Administracinė byla Nr. I-6971-583/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01015-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2;
18.6.1.5; 51.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 26 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos H. L. atstovėms V. S., advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,
2019 m. spalio 29 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi skundu į teismą nurodydama, jog 2019 m. balandžio 04 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau - ir atsakovas) “Dėl laisvos neužstatytos žemės”. Atsakovas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ nurodė, kad buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje, ties nuosavybės teise priklausančiais sklypais (duomenys neskelbtini), Palangoje, laisvos žemės nėra.
Priimtame sprendime nurodyta informacija neatitinkanti tikrovės, kadangi rengiant teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir detalusis planas) buvo leista prisijungti likusią natūrinę žemę. Įvardijamas detalusis planas P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos ribose buvo pradėtas rengti 2014 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. Al-926 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Palangoje, detaliojo plano rengimo“, pakeistu įsakymu 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. Al-990 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“, pakeistu įsakymu 2016 m. birželio 14 d. Nr. Al-711 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“, planavimo tiksluose buvo numatyta žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti suformavimas ir prijungimas prie esamų žemės sklypų.
2016 m. birželio 13 d. su prašymu „Dėl P. L. laisvos neužstatytos žemės“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių. Prašymas buvo persiųstas Administracijai. 2016 m. rugsėjo 09 d. Nr. (4.17.)-D3-2979 buvo informuota, kad detaliojo plano rengimo metu bus įvertinta galimybė gražinti likusią laisvą (neužstatytą) žemę natūrą buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje sklypais (duomenys neskelbtini), Palangoje. Parengtoje minėto detaliojo plano koncepcijoje buvo pateikti brėžiniai nurodantys laisvą (neužstatytą) žemę. Koncepcija buvo pateikta tvirtinimui. Tačiau atsiradus aplinkybėms, kurios nuo pareiškėjos nepriklausė, bendru pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų sutarimu, detaliojo plano rengimas nutrauktas.
Žinodama, kad buvusio savininko P. L. posesijoje yra laisvos neužstatytos žemės prie sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2019 balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į administraciją dėl schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ (toliau – ir schema) nurodytos žemės grąžinimo natūra. Pažymi, kad rengiant detalųjį planą minėta buvusio savininko P. L. laisva natūrinė žemė prie sklypų (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėta tiksliai. Schema buvo sudaryta remiantis detaliojo plano, kuris buvo nutrauktas, koncepcijos sprendiniais, kurie buvo rengti nagrinėjant visus teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, todėl yra tiksli. Administracija 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ nusprendė, kad laisvos natūrinės žemės nėra, tačiau tai prieštarauja aukščiau nurodytam, nes aukščiausio lygmens teritorijų planavimo dokumento - Palangos miesto Bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2- 317, sprendiniai nėra pasikeitę, o taip pat nagrinėjamojoje teritorijoje galioja 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės - urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano sprendiniai, kurie konkretizuoja Bendrojo plano sprendinius. Abu šie teritorijų planavimo dokumentai nesikeitė per laikotarpį nuo 2014-2019 m., todėl kyla pagrįsta abejonė, kodėl neleidžiama prisijunkti laisvos natūrinės žemės, kurią buvo leista prisijunkti rengiant detalųjį planą, kurio rengimas nutrauktas nuo aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios.
2019 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr.(8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ parengtas nekompetentingai, nes teritorija, kuri nurodyta schemoje nenagrinėta detaliai, administracija neperžiūrėjo turimos institucijoje informacijos apie nurodytą teritoriją, t. y. pateiktos detaliojo plano koncepcijos, kurios patvirtinimo procedūra buvo sustabdyta.
Šiais ir skunde išsamiau nurodytais argumentais pareiškėja prašo teismo:
- panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“;
- įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą, priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo.
Pareiškėjos atstovės teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad specialiojo plano sprendiniuose ekstensyvaus naudojimo želdynai pažymėti balta spalva, kas reiškia, jog yra laisva valstybinė žemė, o tarp sklypų (duomenys neskelbtini), Palanga, specialiojo plano sprendiniuose nėra nei kelio, nei kitos susisiekimo komunikacijos. Todėl ginčo sprendime, teikiant informaciją apie laisvą neužstatytą žemę nuosavybės teisių atkūrimui, šios žemės sklypo dalys turėjo būti pažymėtos kaip laisvos neužstatytos.
Atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundą patenkinti.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad laisvos grąžintinos žemės P. L. turėtoje posesijoje nėra. Teigiama, jog pareiškėja siekia, kad jai natūra būtų atkurtos suplanuotos ir natūroje egzistuojančios gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvė egzistuoja natūroje, ji kaip ir kitos gatvės yra suprojektuota Palangos miesto savivaldybės tarnybos (toliau – ir Taryba) 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu; Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos m. centrinės dalies detaliuoju planu; architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2- 183. Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte (duomenys neskelbtini) gatvės plotis nurodytas 15 metrų (pjūvis 4-4). Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelę pats minimaliausias atstumas tarp D kategorijos gatvės raudonųjų linijų yra 12 metrų. Gatvė tarp (duomenys neskelbtini) (per valstybinį mišką) yra numatyta Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos m. centrinės dalies detaliuoju planu, Palangos m. bendrajame plane, patvirtintame Tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 patvirtintoje valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, kurios legendoje, sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad tai yra egzistuojanti gatvė.
Atkreipiamas dėmesys, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, jog teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos Valstybės išperkamai žemei. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-7-583/2016 nustatyta, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta.
Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėja pateiktais įrodymais nepaneigė fakto, kad grąžintinos natūra žemės nėra, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos Įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus ir vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras, Nacionalinė žemės tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo Įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kitais teisės aktais reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikos piliečiams į iki 1940 m, nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą - žemę.
Nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, įgyvendinimo tvarka yra reglamentuota Tvarkoje, kurios 106 punkte nustatyta, kad natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o sklypų ribas formuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirti atsakingi savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. Tame pačiame punkte nurodyta, jog sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyto tvarka priskirtose teritorijose natūra priima institucija vykdanti žemės reformą pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Atkreipia dėmesį, kad pagal minėtus nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų Institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę, vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Skundo nagrinėjimo dalykas ir ribos apibrėžtos 2019 m. birželio 28 d. teismo nutartimi (b.l.35-39).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 17 d. d. sprendimo Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriame nurodyta, kad nėra galimybės suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pažymint ginčo teritoriją laisva neužstatyta žeme, pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Pareiškėja skunde akcentuoja, kad ginčijamame sprendime nurodyta informacija neatitinka tikrovės, nes rengiant teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų Žvejų g. 1, lA detalųjį planą buvo leista prisijungti likusią natūrinę žemę. Įvardijamas detalusis planas P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos ribose buvo pradėtas rengti 2014 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. Al-926 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų Žvejų g. 1, 1A, Palangoje, detaliojo rengimo“ ir vėlesniais jį keitusiais 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. Al-990 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“, 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. Al-711 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“. Būtent planavimo tiksluose buvo numatytas žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti suformavimas ir prijungimas prie esamų žemės sklypų, kaip tai nurodyta laisvos neužstatytos žemės schemoje (b. l. 12). Atsakovas 2016 m. rugsėjo 09 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-2979 taip pat nurodė, kad detaliojo plano rengimo metu bus įvertinta galimybė grąžinti likusią laisvą (neužstatytą) žemę natūra P. L. pretendento S. L. (miręs) turto paveldėtojai H. L.. Parengto minėto detaliojo plano sprendiniuose buvo pateikti brėžiniai nurodantys laisvos (neužstatytos) žemės plotus.
Taigi pareiškėja akcentuoja, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu buvo siekiama suformuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, numatyti galimybę suformuotus sklypus prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), žemės sklypus (duomenys neskelbtini) sujungti į bendrą sklypą, keisti žemės naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į rekreacinę ir t.t. Pareiškėja teigia, kad priimtais administraciniais aktais dėl detaliojo plano rengimo inicijavimo atsakovas pripažino, jog ginčo teritorijoje (P. L. posesijos ribose) yra laisvos valstybinės žemės į kurią gali būti atkuriama nuosavybė natūra, todėl ginčijamu sprendimu tos pačios teritorijos negalėjo pažymėti kaip valstybės išperkamos, kuri užimta esamomis bei suplanuotomis gatvėmis, ar žymėti kaip teritorijos kuri patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną.
Iš 2014 m. rugsėjo 23 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties turinio (b. l. 135-137) nustatyta, jog pareiškėja ir kiti suinteresuoti asmenys, atsakovui pateikė planavimo pasiūlymą, kuriuo buvo prašoma inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) keitimą, tam, kad žemės sklypus (duomenys neskelbtini) sujungti į bendrą sklypą, keisti žemės naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į reakreacinę teritoriją, numatyti teritorijos naudojimo reglamentus ir t.t. Būtent planavimo tiksluose buvo numatyta žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti suformavimas ir prijungimas prie esamų žemės sklypų, kaip tai nurodyta laisvos neužstatytos žemės schemoje (b. l. 12).
Teritorijų planavimas – pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, tame tarpe – ir detalieji planai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2 d., 5 str. 2 d. 3 p.), keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 1 d.). Teritorijų planavimo tikslai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Kompleksinio teritorijų planavimo tikslai kituose teisės aktuose nenustatomi (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 3 d.). Nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d.). Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – ir planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose).
Taigi, asmenys, turintys planavimo iniciatyvos teisę ir galintys Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, turi nurodyti teritorijos, dėl kurios planavimo kreipiasi, planavimo tikslus tam, kad savivaldybės administracijos direktorius, organizuojantis teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti, galėtų, jį įvertinęs, priimti sprendimą jį tenkinti arba motyvuotai atmesti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 34 d., 6 str. 3 d.).
Šiuo atveju pareiškėja buvo vienu iš iniciatyvos teisę turinčių subjektų ir teikė pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Kaip skunde nurodė pareiškėja bei atstovės teismo posėdžio metu, kaimynams - žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje savininkams, kurie taip pat buvo detaliojo plano rengimo iniciatoriai, pasirašę planavimo sutartį, nesutarus dėl galutinių pirkimo - pardavimo sutarties įgyvendinimo sąlygų su buvusios savininkės atstovu A. Ž., veikusiu pagal įgaliojimą, detaliojo plano rengimo ir koncepcijos tvirtinimo procedūra buvo sustabdyta T. G., V. G., K. G. iniciatyva. Sužinojus, kad T. G., V. G., K. G. ginčą spręs teismine tvarka, bendru pareiškėjos ir įvardijamų asmenų sutarimu, nutarta detaliojo plano rengimą nutraukti.
Taigi nutraukus detaliojo planavimo procesą nebuvo realizuota teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo planavimo darbų programa ir pasiekti teritorijų planavimo dokumento rengimo uždaviniai. Taigi ginčo teritorijai nebuvo pakeisti nei galiojantys teritorijų planavimo sprendiniai, nei patvirtinti nauji, todėl pareiškėjos įvardijami atsakovo priimti administraciniai aktai, kuriais inicijuota teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo procedūra, nesukūrė jokių teisinių pasekmių, turinčių įtakos ginčo teritorijai.
P. L. posesijos ribose pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga) ir žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga ) (b. l. 76-89). Pareiškėja pirmiausia akcentuoja, kad tarp įvardijamų žemės sklypų žemė turi būti pažymėta kaip laisva neužstatyta, kadangi 2013 m. birželio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-183 patvirtintame Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės - urbanistinės ir inžinierinės plėtros specialiajame plane nėra numatyta susisiekimo komunikacija (takas/kelias). Taipogi akcentuojama, kad greta įvardijamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palanga, o taip pat teritorijoje tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško)) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, yra laisvos valstybinės žemės, kuri nėra reikalinga gatvei įrengti, todėl turi būti pažymėta kaip laisva neužstatyta. Pareiškėjos manymu laisvos neužstatytos žemės schema pažymėtina taip, kaip ji buvo žymima rengiant aukščiau šiame sprendime nurodytą detalųjį planą, kurio viena iš iniciatorių buvo ji (b.l.12). Teigiama, kad pareiškėjos teikiamoje schemoje nurodoma žemė negali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes nėra užimta visuomeninės, gamybinės, komercinės bei gyvenamosios paskirties pastatais ar šiems pastatams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais bei nepatenka visuomenės poreikiams būtinas teritorijas.
Taigi pagrindinis klausimas, kylantis šioje byloje, yra tai, ar žemės sklypas, kurią turėtoje vietoje pareiškėja prašo grąžinti natūra, yra laisvas žemės sklypas Atkūrimo įstatymo prasme. Šio įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui <...>.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant analogiško ar panašaus pobūdžio bylas ir aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, - kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, kad „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276-04; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177).
LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A11-263‑03 taip pat nurodė, kad aiškinant šią įstatymo normą (12 straipsnį) pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio minėtame punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8, p. 497, taip pat žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).
Taigi iš Atkūrimo įstatymo, taip pat iš pateiktos LVAT teismo praktikos aiškiai matyti, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą yra negrąžinama ne tik statiniais neužstatyta žemė, bet ir tais atvejais, kai yra konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Pažymėtina, kad konkretaus visuomenės poreikio pageidaujamai grąžinti natūra žemei buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane.
Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ginčijamoje teritorijoje, kurioje pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises į žemę, Palangos miesto savivaldybės tarnybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 yra suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė. Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte (duomenys neskelbtini) gatvės plotis nurodytas 15 metrų (pjūvis 4-4) (b.l.66-68). Atsakovo teigimu pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelę pats minimaliausias atstumas tarp D kategorijos gatvės raudonųjų linijų yra 12 metrų. Gatvė tarp (duomenys neskelbtini) (per valstybinį mišką) yra numatyta Tarybos 2000 gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos m. centrinės dalies detaliuoju planu, Palangos miesto bendruoju planu, patvirtintu Tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317. Įvardijama gatvė numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 patvirtintoje valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, kurios legendos sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad tai yra egzistuojanti gatvė (b.l.60-66; 69-70).
2019 m. spalio 25 d. rašte (b. l. 107-108) atsakovas taip pat nurodė, kad teritorijoje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Palangoje yra esamas ir miesto gyventojų naudojamas pėsčiųjų takas, taip pat vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 1 punktu, sprendiniais, šioje teritorijoje yra pažymėtas pėsčiųjų takas, kuriuo naudojasi miesto gyventojai ir jis tarnauja kaip būtina pėsčiųjų susisiekimo jungtis tarp (duomenys neskelbtini) gatvių. Taipogi teritorija prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palanga, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, pagal patvirtintą Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepciją, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ (aktas paskelbtas www.palanga.lt), rezervuota (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai. Iš Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos aiškinamajame rašte nurodytų planavimo tikslų ir uždavinių matyti, kad planavimo tikslas užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiais plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Šio plano 6 priede „Palangos miesto centrinės dalies transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų sprendiniai“ nurodoma, kad planuojamas įrengti ir dviračių takas.
Įvertinus aukščiau išdėstytą ir tai, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais (STR 2.06.04:2014 59 punktas), konstatuotina, kad žemės sklypas, kuris patenka į gatvės ribas, yra skirtas bendram (viešam) naudojimui ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad aptariamas suplanuotas žemės sklypas nebus naudojamas viešajam poreikiui tenkinti. Iš cituojamų galiojančių teritorijų planavimo sprendinių nustatyta ir tai, kad ginčo teritorijoje yra planuojama įrengti dviračių taką. Taigi greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybė.
Kita ginčo teritorijos dalis yra tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško)) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri Palangos miesto bendrajame plane, patvirtintame Tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 yra žymima kaip patenkanti į intensyvių - ekstensyvių želdynų teritoriją.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinės zonos, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos Valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjos atstovės teigimu, ginčo teritorijos dalis 2013 m. birželio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-183 patvirtintame Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės - urbanistinės ir inžinierinės plėtros specialiajame plane yra žymima balta spalva, kas reiškia kad ji yra laisva valstybinė žemė ir pagal specialiojo plano sprendinius yra laisva neužstatyta.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano aiškinamojo rašto 1.1 Bendrojo plano principai ir naudojimas“ 10 punkto nuostatos, numato, kad <...teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos. Laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 skirsnio nuostatų, šios teritorijos priskiriamos Valstybės išperkamai žemei. Jeigu tokiose teritorijose jau atkurtos piliečių žemės nuosavybės teisės, grąžintame žemės sklype kapitalinių pastatų statyba - negalima, išskyrus poilsio aptarnavimo pastatų ir rekreacinės infrastruktūros objektų statybą, kurią numatys tokių objektų išdėstymo Specialusis planas...> ir Palangos miesto bendrojo plano sprendinių grafinės dalies (byla Nr. 7.2) pagrindinio brėžinio ir pagrindinių brėžinio sprendinių ir reglamentų lentelės dėl teritorijos žymėjimo ekstensyviam naudojimui įrengiant želdynus ir kurorto miškus bei intensyviam naudojimui įrengiant želdynus....>.
2016 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-583/2016 ištyrus šio norminio akto atitiktį įstatymams ar kitiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams buvo konstatuota, kad formuodamas oficialiąją konstitucinę nuosavybės teisių atkūrimo doktriną, inter alia atskleisdamas iš Konstitucijos kylančius reikalavimus, kurių privalu paisyti teisės aktais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimo santykius, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
-Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami; įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai);
natūra gali būti negrąžinamas tas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo asmeniui nuosavybės teise priklausęs turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams; žemė, kuri dėl jos būtinumo visuomenės poreikiams nėra savininkams grąžinama natūra, yra valstybės išperkama, o savininkams už ją atlyginama įstatyme nustatytais būdais ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo priimtuose nutarimuose taip pat ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Reguliuodamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įstatymų leidėjas turi atsižvelgti tiek į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus, tiek į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtina apsaugoti ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, inter alia atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės siekį, užtikrinti, kad atkuriant vienų asmenų – savininkų nuosavybės teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai (2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas).
Nurodomoje norminio akto teisėtumo tyrimo byloje konstatuota, kad bendrojo plano sprendiniais nustačius, kad šios teritorijos turi visuomenės poreikį, šie sprendiniai yra teisėti ir pagrįsti bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Įvertinus tai, kad pačiame norminiame akte yra nurodoma formuluotė, jog <...Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinės zonos, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos. Laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 skirsnio nuostatų, šios teritorijos priskiriamos Valstybės išperkamai žemei….>, tokia teritorija negali būti pripažįstama laisva neužstatyta žeme ir į ją atkuriama nuosavybė.
Kaip jau paminėta šiame sprendime, atkūrus nuosavybės teises į P. L. posesijos ribose buvusią žemę natūra suformuoti žemės sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga) ir žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga ) (b. l. 76-89). Pareiškėja nurodo, kad tarp įvardijamų žemės sklypų žemė turi būti pažymėta kaip laisva neužstatyta, kadangi 2013 m. birželio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-183 patvirtintame Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės - urbanistinės ir inžinierinės plėtros specialiajame plane nėra numatytas susisiekimo komunikacijos (takas/kelias) įrengimas (b. l. 62-63). Atsakovas nurodo, kad šioje teritorijoje galioja ir turi būti taikomas žemiausios galios teritorijų planavimo dokumento - 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai (b. l. 64-65). Pagal šio plano sprendinius tarp žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga) ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga) yra numatyta susiekimo komunikacija (b.l.64). Taigi ginčo teritorijoje galioja vienas kitam prieštaraujantys skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai – detaliojo plano ir specialiojo plano.
Nors šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo, tvirtinimo, pakeitimo ar panaikinimo, tačiau neabejotinai yra reikšmingas Teritorijų planavimo įstatymo normų dėl skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentų galiojimo privatiems asmenims bei valstybės institucijoms, turinčioms valdingus įgaliojimus teritorijų planavimo procese, dėl šiuose skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose minėtiems asmenims suteikiamų teisių ir pareigų apimties, dėl teritorijų planavimo proceso tęstinumo nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, iš esmės pakeitusiai buvusią teritorijų planavimo tvarką, aiškinimas ir taikymas.
Detalusis planas – tai urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.(Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2, 22 d.). Detaliajame plane nustatomi teritorijos naudojimo ir apsaugos reikalavimai, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimai ir apribojimai, yra tiesiogiai taikomi asmenims, kurie yra planuojamos ar suplanuotos teritorijos aktualūs naudotojai ar valdytojai, todėl detalusis planas yra dokumentas, kuris kartu su teisės aktais nustato minėtų asmenų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo būdus. Nėra abejonių, jog teritorijų planavimo dokumentai tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką nuosavybės teisių įgyvendinimui, todėl viešojo administravimo institucijos, veikdamos viešosios teisės srityje, kartu daro įtaką asmenų teisėms ir pareigoms.
Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata, nustato pareigą ir suteikia teisę žemės naudotojams ir valdytojams vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais (nagrinėjamu atveju detaliuoju planu). Taigi susidarius tokiai faktinei situacijai, kai parengtas žemės sklypo planas ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę žemės naudotojui atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su saugomo intereso įgyvendinimu, atitinka žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, tačiau neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – specialiojo plano, nepriklausomai nuo to, dėl ko minėtas neatitikimas atsirado (dėl valdžios institucijų klaidos ar pan.), Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata aiškiai apibrėžia žemės naudoto teisę vadovautis detaliuoju planu ir kartu suponuoja viešojo administravimo institucijos pareigą nepažeisti šios teisės priimant administracinius aktus.
Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata ir ginčijamame sprendime nurodė, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, nėra laisvos valstybinės žemės, nes detaliojo plano sprendiniu numatyta susisiekimo komunikacija. Pažymėtina ir tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas detaliųjų planų galiojimas neterminuotai, jų privalomumas valstybės ir savivaldybių institucijoms, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė vadovautis galiojančio specialiojo plano sprendiniais ginčo teritorijos dalyje.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ pagrįstai sprendė, kad ginčo teritorija, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, negali būti vertinama kaip laisva (neužstatyta), todėl atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus, ir, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šiame sprendime minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuosavybės teisės natūra į ginčo teritoriją negali būti atkuriamos.
Dėl kitų skundo reikalavimų
Pareiškėja skundu taip pat prašo teismą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą, taip pat priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo.
Šie reikalavimai yra išvestiniai iš ginčijamo sprendimo, todėl konstatavus, kad atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Taipogi pažymėtina, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taigi reikalavimas dalyje priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo, pareikštas netinkamam subjektui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Konstatavus, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai ABTĮ 40 straipsnio prasme, todėl, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė