Administracinė byla Nr. AS-709-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04824-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 44.6

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Geodomas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas H. H. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 24S193347, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo galiojimą. Pareiškėjas nurodė, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas savo lėšomis privalėtų išvykti į kilmės šalį. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į panašaus pobūdžio bylų nagrinėjimo terminus, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų tikslingas.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizuoja, kokią žalą jis patirs netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, tik nurodo, kad privalėtų savomis lėšomis išvykti. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis. Be to, skundžiamame Sprendime nenurodoma apie pareiškėjo išsiuntimą, todėl vien deklaratyvūs pareiškėjo argumentai negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, sprendė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas nurodo, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui tektų išvykti iš Lietuvos Respublikos, kelionės išlaidos sudarytų apie 1 000 Eur, pareiškėjui tai yra reikšminga suma. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, jog išvykęs iš Lietuvos, negalės dalyvauti teismo posėdyje ir ginti savo teisių.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas skunde nurodo vienintelį pagrindą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – jis patirs išlaidas dėl išvykimo ir galimo grįžimo į Lietuvą ir negalės fiziškai dalyvauti byloje. Migracijos departamento vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Atsakovas taip pat nurodo, jog pareiškėjo teisė dalyvauti teismo posėdžiuose gali būti realizuojama per atstovą ir (ar) prašant teismą organizuoti posėdį naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones (administracinių teismų praktikoje tokiu būdu organizuojama absoliuti dauguma teismo posėdžių bylose, kuriose skundžiami Migracijos departamento sprendimai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad jis nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas privalės išvykti iš Lietuvos, tai jam brangiai kainuos, bet to, pareiškėjas negalės dalyvauti teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. 

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 
2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017,
2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 24S193347 teisėtumo bei pagrįstumo. Sprendimu, kurio vykdymą pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti, buvo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Prašymą taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentavo tuo, kad jos nepritaikius ir pareiškėjas privalės išvykti į kilmės valstybė, minėtą kelionė pareiškėjui kainuos ženklią pinigų sumą, taip pat, pareiškėjui išvykus, jis negalės dalyvauti teismo posėdyje.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta reali grėsmė, jog netaikius pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas
(žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017;
2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, tai jog pareiškėjas turės išvykti iš Lietuvos ir dėl to patirs finansinių nuostolių, savaime nereiškia, kad pareiškėjui yra reali ar bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, teisėjų kolegija pažymi, jog šie pareiškėjo teiginiai taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 
7 dalį proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Taigi, šiuo atveju nepaneigta galimybė pareiškėjui asmeniškai duoti paaiškinimus teismo posėdyje, net ir tuo atveju, jei jis nebūtų Lietuvoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nurodytas priežastis, dėl kurių turi būti taikomos šios priemonės, atsižvelgdama į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones, kaip iš esmės ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. H. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė