Administracinė byla Nr. eAS-130-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02717-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo J. D.) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2100-(5.59 E) ir panaikinti NŽT vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 15VĮ-633-(14.15.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau – Įsakymas), kuriuo leista J. D. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės sklypas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti NŽT (toliau – ir Skuodo skyrius) sudaryti su J. D. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) nuomos ir pardavimo sutartis iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, bei pratęsti jo laikiną naudojimąsi žemės ūkio veiklai vykdyti.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi priėmė skundą ir tenkino pareiškėjo A. Š. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – uždraudė atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sudaryti su J. D. 2,73 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos ir pardavimo sutartis, bei pratęsti laikiną naudojimąsi valstybinės žemės sklypu žemės ūkio veiklai vykdyti.

Teismas pažymėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pagrindė pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Įvertinus susiklosčiusią ginčo situaciją tarp proceso šalių, tikėtiną pagrindimą reikalavimo pagrįstumo taip pat siekiant išvengti kitų teisinių ginčų, teismas sprendė, jog tikslinga prašymą patenkinti ir paskirti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Atsakovas Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir uždraudė pratęsti valstybinės žemės sklypo laikiną naudojimąsi žemės ūkio veiklai vykdyti.

Atsakovas neprieštarauja, kad teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su J. D. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomos ir pardavimo sutartis. Tačiau atsakovo vertinimu, teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – draudimas pratęsti Įsakymu suteiktą teisę laikinai naudotis J. D. valstybinės žemės sklypu yra visiškai nepagrįsta ir perteklinė.

Atsakovas nurodo, kad Įsakymu suteiktas leidimas laikinai naudotis J. D. valstybinės žemės sklypu pasibaigs (nutrūks) 2019 m. gruodžio 31 d., neatsižvelgiant į tai, koks bebūtų teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Atsakovo nuomone, palikta galioti pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – draudimas pratęsti laikiną naudojimąsi (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypu, po to, kai Įsakymas neteks galios, yra perteklinis, nes tiek J. D., tiek kiti asmenys galės teikti prašymą atsakovui leisti laikinai naudotis minėtu valstybinės žemės sklypu ir toks prašymas būtų tenkinamas (Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka), t. y. minėtas valstybinės žemės sklypas iš naujo būtų suteiktas laikinam naudojimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovo atskirajame skunde pateiktais argumentais ir jiems pritaria.

Pareiškėjas A. Š. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl neteisėto Įsakymo priėmimo buvo pažeista pareiškėjo pirmenybės teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje                         Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šioje byloje ginčija 2019 m. gegužės 10 d. Įsakymą, o savo pažeistų teisių gynimą sieja su atsakovo NŽT Skuodo skyriaus įpareigojimu įvykdyti NŽT 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo įpareigojama išbraukti J. D. iš NŽT Skuodo skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 15VĮ 669(14.15.2.) patvirtinto sąrašo bei nutraukti jai suteiktą teisę laikinai naudotis 2,73 ha žemės sklypu. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, prašė uždrausti atsakovui Skuodo skyriui sudaryti su J. D. 2,73 ha valstybinės žemės sklypo nuomos ir pardavimo sutartis bei pratęsti laikiną naudojimąsi valstybinės žemės sklypu žemės ūkio veiklai vykdyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktas ginčijamas Įsakymas, kuriuo leidžiama J. D. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, nors proceso šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomas kitas terminas (leidžiama J. D. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu), ir byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių kitokį terminą ar jo pratęsimą, todėl remiamasi byloje pateikiamu Įsakymu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pareikštus reikalavimus, ir nustačiusi, kad J. D. teisė  laikinai naudotis valstybinės žemės plotu pasibaigė 2019 m. gruodžio 31 d., sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų susijęs su galimo sprendimo dėl pareiškėjo teisių apgynimo įvykdymo ateityje užtikrinimu. Kai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesisieja su byloje pareiškėjo reikalaujamomis jo pažeistų teisių gynimo konkrečiomis priemonėmis, reikalavimo užtikrinimas nėra adekvatus ir proporcingas, neatitinka šalių interesų pusiausvyros nei viešojo intereso, nes be pakankamo pagrindo suvaržo atsakovo galimybes priimti sprendimus atsakovui teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose.

Pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos, ar jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir be pagrindo byloje uždraudė atsakovui Skuodo skyriui teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalis, kuria uždrausta sudaryti nuomos ir pardavimo sutartis bei pratęsti valstybinės žemės sklypo laikiną naudojimąsi žemės ūkio veiklai vykdyti, naikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti.

Pareiškėjo A. Š. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė