Administracinė byla Nr. A-477-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04870-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. - E. V. dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. T1-1876-(1.1) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ veiklos“ (toliau – ir Įsakymas) nustatė, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nijolės optika“ (toliau – ir pareiškėjas) neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turinčias licencijuojamos asmens sveikatos paslaugos priežiūros (oftalmologijos) požymių, šias paslaugas teikė ne asmens sveikatos priežiūros specialistai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatą.
2. Pareiškėjas UAB „Nijolės optika“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Įsakymą ir priteisti iš Tarnybos pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino įstatymus, įstatymus įgyvendinančius teisės aktus ir nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas teikė oftalmologo, o ne optometrininko, paslaugas. Aplinkybė, jog iki šio laiko nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais reglamentuota optometrininko veikla, nereiškia, kad tokia veikla negalėjo būti teikiama ar kad ši veikla turi būti priskirta prie teikiamų sveikatos paslaugų sąrašo. Pareiškėjo teigimu, jis nevykdė ir nevykdo asmens sveikatos priežiūros veiklos. Pareiškėjas teikia tik optometrininko paslaugas. Pareiškėjo parduodamus akinių lęšius gamina atestuota įmonė. Akinius parinkusi N. O. yra 2012 m. Šiaulių universitete baigusi optometrijos studijų programą ir jai suteiktas fizikos bakalauro laipsnis ir optometrininko kvalifikacija. Priede prie diplomo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad studijų kryptis fizika, optometrija, pirmosios pakopos studijos. Priedo 4.2 punkte nurodyta, kad įgyja moksliniais tyrimais pagrįstą ir naujausią technologijų taikymo lygį atitinkantį universitetinį išsilavinimą, garantuojantį galimybę kvalifikuotai dirbti optometrijos srityje. Priede pažymima, kad absolventai, baigę optometrijos studijų programą, geba kvalifikuotai dirbti regos sistemos pirminės priežiūros centruose, optikos salonuose. Įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais nei optikos salonų veikla, nei regos korekcijos nustatymo veikla nebuvo reglamentuota, ir regos korekcijos nustatymo veikla jokiais norminiais teisės aktais nebuvo priskirta prie sveikatos priežiūros, sveikatinimo veiklos. Pareiškėjo teigimu, nei regos korekcijos nustatymo veikla, nei optikos veikla niekada nepateko į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sritį, anksčiau nekelti jokie reikalavimai gauti licencijas optometrininko veiklai vykdyti. Pareiškėjas nurodė, jog jis tik parenka akinius, atlieka regos korekciją ir daugiau jokių paslaugų, susijusių su regos korekcija, neteikia. Teigė, kad tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1427 „Dėl kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“, kuris įsigalios nuo 2017 m. spalio 1 d., pirmą kartą bus oficialiai reglamentuota, jog optometrija nepatenka į Sveikatos apsaugos ministerijos reglamentavimo sritį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46, 48 straipsnių nuostatas, laikytina, kad iki minėto įsakymo priėmimo pareiškėjas turėjo teisę ir galėjo teikti optometrijos paslaugas, kurios nei vienu norminiu teisės aktu nebuvo priskirtos prie paslaugų, patenkančių į asmens sveikatos priežiūros, sveikatinimo veiklos sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, jog Tarnyba negalėjo tikrinti pareiškėjo ir, atlikdama tokį patikrinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10.38 ir 10.40 punktų reikalavimus. Pagal savo kompetenciją Tarnyba gali tikrinti tik sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, o pareiškėjo teikiamos optometrijos paslaugos nėra priskirtos prie tokių veiklų sąrašo. Pažymėjo, jog pareiškėjas neišrašo receptų, tik priima užsakymus pagaminti lęšius.
4. Teismo posėdyje N. O. nurodė, jog nėra gydytoja, niekada ja neprisistato, nenustato ligų, nepatarinėja akių ligų klausimais, nerašo receptų, t. y. nevykdo gydytojui priskirtos veiklos. Atkreipė dėmesį, jog O. - E. V. N. O. nustatė ne akių ligą, o nustatė akių būklę, paskyrė ne gydomuosius akinių lęšius, o gerinančius matymą. Pažymėjo, jog pacientei sutikus buvo parinkti akiniai artumui, neperžengiant optometrininko kompetencijos ribų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakymas priimtas pažeidus procedūrines taisykles, t. y. skundžiamas Įsakymas priimtas praleidus sprendimo priėmimo terminą.
5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti ir bylą nutraukti.
6. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas tinkamai įvertinus kontrolės metu rinktus duomenis, nustačius pažeidimus pagal galiojančius teisės aktus, todėl yra teisėtas bei pagrįstas. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis teikia tik optometrininko, bet ne oftalmologo paslaugas, nes Lietuvos Respublikos teisės aktais yra reglamentuota, kad atlikti asmens akių patikrinimą bei parinkti atitinkamus korekcinius lęšius gali tik oftalmologo licenciją turintis gydytojas, teikiantis paslaugas asmens sveikatos priežiūros licenciją turinčioje įstaigoje. Teigė, kad pritaria pareiškėjo nuomonei, jog tai, jog optometrininko veikla nėra reglamentuota, nereiškia, jog optometrijos paslaugos negali būti teikiamos, tačiau optometrininkas, teikdamas paslaugas, negali atlikti to, kas teisės aktais priskiriama išimtinai oftalmologo kompetencijai. Pažymėjo, jog akinių recepto turinys nėra reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, tačiau atsižvelgus į tai, kad N. O. išduotame dokumente buvo nurodytos abiejų akinių regėjimo korekcijai nustatytos dioptrijos ir atstumas tarp akių vyzdžių, t. y. duomenys, kuriuos nustatyti turi teisę tik gydytojas oftalmologas, darytina išvada, kad pareiškėjo užpildytas O. - E. V. akinių užsakymo lapas Nr. 15-12-01-01 laikytinas akinių receptu. Tarnybos nuomone, pareiškėjas neteisingai aiškina 2017 m. spalio 1 d. įsigaliosiančio minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V-1427 nuostatas, t. y. tai, kad optometristo veikla vykdoma ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nėra laikoma Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priskirtina veikla, nereiškia, jog pareiškėjo vykdoma veikla (regos tikrinimas ir korekcija) nepatenka į Sveikatos apsaugos ministerijos reglamentavimo sritį. Tarnybos teigimu, regos tikrinimas ir korekcija yra asmens sveikatos priežiūros paslauga, teikiama tik asmens sveikatos priežiūros licenciją turinčiose įstaigose. Optometristai gali užsiimti kita veikla, t. y. netikrinant, nekoreguojant regos – būtent tokia veikla ir nepatenka į Sveikatos apsaugos ministerijos reglamentavimo sritį.
7. Tarnyba nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog teisės aktų reikalavimas turėti licenciją atitinkamai veiklai atima iš N. O. Konstitucijos 48 straipsniu garantuojamą teisę pasirinkti darbą bei verslą. Pažymėjo, jog ši konstitucinė garantija nėra absoliuti, įstatymų leidėjas gali numatyti papildomus reikalavimus. Tinkamą asmens sveikatos priežiūrą gali užtikrinti tik atitinkamą išsilavinimą ir leidimą – medicinos praktikos licenciją – turintys specialistai. Tarnybos teigimu, reikalavimus turėti licenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui neatima teisės į darbą.
8. Tarnybos nuomone, skundžiamas Įsakymas tiesiogiai nesukuria pareiškėjui teisių ar pareigų, todėl pareiškėjo suformuluoti reikalavimai nėra nagrinėtini administraciniame teisme.
9. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė pažymėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus trumparegystės, toliaregystės nustatymas yra priskirtas oftalmologo kompetencijai. Pareiškėjo paslaugų vertinimas nebuvo atliktas, kadangi iš galiojančių teisės aktų buvo aišku, kad pareiškėjas neturėjo teisės teikti aptariamų paslaugų.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. - E. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog pas pareiškėją 2015 m. gruodžio 1 d. užsisakė korekcinius akcinius su plonais lęšiais. Reklamoje apie pareiškėjo teikiamas akcijas buvo užrašas „regėjimo patikrinimas“. N. O., prisistačiusi gydytoja, informavo, jog gali nustatyti akinių stiprumą ir be medicinos įstaigos recepto. Atlikusi peržiūrą, surašė užsakymo lapą, kuriame buvo užrašyta, jog akiniai pagaminti pagal kliento atsineštą receptą. Akiniai buvo pagaminti pagal pareiškėjo receptą, su pagamintais akiniais matė labai blogai, akys prie stiprumo nepriprato, su jais būnant svaigsta galva, ašaroja akys. Akių ligų gydytoja informavo ją, jog net su medicinine įranga dėl kataraktos neįmanoma nustatyti reikalingų akinių stiprumo, tačiau pareiškėjas akių stiprumą nustatė ir net be medicininės įrangos. Atsižvelgusi į tai, kaip N. O. nustatinėjo O. - E. V. akių stiprumą, ji abejoja, ar fizikos bakalaurą turintys asmenys geba visapusiškai tirti regą, parinkti galimų ligų požymius, atlikti regos korekciją.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Nijolės optika“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas konstatavo, kad šioje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. T1-1876-(1.1), kuriuo konstatuota, jog UAB „Nijolės optika“ neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turinčias licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros (oftalmologijos) požymių, taip pat šias paslaugas teikė ne asmens sveikatos priežiūros specialistai, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2016 m. kovo 10 d. gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) 2016 m. kovo 7 d. raštą Nr. 4-1186 „Dėl išvadų pateikimo“, kuriame nurodyta, jog VVTAT pradėjo nagrinėti tarp vartotojos O. - E. V. ir pareiškėjo kilusį ginčą. VVTAT, atsižvelgdama į O. - E. V. prašyme išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 24 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 10.46 punktu, prašė Tarnybos pagal kompetenciją pateikti VVTAT išvadas, ar pareiškėjas teisingai ir teisėtai atliko O. - E. V. regėjimo patikrą, ar pagaminti korekciniai akiniai atitinka užsakyme nurodytus duomenis, taip pat ar pareiškėjas nepažeidė kitų Tarnybos ribose taikomų teisės aktų reikalavimų. Tarnyba, gavusi minėtą VVTAT raštą, 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. D2-2609-(5.71) „Dėl O. -E. V. nusiskundimo“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama atsakyti į su pareiškėjo vykdoma veikla susijusius klausimus. Pareiškėjas 2016 m. kovo 22 d. raštu „Dėl O. V. akinių“ atsakė į Tarnybos užduotus klausimus. Tarnyba VVTAT raštą laikė pagrįstu, nes korekciniai akiniai buvo pagaminti pagal receptą, kurį išrašė pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus neturintis teisės asmuo, o apie atlikto asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų kokybės vertinimo išvadas informuos atskiru raštu. Tarnyba 2016 m. lapkričio 14 d. kontrolės aktu Nr. J16-60 atliko pareiškėjo galbūt suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės neplaninę kontrolę. Vykdant pareiškėjo paslaugų kokybės tyrimą, Tarnyba vertino pareiškėjo direktorės N. O. pateiktus rašytinius paaiškinimus, bendrovės „Nijolės optika“ įstatus, pareiškėjo direktorės 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymu patvirtintas Darbo tvarkos taisykles, N. O. 2003 m. spalio 7 d. darbo sutartį, vienintelės akcininkės N. O. 2012 m. birželio 22 d. sprendimą, pareiškėjo direktorės 2012 m. birželio 22 d. vienintelės akcininkės sprendimu patvirtintus Optometrininko pareigybės nuostatus, Šiaulių universiteto diplomą. Taip pat Tarnyba vertino pateiktus O. - E. V. 2016 m. lapkričio 14 d. paaiškinimus dėl akinių, medicininį išrašą - siuntimą, O. - E. V. prašymą, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2016 m. lapkričio 25 d. raštą „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriame paaiškino, jog pareiškėjas nėra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir neteikia jokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų ir ambulatorinių, pacientų neturi, jokių gydomųjų veiksmų neatlieka, todėl pacientams užpildytų užsakymų lapų neturi, taip pat negamina korekcinių lęšių. Tarnyba 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. D2-10074-(1.20) „Dėl prašomos informacijos patikslinimo“ prašė pareiškėjo atsiųsti pacientų, kuriems per 2016 m. rugpjūčio mėn. tikrino regėjimo aštrumą ir parinko korekcinius lęšius. Pareiškėjas pateikė Tarnybai 2016 m. lapkričio 29 d. raštą, kuriame teigė, kad pareiškėjas neteikia jokių sveikatinimo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų, jokių gydomųjų veiksmų neatliko ir neatlieka, todėl pacientams nurodytu laikotarpiu regėjimo aštrumo netikrino ir korekcinių lęšių neparinko. Įvertinęs visus pateiktus ir surinktus rašytinius įrodymus, Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius surašė 2016 m. lapkričio 16 d. kontrolės Nr. T3-105/2016 ataskaitą Nr. D17-249-(1.27), kurioje konstatavo, jog 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo direktorė, optometrininkė N. O., neturėdama licencijos verstis medicinos praktika, teikė O. - E. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugas (matavo regėjimo aštrumą ir nustatė korekcinių lęšių dioptrijas regėjimo korekcijai), teisės aktų nuostatų priskirtas gydytojo oftalmologo profesinei kompetencijai, ir taip pažeidė SSĮ 16 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad pareiškėjas, neturėdamas įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, įvertino O.-E. V. regėjimo aštrumą, t. y. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir taip pažeidė SSĮ 16 straipsnio 2 dalį ir SPĮĮ 5 straipsnio 1 dalį. Nurodytos kontrolės ataskaitos pagrindu Tarnyba priėmė skundžiamą Įsakymą.
15. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog N. O. vykdo optometrininko veiklą.
16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors nagrinėjamos bylos dalykas yra Įsakymas, tačiau neatskiriama Įsakymo dalis yra laikytina ir Tarnybos surašyta 2016 m. lapkričio 16 d. kontrolės Nr. T3-105/2016 ataskaita Nr. D17-249-(1.27), kurioje nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo neplaniniu asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimu, ir išdėstytas motyvuotas jų įvertinimas.
17. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi SSĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 2 straipsnio 1 punktu, 2 straipsnio 29 punktu, 14 straipsnio 1 punktu, 16 straipsnio 1, 5 dalimis, 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. kovo 2 d.) 9.1, 10.38 punktais, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (toliau – ir MPĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-986 „Dėl Oftalmologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2008 m. spalio 22 d.).
18. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 11 punkte nurodyta, jog gydytojas oftalmologas paslaugas teikia pagal kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-935, (toliau – ir Lietuvos medicinos norma MN 63:2005) (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gruodžio 16 d.). Pagal Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 4 punktą, gydytojas oftalmologas yra medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo oftalmologo profesinę kvalifikaciją, o oftalmologinė priežiūra laikytina asmens sveikatos priežiūros dalimi, skirta akių ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui. Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 14, 14.1–14.24 punktuose nustatyta, ką turi gebėti gydytojas oftalmologas.
19. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog regėjimo aštrumo įvertinimas ir korekcinių lęšių parinkimas yra priskirti sveikatos priežiūros paslaugai, kurią teikia gydytojas oftalmologas.
20. Teismas nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo direktorė N. O., neturėdama licencijos verstis medicinos praktika, teikė O. - E. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teisės aktų nuostatų priskirtinas gydytojo oftalmologo profesinei kompetencijai, t. y. pareiškėjo direktorė N. O., neturėdama oftalmologo kvalifikacijos, išmatavo O. - E. V. regėjimo aštrumą ir nustatė korekcinių lęšių dioptrijas regėjimo korekcijai. Šias aplinkybes N. O. patvirtino teismo posėdyje. Nors, N. O. teigimu, ji nepaskyrė O. - E. V. jokio gydymo, neišrašė medikamentų, jai, kaip optometrininkei, nereikia gauti licencijos, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji teikė oftalmologo paslaugas, nes vertino O. - E. V. regėjimo aštrumą, parinko korekcinius lęšius, o šios paslaugos priskiriamos sveikatos priežiūros paslaugoms.
21. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo direktorė N. O. yra įgijusi optometrininko kvalifikaciją ir nėra gydytoja oftalmologė, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, sutiko su Tarnybos pozicija, jog pareiškėjo direktorė N. O., neturėdama oftalmologo profesinės kvalifikacijos ir jos pagrindu išduodamos licencijos, neturėjo teisės teikti oftalmologo paslaugų.
22. Teismas iš byloje pateiktos pareiškėjo užsakymo Nr. 15-12-01-01 kopijos nustatė, jog pareiškėjas nustatė akių dioptrijas ir atstumą tarp vyzdžių bei parinko korekcinius lęšius. Pareiškėjo direktorės N. O. paaiškinimuose pati pareiškėjo direktorė nurodė, jog: „parinkau +5,75 ir +6,0“ akinių lęšius“, o paaiškinimuose Tarnybai nurodė, jog: „pacientė sutiko, kad gamintume korekcinius akinius pagal parinktas optometrininkės dioptrijas“. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas būtent ir atliko oftalmologo gebėjimams priskirtus veiksmus. Teismas sutiko su Tarnybos argumentu, jog oftalmologo ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos neapima optometrijos specialisto teikiamų paslaugų, nes optometrija nėra nei sudėtinė oftalmologijos dalis, nei išskirta kaip atskira licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo teisinius santykius, optometrininko ar optometrijos specialisto profesija nepriskiriama asmens sveikatos priežiūros specialistams, todėl, nebūdamas asmens sveikatos priežiūros specialistu, optometrininkas neturi teisės teikti jokių asmens sveikatos priežiūros, kartu ir oftalmologijos, paslaugų. Teismo vertinimu, asmens sveikatos būklės tikrinimas (regėjimo aštrumo nustatytas ir korekcinių lęšių parinkimas) yra medicinos praktika, o ja versti turi teisę tik gydytojas, turintis medicinos praktikos licenciją. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, priėjo prie išvados, jog Įsakymo dalis, kuria konstatuotas SSĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas, yra teisėta ir pagrįsta.
23. Teismas nurodė, kad taip pat svarbu nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ar turėjo licenciją.
24. Teismas vadovavosi SPĮĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 2 straipsnio 7 punktu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, SSĮ 16 straipsnio 2, 5 dalimis, MPĮ 4 straipsnio 2 dalimi.
25. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros (nagrinėjamu atveju – oftalmologo) paslaugas, de jure (teisiškai; pagal teisę) laikytina, kad tokia įstaiga atitinka šios srities imperatyviųjų teisės aktų reikalavimus (nebent kompetentingų institucijų būtų nustatyta priešingai), kurių taikymas suponuoja tinkamos kokybės paslaugų teikimą, kaip tai apibrėžta teisiniame reguliavime.
26. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, suteikiančios teisę įstaigai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. O. - E. V. paslaugas teikusi pareiškėjo direktorė N. O. nėra asmens sveikatos priežiūros specialistė, neturi licencijos verstis medicinos praktika, todėl sveikatos priežiūros paslaugų (nustatyti regėjimo aštrumą ir parinkti korekcinius lęšius) teikti negalėjo. Tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo direktorė N. O., pati nustačiusi regėjimo aštrumą ir parinkusi korekcinius lęšius, iš tikrųjų teikė ne optometrininko, o oftalmologo paslaugas.
27. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kas Tarnyba neturėjo kompetencijos tikrinti pareiškėjo, nes pareiškėjas nėra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nes Tarnyba yra Vyriausybės įsteigta įstaiga, kuri atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą (SSĮ 75 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 6 punktas). Pagal Tarnybos nuostatų 10.38 punktą, Tarnyba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų. Taigi Tarnyba turėjo teisinį pagrindą pradėti neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą, 2016 m. kovo 10 d. gavusi VVTAT raštą.
28. Teismas, vertindamas pareiškėjo paaiškinimus, atkreipė dėmesį į jų prieštaringumą. Vienu atveju pareiškėjas teigė, jog optometrija, kaip ir regos tikrinimas bei korekcija, nepatenka į Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos sritį, kitu atveju pareiškėjas teigė, kad neteikia jokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų ir ambulatorinių, gydomųjų veiksmų, todėl pacientams 2016 m. rugpjūčio mėn. regėjimo aštrumo netikrino ir korekcinių lęšių neparinko. Taigi pats pareiškėjas sutinka, kad regėjimo aštrumo tikrinimas ir korekcinių lęšių parinkimas yra sveikatos priežiūros paslauga. Pareiškėjo argumentų prieštaringumas, teismo vertinimu, tik patvirtina, jog pats pareiškėjas sutinka, jog į oftalmologo paslaugas įeina pareiškėjo direktorės N. O. suteikta sveikatos priežiūros paslauga, t. y. regėjimo aštrumo nustatymas ir korekcinių lęšių parinkimas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka neįgijęs įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir taip pažeidė SPĮĮ 5 straipsnio 1 dalies ir SSĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas.
29. Teismas nurodė, kad Tarnybos vykdomų neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų tvarką reglamentuoja Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 patvirtintas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2017 m. sausio 24 d.). Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 12, 25 punktais.
30. Teismas iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių nustatė, kad Tarnyba apie pareiškėjo veiklą informaciją gavo 2016 m. kovo 10 d. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog neplaninio pareiškėjo patikrinimo pagrindas yra VVTAT 2016 m. kovo 7 d. raštas Nr. 4-1186, kurį Tarnyba gavo 2016 m. kovo 10 d. Teismas nustatė, kad ginčijamas Įsakymas priimtas praėjus daugiau nei 8 mėnesiams, nebuvo priimtas motyvuotas sprendimas pratęsti asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų kokybės vertinimą, tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog dėl nurodyto procedūrinio pažeidimo priimtas Įsakymas turi būti panaikintas. Teismo vertinimu, nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad, atliekant pareiškėjo galbūt suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės neplaninę kontrolę, nors ir buvo pažeista formali taisyklė dėl sprendimo priėmimo, tuo pačiu metu nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimto sprendimo pagrįstumą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo užkirstas kelias ginti savo teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog Įsakymo priėmimo termino praleidimas nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą Įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
31. Teismas konstatavo, kad Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, atliko išsamią ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.
32. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Atsakovas, atlikdamas patikrinimą, nesurinko pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo veikla atitinka sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąvoką, o teismas neįvertino ne tik atsakovo patikrinimo metu padarytų pažeidimų, tačiau ir neatsižvelgė į teisinį optometrininkų veiklos reglamentavimą.
33.2. Vertinant atsakovo individualų administracinį aktą, laikytina, kad jame nėra aiškios individualios argumentacijos, kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis buvo nuspręsta, kad pareiškėjas teikė sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėjas sutinka su nurodytu sveikatos priežiūros paslaugų bei oftalmologo teisiniu reguliavimu, tačiau iš skundžiamo akto nėra aišku, kokie konkrečiai atsakovo atlikto tyrimo metu nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo, kaip optometrininko, atlikti veiksmai vertintini kaip oftalmologo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.
33.3. Atsakovo kontrolės aktas Nr. J16-60 surašytas, pažeidžiant Tvarkos aprašo nustatyto neplaninio patikrinimo terminus, nes terminas tokiam tyrimui atlikti ir išvadas pateikti baigėsi 2016 m. birželio 10 d. (25 p.). Byloje nėra įrodymų, atsakovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo nurodyti, ar buvo priimtas atsakovo sprendimas pratęsti terminą patikrinimui atlikti, todėl laikytina, kad skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas praleidus daugiau kaip 5 mėnesius. Teismas pripažįsta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė Tvarkos aprašo patvirtinto patikrinimui nustatyto termino.
33.4. Apraše nėra numatyta, kad lęšių parinkimas priskiriamas oftalmologo teikiamoms paslaugoms. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo pateikta išvada, kad buvo suteiktos sveikatos priežiūros oftalmologo paslaugos. Atsakovas, pateikdamas išvadą, jog pareiškėjas suteikė būtent oftalmologo, kaip sveikatos priežiūros paslaugą, privalėjo įvertinti, ar pareiškėjo darbo patalpos atitinka oftalmologui keliamus reikalavimus ir, ar jose yra medicininiai prietaisai/ priemonės, leidžiantys diagnozuoti ligas, gydyti ir atlikti kitus oftalmologo veiklai priskiriamus veiksmus. Byloje nėra duomenų, ar atsakovas vertino darbo vietą, joje esančius prietaisus, ar nustatė, jog turimi prietaisai/įranga sudaro realias galimybes atlikti sveikatos priežiūros – oftalmologo paslaugas.
33.5. Byloje esanti informacija patvirtina, kad atsakovas, siekdamas objektyviai įvertinti pareiškėjo veiksmus, patikrinimo metu nesidomėjo O. - E. V. sveikatos situacija. Duomenys, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui dar iki kreipiantis į pareiškėją buvo nustatyta diagnozė, ji dėvėjo akinius, pagamintus prieš 25 metus, suponuoja nuostatą, kad pareiškėjas neatliko oftalmologui priskiriamų funkcijų, nediagnozavo akių ligos. Esant kataraktai (tai su amžiumi susiję pokyčiai) akinių parinkimas yra toks pat kaip įprastai, jokių specialių parinkimo taisyklių nėra. O. - E. V. į pareiškėją kreipėsi dėl akinių gamybos. Šiuo konkrečiu ginčo atveju nebuvo išrašytas receptas, kadangi pareiškėjas nenustatinėjo ligų, netaikė gydymo, neišrašė medikamentų, tik parinko akinius, todėl buvo užpildytas tik užsakymo lapas akinių gamybai. Pareiškėjas nenustatinėjo regėjimo aštrumo.
33.6. Bylos nagrinėjimo metu pateikti ruošiami teisės aktų projektai leidžia daryti išvadą, kad optometrininkai turi teisę parinkti akinius, jų veikla priskiriama prie kitos veiklos, kuriai nereikalinga licencija. Byloje esantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. sausio 5 d. raštas Nr. (10.1.4.1-302)10-138 patvirtina, kad iki apeliacinio skundo pateikimo dienos optometrininko veikla nėra reglamentuota, veiklai vykdyti nėra reikalingi licencija.
33.7. Įstatymų leidėjas nėra nurodęs konkrečių kriterijų, sąlygų kurioms esant teismas turi skundą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nevertino, netyrė, dėl kokių priežasčių atsakovo priimtas individualus administracinis aktas buvo priimtas, praleidus įstatymo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo tiriama/aiškinamasi (neužduodami klausimai atsakovo atstovui), kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas, nebuvo vertinami į bylą pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, yra teisinis ir faktinis pagrindas teikti prašymą – apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
34. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
35. Tarnyba nurodo, kad Įsakymas buvo priimtas tinkamai įvertinus kontrolės metu surinktus duomenis, nustačius pažeidimus pagal galiojančius teisės aktus, todėl yra teisėtas bei pagrįstas. Tarnyba surinko visus bylos duomenis, kurie leido jai daryti pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad O. - E. V. paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymi, jog optometrininkų veikla nėra reglamentuota, šiuo metu šių specialistų veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra tik projektų stadijoje ir patvirtinti galios tik ateityje. Teismas, vertindamas nagrinėjamą atvejį, neprivalėjo atsižvelgti į reglamentavimą, kuris galios tik ateityje.
36. Tarnyba teigia, kad pareiškėjo įvardytas „akinių lęšių parinkimas“ ir yra būtent refrakcijos ydų taisymas ir optinės korekcijos parinkimas, nurodyti Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 14.2 punkte.
37. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnyba turėjo vertinti pareiškėjo darbo patalpose esančias medicinos priemones (prietaisus) bei vertinti, ar pareiškėjo darbo patalpos atitinka oftalmologui keliamus reikalavimus. Nustačiusi, kad pareiškėjas teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas neturėdamas šiai paslaugai licencijos, kaip tai numato teisės aktai, Tarnyba turėjo teisę konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas neturėjo teisės teikti paslaugų bet kokiose patalpose, todėl visiškai jokios reikšmės neturi aplinkybė, ar pareiškėjo darbo vieta atitinka gydytojo oftalmologo darbo vietai keliamus reikalavimus. Nepaisant to, administracinio teisės pažeidimo bylos Panevėžio apylinkės teisme (administracinė byla Nr. A1-146-389/2017 sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla) žodinio nagrinėjimo metu N. O. nurodė, kad turi visą reikalingą akių tikrinimo įrangą, o O. – E. V. akys buvo tikrinamos naudojant bandomųjų lęšių rinkinį ir bandomuosius rėmelius. Aprašo 10 punkte yra nustatytos medicinos priemonės (prietaisai), kuriais galima atlikti akių diagnostiką; 10.2 punkte yra nurodytas bandomųjų lęšių rinkinys ir bandomieji rėmeliai. Taigi, byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas, naudodamas oftalmologo veikloje naudojamas medicinos priemones (prietaisus), teikė oftalmologui priskirtas paslaugas – refrakcijos ydų koregavimą bei atitinkamų korekcinių lęšių parinkimą.
38. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnyba turėjo vertinti O. - E. V. sveikatos situaciją. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, refrakcijos ydų koregavimas yra priskirtas gydytojo oftalmologo kompetencijai, todėl šias paslaugas gali teikti tik asmuo, turintis gydytojo oftalmologo licenciją, teikiantis paslaugas asmens sveikatos priežiūros licenciją turinčioje įstaigoje. Pacientė, siekdama pasitikrinti regėjimą, neprivalėjo skirti, kuris jai paslaugas teikiantis asmuo yra gydytojas oftalmologas, o kuris – tik optometrininkas, kadangi šiuo metu tokiems specialistams nėra suteikta teisė tikrinti regėjimą.
39. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neginčijo, jog patikrino pacientės regėjimą bei nustatė, kokio stiprumo lęšiai yra jai reikalingi, todėl Tarnyba turėjo pagrįstą teisę konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju akinių užsakymo lapas gali būti prilygintas receptui, kurio išrašyti N. O. neturėjo teisės. Pareiškėjo teiginys, kad regėjimo aštrumas nebuvo nustatomas, kadangi jis nebuvo pažymėtas VISUS (V raide) ir nenurodyti jo duomenys, yra nepagrįstas, kadangi regėjimo aštrumo duomenys surašomi asmens ambulatorinėje sveikatos kortelėje, o recepte nurodoma, kokių dioptrijų dydžio lęšiai reikalingi pacientui.
40. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas netinkamai įvertino skundo nagrinėjimo terminų reikšmę. Įsakymas buvo priimtas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, todėl vien faktas, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Tarnybos vidaus tvarką, tačiau nepažeidžiant Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme nustatytus terminų, negali būti laikomas pakankama aplinkybe pripažinti Įsakymą negaliojančiu. Teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad sprendimo priėmimo termino praleidimas galėtų būti reikšminga aplinkybe tik tuo atveju, jeigu būti nustatyta, jog Įsakymas buvo priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų byloje reikšmingų aplinkybių ir / arba netinkamai taikant teisės aktus.
41. Tarnyba pritaria pareiškėjo pozicijai, kad optometrininko veikla nėra aiškiai reglamentuota. Tačiau tai nereiškia, kad optometrininkai, veikdami iš esmės išimtinai tik pagal savo studijų programos sukurtą kompetenciją, kuri niekada nebuvo suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija, gali atlikti veiksmus, priskirtus išimtinai gydytojo oftalmologo kompetencijai.
42. Tarnybos teigimu, byloje nekilo ginčų dėl Tarnybos nustatytų aplinkybių, o tik dėl jų teisinio vertinimo. Tarnyba teismui perdavė visą bylos nagrinėjimo Tarnyboje medžiagą; abi šalys savo pozicijas išsamiai išdėstė raštu pirmojoje bei apeliacinėje instancijose. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba mano, kad nėra tikslinga taikyti ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. - E. V. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
44. O. - E. V. atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
45. Tikrinamoje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Nijolės optika“ neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turinčias licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (oftalmologijos) požymių, šias paslaugas teikė ne asmens sveikatos priežiūros specialistai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatą.
46. Tiek Įsakyme, tiek Tarnybos surašytoje 2016 m. lapkričio 16 d. kontrolės Nr. T3-105/2016 ataskaitoje Nr. D17-249-(1.27), kurią pirmosios instancijos teismas laikė sudėtine Įsakymo dalimi (žr. šio nutarties 16 p.), buvo nurodyta, kad pareiškėjo direktorė N. O., neturėdama oftalmologo profesinės kvalifikacijos ir jos pagrindu išduodamos licencijos, neturėjo teisės teikti oftalmologo paslaugų ir tuo pažeidė SSĮ 16 straipsnio 1 dalį.
47. Be kita ko, Įsakymo 2 punkte pavedama užtikrinti administracinio teisės pažeidimo protokolo (dabar administracinio nusižengimo protokolas) surašymą pareiškėjo vadovei.
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą, t. y. palikdamas galioti Įsakymą, kuriuo buvo konstatuoti teisės aktų pažeidimai, iš esmės pasisakė ir dėl kitų asmenų teisių ir pareigų, kurie į administracinės bylos nagrinėjimo procesą nebuvo įtraukti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad pareiškėjo vadovė ir asmuo atlikęs veiksmus, kurie, atsakovo vertinimu, prieštaravo SSĮ 16 straipsnio 1 daliai – vienas ir tas pats fizinis asmuo. Teisiniu požiūriu tai du skirtingi teisės subjektai, kuriems Įsakymo pagrindu gali atsirasti ir skirtingos teisinės pasekmės, todėl administraciniame procese turėjo dalyvauti tiek pareiškėjas, tiek asmuo atlikęs šioje nutartyje minimus ginčo veiksmus. Priimant Įsakymą ir surašant Tarnybai 2016 m. lapkričio 16 d. kontrolės Nr. T3-105/2016 ataskaitą Nr. D17-249-(1.27) buvo akivaizdžiai nuspręsta ir dėl N. O. teisių bei pareigų apimties, kuri, kaip fizinis asmuo ir atskiras teisinis vienetas, į procesą nebuvo įtraukta.
49. Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje pasisakyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Vadinasi, procese turėjo dalyvauti ne tik O.-E. V. (tikrintas asmuo), bet ir N. O.
50. Nustačius nurodytą procesinį pažeidimą apskųstas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, atsižvelgiant ir į formuojamą administracinę jurisprudenciją šios kategorijos bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-321-146/2016; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-67-552/2019), Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, turi būti naikinamas, visą administracinę bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nijolės optika“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius