Nr. DOK-4079
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01821-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. lapkričio 19 d. paduotu atsakovės UAB „Batra“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Batra“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovei UAB „Batra“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovės 2024 m. liepos 18 d. įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš vadybininko pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu; negrąžino ieškovo į darbą; darbo sutartį tarp atsakovės ir ieškovo laikė nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovės 4853,80 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą; kitą ieškinio dalį atmetė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą.
Atsakovė UAB „Batra“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai praplėtė DK 52 ir DK 58 straipsnių turinį, sukurdami precedentą, kai nuotolinis darbas gali būti preziumuojamas be rašytinio darbdavio sutikimo. Tai prieštarauja DK 52 ir 58 straipsnių nuostatoms, kurios reikalauja aiškaus, rašytinio susitarimo dėl nuotolinio darbo, ir paneigia darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį dėl neatvykimo į darbą kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovės įmonėje nebuvo nusistovėjusios nuotolinio darbo praktikos ir įmonėje nebuvo reglamentuota nuotolinio darbo organizavimo tvarka, tačiau teismai vis tiek pripažino esant nuotolinio darbo susitarimą.
2. Teismai konstatuodami, kad ieškovas dirbo nuotoline forma, nepagrįstai vadovavosi išimtinai ieškovo paaiškinimais, tačiau nesivadovavo atsakovės paaiškinimais ir atsakovės pateiktais dokumentais. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant dėl darbuotojo darbo funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu galimybės, būtina įvertinti jo profesijai taikomus specialiuosius reikalavimus ir tai, ar toks darbo funkcijų atlikimas atitiko susiklosčiusią darbo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga). Teismai neįsigilino į atsakovės paaiškinimus dėl nuotolinio darbo galimybės ir neįvertino ieškovo galimybės darbines funkcijas atlikti nuotoliu, kai įmonėje dėl veiklos specifikos (automobilių remontas, transportavimas) nebuvo nustatyta nei tokia darbo tvarka, nei susiformavusi nuotolinio darbo praktika. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo nuotolinio darbo fiksavimą. Atsakovė į bylą pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius (prijungti prie bylos medžiagos apeliacinėje instancijoje), iš kurių matoma, kad ieškovo darbo laikas buvo apskaitomas pagal standartinę tvarką, t. y. nelaikant, kad ieškovas dirba nuotoliu. Nė vienas iš atsakovės darbuotojų nedirba nuotoliniu būdu, nes nuotolinis darbas kaip darbo organizavimo forma neatitinka atsakovės veiklos pobūdžio. Atsakovės veikloje reikalingas nuolatinis kontaktas tarp automechaniko ir vadybininko (ieškovo), tiekiančio reikalingas medžiagas ir darbo priemones, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą darbo procesą ir garantuoti tinkamą transporto priemonių techninę būklę, inventoriaus apžiūrą vietoje ir pan. Byloje pateikti ieškovo paaiškinimai, kad jis neva dirbo nuotoliniu būdu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti dokumentais. Jo pateikti vaizdo įrašai ir žinutės neįrodo, kad ieškovas dirbo nuotoliniu būdu, kadangi jų turinys nesusijęs nei su atsakovės vykdoma veikla, nei su ieškovo darbo funkcijomis pas atsakovę. Visi neaiškumai teismų buvo nepagrįstai interpretuoti ieškovo naudai, iškreipiant bylos šalių įrodinėjimo pareigą.
3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo pašalintas prieštaravimas dėl DK 52 straipsnyje nustatyto nuotolinio darbo ir nemokamų atostogų (DK 137 straipsnis) suteikimo laikotarpiu 2024 m. liepos 15 d. – 2025 m. liepos 18 d., taip pat dėl įdarbinimo lanksčiu darbo grafiku. Nutartyje teismas nevertino to, ar ieškovas pateikė atostogų prašymą ir ar atsakovė jį išleido atostogų. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ir atsakovė susitarė dėl nemokamų atostogų 2024 m. liepos mėnesį ieškovui suteikimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei UAB „Batra“ (j. a. k. 300631374) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 19 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 189, kodas ZO91149.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Egidija Tamošiūnienė
Eglė Zemlytė