Civilinė byla Nr. e2-11777-1167/2024
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01345-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,
sekretoriaujant V. B.,
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ atstovui advokatui Vytui Večerinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: E. T., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilėja“ 405,30 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu E. T. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraudė trečiojo asmens butą. 2023 m. gegužės 25 d. užsikimšo bendro naudojimo nuotekų stovas, todėl vanduo išsiveržė į trečiojo asmens butą ir jį apgadino. Ieškovė nustatė, kad trečiajam asmeniui E. T. buvo padaryta 405,30 Eur žala, todėl išmokėjo draudimo sutartyje sulygtą draudiminę išmoką trečiojo asmens patirtai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikšti reikalavimus už žalą atsakingam asmeniui. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra ginčo daugiabučio namo administratorė, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą ir tinkamą veikimą. Atsakovė, būdama atsakinga, netinkamai vykdė priežiūrą, todėl užsikimšo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynas ir išsiliejusios nuotekos sugadino trečiojo asmens turtą, kurio dydis ir vertė pagrįsta fotonuotraukomis, remonto darbų sąmata, mokėjimo nurodymu.
3. Atsakovė UAB „Šilėja“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nėra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo pažeidimus, kuriuos gali padaryti gyventojai dėl netinkamų šiukšlių, atliekų ar higienos priemonių išmetimo į namo nuotekų sistemą. Nagrinėjamu atveju 2023 m. gegužės 26 d. apžiūros akte užfiksuota, kad gautas iškvietimas, nes virtuvėje iš kriauklės bėga vanduo, ir tą pačią dieną gedimas pašalintas – per kriauklės sifoną atliktas virtuvės stovo kanalizacijos valymas ir padaryta išvada, kad kanalizacijos vamzdis užsikimšo dėl gyventojų netaisyklingo naudojimosi buitinių nuotekų sistema. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, atsakovės teigimu, nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovės veikų ir kilusios žalos priežastinio ryšio.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės UAB „Šilėja“ 405,30 Eur žalos atlyginimui, 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs atsakovės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą pateikti teismui papildomus rašytinius paaiškinimus / įrodymus, susijusius su ginčo esme, tikslinant apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes.
8. 2024 m. liepos 3 d. teisėjos rezoliucija į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, įtrauktas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, kuriam taip pat buvo nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį.
II. Proceso dalyvių rašytinių paaiškinimų esmė
9. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iš atsakovės procesinių dokumentų matyti, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Taip pat byloje nėra ginčo, kad 2023 m. gegužės 25 d. užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui, prasiskverbusios nuotekos apgadino ieškovės apdraustą turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). Ieškovės teigimu, atsakovė teigdama, kad turtas buvo užlietas dėl to, jog jis buvo užkimštas, nes daugiabučio namo gyventojai netinkamai naudojo inžinerinę įrangą, yra atsakovės siekis nuginčyti kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Be to, atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jos prižiūrimame daugiabutyje. Ieškovė nurodė, kad daugiabučio namo administratorius, prižiūrėdamas daugiabučio namo inžinerines sistemas, privalo ne tik vizualiai apžiūrėti įrangą, tačiau privalo tikrinti, ar pastaroji yra funkcionali, ar nereikalinga imtis prevencinių veiksmų tinkamam įrangos veikimui užtikrinti ir kt. Vamzdynas gali ir turi būti apžiūrimas ne tik vizualiai, bet ir naudojant kameras (endoskopus) ar kitas priemones. Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (patvirtinto 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971, su vėlesniais pakeitimais) 18, 971 punktuose numatyta, kad dulkės tepalai ir kitokie teršalai reguliariai valomi nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių, o sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui bendrojo naudojimo vamzdynai valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį, tačiau ne rečiau kaip kartą per trejus metus. Ieškovės teigimu, šiuo atveju duomenų, kad ginčo name būtų buvę atliekami tokio pobūdžio profilaktiniai kanalizacijos sistemos valymai, byloje nėra. Be to, jokių įrodymų, kad avarijos (vandens išsiliejimo iš nuotekų tinklų), dėl kurios atsirado nuostoliai, priežastimi buvo vienkartinis kitų asmenų netinkamas elgesys (pvz., kokio nors daikto (- ų) įmetimas į nuotekų sistemą), byloje nėra. Ieškovė pažymėjo, daugiabučio namo administratoriui nereikalingas namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas dėl nuotekų (kanalizacijos) vamzdyno profilaktinio valymo, nes šie darbai priklauso bendriesiems statinio priežiūros reikalavimams. Būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, privalo užtikrinti kanalizacijos vamzdynų ir kitų nuotekų šalinimo įrenginių funkcionalumą, todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos, kaip ginčo namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą pagal norminius aktus, užtikrinant normalų ginčo namo kanalizacijos (nuotekų) sistemos (stovų) funkcionavimą. Tinkamas pareigų nevykdymas laikomas neteisėtu neveikimu, dėl kurio nagrinėjamu atveju atsirado žala.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
III. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė D. S. ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, turi užtikrinti kanalizacijos vamzdžių ir kitų nuotekų šalinimo įrenginių funkcionalumą. Nagrinėjamas įvykis įvyko atsakovei laiku neatliekant jokių profilaktinių nuotekų vamzdynų valymų, todėl ieškovė laiko, kad atsakovė netinkamai vykdė minėto daugiabučio bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių jos, kaip ginčo namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, ir tai yra laikoma jos neteisėtu neveikimu, dėl kurio įvyko minėtas įvykis. Atsakovės teiginius, kad neva turtas buvo užlietas ne dėl mechaninių kanalizacijos stovo defektų, o dėl to, jog namo gyventojai netinkamai naudojosi nuotekų sistema, ieškovė laiko nepagrįstais, kadangi įrodymų, kad namo gyventojai netinkamai naudojo nuotekų sistemą, atsakovė nepateikė. Ieškovės nuomone, žala atsirado ne dėl ginčo namo bendro naudojimo nuotekų sistemos nusidėvėjimo, o dėl jo užsikimšimo. Užsikimšti gali ne tik seni, bet ir nauji vamzdžiai, jei jie yra tinkamai neprižiūrimi – profilaktiškai nevalomi. Be to, atsakovė ir jos atstovai likvidavo avariją ir vamzdynus atkimšo, tačiau nepateikė paaiškinimų, koks daiktas buvo ištrauktas iš nuotekų sistemos, bei kuris butas užkimšo nuotekų sistemą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad nuotekų vamzdynus apžiūri vizualiai, tačiau, ieškovės teigimu, vizuali apžiūra niekaip nepatvirtina, jog nuotekų vamzdynų sienelės nėra apsinešusios, kad įprastas daiktas negalėtų praeitį per vamzdyną, dėl to būtina atlikti profilaktinius valymus. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad niekada profilaktiškai nepravalo nuotekų sistemos, nebūna vykdomi hidrauliniai praplovimai. Ieškovė laiko, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo turto nuotekų sistema sąlygojo žalos atsiradimą. Ieškovė taip pat paaiškino, kad žalos dydį pagrindžia pateikta sąmata, apžiūros aktas bei fotonuotraukos, kuriose specialiu prietaisu yra fiksuota drėgmė tiek spintelėje, tiek ant grindų, be to, ant grindų fiksuotos ir išsiliejusios nuotekos. Ieškovė teigė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos yra – atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorės, pareigas, netinkamai prižiūrėjo bendro naudojimo objektus ir buvo padaryta žala.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Vytas Večerinskas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi nagrinėjamu atveju nėra jokių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra priežastinio ryšio, kurį turi įrodyti ieškovė. Atsakovės teigimu, ieškovės eksperto nustatyti grindų pažeidimai gali būti seni, grindys galėjo būti pažeistos ne ginčo įvykio metu. Be to, patys butų savininkai draudimo bendrovę informavo, kad grindys nebuvo užlietos, ir ekspertas jokių drėgmės pažeidimų aplink spinteles nenustatė. Skambindami UAB „Grinda“ dėl avarinio įvykio gyventojai informavo, kad vanduo kyla kriauklėje. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio. Atsakovė savo pareigas atlieka tinkamai, vamzdynų patikrinimai yra atliekami, jų metu nustatyta patenkinama vamzdynų būklė. Atsakovės teigimu, gedimo vamzdynų sistemoje nėra, buvo tik užkimšimas, po kurio vamzdynai funkcionuoja be jokio remonto nuo pat įvykio iki dabar. Vamzdyno užsikimšimas įvyko dėl to, kad gyventojai neteisingai eksploatavo sistemą, dėl šiukšlių arba kitokių medžiagų patekimo į nuotekų sistemą. Taigi, žala įvyko ne dėl atsakovės, o būtent dėl kitų asmenų (namo gyventojų) veiksmų. Galimybių nustatyti, kokio gyventojo bute įvyko avarija, nėra, nes, pasak atsakovės, negalima nustatyti, kurioje vietoje daiktas užstrigs. Paaiškino, kad ginčo, jog vamzdis buvo užkimštas, nėra, nes tai parodo pats avarijos šalinimo pobūdis. Tokios avarijos yra šalinamos iškviečiant avarinę tarnybą, ji išrenka prieigą (nagrinėjamu atveju bute nuėmė sifoną) ir išvalo užsikišimą su specialiu prietaisu – freza, kuri susmulkina užstrigusį daiktą. Dėl šios priežasties įstrigęs daiktas negalėjo būti ištrauktas ir parodytas teismui. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad vamzdynų valymo darbai atliekami nuo paviršiaus, o ne iš vidaus. Ieškovės nurodytas standartas nustato atsakovei vieną pareigą – apžiūrėti sistemą vizualiai, kitokio būdo nėra nustatyta. Atsakovės teigimu, ji šią pareigą vykdo, apžiūri vizualiai prieinamas vietas. Pagrindinis tikslas yra nustatyti, ar nėra kokio nors skysčio pratekėjimo. Jei tokių pratekėjimų nėra – fiksuojama, kad sistema veikia tinkamai ir yra patenkinamos būklės. Atsakovė laiko, kad neturi pareigos užtikrinti vamzdžių pralaidumo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti ne vamzdynų funkcionalumą, o statinio / sistemos trūkumus. Pasak atsakovės, sistema neturi trūkumų, jokie remonto darbai nebuvo padaryti, išskyrus minėtus valymo darbus, o jei nėra trūkumų, tuomet negali būti jokio priežastinio ryšio ir neteisėtų veiksmų, negali būti ir žalos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Bylos faktinės aplinkybės
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Šilėja“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore (el. b. 2 t., b. l. 36–37).
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. T. ir ieškovė 2022 m. gruodžio 20 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas trečiojo asmens butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), atkuriamąja verte. Draudžiamasis laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d. (el. b. 1 t., b. l. 27–29).
15. Iš UAB „Grinda“ sudaryto Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. gegužės 25 d., 21.05 val. gautas (duomenys neskelbtini) gyventojo pranešimas, jog kyla nuotekos kriauklėje. Atvykęs avarinis ekipažas atliko nuotekų tinklo apžiūrą bei patikrinimą ir per išardytą kriauklės sifoną elektrine freza iki 10 m išvalė virtuvės bendro naudojimo stovo vamzdį bei vandens srove patikrino nuotekų nutekėjimą (el. b. 1 t., b. l. 180).
16. Kitą dieną po įvykio, t. y. 2023 m. gegužės 26 d., buto: (duomenys neskelbtini), gyventojai dėl tos paties įvykio kreipusis į atsakovę, ir atsakovės darbuotojui atlikus nuotekų sistemos apžiūrą, surašytas 2023 m. gegužės 26 d. apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2023 m. gegužės 26 d. 9.35 val. nustatyta, jog ginčo bute virtuvėje užlietos grindys, per išardytą kriauklės sifoną atliktas virtuvės stovo kanalizacijos valymas (t. y. nurodyti UAB „Grinda“ atlikti veiksmai), išvada – gedimas bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose, kanalizacija užsikimšo dėl gyventojų netaisyklingo naudojimosi nuotekų sistema (el. b. 1 t., b. l. 111).
17. 2023 m. birželio 5 d. ieškovės atstovui atlikus turto apžiūrą, surašytas Turto apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti nežymūs laminato nelygumai sujungimuose po spintele, išsipūtimų neužfiksuota, šalia spintelių drėgmė neužfiksuota (el. b. 1 t., b. l. 25). Iš ieškovės pateiktos nuotraukos matyti, kad turto apžiūros metu specialiu prietaisu užfiksuota 8,8 proc. laminato drėgmė (el. b. 1 t., b. l. 32).
18. Vadovaujantis Nuostolio apskaičiavimu (priedas prie Turto apžiūros akto, el. b. 1 t., b. l. 26), ieškovė paskaičiavo 465,30 Eur padarytą žalą, išskaičiavo 60 Eur išskaitą ir nustatė, jog draudimo išmoka yra 405,30 Eur. 2023 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui E. T. 405,30 Eur draudimo išmoką (el. b. 1 t., b. l. 22).
Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).
21. Nors bylą nagrinėjant teisme atsakovės atstovas argumentavo, kad siekiant taikyti atsakovei atsakomybę būtina nustatyti statinio (vamzdžių) trūkumus, teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiama dėl atsakomybės taikymo pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl statinio trūkumų, yra pažymima, kad griežtoji atsakomybė (t. y. numatyta CK 6.266 straipsnyje) taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą) (kaip nagrinėjamu atveju), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus). Taigi šioje byloje sprendžiama dėl atsakovės atsakomybės pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.
22. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas (kaip nagrinėjamu atveju) bendrojo naudojimo objektų administratorius.
23. Remiantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kaupimo tvarkos aprašas) ir atsižvelgdamas į namo, jo bendrojo naudojimo objektų būklės vertinimo išvadas ir rekomendacijas dėl reikalingų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, jų kiekio, į Kaupimo tvarkos apraše nurodytą maksimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas); perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus (Nuostatų 4.5 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
25. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, šie reikalavimai nustatyti aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Pagal Reglamento 10.3 papunktį, bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, be kita ko, siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.2–12.3, 12.5 papunkčiai).
26. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus) (Reglamento 34 punktas). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (Reglamento 37 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Reglamento 38 punktas). Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami 44.1–44.2 papunkčiuose nurodytuose dokumentuose. Statinio būklės įvertinimai esamo statinio tyrimų bei audito metu aprašomi techninėse ataskaitose ar projektuose priklausomai nuo sudarytų sutarčių šiems darbams atlikti ir registruojami įrašu statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 45 punktas). Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai (Reglamento 48 punktas).
27. Reglamento 84 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui bendrojo naudojimo patalpos, vėdinimo kanalai ir vamzdynai, šiukšlių šalintuvai valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį, tačiau ne rečiau kaip: vėdinimo kanalai ir vamzdynai – kartą per trejus metus, naudojami šiukšlių šalintuvai – du kartus per metus, jeigu jų naudojimo norminiuose dokumentuose nenustatyta kitaip (Reglamento 971 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad 2023 m. gegužės 25 d. buvo užsikimšęs bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo vamzdynas. Atsakovė savo paaiškinimais įrodinėjo, kad tinkamai atliko savo kaip administratorės funkcijas – atliko bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą vizualiai, tam pagrįsti pateikė teismui 2022 m. rugsėjo 20 d. Statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 12 d. Statinio apžiūros aktą ir 2023 m. balandžio 12 d. Statinio apžiūros aktą, kuriuose konstatuota, kad lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų būklė yra patenkinama (el. b. 1 t., b. l. 69–81, 83–89), ir neigė, kad turi pareigą užtikrinti vamzdynų pralaidumą, kitaip tariant, jų funkcionalumą. Viena vertus, iš atsakovės pateiktų Statinio apžiūros aktų matyti, kad juose aptariama tik fekalinės kanalizacijos tinklų būklė, o nagrinėjamu atveju užsikimšo bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo vamzdynas, sujungtas su virtuve. Kita vertus, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės vertinimu, kad ji neturi pareigos palaikyti vamzdynų pralaidumo.
29. Pažymėtina, kad anksčiau galiojusio Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ įtvirtintame pavyzdiniame (nebaigtiniame) darbų, kurie yra būtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, sąraše, be kitų darbų, buvo numatyti vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimo darbai, įskaitant kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą (1.1.5 punktas). Nors šis reglamentas ginčo įvykio metu negaliojo, teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiam reglamentui netekus teisinės galios, administratorius, vykdydamas savo pareigas, nebeprivalėjo palaikyti bendro naudojimo vamzdynų pralaidumo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, pirma, Nuostatų 3 punktas, kuriame nustatyta, jog pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, ginčo įvykio metu tebegaliojo, o Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ buvo įtvirtintas pavyzdinių (nebaigtinių) darbų, kurie yra būtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, sąrašas. Antra, galiojančiame Reglamente nurodoma, kad įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, be kita ko, siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas); vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.2–12.3, 12.5 papunkčiai). Atsižvelgdamas į šias teisės aktų nuostatas, teismas sprendžia, kad neužtikrindama bendro naudojimo vamzdynų pralaidumo, administratorė negali teigti, jog tinkamai vykdo jai pavestą bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą, nes tinkamas vamzdynų pralaidumas yra neatsiejamai susijęs su minėtų Reglamento tikslų įgyvendinimu.
30. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionale, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti, siekiant išvengti žalos kilimo (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-524/2024, 42 punktas). Nagrinėjamu atveju administratorė, kaip minėta, teigė, kad bendro naudojimo vamzdynus apžiūri tik vizualiai, o užtikrinti vamzdynų pralaidumo – kuris susijęs su tinkamos vidinės vamzdynų dalies būklės palaikymu – neturi pareigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė, kurios profesinei veiklai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, nepalaikydama vamzdyno pralaidumo nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių pašalinti grėsmę ir išvengti žalos, kas kvalifikuojama kaip atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
31. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad bendro naudojimo vamzdyno užsikimšimą lėmė daugiabučio namo gyventojų netaisyklingas naudojimasis nuotekų sistema, metant į ją draudžiamus daiktus (medžiagas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Minėtą poziciją atsakovė byloje grindė pačios surašytu 2023 m. gegužės 26 d. Apžiūros aktu, kuriame nurodoma, kad kanalizacija užsikimšo dėl gyventojų netaisyklingo naudojimosi nuotekų sistema. Teismo vertinimu, pateiktas Apžiūros aktas atsakovės nurodomų aplinkybių neįrodo (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ne tik į tai, kad Apžiūros aktą surašė pati atsakovė, o jame padaryta išvada yra niekuo nepagrįsta, tačiau ir į šio dokumento surašymo aplinkybes – surašytas atlikus objekto apžiūrą kitą dieną po įvykio, kai jau buvo pašalintas gedimas, ir kaip nurodo pati atsakovė, akte tik atkartojant tai, ką atliko UAB „Grinda“ darbuotojai. Pagal bylos duomenis, pastarieji trečiojo asmens E. T. dukrai tik nurodė, kad vamzdynas galėjo užsikimšti dėl netinkamo eksploatavimo, tačiau to nekonstatavo. Nors atsakovė pabrėžė, kad negalėjo nei nurodyti, nei pateikti į bylą objekto, kuris buvo užkimšęs bendro naudojimo vamzdyną, nes valant vamzdyną freza tokie objektai yra sunaikinami, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tai neatleidžia atsakovės nuo jai tenkančios įrodinėjimo naštos (CPK 178 straipsnis). Tai, kad po minėto įvykio vamzdynas nebuvo nei remontuojamas, nei atnaujinamas, savaime nepagrindžia atsakovės teiginių, jog bendro naudojimo vamzdyno užsikimšimą lėmė daugiabučio namo gyventojų netaisyklingas naudojimasis nuotekų sistema. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip pripažino pati atsakovė, atvykęs UAB „Grinda“ avarinis ekipažas per išardytą kriauklės sifoną elektrine freza iki 10 m išvalė virtuvės bendro naudojimo stovo vamzdį bei vandens srove patikrino nuotekų nutekėjimą, kitaip tariant, atkūrė vamzdyno pralaidumą, už kurio palaikymą buvo atsakinga atsakovė. Byloje nėra įrodymų, kad į bendro naudojimo vamzdį buvo įmestas koks nors draudžiamas objektas (ar medžiaga), kita vertus, net jei toks objektas ir buvo įmestas, jis iš gyventojų asmeninių vamzdžių, kurie paprastai būna siauresni, jau buvo patekęs į bendro naudojimo vamzdyną, kas bet kuriuo atveju reiškia, jog konkrečioje bendro naudojimo vamzdyno vietoje buvo sumažėjęs (taigi netinkamas) pralaidumas.
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).
33. Teismo vertinimu, ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai – Turto apžiūros aktas kartu su nuostolių apskaičiavimu, nuotraukos, pagrindžia tiek žalos faktą (sugadintą buto grindų dangą), tiek jos dydį (CPK 178, 185 straipsniai). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą atsakovė neginčijo nei žalos fakto, nei dydžio. Bylą nagrinėjant iš naujo atsakovė tik abstrakčiai nurodė, kad ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, netaikė nusidėvėjimo procento, tačiau plačiau šios aplinkybės atsakovė nei motyvavo, nei įrodinėjo, todėl teismas plačiau šiuo klausimu taip pat nepasisako (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste teismas pažymi, kad bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).
35. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nes grindų pažeidimai gali būti seni, ieškovės ekspertas nenustatė, kad šalia spintelių būtų drėgmė, o buto gyventoja, kviesdama avarinį ekipažą, teigė, jog vanduo kriauklėje tik kyla, kas nereiškia, jog ir nubėgo ant grindų.
36. Vertindamas šiuos atsakovės argumentus, teismas pažymi, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad kviesdama avarinį ekipažą buto gyventoja teigė, jog vanduo kriauklėje tik kyla, tačiau ne nubėgo ant grindų, teismas pažymi, kad tokia buto gyventojos avarinei tarnybai pateikta informacija, priešingai nei vertina atsakovė, savaime nereiškia, jog vanduo taip ir neištekėjo iš vamzdyno. Antra, nors ieškovės sudarytame Turto apžiūros akte nurodoma, kad šalia spintelių drėgmė neužfiksuota, tačiau buvo fiksuoti nežymūs laminato nelygumai sujungimuose po spintele. Trečia, Turto apžiūros akte užfiksuoti draudėjos paaiškinimai, kad nuotekos ant grindų nenubėgo, aiškintini sistemiškai tiek visų draudėjos paaiškinimų, tiek kitų įrodymų kontekste, be kita ko, Turto apžiūros akte užrašyti draudėjos paaiškinimai, kad per virtuvės kriauklės nuotekų vamzdžio sujungimus bėgo nuotekos, stove buvo susikaupusios nuotekos, tačiau ant grindų nenubėgo (el. b. 1 t., b. l. 25). Pažymėtina, kad pačios atsakovės sudarytame 2023 m. gegužės 26 d. apžiūros akte Nr. 19359 aprašytas defektas, jog bute virtuvėje užlietos grindys (el. b. 1 t., b. l. 111). Nors atsakovė prašė šiais akto duomenimis nesivadovauti, nes tvirtino, kad tai tėra buto gyventojos paraiškos citavimas, tačiau akte aiškiai nurodoma, kad 2023 m. gegužės 26 d. 9.35 val. nustatyta, jog 1 bute virtuvėje užlietos grindys. Tokią pačią išvadą padarė ir ieškovės žalų ekspertas, atlikęs grindų vizualinį įvertinimą bei specialiuosius drėgmės matavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės poziciją, kad grindys galėjo būti sugadintos ne ginčo įvykio metu.
38. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovės netinkamas, nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo buitinių nuotekų vamzdyno priežiūros įgyvendinimas, konkrečiai, vamzdyno pralaidumo nepalaikymas, lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės (žr. minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-625-524/2024 44 punktą).
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis). Byloje nustačius visas sąlygas, būtinas kilti atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei, ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 22 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
42. Byloje patirta iš viso 66,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu: pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 38,36 Eur, antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 28,11 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 93 straipsniu, 268– 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, 405,30 Eur (keturis šimtus penkis eurus, 30 centų) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (405,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, valstybės naudai 66,47 Eur (šešiasdešimt šešis eurus, 47 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Adomaitytė