Civilinė byla Nr. 3K-3-181/2014

Proceso Nr. 2-01-3-03868-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Contitrans“ kreditoriaus Nordic Trucking Logistics A/S netiesioginį ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nustatyta, kad ieškovo UAB „Contitrans“ kreditorius Nordic Trucking Logistics A/S 2012 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas pripažinti, jog atsakovas AB „SEB lizingas“ neteisėtai 2012 m. vasario 22 d. vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytas lizingo sutartis. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Contitrans“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinęs BUAB „Contitrans“, Nordic Trucking Logistics A/S ir AB „SEB lizingas“ 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą Taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė.

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą, nurodęs, kad BUAB „Contitrans“ faktiškai išpirko didžiąją dalį (75 proc.) naudoto turto vertės ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Skolos už šį turtą likutis – 1 672 354 Lt. Atsakovui neatlygintinai perėmus iš ieškovo naudotą lizingo turtą, kurio likutinė vertė – daugiau kaip 3 300 000 Lt, BUAB „Contitrans“ patyrė didelę finansinę žalą. Taikos sutarties 1.3 ir 1.5 punktuose nurodyta: „Ieškovas, veikdamas kartu su Kreditoriumi, taikos sutartimi pareiškia, kad atsisako visų reikalavimų atsakovui, kylančių iš Lizingo sutarčių vykdymo. Pasirašydamas šią Taikos sutartį, ieškovas patvirtina, kad nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme momento jis atsisako bet kokių pretenzijų ar reikalavimų, kylančių iš Lizingo sutarčių vykdymo, ir nereikš jų ateityje, išskyrus reikalavimus vykdyti šią Taikos sutartį. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir dėti visas pastangas, kad pavyktų tinkamai ir laiku įgyvendinti Taikos sutartį“. Pareiškėjo nuomone, šiomis nuostatomis skolininkas atsisakė savo galimų realių reikalavimo teisių į atsakovą, t. y. teisės reikalauti grąžinti lizingo davėjui sumokėtas įmokas, todėl prarasta galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais, o likus lėšų – grąžinti jas akcininkui. Dėl to teismo nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises ir interesus, nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovo prašymą atnaujinti procesą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagrindo įtraukti BUAB „Contitrans“ akcininką A. K. į civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo, nes sudarant taikos sutartį BUAB „Contitrans“ vardu veikė bankroto administratoriaus UAB „VERMOSA“ įgaliotas asmuo. Pareiškėjas neįrodė, kad nagrinėjama byla yra susijusi su jo, kaip BUAB „Contitrans“ akcininko, turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis ir pareigomis.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nutartis, kuria buvo patvirtinta BUAB „Contitrans“, AB „SEB lizingas“ ir Nordic Trucking Logistics A/S Taikos sutartis, nesukėlė pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, todėl nurodytu pagrindu proceso atnaujinimas negalimas. Nei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nei CPK normose nenustatyta, kad kreditoriai turėtų būti įtraukiami į bankrutuojančios įmonės ieškinių nagrinėjimą. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad Taikos sutarties patvirtinimas atėmė iš jo galimybę patenkinti savo finansinį reikalavimą – pareiškėjas kartu su kitais kreditoriais galės pretenduoti į savo reikalavimo patenkinimą iš BUAB „Contitrans“ turto. Teismas nurodė, kad nepakanka turėti turtinį reikalavimą bankroto byloje, bet būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pareiškėjo interesas grindžiamas ne materialiosios, o proceso teisės norma – ĮBĮ 3 straipsnyje nustatyta teise į finansinio reikalavimo patenkinimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas turi ne materialinį, o procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl šiuo konkrečiu atveju teismas pareiškėjui teisių ar pareigų nenustatė, nepripažino, nepakeitė ir nepanaikino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pareiškėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį bei priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje, taip pat priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorius yra buvęs BUAB „Contitrans“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012, išaiškino, kad CK 6.222 straipsnio nuostatos suteikia teisę lizingo gavėjui, mokėjusiam įmokas pagal lizingo sutartį išperkant daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką. Atsakovas AB „SEB lizingas“ perėmė lizingo sutarties pagrindu UAB „Contitrans“ naudotą turtą, kurio likutinė vertė – daugiau kaip 3 300 000 Lt, o skola už šį turtą – tik 1 672 354 Lt (faktiškai išpirkta 75 proc. naudoto turto vertės). Taikos sutarties 1.1.3 ir 1.1.5 punktais šalys iš esmės susitarė, kad ieškovas atsisako savo reikalavimo teisių, kylančių iš dvišalės restitucijos taikymo, t. y. teisės reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas lizingo davėjui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bankrutuojančios įmonės akcininkai turi materialinį ir procesinį suinteresuotumą įmonės bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010; kt.). Bankrutuojančios bendrovės akcininkai yra suinteresuoti bankroto bylos procedūra, turto realizavimu, kuo didesniu teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimu, nes nuo to priklauso, ar po įmonės likvidavimo atiteks turto akcininkams ir šio turto kiekis. Taikos sutartimi ieškovui BUAB „Contitrans“ atsisakius didelės vertės reikalavimo teisių į atsakovą, buvo atsisakyta galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir likusias lėšas grąžinti akcininkui. Tai reiškia, kad nurodytos Taikos sutarties sąlygos turi tiesioginę įtaką kasatoriaus, kaip BUAB „Contitrans“ akcininko, teisėms ir interesams bei juos pažeidžia.

2. ĮBĮ 3 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė į finansinio reikalavimo patenkinimą yra materialinė subjektinė teisė, t. y. teisė gauti turtą, o ne proceso teisė, kaip teigė apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius turi materialinį teisinį suinteresuotumą prašomoje atnaujinti byloje, nes taikos sutarties patvirtinimas atsisakant turto (reikalavimo teisės į atsakovą) turi tiesioginę įtaką ĮBĮ 3 straipsnyje įtvirtintos materialinės teisės į reikalavimo patenkinimą įgyvendinimui ir apimčiai. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad Nordic Trucking Logistics A/S byloje dalyvauja kaip kreditorius ir yra pripažįstama, jog jis turi materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turėtų būti pripažįstamas ir kasatoriaus materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Proceso atnaujinimas yra vienintelė kasatoriaus galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus, nes įsiteisėjusi taikos sutartis atima teisę ar sukelia apribojimus teikti netiesioginį ieškinį ieškovo vardu atsakovui, t. y. įgyvendinti ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą.

3. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, ar nebus pažeistos bylos šalių ar kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras siekiama kuo didesnio visų finansinių reikalavimų patenkinimo, todėl bylos, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, yra susijusios su viešuoju interesu. Teismas privalo būti aktyvus ir veikti ex officio – įvertinti, ar taikos sutartis nepažeis bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų bei bankroto tikslų, priešingu atveju privalėjo netvirtinti taikos sutarties. Taikos sutarties sąlygos, kuriomis bankrutuojanti UAB „Contitrans“ atsisako savo reikalavimo teisių, pažeidžia kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus (ĮBĮ 3 straipsnis, 31 straipsnio 3 punktas, 35 straipsnis, kt.), prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad patvirtinus taikos sutartį nebuvo pažeistas viešasis interesas ir BUAB „Contitrans“ kreditorių teisės. Bankroto administratorius nešaukė bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo, kad būtų sužinota jų valia dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Kreditorius Nordic Trucking Logistics A/S atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Taikos sutartyje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, joje nepaneigta kreditorių teisė į reikalavimo patenkinimą ir pareiškėjo, kaip akcininko, teisė gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Taikos sutarties nuostatomis buvo atsisakyta pretenzijų bei lizingo sutarčių vykdymo reikalavimų, bet ne reikalavimų, kylančių dėl sutarčių nutraukimo teisinių padarinių. Nagrinėtoje byloje pripažinus, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai, konstatuotina, kad joks nutraukimo pagrindu pasibaigusių sutarčių vykdymas objektyviai nebėra galimas, todėl atitinkamai nėra galimos ir pretenzijos ar tokių sutarčių vykdymo reikalavimai.

2. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas, užbaigtas taikos sutartimi, nebuvo turtinio pobūdžio, taip pat nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su turtiniais reikalavimais atsakovui, darytina išvada, jog pareiškėjo ginčijama taikos sutartis netrukdo ieškovui reikšti turtinio pobūdžio reikalavimus atsakovui.

Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad įstatyme nenustatytas privalomas bankrutuojančios įmonės kreditorių dalyvavimas nagrinėjant kitiems asmenims pareikštus bankrutuojančios įmonės reikalavimus. Priešingai, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9, 14 punktuose nustatyta, kad bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditorių interesams teisme atstovauja įmonės administratorius.

2. Civilinėje byloje, kurią atnaujinti prašo pareiškėjas, nebuvo reiškiamas reikalavimas taikyti dvišalę restituciją (grąžinti sumokėtas įmokas ar pripažinti nuosavybės teises į lizingu įgytą turtą), priešingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012, todėl vadovautis šia nutartimi suformuota praktika nėra pagrindo. Be to, tik tokiu atveju, jei įmokų dalis, kuri buvo skirta lizingu įgyto turto vertei išpirkti, viršija lizingo davėjo nuostolius, gali būti taikoma dvišalė restitucijai nuostolius viršijančiai įmokų daliai. Viso BUAB „Contitrans“ lizingu įgyto turto likutinė vertė be PVM buvo 1 430 153,85 Lt. Iš BUAB „Contitrans“ atsiimtas turtas buvo parduotas už 1 516 851,24 Lt be PVM, t. y. AB „SEB lizingas“ dėl sutarčių nutraukimo patyrė 45 192,15 Lt nuostolį. Šių skaičiavimų teisingumo pareiškėjas neginčijo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012).

Nagrinėjamoje byloje kasatorius, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu nurodė, kad taikos sutarties nuostatomis skolininkas atsisakė savo galimų realių reikalavimo teisių į atsakovą, t. y. teisės reikalauti grąžinti lizingo davėjui sumokėtas įmokas, todėl prarasta galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais, o likus lėšų – grąžinti jas akcininkui, dėl to teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises ir interesus, šia nutartimi nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasatorius savo interesą būti įtrauktu dalyvaujančiu byloje asmeniu grindė savo, kaip akcininko, turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis bei pareigomis. Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta akcininko teisė gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Tais atvejais, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, įmonės savininkų teisė gauti likviduojamos įmonės turto dalį siejama su atsiskaitymo su kreditoriais faktu, t. y. grąžinamas tik tas turtas, kuris liko atsiskaičius su kreditoriais (Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 dalis).

Bylą nagrinėję teismai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padarę išvadą, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis nesukėlė pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, todėl nurodytu pagrindu proceso atnaujinimas negalimas. Nagrinėjamos bylos atveju teismo nutartyje, kuria patvirtinta Taikos sutartis, nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, tačiau keliamas klausimas, jog procesinis teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų ta prasme, kad Taikos sutarties patvirtinimas atsisakant turto (reikalavimo teisės į atsakovą) turi tiesioginės įtakos ĮBĮ 3 straipsnyje įtvirtintos materialiosios teisės į reikalavimo patenkinimą įgyvendinimui ir apimčiai bei tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi, kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar Taikos sutarties nuostatos atsisakyti lizingo sutarties vykdymo reikalavimų tikrai neturi įtakos teisėms, kylančioms iš lizingo sutarties nutraukimo fakto, o kartu – ar neeliminuoja kasatoriaus teisės į jo finansinio reikalavimo patenkinimą bankroto byloje ir pirmiau nurodytos akcininko teisės gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Aiškinant taikos sutarties sąlygas taikytinas CK 6.193 straipsnis, t. y. aiškinant šios sutarties turinį atsižvelgtina į visus sutartį sudariusių šalių paaiškinimus apie jų tikruosius ketinimus sudarant taikos sutartį – įskaitant paaiškinimus, pateiktus šioje byloje. Pažymėtina tai, kad Taikos sutartį sudarę atsakovas ir ieškovo kreditorius teigia, jog jie nesiekė užkirsti kelią sutarties nutraukimo padarinių atsiradimui, todėl pareiškus jiems reikalavimą grąžinti įmokas, kaip kylantį iš sutarties nutraukimo, jie negalėtų remtis argumentais, prieštaraujančiais savo pareiškimui šioje byloje dėl taikos sutarties sąlygų turinio.

Nagrinėjamos bylos dalyką sudarė reikalavimas pripažinti, kad atsakovas AB „SEB lizingas“ neteisėtai 2012 m. vasario 22 d. vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytas lizingo sutartis. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas pripažįsta, jog lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai, jos negali būti atnaujintos dėl ieškovo nemokumo, taip pat ieškovas atsisakė visų reikalavimų atsakovui (lizingo davėjui), kylančių iš lizingo sutarčių vykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias lizingo santykius, yra pasisakęs dėl restitucijos ir civilinės atsakomybės atribojimo lizingo sutarties nutraukimo atveju ir pažymėjęs, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo ir grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip). Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte ir lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Prievolė grąžinti įmokas kyla iš įstatymo nuostatų dėl restitucijos, o ne iš nutrauktos lizingo sutarties nuostatų, todėl susitarimas nebereikšti pretenzijų dėl lizingo sutarties vykdymo nėra kliūtis reikšti reikalavimus dėl restitucijos. Dėl to darytina išvada, kad, patvirtindamas Taikos sutartį, teismas nesprendė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nepagrindė materialiąja teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie būtų pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jo prašymas atnaujinti procesą prieštarauja šio procesinio instituto tikslams. Dėl to kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui panaikinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas