Civilinė byla Nr. e2S-2889-565/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12117-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6.2; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. gruodžio 15 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolis Donatas Kisielius, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolė Irena Beliačic, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum“, akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, A. B., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, „Realcom Limited“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Cofex“, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė ESO, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, advokatų profesinė bendrija „Triniti Jurex“, akcinė bendrovė „Telia“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, D. B., J. B.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „UBC“.

2.       Pareiškėjas nurodė, jog tapo nemokus dėl to, kad kai jis ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, buvo priimti sprendimai, kurie, teismų vertinimu, buvo ekonomiškai nenaudingi bendrovėms. Šioms bendrovėms bankrutuojant, buvo tenkinti ieškiniai dėl žalos atlyginimo priteisimo iš pareiškėjo kaip fizinio asmens. Šiuo metu pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 8 359 364,48 Eur. Priteistų sumų pareiškėjas niekada nesugebės grąžinti.

3.       Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė išsamių duomenų apie gaunamas ir numatomas gauti pajamas. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė ne visus turimus įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjo nemokumą sukėlė nesąžiningas pareiškėjo elgesys, trunkantis nuo 2013 metų, todėl jam negali būti keliama bankroto byla.

4.       A. B. prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, jis tyčia perkėlė jam kartu su A. B. priklausančių įmonių veiklą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklą toliau koordinavo pareiškėjo sūnūs J. B., D. B. bei pareiškėjui R. B. lojali darbuotoja. 2020 m. balandžio 7 d. iš R. B. buvo priteista 5 507 382,04 Eur žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3962864/2020 pripažino, kad pareiškėjas minėtas bendroves prie bankroto privedė tyčia. Nėra galimybės nustatyti tikslios pareiškėjo skolinių įsipareigojimų apimties, pareiškėjas slepia jam priklausantį turtą. Pareiškėjas sąmoningai blogino savo padėtį, nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas, nesiėmė veiksmų, kad kreditoriams būtų grąžinta bent dalis skolos.

5.       BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas, 2012-2013 metais būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sudarė eilę sandorių, kuriais minėtų bendrovių iki tol vykdyta pelninga apgyvendinimo ir maitinimo veikla buvo perleista UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl tokių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 5 507 382,04 Eur dydžio žalą, kuri buvo priteista teismų sprendimais. Viena svarbiausių teisinių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo nesąžiningumą yra tai, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotai yra pripažinti tyčiniais. Pareiškėjas nepagrindė faktinės aplinkybės apie gaunamas ir ateityje gautinas lėšas iš individualios veiklos, taip pat nėra aišku, kokių priemonių imsis pareiškėjas, kad padengtų skolas.

6.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Irmantas Gaidelis, Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Donatas Kisielius, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjui R. B. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė R. Ž.

8.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

10.1.                      ginčo, kad pareiškėjas R. B. yra nemokus, nėra. Dėl šios sąlygos egzistavimo pasisakė tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai, todėl ši sąlyga plačiau neanalizuojama;

10.2.                      pareiškėjo nemokumą lėmė jo, kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, skola, kylanti iš žalos atlyginimo prievolės, patvirtintos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad pareiškėjas nuo 2012 m. iki 2013 metų balandžio mėnesio sudarė sandorius, kuriais neteisėtai ir neatlygintinai perkėlė bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą viešbučių ir restoranų paslaugų verslą, kaip turtinį kompleksą, į kitą įmonę, todėl pareiškėjui kyla pareiga atlyginti šioms bendrovėms padarytą žalą.  Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3962-864/2020 nutarta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3948-852/2020 nutarta pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. Abiem atvejais nutarta pareiškėjui apriboti teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu apribojimo;

10.3.                      2012 – 2013 metais atlikti pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, veiksmai, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytas viešbučių ir restoranų paslaugų verslas buvo perkeltas į kitą įmonę, patys savaime nesukėlė pareiškėjo nemokumo – tokios pasekmės kilo tik pritaikius pareiškėjui civilinę atsakomybę už šiuos veiksmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020 ir priteisus iš jo žalos atlyginimą. Iki pastarosios nutarties priėmimo dėl šių veiksmų nukentėję asmenys (kreditorės) neturėjo jokių teisinių galimybių nukreipti išieškojimą į pareiškėjo turimą turtą. Pareiškėjas viso teismo proceso metu, t. y. iki pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo, neigė savo atsakomybę dėl verslo perkėlimo ir pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas geruoju atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo kreipėsi 2021 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus vos metams nuo to momento, su kuriuo bylą nagrinėję teismai siejo pareiškėjo nemokumo būklės atsiradimą. Teismui iškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko galimybės nevaržomai išieškoti teismo priteistą žalos atlyginimą (jo dalį) iš pareiškėjo turimo turto per Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą 3 metų terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11.       Pareiškėjas R. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį ir iškelti R. B. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, iškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko galimybės nevaržomai išieškoti teismo priteistą žalos atlyginimą (jo dalį) iš pareiškėjo turimo turto per FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą 3 metų terminą. Iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, tiek BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista žala būtų dengiama dalimis pagal mokumo atkūrimo planą, kurį turėtų patvirtinti tiek BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek BUAB „(duomenys neskelbtini)“;

11.2.                      apelianto veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams;

11.3.                      2020 m. balandžio 7 d. apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies buvo patenkinti ieškovo reikalavimai atsakovui R. B. ir paskirstytos jų bylinėjimosi išlaidos, t. y. 2020 m. balandžio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas sumažino tik priteistas palūkanas, o ne priteisė žalą. Todėl nuo apelianto nepriklausančių veiksnių teisminis procesas (bet ne apelianto nesąžiningumo konstatavimas) dėl apelianto veiksmų atliktų 2012 – 2013 metais užsitęsė iki 2020 m. balandžio 7 d.;

11.4.                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas yra nesąžiningas. 2022 m. spalio 13 d. posėdžio metu apeliantas nurodė (posėdžio garso įrašo 8:20 min. – 8:53 min.), kad yra pasirengęs kaip įmanoma greičiau perleisti kreditoriams ar kita tvarka parduoti turtą bei atsiskaityti su kreditoriais, taigi, apeliantas yra sąžiningas ir yra pasirengęs visą turimą turtą perleisti kreditoriams ir tokiu būdu padengti skolas;

11.5.                      apelianto sveikatos būklė yra prasta. Iš naujausių medicinos dokumentų išrašų matyti, kad apeliantas dėl sveikatos būklės (2022 m. spalio 15 d. patirtas (duomenys neskelbtini)) negali dirbti sunkaus fizinio darbo ar dirbti keliose darbovietėse visu etatu. Faktinių aplinkybių, susijusių su sąmoningu apelianto neveikimu, nesiekiant gauti didesnes pajamas ar sąmoningu turto masės mažinimu, siekiant išvengti prievolės įvykdymo kreditoriams, byloje nebuvo nenustatyta, todėl negalima teigti, kad apeliantas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti.

12.       Suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020 konstatavo, kad: 1) po ginčo sandorių sudarymo (t. y. 2013 m. kovo mėn. – balandžio mėn.) bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) nebevykdė savo pagrindinės apgyvendinimo ir maitinimo veiklos, taigi, neteko nuolatinių pajamų ir grynojo pelno, kurį iki tol gaudavo iš šios veiklos; 2) bendrovių veikla ginčo sandoriais buvo perduota vykdyti trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo naujai įsteigta įmonė, iki tol tokios veiklos nevykdžiusi. Tai leidžia spręsti, kad ši įmonė buvo specialiai įsteigta perimti verslą iš bendrovių; 3) byloje pateikti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas R. B. pažeidė fiduciarines pareigas, t. y., rūpestingumo, lojalumo, veikimo sąžiningai ir protingai bendrovių bei kitų organų narių (t. y. kito akcininko – ieškovo A. B.) atžvilgiu, sudarė sandorius, kurie prieštarauja bendrovių interesams; 4) atsakovas taip pat neįrodė būtinojo reikalingumo sudaryti ginčo sandorius; 5) atsakovas R. B., sudarydamas sandorius, kuriais bendrovių iki tol vykdyta pelninga apgyvendinimo ir maitinimo veikla buvo perleista UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo nesuprasti, kad tokiais veiksmais bendrovėms bus padaryta žala; todėl atsakovui R. B. kyla pareiga atlyginti bendrovėms padarytą žalą, kurią lėmė dėl jo kaltės atlikti neteisėti veiksmai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3962-864/2020 nurodyta, kad <...> nustatytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog dėl suinteresuoto asmens (R. B.) neteisėtų veiksmų BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo perkelta į kitą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir buvo specialiai įsteigta perimti verslą iš bendrovių, o tuo tarpu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ po ginčo sandorių sudarymo nebevykdo savo pagrindinės apgyvendinimo ir maitinimo veiklos, ir neteko nuolatinių pajamų ir grynojo pelno. <...>. Taigi, sutiktina <...>, jog būtent veiklos perkėlimas bei atitinkamai pagrindinės apgyvendinimo ir maitinimo veiklos nevykdymas sąlygojo tai, jog įmonė prarado pagrindines įmonės pajamas, ir atitinkamai negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Bendrovės veiklos perkėlimas sąlygojo tai, jog įmonė tapo nemoki. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020 iš suinteresuotojo asmens bendrovės naudai priteista 4 312 632,76 Eur žalos atlyginimo, kas įrodo, jog įmonė dėl suinteresuotojo asmens neteisėtų veiksmų patyrė didelius finansinius nuostolius ir faktiškai nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. buvo privesta prie bankroto tyčia;

12.2.                      aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, vienareikšmiškai patvirtina, kad apeliantas, valdęs daugiau nei milijono dydžio apyvartas generuojančias įmones, tyčia ėmėsi priemonių perkelti suinteresuoto asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tą pačią veiklą, kuri buvo vykdoma suinteresuoto asmens. Toks apelianto elgesys, kuomet sąmoningai buvo siekiama išvengti įsipareigojimų suinteresuoto asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, melagingos informacijos teikimas kitiems suinteresuoto asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, negali būti laikomas sąžiningu. Būtent tęstinis apelianto neteisėtų veiksmų atlikimas ir lėmė apelianto nemokumą. Tuo atveju, jeigu apeliantas nebūtų atlikęs tyčinių veiksmų ir nebūtų perkėlęs bendrovių veiklos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, apeliantas šiuo metu neturėtų daugiau nei 8 mln. Eur dydžio įsipareigojimų kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto nesąžiningas ir tyčinis elgesys buvo nustatytas ir teismų konstatuotas 2019 m., 2020 m., minėtas elgesys gali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir FABĮ prasme. Įvertinus tai, kad apeliantas tapo nemokus dėl savo atliktų nesąžiningų ir tyčinių veiksmų, bankroto byla apeliantui negali būti keliama;

12.3.                      iškėlus apeliantui bankroto bylą, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko galimybės nevaržomai išieškoti teismo priteistą žalos atlyginimą iš apelianto turimo turto per FABI 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą 3 metų terminą. Būtent dėl to, kad apeliantui buvo iškelta bankroto byla, nors ji negalėjo būti iškelta, apelianto kreditorių galimybės atgauti savo reikalavimus buvo apribotos. Teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditoriai dėl apelianto nesąžiningumo ir bankroto bylos jam iškėlimo neturėjo galimybės atgauti jiems apelianto nesąžiningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Dėl apelianto nesąžiningų, tyčinių ir neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala bendrovėms, įmonių akcininkams. Nors apelianto neteisėtų veiksmų atlikimo laikas ir apelianto tapimo nemokaus laikas nesutampa, tačiau laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau) nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas, nes apelianto neteisėti veiksmai, nustatyti civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020, yra esminė apelianto tapimo nemokiu priežastis.

13.       Suinteresuotas asmuo A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1.                      skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkartojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 38 paragrafe nurodytas teiginys, jog „skundžiamais teismų procesiniais sprendimais iškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko galimybės nevaržomai išieškoti teismo priteistą žalos atlyginimą (jo dalį) iš pareiškėjo turimo turto per FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą 3 metų terminą.“ Tai, kad pačio bankroto proceso metu taip pat gali būti vertinamas R. Ba. sąžiningumas, niekaip nepaneigia fakto, jog nesąžiningumas turi būti ir pagrįstai yra vertinamas sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Tokią teismo pareigą numato FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas;

13.2.                      priešingai negu teigiama atskirajame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad R. B. neteisėtų veiksmų pasekmės kilo ne ankščiau kaip 2020 m. balandžio 7 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį dėl milijoninės žalos priteisimo. Kasacinis teismas aiškiai konstatavo, jog būtent R. B. viso teismo proceso metu neigė savo atsakomybę dėl verslo perkėlimo ir pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, o kreditoriai dėl to negalėjo priverstinai įgyvendinti savo reikalavimų, t. y. procesas užtruko dėl jo paties kaltės;

13.3.                      R. B., teigdamas, kad yra pasiruošęs perleisti turtą kreditoriams, tik imituoja „sąžiningumą“, kadangi savo prievolių kreditoriams nevykdo iki pat šiol, t. y. nėra net iš dalies padengęs savo įsiskolinimų, skundžia visus priimtus sprendimus, vilkina procesus. Jokio realaus pasiūlymo iš R. B. dėl atsiskaitymo su kreditoriais nebuvo gauta ir akivaizdu, kad vykdyti išieškojimą bus trukdoma ir toliau, ką rodo atskirojo skundo pateikimo faktas;

13.4.                      R. B. sveikatos būklė neturi įtakos sprendžiant klausimą, ar turėtų būti iškelta jam bankroto byla, ar ne, kadangi nagrinėjamu atveju nėra praėjęs 3 metų terminas nuo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria iš R. B. priteista milijoninė žala, sukėlusi jo nemokumą, priėmimo;

13.5.                      R. B. atžvilgiu taikytina sąžiningumo prezumpcija buvo paneigta, įrodžius: 1) jo neteisėtus veiksmus, kuriais bendrovių vykdytas viešbučių ir restoranų paslaugų verslas buvo perkeltas į kitą įmonę; 2) šių neteisėtų veiksmų sukeltų pasekmių momentą – 2020 m. balandžio 7 d., kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.

14.       Suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atskirąjį skundą atmesti.  Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

14.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad apeliantas nemokus tapo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020 priteisė iš apelianto milijoninę žalą bankrutavusioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vadovu buvo apeliantas, minėtų bendrovių bankrotai buvo pripažinti tyčiniais dėl neteisėtai ir neatlygintai perkelto bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyto viešbučių ir restoranų paslaugų verslo, kaip turtinio komplekso, į kitą įmonę;

14.2.                      būtent nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. turėtų būti skaičiuojamas laikotarpis, kai apeliantas negali teikti pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Apeliantas pareiškimą pateikė 2021 m. balandžio 29 d., t. y. nepraėjus trejiems metams, dėl to apeliantas neatitinka FABĮ nustatytų sąlygų;

14.3.                      apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad apelianto finansinė būklė pagerėjo ir / ar apeliantas imasi / imsis realių priemonių savo finansinei būklei pagerinti, jei bankroto byla jam bus iškelta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

16.       Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat netenkino pareiškėjo R. B. ir suinteresuoto asmens R. L. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau dėl šios nutarties dalies ginčo nekyla, todėl dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl naujų rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

19.       Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. spalio 24 d. išrašą iš medicininių dokumentų (siuntimą tolimesniam reabilitaciniam gydymui ir priežiūrai).

21.       Apeliantas prašo naujai teikiamus įrodymus priimti, nurodydamas, jog šie įrodymai gauti jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl apeliantas neturėjo objektyvių galimybių jų pateikti į bylą anksčiau. Naujai teikiamais įrodymais apeliantas įrodinėja aplinkybę, kad, siekdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, buvo / yra sąžiningas asmuo FABĮ prasme, tačiau dėl sveikatos būklės (2022 m. spalio 15 d. patirtas (duomenys neskelbtini)) negali dirbti sunkaus fizinio darbo ar dirbti keliose darbovietėse pilnu etatu.

22.       Įvertinęs prašomo pridėti dokumento turinį, apelianto paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai konkrečiu atveju negali turėti įtakos teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl prašymas netenkinamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

23.       Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti apelianto papildomi rašytiniai paaiškinimai (reg. Nr. DOK-45028), kuriuose apeliantas nurodo papildomus atskirojo skundo argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, taip pat pateikia papildomus rašytinius įrodymus (išrašą iš VSDFV apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus). 

24.       Draudimas apeliacinės instancijos teisme pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantas, jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, kurie pagal savo turinį laikytini atskirojo skundo papildymu. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis).

25.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, vertindamas juos kaip atskirojo skundo papildymą, kuris pateiktas praleidus jam pateikti nustatytą terminą.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

26.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjui R. B. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.  Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį bei perdavė pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartyje nurodyta: „kadangi bylą nagrinėję teismai veiksmų, sukėlusių pareiškėjo nemokumą, vertinimo jų sąžiningumo aspektu iš esmės neatliko, konstatavę, jog šie veiksmai nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą terminą, skundžiami teismų procesiniai sprendimai panaikinami ir pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos jam iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.“.

28.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai, skundžiama 2022 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

29.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti apeliantui bankroto bylą, pripažinęs apeliantą nesąžiningu. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl apelianto nemokumo priežasčių bei apelianto nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu. 

Dėl pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą

30.       Apeliantas R. B. atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo apelianto nesąžiningumą, neįvertino ir neištyrė visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių.

31.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

32.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nors ir nepakankamai detaliai, tačiau atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Iš nutarties turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė pareiškimą, ir, kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, teismo pozicija apeliantui yra pakankamai aiški bei suprantama. Akivaizdu, kad tam tikri motyvacijos detalumo trūkumai nesutrukdė apeliantui pasinaudoti apeliacijos teise, o tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja teismo nutarties negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas (CPK 338 straipsnis). Šią teismo išvadą pagrindžia ir atskirajame skunde suformuluotas apelianto prašymas – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iškelti R. B. fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neištyrė visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui

33.       Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

34.       FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

35.       Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

36.       FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Iš šių pagrindų nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, t. y. paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.“.

38.       FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui.

39.       Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai).

40.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra nemokus, o pareiškėjo nemokumą lėmė jo skola, kylanti iš jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, žalos atlyginimo prievolės, patvirtintos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020.

41.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020 pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai atsakovui R. B. ir paskirstytos jų bylinėjimosi išlaidos, ir sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „Priteisti iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)): 1) 1 194 749,28 Eur (vieną milijoną šimtą devyniasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 28 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 514,06 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiolika eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai; 2) 4 312 632,76 Eur (keturis milijonus tris šimtus dvylika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt du eurus 76 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 493,78 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai; 3) 13 489,66 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai. Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5 415,89 Eur žyminio mokesčio už ieškinį valstybei.“ Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomo sprendimo dalį, kuria šalims paskirstytas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sitis“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir šią papildomo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 7 079 Eur (septynis tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sitis“ (įmonės kodas 120131346) naudai.“

42.       Lietuvos apeliacinis teismas aptariama nutartimi pripažino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 metų balandžio mėnesio sudarė sandorius, kuriais neteisėtai ir neatlygintinai perkėlė bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą viešbučių ir restoranų paslaugų verslą, kaip turtinį kompleksą į kitą įmonę, todėl pareiškėjui kyla pareiga atlyginti šioms bendrovėms padarytą žalą, kurią lėmė dėl jo kaltės atlikti neteisėti veiksmai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.248 straipsniai). Teismai taip pat nustatė, kad 2020 m. teismų priimtais procesiniais sprendimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotai buvo pripažinti tyčiniais, pareiškėjui apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3962-864/2020, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3948-852/2020).

43.       Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020, o taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3962-864/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3948-852/2020 nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo nesąžiningumą turi įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui kaip fiziniam asmeniui. Vertinant nurodytose teismų procesiniuose sprendimuose padarytas išvadas, be kita ko, atsižvelgiama ir į teisės normas, nustatančias verslininko (vadovo ir akcininko) atsakomybę už neteisėtus ir nesąžiningus verslo sprendimus (šiems asmenims įstatyme, be kita ko, nustatyta civilinė atsakomybė už fiduciarinių pareigų nevykdymą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), piktnaudžiavimą ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), juridinio asmens vadovo pareigų įmonei tapus nemokiai nevykdymą, tyčinį bankrotą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnio 1 dalis).

44.       Pažymėtina, jog ir pats pareiškėjas, prašydamas iškelti jam nemokumo bylą, nurodo, jog pagrindinė jo nemokumo priežastis yra Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020, kuria iš jo priteistas žalos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Anot pareiškėjo, priteistų sumų jis niekada nesugebės grąžinti. Kitų priežasčių, sukėlusių jo bankrotą, pareiškėjas nenurodo.

45.       Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog pareiškėjo elgesys nebuvo sąžiningas atsirandant nemokumo priežastims (nes dėl tyčinių pareiškėjo veiksmų atsirado labai dideli ieškiniai dėl žalos atlyginimo jam, kuriuos jis privalo atlyginti), tiek ir siekiant atkurti jo mokumą pagal įstatymą (pareiškėjas realiai neturi veiksmingo plano, kaip įvykdyti kreditorių reikalavimus, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas apskritai siekia tų mokėjimų išvengti).

46.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Įstatyme nustatytu fizinio asmens bankroto institutu siekdamas užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, įstatymų leidėjas negali paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto žalos atlyginimo principo, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, kylančio reikalavimo, kad asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala turi būti teisingai atlyginta. Vadinasi, nustatydamas bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, jis negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo.

47.       Konkrečiu atveju pareiškėjo nemokumą sukėlė jo pačio veiksmai, kurie yra tyčiniai, t. y. taip elgdamasis pareiškėjas suvokė savo veiksmus, jų padarinius ir to siekė. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nevengia atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti (CPK 12, 178 straipsniai).

48.       Nors asmens gaunamos pajamos paprastai negali būti tiesiogiai siejamos su jo sąžiningumu, nes jos priklauso nuo objektyvių veiksnių – bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sveikatos būklės, gebėjimų, profesijos ir jos paklausos rinkoje, tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, įvertinus tai, kad pareiškėjas dirbdamas nesiėmė jokių veiksmų skoloms grąžinti (tartis dėl skolų išdėstymo ar modifikavimo), negali būti traktuojama kaip pakankamai svari priežastis pripažinti pareiškėjo veiksmus sąžiningais. Apeliantas net ir turėdamas sveikatos problemų, tačiau dirbdamas bei turėdamas pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, privalo siekti bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, o neapsiriboti teiginiu, jog jo gaunamų darbinių pajamų nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, tikėdamasis, kad kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti, apeliantas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

49.       Atskirajame skunde nenurodyti argumentai, kurie patvirtintų faktą, jog apeliantas, siekdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, o teismas šių aplinkybių neįvertino.

50.       Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.

51.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas apeliantui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

52.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenagrinėjant kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 302 straipsnis, 308 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53.       Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54.       Suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios, atskirąjį skundą atmetus, priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

55.       Kiti suinteresuoti asmenys duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį

Priteisti iš pareiškėjo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) suinteresuoto asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                                   Rūta Burdulienė