Civilinė byla Nr. e2-1268-657/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00461-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.11.4.1.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prodevia“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, susijusių su viešojo pirkimo sąlygomis, panaikinimo, išvadą duodanti institucija viešoji įstaiga Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „Prodevia“ kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos sprendimą (-us) nustatyti tarptautinio atviro konkurso „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315) techninės specifikacijos FR-15, FR-17 ir FR-402 punktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė siekia dalyvauti atsakovės vykdomame viešajame pirkime „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315), tačiau susipažinusi su pirkimo dokumentais, nustatė, kad kai kurios jų nuostatos neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, pažeidžia tiekėjų teisėtus interesus. Ieškovės pateiktos pretenzijos atsakovė netenkino. Pirkimu perkama kompleksinė, tarpusavyje integruota ir iš skirtingų komponentų sudaryta informacinė sistema. Neteisingas sistemos veikimas gali turėti didelių neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai. Informacinėse sistemose modulinė architektūra yra geroji praktika, o techninės specifikacijos FR-15 punkte numatytas sprendimas riboja architektūros pasirinkimus. Pasiūlytas IAM sprendimų integravimas ne tik riboja konkurenciją, bet ir užtikrina skirtingą funkcionalumą, nes skirtingi IAM gamintojai palaiko skirtingas funkcijas, todėl atsakovės nustatytas reikalavimas nėra pakankamai tikslus ir apibrėžtas, tiekėjai negali tiksliai įsivertinti, kokių iš tiesų funkcionalumų atsakovė prašo ir atitinkamai apskaičiuoti savo pasiūlymo kainos. Techninės specifikacijos FR-17 ir FR-402 punktuose nustatyti reikalavimai nėra pagrįsti realiu poreikiu, yra pertekliniai, nes tokių laukų, funkcijų įvedimas praktikoje yra labai retas ir išimtinis. Be to, šie reikalavimai stipriai riboja galimų tiekėjų ir programinės įrangos gamintojų skaičių, nes tai nėra standartinis funkcionalumas.
Atsakovė VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė nustatė įprastinio pobūdžio funkcinius reikalavimus (FR), kurie yra skirti naujai sukurtinai bei diegiamai GMP IS ir yra būtini atsakovei, įgyvendinant jos keliamus tikslus ir poreikius. TS nustatyti funkciniai reikalavimai FR-15, FR-17 bei FR-402 yra būsimos sutarties vykdymo reikalavimai. Tik sudarius pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju bei kuriant GMP IS, turės būti įgyvendinti konkretūs GMP IS rodikliai. Sutarties vykdymo reikalavimai bei jų įgyvendinimas nėra vertinamas pirkimo procedūros eigoje, tiekėjams pateikus pasiūlymus. TS funkciniai reikalavimai niekaip neapriboja ieškovės galimybių pateikti pasiūlymą pirkime. Reikalavimas FR-15, kad vartotojų teisės ir rolės būtų valdomos vienoje duomenų bazėje, iš esmės gali pagerinti sistemos saugumą ir valdymo efektyvumą. Toks centralizuotas požiūris padeda išvengti saugumo spragų, atsirandančių būtent dėl decentralizuoto autentifikavimo ir autorizacijos duomenų saugojimo įvairiuose komponentuose. FR-15 reikalavimas niekaip neapriboja tiekėjo rinktis vieno arba kito tipo, ar mišrią sistemos architektūrą, naudojant vieningojo prisijungimo sistemą. TS nustatytas funkcinis reikalavimas FR-17 yra būtinas perkančiajai organizacijai, kadangi GMP IS eksploatavimo metu GMP IS bus galima lengvai pritaikyti aktualiems poreikiams bei atitinkamai operatyviai reaguoti į teisės aktų, procesų ar organizacinių pokyčių reikalavimus be papildomų programavimo arba trečiųjų šalių įsikišimo. Perkančioji organizacija siekia įsigyti GMP IS sukūrimo paslaugas, o ne iš anksto sukurtą GMP IS bei jos funkcionalumus. Tai reiškia, kad reikalavimas FR-17 yra skirtas įgyvendinti per GMP IS kūrimo procesą (sutarties vykdymo etape). Nėra būtina, kad jau egzistuotų rinkoje sprendimas su šiuo funkcionalumu. Šiuolaikinės technologijos siūlo platų konfigūravimo funkcionalumą, leidžiantį naudotojams patiems valdyti taisykles, formas ir laukus. Tai rodo, kad toks reikalavimas yra technologiškai įmanomas. Atsakovė siekia kuo didesnio racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslo ir aktualius poreikius, korekcijas GMP IS eksploatavimo metu atlikti be papildomų kaštų tiekėjams mokėjimo. TS funkciniu reikalavimu FR-17 centralizuotas naudotojų valdymas leistų atsakovei kontroliuoti prieigos teises ir apsaugoti jautrius duomenis, kurie yra ypač svarbūs sveikatos apsaugos sistemose. Vietoje atskiro naudotojų valdymo kiekviename GMP IS komponente, centralizuota sistema sumažina administracinę naštą ir klaidų tikimybę. Naudotojų valdymas viename komponente užtikrina, kad visose GMP IS dalyse būtų taikomos tos pačios taisyklės, rolės ir politikos. GMP IS yra specializuota sistema, pritaikyta Lietuvos rinkai, kurioje yra specifinių reikalavimų ir reglamentų, kurių universalios programinės įrangos gali neatitikti. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, jog ji atitiktų jos poreikius.
Viešųjų pirkimų tarnyba 2024 m. lapkričio 14 d. pateikė išvadą byloje.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba CVP IS priemonėmis atviro konkurso būdu vykdo žaliąjį tarptautinį viešąjį pirkimą „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315). Pirkimas vykdomas pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2024 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolu Nr. VP2-190 patvirtintas pirkimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), kitais viešuosius pirkimus ir šio Pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, šio Pirkimo dokumentais, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų. Pirkimo dokumentuose nenumatytiems klausimams tiesiogiai taikomos VPĮ nuostatos (Pirkimo sąlygų I skyriaus 20 p.). Pirkimo objektas – greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos ir susijusių paslaugų įsigijimas – aprašomas, reikalavimai jam nustatomi ir informacija dėl Pirkimo objekto skaidymo į dalis pateikiama Specialiosiose pirkimo sąlygose (Bendrųjų sąlygų 33 p.). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (Specialiųjų sąlygų (12 p.). Sutarties tikslas – sukurti GMP IS siekiant centralizuotai valdyti duomenis apie greitosios medicinos pagalbos suteikimo vietą, surinkti ir saugoti informaciją apie pagalbos poreikį, išsiųsti reikiamą informaciją greitosios medicinos pagalbos brigadoms bei tolesnę paciento priežiūrą vykdančioms gydymo įstaigoms, integruoti GMP IS su valstybės registrais ir susijusiomis informacinėmis sistemomis, iš esmės padidinti GMP IS naudotojų operatyvaus darbo efektyvumą ir pagreitinti susijusius veiklos procesus, optimizuoti greitosios medicinos pagalbos plėtros ir priežiūros išlaidas skirtas informacinėms sistemoms, sukurti GMP IS įgyvendinimo architektūrą bei technologines priemones, atsižvelgiant į naujausias IT rinkos tendencijas, atitikti kibernetinės saugos reglamentus ir reikalavimus, gyventojams pagalbą teikti vadovaujantis vienodais standartais, sukurti naujus ir patobulinti esamus Perkančiosios organizacijos procesus per GMP IS priemones teikiamas paslaugas (Pirkimo specialiųjų sąlygų 12 priedas). Tiekėjai gali pateikti tik vieną pasiūlymą (Bendrųjų sąlygų 34 p.).
Ieškovė, susipažinusi su paskelbtomis sąlygomis, 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pirkimo sąlygų, kurioje ginčijo pirkimo sutarties projekto 26, 30.10-30.11 ir 67-68 punktų bei techninės specifikacijos 4.4 punkto „GMP IS programinės įrangos nuosavybė“ reikalavimus, BD-14 reikalavimą, funkcinius reikalavimus FR-15, FR-17, FR-402, nustatytus greitosios medicinos pagalbos informacinei sistemai. Atsakovė ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
VPĮ 17 straipsnyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (1 d.); perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (2 d. 1 p.); planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (3 d.). Pažymėtina, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.
VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ taip pat nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 str. 1 d.). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi, jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 str. 3 d.), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką darytina išvada, kad perkančioji organizacija, nustatydama techninės specifikacijos reikalavimus, turi įvertinti konkretaus reikalavimo tikslingumą, pagrįstumą ir reikalingumą. Esant ginčui, perkančioji organizacija turėtų pateikti paaiškinimus, jei tai įmanoma, bet kokius kitus dokumentus ar įrodymus, kodėl techninėje specifikacijoje nustatyti būtent tokie techniniai reikalavimai. Perkančiajai organizacijai negalint pagrįsti, paaiškinti techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų būtinybės ir bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pirkimo tikslas galėjo būti tinkamai pasiektas ir netaikant konkrečių ginčijamų reikalavimų, galima spręsti, jog tokių pirkimo sąlygų taikymo būtinybės nebuvo, o nustatyti reikalavimai yra pertekliniai, ribojantys konkurenciją. Taigi, visų aukštesnių apribojimų ar specifinių reikalavimų perkamai prekei (paslaugai) pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė, nustatydama ieškovės ginčijamus reikalavimus, turėjo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti tokį pasirinkimą bei įrodyti, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas, o tiekėjų konkurencija nebuvo bereikalingai ir dirbtinai apribota.
Dėl ginčijamų reikalavimų atitikties VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimui
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek tiesiogiai įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio (nagrinėjamu atveju atitinka VPĮ 37 straipsnį) nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija. Nurodytos teismo pareigos nepašalina aplinkybės, kad pirkimo sąlygos suformuluotos nenurodant konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, kad jos nėra griežtai apibrėžtos (vartojamos tokios sąvokos kaip „ne mažiau“, „ne daugiau“, „iki“ ir pan.), nes jos savaime nereiškia tokių sąlygų teisėtumo. Būtina nustatyti, ar sąlygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
Teismų praktikoje, pasisakant dėl tokios netiesioginės diskriminacijos neteisėtumo, konstatuota, kad techninė specifikacija, kurios reikalavimai, nors vertinant atskirai yra teisėti, tačiau kurių visuma lemia, jog juos visus drauge atitiktų ir viešąjį pirkimą laimėtų konkretaus gamintojo prekės, diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sąžiningos konkurencijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-411-180/2015).
Taigi, tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPĮ nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas (pvz., dėl konkrečios nuorodos į konkrečią prekę, neįtvirtintos lygiavertiškumo žymos ar neproporcingumo pirkimo objektui ir pan.), tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sąlygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
Byloje ieškovė reiškia reikalavimus pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo Techninės specifikacijos (toliau – TS) 3.2.1 ir 3.2.10.1 punktuose nustatytus reikalavimus FR-15, FR-17, FR-402, kurie galimai suformuluoti konkrečiam tiekėjui ar sprendimui, siekiant, kad Pirkimą laimėtų iš anksto žinomas ir apie Pirkimo sąlygas iš anksto žinantis ir jam jau pasirengęs tiekėjas, o kiti tiekėjai, kurie visiškai atitinka realius atsakovės poreikius ir turi patirties teikiant paslaugas medicinos įstaigoms, negalėtų dalyvauti Pirkime dėl dirbtinai ribojamos konkurencijos.
Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė vienas iš aukščiau aptartų atvejų, kai tiekėja ginčija techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumą dviem pagrindais – tiek dėl to, kad dalis jų netiesiogiai diskriminuoja tiekėjus, nes galimai yra pritaikyti konkrečiam tiekėjui (jo gaminiui), tiek dėl to, kad kai kurios TS sąlygos yra be pagrindo užaukštintos, perteklinės, todėl pažeidžia VPĮ principus ir neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos.
Teismo nuomone, pirmiausia būtina vertinti ieškovės ginčijamų TS reikalavimų visumos atitiktį VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimui (ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų) ir tik nekonstatavus tiekėjų teisių pažeidimo šiuo aspektu – vertinti atskirų ginčijamų TS sąlygų teisėtumą.
Iš skelbimo apie pirkimą matyti, jog pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad jog pirkimas, vykdomas įgyvendinant projektą pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“. Projekto tikslas – greitosios medicinos pagalbos tarnyboje sukurti sąlygas, leidžiančias didinti GMP tinkle veiklos efektyvumą, visiems Lietuvos gyventojams užtikrinti kokybiškas GMP paslaugas.
Atsakovė iš esmės laikosi pozicijos, kad ginčijami reikalavimai yra būtent tokie, kurie atliepia perkančiosios organizacijos poreikius, neriboja konkurencijos, nes konkretūs GMP IS rodikliai bus įgyvendinami sutarties vykdymo etape, tik sudarius sutartį su Pirkimą laimėjusiu tiekėju ir kuriant GMP IS. Sutarties vykdymo reikalavimai bei jų įgyvendinimas nėra vertinamas Pirkimo procedūros eigoje, tiekėjams pateikus pasiūlymus, todėl nėra būtina, kad sprendimai jau egzistuotų rinkoje. Ieškovė, siekdama paneigti tokią perkančiosios organizacijos poziciją, pateikė teismui technologijų specialisto M. Š. ekspertinę nuomonę (dubliko priedas). Tuo tarpu perkančioji organizacija pateikė teismui prof. S. R. ekspertinę nuomonę (tripliko priedas) dėl GMP IS funkcinių reikalavimų. Ieškovė pateikė teismui eksperto M. Š. papildomus paaiškinimus dėl atsakovės pateiktos ekspertinės nuomonės (DOK-26677).
Viešųjų pirkimų tarnyba teismui 2024 m. lapkričio 14 d. pateiktoje išvadoje (DOK-26361) nurodė, jog reiktų įvertinti, ar perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamus reikalavimus, realiai įsivertino konkretaus reikalavimo pagrįstumą ir reikalingumą konkrečiu atveju, t. y. atsakovė turi objektyviai pagrįstus motyvus dėl konkrečių Techninės specifikacijos reikalavimo būtinumo.
M. Š. ekspertinėje nuomonėje nurodyta, jog pagal Techninę specifikaciją perkama informacinė sistema GMP IS bus sudaryta iš skirtingų modulių (gaminamų naujai ar jau egzistuojančių) ir tiekėjo atliekamų jų tarpusavio integracijų, kas užtikrintų sklandų visos GMP IS veikimą pagal pirkime nustatytus reikalavimus ir apimtų visus GMPT nurodytus procesus. Vertinant bendrai, modulinės sistemos yra įprastas ir dažniausiai pasirenkamas IS architektūrinis sprendimas ir tokių modulinių sistemų pasaulyje yra įdiegta labai daug. Visgi, kai kurie specifiniai reikalavimai šiame pirkime (pvz. pritaikymas Lietuvos teisiniams aktams, FR-15, FR-17, FR-402), naudojant rinkoje egzistuojančius modulius, yra arba praktiškai neįgyvendinami arba įgyvendinami itin sudėtingai, didelėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis. Atitinkamų modulių su atitinkamais parametrais sukūrimas yra praktiškai neįmanomas, nes pareikalautų neproporcingų ir su pirkime nustatytais terminais niekaip nesuderinamų laiko sąnaudų, kas išaugintų ir galutinę GMP IS kainą virš pirkime numatyto maksimalaus biudžeto. Be to, svarbu pastebėti, kad net ir LR taikomi kibernetinio saugumo reikalavimai yra taikomi atsižvelgiant į gamintojo galimybes, t. y. atsižvelgiant į alternatyvius būdus, tačiau šiuo atveju sąlygos yra akivaizdžiai ribojančios konkurenciją, nurodant konkrečius techninius sprendinius, kuriems lygiaverčių sprendimų neįmanoma pasiūlyti dėl atitinkamos jų formuluotės.
Atsakovės S. R. išvadoje, pateiktoje atsakant į atsakovės užduotus klausimus, nurodyta, jog funkciniai reikalavimai Greitosios medicinos pagalbos informacinei sistemai FR-15, FR-17 ir FR-402 sukuria pridėtinę vertę Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos naudotojams
Akivaizdu, jog pirkimo dokumentuose nustatomi funkciniai reikalavimai GMP IS naudotojams gali sukurti tam tikrą pridėtinę vertę, tačiau teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovė byloje neįrodė, jog visi ginčijami Techninėje specifikacijoje keliami reikalavimai (FR-15, FR-17, FR-402) konkrečiu atveju yra pagrįsti ir reikalingi, ir perkančiosios organizacijos buvo įtvirtinti teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, perkančiosios organizacijos poreikius, ir reikalavimų pobūdis visiškai atitinka proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principus.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas toliau sprendime atskirai pasisako dėl kiekvieno ieškovės ieškinio reikalavimo dėl ginčo pirkimo TS sąlygų neteisėtumo.
Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas informacinių technologijų specialisto (IT sistemų architekto / konsultanto) M. Š. ekspertinė nuomonė ir papildomi paaiškinimai šioje byloje gali būti laikomas tinkamu įrodymu. Tuo tarpu, atsakovės pateikta prof. S. R. pateikta ekspertinė nuomonė buvo pateikta į tendencingai abstrakčiai atsakovės suformuluotus klausimus, t. y. užduoti klausimai neatspindi viešojo pirkimo esmės, perkančiosios organizacijos poreikių ir nėra susieti su kitais TS reikalavimais. Dėl to, kad specialistė pateikė atsakymą tik į abstrakčiai užduotus klausimus, šis atsakymas nagrinėjamu atveju nėra laikytinas tinkamu ginčo TS sąlygų teisėtumo įrodymu.
Dėl pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimų FR-15 ir FR-402
TS 3.2.1 punkto lentelėje nustatyti Bendrieji programinės įrangos techniniai, funkciniai ir kiti reikalavimai, vienas iš jų reikalavimas FR-15 – naudotojų administravimas, rolės, teisės turi būti valdomas vienoje duomenų bazėje ir galioti visiems GMP IS komponentams be papildomų importų į atskirus komponentus.
Ieškovės teigimu, šiuo reikalavimu perkančioji organizacija nepagrįstai apriboja konkurencijos galimybes ir faktiškai pirkime leidžia dalyvauti tik gamintojams, kurie turi / palaiko tik vieno tipo IAM produktus. Atitinkamai, tiekėjai, kurie gali pasiūlyti tarpusavyje suderintus veikti skirtingų gamintojų produktus, pasiūlymo pirkime teikti negali, nes jis neatitiktų techninės specifikacijos FR-15 ir FR-402 punktų sąlygų.
Atsakovės nuomone, FR-15 reikalavimas niekaip neapriboja tiekėjo rinktis vieno arba kito tipo, ar mišrią sistemos architektūrą, naudojant vieningojo prisijungimo sistemą. Identiteto ir prieigos valdymo (IAM) sprendimas yra vienoje duomenų bazėje, kuris gali užtikrinti centralizuotą naudotojų administravimą, roles, teises visiems GMP IS komponentams be papildomų importų į atskirus komponentus.
TS 3.2.10.1 punkto lentelėje nustatyti reikalavimai naudotojų administravimui, tarp reikalavimas FR-402 – GMP IS turi būti realizuotas naudotojų sukūrimas, jų valdymas ir šalinimas, kuris leistų valdyti visos GMP IS naudotojus viename naudotojų administravimo komponente.
Ieškovės teigimu, kad šis reikalavimas nėra pagrįstas realiu poreikiu ir yra perteklinis, ši funkcija praktikoje yra labai reta ir išimtinė, taip pat stipriai riboja potencialių tiekėjų skaičių, nes tai nėra standartinis funkcionalumas, o vertinant visą reikalavimų visumą ir tai, kad šiuo atveju kalbama apie sprendimus, pritaikytus Lietuvos rinkai, ieškovei apskritai nėra žinomas programinės įrangos gamintojas, kuris turėtų ar galėtų pasiūlyti tokį funkcionalumą.
Atsakovės nuomone, centralizuotas naudotojų valdymas leistų atsakovei kontroliuoti prieigos teises ir apsaugoti jautrius duomenis, kurie yra ypač svarbūs sveikatos apsaugos sistemose. Naudojant vieną administravimo komponentą, galima užtikrinti, kad visi naudotojai turi tinkamas teises ir kad naudotojų valdymo spragos (pvz., perteklinės teisės arba neaktyvių naudotojų paskyros) būtų išvengiamos. Vietoje atskiro naudotojų valdymo kiekviename GMP IS komponente, centralizuota sistema sumažina administracinę naštą ir klaidų tikimybę. Administratoriai gali kurti, keisti arba šalinti naudotojus vienoje vietoje, o pakeitimai iš karto bus taikomi visai sistemai, nereikalaujant atskiro valdymo kiekviename komponente. Naudotojų valdymas viename komponente užtikrina, kad visose GMP IS dalyse būtų taikomos tos pačios taisyklės, rolės ir politikos. Tai leidžia išvengti situacijų, kai skirtingi komponentai turi skirtingas naudotojų teises ar prieigos taisykles, taip išlaikant sistemos nuoseklumą ir duomenų vientisumą
M. Š. ekspertinėje nuomonėje nurodyta, jog šie reikalavimai savo esme yra identiški ir reiškia tą patį – reikalaujama, kad GMP IS turėtų centralizuotą vartotojų ir jų teisių valdymo sprendimą (duomenų bazę), o, techniškai lygiaverčiai, decentralizuoti sprendimai, kuriuose būtų galima integruoti valdymo automatizacijos sprendimus, kas perkančiajai organizacijai užtikrintų tą patį rezultatą (centralizuoto valdymo galimybę), neatitiktų šių reikalavimų.
Perkančioji organizacija nurodo, kad yra pasirinkusi centralizuotą vartotojų ir jų teisių valdymo metodą, kadangi siekia užtikrinti operatyvumą, patikimumą ir saugumą bei klaidų išvengimą. M. Š. vertinimu, tokie atsakovės teiginiai technologiškai nėra teisingi, korektiški ir neturi loginio ryšio, nes: a) greičiau ir efektyviau veikia būtent decentralizuoti vartotojų valdymo sprendimai, kadangi jų veikimui nėra reikalinga komunikacija su centriniu valdymo komponentu ir/arba integracija, o visos autentifikavimo ir autorizavimo operacijos atliekamos lokaliai (t. y. trumpesniu keliu); b) patikimumas yra aukštesnis, tuomet, kai komponentai nepriklauso vienas nuo kito ir gali veikti autonomiškai, nes sutrikus ir neveikiant centriniam autorizacijos sprendimui, neveiks nė vienas modulis – t. y. visa GMP tarnyba negalės atlikti savo funkcijų; c) centralizuoto sprendimo saugumo lygis yra žemesnis, nes kenkėjiškos veiklos metu pakanka įsilaužti į vieną sistemą, kas užtikrina prieigą prie visų GMP IS sistemos komponentų bei duomenų. Decentralizuoto sprendimo atveju, įsilaužus į vieną komponentą, duomenys ir prieigos prie kitų sistemos modulių nėra įmanomos; d) decentralizuotai realizuotą GMP IS techniškai galima valdyti centralizuotai, atitinkamų integracijų ir automatizacijų pagalba. Norint integruoti skirtingų gamintojų modulius su vartotojų autentifikavimo ir autorizavimo trečių šalių sprendimais, būtina, kad tokios integracijos būtų palaikomos šių modulių gamintojų. Pasirinkus centralizuotą vartotojų valdymą, neišvengiamai kyla klausimas dėl integracijos galimybių ir kokias integracijas palaiko kiekvienas integruojamų modulių gamintojas. Sistemose, kuriose yra 28 moduliai ar komponentai (Techninės specifikacijos Lentelė Nr. 1), centralizuotas vartotojų valdymo sprendimas kelia didelius apribojimus, nes dažniausiai, kai yra naudojami uždaro tipo sprendimai, tik vieno gamintojo sprendimai yra geriausiai integruojami tarpusavyje, ir priešingai, dėl skirtingų gamintojų suderinamumo nuolat kyla trikdžių.
FR-15 numatytas reikalavimas reiškia, kad visi GMP IS moduliai turi turėti integraciją su vieno gamintojo programine įranga. Integruoti kelių skirtingų gamintojų programinę įrangą ir pasiekti centralizuotą valdymą nėra techniškai įmanoma. Be to, Techninėje specifikacijoje yra nurodytas poreikis atlikti integracijas su trečiomis šalimis (pvz. Valstybinės ligonių kasos ESPBI IS (TS Priedas Nr. 8), Bendruoju Pagalbos Centru (TS Priedas Nr. 9), Valstybinės ligonių kasos VLK SVEIDRA IS (TS Priedas Nr. 10)), tačiau iš pateiktų techninių dokumentų akivaizdu, kad šios integracijos nepalaiko centralizuotų FR-15 ir FR-402 reikalavimuose nurodytų centralizuotų vartotojų valdymo integracijų, todėl tokie reikalavimai atrodo keistai ir prieštarauja vieni kitiems. Remiantis vieša informacija apie rinkoje veikiančius tiekėjus ir jų sprendimus, išskirtinas protokolų valdymo modulis ProQA, kuris yra gaminamas kompanijos Priority Dispatch, tačiau jis neturi integracijos su centralizuota vartotojų valdymo programine įranga, nors ProQA yra pasaulinis šių sprendimų lyderis. T tokių integracijų neturi ir mobilių aplikacijų sprendimai, reikalingi organizuoti paramedikų darbą, planuoti jų užduotis, rinkti medicininę informaciją ir pan.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad rinkoje egzistuoja produktai (sprendimai), palaikantys centralizuotus IAM sprendimus, kad yra galimas atskirų decentralizuotų modulių ir duomenų bazių centralizuoto valdymo automatizavimas, jog centralizuotas vartotojų valdymo sprendimas leidžia sutaupyti personalo sąnaudas ir teisių administravimui skiriamą laiką, t. y. atsakovė neįrodė, jog Techninėje specifikacijoje nustatyti funkciniai reikalavimai FR-15 ir FR-402 nėra užaukštinti, pertekliniai ir nepagrįstai neriboja tiekėjų konkurencijos reikalavimų.
Dėl pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimo FR-17
TS 3.2.1 punkto lentelėje nustatyti Bendrieji programinės įrangos techniniai, funkciniai ir kiti reikalavimai, tarp jų ir reikalavimas FR-17 – tiekėjas turi sudaryti užsakovui galimybę, be papildomų sąlygų pridėti, pašalinti, paslėpti ir keisti GMP IS komponentų ir formų laukus, funkcionalumą bei taisykles, atlikti reikiamus konfigūravimo veiksmus, bent jau šiuose GMP IS komponentuose: 1. GMP teikimo protokolai (Protokolai C); 2. GMP kvietimo kortelė (Forma Nr. 110/a); 3. Sveikatos specialisto aplikacija; 4. Pranešimų siuntimas brigadoms; 5. Specialistų darbo laiko apskaita; 6. Masinių nelaimių valdymas; 7. Masinių nelaimių aplikacija; 8. Automobilio patikros modulis; 9. Atsargų brigadoje valdymo modulis; 10. Tarnybos atsargų valdymo modulis; 11. Kitų paslaugų valdymo modulis).
Ieškovo vertinimu, šis reikalavimas nėra pagrįstas realiu poreikiu ir yra perteklinis, nes tokių laukų įvedimas praktikoje yra labai retas ir išimtinis. Be to, reikalavimas stipriai riboja galimų tiekėjų ir programinės įrangos gamintojų skaičių, nes tai nėra standartinis funkcionalumas, o vertinant visą reikalavimų visumą ir tai, kad šiuo atveju kalbama apie sprendimus, pritaikytus Lietuvos rinkai, ieškovei apskritai nėra žinomas programinės įrangos gamintojas, kuris turėtų ar galėtų pasiūlyti tokį funkcionalumą.
Atsakovės teigimu, jog TS nustatytas funkcinis reikalavimas FR-17 yra būtinas perkančiajai organizacijai, kadangi GMP IS eksploatavimo metu GMP IS bus galima lengvai pritaikyti aktualiems poreikiams bei atitinkamai operatyviai reaguoti į teisės aktų, procesų ar organizacinių pokyčių reikalavimus be papildomų programavimo arba trečiųjų šalių įsikišimo. GMP IS naudotojo galimybė pakeisti GMP IS be papildomo tiekėjo įsikišimo sumažina ilgalaikes sistemos priežiūros ir palaikymo išlaidas. Perkančioji organizacija siekia įsigyti GMP IS sukūrimo paslaugas, o ne iš anksto sukurtą GMP IS bei jos funkcionalumus. Tai reiškia, kad reikalavimas FR-17 yra skirtas įgyvendinti per GMP IS kūrimo procesą (sutarties vykdymo etape), todėl nėra būtina, kad sprendimas su šiuo funkcionalumu jau egzistuotų rinkoje.
M. Š. išvadoje nurodyta, kad toks technologinis sprendimas, kuris tenkintų FR-17 reikalavimą rinkoje neegzistuoja, o tokių sprendimų sukūrimas atskiroms kompanijoms yra techniškai neįmanomas, nes gamintojai paprastai neleidžia modifikuoti savo programinės įrangos. Net jei teoriškai ir būtų rastas sprendimas dėl tokių programinės įrangos teisių suteikimo, kas faktiškai reiškia prieigą prie programinės įrangos išeities tekstų, tokių darbų įgyvendinimas priklausomai nuo komandos dydžio truktų tarp metų ir dviejų, o vėliau reikalautų papildomos priežiūros, nes atliktų kodo modifikacijų gamintojas tikrai nesiimtų palaikyti nemokamai ir tai reiškia, kad kiekvienas atnaujinimas reikalautų dar vienos adaptacijos seniau padarytoms modifikacijoms. Išdėstyti perkančiosios organizacijos poreikiai FR-17 reikalavime apie laukų keitimą ir GMPT nurodyti pavyzdžiai niekaip neužtikrins jos galimybių prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių, nes pasikeitus teisės aktams ar atsiradus poreikiui įgyvendinti papildomas funkcijas dažnu atveju keičiasi ir organizacijos procesai ir atitinkamai reikalingas naujas / modifikuotas GMP IS funkcionalumas, kurio niekaip neišspręs FR-17 punkte nurodytas laukų valdymas, nes tai apima tik duomenų surinkimą, tačiau neapima šios informacijos apdorojimo ir jos integravimo į suprogramuotus procesus.
Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių padarytas išvadas, ir patvirtinančių, jog tokie sprendiniai iš viso yra (būtų) galimi vykdant sutartį.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijamas FR-17 reikalavimas nėra užaukštintas, perteklinis, ir visiškai užtikrina galimybę pirkime dalyvauti konkurencingam gamintojų (tiekėjų) skaičiui.
Dėl bylos baigties
VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė, atsižvelgiant į realius jos poreikius, nustatyti konkretaus pirkimo sąlygas, neprieštaraujančias įstatymams. Taip pat, neleidžiama nustatyti ir tarpusavyje prieštaraujančių pirkimo sąlygų. Perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-248/2017).
VPT išvadoje nurodė, jog už viešojo pirkimo dokumentų parengimą, pagrįstumą ir atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams yra atsakinga perkančioji organizacija. Perkančioji organizacija geriausiai žinodama pirkimo objektą, jo pobūdį, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, turi nurodyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingi. Įgyvendindama šią teisę, perkančioji organizacija privalo parengti tikslias, aiškias, neklaidinančias pirkimo sąlygas bei techninę specifikaciją, kurioje detaliai aprašomas norimas įsigyti objektas, bei turi vertinti pateiktus pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, kartu perkančioji organizacija neturi pažeisti minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, ir skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog nustatydama ginčijamus reikalavimus, perkančioji organizacija realiai neįsivertino konkrečių Techninės specifikacijos reikalavimų FR-15, FR-17 ir FR-402 pagrįstumo ir būtinumo. Pirkimo vykdytojų nustatyti pernelyg aukšti arba specifiniai techninės specifikacijos reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Šiuo atveju, atsakovė nepagrindė ginčijamų reikalavimų būtinybės, neįrodė kad pirkimo tikslas negali būti tinkamai pasiektas ir netaikant konkrečių ginčijamų reikalavimų), todėl laikytina, kad tokie reikalavimai vertinami kaip pernelyg užaukštinti, nepagrįsti.
Pripažinus nurodytus FR-15, FR-17 ir FR-402 reikalavimus neteisėtais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų ir viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo, sąžiningumo principų, laikytina, kad pirkimo sąlygos yra prieštaringos, galinčios suklaidinti tiekėjus, iškraipyti sąžiningą konkurenciją, o perkančioji organizacija nesilaikė atidumo ir rūpestingumo pareigų rengiant pirkimo sąlygas ir skelbdama viešąjį pirkimą, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 185 str.).
Nagrinėjamu atveju pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis kyla esminė teisinė pasekmė – atsakovės vykdomas pirkimas turi būti nutrauktas. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2012), todėl atsakovės vykdomas viešasis pirkimas „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315) nutrauktinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė laikoma bylą laimėjusia šalimi, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str., 98 str.).
Ieškovė procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, iš kurių nustatyta, jog ieškovė yra patyrusi 3 358 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidų ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistina 3 358 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi šioje byloje buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė tarptautinio atviro konkurso „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškinį patenkinus, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos sprendimą nustatyti tarptautinio atviro konkurso „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315) Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos funkcinius reikalavimus FR-15, FR-17 ir FR-402 ir atsakovės vykdomą viešąjį pirkimą nutraukti
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, juridinio asmens kodas 235042580, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prodevia“, juridinio asmens kodas 300011761, 3 358 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tarptautinio atviro konkurso „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo Nr. 734315) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė