Civilinė byla Nr. e3K-3-297-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02555-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4, 2.8.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DrivingEd“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DrivingEd“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos medija“ ir Čekijos įmonei „Biz_Line.eu spol. s r. o.“ dėl autorių teisių pažeidimo, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, kompensacijos priteisimo, uždraudimo naudoti domeną ir domeno perdavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklų savininko teisių gynimą, teismo nešališkumo principą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „DrivingEd“ prašė uždrausti atsakovėms UAB „Baltijos medija“ ir Čekijos įmonei „Biz_Line.eu spol. s. r. o.“ savo veikloje naudoti ieškinyje nurodytus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) bilietus, į kuriuos autorių turtinės teisės priklauso ieškovei; priteisti solidariai iš atsakovių 19 000 Eur kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; neatlygintinai perduoti ieškovei domeno ketbilietas.lt vardo registraciją; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Nurodė, kad ji yra nacionalinio vaizdinio prekių ženklo  (reg. Nr. 69333) savininkė. Prekių ženklo paraiška pateikta 2012 m. lapkričio 21 d., ženklas registruotas 2014 m. liepos 29 d. Prekių ženklas registruotas 41 klasės – švietimo, mokymo, pramogų, sportinės ir kultūrinės veiklos paslaugoms. Ieškovė taip pat yra nuo 2007 m. lapkričio 12 d. registruoto domeno ketbilietai.lt naudotoja. Domeno vardu žymimoje ieškovės administruojamoje interneto svetainėje ieškovė plėtoja verslą – registruotiems vartotojams už užmokestį arba neatlygintinai, priklausomai nuo naudojamos versijos, suteikia galimybę naudotis Kelių eismo taisyklių bilietais – specialiai sukurtais testais, kurie skirti asmenims, norintiems praktikuotis, mokytis ir pasirengti Kelių eismo taisyklių egzaminui, kurį būtina išlaikyti siekiantiems gauti vairuotojo pažymėjimą, arba asmenų, turinčių vairuotojo pažymėjimus, turimoms žinioms tikrinti, joms gerinti.

4.       Atsakovės Čekijos įmonės „Biz_Line.eu spol s r. o“ vardu yra registruotas domenas ketbilietas.lt, kurį ji įgijo 2017 m. spalio 27 d. sutarties su atsakove UAB „Baltijos medija“ pagrindu. Atsakovė UAB „Baltijos medija“ domeną ketbilietas.lt įregistravo po to, kai 2017 m. kovo 22 d. įgijo nuosavybės teises į jį. Atsakovė UAB „Baltijos medija“ taip pat yra nacionalinio vaizdinio prekių ženklo  (reg. Nr. 78202)savininkė. Prekių ženklo paraiška pateikta 2017 m. spalio 6 d., registracijos data – 2018 m. balandžio 12 d., prekių ženklas šalia 42 klasės paslaugų yra registruotas 41 klasės – švietimo, mokymo, pramogų, sportinės ir kultūrinės veiklos paslaugoms.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėtai, pažeisdamos ieškovės, kaip autorių teisių turėtojos, prekių ženklo savininkės ir domeno valdytojos, teises, savo veikloje naudoja žymenį „ketbilietas“, šį žymenį įregistruodamos kaip interneto domeną ketbilietas.lt tai pačiai veiklai, kurią vykdo ieškovė, o su domeno vardu susietoje interneto svetainėje savo komercinei veiklai naudoja KET bilietus, sudarytus iš ieškovės autorių teisėmis saugomo turinio. Tokie atsakovių veiksmai taip pat laikytini nesąžininga konkurencija, kuri draudžiama pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Baltijos medija“ 4000 Eur, o solidariai iš atsakovių UAB „Baltijos medija“ bei Čekijos įmonės „Biz_Line.eu spol. s r. o.“ – 3000 Eur dydžio kompensaciją bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat atmetė kitą ieškinio reikalavimų dalį.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovės nurodomi testai sudaryti iš individualiai bendras teisines taisyklių normų nuostatas vaizduojančių, kūrybiškai taisyklių normoms pritaikomų ir jas atspindinčių konkrečių eismo situacijų bei techninių problemų pateikimo schemų, jas iliustruojančių paveikslėlių, susijusių klausimų, reikalingų žinioms patikrinti. Tokių schemų, paveikslėlių su jais derančiais klausimais sukūrimas ir derinimas yra kūrybinė veikla, kurios rezultatas yra kūrinys, suteikiantis autoriui ar autorių teisių turėtojui (ieškovei) atitinkamas teises, saugomas pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) nuostatas.

8.       Kadangi 2017 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra pakankamas įrodymas, kad atsakovės Čekijos įmonės „Biz_Line.eu spol. s r. o.“ interneto svetainėje www.ketbilietas.lt buvo naudojamas (viešai skelbiama ir platinama parduodant, kaip tai suprantama pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalį) ne mažiau kaip 41 testas KET egzaminų bilietų forma, kurių turinys yra ieškovei priklausančių autorių teisių objektas, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovių įpareigojimo nutraukti ieškovės autorių turtines teises pažeidžiančius veiksmus turi būti tenkinamas.

9.       Teismas nustatė, kad žodinis žymuo „ketbilietas“ yra atsakovės UAB „Baltijos medija“ nacionalinio vaizdinio prekių ženklo KETBILIETAS (registracijos Nr. 78202) sudėtinis elementas. Ieškovė šio prekių ženklo registracijos ir jo naudojimo teisėtumo neginčija.

10.       Ieškovei atsakovių nesąžiningumą naudojant domeną ketbilietas.lt grindžiant šio domeno žymens „ketbilietas“ klaidinamu panašumu į jos registruoto nacionalinio vaizdinio prekių ženklo Nr. 69333 žodinį elementą, atsakovė, atsikirsdama ieškovės ankstesnio prekių ženklo žodinio žymens skiriamojo požymio nebuvimu, nepareiškė priešieškinio, reikalaudama pripažinti tokį žymenį nesaugomu prekių ženklo elementu pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 8 straipsnį.

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos PŽĮ 8 straipsnio nuostatas teismas gali taikyti ir nesant atsakovo priešieškinio reikalavimo, t. y. teismas gali ex officio (pagal pareigas) (net ir nesant suinteresuotosios šalies ieškinio, priešieškinio, ar apeliacinio skundo) pripažinti nesaugomais prekių ženklą sudarančius elementus, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012). Tuo tarpu naujoji Prekių ženklų įstatymo redakcija expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nebereikalauja pareiškėjo arba ženklo savininko prašymo, siekiant, kad atskiri prekių ženklo elementai būtų pripažinti nesaugomais. Tokius (nesaugomus) ženklo elementus teismas gali nustatyti spręsdamas šalių ginčą dėl prekių ženklo savininko teisių apimties.

12.       Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais atsakovių atsikirtimus, kad ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „ketbilietai“, imamas atskirai, yra nesaugomas elementas, nes neturi skiriamojo požymio, yra aprašomasis ieškovės teikiamų paslaugų atžvilgiu ir negali būti pats savaime įregistruotas kaip prekių ženklas. Todėl ieškovė neturi išimtinių teisių į šį žymenį.

13.       Žodinis žymuo „ketbilietai“, nevertinant jo užrašymo ieškovės prekių ženkle būdo, suprantamas kaip sudurtinis žodis, sudarytas iš dviejų žodžių – „KET“ ir „bilietai“. Ieškovės nesutikimą, kad žymuo KET yra visuotinai žinomas termino „kelių eismo taisyklės“ trumpinys, paneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje bei 3 straipsnio 2 dalyje vartojamas KET trumpinys. Žodis „bilietas“ junginyje su KET yra plačiai paplitęs Kelių eismo taisyklių mokymo ir žinių patikrinimo testams, mokomajai Kelių eismo taisyklių medžiagai apibūdinti ir nedviprasmiškai taip suprantamas. Kadangi junginys „ketbilietai“ tiesiogiai aprašo 41 klasės paslaugas (švietimo, mokymo, pramogų, sportinės ir kultūrinės veiklos paslaugas), todėl vien kaip žodinis žymuo negali būti šioms paslaugoms registruojamas kaip prekių ženklas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tokią išvadą patvirtina ir byloje pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) Prekių ženklų ir dizaino skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas dėl paraiškos Nr. 2018 013, kuriuo atsisakyta registruoti žodinį prekių ženklą „ketbilietas“.

14.       Pagal ankstesnės redakcijos PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prekių ženklo savininkui suteikiamos teisės nesuteikė ženklo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį: prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas. Pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 14 straipsnio 1 dalies b punktą, įsigaliojusį 2017 m. spalio 1 d., ir pagal šią reglamento normą atitinkantį naujai įsigaliojusio PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę veiklą naudoti žymenis arba nuorodas, neturinčius skiriamųjų ženklo požymių arba susijusius su prekių ar paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ar paslaugų charakteristikomis.

15.       Todėl ieškovei, neturinčiai išimtinių teisių į žodinį žymenį „ketbilietai“, ieškinį grindžiant teisės į šį žymenį pažeidimu, ieškinys dėl prekių ženklo savininko teisių gynybos atmetamas ir reikalavimas perduoti ieškovei domeną netenkinamas.

16.       Ieškinys dėl domeno perdavimo, grindžiamas 2004 m. balandžio 28d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 874/2004 (toliau – ir Reglamentas 874/2004), taip pat negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės domenas ketbilietas.lt registruotas ir naudojamas kartu su prekių ženklu, kurio elementas yra tas pats žymuo „ketbilietas“, o atsakovė realiai vykdo Kelių eismo taisyklių testų bandymų paslaugos pardavimo veiklą, pripažino, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės domenas, esant registruotam atsakovės prekių ženklui, buvo registruotas turint nesąžiningų ketinimų, kaip tai suprantama pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalį. Be to, ieškovei yra kliūčių reikšti pretenzijas dėl nesaugomo žymens naudojimo ir ji negali pagrįsti savo ankstesnės teisės, kaip ji suprantama pagal Reglamento 874/2004 10 straipsnio 1 dalį. Tačiau tokia išvada neapima aplinkybių, ar sąžiningai buvo vykdoma atsakovių veikla pažeidžiant ieškovės autorių teises.

17.       Ieškinys dėl domeno ketbilietas.lt registracijos ir naudojimo nesąžiningumo grindžiamas ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ieškovei nurodant, kad nesąžininga konkurencija pasireiškė į ieškovės prekių ženklo žymenį „ketbilietai“ panašaus atsakovių savavališku žymens „ketbilietas“ naudojimu, atsakovėms siekiant pasinaudoti ieškovės ženklo ar žymens reputacija, taip susilpninant ieškovės naudojamo žymens skiriamąjį požymį. Tačiau ieškovės nurodoma norma reikalauja ieškovės naudojamo ankstesnio žymens skiriamojo požymio buvimo, o tokio požymio ieškovės prekių ženklo žymuo „ketbilietai“ neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, grindžiamą Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio pažeidimu.

18.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvo pažeista ieškovės turima autorių turtinė viešo paskelbimo teisė (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir atgaminimo bei platinimo teisės (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai), pripažino, kad, vadovaujantis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ji turi teisę į ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio kompensaciją. Spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė 2017 m. spalio 6 d. pretenzijoje nenurodė savo autorių turtinių teisių pažeidimo, todėl negali remtis atsakovių informavimo apie autorių teisių pažeidimą faktu ir po to vykusiu tolesniu autorių teisių pažeidimu kaip atsakovių tyčinės kaltės formos patvirtinimu. Teismas sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovės iki ieškinio pareiškimo žinojo arba privalėjo žinoti apie svetainės turinio naudojimo neteisėtumą.

19.       Tačiau teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nuo interneto svetainės pardavimo momento atsakoves siejo bendri veiksmai dėl žalingų pasekmių. Atsakovei UAB „Baltijos medija“ pardavus domeną ir interneto svetainę atsakovei Čekijos įmonei „Biz_Line.eu spol. s r. o.“, vyko atsakovių glaudus bendradarbiavimas vykdant komercinę veiklą svetainėje www.ketbilietas.lt, abi atsakovės gavo iš tokios veiklos pajamų, jų bendrais veiksmais buvo palaikomas interneto svetainės www.ketbilietas.lt veikimas, į šią svetainę buvo keliamas, viešai skelbiamas, atgaminamas ir platinamas ieškovės autorių teisių saugomas turinys. Todėl atsakovėms turi būti taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis).

20.       Teismas nustatė, kad atsakovė Čekijos įmonė „Biz_Line.eu spol. s r. o.“ pašalino iš savo svetainės visą neteisėtą turinį 2018 m. sausio 26 d. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Baltijos medija“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. spalio 27 d., o abi atsakovės – nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. sausio 26 d. neteisėtai komercinės naudos tikslais savo veikloje naudojo ieškovės autorių teisėmis saugomus kūrinius, taip pažeidė ieškovės turimas autorių teises.

21.       Byloje pateikti UAB „Paysera“ mokėjimo sistemos įrodymai patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovė UAB „Baltijos medija“ surinko 6330,85 Eur, o už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. – 12 314,18 Eur. Be to, per abu laikotarpius surinkta 2087,89 Eur SMS žinutėmis. Panašius duomenis (14 640,66 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn.) pateikė ir atsakovė UAB „Baltijos medija“.

22.       Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina 41 ieškovės KET bilieto turinio naudojimą, o tai sudaro apie 10 procentų visų atsakovių komercinėje veikloje naudojamų testų. Atsakovėms naudojant ieškovės kūrinius kartu su savo viešai skelbiamu, atgaminamu ir platinamu turiniu, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokią įtaką ieškovės kūrinių paskelbimas, atgaminimas ir platinimas turėjo atsakovių verslui. Atitinkamo procento nuo bendrų atsakovių pajamų apskaičiavimas tokiu atveju nebūtų teisingas ir neturėtų atgrasančio poveikio. Komerciškai sėkmingo turinio, kurį sudarė ieškovės autorių teisėmis saugomi kūriniai, naudojimas ne tik savaime leido atsakovėms gauti pajamų iš pačių ieškovės kūrinių viešo skelbimo, atgaminimo ir platinimo. Tokie kūriniai, pats jų buvimas atsakovių interneto svetainėje neabejotinai darė poveikį bendram atsakovių išplatinamų bilietų kiekiui. Todėl teismas nusprendė kompensacijos dydį parinkti atsižvelgdamas į tokį poveikį bendrai atsakovių veiklos sėkmei, o ne skaičiuodamas izoliuotą procentinį rezultatą. Dėl to teismas sprendė, kad iš atsakovės UAB „Baltijos medija“ už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. spalio 27 d. ieškovei turi būti priteista 4000 Eur dydžio kompensacija, o už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. sausio 26 d. iš abiejų atsakovių solidariai – 3000 Eur dydžio kompensacija.

23.       Patenkinus ieškinio reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas nusprendė nepaskirstyti šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis).

24.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

25.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors Reglamentas 874/2004 nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą dėl domeno su plėtiniu .lt., o ne .eu, tačiau jo nuostatos aktualios, kai sprendžiama dėl domeno vardo registracijos neatlygintino perdavimo ieškovei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prekių ženklo žodinis žymuo „ketbilietai“ yra nesaugomas ir ieškovė neturi išimtinių teisių į šį žymenį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji siekė pagrįsti, kad jos prekių ženklas buvo plačiai ir ilgą laiką reklamuotas, todėl turi skiriamąjį požymį bei yra atpažįstamas vartotojų, nepaneigia, kad žodinį žymenį „ketbilietai“ Lietuvos vartotojai supranta kaip sudarytą iš dviejų žodžių „KET“ ir „bilietas“. Žodžių junginys „KET bilietas“ ar „KET bilietai“ yra visuotinai vartojamas bendrinis terminas Kelių eismo taisyklių testams, egzaminams ar paruošiamajai medžiagai bei testams Kelių eismo taisyklių egzaminų laikymui apibūdinti. Taigi, toks žodžių junginys vien kaip žodinis žymuo, tiesiogiai aprašantis 41 klasės (švietimo, mokymo, pramogų, sportinės ir kultūrinės veiklos) paslaugas, neturi jokio skiriamojo požymio šių paslaugų atžvilgiu ir negali atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos – atskirti vieno asmens paslaugų nuo kito asmens paslaugų. Šią išvadą patvirtina ir byloje pateiktas VPB 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas dėl paraiškos Nr. 2018 013, kuriuo atsisakyta registruoti žodinį prekių ženklą „Ketbilietas“. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus dėl negalėjimo remtis minėtu VPB sprendimu.

27.       Nagrinėjamoje byloje atsakovės nereiškė priešieškinio, tačiau savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus, be kita ko, grindė ir tais argumentais, kad ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „ketbilietai“ pripažintinas nesaugotinu. Nors ieškovė kreipėsi į teismą tuo metu, kai dar galiojo ankstesnės redakcijos PŽĮ, kuriame nuostatų formuluotė dėl nesaugomų ženklo elementų skiriasi nuo dabar galiojančios įstatymo redakcijos, vien dėl šios priežasties negalima atmesti atsakovių argumentų, su kuriais teismas sutinka. Šiuo atveju keliamas klausimas dėl ieškovės prekių ženklo suteikiamos apsaugos apimties. Tiek pagal ankstesnįjį (PŽĮ 8 straipsnis), tiek pagal dabar galiojantį (PŽĮ 6 straipsnis) teisinį reglamentavimą prekių ženklo elementai, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai, teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė neturi išimtinių teisių į savo prekių ženklo elementą – žodinį žymenį „ketbilietai“, padarė išvadą, kad panašaus žymens naudojimas atsakovės domeno pavadinime nepažeidžia ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių, įtvirtintų PŽĮ. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nepagrindė savo ankstesnės teisės, kaip ji suprantama pagal Reglamento 874/2004 10 straipsnio 1 dalį. Dėl to, nesant vienos iš būtinų sąlygų, nustatytų Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo atsakovės domeno vardą perduoti ieškovei. 

29.       Kadangi ieškovė neturi išimtinių teisių į žodinį žymenį „ketbilietai“ Reglamento 874/2004 10 straipsnio 1 dalies prasme, atsakovių (ne)sąžiningumo naudojantis ginčo domeno vardu, kaip kitos būtinos sąlygos pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalį, nustatymas neturi reikšmės šios teisės normos taikymo pagal analogiją aspektu.

30.       VPB 2019 m. vasario 14 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės protestas ir atsakovės UAB „Baltijos medija“ prekių ženklo „KET bilietas.lt“ registracija Nr. 78202 pripažinta negaliojančia 41 klasės paslaugoms „švietimas, mokymas, pramogos, sportinė ir kultūrinė veikla“, neprieštarauja minėtoms teismo išvadoms, kadangi minėtame VPB ginčo nagrinėjime savo poziciją išreiškė tik ieškovė, o klausimas dėl jos išimtinių teisių į prekių ženklo elementą – žodinį žymenį „ketbilietai“ –  turėjimo tame procese nebuvo keliamas ir sprendžiamas. Be to, VPB 2018 m. gegužės 21 d. sprendime pripažino, kad žodinis žymuo, sudarytas iš žodžių „KET“ ir „bilietas“ (ar „bilietai“) junginio, ženklui nesuteikia jokio skiriamojo požymio, todėl toks žymuo kaip prekių ženklas neregistruotinas.

31.       Ieškovės nurodyta teismų praktika dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kai siekiama pasinaudoti kito ūkio subjekto pasiekimais, reputacija ar įdirbiu, nėra aktuali, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi teisės pasisavinti žodinio žymens, kuris tiesiogiai apibūdina teikiamas paslaugas. Dėl to ir ieškovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas ilgą laikotarpį trukęs prekių ženklo ir domeno reklamavimas įvairiomis priemonėmis, jų žinomumo didinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės siekė nesąžiningai pasinaudoti ieškovės reputacija ar įdirbiu, naudodamos panašų domeno vardą analogiškoms paslaugoms teikti. Tai, kad atsakovės kaip raktažodį naudoja žodžių junginį „Ket bilietai“, nelaikytina nesąžiningos konkurencijos veiksmu, nes toks žodžių junginys laikomas bendriniu terminu, šiuo atveju apibūdinančiu pačią paslaugą.

32.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ATGTĮ 82 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl šios normos taikymo, įvertino visas konkrečiu atveju reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nustatė ir atsakovių atžvilgiu paskirstė teisingo dydžio kompensacijas.

33.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys yra iš esmės vienodo dydžio. Kadangi šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudos šiuo atveju turėtų būti vertinamos panašiai, todėl, atitinkamai sumažinęs ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai ir pagrįstai nusprendė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims vienai iš kitos.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, atmetus tiek ieškovės, tiek ir atsakovių apeliacinius skundus, nėra pagrindo šalims vienai iš kitos priteisti patirtų išlaidų už atsiliepimus į apeliacinius skundus, kurie pagal advokatų darbo ir laiko sąnaudas šiuo atveju taip pat turėtų būti vertinami iš esmės vienodai, atitinkamai sulyginant šias išlaidas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

III.        Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35.       Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo perduoti ieškovei ginčo domeno vardo (ketbilietas.lt) registraciją atmetimo ir perduoti civilinę bylą dėl šios reikalavimo dalies iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (arba pirmosios instancijos teismui). Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

35.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimą nustatančias CPK 176–185 straipsnių normas, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tai turėjo tiesioginės įtakos visiškai nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui:

35.1.1.                      teismai jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė savo išvados, kad „žodis „bilietas“ junginyje su KET yra plačiai paplitęs apibūdinti Kelių eismo taisyklių mokymo ir žinių patikrinimo testus, mokomąją Kelių eismo taisyklių medžiagą ir nedviprasmiškai taip suprantamas“, taip pat išvados, kad „žodžių junginys „KET bilietas“ ar „KET bilietai“ yra visuotinai naudojamas bendrinis terminas Kelių eismo taisyklių testams, egzaminams ar paruošiamajai medžiagai bei testams Kelių eismo taisyklių egzaminų laikymui apibūdinti“, kurios nulėmė teismo išvadą, jog žymuo „ketbilietai“ neturi skiriamojo požymio, yra pripažįstamas bendriniu terminu, todėl yra nesaugomas;

35.1.2.                      teismai visiškai nepasisakė ir neįvertino ieškovės pateiktų dažną žymens „ketbilietai“ naudojimą (ilgalaikį naudojimą, reklamą, žinomumą ir turimą reputaciją) patvirtinančių įrodymų, kurie būtų turėję įtakos sprendžiant dėl prekių ženklo savininko teisių apsaugos apimties ir (arba) apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų:

(i)                      byloje buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad žymuo „ketbilietai“ buvo naudojamas nuo 2007 m., o nuo 2009 m. pabaigos domeno vardas ketbilietai.lt buvo pradėtas atpažinti vartotojų ir buvo publikuojamas viešoje erdvėje, straipsniuose didžiausiuose interneto naujienų portaluose ir pan. Byloje buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės naudotą komunikaciją socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Google Plius“, duomenys apie reklaminius stendus „Velomaratonas“ ir saugaus eismo renginiuose, reklamą interneto puslapiuose, naujienlaiškius, reklaminius plakatus bibliotekose, reklamas mokykliniuose sąsiuviniuose, kalėdiniuose sveikinimuose, ant vairavimo mokyklų automobilių ir kt. Šiais įrodymais ieškovė įrodinėjo, kad žymuo „ketbilietai“ būtent dėl jos veiksmų turi reputaciją bei yra įgijęs skiriamąjį požymį, yra atpažįstamas ir žinomas vartotojų;

(ii)                      teismas nepasisakė dėl vartotojų klaidinimo, įvykusio dėl atsakovių veiksmų, ir faktinius suklaidinimo veiksmus įrodančių vartotojų elektroninių laiškų, kurie patvirtina, kad vartotojai painiojo ieškovės ir atsakovių teikiamas paslaugas. Šie įrodymai būtų pagrindę aplinkybes, kad domenas ketbilietas.lt buvo naudojamas nesąžiningai, kenkiant ieškovės susikurtai reputacijai;

(iii)                       apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė nepaneigė, jog žodinis žymuo „ketbilietas“ yra visuotinai naudojamas bendrinis terminas, nepaneigė ieškovės argumentų, jog būtent dėl jos ilgalaikių veiksmų ir investuotų lėšų į žymens „ketbilietai“ reklamą, į šio žymens žinomumo didinimą toks žymuo išpopuliarėjo ir tapo plačiai žinomas bei naudojamas;

(iv)                      skirtingai nuo kitų naudotojų atsakovės naudoja žymenį „ketbilietas“ kaip pagrindinį savo verslo, savo teikiamų paslaugų identifikatorių (interneto svetainės adresą, per kurį teikiamos tokios paslaugos), o tai nėra naudojimas skleidžiant informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009);

(v)                       teismas nepagrįstai savo išvadą dėl žymens pripažinimo bendriniu terminu pagrindė VPB 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu dėl paraiškos Nr. 2018 013, kuriuo atsisakyta registruoti žodinį prekių ženklą „ketbilietas“, nes šis sprendimas priimtas byloje nedalyvaujančio asmens atžvilgiu. Šį įrodymą paneigia VPB 2019 m. vasario 14 sprendimas, kuriuo, tenkinant ieškovės protestą, buvo panaikintas atsakovės UAB „Baltijos medija“ prekių ženklas, taip patvirtinant, kad ieškovės prekių ženklas kartu su jame esančiu žodiniu elementu „ketbilietai“ yra saugomas pagal PŽĮ.

35.1.3.                      Pirmosios instancijos teismas buvo iš anksto nusistatęs dėl to, kad ieškovės prekių ženklas neturi skiriamojo požymio. Ieškovė šiais argumentais rėmėsi apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Tokiu būdu bylą išnagrinėję teismai pažeidė esminius civiliniame procese galiojančius rungtyniškumo, betarpiškumo, teisėtumo principus (CPK 12, 14, 17 straipsniai):

(i)                      teismas jau 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išreiškė savo numanomą poziciją dėl bylos baigties, nurodydamas, kad ieškovės nacionalinis prekių ženklas KET BILIETAI (reg. Nr. 69333), preliminariai vertinant, turi labai silpną skiriamąjį požymį, jo žodinis elementas yra aprašomojo pobūdžio;

(ii)                      bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjas 2018 m. balandžio 30 d. parengiamojo posėdžio metu ir 2018 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu užsiminė, kad žymuo „ketbilietai“ turi nestiprų skiriamąjį požymį ir negali būti saugomas.

35.2.                      Aiškindami ir taikydami Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) suformuotos praktikos:

35.2.1.                      Nei kasacinio teismo praktikoje, nei ESTT praktikoje nėra suformuluotos tokios aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurią aprašomojo pobūdžio žymuo komercinėje veikloje negali įgyti reputacijos dėl naudojimo ir negali būti ginamas remiantis nesąžiningą konkurenciją ribojančiomis teisės normomis:

(i)                      Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio norma yra ginamos ūkio subjekto, savo veikloje naudojančio prekių ženklą, kuris paslaugų ar prekių rinkoje turi tam tikrą reputaciją, yra žinomas, išskirtinis ar turi tam tikrą vertę, teisės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui nėra būtina įrodyti pirkėjų suklaidinimo faktą. Šiuo atveju turi būti nustatyta, kad savarankiškai naudojamas žymuo yra panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą ar prekių ženklą, kuris yra žinomas, išskirtinis ar turi tam tikrą vertę, ir nustatyta viena iš papildomų sąlygų: tokio ženklo naudojimas gali sukelti painiavą arba sumenkinti (susilpninti) kito ūkio subjekto skiriamąjį požymį, arba, naudojant panašų žymenį, siekiama pasinaudoti kito ūkio subjekto reputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009);

(ii)                      atsakovės siekia minimaliomis investicijomis kaip įmanoma greičiau pasinaudoti ieškovės įdirbiu sukurtu reputaciją turinčiu prekių ženklu ir iš jo pasipelnyti. Ši situacija atitinka kasacinio teismo ir ESTT praktikoje suformuluotą komercinio magnetizmo sąvoką, kai pasinaudojama kitam asmeniui priklausančio prekių ženklo sukurtu žinomumu, išskirtinumu, geru vardu bei reputacija, t. y. neteisėtai pasinaudojama kito pasiekimais (vadinamoji „free riding“ teorija), taip yra gaunama vadinamoji neuždirbta ir netgi nesąžininga nauda, taip pat silpninamas ir blankinamas kitam asmeniui priklausančio ženklo skiriamasis požymis (išskirtinumas), neretai ir geras vardas, reputacija bei vertė, kuri asocijuojasi su tuo prekių ženklu (vadinamoji „dilution“ teorija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; ESTT 1999 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje C-375/97; 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje C-39/97; 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje C-425/98; 2003 m. sausio 9 d. sprendimą byloje C-292/00 ir kt.);

(iii)                      ESTT praktikoje nereikalaujama, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir trečiųjų asmenų naudojamo žymens panašumo laipsnis būtų toks didelis, kad suinteresuotoji visuomenė galėtų juos supainioti. Pakanka, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir žymens panašumo laipsnis lemtų, jog suinteresuotoji visuomenė pastebėtų ryšį tarp žymens ir prekių ženklo (ESTT 2009 m. birželio 18 d. sprendimas byloje C-487/07);

(iv)                      ES lygmeniu pripažįstama, kad nesąžiningos konkurencijos atveju nebūtina, jog ieškovas įrodytų faktinę žalą jo interesams ar tokios žalos dydį, tačiau būtina, kad jis pagrįstų esant prima facie (akivaizdžią) riziką (kuri negali būti vien hipotetinė), jog atsakovas savo veiksmais gaus nesąžiningą naudą, pakenks ieškovo ar jo žymens reputacijai arba susilpnins tokio žymens skiriamąjį požymį (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje T-47/06);

(v)                      nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas spręsti dėl Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kadangi domeno vardas www.ketbilietas.lt atsakovių buvo naudojamas nesąžiningai, sukūrus painiavos galimybę (21 straipsnio 3 dalies d punktas), kuri pasireiškė tuo, kad, siekdamas patekti į ankstesnio domeno vardo savininko interneto tinklalapį, interneto vartotojas, dėl suklydimo suvesdamas domeno vardą į paiešką, patektų į tokiu pačiu ar klaidinamai panašiu domeno vardu pavadintą atsakovės interneto svetainę, taip padidindamas jos lankomumą ir kartu sukurdamas prielaidas atsakovei gauti papildomą komercinę naudą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019); šiame kontekste, sprendžiant dėl painiavos buvimo, teisiškai reikšminga aplinkybė taip pat yra pavadinimo ir ginčijamo domeno vardo savininkų veiklos ir (arba) prekių (paslaugų) pobūdis (žr. ten pat);

(vi)                      ieškovė nesąžiningos konkurencijos veiksmu laikė ne vien tai, kad atsakovės kaip raktažodį „Google“ paieškos sistemoje naudoja žodžių junginį „Ket bilietai“, bet labiau tai, kad tokį žymenį atsakovės pasirinko kaip savo verslo identifikatorių, siekdamos pasinaudoti ieškovės pastangomis sukurta šio žymens reputacija ir žinomumu; 

(vii)                      teismai, spręsdami civilinės atsakomybės klausimą ir pagrįstai pripažindami, kad tarp abiejų atsakovių buvo glaudus bendradarbiavimas, nukreiptas į pajamų gavimą iš interneto svetainės ketbilietas.lt., nepagrįstai nelaikė to nesąžiningos konkurencijos veiksmu, o pripažino tik autorių teisių pažeidimu;

(viii)                      pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, net ir prekių ženklai ar kiti žymenys, turintys aprašomojo pobūdžio elementus, gali būti saugomi nuo neteisėto kopijavimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, panaudojant juos kitų subjektų domenų varduose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Tokių žymenų apsaugai taikoma vadinamoji „stipraus“ ir „silpno“ ženklo apsaugos koncepcija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003 ir kt.). Net teismui pripažinus tam tikrą žymenį nesaugomu elementu prekių ženkle, tokio prekių ženklo savininkas turi teisę ginti savo teises, nustatytas pagal kitus teisės aktus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).

35.3.                      Aiškindami ir taikydami iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios aktualios PŽĮ redakcijos 8 straipsnio nuostatas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinio teismo ir ESTT suformuotos praktikos:

35.3.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo 41 punkte nurodyta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos PŽĮ 8 straipsnio nuostatas teismas gali taikyti ir nesant atsakovės priešieškinio reikalavimo, t. y. teismas gali ex officio pripažinti nesaugomais prekių ženklą sudarančius elementus, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012). Tačiau nurodytose kasacinio teismo nutartyse tokių išaiškinimų nėra pateikta. Kadangi šioje byloje atsakovės priešieškinio nereiškė, teismai neteisėtai konstatavo, kad ieškovės žodinis žymuo „ketbilietas“ yra nesaugomas, nes yra neaprašomasis. Tokiu būdu ieškovės prekių ženklo suteikiama apsauga faktiškai buvo paneigta, netaikant atitinkamos formalios įstatyme nustatytos procedūros (protesto arba ieškinio (priešieškinio).

35.3.2.                      Ginčo santykiams taikytinos PŽĮ redakcijos 39 straipsnis nenustato apribojimų ženklo savininkui, ginant savo pažeistas teises, uždrausti kitiems asmenims naudoti žymenis arba nuorodas, neturinčias skiriamųjų požymių. Tokia nuostata atsirado tik naujojoje įstatymo redakcijoje, kuria šioje byloje nėra pagrindo vadovautis.

35.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs tik dalį ieškinio reikalavimų, turėjo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų proporcingo paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklę, o jų visiškai nepaskirstyti neturėjo pagrindo.

36.       Atsakovė Čekijos įmonė „Biz_Line.eu spol s r. o“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentias:

36.1.                      Kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė įrodymų vertinimą nustatančias CPK 176–185 straipsnio normas, yra nepagrįsti:

36.1.1.                      pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „ketbilietai“, imant atskirai, yra nesaugomas elementas, padarė ištyręs atsakovės atsikirtimus, pateiktus tiek argumentų, tiek įrodymų forma (įrodymai apie raidžių kombinacijos KET naudojimą teismų procesiniuose sprendimuose, publikacijos portale www.delfi.lt, išrašai iš interneto puslapių, duomenys iš prekių ženklų registro, duomenys iš www.google.lt sistemos paieškos), nors jų detaliai ir neaprašė;

36.1.2.                      ištyręs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad žodis „bilietas“ junginyje su KET yra plačiai paplitęs Kelių eismo taisyklių mokymo ir žinių patikrinimo testams, mokomajai Kelių eismo taisyklių medžiagai apibūdinti ir nedviprasmiškai taip suprantamas;

36.1.3.                      teismas sprendime padarytą išvadą, kad KET yra visuotinai žinomas termino „kelių eismo taisyklės“ trumpinys, pagrindė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis;

36.1.4.                      apeliacinės instancijos teismas pats įvertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos komunikacijoje ir reklamoje naudoto žodinio žymens „ketbilietai“ ir padarė pagrįstą išvadą, kad pateikti įrodymai nepagrindė to, jog vartotojai žodinį žymenį „ketbilietai“ sietų išimtinai su ieškovės teikiamomis paslaugomis ir jos prekių ženklu, o ne su Kelių eismo taisyklių bilietų, testų, egzaminų ar užduočių aprašymu;

36.1.5.                      priešingai nei kasaciniame skunde nurodo ieškovė, ji teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ilgalaikių investicijų į žymens „ketbilietai“ reklamą, byloje nebuvo pateikti reklamos užsakymai ir apmokėjimai, pati reklama, todėl teismai negalėjo ir neturėjo vertinti įrodymais nepagrįstų aplinkybių;

36.1.6.                      kasaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismai negalėjo vadovautis VPB 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu, kuriame yra nurodyta, kad žodžių junginys „ketbilietai“ tiesiogiai aprašo švietimo ir mokymo paslaugas, neturi skiriamojo požymio ir negali atlikti pagrindinės prekių ženklo funkcijos. Ieškovė kasaciniame skunde nepagrindžia, kodėl šis įrodymas turėtų būti atmestas;

36.1.7.                      teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą ar nutartį nereiškia, jog teismas privalo analizuoti absoliučiai kiekvieną argumentą ir dėl jo pasisakyti.

36.2.                      Kasacinio skundo argumentai dėl teismo išankstinio nusistatymo yra nepagrįsti, nes jie jau buvo išnagrinėti ir dėl jų buvo pasisakyta sprendžiant nušalinimo klausimą. Parengiamojo teismo posėdžio ir teismo posėdžio metu teisėjo išsakytais argumentais buvo siekiama, kad šalys tinkamai pasirengtų bylos nagrinėjimui iš esmės, t. y. ieškovė rinktų ir teiktų papildomus įrodymus dėl prekių ženklo žymens žinomumo, išskirtinumo ir pan., o atsakovė – dėl autorių teisių galimo pažeidimo. Be to, išankstinio teismo nusistatymo nebuvimą įrodo ir tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies.

36.3.                      Teismai turėjo procesinę teisę ex officio spręsti dėl žymens „ketbilietai“ pripažinimo nesaugomu, net ir nesant atsakovės priešieškinio. Kasacinio skundo argumentai dėl PŽĮ redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 31 d., 8 straipsnio normų netinkamo aiškinimo ir taikymo yra nepagrįsti, nes įstatyme nebuvo imperatyviai nustatyta, kad dėl žymens pripažinimo nesaugomu ženklo elementu teismui turėtų būti reiškiamas atskiras reikalavimas ginčo teisenos ar kitokia tvarka. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatęs, jog kombinuotame prekių ženkle esantis žodinis žymuo gali sukelti abejonių dėl suteikiamos ženklo apsaugos apimties, teismas turėtų spręsti dėl ženklo dalies pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesuteikiančiu savininkui išimtinių teisių į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2000; 2003 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012 ir kt.).

36.4.                      Nors ieškovė savo kasaciniame skunde kelia Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo klausimą, tačiau, savo reikalavimą grįsdama nesąžininga konkurencija, prašė jai neatlygintinai perduoti atsakovės domeną ketbilietas.lt, nereikšdama reikalavimo uždrausti ar kitaip apriboti domento naudojimą arba taikyti kitus teisių gynimo būdus pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnį.

36.5.                      Siekdama, kad domenas būtų perduotas neatlygintinai, ieškovė privalėjo įrodyti sąlygas pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalį. Taigi šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio taikymas ir jo aiškinimas nėra reikšmingas, kadangi teismai ieškinio reikalavimą turėjo vertinti tik pagal Reglamento 874/2004 sąlygas.

36.6.                      Kadangi, kaip teisingai konstatavo teismai, ieškovės prekių ženklo žymuo „ketbilietai“ aprašo Kelių eismo taisyklių testus, egzaminus, mokymo paslaugas ir panašiai, neturi išskirtinumo, negali būti pats savaime įregistruotas kaip prekių ženklas ir nėra saugomas, todėl ir ieškovės domenas www.ketbilietai.lt taip pat nesuteikia ieškovei išimtinių teisių į domeno pavadinimo „ketbilietai“ naudojimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi nustatytos ar pripažintos teisės į minėtą pavadinimą pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktą.

36.7.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-969/2019, pateiktą išaiškinimą ir Reglamento 874/2004 nuostatas, ieškovė, grįsdama atsakovės nesąžiningumą Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktu, visų pirma turėjo įrodyti jai nustatytas ar pripažintas teises į domeną ir (ar) prekių ženklo žymenį „ketbilietai“, o jas nustačius – įrodyti savo domeno ir (ar) prekių ženklo žinomumą bei atsakovės tikslą, siekiant komercinės naudos, pritraukti ieškovės interneto naudotojus, naudodama panašų domeną. Šių aplinkybių teismai nenustatė. Priešingai, išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad ieškovė neturi išimtinių teisių į žymenį „ketbilietai“.

36.8.                      Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad būtent jos paslaugos vartotojams, atsiradus atsakovės domenui, buvo sukurta painiavos galimybė dėl to, kad vartotojai išimtinai siekė patekti būtent į ieškovės domeną, kadangi siejo jį ar ieškovės prekių ženklą su ieškovės teikiamomis paslaugomis. Ieškovės nurodomas atvejis, kad vartotojai keletą kartų supainiojo atsakovės ir ieškovės domenus (ne prekių ženklą), įrodo tik tai, kad vartotojai nesieja ieškovės prekių ženklo ir (ar) domeno pavadinimo su jos paslaugomis, o žodžius „KET“ ir „bilietai“ ar jų junginį naudoja kaip raktinius paieškos žodžius rasti KET testus, egzamino užduotis, mokymo medžiagą ir pan. Taigi vartotojai žodžių junginį „ketbilietai“ ar „ketbilietas“ sieja su paslaugos pavadinimu, o ne su domeno ir (ar) prekių ženklo žinomumu.

36.9.                      Tiek kasacinio teismo, tiek ESTT praktikoje pripažįstama, kad domeno pavadinimas ir (ar) prekių ženklo žymuo, aprašantis teikiamas paslaugas, negali būti uzurpuojamas vieno subjekto, uždraudžiant kitiems asmenims tokį žodį naudoti savo paslaugoms žymėti, reklamuoti ir panašiai (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje C-37/03; 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje C-173/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010 ir kt.).

36.10.                      Kadangi ieškovės domenas ir prekių ženklo žymuo „ketbilietai“ neturi skiriamojo požymio, todėl ieškovės nurodoma teisės doktrina ir teismų praktika nėra aktuali, nes susijusi su tais atvejais, kai prekių ženklas ar žymuo yra išskirtinis, turi skiriamąjį požymį, vertę, dėl to yra saugomas nuo nesąžiningo naudojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

37.       CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Bylą nagrinėję teismai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl ieškinyje nurodytų KET bilietų naudojimo uždraudimo, kompensacijos už autorių turtinių teisių pažeidimą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, tačiau atmetė ieškovės reikalavimą atsakovėms neatlygintinai perduoti ieškovei domeno ketbilietas.lt vardo registraciją. Ieškovės kasacinis skundas teikiamas tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl domeno vardo registracijos perdavimo neatlygintinai ieškovei. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje nutartyje teisiškai įvertins tuos ieškovės kasacinio skundo argumentus ir pasisakys dėl tų kasaciniame skunde keliamų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, kurie susiję su ieškinio reikalavimu, sudarančiu kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo pagal Prekių ženklų ir Konkurencijos įstatymų nuostatas

38.       Ieškovė ieškinio reikalavimą atsakovėms neatlygintinai perduoti ieškovei domeno ketbilietas.lt vardo registraciją, be kita ko, grindė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio bei Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis.

39.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Prekių ženklų įstatymas 2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymu buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prekių ženklų, kurie įregistruoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra pareikštas ieškinys, savininkų teisės ginamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Prekių ženklų įstatymo nuostatomis. Ieškovė ieškinį pateikė 2017 m. gruodžio 4 d., t. y. iki įsigaliojant 2018 m. gruodžio 4 d. Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymu išdėstytai naujai Prekių ženklų įstatymo redakcijai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamam ginčui taikytina atitinkama 2000 m. spalio 10 d. Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.

40.       Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis nustato prekių ženklo savininko teises. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Pažymėtina, kad pastaroji teisės norma taikytina ir tais atvejais, kai prekės ir (ar) paslaugos yra tapačios bei panašios (žr. ESTT 2003 m. sausio 9 d. prejudicinį sprendimą byloje C-292/00; naujos redakcijos Prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija) 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą).

41.       Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų, nei iš kasaciniame skunde pateiktų argumentų nėra aišku, kuriuo, kalbant apie ieškovės teisių gynimą pagal prekių ženklų teisę, iš Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų ieškinys buvo atmestas (visais trimis ar kuriuo nors iš jų). Kita vertus, dalis kasaciniame skunde pateikiamų argumentų yra reikšmingi tiek kalbant apie Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tiek Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų teisės normų (kurios savo teisine prigimtimi yra susijusios) aiškinimą ir taikymą. Teisėjų kolegija toliau apie tai pasisako.

42.       Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje buvo perkeltos 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (toliau – Direktyva 2008/95/EB) 5 straipsnio nuostatos. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos įgyvendina Direktyvos 2008/95/EB 5 straipsnio 2 dalies nuostatas (kurios atkartoja anksčiau galiojusios 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (toliau – Direktyva 89/104/EEB) 5 straipsnio 2 dalies nuostatas). 

43.       ESTT, aiškindamas Direktyvos 89/104/EEB 5 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad Direktyvos 89/104/EEB 5 straipsnio 2 dalis gerą vardą turintiems prekių ženklams nustato apsaugą, kuri yra didesnė už nustatytąją to paties 5 straipsnio 1 dalyje. Šios apsaugos specifinę sąlygą sudaro neteisėtas vėlesnio prekių ženklo naudojimas, dėl kurio nesąžiningai naudojamasi arba būtų pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems kenkiama ar būtų pakenkta (ESTT 2009 m. birželio 18 d. sprendimas byloje L’Oréal SA, Lanc?me parfums et beauté & Cie SNC, Laboratoire Garnier & Cie prieš Bellure NV, Malaika Investments Ltd, veikiančią komerciniu pavadinimu Honeypot cosmetic & Perfumery Sales, Starion International Ltd, C-487/07, 34 punktas ir jame nurodyta praktika). Direktyvos 89/104/EEB 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pažeidimai, jeigu jie padaromi, kyla dėl tam tikro prekių ženklo ir žymens panašumo, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė susieja žymenį ir prekių ženklą, t. y. pastebi tarp jų tam tikrą ryšį, nors jų ir nepainioja. Taigi nereikalaujama, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir trečiųjų asmenų naudojamo žymens panašumo laipsnis būtų toks didelis, kad suinteresuotoji visuomenė galėtų juos supainioti. Pakanka, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir žymens panašumo laipsnis lemtų, jog suinteresuotoji visuomenė pastebėtų ryšį tarp žymens ir prekių ženklo. Tokio ryšio visuomenės sąmonėje buvimas yra būtina sąlyga, tačiau vien jos nepakanka, kad būtų nuspręsta, jog egzistuoja viena iš žalos rūšių, nuo kurių Direktyvos 89/104/EEB 5 straipsnio 2 dalis užtikrina apsaugą gerą vardą turintiems prekių ženklams. Tokia žala yra, pirma, kenkimas prekių ženklo skiriamajam požymiui, antra, kenkimas šio prekių ženklo geram vardui ir, trečia, nesąžiningas naudojimasis minėto prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu (ESTT 2009 m. birželio 18 d. sprendimas byloje L’Oréal SA, Lanc?me parfums et beauté & Cie SNC, Laboratoire Garnier & Cie prieš Bellure NV, Malaika Investments Ltd, veikiančią komerciniu pavadinimu Honeypot cosmetic & Perfumery Sales, Starion International Ltd, C-487/07, 36–38 punktai ir juose nurodyta praktika).

44.       Kalbant apie kenkimą prekių ženklo skiriamajam požymiui, kuris dar apibūdinamas žodžiais „atskiedimas“, „išplovimas“ arba „blukinimas“, pažymėtina, kad jis atsiranda nuo to momento, kai susilpnėja šio prekių ženklo galėjimas identifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas ir naudojamas kaip pagamintoms ar suteiktoms minėto prekių ženklo savininko, nes tai, kad tretieji asmenys naudoja tapatų arba panašų žymenį, lemia prekių ženklo tapatybės ir jo poveikio visuomenės sąmonei išsklaidymą. Taip yra būtent tada, kai prekių ženklas, iš karto keldavęs asociacijų su prekėmis ar paslaugomis, kurioms jis registruotas, nebegali to padaryti. Dėl kenkimo prekių ženklo geram vardui, vadinamojo juodinimo arba žeminimo, pažymėtina, kad toks kenkimas atsiranda tada, kai prekes ar paslaugas, kurioms trečiasis asmuo naudoja tapatų ar panašų žymenį, visuomenė vertina taip, kad prekių ženklo patrauklumas sumažėja. Tokio kenkimo galimybė gali atsirasti dėl to, kad trečiojo asmens siūlomos prekės ar paslaugos pasižymi charakteristikomis ar kokybe, galinčiomis daryti neigiamą poveikį prekių ženklo įvaizdžiui. Dėl formuluotės „nesąžiningas naudojimasis prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu“, taip pat apibūdinamos žodžiais „parazitavimas“ ir „nemokamas eksploatavimas“, pažymėtina, kad ši formuluotė susijusi ne su kenkimu prekių ženklui, bet su nauda, kurią trečiasis asmuo gauna naudodamas tapatų ar panašų žymenį. Ji apima, be kita ko, atvejus, kai prekių ženklo įvaizdį ar su juo siejamas charakteristikas perkeliant tapačiu ar panašiu žymeniu žymimoms prekėms akivaizdžiai naudojamasi gerą vardą turinčio prekių ženklo sėkme (ESTT 2009 m. birželio 18 d. sprendimas byloje L’Oréal SA, Lanc?me parfums et beauté & Cie SNC, Laboratoire Garnier & Cie prieš Bellure NV, Malaika Investments Ltd, veikiančią komerciniu pavadinimu Honeypot cosmetic & Perfumery Sales, Starion International Ltd, C-487/07, 39–41 punktai ir jame nurodyta praktika).

45.       Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta bendroji apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisyklė, pagal kurią ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Bendrasis nesąžiningos konkurencijos draudimas yra siejamas su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams; antra, tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 88 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Pastaroji sąlyga išreiškia neigiamus nesąžiningos ūkinės komercinės veiklos padarinius, tačiau šiuo atveju nėra būtina įrodyti realios kilusios žalos – užtenka tik tokių neigiamų pasekmių tikimybės. Be nurodytų dviejų sąlygų, teismų praktikoje yra reikalaujama nustatyti ir trečią sąlygą – tarp verslo veikla užsiimančių subjektų egzistuojantį konkurencijos santykį, taip pat tai, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 89 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

46.       Pirmąją nesąžiningos konkurencijos draudimo sąlygą sukonkretina pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes teismas turi diskreciją ir kitus neteisėtus veiksmus, neįvardytus šiame straipsnyje, pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

47.       Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

48.       Teisės doktrinoje pažymima, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma reglamentuoja dvi skirtingas nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis: 1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla (klaidinimas naudojant žymenį su skiriamuoju požymiu), ir 2) savavališką tokio žymens naudojimą, jeigu tuo siekiama nesąžiningai pasinaudoti kito ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Pirmoji šios normos draudžiama nesąžiningos konkurencijos veiksmų rūšis yra veiksmai, sukeliantys painiavos su kito ūkio subjektu ar jo veikla galimybę; antroji – veiksmai, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto interesus kitaip, nei sukeliant painiavos galimybę, todėl jiems esant įrodyti painiavos galimybės nereikalaujama (Truskaitė, Jūratė. Komercinių žymenų teisinės apsaugos problemos: daktaro disertacija. Vilnius, 2009, p. 154–155, 187).

49.       Valstybėse, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo dalyvėse, be klasikinių nesąžiningos konkurencijos veiksmų, susijusių su painiavos su kito ūkio subjekto ar jo veikla sukėlimu, nesąžiningos konkurencijos veiksmais taip pat pripažįstami veiksmai, susiję su nepagrįsto pranašumo įgijimu, pasinaudojant kito ūkio subjekto įdirbiu, pripažintu vartotojų ir kitų rinkos dalyvių (platintojų, prekybininkų ir tiekėjų) (angl. free riding). Į šią kategoriją patenka kito ūkio subjekto naudojamo žymens skiriamojo požymio silpninimas (angl. dilution), nesąžiningas pasinaudojimas kito ūkio subjekto reputacija, nesąžiningas kopijavimas (angl. slavish imitation, parasitic acts). Tokio pobūdžio veiksmų draudimas paaiškinamas tuo, kad reputacija yra tam tikrų pastangų ir investicijų rezultatas, turintis finansinę vertę, todėl nesąžiningi konkurentai gali siekti pasinaudoti kito subjekto sukurtu įdirbiu tam, kad iš to gautų finansinę naudą, patys neinvestuodami savo lėšų ir neįdėdami pastangų. Paminėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kitaip nei „tradiciniai“ nesąžiningos konkurencijos veiksmai, su painiavos galimybe nėra siejami (žr., pvz., Protection against unfair competition. Analysis of the present world situation. WIPO, 1994).

50.       Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas neapibrėžia konkrečių žymenų rūšių, kurioms jis būtų taikomas. Ūkio subjektą ar jo veiklą (parduodamas prekes ir (ar) teikiamas paslaugas) gali identifikuoti ne tik prekių ženklas, bet ir kiti įvairūs žymenys, pavyzdžiui, juridinio asmens pavadinimas, domenas ir kt. Tokie žymenys dažnai vadinami verslo identifikatoriais. Tai reiškia, kad į Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 punkto taikymo sritį patenka tokie žymenys, kurie identifikuoja tam tikrą ūkio subjektą ar jo veiklą, t. y. išskiria ūkio subjektą ar jo veiklą iš kitų ūkio subjektų ar jų veiklos. Kitaip tariant, tam, kad būtų galima remtis apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, visų pirma žymuo turi turėti skiriamąjį požymį.

51.       Ar žymuo turi skiriamąjį požymį, t. y. atlieka identifikavimo funkciją, nustatoma kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl žymens skiriamojo požymio buvimo, lemiama reikšmė turi būti teikiama visuminiam įspūdžiui, kurį žymuo palieka visuomenei, o ne atskirų jo detalių analizei. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodyti aplinkybę, ar žymuo turi skiriamąjį požymį, turi asmuo, kuris remiasi Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

52.       Taigi, įvertinus Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, kad prekių ženklų (pagal Prekių ženklų ir Konkurencijos įstatymus) ir kitų komercinių žymenų savininkų (pagal Konkurencijos įstatymą) interesai yra saugomi ir ginami, visų pirma, nuo nesąžiningų kitų asmenų veiksmų, sukeliančių painiavos su prekių ženklu, ūkio subjektu ar jo veikla galimybę; antra, nuo veiksmų, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto interesus kitaip, nei sukeliant painiavos galimybę. Tačiau abiem atvejais prekių ženklo ar kito komercinio žymens savininko interesai yra ginami, jei prekių ženklas ar kitas komercinis žymuo turi skiriamąjį požymį.

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad jos, kaip prekių ženklo savininkės, teisės pažeidžiamos tuo, kad atsakovės naudojo domeno vardą ketbilietas.lt, kurio žodinis elementas yra analogiškas ieškovės prekių ženklui, besiskiriančiam viena raide. Teismai nurodė, kad nėra pagrindo ginti ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes ieškovės prekių ženklo žodinis elementas neturi skiriamojo požymio. Ieškovė kasaciniu skundu teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Prekių ženklų bei Konkurencijos įstatymų nuostatas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nevertindami, ar ieškovės prekių ženklas yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo ieškovės argumentu.

54.       Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viena iš pagrindinių prekių ženklo apsaugos sąlygų – jo skiriamasis požymis, kuris vertinamas siejant su prekėmis ar paslaugomis, kurioms jis registruojamas. Skiriamąją prekių ženklo savybę sudaro gebėjimas atpažinti šį prekių ženklą, atskirti jį nuo kitų prekių ženklų, naudojamų vienarūšiams gaminiams žymėti, o tai suteikia vartotojui galimybę kartu atpažinti ir ženklu pažymėtą prekę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2014 ir jose nurodyta praktika).

55.       Prekių ženklas skiriamąjį požymį gali būti įgijęs dėl naudojimo. Kita vertus, prekių ženklas, kuris ilgą laiką naudojamas skirtingų gamintojų ir platintojų toms pačioms prekėms ar paslaugoms žymėti, gali ir prarasti savo skiriamąsias savybes, tapti visuotinai žinomas ir įgyti bendrinę reikšmę kasdienėje kalboje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010).

56.       Norint pripažinti, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, reikia, kad bent didelė atitinkamos visuomenės dalis, remdamasi šiuo prekių ženklu, atitinkamas prekes ar paslaugas atskirtų kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės (žr., pvz., ESTT 1999 m. gegužės 4 d. prejudicinio sprendimo sujungtose bylose C-108/97 ir C-109/97 54 punktą; 2005 m. liepos 7 d. prejudicinio sprendimo byloje C-353/03 26 punktą ir jame nurodytą praktiką). Vis dėlto aplinkybės, kuriomis sąlygą dėl skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo galima laikyti įvykdyta, negali būti nustatytos remiantis vien bendrais ir abstrakčiais duomenimis. Reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip prekių ženklo užimama rinkos dalis, jo naudojimo intensyvumas, geografinis paplitimas ir trukmė, įmonės investicijų, skirtų jam reklamuoti, dydis, tai, kokia suinteresuotosios visuomenės dalis pagal prekių ženklą prekes ar paslaugas atskiria kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės, ir prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimai. Tai, kad skiriamasis požymis buvo įgytas dėl naudojimo, neturėtų būti įrodinėjama pateikiant tik pavienius duomenis, kaip antai informaciją apie atitinkamų prekių ar paslaugų pardavimo apimtį ar reklaminę medžiagą. Be to, vien aplinkybės, kad žymuo buvo naudojamas jau tam tikrą laikotarpį, nepakanka, siekiant įrodyti, jog visuomenė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės ar paslaugos, jį suvokia kaip komercinės kilmės nuorodą (žr., pvz., ESTT 2005 m. liepos 7 d. prejudicinio sprendimo byloje C-353/03 31 punktą ir jame nurodytą praktiką; Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo byloje T-304/16 27, 29 punktus ir juose nurodytą praktiką).

57.       Prekių ženklo naudojimas apima ir tuos atvejus, kai prekių ženklo savininkas naudoja jį kaip domeno vardą. Tokiu atveju su domeno vardo naudojimu susiję įrodymai turi būti vertinami, sprendžiant, ar prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl jo naudojimo. Bendrasis Teismas yra išaiškinęs, kad tą patį elementą įmanoma naudoti ir kaip prekių ženklą, ir kita forma, pavyzdžiui, kaip interneto svetainės pavadinimą ar jo dalį. Tačiau žymuo, kuris, be prekių ženklo funkcijos klasikine prasme, atlieka ir kitas funkcijas, skiriamąjį požymį turi tik tuomet, jeigu atitinkama visuomenė gali jį iš karto suprasti kaip juo žymimų prekių ar paslaugų komercinės kilmės nuorodą, kurios paskirtis – leisti jai neklystant atskirti prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas nuo kitos komercinės kilmės prekių ir paslaugų (Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje T-304/16, 42 punktas ir jame nurodyta praktika). Tokia informacija, kaip antai prisijungimų prie interneto savininko svetainės skaičius, šios svetainės užimama vieta pagal apsilankymo iš įvairių šalių dažnumą arba tai, kiek kartų ginčijamo prekių ženklo ar jo išvestinių prekių ženklų buvo ieškoma per interneto paieškos sistemas, yra duomenys, galintys padėti įrodyti, kad ginčijamas prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Tą patį galima pasakyti apie savininko ar kitų interneto svetainių puslapių ištraukas įvairiomis kalbomis, kuriose matyti ginčijamas prekių ženklas ar jo išvestiniai prekių ženklai, jeigu pateikti duomenys gali įrodyti svarbų ginčijamo prekių ženklo naudojimą būtent kaip prekių ženklo (Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje T-304/16, 46 punktas).

58.       Prekių ženklo naudojimas bendrovės pavadinime taip pat gali reikšti jo, kaip prekių ženklo, naudojimą ir būti vertinamas, sprendžiant, ar prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl jo naudojimo. Tuo tikslu taikomi tie patys principai, kurie buvo paminėti šios nutarties 57 punkte, kuriais remiantis tokia forma naudojamas žymuo turi skiriamąjį požymį, jei atitinkama visuomenė gali jį iš karto suprasti kaip juo žymimų prekių ar paslaugų komercinės kilmės nuorodą. Pavyzdžiui, bendrovės paminėjimas specializuotuose leidiniuose gali parodyti prekių ženklo naudojimą prekių ženklo siūlomų arba minimų paslaugų kilmei žymėti, joms atskirti nuo konkurentų paslaugų ir prireikus juos reklamuoti (Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje T-304/16, 49, 50, 51 52 punktai).

59.       Prekių ženklo skiriamasis požymis, įskaitant įgytąjį dėl naudojimo, pirma, turi būti vertinamas prekių ar paslaugų, kurios žymimos prekių ženklu, atžvilgiu ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė.

60.       Minėta, kad tiek Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto, tiek ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui turi reikšmės aplinkybė, ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį. Ieškovė teikė įrodymus byloje, siekdama pagrįsti, kad jai priklausančio prekių ženklo žodinis elementas yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Tačiau teismai, konstatuodami faktą, kad ieškovės prekių ženklo žodinis elementas neturi skiriamojo požymio, šių įrodymų netyrė ir nevertino. Tokiu būdu teismai nenustatė esminę reikšmę ieškovės reikalavimui išspręsti turinčios aplinkybės.

61.       Ieškovė taip pat teigia, kad jokiais įrodymais neparemta teismo išvada, jog žodis „bilietas“ junginyje su „KET“ yra plačiai paplitęs Kelių eismo taisyklių mokymo ir žinių patikrinimo testams, mokomajai šių taisyklių medžiagai apibūdinti ir nedviprasmiškai taip suprantamas. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu nesutinka.

62.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas analizavo teisinį reguliavimą ir padarė išvadą, kad žymuo „KET“ yra visuotinai žinomas termino „kelių eismo taisyklės“ trumpinys (akronimas), todėl žodis „bilietas“ junginyje su žymeniu „KET“ yra plačiai paplitęs Kelių eismo taisyklių mokymo ir žinių patikrinimo testams, mokomajai šių taisyklių medžiagai apibūdinti ir nedviprasmiškai taip suprantamas. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos išvadai. Taigi teismai nustatė, kad žodis „bilietas“ junginyje su „KET“ yra visuotinai žinomas bendrinis terminas. Tokiu būdu teismai pripažino, kad tai yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Visuotinai žinomais paprastai pripažįstami faktai, kuriuos žino visi žmonės iš savo gyvenimo patirties, t. y. kuriuos žino bet kuris protingas vidutinio išprusimo žmogus, arba kuriuos žino tam tikri žmonės tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 40–43 punktai). Teisėjų kolegija vertina, jog bet kuris protingas vidutinio išprusimo žmogus Lietuvoje žino, kad žodis „bilietas“ junginyje su „KET“ reiškia Kelių eismo taisyklių mokymo ir žinių patikrinimo testus, mokomąją medžiagą. Ieškovė kasaciniu skundu neteikia argumentų, pagrindžiančių, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo šią aplinkybę pripažinti visiems žinoma ar kad tokią aplinkybę pripažindamas visiems žinoma teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Kartu, kaip jau buvo minėta anksčiau, tai per se (savaime) nereiškia, jog teismas galėjo nevertinti ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų, kad aptariamasis elementas „ketbilietai“ ieškovei priklausančiame prekių ženkle yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo.

Dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo pagal Reglamento 874/2004 nuostatas

63.       Ieškovė reikalavimą atsakovėms neatlygintinai perduoti ieškovei domeno ketbilietas.lt vardo registraciją taip pat grindė ir Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – ir Reglamentas 874/2004), 21 straipsnio nuostatomis.

64.       Pažymėtina, kad Reglamento 874/2004 dalykas apibrėžtas 1 straipsnyje, nurodant, kad šiuo reglamentu nustatomos .eu Aukščiausio lygio domeno (ALD) įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisyklės bei registracijai taikomi viešosios tvarkos principai, minimi Reglamento (EB) Nr. 733/2002 5 straipsnio 1 dalyje. Kitaip tariant, minėtas Reglamentas tiesiogiai taikytinas, sprendžiant ginčus, susijusius su .eu plėtiniais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su plėtiniu .lt, taigi nurodytas Reglamentas šioje byloje nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas, tačiau jo nuostatos aktualios vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nacionalinių teisės normų kontekste ir atitinkamai formuojant nacionalinių teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017, 21 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019, 78 punktas ir kt.).

65.       Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Minėto straipsnio 3 dalyje aptariami galimi nesąžiningumo atvejai, kurių sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., ESTT 2010 m. birželio 3 d. prejudicinį sprendimą byloje Internetportal und Marketing GmbH prieš Richard Schlicht, C-569/08).

66.       Nesąžiningumas pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies nuostatas gali būti įrodytas, kai iš aplinkybių matyti, kad domeno vardas buvo užregistruotas ar įsigytas, visų pirma, siekiant parduoti, išnuomoti ar kitaip perduoti tą domeno vardą pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkui (3 dalies a punktas); arba domeno vardas buvo užregistruotas, siekiant, kad pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkas ar valstybės įstaiga negalėtų parinkti tokį pavadinimą atitinkančio domeno vardo (3 dalies b punktas su jo i, ii, iii papunkčiuose nurodytomis sąlygomis); arba domeno vardas buvo užregistruotas, visų pirma, siekiant sužlugdyti profesinę konkurento veiklą (3 dalies c punktas); arba domeno vardas buvo sąmoningai naudojamas interneto vartotojams pritraukti, siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei, sukūrus painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, arba painiavos su valstybės įstaigos pavadinimu galimybę, kai tokios painiavos galimybė iškyla dėl domeno vardo savininko tinklalapio ar svetainės arba jo tinklalapyje ar svetainėje siūlomo produkto ar paslaugos šaltinio, finansavimo, ryšių ar paramos (3 dalies d punktas); arba užregistruotas domeno vardas yra asmens vardas, o domeno vardo savininko ir užregistruoto domeno vardo nesieja jokie įrodomi ryšiai (3 dalies e punktas).

67.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovės veiksmų nesąžiningumą įrodinėja remdamasi Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktu.

68.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019 (žr. šios nutartis 79 punktą), išaiškinta, jog tam, kad pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktą būtų galima konstatuoti ginčijamo domeno vardo registracijos ar naudojimo nesąžiningumą, teismas, be kita ko, turi nustatyti šias kumuliatyvias sąlygas:

68.1.                      tai, kad ginčijamas domeno vardas sukuria painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, galimybę, kai tokios painiavos galimybė iškyla dėl domeno vardo savininko tinklalapio ar svetainės arba jo tinklalapyje ar svetainėje siūlomo produkto ar paslaugos šaltinio, finansavimo, ryšių ar paramos;

68.2.                      tai, kad šios painiavos galimybės tikslas – interneto vartotojų pritraukimas, siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei.

69.       Teismas, spręsdamas dėl domeno vardo panaikinimo ar perdavimo, turi konstatuoti ne tik aptartą painiavos galimybę, bet ir tokios painiavos tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019, 80 punktas).

70.       Sprendžiant dėl painiavos galimybės (ne)sukūrimo pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktą, teisiškai reikšminga papildoma aplinkybe konkrečioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste, be kita ko, laikytina atitinkamo pavadinimo žinomumas. Pavyzdžiui, jei ieškovo domeno vardas ir (ar) prekių ženklas nėra žinomas (-i) bent tam tikros apčiuopiamos dalies atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojų ratui, atitinkamai mažesnė tampa galimybė, kad atsakovas, vėliau pradėjęs naudoti tokio paties ar klaidinamai panašaus vardo domeną, gaus papildomos komercinės naudos dėl to, kad esami ar potencialūs ieškovo prekių (paslaugų) vartotojai dėl suklydimo įvedant ieškovo domeno vardą ir (ar) prekių ženklo pavadinimą į internetinę paiešką pateks į atsakovo interneto svetainę, kur pristatomos atsakovo tiekiamos prekės (paslaugos), arba dėl to, kad interneto vartotojai ieškos ieškovo prekių (paslaugų) atsakovo interneto svetainėje, klaidingai manydami, kad ta interneto svetainė priklauso ieškovui. Žinomumo aspektas, vertinant nesąžiningumą, be kita ko, nurodomas ir tarptautinėje praktikoje (žr., pvz., Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos arbitražo ir mediacijos centro parengtos apžvalgos (WIPO Overview of WIPO Panel Views on Selected UDRP Questions, Third Edition, 2017; prieiga per internetą, p. 53–54) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019, 82 punktas).

71.       Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai konstatavo nesant Reglamento 874/2004 nuostatų pažeidimo, nors netyrė ieškovės pateiktų įrodymų dėl jos pavadinimo, prekių ženklo bei domeno vardo žinomumo.

72.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, ar ieškovės prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, turi reikšmės ieškovės teisių apsaugos taikymui ir pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktą, o ypač pirmosios šios nutarties 68.1 punkte nurodytos sąlygos nustatymui. Tik nustačius, ar ieškovės prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, galima būtų spręsti dėl ginčijamo domeno vardo registracijos ar naudojimo nesąžiningumo. Kaip minėta, šios aplinkybės teismai netyrė ir nenustatė. Be to, šių aplinkybių nustatymas gali turėti reikšmės ir nustatant prekių ženklo žinomumo aplinkybę, kuri yra svarbi šios nutarties 68.2 punkte nurodytos sąlygos taikymui.

Dėl teismo teisės spręsti dėl nesaugomų prekių ženklą sudarančių elementų

73.       Ieškovė kasaciniu skundu teigia, kad teismai neturėjo teisinio pagrindo, nesant atsakovių priešieškinio reikalavimo, spręsti klausimo ir konstatuoti, kad ieškovės žodinis žymuo „ketbilietas“ yra nesaugomas, nes yra aprašomasis. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013) nepateikia išaiškinimų, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio nuostatas teismas gali taikyti ir nesant atsakovės priešieškinio reikalavimo, t. y. teismas gali ex officio pripažinti nesaugomais prekių ženklą sudarančius elementus, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai.

74.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, jog kasacinio teismo praktikoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas (o apeliacinės instancijos teismas nepaneigė), nėra išaiškinta, kad teismas gali ex officio pripažinti nesaugomais prekių ženklą sudarančius elementus, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Atvirkščiai, iš minėtų kasacinio teismo nutarčių matyti, kad kasacinis teismas tokius atvejus, kai teismai pateikia savo vertinimą, nors šalys atitinkamomis aplinkybėmis nesirėmė, vertina kaip ieškinio ar apeliacinio skundo ribų peržengimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013, nurodė, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas pateikė prekių ženklo žodinio elemento vertinimą ir kaip tapusio bendriniu ženklu (kas atitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisės normą), pažeidė tiek priešieškinio, tiek apeliacinio skundo ribas, nes priešieškinyje buvo teikiami tik argumentai dėl prekių ženkle nurodyto elemento pripažinimo nesaugomu elementu, remiantis Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintomis teisės normomis (ženklo elementas neturi jokio skiriamojo požymio ir apibūdina tik prekių rūšį ir geografinę kilmę). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012, taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas žymens neatitiktį Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai teisės normai dėl skiriamojo požymio neturėjimo, peržengė apeliacinio skundo ribas, nes ieškinys buvo grindžiamas žymens pripažinimo bendriniu ir žyminčiu tik prekių rūšį, remiantis Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokio išaiškinimo kasacinis teismas nėra pateikęs ir kitose nutartyse.

75.       Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria ieškovės kasacinio skundo argumentui, kad teismai nagrinėjamoje byloje neturėjo teisės spręsti klausimo, ar ieškovės žodinis žymuo „ketbilietas“ yra nesaugomas, nes yra aprašomasis toms paslaugoms, kurioms žymėti yra įregistruotas ieškovei priklausantis prekių ženklas, nors atsakovės nepareiškė tokio priešieškinio reikalavimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas šiuo atveju dėl aptariamo žodinio elemento pripažinimo nesaugomu elementu vadovavosi nagrinėjamam ginčui aktualios Prekių ženklų įstatymo redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu (tai atitinka naujos redakcijos Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

76.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 53 punktas).

77.       Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškovės reikalavimas dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, ieškovei grindžiant, kad jos, kaip prekių ženklo savininkės, teisės pažeidžiamos tuo, jog atsakovės naudojo domeno vardą ketbilietas.lt, kurio žodinis elementas yra analogiškas ieškovės prekių ženklui, besiskiriančiam viena raide. Atsakovės, nesutikdamos su ieškinio reikalavimais, be kita ko, nurodė argumentus, kad junginiai „ketbilietas“ ar „ketbilietai“ yra visuotinai naudojamas bendrinis terminas Kelių eismo taisyklių testams, egzaminams ar paruošiamajai medžiagai apibūdinti, taip pat, be kita ko, pateikė argumentus, kad ieškovės prekių ženklas yra silpnas, žodinis elementas „ketbilietai“ neturi skiriamojo požymio toms paslaugoms, kurioms žymėti įregistruotas ieškovei priklausantis prekių ženklas. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių gynimo, jos teisių apimtis, t. y. aplinkybė, ar ieškovės žodinis žymuo apskritai turi skiriamąjį požymį ir gali būti saugomas, taigi gali būti pagrindas kvestionuoti kitiems subjektams priklausančias teises, sudarė bylos nagrinėjimo dalyką. Tokiu atveju teismas, siekdamas tinkamai ir teisingai išnagrinėti bylą, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo svarstyti šį klausimą ir juo pasisakyti.

78.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atitinka ir formuojamą kasacinio teismo praktiką prekių ženklų teisės srityje. Pavyzdžiui, kasacinis teismas 2000 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2000, yra nurodęs, kad jei reikalavimui pripažinti prekių ženklą plačiai žinomu priešpriešinamas reikalavimas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl to, kad jis neatitinka įstatyme nurodytų absoliučių prekių ženklui keliamų reikalavimų, spręsti klausimą dėl ženklo pripažinimo plačiai žinomu galima tik išsprendus klausimą, ar žymuo saugotinas kaip prekių ženklas apskritai, nes negali būti pripažįstamas plačiai žinomu ženklas, neatitinkantis absoliučių reikalavimų ženklui. Nustatęs, kad kombinuotame prekių ženkle esantis žodinis žymuo gali sukelti abejonių dėl suteikiamos ženklo apsaugos apimties, teismas turėtų spręsti klausimą dėl ženklo dalies pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesuteikiančiu ženklo savininkui išimtinių teisių į jį. Šio principo kasacinis teismas laikėsi ir tokioje situacijoje, kai yra ginčijama prekių ženklo kaip visumos neatitiktis Prekių ženklų įstatymo keliamiems reikalavimams, tačiau nekeliamas ginčas dėl žodinio žymens pripažinimo nesaugomu elementu. Kartu teismas nurodė, kad, nustatęs, jog kombinuotame ženkle esantis žodinis žymuo gali sukelti abejonių dėl suteikiamos ženklo apsaugos apimties, teismas turi spręsti klausimą dėl ženklo dalies pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesuteikiančiu ženklo savininkui išimtinių teisių į jį, ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).

Dėl teismo (teisėjo) išankstinio nusistatymo

79.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso principų yra teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT  2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimo byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

80.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja šališkumą pagal subjektyvųjį testą, t. y. teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą dėl ieškovės prekių ženklo skiriamojo požymio neturėjimo. Ieškovė neteigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas visą bylą išnagrinėjo neobjektyviai, turėdamas išankstinę nuomonę (nusistatymą).

81.       Ieškovė kasaciniu skundu pirmosios instancijos teismo teisėjo išankstinį nusistatymą dėl to, kad ieškovės prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, grindžia dviem aplinkybėmis: pirma, kad teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išreiškė savo numanomą poziciją dėl bylos baigties, nurodydamas, kad ieškovės nacionalinis prekių ženklas preliminariai vertinant turi labai silpną skiriamąjį požymį, jo žodinis elementas yra aprašomojo pobūdžio; antra, kad teismas parengiamojo posėdžio metu užsiminė, jog žymuo „ketbilietai“ turi nestiprų skiriamąjį požymį ir negali būti saugomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kasacinio skundo argumentai nepagrindžia subjektyviojo bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teisėjo šališkumo.

82.       Sprendžiant dėl pirmosios aplinkybės, esminę reikšmę turi tai, kad ieškovės nurodomas teisėjo išankstinis nusistatymas buvo išreikštas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto specifika lemia, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliekamas preliminarus ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimas. Tokį vertinimą teismą įpareigoja atlikti ir įstatymas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), ir minėtos įstatymo nuostatos aiškinimo bei taikymo apeliacinės instancijos teismuose praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1188-798/2016; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018, 25 punktas; 2019 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-621-381/2019, 22 punktas ir kt.). Ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimas yra viena esminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliko ieškovės pareikšto reikalavimo prima facie pagrįstumo (tikėtinumo) vertinimą. Tokio preliminaraus vertinimo nėra pagrindo laikyti išankstiniu teisėjo nusistatymu ar išankstine nuomone dėl bylos išsprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad teisėjo atliktas preliminarus ieškovės reikalavimų vertinimas sutapo su įvertinimu, atliktu išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, nereiškia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą ar nuomonę dėl bylos išsprendimo.

83.       Sprendžiant dėl antrosios aplinkybės, t. y. teisėjo pasisakymų parengiamųjų teismo posėdžių metu, kaip įrodančių teisėjo išankstinę nuomonę dėl to, kad ieškovės prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, visų pirma būtina įvertinti teismo vaidmens civiliniame procese reikšmę ir parengiamojo posėdžio tikslus. Ginčų sprendimas teisme nėra privatus kilusių ginčų sprendimo būdas, kuriame dalyvauja tik ginčo šalys. Teismo procesui vadovauja teismas. Teismo vadovavimas procesui formaliąja prasme reiškia, kad teisėjas, likdamas nešališkas ir neutralus bei nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, kontroliuoja šalių veiksmus procese, siekdamas, kad byla būtų tinkamai ir teisingai išnagrinėta kiek įmanoma operatyviau. Tuo tikslu civilinio proceso įstatymas nustato teismui tam tikras teises ir pareigas, pvz., priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti, nustato pasirengimo teismo posėdžiui būdą, atlieka kitus veiksmus, kurie reikalingi bylai tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnis). Teismo vadovaujantis vaidmuo turi ypač didelę reikšmę pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, nes ji yra svarbi kokybiško, tinkamo, teisingo ir operatyvaus bylos išnagrinėjimo prielaida. Parengiamojo teismo posėdžio tikslas – išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi bylai tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, turi pasiūlyti šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį (CPK 231 straipsnio 1 dalis).

84.       Teisėjų kolegija, išklausiusi ieškovės kasaciniame skunde nurodytus pirmosios instancijos teismo posėdžių įrašus ir įvertinusi civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo pasisakymus šių posėdžių metu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas teismo posėdžių metu siekė išsiaiškinti ginčo esmę, nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. siekė tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, be to, siekė paskatinti šalis įvertinti taikaus susitarimo galimybę, ypač įvertinus atitinkamus ginčo aspektus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Čekijos įmonės „Biz_Line.eu spol s r. o.“ atsiliepime išdėstytais argumentais, kad ieškovė kasaciniame skunde pateikia atskiras, iš konteksto išimtas bylą nagrinėjusio teisėjo frazes ir subjektyviai jas vertina kaip išankstinį teismo nusistatymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad natūralu, jog teisėjas, tinkamai ir išsamiai susipažinęs su ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį, kitais procesiniais dokumentais, pateiktais iki parengiamojo teismo posėdžio, siekdamas nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, paskatinti bylos šalis susitaikyti, teismo posėdžių metu vienaip ar kitaip išreikš tam tikrą poziciją dėl ginčo esmės. Tokia pozicija pati savaime negali būti vertinama kaip teisėjo išankstinis nusistatymas ar išankstinė nuomonė dėl galutinio bylos išsprendimo, o turi būti vertinama visų aplinkybių kontekste.

85.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė pirmosios instancijos teismo teisėjo subjektyviojo šališkumo ir išankstinio nusistatymo dėl to, kad ieškovės prekių ženklas neturi skiriamojo požymio.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

86.       Kaip nurodyta šios nutarties 60, 72 punktuose, teismai netyrė ir nenustatė aplinkybės, reikšmingos ieškovės reikalavimui neatlygintinai perduoti ieškovei domeno ketbilietas.lt vardo registraciją išspręsti pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pagal analogiją Reglamento 874/2004 21 straipsnio 3 dalies d punktą. Tokiu būdu nagrinėjant šią bylos dalį nebuvo atskleista bylos esmė. Todėl kasacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas bei apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios bylos dalies naikintini ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu naikintinos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis buvo nuspręsta nepaskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidų.

87.       Kadangi dalis bylos perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo dalį, kuriomis buvo atmestas ieškovės reikalavimas neatlygintinai perduoti ieškovei domeno ketbilietas.lt vardo registraciją ir nuspręsta šalims nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Danguolė Bublienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                        Dalia Vasarienė

                                                                                                                                                                                Vincas Verseckas