Civilinė byla Nr. 2S-375-258/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16642-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.16.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Aviapilotas“ pareiškimą skolininkei L. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Aviapilotas“ (toliau – UAB „Aviapilotas“) pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės L. S. 60 000 Eur skolą, 504,61 Eur metinių palūkanų, 1884 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-09 nutartimi teismas patvirtino kreditorės UAB „Aviapilotas“ ir skolininkės L. S. taikos sutartį.
3. 2021-10-19 teisme gautas kreditorės UAB „Aviapilotas“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nes skolininkė neįvykdė taikos sutarties 1.1 punkte įtvirtintos sąlygos sumokėti kreditorei 63 019,21 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2021-10-15.
4. 2021-10-21 nutartimi teismas tenkino kreditorės UAB „Aviapilotas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
5. 2021-10-29 teisme buvo gautas skolininkės L. S. atskirasis skundas dėl 2021-10-21 teismo nutarties, kuriuo buvo prašoma panaikinti minėtą teismo nutartį. Skunde skolininkė nurodė, kad teismas nutartį priėmė neišsiuntęs skolininkei kreditoriaus prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, tokiu būdu skolininkei buvo užkirstas kelias nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo.
6. 2021-10-29 nutartimi teismas tenkino skolininkės atskirąjį skundą ir panaikino 2021-10-21 nutartį, skyrė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti 2021-11-17 15.00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nustatė terminą iki 2021-11-15 atsiliepimui į kreditorės prašymą pateikti.
7. Skolininkė L. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame neginčijo, jog neįvykdė taikos sutarties sąlygos sumokėti kreditorei 63 019,21 Eur sumą, nurodė, kad užtruko vykdydama taikos sutarties sąlygas dėl to, jog atsidėjo planuotas skolininkės artimųjų giminaičių turto pardavimas, už kurį gautos lėšos bus naudojamos vykdant taikos sutartį. Paaiškino, kad sandoris įvyko, tačiau visi mokėjimai turi būti atlikti ne vėliau kaip iki 2021-11-24, atitinkamai ir su kreditore šioje byloje bus atsiskaityta ne vėliau kaip iki 2021-11-24. Atsiliepime skolininkė prašė atidėti 2021-11-17 15.00 val. paskirtą teismo posėdį, nurodė, kad teismui atidėjus numatytą prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo datą, skolininkė pateiks teismui atsiskaitymą su kreditore patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad teismui netenkinus prašymo atidėti teismo posėdį ir nusprendus nagrinėti prašymą, vykdomasis raštas dėl taikos sutartimi sutartų netesybų negali būti išduotas, nes dėl delspinigių priteisimo kreditorė turi inicijuoti atskirą civilinę bylą.
8. 2021-11-26 teisme gauti kreditorės rašytiniai paaiškinimai, o 2021-11-29 gautas kreditorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kreditorė nurodė, kad skolininkė iki šiol jokia apimtimi nėra įvykdžiusi teismo patvirtintos taikos sutarties, nepaisant daugybės kreditorės raginimų ir pačios skolininkės pažadų atsiskaityti, išreikštų jos procesiniuose dokumentuose. Pažymėjo, kad byloje reiškiamais atskiraisiais skundais ir procesiniais prašymais skolininkė iš esmės piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama vien tik nutolinti priverstinį išieškojimą. Skolininkė nepagrįstai teigia, esą taikos sutartyje įtvirtinta jos pareiga mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną neva negali būti perkelta į vykdomąjį raštą ir dėl to kreditorė esą turi inicijuoti atskirą civilinę bylą. Todėl kreditorė prašo tenkinti jos prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą bei priteisti kreditorei iš skolininkės 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkino kreditorės UAB „Aviapilotas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas išdavė kreditorei UAB „Aviapilotas“ vykdomąjį raštą pagal 2021-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl 63 019,21 Eur ir 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš skolininkės L. S.; priteisė kreditorei UAB „Aviapilotas“ iš skolininkės L. S. 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad taikos sutartimi skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditorei 63 019,21 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2021-10-15 imtinai (taikos sutarties 1.1 punktas). Kreditorė 2021-10-19 prašyme nurodė, kad skolininkė neįvykdė taikos sutarties 1.1 punkte įtvirtintos sąlygos sumokėti kreditorei 63 019,21 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2021-10-15. Skolininkė atskirajame skunde dėl 2021-10-21 teismo nutarties nurodė, kad jai buvo užkirstas kelias nurodyti aplinkybes bei pateikti įrodymus dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, tačiau teismui panaikinus 2021-10-21 nutartį ir suteikus skolininkei galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius taikos sutarties įvykdymą, tokie įrodymai nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad nors atsiliepime į kreditorės prašymą skolininkė nurodė, kad ketina atsiskaityti su kreditore, tačiau taip pat nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Skolininkė prašė atidėti prašymo nagrinėjimą, nurodė, kad atsiskaitys su kreditore ne vėliau kaip iki 2021-11-24, pateiks teismui atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus, tačiau teismui atidėjus prašymo nagrinėjimą, skolininkė iki prašymo nagrinėjimo pradžios, t. y. iki 2021-11-29 15.30 val., nepateikė minėtų įrodymų, taip pat nenurodė jokių jų nepateikimo priežasčių. 2021-11-26 kreditorė nurodė, kad skolininkė iki šiol jokia apimtimi nėra įvykdžiusi teismo patvirtintos taikos sutarties, nepaisant daugybės kreditorės raginimų ir pačios skolininkės pažadų atsiskaityti. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkė įvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėjo kreditorei 63 019,21 Eur sumą.
11. Teismas nurodė, kad taikos sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad skolininkei laiku ar pilnai neįvykdžius taikos sutarties 1.1 punkte numatyto įsipareigojimo kreditorei, skolininkė įsipareigoja sumokėti kreditorei 0,2 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Skolininkė atsiliepime nurodė, kad vykdomasis raštas dėl taikos sutartimi sutartų netesybų apskritai negali būti išduodamas, nes dėl delspinigių priteisimo kreditorė turi inicijuoti atskirą civilinę bylą. Šiuos savo argumentus skolininkė grindžia kasacinio teismo 2017-12-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017. Sutiktina su kreditorės paaiškinimuose nurodytais argumentais, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodomi išaiškinimai yra pateikti esant kitokioms ginčo aplinkybėms, todėl nėra taikytini šioje byloje nagrinėjamai situacijai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties sąlygų, jų pažeidimo, netesybų dydžio, skolininkė neginčija, kad nėra įvykdžiusi taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl vykdomasis raštas išduotinas visai pagal sutartį 63 019,21 Eur sumai ir 0,2 proc. delspinigiams nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškoti.
12. Tenkinęs kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas konstatavo, kad kreditorės bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl skolininkės kaltės, dėl ko skolininkė turi pareigą atlyginti kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas kreditorei iš skolininkės priteisė 471,90 Eur dydžio išlaidos už suteiktą advokato pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-21870-925/2021 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
13.1. L. S. artimiesiems giminaičiams sudarius turto pardavimo sandorį, pagal kurį gautos lėšos bus naudojamos vykdant taikos sutartį, kita sandorio pusė uždelsė atsiskaityti pagal sandorį, todėl sutriko ir L. S. atsiskaitymas pagal taikos sutartį.
13.2. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas išduodamas vykdomąjį raštą ne tik dėl skolos, bet ir dėl netesybų, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią vykdomasis raštas dėl išvestinių taikos sutarties sąlygų, įskaitant ir sąlygas dėl netesybų mokėjimo, negali būti išduodamas.
13.3. Nagrinėjant reikalavimą dėl sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų mokėjimo, L. S. turėtų galimybę naudotis visomis įstatymų suteikiamomis teisėmis ir įrodinėti, kad civilinė atsakomybė, t.y. netesybų priteisimas, L. S. netaikytinas arba ji nuo jo atleistina. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina, o kreditorės pareikšto prašymo nagrinėjimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 nutarties ir priteisti iš atsakovės L. S. ieškovo UAB „Aviapilotas“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
14.1. Atskirasis skundas teikiamas realiai nesant jokio teisinio pagrindo naikinti nutartį, o tokiu procesiniu elgesiu atsakovė siekia vien tik „dirbtinai“ nutolinti vykdomojo rašto išdavimą ir taikos sutarties priverstinį vykdymą.
14.2. Nutartimi būtent ir nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą pagal ieškovo prašymą ir įgyvendinti taikos sutartį priverstinai, remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, dėl ko nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
14.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, esą teismo patvirtintoje, res judicata galią turinčioje taikos sutartyje (jos 1.4 punkte) įtvirtinta atsakovės pareiga mokėti 0,2 % delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną neva negali būti perkelta į vykdomąjį raštą ir dėl to ieškovė turi inicijuoti atskirą civilinę bylą. Taikos sutarties 1.4 punkte šalys yra aiškiai įtvirtinusios res judicata galią turinčios Taikos sutarties nevykdymo pasekmes – 0,2 % delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną – todėl šios pasekmės nutartimi visiškai pagrįstai inkorporuotos į vykdomąjį raštą, kartu su pagrindine skola.
14.4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje įrašytas kitoks šalių susitarimo turinys, nei nurodytas Taikos sutartyje, kas neva sudaro CPK 648 str. 1 d. 4) p. pažeidimą. Ieškovė pažymi, kad atsakovės įsipareigojimas grąžinti pagrindinę skolą (63 019,21 EUR) iki 2021-10-15 yra įtvirtintas Taikos sutarties 1.1 punkte, tuo tarpu atsakovės įsipareigojimas mokėti 0,2 % dydžio delspinigius kaip netesybas už kiekvieną Taikos sutarties nevykdymo dieną yra įtvirtintas Taikos sutarties 1.4 punkte. Būtent šis šalių susitarimo – res judicata galią turinčios taikos sutarties – turinys ir yra perkeltas į nutartį, ja nusprendžiant išduoti ieškovui vykdomąjį raštą 63 019,21 EUR sumai ir 0,2 % delspinigiams už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad atvejais, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos.
18. Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
19. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
20. Nagrinėjamu atveju bylos šalys sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi. Šia sutartimi šalys susitarė, kad skolininkė sumokės kreditorei 63 019,21 Eur sumą ne vėliau kaip iki 2021-10-15 imtinai (taikos sutarties 1.1 punktas). Taikos sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad skolininkei laiku ar pilnai neįvykdžius taikos sutarties 1.1 punkte numatyto įsipareigojimo kreditorei, skolininkė įsipareigoja sumokėti kreditorei 0,2 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkė savo įsipareigojimų pagal taikos sutarties sąlygas nėra įvykdžiusi. Skolininkė tą pripažįsta ir atskirajame skunde, nurodydama, kad sudarius turto pardavimo sandorį, pagal kurį gautos lėšos bus naudojamos vykdant taikos sutartį, kita sandorio pusė uždelsė atsiskaityti pagal sandorį, todėl sutriko ir L. S. atsiskaitymas pagal taikos sutartį. Skolininkė nėra pateikusi į bylą duomenų, kad ji kreditorei sumokėjo bent kokią dalį įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, bylos įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlyga dėl 63 019,21 Eur nebuvo laiku įvykdyta. Atitinkamai teismas, pagrįstai vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skolininkės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto dėl delspinigių, o šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje pareiškus kreditoriui ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu skolininkės argumentu nesutinka.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra išaiškinęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą).
24. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Taigi, šis principas apima teisę šalims taikos sutartyje ne tik susitarti dėl esminių sutarties prievolių, bet ir savo nuožiūra nustatyti tokių įsipareigojimų tinkamo vykdymo sąlygas, jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 28 punktas).
25. Minėta, taikos sutartimi, kad užtikrintų taikos sutartis tinkamą įvykdymą, taikos sutarties 1.4 punkte šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo. Todėl esant aiškiam šalių taikos sutartyje susitarimui dėl delspinigių mokėjimo tvarkos ir dydžio delspinigių klausimas, priešingai nei skolininkė nurodo, neturi būti nagrinėjamas iš naujo. Taip pat sutiktina su kreditorės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad skolininkė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika Lietuvos Aukščiausio Teismo 2017-12-20 nutartyje c. b. Nr. 3K-468-403/2017 pateikiamais išaiškinimais. Nurodytoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Priešingai nei kasacinio teismo nurodytoje byloje, šioje byloje visos sąlygos yra aiškios, nurodyta konkreti skolos suma ir data iki kada skolininkė skolą turi sumokėti, taip pat numatyta delspinigių apskaičiavimo tvarka tuo atveju, jei skola laiku nebus sumokėta.
26. Skolininkė nurodo, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra perrašytos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuri įtraukta į rezoliucinę nutarties dalį, sąlygos, kas savo ruožtu taip pat sudaro pagrindą teigti, kad skundžiama 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis yra neteisėta ir naikintina. Su šiuo argumentu taip pat nėra jokio pagrindo sutikti.
27. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
28. Šalių taikos sutartyje nurodyta, kad skolininkė įsipareigoja grąžinti kreditorei visą skolos sumą (60 000 Eur), taip pat sumokėti 504,61 Eur dydžio metines palūkanas, 1 884 Eur dydžio delspinigius ir 630,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – viso – 63 019,21 Eur (1.1 punktas). Taip pat šalių sutartyje nurodyta, kad skolininkei laiku ar pilnai neįvykdžius šios taikos sutarties 1.1. punkte numatyto įsipareigojimo kreditorei, skolininkė įsipareigoja sumokėti kreditorei 0,2 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (1.4 punktą).
29. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė: „išduoti kreditorei UAB „Aviapilotas“, j. a. k. 304168347, vykdomąjį raštą pagal 2021-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl 63 019,21 Eur (šešiasdešimt trijų tūkstančių devyniolikos eurų ir 21 ct) ir 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš skolininkės L. S.“. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis atitinka CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kadangi taikos sutartyje buvo ne tik išvardintos mokėtinos sumos, bet ir nurodyta bendra suma, šiuo atveju rezoliucinėje dalyje pakanka nurodyti bendrą priteistą sumą pagal 1.2 taikos sutarties punktą ir delspinigius pagal 1.4 punktą.
30. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties dalies neįvykdymo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kreditorė UAB „Aviapilotas“ nurodė, kad patyrė 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš skolininkės, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Atmetus skolininkės atskirąjį skundą kreditorei priteistinos iš skolininkės 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditorei UAB „Aviapilotas“, j. a. k. 304168347, iš skolininkės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Rita Kisielienė