoje neturėjo pakankamai grynųjų pinigų, todėl mokėjimai į bankų sąskaitas 2011 m. liepos 7-19 d. buvo atlikti iš UAB (duomenys neskelbtini) kasoje neapskaitytų 382 366,33 Lt piniginių lėšų.
Taip UAB (duomenys neskelbtini) buvo nesivadovauta 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:
3 punktu – „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, nes neapskaitytiems pinigams nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai;
11 punktu – „Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, nes bendrovė neapskaitė pinigų tomis dienomis, kuriomis juos realiai turėjo, kad įnešti į banko sąskaitą.
Pagal tyrimui pateiktus duomenis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu vykdė Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimas“: rekonstravo gamybinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, gamybinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje nuosavybės teise nuo 2003-08-05 priklausė L. D. T. – UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei (nuo 2009-10-05).
L. D. T. (nuomotojas) 2009-09-01 su UAB (duomenys neskelbtini) (nuomininkas) pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/01, pagal kurią perdavė nuomininkui (UAB (duomenys neskelbtini)) dešimt metų valdyti ir naudoti 796,13 m2 bendrojo ploto gamybinį pastatą su sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), Utenoje. Nuomininkas įsipareigojo mokėti mėnesinį 500 Lt nuomos mokestį, taip pat mokėti patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Pagal sutarties 1.4. p. patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2030 m. rugsėjo 1 d. Pagal pateiktus dokumentus nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų mokėjusi nuomos mokestį L. D. T..
Sutarties 3 d. 3.1.2. p. numatyta, kad nuomotojas (L. D. T.) įsipareigoja savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą, kai vykdomas viso pastato ar gretimų, su nuomojamomis patalpomis susisiejančių patalpų, rekonstravimas ar remontas.
Utenos r. savivaldybės administracija L. D. T. 2009-10-22 išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta „gamybinio pastato rekonstravimas į viešbučio paskirties patalpas ir priestato statyba“, statybos adresas – (duomenys neskelbtini), Utenoje, statybos leidimas galioja iki 2019-10-22.
UAB (duomenys neskelbtini) su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2010-08-12 pasirašė projekto „Viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimas“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 2 d. „Projekto finansavimo lėšos“ numatyta, kad projekto biudžete nustatyta didžiausia projektui tinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 039 620,00 Lt, neįskaitant PVM. Projekto vykdytojui (UAB (duomenys neskelbtini)) skiriama iki 1 519 810,00 Lt (iki 50 %), neįskaitant PVM, projekto išlaidoms kompensuoti iš Europos Sąjungos lėšų.
Sutarties 3.2. p. numatyta, kad projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2011 m. lapkričio 30 d. Sutarties 3.2. p. 2011-11-17 Susitarimu Nr. 1 buvo pakeista projekto pabaigą iki 2012-05-30, o vėliau punktas buvo pakeistas 2012-05-30 pasirašius sutarties pakeitimo susitarimą Nr. 2, pagal kurį projekto įgyvendinimo pabaiga 2012 m. lapkričio 30 d.
Pagal sutarties 4.1. p. projekto išlaidos apmokamos taikant išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo būdą. Sutarties 4.9. p. numatyta, kad projekto išlaidas patvirtinančių ir išlaidas įrodančių dokumentų originalai turi atitikti kopijas, pateikiamas ir pateiktas Įgyvendinančiajai institucijai (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai) kartu su mokėjimo prašymais. Sutarties 2 priede nurodyti finansavimo šaltiniai: 1 519 810,00 Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas ir 1 519 810,00 Lt kiti privačių lėšų šaltiniai.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2010-2012 m. I ketv. laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) projektui finansuoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė apmokėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus iš viso 2 620 803,89 Lt sumai. Agentūra tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 2 491 551,16 Lt.
Tiriamuoju laikotarpiu Agentūra bendrovei (duomenys neskelbtini) kompensavo 50% tinkamų finansuoti išlaidų be PVM sumos, t. y. 1 245 775,28 Lt.
Tyrimo metu patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) piniginių įplaukų šaltinius nustatyta, kad bendrovė tiriamuoju laikotarpiu projektui įgyvendinti ir veiklai vystyti be Europos Sąjungos lėšų finansavimo dar papildomai gavo iš viso 3 349 365,91 Lt piniginių įplaukų iš kitų šaltinių, iš jų: 427 570,00 Lt VMI grąžino pridėtinės vertės mokestį, 270 000,00 Lt bendrovei perkelta UAB (duomenys neskelbtini) iš Ūkio banko paimta paskola, 410 000,00 Lt V. T. įnašas, 165 606,60 Lt gauta iš kitų pirkėjų už transp. priemonių pardavimą ir transp. paslaugas, 1 003 000,00 Lt paskola iš UAB (duomenys neskelbtini), 749 164,29 Lt paskola iš UAB (duomenys neskelbtini), 134 891,59 L. T. įnašas pardavus sklypą, 189 133,43 Lt apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad projektui įgyvendinti tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) pagrindiniai darbų rangovai buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Projektui įgyvendinti 2010-2012 m. kovo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) iš bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pirko darbų ir įrangos iš viso už 3 298 832,46 Lt, iš jų 2 726 307,82 Lt sudarė darbai ir įranga, 572 524,64 Lt pirkimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu (sandoriuose su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) projektui įgyvendinti (L. D. T. pastato rekonstrukcijai) patyrė iš viso 2 726 307,82 Lt išlaidų (be PVM), iš kurių tik 1 245 775,28 Lt kompensavo Finansų ministerija iš Europos Sąjungos lėšų, likusiai daliai iš viso 1 480 532,54 Lt UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu atlygio negavo.
Iš pirminių apskaitos dokumentų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2012-03-31 liko skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini) iš viso 1 207 796,22 Lt.
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-31 balanse deklaravo mokėtinas sumas iš viso 330 120 Lt, tačiau pagal tyrimui pateiktus dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) vien tiktai bendrovei (duomenys neskelbtini) 2011-12-31 buvo skolinga 997 545,89 Lt ir bendrovei (duomenys neskelbtini) 2011-12-31 buvo skolinga 19 914,21 Lt. Tyrimui nepateikti apskaitos registrai, o pagal pateiktus apskaitos dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-31 balanse įrašyta neteisinga mokėtina suma.
Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima patikrinti ir nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-04-01 (t. 18, b. l. 51-70).
Iš 2013 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 5-5/7 dėl UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir direktorė tiriamuoju laikotarpiu buvo D. Š..
Pagal pateiktus dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 30 d. išrašė pirmąją PVM sąskaitą faktūrą bendrovei (duomenys neskelbtini) (PVM sąskaitą faktūrą serija ORI Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą UAB (duomenys neskelbtini) įformino įvairių įrengimų pardavimą bendrovei (duomenys neskelbtini) už 292 161,57 Lt. Tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus, buvo nenustatyta, kad nuo bendrovės įsikūrimo iki 2011 m. gegužės 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) būtų pirkusi arba turėjusi anksčiau įsigytus šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus įrengimus.
Tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 2011 m. balandžio 14 d. Konsignacijos sutarties Nr. 01 kopiją, kurioje UAB (duomenys neskelbtini), kaip konsignantas, ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip konsignatorius, sudarė sutartį. Joje nurodyta, kad „Konsignatorius įsipareigoja konsignanto pavedimu už atlyginimą sudaryti sandorius dėl prekių realizavimo savo vardu konsignanto sąskaita. Prekės, kurias konsignatorius gauna iš konsignanto, yra konsignanto nuosavybė. Konsignatoriaus apskaitoje šios atsargos nėra laikomos jo turtu ir užfiksuojamos nebalansinėje sąskaitoje. Prekių gabenimas įforminamas važtaraščiu. Konsignatorius iš konsignanto įsigyja baseinų įrangos prekių už 250 000 Lt su PVM. Konsignatorius, pardavęs prekes, pinigus, gautus remiantis pasirašyta sutartimi su trečia šalimi, grąžina konsignantui per 3 dienas nuo jų gavimo.“
Ši sutartis buvo pasirašyta vėliau arba ji nebuvo vykdoma ir įrengimų pardavimas bendrovei (duomenys neskelbtini) vyko kitu laiku ir kitomis sąlygomis, negu nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ORI Nr. (duomenys neskelbtini), nes tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės mėnesio prekių gabenimo važtaraščiai, pagal kuriuos prekės buvo atgabentos į UAB (duomenys neskelbtini), nėra pateikta dokumentų, kuriuose gautos prekės būtų fiksuotos nebalansinėje sąskaitoje, UAB (duomenys neskelbtini) 2011-07-05 gavusi apmokėjimą už prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), nepervedė pinigų konsignantui – UAB (duomenys neskelbtini) ir negavo atlygio už parduotas prekes.
Pagal pateiktus dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) per 2011-2012 m. pirko įrengimus ir medžiagas iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. liepos 20 d. Rangos sutartį Nr. 29. Pagal šią sutartį, rangovas (UAB (duomenys neskelbtini)) įsipareigojo atlikti baseino įrengimo darbus, kurie apima baseino įrangos pristatymą, baseino įrangos sujungimą tarpusavyje bei prijungimą prie tinklų ir kt. darbus. Tikslus darbų, baseino įrangos ir medžiagų sąrašas ir kiekiai nustatyti priede prie sutarties Nr. 1 ir Nr. A. S. numatytų darbų, įrangos ir medžiagų kaina yra 78 000 Lt su PVM. Šioje sutartyje nenurodyta, kad įranga baseinui parduota pagal 2011 m. balandžio 14 d. Konsignacijos sutartį Nr. 01. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir 3 lentelės nustatyta, kad per 2011 m. ir 2012 m. I ketvirtį UAB (duomenys neskelbtini) pateikė bendrovei (duomenys neskelbtini) įrengimų, medžiagų ir paslaugų už 70 390 Lt (iš jų 12 216,45 Lt PVM). Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2011-05-30 PVM sąskaitą faktūrą serija ORI Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei (duomenys neskelbtini) šiuos įrengimus pardavė už 292 161,57 Lt (iš jų 50 705,73 Lt PVM).
Tyrimo metu iš UAB (duomenys neskelbtini) vedamos apskaitos negalima nustatyti, ar iš UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio-2012 m. sausio mėn. pirktos medžiagos ir įrengimai yra tie patys, kurie jau 2011 m. gegužės 30 d. įforminti, kad parduoti bendrovei (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirktus įrengimus pardavė bendrovei (duomenys neskelbtini) kelis kartus didesnėmis kainomis.
Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, medžiagas ir įrengimus UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo pirkti 2011 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ORI Nr. (duomenys neskelbtini) įformino įrengimų pardavimą bendrovei (duomenys neskelbtini) už 292 161,57 Lt, kurių ji nebuvo įsigijusi ir neturėjo. Todėl nustatyta, kad įrengimai parduoti be įsigijimo dokumentų. Taip buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimai.
Tyrimo metu iš Panevėžio apygardos teismo buvo gauta UAB (duomenys neskelbtini) 2011-05-30 PVM sąskaitos faktūros ORI Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta kopija. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ji išrašyta bendrovei (duomenys neskelbtini) ir turinyje nurodyta „Bendrastatybiniai darbai“. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose esančioje 2011-05-30 PVM sąskaitoje faktūroje ORI Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ji išrašyta bendrovei (duomenys neskelbtini), o turinyje nurodyti parduodami įrengimai. Abiejų PVM sąskaitų faktūrų sumos ir PVM sumos sutampa, t. y. 241 455,84 Lt ir 50 705,73 Lt PVM, iš viso 292 161,57 Lt. Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės deklaracijas nustatyta, kad į 2011 m. gegužės mėnesio deklaraciją tik vieną kartą įtrauktas 50 706 Lt pardavimo PVM. Tyrimo metu negalima nustatyti, kuri PVM sąskaita faktūra yra tikra, o kuri netikra, ar jos abi tikros, nes tyrimui nepateikti apskaitos registrai, kuriuose būtų nurodyta, kam, kiek ir kokiai sumai UAB (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitų faktūrų. Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą nustatyta, kad joje nefiksuota 2011-05-30 PVM sąskaita faktūra ORI Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nustatyta, kad joje yra apskaityta 2011-05-30 PVM sąskaita faktūra ORI Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 292 161,57 Lt (su PVM). UAB (duomenys neskelbtini) šią PVM sąskaitą faktūrą pateikė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai kaip išlaidas pagrindžiantį dokumentą ir gavo 50 % kompensaciją už ją.
Tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) tris kartus skolino dideles sumas bendrovei (duomenys neskelbtini). 2011 m. liepos 25 d. paskolos sutartyje Nr. 2011/07 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės D. Š., perduoda paskolos gavėjui – UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus V. T., 475 500 Lt paskolą dvylikai mėnesių be palūkanų už naudojimąsi paskolos suma. Paskola buvo išduota iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos grynaisiais pinigais pagal 2011-07-25 kasos išlaidų orderį Nr. (duomeys neskelbtini), kuris yra be parašų. 2011 m. spalio 15 d. paskolos sutartyje Nr. 2011/10 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės D. Š., perduoda paskolos gavėjui – UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus V. T., 259 500 Lt paskolą aštuoniolikai mėnesių be palūkanų už naudojimąsi paskolos suma. Paskola buvo išduota iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos grynaisiais pinigais, išrašytas 2011-10-15 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jame nėra nė vieno parašo. 2012 m. vasario 7 d. paskolos sutartyje Nr. 2012/02 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės D. Š., perduoda paskolos gavėjui – UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus V. T., 268 000 Lt paskolą dvidešimt keturiems mėnesiams be palūkanų už naudojimąsi paskolos suma. Paskola buvo išduota iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos grynaisiais pinigais, išrašytas 2012-02-07 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir kasininkė. Paminėtų tijų bendrovei (duomenys neskelbtini)suteiktų paskolų suma yra 1 003 000 Lt. Pagal pateiktus dokumentus, tiriamuoju laikotarpiu paskolų gražinimo nebuvo.
Tyrimui nepateikti 2011-2012 m. I ketv. pajamų ir sąnaudų registrai, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos registrai, medžiagų-sandėlio registrai, sunaudotų atsargų, parduotų prekių nurašymo aktai, mokesčių ir darbo užmokesčio įsiskolinimai, didžioji knyga. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė 2011 m. gegužės-gruodžio mėn. ir 2012 m. sausio-birželio mėn. registrą, kuris neatitinka reikalavimų, nes neišsamus ir neobjektyvus, jame įrašytos sumos be įmonių pavadinimo, suregistruoti ne visi dokumentai. Daugiau registrų tyrimui nepateikta. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui atlikti nepateikė direktorės D. Š. raštu nustatytos tvarkos dėl apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja red. 2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 str. 1 d. nurodymu, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija.“ Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1996 m. vasario 22 d. įsakyme Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ (pagal 2003-12-29 įsak. Nr. V-58) nustatyta, kad visų rūšių įmonės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 d. ,,už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 30 d. išrašė bendrovei (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavė įrengimus, tačiau tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose nėra dokumentų, patvirtinančių šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų įrengimų įsigijimą. Dėl to, kad pardavė įrengimus be įsigijimo dokumentų, buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimai.
UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-31 balanse eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ deklaravo 123 807 Lt, tačiau, pagal tyrimui pateiktus dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-31 bankų sąskaitose ir bendrovės kasoje turėjo 344 748,83 Lt pinigų likutį. Tyrimui pateiktame 2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) balanse, eilutėje „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ nurodyta 116 154 Lt suma. Šiame balanse neatvaizduota 391 867,38 Lt permoka iš UAB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini). Toje pačioje 2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) balanso formoje, eilutėje „Per vienerius metus gautinos sumos“ nurodyta 31 546 Lt suma. Šioje balanso formoje neatvaizduota 2011-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) skola UAB (duomenys neskelbtini) – 997 495,87 Lt. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. finansinių ataskaitų balanso formos duomenys nesutampa su tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, todėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita tvarkyta pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimus, pagal kuriuos „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. balanso formoje atvaizduotas bendrovės turtas – pinigai, nesutampa su apskaitos dokumentų duomenimis, skirtumas yra 220 941,83 Lt, per vienerius metus gautinos sumos nesutampa su apskaitos dokumentų duomenimis, skirtumas – 965 949,87 Lt, balanso formoje atvaizduoti bendrovės įsipareigojimai – mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, nesutampa su apskaitos dokumentų duomenimis, skirtumas – 275 713,38 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) nurodytoms sumoms į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Taip pat pažeistas to paties įstatymo 4 str., pagal kurį „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. finansinių ataskaitų balanso formos duomenys nesutampa su tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, apskaitos dokumentų duomenų nėra galimybės palyginti su apskaitos registrų duomenimis, nes jie (registrai) nepateikti. Pažeistas ir to paties įstatymo 17 str., pagal kurį finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis. Tyrimui nepateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos sąskaitų duomenys, t. y. nepateikti apskaitos registrai, kuriuose privaloma susisteminti, sugrupuoti apskaitos dokumentų duomenis. Šių apskaitos registrų duomenų pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos formos. Kartu pažeista ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 d., pagal kurią „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“. 2011 m. balanso formoje atvaizduotas bendrovės turtas ir įsipareigojimai nesutampa su apskaitos dokumentų duomenimis, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų.
2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašė 3 PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad parduoti įrengimai. 2011 m. rugpjūčio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra ORI Nr. (duomenys neskelbtini) už 137 268,62 Lt. 2011 m. spalio 29 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra ORI Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagų, įrengimų ir paslaugų už 45 467,57 Lt. 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje ORI Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagų, įrengimų ir paslaugų už 95 903,22 Lt. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) tvarkomą apskaitą, nėra galimybės nustatyti, kur ir kada buvo nupirktos prekės, kurios įformintos kaip parduotos UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), nes tyrimui nepateikti medžiagų (atsargų) registrai, medžiagų nurašymo aktai. UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimais, pagal kuriuos „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai, kuriuose būtų įregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su jos turtu, nuosavu kapitalu ir įsipareigojimų dydžiu ir struktūra ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
2011 m. UAB (duomenys neskelbtini) pildė kasos knygą, kurios lapai nebuvo sunumeruoti ir užantspauduoti. Kasos knygoje nėra įrašo, nurodančio kasos knygos lapų skaičių, nėra vadovo ir buhalterio parašų. Visuose pateiktose 2011 m. kasos knygos lapuose nėra kasininko ir buhalterio parašų. Dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4¹ p., kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. kasos dokumentuose yra 61 kasos pajamų orderis, kuriame nėra kasininko parašo, iš jų 25 kasos pajamų orderiuose nėra buhalterio ir kasininko parašų. Taip pat nustatyta, kad 2011 m. kasos dokumentuose yra 29 kasos išlaidų orderiai, kurie nepasirašyti įmonės vadovo, buhalterio, kasininko ir jose nėra gavėjo parašų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 p. nurodyta, kad jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m.-2012 m. I ketvirčio kasos dokumentuose yra trys kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodyta, jog išmokėti pinigai UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. T., tačiau šie orderiai nepasirašyti įmonės vadovo, buhalterio, kasininko ir pinigus gavusio asmens ir jose nėra pinigus gavusio asmens paso duomenų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 p., jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. kasos dokumentuose yra 29 kasos išlaidų orderiai, kuriuose nėra asmens, gavusio pinigus, parašų. 2012 m. I ketvirčio visose kasos išlaidų orderiuose nėra gavėjo parašų. Kasos išlaidų orderiuose, pagal kuriuos išmokamas darbo užmokestis, nenurodyta, kas gauna pinigus, išmokant darbo užmokestį. Be to, prie kasos išlaidų orderių, kaip pateisinantys dokumentai, pateikti 12 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, kuriuose nėra 30 pinigus gavusių asmenų parašų. Visi mokėjimų žiniaraščiai nepatvirtinti vadovo ir buhalterio parašais. Tyrimo metu negalima nustatyti, ar asmenys, nepasirašę mokėjimo žiniaraščiuose, gavo pinigus. Pagal buhalterės A. R. parodymus, visus bendrovės pinigus turėjo ir tvarkė bendrovės direktorė D. Š., A. R. tik surašydavo kasos išlaidų ir pajamų orderius. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 p., kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Surašęs visus kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį.
Dėl pirmiau įvertintų pažeidimų negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-03-23 iki 2012-04-01 (t. 19, b. l. 43-26).
Specialistė R. P. teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad nebuvo išsaugoti UAB (duomenys neskelbtini) 2011-2012 m. registrai, atsiskaitymai, avansinių ataskaitų registrai. Bendrovėje tvarka nebuvo nustatyta. Bendravo su šios bendrovės buhaltere, bet ji negalėjo paaiškinti, kur dingo registrai. Tarp bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo sandoris su UAB (duomenys neskelbtini) dėl baseino įrangos. 2011-05-30 yra išrašyta sąskaita dėl įrangos UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo už 292 161,57 Lt. Tačiau nėra UAB (duomenys neskelbtini) šios įrangos įsigijimo dokumentų, todėl savo išvadoje nurodė, jog tuo metu, kai buvo išrašyta ši PVM sąskaita faktūra bendrovei (duomenys neskelbtini), bendrovė (duomenys neskelbtini) nebuvo pirkusi arba turėjusi iš anksčiau įsigytų kokių nors prekių. Tyrimui nebuvo pateikti jokie gabenimo važtaraščiai. UAB (duomenys neskelbtini), įsigijusi iš (duomenys neskelbtini) prekių už 70 390 Lt, pagal 2011-05-30 išrašytą sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini), šias prekes pardavė bendrovei (duomenys neskelbtini) už 292 161,57 Lt. Tą pačią dieną analogišką sąskaitą (duomenys neskelbtini) išrašė bendrovei (duomenys neskelbtini). Kadangi apskaitos registrai nebuvo pateikti, negalėjo nustatyti, ar čia buvo viena ar dvi sąskaitos, bet į PVM deklaracijas buvo įtraukta tik viena PVM pardavimo suma. Priešpriešinio patikrinimo metu nustatė, kad ta sąskaita, kuri išrašyta bendrovei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitoje nėra fiksuota, o bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje ji yra fiksuota. Taip pat nustatė, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo suteikusi 259 000 Lt paskolą. Dar buvo suteikta ir kita paskola 475 500 Lt sumai. Ši paskola buvo išduota iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos grynaisiai pinigais. Buvo išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo nė vieno parašo. Priešpriešinio patikrinimo metu nustatė, kad ta paskola yra užpajamuota ir apskaityta (duomenys neskelbtini). Yra tokia galimybė vienam UAB disponuoti kito UAB daiktais, pradžioje neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, neperkant ir tų daiktų neapskaitant pas save apskaitoje, kaip prekių, skirtų perparduoti. Yra tokios konsignacijos sutartys, bet savo išvadoje nurodė, kad tokiu atveju turi būti prekių gabenimo važtaraščiai, negali prekės iš įmonės būti paimamos be jokių dokumento. Realiai tokio sandorio, kad (duomenys neskelbtini) įgijo medžiagas iš bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo. Realiai tokio sandorio 17 500 Lt sumai nebuvo, bet dokumentai įforminti buvo. Tų dokumentų pagalba yra padidintos sąnaudos ir sumažintos apmokestinamos pajamos.
Specialistė I. K. teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad atlikdama UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2010-2011 m. balansuose yra deklaruotos mokėtinos sumos, gautinos sumos, ilgalaikis turtas, bet tyrimui nebuvo pateikti bendrovės apskaitos registrai, pagal kuriuos būtų galima sutikrinti duomenis finansinėse ataskaitose. Tyrimui nebuvo pateikti 2010-2012 m. pirmo ketvirčio panaudų, sąnaudų registrai, atsiskaitymų su tiekėjais, pirkėjais apskaitos registrai, medžiagų registrai, mokesčių, darbo užmokesčio įsiskolinimai, didžioji knyga, ilgalaikio turto apskaitos registras. Taip buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 ir 2 d., Dokumentų archyvo įstatymo 12 str. Tikrino UAB (duomenys neskelbtini) sandorius su UAB (duomenys neskelbtini). Iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentų nustatė, kad tam tikru laikotarpiu – 2011 m. gegužės-gruodžio mėn. nebuvo vadovautasi Kasos darbo organizavimo ir operacijų taisyklių 41 p., t. y. ant kasos pajamų ir išlaidų orderių šiuo laikotarpiu nebuvo vadovo, buhalterio parašų, nors dokumentai buvo išrašomi ir fiksuojami kaip kasos išlaidos arba pajamos. UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentuose buvo fiksuota, kad bendrovė grąžino UAB (duomenys neskelbtini) paskolą, iš viso 431 300 Lt. Tie pinigai buvo nurašyti iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir tuo pačiu metu užpajamuoti UAB (duomenys neskelbtini) kasoje, kurioje surašyti kasos pajamų orderiai, kad pinigai iš bendrovės (duomenys neskelbtini) įnešti į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasą, ant kurių yra direktoriaus Zakarkos parašai. UAB (duomenys neskelbtini) apmokėdavo skolas už pirktas medžiagas, į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasą mokėjimų nebuvo. Specialisto išvadoje aprašė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) paskolų gavimą. Nustatė, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) 2012-03-31 buvo skolinga 19 914,21 Lt. Dokumentų saugojimo tvarka, patvirtinta direktoriaus, tyrimui pateikta nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė A. R. nurodė, kad jokios buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos bendrovėje (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta. Jeigu ta tvarka būtų nustatyta, būtų numatyta, kaip dokumentai turi būti saugomi, kur jie turi būti saugomi, kas už juos atsakingas ir kas juos turi prižiūrėti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Bet kokiu atveju, už dokumentų neišsaugojimą atsako vadovas. Parašų ant dokumentų nebuvimas yra apskaitos taisyklių pažeidimas. Pagal Kasos organizavimo taisykles, jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigus gavusio asmens parašo, reiškia, kad pinigai nebuvo išmokėti iš kasos. Tačiau taip traktuoti galima ne visais atvejais. Šiuo atveju buvo tikrintos įmonės, kurioms buvo išmokėti pinigai, ir jose pinigai buvo užpajamuoti, buvo direktorių parašai, todėl negali teigti, kad ūkinės operacijos realiai neįvyko. Tai yra kasos taisyklių formalus pažeidimas, kadangi Finansinės atskaitomybės įstatyme yra reglamentuota, jog jeigu operacija realiai įvykusi, jos nebuvimą nerodo vien formalumas, kad ant dokumento nėra parašo.
Iš 2012-07-31, 2012-11-19 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad V. T. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus už 2010-2011 metus (t. 7, b. l. 155-156, 161-162).
Iš 2012-06-13 kratos protokolo matyti, kad dalis UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų buvo paimta iš V. T. (duomenys neskelbtini), Utena (t. 20, b. l. 106-107).
Iš 2012-12-11, 2013-01-02 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad A. R. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus: kasos ir banko dokumentus už 2012 metus (t. 7, b. l. 163-164).
Iš 2010-08-12 UAB (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad direktorius V. T. pasirašė projekto „Viešbučio (duomenys neskelbtini) infrastruktūros sukūrimas“ finansavimo ir administravimo sutartį su Lietuvos Respublikos ūkio reikalų ministerija, atstovaujama ūkio viceministro A. B., VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, atstovaujama direktorės D. V. (t. 10, b. l. 62, 63-82).
Iš VŠĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2011-06-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patvirtinus tinkamomis UAB (duomenys neskelbtini) bendras pateiktas 2011-06-03 mokėjimo prašymu 488 621,12 Lt išlaidas (iš jų 241 455,84 Lt pagal sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tinkamas apmokėti 244 310,42 Lt (iš jų 120 727,92 Lt pagal sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal paraišką bei 2011-07-05 pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 244 310,42 Lt (t. 11, b. l. 190-197, t. 12, b. l. 13-19).
Iš 2011-05-30 PVM sąskaitos faktūros ORI Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) įvairią baseino įrengimui reikalingą įrangą už 292 161,57 Lt (iš jų 50 705,73 Lt PVM) (t. 12, b. l. 36-38).
Iš 2011-05-30 „Įrangos perdavimo-priėmimo akto Nr. 1“, prie sąskaitos faktūros ORI Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) perdavė, o UAB (duomenys neskelbtini) priėmė įvairią baseino įrangą už 241 455,84 Lt (be PVM) (t. 12, b. l. 1-3).
Iš 2011 m. liepos 20 d. Rangos sutarties Nr. 29, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), bei priedų matyti, kad bendrovė įsipareigoja atlikti baseino įrengimo darbus, kurie apima baseino įrangos pristatymą, baseino įrangos sujungimą tarpusavyje bei prijungimą prie tinklų ir kt. darbus 39 000 Lt vertės (t. 14, b. l. 173-176).
Iš 2011 m. balandžio 14 d. Konsignacijos sutarties Nr. 01, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), kaip konsignantas, ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip konsignatorius, sudarė sutartį. Joje nurodyta, kad konsignatorius įsipareigoja konsignanto pavedimu už atlyginimą sudaryti sandorius dėl prekių realizavimo savo vardu konsignanto sąskaita. Prekės, kurias konsignatorius gauna iš konsignanto, yra konsignanto nuosavybė. Konsignatoriaus apskaitoje šios atsargos nėra laikomos jo turtu ir užfiksuojamos nebalansinėje sąskaitoje. Prekių gabenimas įforminamas važtaraščiu. Konsignatorius iš konsignanto įsigyja baseinų įrangos prekių už 250 000 Lt su PVM. Konsignatorius, pardavęs prekes, pinigus, gautus remiantis pasirašyta sutartimi su trečia šalimi, grąžina konsignantui per 3 dienas nuo jų gavimo (t. 14, b. l. 172).
Iš 2011-05-27 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) įrangos pirkimo sutarties Nr. 2011/04 matyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) parduoda įvairią įrangą 688 194,49 Lt vertės ir pagal priedus atlieka darbus už 192 665,60 Lt, kurių pradžia 2011-11-15, pabaiga – 2012-05-30 (t. 18, b. l. 192-199).
Iš 2013-11-19 Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos rašto matyti, kad nereiškiamas ieškinys pagal VšĮ „Lietuvios verslo paramos agentūros“ nustatytus UAB (duomenys neskelbtini) pažeidimus, nes 2013-08-02 priimtas sprendimas susigrąžinti lėšas iš bendrovės pagal 2011-05-30 sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius paramos naudojimo pažeidimus pagal 2013-06-13 pažeidimo tyrimo išvadą (t. 13, 48; 60-65; t. 20, b. l. 174).
UAB (duomenys neskelbtini) epizodas
Liudytojas J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus tyrėjui 2012-12-18. Neatsimena, kur pasirašė dokumentus. Tuo metu jis buvo girtas, yra alkoholikas. Gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Į autobusų stotelę atvažiavo jaunas žmogus, kuris jo paklausė, ar norėtų uždirbti. Tai galėjo būti 2010 m. vasarą, datos nepamena. To asmens jis nepažinojo. Asmuo paklausė, ar jis turi pasą. Tas asmuo jam liepė eiti į namus ir pasiimti pasą, o tada važiuoti į Vilnių. Kai pasiėmė pasą, važiavo į Vilnių. Jam pasiūlė 200 Lt už tai, kad padės parašą. Nuvažiavo į Vilnių prie autobusų stoties. Jį nuvedė į pastatą, į antrą aukštą. Ten buvo žmogus, kuris paėmė jo pasą. Ten buvo moteris ir vyras. Jis juos matė pirmą kartą, su jais nebendravo. Pasirašė ant trijų egzempliorių, nieko neskaitė. Jis jokio dokumento nuorašo negavo. Už tai jam davė 200 Lt, nuvežė į stotį ir liepė važiuoti namo. Paso jam negrąžino, jį atšvietė, jam davė jo kopiją. Jie liepė surasti Maišiagaloje dar kelis žmones. Po kokio mėnesio tas vyras vėl atvažiavo, prašė surasti daugių žmonių. Nesakė, kam tie žmonės reikalingi. Daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo. UAB (duomenys neskelbtini) jam nežinoma. Jis nežinojo, kad tapo bendrovės direktoriumi. Nežino, ar moteris, kurią matė Vilniuje, buvo T., ji jam neprisistatė. Jokių dokumentų negavo, antspaudo taip pat. V. T. nepažįsta. Ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties yra jo parašas. Galėjo pasirašyti tame kabinete Vilniuje. Ant akcininko 2010-07-29 sprendimo ir perdavimo dokumentų gali būti ir jo parašai. Ant prašymo juridinių asmenų registre, akcininkų sąrašo yra ne jo parašai. (t. 6, b. l. 50-51).
Kaip liudytojas apklaustas G. S. teisme parodė, kad yra dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vadovu. Parduodant UAB (duomenys neskelbtini), tarpininkavo tarp V. T. ir J. P.. J. P. jam nepasirodė neadekvatus, asocialus ir negalintis pirkti įmonės. Jo (G. S.) įmonė vykdė įmonių registravimą, likvidavimą, tarpininkavo perkant-parduodant akcijas. Įmonė reklamavo savo veiklą. Nežino, kokiu būdu jį V. T. susirado. Jis galėjo kreiptis ir elektroniniu paštu, ir telefonu. Pats įmonių nepardavinėjo ir nepirko. Jis pirkėjų ir pardavėjų neieškodavo, jie patys jį susirasdavo, kai norėdavo parduoti ar pirkti akcijas ir kt. Jis su klijentais sudarydavo tarpininkavimo sutartį ir imdavo tarpininkavimo mokestį. Jis surašydavo dokumentus, turėjo jų šablonus. Negali pasakyti, ar buvo atvykusi direktorė, akcininkė moteris, kuri pasirašė dokumentuose, tos aplinkybės neprisimena. Neprisimena, ar V. T. atvyko kartu su J. P., ar jie atėjo atskirai. Jam J. P. ieškoti nereikėjo. Tik vieną kartą yra buvę, kada kartu atėjo pirkėjas su pardavėju, bet tai ne šis atvejis. Nebuvo tokio atvejo, kad ateitų asmenys parduoti ar pirkti akcijas pagal įgaliojimą.
L. L. D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1995-03-07 valstybinės įmonės registrų centro Utenos filiale buvo įregistruota UAB (duomenys neskelbtini) (registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Utena, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Pagrindinė įmonės veikla – elektros variklių ir transformatorių remontas ir prekyba, transporto veikla, po kurio laiko veikla buvo papildyta – apgyvendinimo paslaugos. Nuo 1995-03-07 įmonės akcininku buvo jos sutuoktinis P. T.. Jam mirus, 2003-03-12 vienintele UAB (duomenys neskelbtini) akcininke tapo ji. Nuo šios bendrovės įkūrimo direktoriumi buvo jos sūnus V. T.. Nuo bendrovės įkūrimo iki jos pardavimo bendrovei vadovavo V. T., todėl jis pats asmeniškai valdė, tvarkė ir sprendė visus bendrovės ūkinius, finansinius veiklos klausimus. Į UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ji nesikišo, todėl apie ją praktiškai nieko nežino. 2010 m. birželio-liepos mėn., tikslios datos nepamena, sūnus V. pasakė, kad ruošiasi parduoti šią bendrovę. Ji neprieštaravo, nes jai visai jo vykdoma veikla buvo neįdomi. Jis jai paaiškino, kad pablogėjo jo (V. T.) sveikata, o darbo krūviai yra dideli, todėl jis nori parduoti UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo akcininkė, todėl ant lapo išrašė įgaliojimą, kad leidžia parduoti bendrovę. Visus pirkimo-pardavimo dokumentus tvarkė sūnus V. T., todėl negali tiksliai pasakyti, kam buvo parduota bendrovė. Už parduotą įmonę gavo 400 Lt. Ši suma nėra didelė, kadangi bendrovė turėjo įsiskolinimų. 2010 m. liepos mėn., tikslios datos nepamena, pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, esančią AB DnB NORD banke. Kadangi į bendrovės reikalus – tiek ūkinius, tiek komercinius ji nesikišo, todėl apie transporto priemones nieko pasakyti negali (t. 5, b. l. 169).
Kaip liudytoja apklausta L. K. teisme parodė, kad 2009-2010 m. dirbo vyr. buhaltere UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). 2010 m. pabaigoje pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) tvarkė visą buhalteriją, t. y. tai, kas buvo susiję su mokesčiais, sąskaitomis, išlaidomis, nes kitos buhalterės nebuvo. Dirbo nuo 1998-08-12 iki 2010-07-30. Į darbą ją priėmė direktorius V. T.. Tuo metu pagrindinis akcininkas buvo jo (V. T.) tėvas. Mirus tėvui, akcijos perėjo V. T., tai matė iš jai pristatytų dokumentų. Šiaip viską tvarkydavo direktorius, visus nurodymus ji gaudavo iš V. T.. Iš pradžių dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ofise adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje. Vėliau jai pagrindine buhaltere išėjus dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), V. T. įmonės dokumentus jai atveždavo į namus. UAB (duomenys neskelbtini) kasininku buvo V. T., jis buvo apsiforminęs oficialiai, nes ji negalėjo būti ir kasininke, ir buhaltere. Grynųjų pinigų pas ją nebuvo, ji tik tvarkė dokumentus. Pačioje firmoje (duomenys neskelbtini) buvo grynųjų pinigų, jais disponuodavo V. T.. Jis imdavo pinigus ir iš banko, o jai pristatydavo dokumentus. Kasos registrą tvarkė ji pati. Jeigu V. T. iš banko paimdavo pinigus, tokiu atveju, jis atnešdavo jai išrašą, o ji išrašydavo išlaidų orderį V. T., darydavo avansines. Jeigu reikėdavo apmokėti sąskaitą, išrašydavo kasos pajamų orderį. Ant dokumentų pasirašydavo ji ir direktorius. Jie sėdėjo viename kabinete. Apie UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą nieko nežino, jai tik pristatė dokumentus. Buvo sudaryta sutartis. Paskutinių dokumentų dėl akcijų pardavimo, nematė, matė tik tuos dokumentus, kai akcijas perdavė motinai T.. V. T. liepė jai skubiai sudaryti buhalterinių bendrovės dokumentų sąrašą, paaiškino, kad bendrovės akcininkė parduoda akcijas. Jokių dokumentų dėl akcijų pardavimo ji nematė, nežinojo, kam, kaip ir kur jos buvo parduotos. Ji tik sutvarkė dokumentus ir juos atidavė V. T.. Surašė priėmimo-perdavimo aktą dėl griežtos atskaitomybės dokumentų perdavimo, o dėl paprastos atskaitomybės dokumentų perdavimo jokio akto nerašė. Pasidarė tik apyrašą, kokius dokumentus ji perduoda V. T.. Įmonės antspaudų ji neturėjo. Žino, kaip pagal įstatymus turi vykti dokumentų perdavimas, tačiau šiuo atveju teisės aktais numatytos tvarkos nebuvo laikytasi. Buhalterinių dokumentų sąrašą, dviem egzemplioriais, kartu su dokumentais perdavė V. T.. Sąraše nurodė tik segtuvų skaičių ir apskaitos dokumentų segtuvų pavadinimus pagal juose esamus buhalterinius dokumentus, dokumentų nesunumeravo, nurodė kasos dokumentus. Buvo 6 griežtos atskaitomybės dokumentų segtuvai, kurie išvardyti apyraše. Senus ir ne griežtos atskaitomybės dokumentus sudėjo į dėžes ofise. Nespėjo visko padaryti tinkamai, nes direktorius V. T. prašė viską sutvarkyti skubiai, o be to, (duomenys neskelbtini) nebuvo jos pagrindinė darbovietė. Dokumentų perdavimo akte įrašė asmenį, kuriam šie dokumentai buvo perduodami. Tą asmenį jai nurodė V. T.. Šiuo metu to asmens pavardės neatsimena. Tokio J. P. nežino. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo skolų tiekėjams. Pagrindiniai tiekėjai buvo „Moki veži“, „Senukai“, „Šilinė“. Buvo skola ir bankui. 300 000 Lt paskola buvo paimta iš Ūkio banko. Iš tos sumos 30 000 Lt buvo grąžinta, o kitą skolos dalį perėmė UAB (duomenys neskelbtini). Su paskolos perėmimu susijusius dokumentus tvarkė ne ji, kas juos tvarkė, nežino. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė elektros variklių remontu. Neklausė, kodėl parduodama įmonė. To žmogaus, kuriam pardavė įmonę, ji nematė. 2010-06-16 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) jai nematyta, ji tokios sąskaitos nerašė. Sąskaitoje faktūroje ne jos parašas. Ji rašydavo visai ant kitokių sąskaitų blankų. Ji pati kažkiek tuščių blankų turėjo. Jai parodytų kasos pajamų orderio kvitų nėra mačiusi, juose direktoriaus raštas. Galimai direktorius tų dokumentų jai nepristatė. Nei paties Z., nei jo rašto nėra mačiusi. Vienus kvitus – gruodžio mėn. – jie pirko iš blankų leidyklos, o kitus kvitus – 2010-06-09 ir 2010-07-14 – pasidarė patys kompiuteriu. Kvitus pildydavo tiek ji pati, tiek ir direktorius. Pagal 2010-06-16 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti pirktos medžiagos, ji į sandėlį neidavo ir nežiūrėdavo, kas jame yra. UAB (duomenys neskelbtini), R. Z. nežino. Nežino, kokia buvo įmonės skola prieš jai išeinant iš darbo, balanso nevedė. Bendrovė turėjo pastatą (duomenys neskelbtini), bet jo balanse nebuvo, nes kažkuriais metais jis buvo parduotas. Įmonė turėjo transporto priemones „ZIL“, „MAZ“, taip pat buvo 6 priekabos. Sakė direktoriui, kad jas nurašytų, nes jos buvo išvežtos, užpajamuotos ir priduotos kaip metalo laužas. Jos buvo įmonės apskaitoje, nes nebuvo išregistruotos Regitroje. Už jų pridavimą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Pinigų gavimą ji apiformino.
Iš 2011 m. gegužės 31 d. specialisto išvados Nr. 5-5/47 dėl UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta skaidymo būdu reorganizavus AB (duomenys neskelbtini), bendrovės steigėjas P. T.. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai: P. T. nuo 1995-03-07 iki 2003-03-12; L. D. T. nuo 1995-03-12 iki 2010-08-03; nuo 2010-08-03 J. P.. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, UAB (duomenys neskelbtini) vadovai: direktorius V. T. nuo 1997-03-07 iki 2010-07-29; direktorius J. P. nuo 2010-08-03 iki bankroto administratoriaus paskyrimo (iki 2011-01-17). Pagal duomenų bazės „SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenis, J. P. neįregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) kaip darbuotojas.
UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimui laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2011-01-01 apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nepateikti. Ikiteisminio tyrimo byloje pateikti laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) balansai. Pagal jų duomenis, bendrovės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 2007-01-01 buvo 74 954 Lt, 2007-12-31 – 70 317 Lt, 2009-01-01 – 291 960 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius J. P. nepateikė laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2011-01-01 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų.
UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. nurodymo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. nurodymo, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2011-01-01 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 13 Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų.
UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 20 str. 1 d. nurodymo, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą“. UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. ir 2 d., 20 str. 1 d. bei 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodymų, nes neišsaugojo laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2011-01-01 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, o juos praradus, jų neatkūrė, todėl visiškai negalima nustatyti šio laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros (t.5, b. l. 89-94).
Iš 2012 m. sausio 9 d. papildomos specialisto išvados Nr. 5-5/3 dėl UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad už ūkinę finansinę veiklą tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-01-01 UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi buvo direktorius V. T. (tikrintu laikotarpiu iki 2010-07-29) ir direktorius J. P. (tikrintu laikotarpiu nuo 2010-07-29). Bendrovės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-07-30 tvarkė vyr. buhalterė L. K.. Tyrimui UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. T. ir direktoriaus J. P. darbo sutartys nepateiktos. Pagal duomenų bazės „SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai“ duomenis, J. P. neįregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) kaip darbuotojas.
Tyrimui nepateikti tikrinto laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2011-01-01 kasos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avanso apyskaitos), kasos knyga, inventorizavimo aktai, finansinė atskaitomybė už 2010 m., todėl negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2011-01-01 turėto turto, įskaitant pinigines lėšas kasoje ar pas atskaitingus asmenis.
Įmonės finansinė būklė ypač blogėjo nuo 2007-12-31, nes einamojo likvidumo koeficientai mažėjo nuo 6,11 (2006-12-31) iki 0,48 (2007-12-31) ir 0,40 (2008-12-31).
Pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (litais) vykdytų finansinių operacijų išrašų duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2010-03-15 į šią sąskaitą gauta 580 375,97 Lt įplaukų (pajamų) ir išmokėta 580 375,97 Lt, likutis laikotarpio pradžiai buvo 0,00 Lt, likutis laikotarpio pabaigai – 0,00 Lt
UAB (duomenys neskelbtini) pradelstas įsiskolinimas VSD fondo biudžetui dėl nesumokėtų soc. draudimo įmokų tikrinto laikotarpio pabaigai buvo 3 833,15 Lt (2011-01-01). UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytas prekes ir gautas paslaugas neatsiskaitė laiku, nevykdė mokėjimų ir įsipareigojimai sudaro 32 855,49 Lt.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-01-01, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, buvo tvarkoma nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, reikalavimų.
Tyrimui UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2011-01-01 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. Dėl nepateiktų tikrinto laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2011-01-01 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. nurodymo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. nurodymo, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 str. 1 d. nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2011-01-01 apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų. UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 20 str. 1 d. nurodymo, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nes UAB (duomenys neskelbtini) nepriėmė sprendimo dėl dingusių apskaitos dokumentų ir registrų atkūrimo ir jų neatkūrė. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d. nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. (12.25-31-3)-R-12061 (2011-12-22) informavo, kad „UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio deklaracijų už 2009, 2010 m. ir metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos už 2010 m., Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė. VĮ „Registrų centras“ raštu Nr. 11.9.1-330 (2011-11-22) informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010 m. Juridinių asmenų registrui nepateikė. Taip nesilaikyta 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 str. 2 d., kuri nurodo, kad „metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. 1 ir 2 d. nurodo, kad „asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka“, „už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas“. Tyrimui nepateikti tikrinto laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2011-01-01 kasos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avanso apyskaitos), kasos knyga, inventorizavimo aktai, finansinė atskaitomybė už 2010 m., todėl negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2011-01-01 turėto turto, įskaitant pinigines lėšas kasoje ar pas atskaitingus asmenis.
Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus apskaitos dokumentus (banko išrašus, iš dalies tiekėjų ir pirkėjų gautas PVM sąskaitas faktūras, finansines ataskaitas už 2006-2009 m., deklaracijas ir kt.) bei surinktus duomenis (pagal raštus ir kt. ataskaitas), negalima iš dalies nustatyti tikrinto laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros, nes tyrimui nepateikta dalis apskaitos dokumentų (kasos dokumentai, PVM sąskaitos faktūros, nurašymo aktai, inventorizavimo aktai ir kt.) už tikrintą laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-01-01 ir finansinė atskaitomybė už 2010 m. (t. 5, b. l. 103-138).
Specialistė V. Ž. teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad atliko tyrimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) už penkerių metų laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. iki 2011-01-01. Tyrimo metu nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, jie nebuvo atstatyti ir neišsaugoti. Jai buvo pateikti duomenys, kuriuos gavo patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai, užsiklausę bankus, pirkėjus, tiekėjus ir kt. Nei su UAB (duomenys neskelbtini) buvusiu paskutiniu direktoriumi J. P., nei prieš tai buvusiu direktoriumi V. T. jai bendrauti neteko. Atlykusi tyrimą nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra pradelstas įsiskolinimas VSD fondo biudžetui, buvo įsiskolinimai tiekėjams. Sąskaitos, apie kurią kalba (duomenys neskelbtini), bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentuose ji nematė. Pagal SODROS duomenų bazės pateiktą informaciją nustatė, kad paskutinis direktorius J. P. įmonėje nedirbo. Jis tik buvo paskirtas direktoriumi, bet nebuvo apdraustas socialiniu draudimu.
Iš gautų VĮ Registrų centras dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi nuo 2010-07-29 tapo J. P. (t. 2, b. l. 50, 72-80; t. 6, b. l.149).
Iš 2010 m. liepos 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) „Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo-perdavimo akto“ matyti, kad jame pasirašė V. T. ir J. P.. Akte nurodyta, jog V. T. perdavė J. P. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, tačiau nenurodyta, už kokį laikotarpį perduoti dokumentai ir segtuvuose esantis lapų skaičius (t. 2, b. l. 153).
Iš 2010-07-29 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad L. D. T. ir J. P. pasirašė akcijų sutartį (t. 2, b. l. 154; t. 6, b. l.143).
Iš 2011-04-20 kratos protokolo matyti, kad pas V. T. buvo rasta 2010-07-29 UAB (duomenys neskelbtini) „Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo-perdavimo akto“ kopija bei elektroninio pašto susirašinėjimai dėl UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo 2010 metais (t. 2, b. l. 194-200; t. 3, b. l. 1-2).
Kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvai
Kaip nustatyta iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, R. Z., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2010-04-16 iki 2011-12-3. Tai patvirtina 2013-02-26 specialisto išvada Nr. 5-5/15, specialistės paaiškinimai teisiamajame posėdyje, liudytojų R. B., L. K., G. Š., P. K., T. P., A. Z., V. Z., A. M. parodymai. Kad netinkamai ir neteisingai vedė buhalterinę apskaitą pripažįsta ir pats kaltinamasis R. Z..
Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Z. nesurašė PVM sąskaitų faktūrų dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio-lapkričio mėn. atliktų G. Š. priklausančio namo šiltinimo darbų pagal 2010 m. rugsėjo mėn. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2010 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. G. Š. sumokėjus R. Z. 20 000 Lt, nesurašė kasos pajamų orderių, neįnešė pinigų į bendrovės kasą ir nefiksavo jų operacijų apskaitos registruose bei 2010 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje neįtraukė 3471 Lt pardavimo PVM; į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotas P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, nurodė buhalterei į avanso apyskaitas įtraukti neteisingus duomenis apie pinigines opracijas su UAB (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – kasos pajamų orderį serija RIM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad įneša į bendrovės kasą grynuosius pinigus – 141 512 Lt, kaip pajamas iš banko, nors šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Šie R. Z. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d. kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Tai, kad R. Z., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010-04-27 iki 2011-02-25 Utenos r., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas neteisėtai, apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę, veikdamas kartu su nusikaltimo padėjėju V. T., kuris jam perdavė žinomai suklastotą dokumentą – UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, kurią jis (R. Z.) patvirtino savo parašu dėl UAB (duomenys neskelbtini) medžiagų įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini) bei vienas pats įgydamas P. K. įmonės (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąsakitas faktūras dėl medžiagų įgijimo iš šių bendrovių, nors paminėtos įmonės minėtų medžiagų nepardavė ir UAB (duomenys neskelbtini) joms pinigų, tarp jų ir PVM, nesumokėjo, nenustatytam asmeniui suklastojus šiose PVM sąskaitose faktūrose A. I., O. K., L. K. parašus, jis iš V. T. gautą ir kitas įgytas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei pagal minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras tariamai sumokėtą pirkimo PVM įtraukdamas į įmonės PVM deklaracijas, taip įrašė žinomai neteisingus duomenis į deklaracijas, t. y. padidino pirkimo PVM 47 784,81 Lt, ir šias deklaracijas pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai S. D. ir S. G. g. 14, Utenoje, tokiu būdu, pateikęs neteisingus duomenis VMI, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 47 784,81 Lt, įrodyta specialisto išvada, liudytojų R. B., P. K., T. P., kaltinamojo V. T. parodymais. Nors R. Z. nepripažista turėjęs tikslą įgyti turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas, tačiau jis pripažįsta, kad paminėtos PVM sąskaitos faktūros dėl jose nurodytų prekių įgyjimo iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir P. K. įmonės (duomenys neskelbtini) yra suklastotos, kad prekių iš minėtų įmonių UAB (duomenys neskelbtini) nepirko ir joms pinigų už prekes nepervedė. Įtraukdamas į buhalterinę apskaitą minėtas suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir įrašydamas į PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis ir taip padidindamas pirkimo PVM, R. Z. apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 47 784,81 Lt. Teismas R. Z. parodymus, kad tai jis padarė netyčia, sąskaitas faktūras, išskyrus UAB (duomenys neskelbtini), pasiėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) ofiso kartu su kitais buhalteriniais dokumentais ir jas automatiškai įtraukė į buhalterinę apskaitą, vertina kritiškai, kaip mėginimą sušvelninti savo atsakomybę, nes juos paneigia kiti bylos duomenys (kaltinamojo V. T. parodymai ir kt.). Taigi R. Z., žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir P. K. įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros yra suklastotos, kad UAB (duomenys neskelbtini) šiose sąskaitose faktūrose nurodytų prekių neįgijo ir už jas neatsiskaitė, įtraukdamas jas į buhalterinę apskaitą ir pateikdamas VMI neteisingus duomenis apie sumokėtą pirkimo PVM, neteisėtai įgijo turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas. R. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Iš R. Z. pareikšto kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad V. T. jam (R. Z.) pateikė žinomai suklastotas ne tik UAB (duomenys neskelbtini), bet ir UAB (duomenys neskelbtini) bei P. K. įmonės (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras ir buvo R. Z. padėjėju įtraukiant šias (UAB (duomenys neskelbtini) ir P. K. įmonės (duomenys neskelbtini)) sąskaitas į buhalterinę apskaitą ir sudarant galimybę R. Z. įgyti didelės vertės turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas, nes ši kaltinimo dalis pagrįsta tik prielaidomis, o ne neginčytinais ir objektyviais bylos įrodymais.
Teismas taip pat laiko įrodyta, kad R. Z., siekdamas bendrovei išvengti 3471 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2010 m. gruodžio 23 d. Utenos r. į 2010 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pardavimo PVM (nuo 20 000 Lt pajamų, gautų iš G. Š.), t. y. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio mėn. turėjo pardavimo PVM 18 815 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pardavimo PVM 22 286 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; kad jis, siekdamas bendrovei išvengti 36 611 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2011 m. gegužės 11 d. Utenos r. į 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną (neįtraukė 16 529 Lt pajamų (be PVM), gautų iš G. Š. ir 227 547 Lt neteisėtai padidino išlaidas apskaitoje, panaudodamas suklastotas PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių sandorių su P. K. įmone (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)), t. y. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. turėjo 370 066 Lt apmokestinamąjį pelną, nors UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 614 142 Lt pelno ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; kad R. Z., siekdamas bendrovei išvengti 79 854 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, Utenos r., 2011 m. lapkričio 25 d., į 2011 m. spalio mėn. PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pardavimo PVM, t. y. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio mėn. neturėjo pardavimo PVM, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pardavimo PVM 79 854 Lt sumai (pagal 2011-10-20 kreditines sąskaitas faktūras ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini), ORF-M Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) grąžintų prekių už 380 268,73 Lt) ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Šie R. Z. kaltinimai įrodyti specialisto išvada, specialistės duotais paaiškinimais teisiamajame posėdyje, liudytojų R. B., G. Š., P. K., T. P. parodymais, statybos rangos su G. Š. sutartimi Nr. 100920, PVM saskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), avanso apyskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Pažymėtina, kad R. Z. pripažįsta atlikęs šiuose kaltinimuose nurodytus veiksmus, tik neigia, jog jais siekė išvengti PVM ir pelno mokesčių sumokėjimo. Tačiau paminėti įrodymai visiškai paneigia R. Z. parodymus, kad jis neturėjo tyčios išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokeščių sumokėjimo. Todėl teismas pripažįsta, kad R. Z. veiksmai buvo tyčiniai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 str. 1 d. (trys veikos).
V. T. dėl to, jog, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kaltu pripažino visiškai. Be jo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir specialisto išvada, specialistės teisme duotais paaiškinimais, L. D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos L. K. parodymais. Tačiau dėl to, kad V. T., tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2010 m. liepos 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir ją pateikė pasirašyti apie nusikalstamą veiką nežinantiems asmenims L. D. T. ir J. P. bei suklastojo „Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo-perdavimo aktą“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad jis perdavė J. P. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kad nenustatytoje vietoje paslėpė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, neginčijamų ir objektyvių įrodymų negauta, tai tik kaltinimo prielaida. Todėl šie teiginiai iš kaltinimo šalintini. Taigi teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad V. T., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes įmonėje nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino dokumentų saugumo, pagal 2010-07-29 „Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo-perdavimo aktą“ perduodamas J. P. įmonės dokumentus nenurodė, už kokį laikotarpį perduodami dokumentai ir segtuvuose esančių lapų skaičių, tokiu būdu neišsaugojo ir nepateikė dalies įmonės apskaitos dokumentų ir registrų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2006-01-01 iki 2010-07-29 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. V. T. veika dėl UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo teisingai kvalifikuotas pagal BK 222 str. 1 d.
Taip pat neabejotinai įrodyta, kad V. T., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-04-01. Kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs šį nusikaltimą. Be jo prisipažinimo, V. T. kaltė įrodyta ir specialisto išvada bei specialistės paaiškinimais teisiamajame posėdyje, liudytojos A. R. parodymais. Ši kaltinamojo V. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.
Dėl kaltinimo, kad jis (V. T.) padėjo R. Z. apgaule įgyti turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas – 17 544,05 Lt, t. y. R. Z. perdavė žinomai suklastotą 2010-06-16 PVM sąskaitą faktūrą serija SEV Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal šią sąskaitą pardavė UAB (duomenys neskelbtini) medžiagas už 101 087,12 Lt, įskaitant 17 544,05 Lt PVM, nors UAB (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių nepardavė ir pinigų už jas negavo, po ko R. Z. šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą įtraukus į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei 2010-11-17 į patikslintą 2010 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašius žinomai neteisingus duomenis apie sumokėtą pirkimo PVM, t. y. padidinus pirkimo PVM 17 544,05 Lt ir šią deklaraciją pateikus Utenos apskrities VMI, V. T. kaltu prisipažino iš dalies. Jis nurodė, kad šią fiktyvią sąskaitą faktūrą perdavė R. Z., kadangi jam reikėjo padengti statybinių medžiagų įsigijimą, kurios nebuvo pagrįstos dokumentais, tačiau R. Z. neliepė šios sąskaitos faktūros įtraukti į buhalterinę apskaitą. Šiuos V. T. parodymus teismas vertiną kritiškai ir juos atmeta. V. T., pats būdamas akcinės bendrovės direktoriumi, pateikdamas R. Z. žinomai suklastotą UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, žinojo ir suprato, jog R. Z. privalo ją įtraukti ir ji bus įtraukta į buhalterinę apskaitą, pirkimo PVM įtrauktas į PVM deklaraciją, po ko R. Z., pateikęs VMI deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis apie sumokėtą pirkimo PVM, neteisėtai įgys teisę į valstybės biudžeto lėšas dėl padidinto medžiagų pirkimo PVM. Iš kaltinimo šalintina, kad V. T. R. Z. perdavė žinomai suklastotas P. K. įmonės (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, po ko R. Z. jas įtraukė į apskaitą, o tariamai sumokėtą pirkimo PVM įtraukė į deklaracijas, tokiu būdu į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis ir jas pateikė VMI, taip padėjo R. Z. įgyti didelės vertės turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas, nes šie faktai nepasitvirtino. V. T. neprisipažino, kad šias PVM sąskaitas faktūras jis pateikė R. Z.. R. Z. teisiamajame posėdyje taip pat nenurodė, jog šias sąskaitas faktūras jis būtų įgijęs iš V. T., kad su V. T. jis būtų kalbėjęs apie jas ir jų įtraukimą į buhalterinę apskaitą, teigė, jog šias sąskaitas faktūras jis į buhalterinę apskaitą įtraukė kitu laiku nei V. T. jam duotą UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kas užpildė šias fiktyvias sąskaitas faktūras byloje duomenų negauta. Atsižvelgus į tai, V. T. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. į BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.
D. Š. dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. kalta prisipažino iš dalies, nes buhalterinę apskaitą vedė ne apgaulingai, o aplaidžiai. Šiuos D. Š. parodymus teismas vertina kaip mėginimą sušvelninti savo atsakomybę ir atmeta, nes juos paneigia specialisto išvados duomenys, specialistės paaiškinimai teisme, liudytojų A. R., D. C. parodymai. D. Š. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) 2011-2012 m. I ketv. pajamų ir sąnaudų registrų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais apskaitos registrų, medžiagų-sandėlio registrų, sunaudotų atsargų, parduotų prekių (medžiagų) nurašymo aktų, mokesčių ir darbo užmokesčio įsiskolinimų registrų, didžiosios knygos, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-03-23 iki 2012-04-01. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d. Tačiau iš kaltinimo šalintinas epizodas, kad D. Š. suklastojo 2011-05-30 PVM sąskaitą faktūrą ORI Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog UAB (duomenys neskelbtini) pardavė įvairią baseino įrangą UAB (duomenys neskelbtini) už 292 161,57 Lt, nors realiai šių prekių nepardavė, kadangi jų nebuvo įgijusi ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo – įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes apie tai nepaneigiamų įrodymų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje negauta.
R. Z. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtą asmeniu, savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigines lėšas, tyčia, siekdamas neteisėtai pasisavinti didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, veikdamas kartu su nusikaltimo padėjėju V. T., kuris Utenos r., tiksliai nenustatytose vietose, jam perdavė žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus dėl UAB (duomenys neskelbtini) medžiagų įsigijimo iš P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui suklastojus šiose PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderio kvituose neva pinigus gavusių asmenų: A. I., O. K., L. K. parašus, nors šios įmonės minėtų medžiagų nepardavė ir UAB (duomenys neskelbtini) joms pinigų nemokėjo, laikotarpiu nuo 2010-04-16 iki 2010-12-30 Utenos r., padedant V. T., pasisavino didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 275 331,51 Lt. Šiame epizode V. T. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kaip padėjėjas, padėjo R. Z. pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus – 275 331,51 Lt.
Šie kaltinimai R. Z. ir V. T. grindžiami tik tuo faktu, kad buvo surašytos fiktyvios sąskaitos faktūros.
Nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros dėl prekių įsigijimo iš P. K. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderiai yra suklastoti. Pats dokumentų suklastojimo faktas nerodo, kad juose nurodytos pinigų sumos yra pagrobtos. Patikrinimo aktuose nurodyti faktai kaip tik paneigia lėšų grobstymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visi darbai buvo vykdomi pagal statybos rangos sutartį, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarę sutartį dėl statybos darbų 2 680 527,79 Lt sumai. Prie šios sutarties yra pateiktos lokalinės visų darbų sąmatos, kuriose aiškiai užfiksuota, kokie darbai įeina į šią sumą. Patikrinimo aktuose nerasta ir nenustatyta neatitikimų, išskyrus vieną pirktą baseino įrangą. Finansuojant europinį projektą – viešbučio statybą, tiek agentūra, tiek revizoriai nenustatė nė vieno fakto, kad statybos darbai būtų buvę neatlikti, kad medžiagos, nurodytos minėtose sąskaitose faktūrose, nebuvo realiai panaudotos objekto rekonstrukcijai, t. y. sumontuotos viešbutyje (duomenys neskelbtini), ir tai nėra paneigta jokiais kitais bylos įrodymais. Pagal patikrinimo aktą, 2010-01-01 bendrovė tiesiogiai R. Z. buvo skolinga 85 669,26 Lt. Tie pinigai parodyti kaip antiišlaidžiai. Iš suvestinės matyti, kad 2010-04-01 antiišlaidžių suma išaugo iki 113 300 Lt, o vėliau bendrovės įsiskolinimas R. Z. padidėjo dar iki 196 505,49 Lt. Tai patvirtina ir R. Z. parodymus, jog suklastotos sąskaitos faktūros buvo reikalingos tam, kad pateisinti anksčiau jau įgytas medžiagas. Kaltinime minėtų lėšų R. Z. nepasisavino ir negalėjo jų pasisavinti, nes šių sumų realiai nebuvo, jis jų iš niekur nepaėmė, tai buvo tik fiktyviai parodyta dokumentuose, tai buvo tik „popieriniai-dokumentiniai“, o ne realūs pinigai. Medžiagos, nurodytos suklastotose sąskaitose faktūrose, buvo įgytos iš kitų šaltinių, už jas jau buvo atsiskaityta, didesnę dalį buvo apmokėjęs R. Z. iš savo asmeninių lėšų.
Dėl visų darbų atlikimo buvo surašyti darbų priėmimo aktai, į juos buvo įtrauktos ir visų pirktų statybinių medžiagų kainos. Bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros. Visos šios medžiagos, pirktos ankščiau, vėliau buvo apmokėtos UAB (duomenys neskelbtini). Obejektyviai teigti, kad šios lėšos buvo užvaldytos, nėra pagrindo, kadangi dokumentai rodo, jog asmuo, įsigijęs šias prekes, jas įsigijo nelegaliai, joms įsigyti išleido savo asmenines lėšas ir bendrovės pinigus, prekės buvo pristatytos, jos buvo užpajamuotos, pateiktos apmokėti ir UAB (duomenys neskelbtini) už jas apmokėjo, jos buvo sumontuotos objekte, tačiau, kad pateisinti iš šalies pirktas prekes, buvo suklastoti dokumentai. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei patikrinimą atlikę asmenys nenustatė, kad tos prekės nebuvo sumontuotos objekte. Visos šios prekės yra įtrauktos į aktus, pagal lokalines sąmatas darbai, panaudojant šias prekes, yra atlikti.
Vien sąskaitų suklastojimo faktas neįrodo grobstymo, nes lėšų pasisavinimo atveju jos turi būti užvaldytos. Tokių duomenų, kad minėtose sąskaitose faktūrose nurodytos lėšos buvo pasisavintos, negauta. Šiuo atveju buvo tik apgaulingai vesta buhalterinė apskaita.
R. Z. parodė, kad šių dokumentų įtraukimo į apskaitą tikslas buvo ne kažką pasisavinti iš įmonės ar biudžeto, o pateisinti jo lėšomis įsigytas prekes, t. y. padengti už jau įsigytas prekes nesančių dokumentų trūkumą, nes išlaidos už įgytas prekes jau buvo padarytos, o joms padengti trūko dokumentų. Apie tai jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tai patvirtino ir kaltinamasis V. T.. Jų parodymai objektyviais ir neginčytinais įrodymais nepaneigti. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad R. Z. pasisavino iš UAB (duomenys neskelbtini) 275 331 Lt, o V. T. padėjo jam tai padaryti.
Taigi atsižvelgus į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, R. Z. pagal BK 183 str. 2 d., o V. T. pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. išteisinami, jiems nepadarius šių veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
V. T. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad klastodamas dokumentus apgaule gavo 120 727,92 Lt subsidiją UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o D. Š. buvo kaltinama tuo, kad padėjo V. T. gauti šią subsidiją.
Tiek V. T., tiek D. Š. dėl šių kaltinimų kaltais neprisipažino. V. T. paaiškino, kad baseinų komplekso įrengimas viešbutyje (duomenys neskelbtini) buvo numatytas dar 2009 m., teikiant paraišką P. B. įrengti 2011 m pavasarį du kartus skelbė konkursą, kurį laimėjo UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo D. Š.. Taip pat tvirtino, kad 2010-05-30 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-06-28 „Įrangos perdavimo priėmimo aktas“ nebuvo suklastoti, jose nurodyta įrangą buvo gauta, tą įrangą jis matė natūroje. Dėl to jis LVPA pateikė mokėjimo prašymą dėl subsidijos suteikimo ir ji buvo suteikta. Į šios sąskaitos bendrą sumą įėjo ir įrangos įrengimo vertė. Įranga rūpinosi D. Š.. Kaip vėliau sužinojo, ji (D. Š.) turėjo sudariusi Konsignacijos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), galėjo avansu pati iširinkti įvairią įranga ir ją atsigabenti į objektą. Mokestiniai pavedimai galėjo būti atliekami vėliau. Pasak V. T., 2011 m. liepos mėn. jų tikrinti buvo atvyke LVPA darbuotojai. Jie konstatavo, kad tuo metu baseinai dar neveikia, nes yra purkštukų defektai, negalima prileisti vandens. Kadangi požeminiai vandenys buvo išlaužę grindis, jie buvo priversti išimti dalį įrangos, išėmė plėvę, atjungė siurblius ir atliko remonto darbus. Specialistai iš tikrųjų matė, kad ne visa įranga yra sumontuota, bet ji objekte buvo, todėl jiems buvo leista ištaisyti trūkumus. Po to baseino įranga buvo pilnai sumontuota ir priimta. Kad darbai buvo atlikti, matyti ir iš kaltinamojo teismui pateiktų fotonuotraukų. LVPA jokių priekaištų dėl kreditinio sukčiavimo, t. y. kad V. T. apgaule gavo 120 727,92 Lt subsidiją iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų nepareiškė. Ginčas su agentūra vyksta tik dėl to, jog LVPA mano, kad kai kuri baseinų ir pirčių įranga pirkta didesnėmis nei vidutinės rinkos kainomis, ir dalį lėšų nusirašė. Iš esmės analogiškus paaiškinimus davė ir D. Š.. Kaltinamoji paaiškino, kad minėtos sąskaitos faktūros neklastojo. Ji su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartį dėl basenų įrengimų ir įrangos gavimo. Taip pat su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi Konsignacijo sutartį 200 000-250 000 Lt sumai ir pasitikėjimo pagrindu galėjo be apmokėjimo pasiimti reikiamas medžiagas iš konsignatoriaus ir jas atsigabenti į statybos objektą. Reikėdavo tik pasirašyti važtaraštį dėl medžiagų vežimo, ką ji ir darydavo. Manė, kad tie važtaraščiai reikalingi tik medžiagų vežimo metu, dėl galimų patikrinimų, todėl vėliau juos išmesdavo. D. Š. paaiškino, kad sąskaitos dėl atskirų įrangos prekių įgyjimo iš UAB (duomenys neskelbtini) galėjo būti ir neišrašytos, bet prekės buvo gautos ir pristatytos į objektą konsignacijos pagrindais. Pati UAB (duomenys neskelbtini), kaip užsakovas, negalėjo pirkti medžiagas iš UAB (duomenys neskelbtini). Pagal šią sąskaitą ji valstybei sumokėjo 50 000 Lt. LVPA atstovai buvo atvykę ir matė, kad požeminiai vandenys buvo iškilnoję cementinį grindų pagrindą, kad buvo išlupta plėvelė, matė, jog įranga buvo iškilnota. Tuo metu kita dalis įrangos buvo sandėlyje. Agentūros darbuotojai leido jiems ištaisyti trūkumus. Jei nebūtų turėję medžiagų, tai būtų nieko ir nepadarę. Tie darbų brokai buvo ištaisyti, basenai įrengti ir priduoti. V. T. nesidomėjo ir nežinojo, kada ir kokiais pagrindais bei apimtimi ji buvo sudariusi Konsignacijos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Su V. T. apie sąskaitos faktūros klastojimą nesitarė, V. T. neprašė padėti apgaule gauti subsidiją, tam ir nebuvo jokio tikslo.
2011-07-20 Verslo paramos agentūros patikrinimo vietoje lape (pažymoje) 5 d. 2.4 p. fiksuota, kad darbai atliekami ir prekės įgyjamos pagal nustatytą grafiką ir terminus, o baseino medžiagos, kurių vizualiai nepavyko užfiksuoti, per 2.1 p. nustatytą terminą buvo pateiktos ir jos tikrai buvo, tik sandeliuojamos kitoje vietoje.
Kad buvos sudaryta Konsignacijos sutartis, patvirtino ir specialistė P. tiek savo išvadoje, tiek ir teismo posėdžio metu. Tai patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas C., kuris parodė, kad jie su D. Š. buvo pasirašę Konsignacijos sutartį, ir prekės iš jų buvo imamos dar iki rangos sutarties pasirašymo.
Pažymėtina, kad norint nustatyti, ar 2011-05-30 sąskaita faktūra ir priėmimo perdavimo aktas yra suklastoti, būtina nustatyti iki tos dienos buvusią faktinę būklę, t. y. ar minėtuose dokumentuose yra nurodyta tiesa. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokia faktinė būklė byloje nėra nustatyta, išskyrus paties V. T. pateiktus duomenis – fotonuotraukas, iš kurių matyti priešingos aplinkybės nei nurodyta kaltinime. Vėliau, kaip nurodė V. T. ir D. Š., buvo aptiktas darbų brokas ir sumontuoti įrengimai buvo remontuojami, tačiau tai negali turėti įtakos 2011-05-30 būklei ir jos juridiniam vertinimui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, t. y. kai neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę, t. y. kriminalin bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“(1997 m. lapkričio 13 d ir 2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos K. T. nutarimai). Analogiška teismų praktika yra suformuota ir LAT plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-267/2011).
Kaip nustatyta šioje byloje, Verslo paramos agentūra nei D. Š., nei V. T., nei jų įmonėms nereiškė iš viso jokių turtinių pretenzijų dėl jų pasirašytos sutarties įgyvendinimo ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimo. Iš bylos medžiagos ir iš praktikos yra žinoma, kad kiekvieną tokį projektą, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, itin atidžiai tikrina ir apie jo įgyvendinimą patvirtina Verslo paramos agentūra. Šiuo atveju tai buvo padaryta ir dėl ginčijamų darbų bei baseino įrangos jokių pretenzijų nėra pareikšta.
BK 11 str. nustato, kad nusikaltimas yra laikomas pavojinga veika. Vertinant šią bendrąją BK nuostatą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo bei LAT praktiką šiame epizode akivaizdžiai matyti, kad kaltinimo minimi argumentai negali būti pripažinti kaip pavojingi baudžiamąją prasme, nes gali būti išsprendžiami administracinių procedūrų pagalba. Pažymėtina, kad tokį procesą Verslo paramos agentūra ir buvo iniciavusi dėl kitų vykdytų pirkimų, ir būtent dėl to joks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, o kilęs ginčas išspręstas netaikant baudžiamųjų priemonių kaip ultima ratio.
Teismo nuomone, atliktų sandorių visuma V. T. nepadarė žalos nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Sąjungos biudžetui, nei kitiems saugomiems verslo tvarkos interesams, priešingai, jis sukūrė mieste ir regione darbo vietų, teikia socialines paslaugas ir prisidėjo prie miesto infrastruktūros kūrimo. Šių visų V. T. veiksmų visuma negali būti pripažįstama kaip prieštaraujančia saugomiems interesams, todėl minėti kaltinimai negali būti laikomi pagrįstais.
Tiek iš LVPA pranešimo ikiteisminio tyrimo organams, tiek iš jų pateikto 2013-06-13 patikrinimo akto, tiek ir paramos tyrimo organams matyti, kad Agentūra jokių duomenų apie tai, jog V. T. būtų apgaule gavęs subsidiją baseino įrangai įgyti, neturi, dėl to pretenzijų ir ieškinio nereiškia (13 t., b. l. 48-49, 60-65; 20 t. 175 b. l.). Iš jų pateiktų dokumentų matyti, kad Agentūra nustatė, jog kai kuri įranga, jų nuomone, yra pirkta didesnėmis nei rinkos kainomis, dėl to pažeista subsidijų naudojimo tvarka ir dalis skirtų subsidijoms lėšų pripažintos finansavimo reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis, todėl dalį lėšų nuspręsta susigrąžinti.
Nei V. T., nei D. Š. versijos dėl sąsktos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Įrangos priėmimo akto“ surašymo aplinkybių, t. y. dėl to, jog jie šių dokumentų neklastojo, kad apgaulingai gauti subsidiją iš Europos Sąjungos regioninio fondo lėšų, kitais bylos įrodymai nepaneigtos. LPVK tokio fakto neužfiksavo ir dėl to pretenzijų nereiškia. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, gautos subsidijos lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos baseinų įrangai, baseinai buvo įrengti ir priduoti. Šios lėšos kitiems tikslams nebuvo naudojamos, LVPA patikrino visas subsidijos suteikimo galimybęs ir, nenustačiusi jokių pažeidimų, ją suteikė. Ginčas vyksta tik dėl atskiros įrangos pirkimo kainų.
Nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad V. T. ir D. Š. padarė šias jiems inkriminuotas veikas, V. T. pagal BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., o D. Š. pagal BK 24 str. 6 d., 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. išteisinami, jiems nepadarius šių veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Bausmių skyrimo motyvai
Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d., o dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar kitą turtą pateikimą VMI pripažino objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingo, UAB (duomenys neskelbtini) aplaidaus buhelterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d. pripažino objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes bei parinkdamas jų rūšis ir dydžius, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamasis R. Z. padarė šešias nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių, viena apysunkių ir keturios nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. T. padarė keturias nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių, o trys nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. Š. padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką.
Kaltinamieji nėra teisti, bausti administracine tvarka, psichiatro ar narkologo įskaitoje neįrašyti, charakterizuojami teigiamai, V. T. ir D. Š. dirba, R. Z. registruotas Darbo biržoje. Nusikalstamos veikos padarytos iki 2012-04-01, t. y. prieš ketverius metus, duomenų, kad po šių veikų padarymo kaltinamieji būtų padarę analogiškų ar kitų kokių nors nusikalstamų veikų, byloje nėra. Įvertinęs kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, aplinkybes bei pavojingumą visuomenei, taip pat atsižvelgęs į kaltinamųjų asmenybes bei kitas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad R. Z. už BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 220 str. 1 d. (trys veikos) numatytus nusikaltimus skirtinos sankcijose numtytos bausmės – baudos, o už BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, V. T. ir D. Š. už padarytus nusikaltimus skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – baudos. Bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei numatyti vidurkiai.
Kaltinamiesiems R. Z. ir V. T. paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 ir 5 d. 1 p. Į kaltinamajam R. Z. paskirtos bausmės laiką įskaitomas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-02-19 iki 2012-02-20 (1 para).
Atsižvelgęs į tai, kad R. Z. nusikalto pirmą kartą, nėra baustas administracine tvarka, nėra duomenų, jog po šių veikų padarymo jis būtų padaręs analogiškų ar kokių nors kitokių nusikalstamų veikų, kas rodo, kad jis nėra pavojingas visuomenei, jog dėl vienos jam inkrumuojamos veikos padarymo jis visiškai pripažino savo kaltę, o dėl kitų jam inkriminuojamų veikų padarymo jis pripažino objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, taip pat įvertinus tai, jog jo padarytos veikos tarpusavyje susijusios, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. ir R. Z. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai, todėl kaltinamajam, įvertinus nusikalstamų veikų sunkumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Civilinių ieškinių išsprendimas
Pažymėtina, kad priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti byloje pareikštus civilinius ieškinius (BPK 115 str. 1 d., 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p.). Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas.
Panevėžio apskrities VMI pareiškė R. Z. civilinį ieškinį dėl 131 110 Lt PVM mokesčio ir 93 651 Lt pelno mokesčio, iš viso 224 761 Lt, nesumokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip matyti iš civilinio ieškinio, jo reikalavimo pagrindas nurodomas PVM ir pelno mokesčio nesumokėjimas, o kuo konkrečiai grindžiamas žalos dydis, iš ieškinio nėra aišku. VMI ieškinyje nurodė, kad valstybė dėl R. Z. neteisėtų veiksmų negavo 131 110 Lt PVM ir 93 651 Lt pelno mokesčio. Tačiau, kaip konkrečiai šios sumos buvo apskaičiuojamos, iš civilinio ieškinio nėra aišku, todėl negalima patikrinti, ar civilinio ieškinio reikalavimas ir kokia apimtimi yra susiję su R. Z. nusikalstamų veikų padarimu, juolab kad šiuo nuosprendžiu R. Z. dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra išteisintas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. 2012-05-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Šioje bankroto byloje VMI yra įtraukta į kreditorių sąrašą ir 2014-03-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas 681 912,80 Lt sumai, į kurią įeina UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (į šį laikotarpį patenka R. Z. pareikštų kaltinimų laikotarpiai) neįvykdytos mokestinės prievolės, tarp jų PVM ir pelno mokesčiai, valstybės, savivaldybių fondų biudžetams. Taigi VMI bankroto byloje jau yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą dėl visų UAB (duomenys neskelbtini) mokestinių prievolių, įskaitant PVM ir pelno mokesčius, neįvykdymo ir šis reikalavimas įsiteisėjusiu sprendimus yra patvirtintas. Be to, remiantis BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorės VMI prašymu, visas 681 912,80 Lt reikalavimas įsiteisėjusia 2014-06-09 Panevėžio apygardos teismo nutartimi perleistas VĮ Turto bankui. Dėl išdėstytų aplinkybių VMI civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 113 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6, 7 d., 41 str. 1 d., 48 str., 296 str. 1 d. 12 p.).
Byloje civilinį ieškinį yra pareiškęs ir BUAB (duomenys neskelbtini) administratorius, kuris prašo iš R. Z. priteisti civilinio ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) naudai 776 843,51 Lt, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Civilinis ieškinys yra grindžiamas tuo, kad R. Z. pasisavino 141 512 Lt, kurie buvo pervesti į jo žmonos V. Z. sąskaitą, 20 000 Lt, kuriuos jis gavo iš G. Š., 122 912,66 Lt pagal išrašytą P. K. įmonės (duomenys neskelbtini)sąskaitą, 51 331,73 Lt pagal išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, 101 087,12 Lt pagal išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir 340 000 Lt, kuriuos jis paėmė iš kasos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už prekes. Tačiau pažymėtina, kad prokuroras teisme atsisakė R. Z. buvusių kaltinimų dėl 141 512 Lt, pervestų į jo žmonos sąskaitą, ir 340 000 Lt, paimtų iš kasos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už prekes, pasisavinimo. Taigi R. Z. dėl 141 512 Lt ir 340 000 Lt pasisavivinimo nebebuvo kaltinamas. Dėl G. Š. jam sumokėtų 20 000 Lt pasisavinimo R. Z. apskritai nebuvo kaltinamas, o dėl 122 912,66 Lt, 51 331,73 Lt ir 101 087,12 Lt pagal išrašytas sąskaitas faktūras pasisavinimo R. Z. šiuo nuosprendžiu išteisintas BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu. Atsižvelgus į tai, BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Byloje esantys originalūs apskaitos dokumentai: UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) įrangos pirkimo-pardavimo sutartys, PVM sąskaita faktūra, sąmata, perdavimo aktas dėl baseino įrangos pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros, perdavimo aktas dėl UAB (duomenys neskelbtini) sandorių su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos, dokumentai dėl UAB (duomenys neskelbtini) sandorių su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos (dėl UAB (duomenys neskelbtini)), dokumentai dėl sandorių su UAB (duomenys neskelbtini), K. įmone (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), R. Z. avanso apyskaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami prie bylos.
Teismas, vadovaudamasis BPK 303-305, 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d. (trys veikos), 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir jam paskirti busmes:
pagal BK 220 str. 1 d. (dėl 3471 Lt PVM sumokėjimo išvengimo) – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą,
pagal BK 220 str. 1 d. (dėl 36 611 Lt pelno mokesčio sumokėjimo išvengimo) – 15 MGL (564,90 Eur) baudą,
pagal BK 220 str. 1 d. (dėl 79 854 Lt PVM sumokėjimo išvengimo) – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą,
pagal BK 222 str. 1 d. – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą,
pagal BK 300 str. 1 d. – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą,
pagal BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimą vieniems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., R. Z. pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirti subendrintą vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, po to šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 220 str. 1 d. (trys veikos) ir 222 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir R. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieniems metams šešiems mėnesiams ir 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 8 p., R. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieniems mėtams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str., į R. Z. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-02-19 iki 2012-02-20 (1 parą).
R. Z. pagal BK 183 str. 2 d. išteisinti, kaip nepadarius jam šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., ir jam paskirti bausmes:
pagal BK 222 str. 1 d. – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą,
pagal BK 223 str. 1 d. – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą,
pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. – 35 MGL (1286,95 Eur) dydžio baudą,
pagal BK 300 str. 1 d. – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., V. T. pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. ir 300 str. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirti 35 MGL (1286,95 Eur) dydžio baudą, po to šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 222 str. 1 d. ir 223 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir V. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
V. T. pagal BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. bei BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., išteisinti, kaip nepadarius jam šių veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
D. Š. pripažinti kalta pagal BK 222 str. 1 d. ir jai paskirti 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.
D. Š. pagal BK 24 str. 6 d., 207 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadarius jai šių veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus ir Panevėžio apskrities VMI pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.
Originalius apskaitos dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) rangos sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras, sąmatą, perdavimo aktą dėl baseino įrangos pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras, perdavimo aktą dėl UAB (duomenys neskelbtini) sandorių su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitas, dokumentus dėl UAB (duomenys neskelbtini) sandorių su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitas (dėl UAB (duomenys neskelbtini)), dokumentus dėl sandorių su UAB (duomenys neskelbtini), K. įmone (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), R. Z. avanso apyskaitas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
R. Z. taikomą nuosavybės teisės apribojimą į jo turtą (132 000 Lt (38 230 Eur) vertės) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nedalyvavusių nuteistųjų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.
Teisėjas Pranas Šimkus