Civilinė byla Nr. 2A-1322-611/2011

(S)

                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 34.3; 34.5; 34.6; 121.15.; 121.18.; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant Aurelijai Lenčiauskaitei,

dalyvaujant ieškovei M. L., jos atstovei adv.Renatai Narbutienei, atsakovui S. B., jo atstovui adv.Dimitrijui Fomkin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims I. P. (L. P. procesinių teisių perėmėjui), I. B., Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notarui Donatui Trepkui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovė M. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turtinių teisių susikūrimo – mirusiosios A. B. turto paveldėjimo – tikslu apie tai, kad ieškovė po motinos A. B. mirties (mirė 1979-05-13) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti; pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro 2007-11-12 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriuo konstatuota, kad mirusiosios A. B. ½ dalį turto – gyvenamojo namo ir ūkio pastato, paveldi S. B. 1/3 dalyje paveldėto turto. Nurodė, jog atsakovas S. B. ir tretieji asmenys L. P. ir I. B. yra mirusios motinos vaikai ir įstatyminiai įpėdiniai. Nei vienas iš įpėdinių įstatymo nustatytu laiku per tuo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl motinos palikimo priėmimo. 2007-09-11 teismo sprendimu trečiajam asmeniui L. P. ir atsakovui buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jie po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Šioje byloje ieškovė buvo patraukta suinteresuotu asmeniu, tačiau bylos nagrinėjimo metu savarankiško reikalavimo nepateikė. Tokį ieškovės elgesį įtakojo tai, kad neturėdama teisinio išprusimo ir negaudama kompetentingos teisinės konsultacijos, pagal įgaliojimą atstovaudama savo seserį L. P., atliko visus reikalingus veiksmus ir pateikė teismui visus dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl buvo įsitikinusi, kad to pakanka ir jai, kaip įstatyminei įpėdinei, pretenduoti į motinos palikimą, susikuriant sau turtines teises. Supratusi, kad sprendimui įsiteisėjus, paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas tik L. P. ir S. B., bet ne ieškovei, ji kreipėsi į teismą. Nurodė, jog po motinos mirties liko gyvenamasis namas, ūkio pastatas, bei mirusiosios asmeniniai daiktai, kuriuos ieškovė kartu su seserimis pasidalino tarpusavyje. Pažymėjo, jog ieškovė po motinos mirties iki šiol rūpinasi jos turtu, jį valdo ir po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, ieškovės elgesys įrodo, kad mirusiosios turto valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įgijimą ir jų įgyvendinimą. Pažymėjo, kad atsakovas niekada faktiškai nesinaudojo paveldėtu turtu.

Atsakovas S. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės tvirtinimai nepagrįsti, nes nuo 1959 m. ji gyveno Vilniuje ir jokio palikimo po motinos mirties nepriėmė. Teigė, jog ieškovė jokių įrodymų negali pateikti, nes visai motinos turtu nesirūpino ir jokių komunalinių mokesčių nemokėjo. Mano, kad visi įrodymai buvo ištirti civilinėje byloje, kurioje liudijo ilgametė seniūnijos sekretorė ir patvirtino, kad visą įsiskolinimą sumokėjo asmeniškai atsakovas, o ieškovės seniūnijoje nei karto nematė. Ieškovė nuo 1979 m. atvažiuodavo tik keletą kartų per metus pauogauti, tačiau tai nereiškia, kad ji priėmė palikimą. Ieškovė seniai nutraukė visus ryšius su motinos turtu, nes jai nebuvo reikalingas nei jos gyvenamasis namas, nei joks kitas turtas.

Tretysis asmuo L. P. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad mamos name ji gyveno ir gyvena visą laiką, o ieškovė jai padėjo klijuoti tapetus, dažyti grindis, abi kartu pirko medžiagas remontui. Pažymėjo, jog ieškovė dažnai atvažiuodavo po motinos mirties, padėdavo ir daržus prižiūrėti, derlių nuimti.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti; pripažino iš dalies – 1/3 dalyje – negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro D.Trepkaus 2007-11-12 atsakovui išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, priteisė iš atsakovo ieškovei ir valstybei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad bylos šalių motina mirė 1979-05-13, testamento nepaliko, po jos mirties liko palikimas – nekilnojamasis turtas, ieškovė, atsakovas ir L. P. yra jos įstatyminiai įpėdiniai. 2007-09-11 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą po motinos mirties priėmė jos vaikai – L. P. ir atsakovas, tačiau ieškovė savo teisių nerealizavo. Teismas konstatavo, kad ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybes apie tai, jog ji kartu su kitais įpėdiniais laidojo motiną, po motinos mirties naudojosi motinos namu bei daržu, taip pat prisidėjo prie namo remonto bei išlaikymo. Minėtus faktus patvirtino ir suinteresuoto asmens L. P. parodymai, kuri nuolat gyveno ir iki šiol gyvena motinos name, taip pat ir liudytojų V. B. (buvusio mirusios motinos kaimyno), Č. J. ir H. Š. (suinteresuoto asmens I. B. dukrų) paaiškinimai, kad po motinos mirties ją laidojo visi penki vaikai, ieškovė užsakinėjo mišias, rengė 30 dienų ir 6 mėnesių minėjimą, dažė name grindis, langus, klijavo tapetus, keitė duris ir tvarkė tvorą po mamos mirties nepraėjus 6 mėn., nuolat atvažiuodavo per išeigines, net dažniau nei atsakovas. Teismas atmetė atsakovo motyvą, jog ieškovė nuo 1959 m. gyveno Vilniuje, todėl negalėjo priimti palikimo. Pažymėjo, jog įstatymas nereikalauja tokios būtinos palikimo priėmimo sąlygos kaip gyvenimas palikėjo paliktame name, taip pat atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas po motinos mirties negyveno motinos name. Nurodė, jog liudytojų iš atsakovų pusės parodymai taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti, liudytojai teigė nematę ieškovės, tačiau teismas pažymėjo, jog aptariamu laikotarpiu liudytojai negyveno ir/ar nuolat nesilankydavo mirusios motinos valdose.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Mano, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, byloje nustatyta, kad ieškovė jokio palikimo nepriėmė ir po motinos mirties jos turtu nesirūpino, savarankiškai paveldimu turtu nesinaudojo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė naudojosi motinos namu bei daržu ir prisidėjo prie namo remonto bei išlaikymo. Minėtos išvados buvo grindžiamos ieškovės seserų, jų dukrų parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi nori padėti ieškovei, atsakovo santykiai su jomis yra blogi. Visi liudytojai patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes, jog ieškovė atvažiuodavo seseriai L. P. padėti nudirbti darbus ir niekada ieškovė nelaikė savęs paveldimo turto savininke. Todėl padėjimo seseriai fakto negalima laikyti palikimo priėmimu. Pažymi, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji atliko namo remontą. Pabrėžė, jog visą namo įsiskolinimą sumokėjo apeliantas, o ieškovė prie to neprisidėjo. Teigia, jog pripažįsta, kad ieškovė buvo pora kartų atvažiavus pas seserį I. P. pauogauti, tačiau tai nereiškia, kad ji priėmė palikimą. Mano, jog ginčas nebūtų iškilęs, jei apeliantui nebūtų buvęs nustatytas 2007 m. teismo sprendimu palikimo priėmimo faktas. Nurodo, jog ieškovė per visą laikotarpį nuo palikimo atsiradimo ir iki šiol paveldėto turto nevaldė, netvarkė, jokių mokesčių nemokėjo.

Ieškovė M. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nesutinka su apelianto argumentais, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, palaikydama jį tinkamos būklės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo liudytojų duotus paaiškinimus. Atsakovas neteisingai nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas, įvertinus tik ieškovės liudytojų parodymus. Kadangi teismas nustatė juridinė reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą, todėl pasikeitė palikimą priėmusių įpėdinių ratas, dėl šios priežasties atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas neatitinka faktinės padėties, tudėl turi būti panaikintas.

Tretieji asmenys L. P. ir I. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog kartu su ieškove aktyviais veiksmais, nukreiptais valdyti motinos turtą, priėmė palikimą. Atkreipia dėmesį, jog nuo motinos mirties ieškovė rūpinasi turtu, pastoviai daro namo kosmetinį remontą, rūpinasi turto išlikimu. I. B. patvirtino, jog remontas buvo daromas ieškovės ir L. P. lėšomis, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovė neprisidėjo prie remonto. Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino tiek ieškovės tiek atsakovo liudytojų duotus paaiškinimus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės, atsakovo bei trečiųjų asmenų motina A. B. mirė 1979-05-13 (I t., b.l.10), po jos mirties liko palikimas, kurį greta kito turto sudaro gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). (I t., b.l.9). Kadangi A. B. mirė iki 2001-07-01, todėl šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos 1964 m. LR CK normos (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (200-07-18, Nr.VIII-1864) 38 str. 1 d.). Pagal LR CK 573 str. 1 d. 1 p. po A. B. mirties pirmos eilės įpėdiniai yra A. B. vaikai, taigi, ieškovė, atsakovas ir tretieji asmenys. Pagal A. B. mirties metu galiojusio 1964 m. LR CK 587 str. 2 d. palikimas įpėdinio galėjo būti priimamas dviem būdais, kurių vienas - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti kaip savą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti, pasireiškia tuo, kad asmuo palikimą sudarantį turtą pradeda valdyti kaip savo asmeninį turtą. Bet kuriuo atveju palikimas turi būti priimamas aktyviais veiksmais, t.y. turi būti aiškiai išreikšta asmens valia, kad jis aktyviai siekia palikimą priimti ir įgyti nuosavybės teisę į jį. Be to, valia apie palikimo priėmimą visais atvejais pagal tuo metu galiojančio LR CK 587 str. 3 d. turėjo būti išreikšta per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos,  t.y. per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties (1964 m. LR CK 569 str. 1 d.). Be to, paveldėtojų valia, atsižvelgiant į paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų paskirtį ir turinį, gali būti išreiškiama tik po palikimo atsiradimo momento.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog ji priėmė motinos A. B. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti kaip savą. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo išvada. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir ieškovės bei trečiųjų asmenų atsiliepimų į jį argumentus, taip pat byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė savo motinos palikimo priėmimo faktą. Tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų L. P., I. B. paaiškinimai, taip pat liudytojų V. B., Č. J. ir H. Š. parodymai patvirtino faktą, kad ieškovė po motinos mirties tvarkė jos namą kartu su L. P., išreiškė valią įgyti į motinos palikimą nuosavybės teises. Atsakovas, teigdamas apeliaciniame skunde, kad ieškovė tik padėjo tvarkyti seseriai L. P., nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tokius atsakovo argumentus paneigia L. P. paaiškinimai, kuri nurodė, kad ieškovė padėjo jai tvarkytis kaip savininkė, o ne pagalbininkė. Atsakovo pakviesti liudytojai L. L., D.V. Ž., S. N. ir V. L. nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, nes jie tik nurodė aplinkybes apie tai, kokiomis aplinkybėmis atsakovas S. B. priėmė po savo motinos A. B. mirties atsiradusį palikimą, o dėl ieškovės jie nieko negalėjo paaiškinti. Tai, kad tam tikrus po motinos mirties likusių statinių tvarkymo darbus atliko atsakovas, nepaneigia fakto, kad tam tikrus tvarkymo darbus atliko ir ieškovė su L. P.. Beje, analogiškus paaiškinimus ieškovė ir L. P. nurodė ir anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1426-647/2007, kurioje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie L. P. ir atsakovo palikimo priėmimo faktą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo kviestų liudytojų parodymus, įvertino atsakovo kviestų liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę ir pagrįstai pripažino, kad jie nepaneigia ieškovės nurodomų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kviesta liudytoja, jo sutuoktinė L. L., patvirtino, kad L. P. jai gyrėsi ir rodė, jog namas sutvarkytas ir nauji tapetai suklijuoti, kas netiesiogiai taip pat patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes. Taip pat pažymėtina ir tai, kad aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai pasireiškia ne tik mokesčių mokėjimu, bet ir paveldimo turto tvarkymu, jo prižiūrėjimu, naudojimu kaip savu. Tai, kad ieškovė gyvena Vilniuje, nepaneigia palikimo priėmimo fakto, nes išreiškus valią kaip palikimą priimti gyvenamąjį namą ar kitus statinius, nebūtina nuolat juose gyventi. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, vertino visus į bylą pateiktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad ieškovė priėmė palikimą po motinos mirties.

Kadangi po motinos A. B. mirties palikimą priėmė trys vaikai – ieškovė, atsakovas ir L. P., todėl jie, nesant tarp jų kitokio susitarimo, palikimą priėmė lygiomis dalimis – po 1/3 dalį. Atsakovui S. B. yra išduotas 2007-11-12 paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį palikimo, t.y. į didesnę dalį nei jis paveldėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai iš dalies panaikino minėtą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, t.y. 1/3 dalyje nuo atsakovo paveldėto turto (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 2 d., LR CK 5.8 str., 1964 m. LR CK 587 str.). Ieškinį ieškovė pareiškė nepraleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino (LR CK 5.8 str.).

Apelianto atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla turėjo būti nutraukta, nes 2007 metais buvo išnagrinėta civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nustatytus faktus. Visų pirma, tokie apelianto atstovo argumentai nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, o apeliacinio skundo papildymas po termino jam pateikti pasibaigimo negalimas (LR CPK 323 str.), nekėlė tokių argumentų apeliantas bei jo atstovas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl minėti argumentai negali būti apeliacijos dalyku nagrinėjamoje byloje (LR CPK 312 str.). Kita vertus, tokie argumentai yra nepagrįsti, nes nors anksčiau išnagrinėtoje byloje dalyvavo tos pačios šalys, tačiau bylos dalykas buvo kitoks, nes buvo sprendžiamas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimas apie tai, ar L. P. ir S. B. priėmė motinos A. B. palikimą, o ieškovė M. L. nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo. Todėl nagrinėjama civilinė byla nėra tapati anksčiau išnagrinėtai bylai ir nėra LR CPK 293 str. 1 d. 3 p. nustatyto pagrindo civilinei bylai nutraukti. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, laikantis save įpėdiniu, priėmusiu palikimą, turi teisę pareikšti teisme savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo ir tai neprivalo būti išnagrinėta vienoje byloje. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu buvo nustatytas tik juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. P. ir S. B. priėmė motinos palikimą, tačiau nebuvo nustatytos priimto palikimo dalys.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteisiamos valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 28,30 Lt (II t., b.l. 19)(LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. B. 28,30 Lt (dvidešimt aštuonis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Andžej Maciejevski

Teisėjai                                                                                                 Tatjana Žukauskienė

                                                                                                Algirdas Auruškevičius