Civilinė byla Nr. e2A-230-798/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00296-2018-6                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2;

                            2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 2.6.11.4.5; 2.6.18.3;                             3.3.1.18.2  (S)

                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                               S P R E N D I M A S 

                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                   2022 m. balandžio 14 d.

                                                           Vilnius

                  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir             Almos Urbanavičienės,        

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ir atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždarosios akcinės bendrovės „VALIDUS ENERGIJA“ ir „Lensora“.

                Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (šiuo metu bankrutuojanti) (toliau – ir UAB) „LitCon“ prašė taikyti atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei iš atsakovės 383 288,87 Eur tiesioginių nuostolių,       1 294 342,43 Eur netesybų (baudos) pagal 2018 m. spalio 8 d. Statybos rangos sutarties 12.8 papunktį, 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė laimėjo viešąjį konkursą ir sudarė su užsakove Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2018 m. spalio 8 d. Statybos rangos sutartį Nr. MS-309 „Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos“ (toliau – ir Rangos sutartis arba Sutartis). Prievolių, kylančių iš Rangos sutarties, užtikrinimui ieškovė pateikė atsakovei besąlyginį 2018 m. spalio 8 d. Laidavimo draudimo raštą dėl 1 604 556,73 Eur sumos (toliau – ir Laidavimo draudimo raštas), už kurio rašto išdavimą sumokėjo draudimo įstaigai            34 516,87 Eur. Ruošdamasi darbų vykdymui, ieškovė sudarė su tiekėja UAB „Dikota“ 2019 m. liepos 30 d. Medžiagų tiekimo ir montavimo ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartis, kurių pagrindu 2019 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo UAB „Dikota“ 348 772 Eur avansinių mokėjimų dėl statybvietės įrengimo bei medžiagų tiekimo. Atsakovė 2019 m. spalio 4 d. nepagrįstai sustabdė darbus ir vėliau nepagrįstai vienašališkai Rangos sutartį nutraukė. Dėl atsakovės įsipareigojimų pagal Rangos sutartį nevykdymo (esminio pažeidimo) ieškovė buvo priversta nutraukti Rangos sutartį vienašališkai, dėl to reikalauja atsakovės sumokėti 10 proc. nuo Sutarties darbų vertės netesybų (1 294 342,43 Eur baudos) (Rangos sutarties 12.8 papunktis). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes Rangos sutarties nutraukimas iš esmės sužlugdė UAB „LitCon“ restruktūrizavimo procesą ir atsakovė iki šiol neatlygino ieškovei jokių nuostolių.

2.       Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad Rangos sutarties vykdymas tiesiogiai priklausė nuo projekto (sporto ir pramogų centro statybos) finansavimo, kurio 2019 m. ir 2020 m. nebuvo. Be to, atsakovė sužinojo nauja aplinkybes: po Rangos sutarties sudarymo ieškovė buvo restruktūrizuojama, buvo įtraukta į nepatikimų teikėjų sąrašą, kiti užsakovai nutraukinėjo sutartis su rangove UAB „LitCon“. Atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, Rangos sutartį nutraukė teisėtai. Ieškovė tiesioginių nuostolių fakto ir dydžio nepagrindė. 

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Lensora“ prašė ieškinį tenkinti.  Pažymėjo, kad Rangos sutarties sudarymo ir jos pasirengimo vykdyti stadijoje ieškovė buvo moki ir buvo pateikusi atsakovei labai didelės sumos laidavimą. Atsakovė nepagrįstai delsė vykdyti Rangos sutarties ir jos nevykdė. Dėl to ieškovės restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas, t. y. dėl atsakovės kaltės ieškovė prarado galimybę vystyti statybos rangos veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo eigoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „LitCon“ iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių, 353 786 Eur baudos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (388 302,87 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 25 814 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Lensora“ iš atsakovės 1 855 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

Dėl Rangos sutarties nutraukimo

5.       Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas yra Rangos sutarties nutraukimo teisėtumas ir šalių veiksmų vykdant šią Sutartį vertinimas. Šalys nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nesiekia Rangos sutartį tęsti. Ginčas kilo dėl Rangos sutarties nutraukimo pasekmių taikymo (tiesioginių nuostolių ir baudos). Rangos sutarties ypatumas – jos vykdymas susietas su finansavimu iš valstybės ir savivaldybės lėšų. Pagal UAB „SIMPLER“ parengtą Investicinį projektą, Mažeikių rajono savivaldybė galėjo finansuoti 30 proc. projekto (sporto ir pramogų centro statybos) išlaidų; didesnė savivaldybės parama mažai tikėtina, kadangi biudžetas yra ribotas ir skiriant daugiau lėšų šio projekto įgyvendinimui, nukentėtų kitos Mažeikių rajono savivaldybės kuruojamos sritys (Investicinio projekto      30 lapas). Negrąžintina valstybės parama (finansavimas) turėjo sudaryti 70 proc. projekto išlaidų.  Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T1-  39 2019 m. neskirtas projekto (sporto ir pramogų centro statybos) finansavimas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 2226 paskirstė Valstybės investicijų 2019–2021 m. programoje numatytas valstybės kapitalo investicijas pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus.  2020 m. ir     2021 m. projekto (sporto ir pramogų centro statybos) įgyvendinimui buvo numatyta skirti po 100 000 Eur. Liudytojas (Rangos sutartį pasirašęs, iki 2019 m. balandžio mėn. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs) B. K. paaiškino, kad projektas (sporto ir pramogų centro statybos) buvo koreguojamas 2018 m. spalio 26 d. (po Rangos sutarties pasirašymo) ir buvo įtrauktas į valstybės investicinę programą su 8 mln. eurų suma; buvo planuojama, kad valstybė skirs 5 mln. eurų, o savivaldybė turėjo skirti 3 mln. eurų; buvo tikimasi, kad 2019 m. valstybė skirs 2,1 mln. eurų, 2020 m. 2,04 mln. eurų, 2021 m. 883 tūkstančius eurų, o savivaldybė 2019 m. skirs 1,4 mln. eurų, 2020 m.1,36 mln. eurų, 2021 m. 589 000 Eur. Tačiau 2020 m. valstybė skyrė tik 100 000 Eur. Toks finansavimas buvo nepakankamas sporto ir pramogų centro statybai. Savivaldybės taryba lėšų neišskyrė, nors skolinimosi limitas tais metais buvo     0,5 mln. eurų, taigi, buvo galima skolintis, reikėjo rasti 0,9 mln. eurų savivaldybės lėšų; savivaldybė galėjo skirti objektui per trejus metus 3 mln. eurų, nes buvo grąžinamos lėšos iš kitų objektų, taip pat prie projekto finansavimo žadėjo prisidėti akcinė bendrovė (toliau – AB) „ORLEN Lietuva“.  Atsakovė pateikė ieškovei 2019 m. rugpjūčio 5 d. pasiūlymą svarstyti galimybę nutraukti Rangos sutartį šalių susitarimu. Ieškovė pasiūlė atlikti neviršijančius 400 000 Eur sumos parengiamuosius statybos darbus ir tuomet darbų vykdymą stabdyti iki bus patvirtintas lėšų skyrimas projektui Valstybės investicijų programoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019 m. spalio 1 d. rašte Nr. SR-3978 ir 2019 m. spalio 3 d. rašte Nr. SR-4009 informavo atsakovę, kad ginčo projekto įgyvendinimui skirtos lėšos perskirstomos, numatant, jog 2020 m. lėšos projektui apskritai nebus skiriamos,  2021 m. numatant skirti 200 000 Eur ir 2022 m. 730 000 Eur sumas.  Ieškovė gavo iš atsakovės 2019 m. spalio 4 d. raštą nuo 2019 m. spalio 9 d. stabdyti visų darbų vykdymą, nenurodant sustabdymo trukmės, nurodant, jog išnykus darbų stabdymo aplinkybėms, Mažeikių rajono savivaldybės administracija informuos rangovą apie darbų atnaujinimą. Darbų stabdymą atsakovė grindė finansavimo trūkumu. Rangos sutarties     6.6 papunktis numato užsakovo teisę dėl pasikeitusių aplinkybių, kai dėl jų negalima tęsti darbų, kai aplinkybės tampa žinomos po Sutarties sudarymo, kai dėl šių aplinkybių rangovas (turėtų būti užsakovas) nebuvo prisiėmęs jų atsiradimo rizikos, sustabdyti darbų vykdymą; pagal Rangos sutarties 5 punktą gali būti sustabdytas finansavimas arba trūksta finansavimo.

6.       Teismas pažymėjo, jog Rangos sutarties 4.6.2 papunktis numato, kad finansavimo darbų atlikimui nereguliarumas ir trūkumas priskiriama atsakovės (užsakovo) atsakomybei ir rizikai. 

7.       Rangos sutarties 4 punkte nurodyta darbų pradžia – statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo data arba data po 14 dienų nuo to momento, kai rangovas sužino apie užsakovui skirtą finansavimą darbų pagal Rangos sutartį atlikimui (nepriklausomai nuo to, kad statybvietė neperduota). Jei nei viena šių sąlygų neįvyksta per 1 metus nuo šios sutarties pasirašymo, laikoma, kad darbai pradedami nuo sekančios dienos kai suėjo vienų metų terminas nuo Sutarties pasirašymo. Taigi, nepriklausomai nuo skirto finansavimo, vėliausia darbų pradžia turėjo būti 2019 m. spalio 9 d.

8.       Teismas nusprendė, kad nepradėtų statybos darbų pagal Rangos sutartį stabdymas buvo nepagrįstas, kadangi nuo 2019 m. vasario–kovo mėnesių turėjo būti ir negalėjo būti nežinoma nepakankamą projekto finansavimą, tačiau pirmas šalių susitikimas įvyko tik 2019 m. rugpjūčio mėn. Šalys nesusitarė dėl Rangos sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu. Atsakovė 2019 m. spalio mėn. pranešė ieškovei apie nepradėtų darbų stabdymą dėl finansavimo trūkumo. Iki tol rangovui statybvietė nebuvo perduota ir nepaskirtas statinio techninis prižiūrėtojas. Užsakovo bendradarbiavimo pareiga su rangovu neįgyvendinta. Tokie atsakovės veiksmai ir neveikimas sudarė pagrindą ieškovei konstatuoti esminį viešosios Rangos sutarties pažeidimą ir sandorį nutraukti vienašališkai ne tik pagal Sutarties 12.8.2 papunktį, bet ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 1, 2 dalis.

9.       Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 10 d. Susitarimu šalys Rangos sutartį papildė        12.11 papunkčiu. Liudytojas B. K. parodė, kad Rangos sutarties 12.11 papunktis buvo sudarytas, jog užtikrinti atsakovės teisę nutraukti Rangos sutartį, negavus finansavimo iš valstybės investicijų fondo ir tuo nesukeliant atsakovei jokių pasekmių; Rangos sutarties tekstą ruošė atsakovė.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovė, neturėjo pagrindo Rangos sutartį nutraukti vienašališkai remdamasi Sutarties 12.11 papunkčiu. Aiškinant šį Rangos sutarties papunktį taip, kaip nurodė atsakovė – negavus valstybės finansavimo Rangos sutartis gali būti nutraukta, prioritetas būtų suteiktas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos interesams, išplečiant jos teises ir analogiškai susiaurinant ieškovės (rangovo) teises, šiai prisiimant besąlyginio Rangos sutarties atsisakymo riziką ir pasekmes, taip pat dėl teisės į nuostolių atlyginimą. Šiuo atveju nėra pagrindo Rangos sutarties nuostatą, kad rangovas atlieka darbus, kurių atlikimą užsakovas (atsakovė) finansuoja savo lėšomis, o likę darbai neatliekami, pripažinti prieštaraujančia viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintai imperatyviai nuostatai, numatančiai pareigą racionaliai naudoti darbams įsigyti skirtas lėšas (CK 1.80, 1.81 straipsniai) bei savivaldybės, kaip viešojo juridinio asmens, veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis).

11.       Atsakovės teigimu, Rangos sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, remiantis CK 6.219 straipsniu, iš anksto numatant, kad net ir gavus finansavimą, Rangos sutartis nebus tinkamai įvykdyta dėl blogos ieškovės padėties. Liudytoja L. N. parodė, kad apie UAB „LitCon“ galimybes tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus sprendė iš viešai prieinamos informacijos bei iš ieškovės verslo partnerių patirties.

12.       Teismas pažymėjo, jog informacija apie ieškovei iškeltą restruktūrizavimo bylą buvo paskelbta viešai 2019 m. vasario mėn., o šalys buvo susitikusios 2019 m. rugpjūčio mėn. Atsakovė 2019 m. spalio 4 d. pranešime dėl darbų stabdymo nurodė, kad siekia gauti finansavimą projekto įgyvendinimui ir išnykus aplinkybėms, dėl kurių darbai stabdomi, informuos ieškovę apie darbų atnaujinimą. Šiame pranešime nenurodyta aplinkybių dėl atsakovei kilusių abejonių, dėl ieškovės pajėgumo vykdyti Rangos sutartį. Aplinkybė, jog Rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjo galimi rangovo padėties sunkumai, negali pateisinti viešojo pirkimo sutarties nutraukimo.

Dėl neteisėtų veiksmų

13.       Teismas vertino, kad perkančiosios organizacijos (atsakovės) teisėtas ir pagrįstas lūkestis dėl sklandaus, kokybiško ir savalaikio ypatingą reikšmę ir svarbą turinčio pastato – sporto ir pramogų centro pastatymo, dėl nepakankamo finansavimo ir ieškovės restruktūrizavimo, liko iš esmės nepateisintas. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai perkančioji organizacija, suabejojusi viešąjį konkursą laimėjusiu rangovu, siekė nutraukti viešo pirkimo sutartį, nors pats viešojo pirkimo tikslas (sporto ir pramogų centro pastatymas) tebėra išlikęs. Tokia praktika viešuose pirkimuose neturėtų būti toleruojama, nes reikštų, jog perkančioji organizacija gali skelbti konkursus dėl to paties pirkimo objekto tol, kol pirkimą laimi jai priimtinas tiekėjas, ir tai akivaizdžiai prieštarautų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslui.

14.       Teismas akcentavo, kad Rangos sutarties finansavimas nebuvo visiškai nutrauktas, nes Rangos sutarties terminas buvo penkeri metai, o nepakankamas finansavimas buvo skirtas pirmaisiais Rangos sutarties vykdymo metais, kai UAB „LitCon“ restruktūrizavimo procesas jau buvo prasidėjęs. Todėl Rangos sutarties šaliai, kuriai kilo abejonių dėl kitos šalies galimybių (ketinimų) įvykdyti sandorį, CK 6.220 straipsnio 1 dalis numatyta teisė iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinimo, jog Rangos sutartį įvykdys tinkamai ir sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji Sutartį tikrai įvykdys tinkamai. CK 6.660, 6.661 straipsniai nustato užsakovo atsakomybę už sutartyje nurodytų šalių bendradarbiavimo pareigų nevykdymą. Rangovas turi teisę imtis šiuose straipsniuose nurodytų teisinių priemonių, kai užsakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo užsakovui tenkančių priešpriešinių pareigų, daro kliūčių rangovui atlikti sutartyje numatytą užduotį arba laiku nevykdo kitų sutartyje numatytų pareigų. Dėl tokių užsakovo veiksmų rangovas turi teisę reikalauti proporcingos kompensacijos arba nukelti darbo pabaigos terminą, arba vienašališkai nutraukti sutartį.

15.       Teismas padarė išvadą, kad šalių santykiuose trūko bendradarbiavimo, šalių nesutarimai buvo sprendžiami egzistuojant grėsmei, jog ieškovė praras darbų objektą, o atsakovė nepasieks siekiamų tikslų. Nepasisakant kuri konkrečiai šalis labiau atsakinga dėl susidariusios situacijos, Rangos sutarties vykdymo sustabdymo ir vienašalio jos nutraukimo metu abi šalys prisiėmė riziką dėl savo veiksmų, tačiau, atsižvelgiant į ginčo šalių statusą, įsteigimo ir veiklos tikslus ir pobūdį, būtent perkančiajai organizacijai tenka atsakomybė užtikrinant tinkamą viešojo pirkimo sutarties įsipareigojimų vykdymą

Dėl žalos dydžio

16.       Rangos sutartyje įtvirtinta, kad rangovui Sutartį nutraukus pagal 12.8.1 papunktį, jam turi būti suteikta teisė atgauti sustabdymo ir statybvietės palikimo išlaidas, sutarties galiojimo užtikrinimo pateikimo išlaidas, kartu su bauda, prilygstančią 10 proc. nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei. Ieškovė reikalauja iš atsakovės tiesioginių nuostolių atlyginimo, kuriuos ji patyrė iš anksto sumokėdama už darbus ir medžiagas UAB „Dikota“ (348 772 Eur), taip pat 34 516,87 Eur už Laidavimo draudimo rašto išdavimą bei 10 proc. nuo neatliktų darbų vertės baudos (1 294 342,43 Eur).

17.       Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029, 9.8 papunktyje numatyta, kad draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam įvykiui arba draudžiamoji rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu. Šiuo atveju draudikas turi teisę į dalį draudimo įmokos, kuri yra proporcinga sutarties galiojimo terminui. Byloje nėra duomenų, kad Laidavimo draudimo sutartis buvo nutraukta. Atsakovė derybose su ieškove dėl Rangos sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu pripažino, kad šios sumos (34 516,87 Eur) nemokėjo. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai prašo atlyginti 34 516,87  Eur tiesioginių nuostolių.

18.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir UAB „Dikota“ (tiekėjas) sudarė 2019 m. liepos 30 d. Medžiagų tiekimo ir montavimo sutartį, pagal kurią UAB „Dikota“ įsipareigojo pagal projektinę dokumentaciją tiekti įrangą, ją sumontuoti bei atlikti sutarties priede ir kituose sutarties dokumentuose nurodytus sporto paskirties pastato statybos darbus bei perduoti darbo rezultatą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo parengti darbo projektą, detalizuojantį techninio projekto sprendinius, darbo projektą perduoti tiekėjui, iki 2019 m. spalio 28 d. perduoti tiekėjui darbų frontą (4.1 papunktis), priimti tiekėjo tinkamai patiektas, sumontuotas medžiagas ir atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais (1.1 papunktis). Šios sutarties 2.1 papunktyje šalys susitarė, jog pagal šią sutartį tinkamai atliktus darbus ieškovė įsipareigoja sumokėti tiekėjui              421 702,91 Eur, iš kurio 33 proc. nuo bendros sutarties kainos, t. y. 139 161,96 Eur, sumokami avansu per 15 d. nuo sutarties sudarymo dienos; atveju, jeigu dėl užsakovo priklausančių aplinkybių teikimas ir / ar montavimas i r/ ar darbai nebus vykdomi, avansas nebus grąžinamas ir bus laikomas tiekėjo pritaikytomis netesybomis (2.1 papunktis). Taip pat ieškovė ir UAB „Dikota“ sudarė 2019 m. rugpjūčio 1 d. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį, kurios pagrindu tiekėjas įsipareigojo išnuomoti ieškovei statybinę techniką ir transporto priemones pristatant įrangą į Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos objektą, o ieškovė, be kita ko, įsipareigojo už nuomojamą techniką tinkamai ir laiku atsiskaitytu (1.1 papunktis). Šios sutarties 5.2 papunktyje šalys sulygo, kad 70 proc. nuomos mokesčio, numatyto sutarties priede Nr. 1, t. y. 209 610 Eur sumokama iš anksto, ne vėliau kaip per 15 d. nuo sutarties pasirašymo dienos; išankstinis mokėjimas sumokamas iki tol, kol perduodama įranga ir pradedama nuoma, yra laikomas rankpinigiais, užtikrinančiais nuomininko įsipareigojimų įvykdymą (5.2 papunktis); tuo atveju, jei nuomininkas neįvykdytų savo įsipareigojimų ir perimtų įrangos ir / ar nuoma neprasidėtų dėl nuomininko kaltės, nuomotojas turėtų teisę iš nuomininko reikalauti netesybų, kurių dydis atitiktų rankpinigių dydį (6.3, 6.4 papunkčiai). Ieškovė 2019 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo UAB „Dikota“ 348 772 Eur avanso dėl statybvietės įrengimo bei medžiagų tiekimo. 2019 m. rugpjūčio 9 ir 14 dienų mokėjimo pavedimuose nedetalizuota pagal kokią sutartį atlikti mokėjimai.

19.       Teismas nusprendė, kad ieškovė, neparengusi darbo projekto, tačiau sudarydama sutartis su tiekėja UAB „Dikota“ bei atlikdama jai mokėjimo pavedimus po to, kai pati (ieškovė) 2019 m. rugpjūčio 5 d. derėjosi dėl Rangos sutarties nutraukimo sąlygų, veikė savo rizika, taigi, prisiėmė visas su tuo susijusias išlaidas, juolab kad sutartyse buvo numatyta galimybė sumokėtas avansines įmokas susigrąžinti. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi į UAB „Dikota“ dėl sumokėtų mokėjimų susigrąžinimo ir jai buvo atsakyta.

Dėl baudos

20.       Ieškovės teigimu, atsakovė neleido ieškovei atlikti jokių darbų pagal Rangos sutartį. Likusi neatliktų darbų suma sudaro visą Rangos sutarties sumą (kainą), o atitinkama 10 proc. dalis yra 1 294 342,43 Eur ir visa ši suma laikytina minimaliais ieškovės nuotoliais, be išlygų ir mažinimų priteistina ieškovei, nustačius Rangos sutarties pažeidimą; Rangos sutartyje numatyta bauda iš esmės atitinka ieškovės praradimus dėl Rangos sutarties nutraukimo; iš Rangos sutarties ieškovė planavo uždirbti 3 412 932 Eur pelno; Sutarties pelningumas sudarė 26,37 proc., jei būtų įgyvendinusi tą rangos sutarties dalį, kurios finansavimą privalėjo užtikrinti atsakovė, ieškovė būtų uždirbusi 1 023 953,29 Eur grynojo pelno; ši suma laikytina ieškovės nuostoliais, atsiradusiais dėl Rangos sutarties nutraukimo, sąlygoto atsakovės kaltės, ir sudaro didžiąją dalį ieškovės prašomos priteisti netesybų sumos patvirtindama, kad Rangos sutartyje numatytos baudos dydis iš esmės atitinka realius ieškovės nuostolius.

21.       Teismas vertino, kad netoleruotina tokia situacija, kai perkančioji organizacija, su viešo konkurso laimėtoju sudariusi Rangos sutartį, vėliau savo pačios Sutarties nevykdo. Objekto finansavimas buvo vykdomas savivaldybės ir valstybės lėšomis, bet atsakomybė pagal Rangos sutartį už įsipareigojimų nevykdymą taikoma atsakovei (užsakovui), nes ji žinojo finansavimo aplinkybes. Su statybos finansavimu susiję sunkumai nevertinami kaip netikėtos ar protingai negalimos numatyti aplinkybės. Net ir negavusi finansavimo iš valstybės, atsakovė įsipareigojo atlikti darbus, „kurių atlikimą užsakovas finansuoja savo lėšomis“ (Rangos sutarties 12.11 papunktis). 

22.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Mažeikių rajono savivaldybė buvo įsipareigojusi finansuoti 30 proc. Rangos sutarties kainos (3 883 027,28 Eur), nustatė, jog 10 proc. bauda sudarytų 388 302 Eur. Nenustatęs pagrindų konstatuoti netesybų dydį kaip neprotingą (akivaizdžiai per didelį), teismas 388 302 Eur baudos nepripažintino aiškiai per didele.

23.       Kadangi kreditorius (ieškovė) prašė dėl prievolės pažeidimo nuostolių ir netesybų (baudos), teismas nusprendė netesybas įskaityti į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio      1 dalis, 6. 258 straipsnio 2 dalis) ir priteisti ieškovei iš atsakovės 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių ir 353 786 Eur baudos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „LitCon“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamo sprendimo dalimi argumentus:

24.1.                      Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad rangovė UAB „LitCon“ nutraukė Rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo pagrįstai (Rangos sutarties 12.8.2 papunktis; CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys), o užsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija – nepagrįstai. Tačiau teismas neįvertino Rangos sutarties esmės bei rangovo (ieškovės) interesų, kuriems apsaugoti skirta 12.8 papunkčio trečia pastraipa. Pirma, statybos rangos teisinių santykių esmė nurodyta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje. Didesnė sutarties vykdymo rizika tenka rangovui (pvz., CK 6.682 straipsnio 1 dalis, 6.684 straipsnio 1 dalis, 6.686 straipsnio 1 dalis, 6.695, 6.696, 6.697 straipsniai ir kt.). Užsakovui pagal statybos rangos sutartį reikia apsisaugoti iš esmės tik nuo to, kad darbai būtų atlikti ir būtų atlikti kokybiškai. Dėl šios priežasties viešo pirkimo statybos rangos darbų sutartyse standartiniu yra tapęs reikalavimas dėl sutarties įvykdymo laidavimo pateikimo. Tokį laidavimą pagal Rangos sutartį atsakovė buvo gavusi. Antra, užsakovas tikėjosi gauti rezultatą (sporto centrą), o rangovas, investuodamas savo lėšas – sukurti rezultatą (pastatyti sporto centrą) ir uždirbti pelną (gauti daugiau pajamų nei investavo). Rangovo rizikos, jei užsakovas netinkamai vykdytų sutartį, yra kelios: a) rangovas gali neatgauti lėšų, kurias investavo objektui sukurti (tiesioginiai nuostoliai), b) rangovas rizikuoja prarasti lėšas, investuotas pasirengimui vykdyti sutartį (pvz., sutarties vykdymo užtikrinimo pateikimas) ir c) netinkamas užsakovo sutarties (ne) vykdymas gali lemti tai, kad rangovas neuždirbs planuoto pelno iš sutarties vykdymo (netiesioginiai nuostoliai). Nurodyti rangovo netekimai yra iš anksto numatomi, yra įprasti statybos rangos teisiniuose santykiuose. Jie buvo aptarti atsakovės paruoštoje ir ieškovės prisijungimo būdu akceptuotoje Rangos sutartyje, kurioje šalys susitarė, kad Rangos sutartį nutraukus dėl esminio užsakovo Sutarties pažeidimo, kompensuotini rangovo įrodyti tiesioginiai nuostoliai dėl Rangos sutarties sustabdymo ir statybvietės palikimo bei tiesioginiai nuostoliai, patirti Rangos sutarties galiojimo užtikrinimui pateikti, o netesybomis kompensuojami netiesioginiai nuostoliai (užsakovo negautas pelnas). Tokie šalių susitarimai atitinka pareikšto ieškinio reikalavimus.

24.2.                      Teismas nukrypo nuo viešojo pirkimo Rangos sutartyje šalių laisva valia sutartos baudos apskaičiavimo tvarkos bei netinkamai suskaičiavo ieškovei priteistinos baudos dydį. Pirma, Rangos sutarties 3.4 ir 9.1 papunkčiuose nurodyta Sutarties suma 12 943 424,28 Eur. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų negalėjo atlikti jokių darbų. Rangos sutarties 12.8 papunktyje numatyta bauda skaičiuotina 10 proc. nuo neatliktų darbų vertės (12 943 424,28 Eur), t. y. sudaro 1 294 342,43 Eur. Būtent tokios baudos sumos reikalauja ieškovė. Teismas nepasisakė kodėl 1 294 342,43 Eur baudos nepriteisė, formaliai nurodė, jog atsakovė buvo įsipareigojusi finansuoti 30 proc. Sutarties kainos, t. y. 3 883 027,28 Eur, todėl priteistina baudos suma turėtų būti     388 302 Eur. Ieškovė pažymi, kad nėra byloje ginčo, kad Rangos sutarties nutraukimo metu neatliktų darbų vertė sudarė 12 943 424,28 Eur. Antra, teismo pasirinktas netesybų skaičiavimas nėra aptartas Rangos sutartyje ir neatitinka Susitarimo prie Rangos sutarties esmės. CK numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK       6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostoliai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius (negautas pajamas). Vertinant tai, kokio tipo nuostolius siekta kompensuoti Rangos sutartyje numatyta bauda, reikia vertinti jų apskaičiavimo tvarką. Rangos sutarties 12.8 papunktyje nurodyta, jog bauda apskaičiuojama kaip 10 proc. suma, kurios skaičiavimo bazė yra Sutarties nutraukimo dieną neatliktų darbų vertė. Toks skaičiavimo būdas, kuomet netesybų pagrindu yra laikoma dėl kaltosios šalies veiksmų neatliktų darbų vertė, už kuriuos nukentėjusi šalis būtų gavusi atlygį, suponuoja vienareikšmę išvadą, kad tokių netesybų tikslas – kompensuoti proporcingą dalį nukentėjusios šalies negautų pajamų, nes Sutartį nutraukus, nukentėjusi šalis praranda galimybę uždirbti pelną iš sutarties vykdymo. Taigi, Rangos sutarties 12.8 papunkčio nuostata dėl netesybų dydžio apskaičiavimo, kurios tikslas kompensuoti nukentėjusios šalies negautą pelną (civilinės atsakomybės prasme negautas pajamas) turi būti taikoma, kad realiai užtikrinti tokio šalių susitarimo įgyvendinimą. Rangos sutarties nuostatos, išskyrus 12.11 papunktį, kuriuo teismas pripažino atsakovę neturėjus teisės nutraukti sandorį, nenumato Rangos sutarties įvykdymo iš dalies. Atitinkamai Rangos sutarties nuostatos nenumato ir atsakovės atsakomybės mažinimo iki jai galimai tenkančios Sutarties finansavimo proporcijos dalies, t. y. Rangos sutartyje nėra numatyta mažinti atsakovės atsakomybę iki 30 proc. Todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės baudą, skaičiuotiną nuo 3 883 027,28 Eur, o ne nuo 12 943 423,28 Eur sumos. Trečia, teismas, pakeisdamas baudos skaičiavimo pagrindą, faktiškai pritaikė netesybų dydžio mažinimo institutą. Ieškovė pažymi, jog teismas konstatavo, jog finansavimo nereguliarumas ar trūkumas yra atsakovės rizika, tačiau nepaisant to, perskaičiuodamas baudos bazę, aplinkybę, kad nebuvo gautas pakankamas valstybės finansavimas, laikė pagrindu sumažinti atsakovės atsakomybę net 906 039,60 Eur suma. Toks (beveik milijono eurų) netesybų mažinimas, nenustatinėjant ieškovės realiai patirtų nuostolių, sąlygoja CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos (netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumą) pažeidimą. Ketvirta, ieškovė iš Rangos sutarties planavo uždirbti 3 412 932 Eur pelno. Panašų pelningumą patvirtina ir į bylą pateikta 2020 m. liepos 1 d. Specialisto išvada Nr. 2005/06. Atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Rangos sutarties pelningumas sudarė 26,37 proc. Vadinasi, jei būtų įgyvendinta sandorio dalis, kuri turėjo būti finansuojama iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto, ieškovė būtų uždirbusi 1 023 953,29 Eur grynojo pelno. Šios sumos (dalies ieškovės negautų pajamų) gavimas buvo užtikrintas Rangos sutartyje aptarta bauda ir sudaro ieškovės prašytas priteisti netesybas. Teismas padarė baudos sumos skaičiavimo klaidų, nes 10 proc. nuo 3 883 027,28 Eur suapvalinus sudaro              388 302,73 Eur.

24.3.                      Teismas netinkamai suskaičiavo ieškovei priteistiną nuostolių dydį. Mokėjimų UAB „Dikota“ atlikimo metu šalys nesiderėjo dėl Rangos sutarties nutraukimo sąlygų, o derino šios Sutarties vykdymo sąlygas. Ieškovės rizikos (mokėjimo UAB „Dikota“) rizikos kompensavimas yra numatytas Rangos sutarties 12.8 papunktyje (Sutarties nutraukimo pasekmės, inter alia (be kita ko) tokių lėšų mokėjimo kompensavimas). Ieškovė su UAB „Dikota“ susitarė dėl medžiagų tiekimo ir montavimo bei mechanizmų ir įrangos nuomos, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė gaus / negaus finansavimą pagal Rangos sutartį. Tokio ieškovės veikimo pagrįstumą teismas pripažino, tačiau nepagrįstai atsisakė pripažinti tokio veikimo kaštus. Teismas turėjo įvertinti kitokią situaciją, jeigu ieškovė nebūtų užsitikrinusi medžiagų ir mechanizmų tiekimo ir paskutinę statybos aikštelės perdavimo dieną atsakovė būtų perdavusi aikštelę. Nekyla abejonės, jog tokiu atveju ieškovė vėluotų pradėti darbus, dėl to vėluotų ir projekto užbaigimas. Darbų nepradėjimą laiku atsakovė neabejotinai galėtų traktuoti kaip esminį Rangos sutarties pažeidimą ir Sutartį nutraukti, o iš laidavusios draudimo bendrovės pareikalauti daugiau kaip 1,2 mln. eurų baudos. Taip pat Medžiagų tiekimo ir montavimo sutarties bei Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutarties nuostatos nenumatė galimybės ieškovei susigrąžinti sumokėtas sumas, todėl skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovė turėjo galimybę susigrąžinti iš UAB „Dikota“ sumokėtus avansinius mokėjimus yra neteisinga. Ieškovė pagrįstai sumokėjo tiekėjui iki 70 proc. avanso.  Be to, aptariamų tiesioginių išlaidų patyrimui nebuvo reikalinga parengti darbo projektą, todėl teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip turinčią reikšmės šių išlaidų nepagrįstumui. Rangos sutartis buvo sudaryta vykdant viešojo pirkimo procedūras, ieškovei laimėjus viešąjį pirkimą. Pirkimo dokumentų 7 priedas yra darbų kiekių žiniaraščiai „7 priedas patikslintas.zip“, tarp kurių yra konstrukcijų sąnaudų kiekių žiniaraštis Nr. S003. Šiame žiniaraštyje nurodyti sąnaudų kiekiai visiškai atitinka UAB „Dikota“ komerciniame pasiūlyme nurodytus kiekius (pateikiamos palyginamosios iškarpos iš dokumentų) ir joks darbo projektas šiems darbams ir medžiagoms įsigyti nebuvo reikalingas

24.4.                      Teismas, pripažinęs, kad dėl Rangos sutarties nutraukimo ieškovė negavo 388 302 Eur pelno ir patyrė 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių, neturėjo šių sumų įskaityti, o turėjo jas sudėti bei priteisti ieškovei iš viso 422 818,87 Eur sumą. Reikalavimai dėl nuostolių yra įskaitomi su bauda (Rangos sutarties 12.4.2 papunktis), todėl Rangos sutarties 12.8 papunktyje šalys susitarė, kad tiesioginiai nuostoliai turi būti atlyginami kartu su bauda. Kitaip aiškindamas nurodytas sandorio nuostatas, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei siurprizinį sprendimą, ignoravo šalių susitarimą ir jį pakeitė labiau ribojančia ir restitutio in integrum (visiško teisių atkūrimo) principą ieškovės atžvilgiu paneigiančia dispozityvia įstatymo nuostata. 

24.5.                      Teismas nepagrįstai nesumažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Tarp priteistų sumų yra tokios paslaugos kaip patarimai viešosios komunikacijos apie vykstančią civilinę bylą klausimais, kurie neatitinka bylinėjimosi išlaidų leistinumo kriterijaus. Taip pat atsakovė išsamiai nedetalizavo kokias paslaugas ir kaip apmokestino. Ieškovės skaičiavimu, atsakovei maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma negalėjo viršyti 13 352,13 Eur.

25.       Apeliaciniame skunde atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės vienašalis Rangos sutarties nutraukimas yra teisėtas. Atsakovė tiek iki, tiek po Rangos sutarties nutraukimo glaudžiai bendradarbiavo su UAB „LitCon“, pagrįstai stabdė dar nepradėtus statybos darbus ir pagrįstai neperdavė rangovui statybvietės, iš pradžių dėl valstybės bei savivaldybės finansavimo trūkumo ir neskyrimo, o vėliau ir dėl paaiškėjusios papildomos aplinkybės (rangovo restruktūrizavimo, įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, prievolių nevykdymo subrangovui ir kt.).

25.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės vienašalis Rangos sutarties nutraukimas Rangos sutarties 12.11 papunkčio ir CK 6.219 straipsnio pagrindu yra neteisėtas. Teismo išvados padarytos pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovės pozicija – abu Rangos sutarties nutraukimo pagrindai pagrįsti, užsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį tiek dėl neskirto finansavimo bei dėl aiškiai numatomo būsimo esminio Sutarties pažeidimo.

25.3.                      Ieškovė neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to nėra pagrindo priteisti ieškovei 34 516,87 Eur nuostolių (mokėjimo už laidavimo draudimo rašto išdavimą), 353 786 Eur baudos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Net jei būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas Rangos sutarties nutraukimas, statybų aikštelės neperdavimas ar pan.), jie nelemia esminio Sutarties pažeidimo, atitinkamai Rangos sutarties 12.8 papunkčio taikymo, juo labiau kad laidavimo rašto išdavimo išlaidas lėmė rangovo veiksmai, už kuriuos užsakovas neatsakingas. 

25.4.                      Bauda, sudaranti 30 proc. nuo 10 proc. Rangos sutarties kainos yra nepagrįstai didelė ir tokios lupikiškos netesybos pagal Lietuvos teismų praktiką mažintinos.

26.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su UAB „LitCon“ apeliaciniu skundu argumentus:

26.1.                      Apeliacinio skundo pateikimo metu ieškovė nebuvo nei restruktūrizuojama, nei bankrutuojanti, todėl negali būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Todėl Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo teismo nustatyti 9ieškovei pareigą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti             10 712,00 Eur žyminį mokestį.

26.2.                      Ieškovės teisė į tokios baudos gavimą yra nepagrįsta, kadangi: a) ieškovė neįrodė nė vienos civilinei atsakomybės sąlygos; b) net jei ir būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, turi būti atsižvelgiama į ieškovės veiksmus (bendradarbiavimo pareigos nevykdymą, nesąžiningumą). Tai lemtų visišką baudos netaikymą arba pagrįstą jos mažinimą, skaičiuojant 10 proc. nuo neatliktų darbų vertės, skaičiuojamos nuo 30 proc. Rangos sutarties sumos.

26.3.                      Ieškovė atliko mokėjimus UAB „Dikota“ žinodama apie neskirtą finansavimą bei po to, kai šalys derėjosi dėl abipusio taikaus Rangos sutarties nutraukimo sąlygų, taigi, veikė savo rizika (prisiėmė visas su mokėjimais susijusias išlaidas).

26.4.                      Atsakovė patyrė 31 067, 54 Eur  advokatų pagalbos išlaidų, kurios detalizuotos. Be to, atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžiui reikšmingą įtaką darė ieškovės procesinis elgesys: pasikeitė net penki ieškovės advokatai, buvo teikiama daug prašymų atidėti teismo posėdžius, nuolat teikti įvairūs prašymai dėl įrodymų prijungimo, rinkimo, liudytojų apklausos. Tai objektyviai sąlygojo didesnes atsakovės atstovų darbo laiko sąnaudas, kiekvienas savarankiškas ieškovės reikalavimas bei papildomi prašymai reikalavo tirti ir analizuoti skirtingas faktines aplinkybes ir teikti teisinį jų įvertinimą.

27.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB „Lensora“ prašo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują įrodymą – Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvadą Nr. KI-21-10. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu argumentus:        

27.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Rangos sutarties 1.4 papunktyje numatyta darbų pradžia siejama išimtinai su finansavimo gavimo momentu. Pagal Rangos sutarties 1.4 papunktį darbų pagal pradžia siejama su šiomis sąlygomis: a) arba statybvietės priėmimo–perdavimo akto pasirašymo data arba b) data po 14 dienų nuo to momento, kai rangovas sužino apie užsakovui skirtą finansavimą darbų pagal Sutartį atlikimui (nepriklausomai nuo to, kad statybvietė neperduota) arba c) jei neįvyko nei vienas iš pirmiau nurodytų įvykių, darbai pradedami nuo sekančios dienos kai suėjo vienų metų terminas nuo Sutarties pasirašymo. Tuo atveju, jei per vienerių metų terminą nuo Rangos sutarties pasirašymo neįvyksta pirmoji arba antroji sąlyga, laikoma, kad darbų pradžia yra kitą dieną, kai suėjo vienerių metų terminas po Sutarties pasirašymo. Skundžiamame sprendime teisingai nurodytas terminas 2019 m. spalio 9 d. Rangos sutarties 1.4 papunkčio lingvistinį aiškinimą patvirtina Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvada Nr. KI-21-10. 

27.2.                      Atsakovė melagingai nurodo, kad Susitarimą prie Rangos sutarties šalys parengė kartu (bendrai). Jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikta. 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu liudytojas B. K. nurodė, jog Rangos sutarties ir Susitarimo projektus rengė Mažeikių rajono savivaldybės administracija, pasitelkusi advokatus. Apie derybas dėl Sutarties ir (arba) Susitarimo liudytojas nieko nenurodė.

27.3.                      Atsakovė neteisingai aiškina ieškovės 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasiūlymą, neva, atlikti parengiamuosius statybos darbus, neviršijančius 400 000 Eur ir tuomet tartis dėl Rangos sutarties nutraukimo. UAB „LitCon“ siūlė ne nutraukti sandorį, bet vykdyti,      t. y. iki 2019 m. pabaigos atlikti darbus, neviršijančius 400 000 Eur sumos ir juos atlikus, darbų atlikimą stabdyti (o ne nutraukti Rangos sutartį) iki bus patvirtintas lėšų skyrimas projektui Valstybės investicijų programoje. Jokių įrodymų, kad atsakovė aktyviai siekė gauti finansavimą po 2019 m. rugpjūčio 5 d. byloje nėra. 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu liudytoja L. N., parodė, jog 2019 m. liepos mėn. sužinojo, kad pinigu nėra; po 2019 m. rugpjūčio 5 d. susitikimo su ieškove, neradus sutarimo, imta galvoti kaip nutraukti Rangos sutartį.

27.4.                      Atsakovė teikė teismui melagingus paaiškinimus. Pirma, atsakovė nurodė, kad      2019 m. gruodžio 11 d. pranešimą apie Rangos sutarties nutraukimą išsiuntė ieškovei 2019 m. gruodžio 11 d. Teismas išreikalavo įrodymus apie faktinį pranešimo išsiuntimą ir paaiškėjo aplinkybė, jog nurodytas pranešimas išsiųstas ieškovei 2019 m. gruodžio 12 d. (po ieškovės pateikto atsakovei pranešimo apie Rangos sutarties nutraukimą). Antra, atsakovė neginčija aplinkybės, kad Rangos sutarties įgyvendinimui trūko finansavimo, nes Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimu projekto įgyvendinimui 2020 m. ir 2021 m. buvo numatyta skirti tik po 100 000 Eur. Tai patvirtino liudytojai B. K. ir L. N.: finansavimas Rangos sutarties vykdymui Valstybės investicijų programoje buvo skirtas / gautas, bet buvo nepakankamas. Be to, atsakovė susikūrė įrodymą (savęs paklausė ir sau atsakė), jog negalėjo gauti finansavimo (pasiskolinti). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. rašte pateiktas atsakymas į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus paklausimą, yra surašytas byloje atsakovę atstovaujančios Teisės skyriaus specialistės. Kitų įrodymų, kad atsakovės biudžeto rodikliai neleido jai pasiskolinti lėšų projektui įgyvendinti 2018 m. ir 2019 m. į bylą nepateikta.

27.5.                      Atsakovė nuo 2019 m. kovo mėn. žinojo, kad valstybinis finansavimas nebus pakankamas, bet iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. jokios komunikacijos (derybų) su ieškove nevykdė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, nuostolių dalį, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių bei preziumavo kaltę, kurios atsakovė nepaneigė. Darbai vėliausiai turėjo būti pradėti 2019 m. spalio 9 d. (Rangos sutarties                    1.4 papunktis), o atsakovė, likus vos kelioms dienoms iki numatytos darbų pradžios, pateikė ieškovei 2019 m. spalio 4 d. raštą dėl Rangos sutarties sustabdymo dėl nepakankamo finansavimo. Rangos sutarties 6.6 papunktis nustato sąlygas, kurioms (visoms) esant darbų vykdymas gali būti stabdomas: 1) apie darbų stabdymą turi būti pranešta raštu; 2) darbai turi būti stabdomi dėl pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių darbų tęsti negalima; 3) šios aplinkybės turi tapti žinomos po Sutarties sudarymo ir 4) rangovas (rašybos klaida, turi būti užsakovas) nebuvo prisiėmęs jų atsiradimo rizikos. Nagrinėjamu atveju išpildyta tik viena sąlyga – apie darbų stabdymą pranešta raštu.

27.6.                      Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 20 d. prašyme dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo (pateiktas su ieškovės 2021 m. balandžio      26 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo) atsakovė pripažino, kad Rangos sutartyje nėra numatyta galimybė Sutartį nutraukti, jei yra gautas valstybės finansavimas. Vadinasi, atsakovė iki šios bylos iniciavimo arba iki 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimo parengimo laikėsi pozicijos, kad Rangos sutarties ji negali nutraukti vadovaudamasi Sutarties 12.11 papunkčiu (ir tuo įtikinėjo prokuratūrą). Tačiau atsakovės pozicija kardinaliai pasikeitė, kai ji gavo prokuratūros paaiškinimą, jog Rangos sutartis yra galiojanti, teisėta ir jos sudarymas neprieštarauja atsakovės interesams, o tai, kad atsakovė nesiėmė veiksmų tinkamai Sutartį vykdyti, yra išimtinai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos problema.

27.7.                      Ieškovė teikė į bylą, bet pirmosios instancijos teismas nepriėmė antstolio 2021 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyta, jog buvusi atsakovės vadovė, L. N. 2021 m. sausio 10 d. savo Facebook paskyroje viešai nurodė, jog Sutartyje buvo numatyta labai nepalanki savivaldybei sąlyga – nesilaikant sutarties sąlygų ir esant finansavimo trūkumams, savivaldybė įsipareigoja sumokėti     1,6 mln. eurų; <...> įsigilinus į Sutarties sąlygas bei išsiaiškinus apie UAB „LitCon“ finansines problemas bei kitų užsakovų nuolatines problemas su šia bendrove ir jų darbo kokybe, buvo vienintelis logiškas sprendimas kuo skubiau nutraukti Sutartį; buvo planuota nutraukti sutartį su UAB „LitCon“, projektų skaidyti į dalis, skelbti naują konkursų ir atrinkti naują patikimą rangovą.

27.8.                      Rangos sutarties vykdymo užtikrinimui ieškovė atsakovei buvo pateikusi daugiau nei 1,6 mln. eurų prievolių įvykdymo užtikrinimą. Be to, ieškovė buvo sudariusi sutartis su tiekėja, kad tinkamai vykdyti Rangos sutartį. Todėl atsakovės teiginiai apie blogą ieškovės padėtį nepagrįsti.

27.9.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovė prisiėmė finansavimo trūkumo atsiradimo riziką. Rangos sutarties 4.6.2 papunktyje nurodyta, kad užsakovo atsakomybei ir rizikai priskiriama: <...> finansavimo darbų atlikimui nereguliarumas ir trūkumas. Atsakovės aiškinimas, jog tam, kad trūktų finansavimo, jis (finansavimas) turi būti skirtas yra lingvistiškai neteisingas, nes finansavimo trūkumą gali apimti ir tie atvejai, kai finansavimas nėra skirtas (žr. Lietuvių kalbos specialisto išvadą). Ginčo atveju finansavimas buvo skirtas, o jo trūkumas priskiriamas atsakovės rizikai.

27.10.                      Atsakovė neperdavė ieškovei statybvietės ir nepaskyrė statybos techninės priežiūros vadovo bei neatliko jokių kitų savo sutartinių pareigų, taip pat pareigos atlyginti nuostolius. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtus nuostolius bei jų realumą. Liudytoja L. N. pripažino, kad dalis nuostolių dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo buvo pagrįsti ir ketinti atlyginti, bet liko neatlyginti. Mediacijos proceso metu atsakovė tik imitavo geranoriškumą, draudikui sumokėtos sumos ieškovei iki šiol neatlygino.

27.11.                      Atsakovė deklaratyviai teigia, kad netesybos yra per didelės ir turėtų būti mažinamos. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikia netesybų mažinimo pagrindo ir nenurodo argumentų (skaičiavimų) iki kokio (protingo) dydžio jos turėtų būti sumažintos. Rangos sutartį ieškovė pasirašė prisijungimo būdu, neturėdama jokių galimybių dėl jos sąlygų derėtis, dėl to atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad jos nustatytos netesybos yra nepagrįstai didelės.

27.12.                      Atsakovės teiginiai, kad dėl jos itin didelės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės advokatų kaitos yra nepagrįsti. Dėl to galėjo didėti tik ieškovės, o ne atsakovės bylinėjimosi išlaidos. Taip pat atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateikti  neteisingi duomenys apie bylinėjimosi išlaidas.  

28.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB „VALIDUS ENERGIJA“ prašo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu argumentus:        

28.1.                      Priešingai, nei teigia atsakovė, Rangos sutartis ir Susitarimas prie šios Sutarties nebuvo šalių derybų rezultatas, o buvo sudaryti prisijungimo būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė contra preferentem taisyklę. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog tarp šalių vyko derybos dėl Susitarimo prie Rangos sutarties sudarymo. Mažeikių rajono savivaldybės administracija nepateikė teismui nei susitikimo protokolo, nei kokių nors Susitarimo derinimo el. laiškų ar kitų įrodymų, patvirtinančių vykusias šalių derybas dėl Susitarimo sudarymo. Akivaizdu, kad jokio derinimo ir bendro šalių sutarimo nebuvo. Vien tik Susitarimo teksto parengimas, jo įvertinimas, nuostatų derinimas ir pan. turėjo užtrukti bent kelias dienas, ką jau bekalbėti apie jo pateikimą profesionaliems teisininkams patikrinti. Taip pat Susitarime prie Rangos sutarties aptarta iš esmės tik atsakovės interesų apsauga. Ieškovės interesai Susitarime prie Rangos sutarties neapsaugoti, nors atsakovei buvo žinoma, kad Rangos sutarties vykdymo užtikrinimui bus pateikta 1,6 mln. eurų garantija ir ieškovė už ją sumokėjo.

28.2.                      Atsakovė neįrodė aplinkybes, kad ieškovė nebūtų galėjusi įvykdyti Rangos sutartį. Apeliaciniame skunde atkartoti atsiliepimo į ieškinį argumentai. Ieškovė buvo pajėgi (galėjo) įvykdyti Rangos sutartį, nes: a) prievolės įvykdymas buvo užtikrintas                1 604 556,73 Eur sumos laidavimo draudimu; b) 2018–2019 metais UAB „LitCon“ buvo moki (mokumo faktas konstatuotas restruktūrizavimo byloje). Todėl atsakovės teiginiai apie kažkokias skolas, nepatikimumą ir pan. buvo sugalvotas pasitraukimo iš Rangos sutarties planas.

28.3.                      Atsakovės vadovai netinkamai suplanavo biudžetą, t. y. žinodami apie Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nenumatė projektui lėšų savo biudžete. Vėliau atsakovė nei siekė gauti finansavimą, nei ateityje matė galimybę atnaujinti Rangos sutarties vykdymą. Vėlesnis atsakovės pozicijos pakeitimas, esą Rangos sutartį galima nutraukti negavus pakankamo finansavimo ir ieškovė nepajėgi Sutartį įvykdyti, buvo sąlygotas vien tik atsakovės nevaldomo noro bet kokiu atveju ir bet kokiomis priemonėmis kuo skubiau nutraukti Rangos sutartį. Buvusi atsakovės vadovė 2021 m. sausio 10 d. Facebook paskyroje (žr. https://www.facebook.com/NacieneI aima/oosts/185796353231143) viešai pasisakė, jog Rangos sutartis buvo nutraukta ne vien dėl lėšų stygiaus, kaip išgalvojo L. R., o iš esmės dėl to, kad rangovas buvo nepatikimas ir dėl to, kad Sutarties sąlygos buvo labai nepalankios savivaldybei. Nutraukiant sutartį, apie visišką atsisakymą statyti sporto ir pramogų centrą, kaip teigia L. R., niekada nebuvo net užsiminta. Buvo planuota nutraukti sutarti su UAB „LitCon“, tuomet projektą skaidyti į dalis, kad lengviau būtu jį įgyvendinti, skelbti nauja konkursą ir atrinkti naują patikimą rangovą. Taip pat iš viešo pasisakymo (žr. https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/seimo-nares-parasas-kelia-aistras-mazeikiai-tiko-be-svarbaus-objekto-ir-dar-gresia-netekti-56-milijono/-50442787/) galima spręsti dėl pozicijos Rangos sutartį nutraukti: „Anot buvusios Mažeikių rajono vicemerės, dabar tarybos narės L. R., L. N. sutarties su „LitCon“ nutraukimo siekė nepaisydama siūlymų palikti šį klausimą spręsti tarybai, savarankiškai ėmėsi sutarties nutraukimo. „Taip, ji darė šitas iniciatyvas ir ji darė šitas iniciatyvas labai savarankiškai. Mano siūlymas buvo kreiptis į tarybą, tegul taryba balsuoja. Bet, deja, mano pasiūlymai nuėjo į debesis“, – portalui sakė L. R.“ .

28.4.                      UAB „VALIDUS ENERGIJA“ pažymi, jog atsakovei pagal Rangos sutartį kilo pareiga užtikrinti finansavimą – gauti valstybės finansavimą ir savo biudžete numatyti lėšas, skirtas Rangos sutarties vykdymui. Pirma, atsakovė buvo gavusi iš valstybės finansavimą, tačiau jį nepagrįstai traktavo kaip nepakankam. Atsakovės parengta susisteminta lentelė (atsakovės 2021 m. kovo 17 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1) patvirtina, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019 m. spalio 1 d. informavo atsakovę, jog 2020–2021 m. Valstybės investicijų programoje ginčo projekto įgyvendinimui numatyta atitinkamai 200 000 ir 730 000 Eur, t. y. atsakovė dar iki Pranešimo apie Sutarties stabdymą žinojo, kad valstybės finansavimas bus skirtas beveik milijono eurų sumai, todėl sąžiningai siekdama projekto įvykdymo turėjo skirti savo savivaldybės biudžete numatytų 30 proc. lėšų bent 2020 m. ir vėlesniems ir galėjo pradėti vykdyti Rangos sutartį, tokiu būdu užtikrinant tolesnį finansavimo skyrimą. Įrodymų, kokių veiksmų atsakovė buvo ėmusis, jog užtikrintų Sutarties finansavimą iš savo biudžeto lėšų, nepateikta. Be to, Rangos sutarties vykdymo terminas penkeri metai, o, kaip minėta, 2020 m. valstybės programoje buvo numatyta skirti virš 900 000 Eur. Taigi, pradėjus vykdyti Sutartį, lėšos būtų skirtos ir jos būtų didinamos.  Antra,  atsakovė neįvykdė prievolės Rangos sutarties vykdymui reikalingas lėšas numatyti savo biudžete. Tai patvirtina viešai paskelbti atsakovės tarybos ar valstybės politikų pasisakymai / vertinimai, susiję būtent su šioje byloje nagrinėjama Rangos sutartimi (žr. https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/seimo-nares-parasas-kelia-aistras-mazeikiai-tiko-be-svarbaus-objekto-ir-dar-gresia-netekti-56-milijono/-50442787/): „<...> į Mažeikius atvykęs Seimo narys, „valstietis“ V. Ą. pranešė, kad sporto ir pramogų centrui galima gauti vadinamųjų „COVID“ pinigų, tereikia projekto. O projekto nėra, vietoje jo – savivaldybės ginčai su statytoju, išlaidos advokatams. Pasak V. Ą., 2020 m. pavasarį išties buvo neeilinė galimybė gauti šiam projektui finansavimą iš vadinamųjų „kovidinių“ pinigų, kai, prasidėjus pandemijai, per visą Lietuvą buvo skirstoma 350 milijonų eurų ekonomikai gaivinti.

28.5.                      Rangos sutarties 12.11 papunktyje nurodyta, kai Sutartis nutraukiama dėl to, kad ji neįtraukta į Valstybės investicijų programą, tokiu Sutarties nutraukimo atveju, šalys susitaria, kad rangovas atlieka darbus, kurių atlikimą užsakovas finansuoja savo lėšomis, tuo tarpu likę darbai (kurių atlikimui turėjo būti gautas valstybės finansavimas) nėra atliekami. Vadinasi, sąžiningas užsakovas net ir matydamas, kad finansavimas iš valstybės nebus skirtas, turėjo ir privalėjo užsitikrinti savo finansavimą savivaldybės biudžeto lėšomis.

        Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

29.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Nors Rangos sutartis nėra išimtinai privataus pobūdžio, o susijusi su atitinkamos visuomenės (Mažeikių rajono) interesais, tačiau aiškus viešojo intereso apsaugos poreikis peržengti ginčo ribas ta apimtimi, kuria tokio pobūdžio ginčuose teismas turi teisę, nenustatytas. Todėl byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

30.       Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) 2018 m. gegužės 3 d. buvo paskelbta apie naują sporto paskirties pastato Sedos g. 55, Mažeikiuose darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimą, kuriame dalyvavimo ir laimėjo ieškovė UAB „LitCon“.

31.       Mažeikių rajono savivaldybės administracija (užsakovas) ir UAB „LitCon“ (rangovas) sudarė 2018 m. spalio 8 d. Statybos rangos sutartį Nr. MS-309 „Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose statybos“ (toliau – ir Rangos sutartis arba Sutartis), kurioje rangovas įsipareigojo atlikti ir perduoti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti Sutarties kainą. Darbai pagal Sutartį turėjo būti pradėti vėliausiai 2019 m. spalio 9 d.

32.       Rangos sutarties sudarymo metu B. K. ėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. liepos 30 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijai vadovavo L. N..

33.       Prievolėms pagal Rangos sutartį užtikrinti, UAB „LitCon“ pateikė Mažeikių rajono savivaldybės administracijai draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo išduotą 2018 m. spalio 8 d. Besąlyginį Rangos sutarties atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 82511, kuriame draudikas pareiškė, jog atsako atsakovei už draudėją (ieškovę), jeigu ji neatliks 1 604 556,73 Eur sumai darbų Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis (toliau –  ir Laidavimo draudimo raštas). Šis Laidavimo draudimo raštas išduotas iki 2023 m. Už Laidavimo draudimo rašto išdavimą ieškovė sumokėjo draudikui 34 516,87 Eur.

34.       UAB „LitCon“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija sudarė 2018 m. spalio 10 d. Susitarimą Nr. MS-315 prie 2018 m. spalio 8 d. Rangos sutarties, kuriuo šalys papildė  Rangos sutartį 12.11 papunkčiu.

35.       UAB „LitCon“ 2019 m. birželio 17 d. buvo įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos nepatikimų tiekėjų sąrašą.

36.       UAB „LitCon“ ir UAB „Dikota“ (tiekėjas) sudarė: 1) 2019 m. liepos 30 d. Medžiagų tiekimo ir montavimo sutartį, kurioje ieškovė įsipareigojo už pagal šią sutartį tinkamai atliktus darbus sumokėti tiekėjui 421 702,91 Eur, iš kurių 33 proc. (139 161,96 Eur) nuo bendros sutarties sumos (kainos) sumokėti avansu per 15 d. nuo Medžiagų tiekimo ir montavimo sutarties sudarymo dienos; 2) 2019 m. rugpjūčio 1 d. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl 70 proc. (209 610 Eur) nuomos mokesčio, numatyto šios sutarties priede Nr. 1, sumokėjimo iš anksto, ne vėliau kaip per 15 d. nuo Mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties pasirašymo dienos. UAB „LitCon“ 2019 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo UAB „Dikota“ 348 772,00 Eur avansinių mokėjimų.

37.       Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 5 d. suorganizavo susitikimą su UAB „LitCon“ dėl tolesnio Rangos sutarties vykdymo ir Sutarties nutraukimo galimybių svarstymo (nes nebuvo pagrindo perduoti statybvietę (neturėjo valstybinio finansavimo bei atsirado rangovo finansiniais sunkumai) ir pateikė UAB „LitCon“ 2019 m. rugpjūčio 5 d. pasiūlymą apsvarstyti galimybę nutraukti Rangos sutartį šalių sutarimu.

38.       UAB „LitCon“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašte pasiūlė atsakovei atlikti tik neviršijančius        400 000 Eur parengiamuosius statybos darbus ir tuomet tartis dėl Rangos sutarties nutraukimo.

39.       Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 26 d. rašte (atsakyme į ieškovės 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštą) Nr. R8-2.33-2963 nurodė, kad viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu buvo kreipusis į Kūno kultūros ir sporto departamentą dėl projekto įtraukimo į valstybės investicijų programą ir informavo, jog rangos darbų pradžia, nesant jokio užtikrinimo dėl visiško darbų finansavimo, prieštarautų atsakovės veiklos tikslams ir neužtikrintų esminio Rangos sutarties tikslo (sporto ir pramogų centro pastatymo).

40.       Mažeikių rajono savivaldybės meras kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su  2019 m. spalio 2 d. raštu dėl patikslinimo ar 2020 m. bus skirtas finansavimas projektui (sporto ir pramogų centro statybai). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateiktame      2019 m. spalio 3 d. atsakyme nurodė, kad 2020 m. sporto ir pramogų centro statybai (projektui) lėšų nebus skirta.

41.       Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio 4 d. rašte Nr. 98.2.33-3771, vadovaudamasi Rangos sutarties 6.6 papunkčiu, kuriame šalys susitarė dėl galimybės sustabdyti Rangos sutarties vykdymą, jei yra finansavimo trūkumas, nurodė, kad nuo     2019 m. spalio 9 d. UAB „LitCon“ stabdytų visų rangos darbų vykdymą.

42.       UAB „LitCon“ 2019 m. gruodžio 3 d. rašte nurodė, kad Rangos sutarties sustabdymą laiko neteisėtu.

43.       UAB „LitCon“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė viena kitai 2019 m. gruodžio 12 d. Pranešimus dėl Rangos sutarties nutraukimo.

44.       UAB „LitCon“ 2020 m. sausio 20 d. išsiuntė Mažeikių rajono savivaldybės administracijai Pranešimą dėl Rangos sutarties nutraukimo, kuriame informavo dėl Rangos sutarties vienašališko nutraukimo nuo 2019 m. gruodžio 27 d. dėl esminio Sutarties pažeidimo ir dar kartą pareikalavo atlyginti 383 288,87 Eur tiesioginių nuostolių bei 1 294 342,43 Eur netesybų (baudos).  

45.       Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2020 m. sausio 20 d. pranešimu „Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos sutarties nutraukimo Nr. R8-2.33-401“ informavo ieškovę, kad su jos reikalavimais nesutinka bei priėmė Sprendimą UAB „LitCon“ reikalavimų dėl baudos sumokėjimo netenkinti, nes Rangos sutarties 12.11 papunktyje šalys sulygo, jog nesant finansavimo sutartinės netesybos netaikomos. Be to, vėliau (po darbų sustabdymo) paaiškėjo UAB „LitCon“ bloga padėtis: buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, prarado didžiąją dalį darbuotojų, subrangovė UAB „FIMA“ patvirtino, kad bendradarbiauti su rangovu neplanuoja, kitos perkančiosios organizacijos nutraukinėjo su UAB „LitCon“ sudarytas sutartis.

46.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl viešojo pirkimo Rangos sutarties sudarymo (ne) teisėtumo, Sutarties sąlygų modifikavimo. Taip pat šalys nereiškia savarankiškų reikalavimų nutraukti Rangos sutartį, o galimybių tęsti Rangos sutartį nėra, nes Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1963-934/2021 iškelta nemokumo (bankroto) byla UAB „LitCon“. Byloje kilo ginčas dėl Rangos sutarties nutraukimo pagrindų ir teisinių pasekmių.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

47.        Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48.       Teisėjų kolegija priima ir prideda prie bylos trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB „Lensora“ prie atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą pridėtą Lietuvių kalbos instituto specialisto parengtą 2021 m. liepos 21 d. išvadą Nr. KI-21-10. Šis naujas įrodymas negalėjo būti pateiktas Šiaulių apygardos teismui, nes parengtas (2021 m. liepos 21 d.) po skundžiamo sprendimo priėmimo (2021 m. gegužės     18 d.). Byloje nenustatyta, kad UAB „Lensora“, pateikdama naują įrodymą, tokia teise piktnaudžiauja. Lietuvių kalbos instituto specialisto paruošta išvada susijusi su Rangos sutartyje nurodytų žodžių junginių, kuriuos sudaro žodis finansavimas ir Rangos sutarties 1.4 papunkčio turinio kalbinėmis analizėmis, t. y. nagrinėjamai bylai reikšmingomis aplinkybėmis. Taip pat naujo dokumento pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvių kalbos instituto specialisto parengtos išvados turinys žinomas (UAB „Lensora“ atsiliepimas į apeliacinį skundą išsiųstas šalims 2021 m. liepos  13 d.). Lietuvos apeliacinis teismas negavo šalių prieštaravimo dėl naujo įrodymo priėmimo.

Dėl ieškovės vienašališko Rangos sutarties nutraukimo (atsakovės stabdytų statybos darbų pagal Rangos sutartį, rangovo teisės į pagrįstai patirtų papildomų išlaidų apmokėjimą) 

49.       Byloje nustatyta, kad šalys pateikė viena kitai 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimus dėl Rangos sutarties nutraukimo. UAB „LitCon“ 2019 m. gruodžio 12 d. 9.41 val. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, kad užsakovui nepanaikinus 2019 m. spalio 4 d. sprendimo dėl darbų sustabdymo ir nesudarius galimybių rangovui vykdyti darbus pagal Rangos sutartį, šias aplinkybes laiko esminiu Sutarties pažeidimu (Rangos sutarties 12.8.2 papunktis bei CK 6.217 straipsnis) bei pareiškė apie vienašališką Rangos sutarties nutraukimą per 14 d. (t. y. nuo 2019 m. gruodžio 27 d.).

50.       Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo     2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

51.       CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). 

52.       Net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

53.       Sutarties nutraukimas yra kraštutinė  priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Vis dėlto šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).

54.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia  (be kita ko), dėl sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet ir, atsižvelgdami į aplinkybę, jog ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, taip pat ir konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020). Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims; sutarties turinys – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019).

55.       Rangos sutarties 12.8.2 papunktyje šalys susitarė, kad rangovas gali prieš 14 d. apie tai raštu pranešęs užsakovui nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, kai užsakovas visiškai nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį.

56.       Ieškovė vienašališką Rangos sutarties nutraukimą grindžia šiomis aplinkybėmis:                 1) užsakovas 2019 m. spalio 4 d. neteisėtai sustabdė Rangos sutarties vykdymą; 2) užsakovas Rangos sutarties 1.4 papunktyje nustatyta tvarka ir terminais neperdavė rangovui statybvietės (Rangos sutarties 4.1 papunktis); 3) užsakovas nepaskyrė statybos techninės priežiūros vadovo bei neatliko kitų savo pareigų; 4) užsakovas neatlygino rangovo patirtų tiesioginių nuostolių – Laidavimo draudimo rašto išdavimo ir teikėjui sumokėto avansinio mokėjimo (Rangos sutarties 4.5 papunktis).

57.       Byloje nustatyta, kad projektas (sporto ir pramogų centro statybos) buvo brangus                (12 943 424,28 Eur vertės) ir dėl riboto biudžeto Mažeikių rajono savivaldybės administracija negalėjo jo (viso) finansuoti, todėl dalis finansavimo turėjo būti gauta (skirta užsakovei) iš Valstybės investicijų programos, o kita dalis projekto turėjo būti finansuojama iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto.

58.       Atsakovė 2020 m. liepos 14 d. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad pagal UAB „SIMPER“ parengtą investicinį projektą (žr. Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-194-883/2021, dok. Nr. 6453; atsiliepimo į ieškinį priedą A2) Mažeikių rajono savivaldybės administracija galėjo finansuoti tik apie 30 proc. projekto (sporto ir pramogų centro statybos) išlaidų, o 70 proc. tikėjosi gauti iš valstybės.

59.       Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Rangos sutarties ypatumas – projekto (sporto ir pramogų centro statybos) vykdymas buvo išimtinai susietas su valstybės ir savivaldybės finansavimu.

60.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Lensora“ teiginius, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasiūlė iki    2019 m. pabaigos atlikti parengiamuosius darbus, neviršijančius 400 000 Eur ir po šių darbų atlikimo, visus darbus stabdyti, o ne nutraukti Rangos sutartį, iki bus patvirtintas lėšų skyrimas projektui Valstybės investicijų programoje. Pažymėtina, kad projektas turėjo būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės lėšų, atitinkamai 70 proc. ir 30 proc. Todėl tuo atveju, jeigu rangovas iki 2019 m. pabaigos būtų atlikęs parengiamuosius darbus, neviršijančius 400 000 Eur, už juos turėtų būti apmokėta proporcingai iš valstybės ir savivaldybės finansavimo. Užsakovas 2019 m. neturėjo (negavo) valstybės finansavimo, dėl ėto didžioji dalis rangovo atliktų darbų (70 proc.) liktų neapmokėta, o savivaldybės sumokėtos lėšos (30 proc. atliktų darbų kainos) būtų panaudotos neprotingai ir neracionaliai. Iš atsakovės 2019 m. rugpjūčio 26 d. rašto turinio galima suprasti, kad užsakovas savo valia neprisėmė tokios Rangos sutarties vykdymo rizikos.

61.       Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2018–2020 metų Valstybės investicijų programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 340 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 2019–2021 metų Valstybės investicijų programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 222 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). 2020–2022 metų Valstybės investicijų programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 18 d. nutarimu Nr.        234 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 2226 projekto (sporto ir pramogų centro statybos) įgyvendinimui 2020 m. ir 2021 m. buvo numatyta skirti po 100 000 Eur. Tačiau Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019 m. spalio 3 d. Nr. SR-4009 raštu informavo atsakovę dėl projekto įgyvendinimui skirtų lėšų perskirstymo – 2020 m. projektui lėšų neskirti. 

62.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nevertinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus parengto ir į nagrinėjamą bylą atsakovės pateikto 2021 m. balandžio 16 d. rašto „Dėl informacijos apie savivaldybės biudžete skirtas lėšas“ kaip rašytinio įrodymo (žr. civilinėje byloje Nr. e2-194-883/2021 reg. dok. Nr. 3822; atsakovės 2021 m. balandžio 20 d. rašytinių paaiškinimų priedą Nr. 7). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

63.       Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. rašte paaiškinta, kad: 1) Savivaldybės biudžetas buvo patvirtintas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T1-39. Finansiniai rodikliai, patvirtinti Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinto įstatymu, nebuvo pakankami, todėl Mažeikių rajono savivaldybė nepriėmė sprendimo skolintis lėšų sporto ir pramogų centro statybai. 2) Savivaldybės     2020 m. biudžetas jau buvo patvirtintas Savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-38. 2019 m. savivaldybės išlaidos dėl COVID-19 pandemijos persikėlė į 2020 m., todėl tvirtinat 2020 m. Mažeikių rajono savivaldybės. biudžetą buvo dar sudėtingiau, o dėl paskelbtos ekstremalios padėties, dėl pandemijos paskelbto karantino buvo apribotos veiklos; Savivaldybės 2020 m. nepakankamas biudžeto planas nebuvo vykdomas. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T1-114 nusprendė imti trumpalaikę 4,4 mln. eurų paskolą iš valstybės biudžeto laikinam      2020 m. Savivaldybės biudžeto pajamų trūkumui padengti. 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T1-233 panaikintas sporto ir pramogų centro statybos 50 000 Eur finansavimas ir šios lėšos nukreiptos kitoms reikmėms. 2020 m. Mažeikių rajono savivaldybė nepriėmė sprendimo skolintis lėšų projektui (sporto ir pramogų centro statybai) finansuoti, nes Savivaldybės finansiniai rodikliai, įvertinus Savivaldybių skolinimosi taisyklėse nustatytus reikalavimus skolinimuisi, neužtikrino skolinių galimybių.

64.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, UAB „VALIDUS ENERGIJA“ ir UAB „Lensora“ atsiliepimuose į atsakovės apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vadovai netinkamai suplanavo biudžetą (nenumatė projektui lėšų biudžete), dėl to siekė Rangos sutartį nutraukti, grindžiamų buvusios atsakovės vadovės, Mažeikių rajono vicemerės Facebook paskyroje įkeltais viešais pasisakymais bei tinklalapyje www.alfa.lt paskelbta nuomone. Šios aplinkybės (Mažeikių rajono biudžeto planavimo) nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o buvusios atsakovės vadovės, vicemerės tam tikrų faktinių aplinkybių (Rangos sutarties nutraukimo) vertinimas yra subjektyvi, asmeninė nuomonė, kuri nėra pakankama  įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįsti.

65.       Apibendrinus byloje nustatytų aplinkybių ir aptartų įrodymų visumą, konstatuojama, kad projektas (sporto ir pramogų centro statyba) nebuvo įtrauktas į 2019 m. Valstybės investicijų programą, todėl valstybės finansavimas užsakovei nebuvo skirtas. Taip pat Mažeikių rajono savivaldybės biudžete 2019 m. finansavimo sporto ir pramogų centro statybai neskirta.    2020 m. projektas buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą, tačiau lėšų buvo skirta nepakankamai (trūko), o užsakovei buvo pateikti duomenys dėl lėšų perskirstymo, nustatant 2020 m. valstybės finansavimo užsakovei neskirti. Mažeikių savivaldybės biudžeto lėšos 2020 m. buvo nepakankamos, o dėl buvusios sudėtingos situacijos (koronaviruso epidemijos, paskelbto karantino ir pan.) blogėjo, todėl 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo panaikintas savivaldybės skirtas 50 000 Eur projekto finansavimas ir Mažeikių rajono savivaldybė nepriėmė sprendimo skolintis lėšų sporto ir pramogų centro statybai finansuoti dėl negalimų viršyti savivaldybės skolinimosi limitų, nustatytų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl savivaldybių skolinimosi taisyklių patvirtinimo“ Nr. 304, 2012 m. kovo 21 d., Žin. 2012, Nr. 35-1710; Savivaldybių skolinimosi limitai, pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl savivaldybių skolinimosi taisyklių patvirtinimo“  Nr. 304, 2012 m. kovo 21 d., Žin. 2012, Nr. 35-1710).

66.       Atsakovė yra pateikusi į bylą daug įrodymų, patvirtinančių jos nuo 2017 m. iki 2020 m. atliktus veiksmus, susijusius su projekto valstybinio finansavimo skyrimu / gavimu: 1) Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Kultūros ir sporto departamentą su 2017 m. gegužės 4 d. prašymu įtraukti projektą į 2018–2020 metų Valstybės investicijų programą ir 2017 m. liepos 13 d. gavo atsakymą, jog 2018–2020 metų Valstybės investicijų programoje nėra galimybės skirti lėšų projektui; 2) Mažeikių rajono savivaldybės meras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su 2018 m. lapkričio 12 d. prašymais įtraukti projektą į 2019–2021 metų Valstybės investicijų programą ir gavo Kultūros ir sporto departamento 2019 m. sausio 3 d. bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. sausio 7 d. atsakymus, kad  projektui numatyta 2020 m. ir 2021 m. skirti po 100 000 Eur; skirti didesnio finansavimo galimybės nėra; 3) Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su 2019 m. balandžio 15 d. prašymu įtraukti projektą į 2020–2022 metų Valstybės investicijų programą ir gavo užklausą; 4) Mažeikių rajono savivaldybės meras kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją su 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymais skirti pakankamai lėšų (finansavimo) projektui ir gavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. spalio 1 d. atsakymą, kad projekto įgyvendinimui 2021 m. skirta 200 000 Eur ir 2022 m. skirta 730 000 Eur; dėl sumažintų asignavimų finansavimo galimybės labai ribotos, todėl rekomenduota projektą finansuoti iš Mažeikių rajono savivaldybės lėšų; 5) Mažeikių rajono savivaldybės meras kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su 2019 m. spalio 2 d. raštu (prašymu) patikslinti, ar 2020 m. bus skirta projektui 100 000 Eur ir gavo 2019 m. spalio 3 d. atsakymą, kad 2020 m. projektui lėšų neskiriama; 6) Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymu skirti finansavimą įvairiems projektams (duomenų dėl gauto atsakymo nėra); 7) Mažeikių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir Seimo narį V. Ą. su 2020 m. lapkričio 6 d. prašymu nurodyti visą lėšų poreikį 2021 m švietimo, sporto ir sveikatos įstaigų  renovavimui bei naujos statybos darbams bei gavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020 m lapkričio 17 d. atsakymą, kad projektui įgyvendinti 2021 m. skirta 200 000 Eur ir 2022 m. skirta 712 000 Eur, tęsiant šio projekto finansavimą iki 2025 m.

67.       Liudytojas B. K. parodė, kad buvo tikimasi, jog sporto ir pramogų centro statyboms: 2019 m. valstybė skirs 2,1 mln. eurų, o savivaldybė – 1,4 mln.; 2020 m. valstybė skirs      2,04 mln. eurų, o savivaldybė– 1,36 mln.; 2021 m. valstybė skirs 883 000 Eur, o savivaldybė – 589 000 Eur. Tačiau 2019 m. valstybės finansavimas ir finansavimas iš savivaldybės biudžeto lėšų nebuvo skirtas. 2020 m. projekto įgyvendinimui buvo numatyta skirti užsakovui po 100 000 Eur valstybės finansavimo, kuris buvo nepakankamas, o Mažeikių rajono savivaldybė biudžete lėšų neturėjo ir nusprendė nesiskolinti. Vėliau šios (100 000 Eur) projekto įgyvendinimui skirtos lėšos buvo perskirstomos, numatant, kad 2020 m. lėšos projektui apskritai nebus skiriamos, 2021 m. numatant skirti 200 000 Eur ir 2022 m. 730 000 Eur sumas.

68.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad užsakovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Byloje nustatyta, kad užsakovė, atsižvelgusi į aplinkybę, kad projektas nebuvo įtrauktas į 2019 m. Valstybės investicijų programą bei į 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. sausio 7 d. gautus atsakymus dėl 2020 m. ir 2021 m. numatyto skirti po 100 000 Eur projekto finansavimo (nepakankamo), 2019 m. rugpjūčio       5 d. siūlė rangovui nutraukti Rangos sutartį šalių susitarimu. Tačiau rangovas 2019 m. rugpjūčio 7 d. siūlė atlikti neviršijančius 400 000 Eur vertės parengiamuosius darbus ir tuomet tartis dėl Rangos sutarties nutraukimo. Vėliau (po 2019 m. rugpjūčio mėn.) užsakovė 2019 m. spalio 1 d. gavo duomenis dėl skirtų lėšų projektui 2021 m. ir 2022 m., tačiau   2019 m. spalio 3 d. sužinojo, kad 2020 m. projektui lėšų neskirta. Užsakovė 2019 m. spalio 4 d. raštu rangovo darbus sustabdė nuo 2019 m. sausio 9 d.

69.       Nustatyta, kad Rangos sutartyje yra vartojami žodžių junginiai: „skirtas finansavimas“ (Rangos sutarties 1.4 papunktis), „sustabdytas finansavimas“ arba „trūksta finansavimo“ (Rangos sutarties 6.6.5 papunktis), „nesant paskirto finansavimo“ (Rangos sutarties 12.11 papunktis). 

70.       Lietuvių kalbos specialisto parengtoje antroje išvadoje nurodyta, kad: „Žodžių junginiai trūksta finansavimo ir finansavimas nėra skirtas pagal reikšmes gali vienas kitą apimti ar net sutapti, tačiau žodžių junginių reikšmės priklauso ir nuo konteksto. Vis dėlto pateiktasis kontekstas, kuriame vartojami užsakovui rūpimi žodžių junginiai finansavimo trūkumas, trūktų finansavimo ir finansavimas nėra skirtas, yra gana neaiškus, kad būtų galima tiksliai išsiaiškinti tų žodžių junginių prasmę“.

71.       Pažymėtina, kad Lietuvių kalbos specialistas atliko tik kalbinę nurodytų žodžių junginių analizę, nesigilinant į bylos faktines aplinkybes, susijusias su Rangos sutarties ypatumu – finansavimu.

72.       Rangos sutarties 1.4 papunktyje šalys sulygo dėl darbų pradžios – statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo datos arba po 14 dienų nuo to momento, kai rangovas sužinojo apie užsakovui skirtą finansavimą darbų pagal Sutartį atlikimui (nepriklausomai nuo to, kad statybvietė neperduota). Jei nei viena šių sąlygų neįvyksta per vienerius metus nuo šios sutarties pasirašymo, laikoma, kad darbai pradedami nuo sekančios dienos, kai suėjo vienų metų terminas nuo Sutarties pasirašymo. 

73.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nepriklausomai nuo skirto finansavimo darbai pagal Rangos sutartį turėjo prasidėti 2019 m. spalio 9 d. Byloje nėra ginčo, jog statybvietės perdavimo–priėmimo aktas nepasirašytas. Lietuvių kalbos instituto specialisto pirmoje išvadoje teisingai pažymėta, kad: „iš pirmojo apibrėžimo sakinio matyti, kad be finansavimo darbai neprasideda tik tokiu atveju, jei jų pradžia pasirenkama laikyti datą po 14 d. nuo to momento, kai rangovas sužino apie užsakovui skirtą finansavimą darbų pagal Sutartį atlikimui“. Šiuo atveju rangovas ne sužinojo apie užsakovui skirtą finansavimą, bet 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo informuotas apie 2019 m. finansavimo nebuvimą. Todėl akivaizdu, kad darbų pagal Rangos sutartį pradžia negalėjo būti laikoma po 14 d. nuo to momento, nes rangovas buvo informuotas apie užsakovui neskirtą valstybės finansavimą. Kadangi per vienerius metus nuo šios Sutarties pasirašymo statybvietės perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas ir rangovas nesužinojo (nebuvo informuotas) apie užsakovui skirtą finansavimą darbų pagal Sutartį atlikimui, darbai turėjo būti pradėti vykdyti nuo sekančios dienos, kai suėjo vienų metų terminas nuo Sutarties pasirašymo, t. y. 2019 m. spalio 9 d. Tai nurodyta ir Lietuvių kalbos instituto specialisto pirmoje išvadoje: „O antruoju sakiniu atskleidžiama, kad net ir tokiu atveju darbai gali būti pradėti, tik jie bus pradėti vėliau: nuo sekančios dienos kai suėjo vienų metų terminas nuo Sutarties pasirašymo“.

74.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rangovą pakeitė užsakove (t. y. nurodė, kad Rangos sutarties 6.6 papunktyje rangovas turėtų būti užsakove). Rangos sutarties                6.6 papunktyje šalys sulygo, kad užsakovė raštu dėl pasikeitusių aplinkybių, kai dėl jų negalima tęsti darbų ir, kai jos tampa žinomos po Sutarties sudarymo ir, kai rangovas nebuvo prisiėmęs jų atsiradimo rizikos, gali bet kada nurodyti rangovui sustabdyti visų darbų vykdymą, nurodydamas (jeigu įmanoma) sustabdymo trukmę dienomis. Taip pat Rangos sutarties 6.6.5 papunktyje apibrėžtos aplinkybės, dėl kurios gali būti stabdomi darbai – sustabdytas finansavimas arba trūksta finansavimo. 

75.       Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai finansavimo nereguliarumą ar trūkumą traktavo kaip užsakovės atsakomybę ir riziką. Pagal Rangos sutarties 4.6.3 papunktį užsakovės atsakomybei bei rizikai priskirtas finansavimo nereguliarumas arba trūkumas,      t. y. ne neskirto / negauto, bet skirto / gauto finansavimo nereguliarumas arba trūkumas. Akivaizdu, kad neturėdama 2019 m. ir 2020 m. projekto finansavimo užsakovė negalėjo rangovo atliktus darbus apmokėti nereguliariai arba su trūkumais.

76.       Nors Rangos sutartis ir Susitarimas prie Rangos sutarties sudaryti prisijungimo būdu, tačiau pažymėtini šie aspektai: pirma, byloje nėra duomenų, jog Susitarimas prie Rangos sutarties neatitiko rangovo valios. Antra, užsakovė nenuslėpė nuo rangovo fakto, kad neturi viso    (100 proc.) projekto finansavimo ir rangovas žinojo projekto nefinansavimo pasekmes – Rangos sutartis negalės būti vykdoma (pradėta vykdyti 2019 m. spalio 9 d.) dėl neskirto užsakovei valstybės finansavimo. Tai šalių aptarta (sulygta) Susitarimo prie Rangos sutarties c punkte.

77.       Taigi, rangovas nuo 2018 m. spalio 10 d. Susitarimo prie Rangos sutarties sudarymo žinojo, kad Rangos sutarties vykdymas priklauso nuo valstybės ir savivaldybės finansavimo (ypatumas). Susitarime prie Rangos sutarties nurodyta į ką atsižvelgiama, sudarant Sutarties pakeitimą (papildant Rangos sutartį 12.11 papunkčiu): b papunktyje) užsakovas Sutarties vykdymą savo lėšomis finansuoja tik iš dalies, tuo tarpu likusios didžiosios dalies finansavimui gauti užsakovas teiks prašymą Kūno kultūros ir sporto departamentui dėl projekto „<...> įtraukimo į 2019 m. Valstybės investicijų programą, o į 2019 m. nepakliuvus teiks prašymą dėl finansavimo įtraukimo į 2020 m. programą; c papunktyje) neįtraukus projekto į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą ir neskyrus valstybės lėšų projekto vykdymui, Sutartis negalės būti vykdoma, kadangi užsakovas savo lėšomis negali finansuoti visų darbų atlikimo  bei d papunktyje) Rangos sutartyje nėra numatyti padariniai, susiję su valstybės finansavimo Sutarties vykdymui neskyrimu, įskaitant po Sutarties 1.4 papunkčio termino ar Sutarties vykdymo sustabdymo neskyrus finansavimo pabaigos.

78.       Rangos sutarties 1.1 papunktyje šalys sulygo dėl projekto (sporto ir pramogų centro statybos) darbų, įskaitant darbo projekto parengimo; darbų apimtys, kiekiai ir įkainiai nustatyti statybos techniniame projekte, darbų kiekių žiniaraščiuose ir pirkimo dokumentuose. Įvertinus tai, kad Rangos sutarties vykdymui 2019 m. ir 2020 m. nebuvo finansavimo, akivaizdu, kad be lėšų jokie statybos darbai (ir statybvietėje) negalėjo būti vykdomi.

79.       Rangos sutarties 4.2 papunktyje šalys susitarė, kad užsakovas privalo paskirti statinio statybos techninės priežiūros vadovą, kuris <...> vykdys darbų techninę priežiūrą. Statinio statybos techninės priežiūros funkcijai atlikti negali būti paskirtas rangovas, subrangovas ar rangovo personalas. Taip pat Rangos sutarties 5.6 papunktyje šalys sulygo, jog iki darbų pradžios rangovas privalo paskirti <...> statybos vadovą. Taigi, Rangos sutartyje įtvirtinta abipusė šalių pareiga skirti atsakingus asmenis: užsakovui – paskirti statybos techninės priežiūros (projekto) vadovą, o rangovui – statybos vadovą.

80.       Atsakovė paaiškino, kad užsakovė ir rangovas nebuvo paskyrę nurodytų specialistų (projekto ir statybos vadovų), būtinų statybos darbams vykdyti ir statybos pradžiai registruoti. Byloje nėra įrodymų, kad iki 2019 m. spalio 9 d. (darbų pradžios, jų stabdymo datos) ir rangovas buvo paskyręs statybos vadovą (CPK 178 straipsnis).

81.       Atsižvelgus į tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad užsakovė 2019 m. spalio 4 d. pagrįstai ir teisėtai nurodė rangovui sustabdyti visų darbų vykdymą (Rangos sutarties 6.6; 6.6.5 papunkčiai), nes 2019 m. projekto finansavimo nebuvo, 2020 m. iš pradžių buvo skirtas trūkstamas (nepakankamas 100 000 Eur) valstybės finansavimas, o vėliau lėšos perskirstytos ir 2020 m. valstybės finansavimas neskirtas. Be 2019 m. ir 2020 m. valstybės finansavimo darbai pagal Rangos sutartį negalėjo būti pradėti 2019 m. spalio 9 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija pagrįstai iki darbų pradžios (darbų stabdymo) 2019 m. spalio 9 d. nebuvo perdavusi rangovui statybvietės ir nepaskyrusi statybos techninės priežiūros vadovo. Rangos sutarties šalys suprato (negalėjo nesuprasti), kad be projekto valstybės finansavimo darbai nebus atliekami, todėl statybos darbų priežiūros specialistų skyrimas buvo netikslingas, kaip ir statybvietės perdavimas. Priešingu atveju, statybvietės perdavimas ir rangovo statybos darbų pradėjimas / atlikimas joje, kaip ir specialistų darbas, būtų neracionalus ir rizikingas, nes užsakovas neturėjo lėšų tokiems darbams  apmokėti. 

82.       Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, nes Mažeikių rajono savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai 2019 m. spalio 4 d. stabdė visų statybos darbų vykdymą, neperdavė rangovui statybvietės ir nepaskyrė statinio statybos techninės priežiūros vadovo. Ieškovė UAB „LitCon“ nepagrįstai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį CK 6.217 straipsnio bei Rangos sutarties 12.8.2 papunkčio pagrindu. Atitinkamai pagal Rangos sutarties               12.8 papunktį ieškovė neturi teisės atgauti darbų sustabdymo išlaidų ir statybvietės palikimo išlaidų, Sutarties galiojimo užtikrinimo pateikimo išlaidų kartu su bauda, prilygstančia        10 proc. (1 294 342,43 Eur) nutraukimo dieną neatliktos darbų dalies vertei. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 1 294 342,43 Eur dydžio netesybų (baudos) priteisimo pagal Rangos sutarties 12.8 papunktį.

83.       Pagal Rangos sutarties 6.6 papunktį rangovas (ieškovė) turi teisę į pagrįstai patirtų papildomų išlaidų apmokėjimą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės iš viso 383 288,87 Eur tiesioginių nuostolių: 348 772 Eur avanso, sumokėto tiekėjai UAB „Dikota“ bei                 34 516,87 Eur laidavimo draudimo mokėjimo.

84.       Byloje nustatyta, kad užsakovė 2019 m. gruodžio 6 d. rašte, be kita ko, paprašė rangovo pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Dikota“ pervesti (sumokėti) avansiniai mokėjimai yra skirti projektui (sporto ir pramogų centro statyba) pagal Rangos sutartį. Taip pat atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. Rangos sutarties nutraukimo pranešime paminėjo rangovo nuostolius. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ikiteisminių derybų metu bendravo su ieškove dėl jos nuostolių pagrindimo, bet tinkamo pagrindimo taip ir nesulaukė (nebuvo pateikti).

85.       Pagal bylos duomenis UAB „LitCon“ ir UAB „Dikota“ 2019 m. liepos 30 d. sudarė Medžiagų tiekimo ir montavimo bei 2019 m. rugpjūčio 1 d. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartis. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. bei 2019 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo (pervedė į banko sąskaitą) UAB „Dikota“ 348 772 Eur avansą už statybvietės įrengimą bei medžiagų tiekimą. Pažymėtina, kad mokėjimo pavedimuose nenurodyta, jog avansiniai mokėjimai įvykdyti pagal Medžiagų tiekimo ir montavimo ir (arba) Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartis. 

86.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos teisingos išvados, jog rangovas prisiėmė riziką dėl 348 772 Eur dydžio avansinio mokėjimo UAB „Dikota“. Pirma, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai teikiamų duomenų nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 9 ir 14 dienų avansinių mokėjimų atlikimo metu UAB „Dikota“ dirbo tik vienas darbuotojas (apdraustasis). Todėl yra akivaizdu, kad tokio didelio projekto statybvietės įrengimo bei medžiagų tiekimo nebūtų užtikrinęs vienas darbuotojas. Antra, avansiniai mokėjimai pervesti UAB „Dikota“ ieškovei nuo 2018 m. spalio 10 d. žinant, kad be finansavimo darbai negali būti vykdomi bei po 2019 m. rugpjūčio 5 d. užsakovo ir rangovo susitikimo, kuriame užsakovas informavo rangovą dėl projekto nefinansavimo, taip pat po 2019 m. rugpjūčio 7 d. rangovui pateikto užsakovo pasiūlymo svarstyti Rangos sutarties nutraukimo galimybes. Trečia, Medžiagų tiekimo ir montavimo sutarties 2.1 papunktyje UAB „LitCon“ ir UAB „Dikota“ susitarė, kad atveju, jeigu dėl užsakovo (UAB „LitCon“) priklausančių aplinkybių teikimas ir / ar montavimas ir / ar darbai nebus vykdomi, avansas nebus grąžinamas ir bus laikomas tiekėjo (UAB „Dikota“) pritaikytomis netesybomis. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį 5.2 papunktyje UAB „LitCon“ ir UAB „Dikota“ sulygo, jog išankstinis mokėjimas sumokamas iki tol, kol perduodama įranga ir pradedama nuoma, yra laikomas rankpinigiais, užtikrinančiais nuomininko įsipareigojimų įvykdymą; tuo atveju, jei nuomininkas neįvykdytų savo įsipareigojimų ir perimtų įrangos ir / ar nuoma neprasidėtų dėl nuomininko kaltės, nuomotojas turėtų teisę iš nuomininko reikalauti netesybų, kurių dydis atitiktų rankpinigių dydį. Ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad siekė iš UAB „Dikota“ susigrąžinti sumokėtus avansus pagal nepardėtas vykdyti Medžiagų tiekimo ir montavimo bei Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartis (CPK 178 straipsnis). Ketvirta, iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro nustatyta, jog UAB „Dikota“ bankroto procesas ne teismo tvarka vyko nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.; UAB „Dikota“ 2020 m. rugsėjo 9 d. išregistruota (likviduota bankrutavus). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Dikota“ bankroto ne teismo tvarka proceso metu nebuvo patenkintas kreditorės UAB „LitCon“ reikalavimas (sumokėtų avansinių sumų).  

87.       Rangos sutarties 3.4 papunktyje įtvirtinta Sutarties vertė 12 943 424,28 Eur; užtikrinimo suma – 15 proc. nuo Sutarties sumos 1 604 556,73 Eur; garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas – draudimo bendrovės išduotas Laidavimo draudimo raštas. Rangos sutarties 7.1 papunktyje įtvirtinta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo forma yra banko garantija, išduota banko arba laidavimas (laidavimo sutartis), išduotas draudimo bendrovės (CK 6,76 ir 6.77 straipsniai). 

88.       Byloje nustatyta, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau – ir draudikas) ir UAB „LitCon“ 2018 m. spalio 18 d. sudarė Laidavimo draudimo sutartį Nr. 710-451-82511, kurioje ieškovė įsipareigojo vykdyti įsipareigojimus pagal 2018 m. spalio 8 d. Rangos sutartį (galioja nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 17 d.). Už besąlyginį Rangos Sutarties atlikimo laidavimo draudimo raštą 1 604 556,73 Eur sumai (15 proc. nuo Sutarties sumos) išdavimą UAB „LitCon“ sumokėjo draudikui 34 516,87 Eur.

89.       Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai, kad UAB „LitCon“ buvo kreipęsis į draudiką dėl sumokėtos įmokos (34 516,87 Eur) sugrąžinimo dėl išnykusios galimybės įvykti draudžiamam įvykiui. Šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Todėl ieškinio reikalavimas dėl 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių pritesimo atmetamas kaip neįrodytas.

Dėl atsakovės vienašališko Rangos sutarties nutraukimo 

90.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad užsakovės (atsakovės) vienašališkas Rangos sutarties nutraukimas CK 6.219 straipsnio ir Rangos sutarties 12.11 papunkčio pagrindu yra neteisėtas.

91.       Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 12 d. paštu ir el. paštu 16.05 val. išsiuntė ieškovei 2019 m. gruodžio 11 d. Pranešimą Nr. R8-2.33-4530, kuriame nurodė, kad atsakovė negavo darbams, numatytiems Rangos sutartyje, reikalingo finansavimo bei ėmė aiškėti aplinkybės apie ieškovę: Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. birželio 17 d. įtraukė UAB „LitCon“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą, daugėjo blogų atsiliepimų apie ieškovės vykdytus projektus, ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, ji pradėjo sistemingai nevykdyti įsipareigojimų užsakovams, darbuotojų skaičius labai sumažėjo; ja nepasitikėjo jos pačios subrangovai (UAB „FIMA“ informavo atsakovę, kad netęs bendradarbiavimo su ieškove dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nepasitikėjimo ja). 

92.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčų, jog Rangos sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, ieškovei laimėjus perkančiosios organizacijos (atsakovės) vykdytą konkursą dėl projekto (sporto ir pramogų centro statybos Mažeikiuose), taip pat dėl Rangos sutarties kaip viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisėtumo / neteisėtumo, jos turinio atitikimo / neatitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui, be kita ko, Rangos sutarties sąlygų (pakeitimo, modifikavimo ir pan.). Be kita, ko nekeliamas atsakovės (perkančiosios organizacijos; užsakovo) veiksmų viešajame pirkime (konkurse) teisėtumo klausimas, dėl to jis šalims sukelia teisinius padarinius ne tik atitinkamos nuostatos (ne) taikymo aspektu, bet ir atskirai sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos valios taip elgtis reikšmės – tam tikros sąlygos svarbos sustiprinimu ar sumenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo    2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020). 

93.       Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų; rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Viešojo pirkimo sutartis, esant atitinkamoms įstatymuose nustatytoms sąlygoms, gali būti keičiama suderinant ir raštu įforminant abiejų jos šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020). 

94.       Šiuo atveju 2018 m. spalio 10 d. Susitarimas prie Rangos sutarties, kuriuo Rangos sutartis papildyta 12.11 papunkčiu, įformintas raštu laisva šalių valia po 2 dienų nuo 2018 m. spalio 8 d. Rangos sutarties sudarymo. Šalys (užsakovė ir rangovas) Susitarimo prie Rangos sutarties (jo sąlygų) nekvestionavo (iki arba po Susitarimo prie Rangos sutarties sudarymo nereiškė viena kitai pastabų, sąlygų koregavimų, nesutikimų, pretenzijų ir pan.). Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

95.       Susitarimo prie Rangos sutartyje nurodyta, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad: 1) šalys susitarė, kad užsakovas Sutarties vykdymą savo lėšomis finansuoja tik iš dalies, tuo tarpu likusios didžiosios dalies finansavimui gauti užsakovas teiks prašymą Kūno kultūros ir sporto departamentui dėl investicinio projekto „Mažeikių daugiafunkcinio sporto komplekso Pavenčių g. 36 / Sedos g. 55, Mažeikiuose sporto salės statyba“ įtraukimo į 2019 m. Valstybės investicijų programą, o į 2019 m. nepakliuvus teiks prašymą dėl finansavimo įtraukimo į 2020 m. programą (Susitarimo prie Rangos sutarties b punktas); 2) Neįtraukus projekto į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą ir neskyrus valstybės lėšų projekto vykdymui, Sutartis negalės būti vykdoma, kadangi užsakovas savo lėšomis negali finansuoti visų darbų atlikimo 9 (Susitarimo prie Rangos sutarties b punktas). 3) Nėra numatyti padariniai, susiję su valstybės finansavimo Sutarties vykdymui neskyrimu, įskaitant po Sutarties 1.4 (papunkčio) termino ar Sutarties vykdymo sustabdymo neskyrus finansavimo pabaigos (Susitarimo prie Rangos sutarties d punktas) susitarė papildyti Sutartį 12.11 papunkčiu: „ Užsakovas turi teisę nutraukti Sutartį, jei Sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad investicinis projektas „Mažeikių daugiafunkcinio sporto komplekso Pavenčių g. 36 / Sedos g. 55, Mažeikiuose sporto salės statyba“ nebuvo įtrauktas į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą arba yra kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad valstybės finansavimas Sutarties vykdymui nebus skirtas. Šalys aiškiai pareiškia, kad investicinio projekto neįtraukus į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą ir užsakovui pasinaudojus Sutarties 1.4 papunktyje numatytu termino darbų pradžiai atidėjimu ar ir Sutarties vykdymo sustabdymu pagal Sutarties 6.6 papunktį, pasibaigus šiems terminams ir nesant Sutarties vykdymui paskirto finansavimo (investicinis projektas nėra ar nenumatomas įtraukti į Valstybės investicijų programą), užsakovė nepraranda savo teisės pagal šį punktą nutraukti Sutartį. Užsakovė apie Sutarties nutraukimą šiuo pagrindu rangovą raštu įspėja prieš 2 mėn. iki Sutarties nutraukimo dienos. Tokiu Sutarties nutraukimo atveju, šalys susitaria, kad rangovas atlieka darbus, kurių atlikimą užsakovas finansuoja savo lėšomis, tuo tarpu likę darbai (kurių atlikimui turėjo būti gautas valstybės finansavimas) nėra atliekami. Rangovui yra apmokama tik už faktiškai atliktus bei užsakovo priimtus darbus, tuo tarpu abi šalys atsisako reikalavimų dėl bet kokių nuostolių, susijusių su Sutarties nutraukimu šio punkto pagrindu, atlyginimo“. 

96.       Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

97.       CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje).

98.       Viešųjų pirkimų būdu sudarytos statybos rangos sąlygos turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, sutartį aiškinti atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m,. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021). 

99.       CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

100.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Susitarimo prie Rangos sutarties (b, c punktai) turinys – užsakovė projektą finansuoja tik iš dalies, didžiąją dali projekto finansuoja valstybė; užsakovė savo lėšomis negali finansuoti viso darbų atlikimo; neįtraukus projekto į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą ir neskyrus lėšų projekto vykdymui, Sutartis negalės būti vykdoma, – susijęs su Rangos sutarties 1.4 papunkčio sąlyga dėl darbų pradėjimo nuo rangovo sužinojimo apie užsakovui skirtą projekto finansavimą, taip pat su Rangos sutarties 6.6 ir 6.6.5 papunkčių sąlygomis dėl užsakovo teisės stabdyti darbų vykdymą dėl po Rangos sutarties sudarymo pasikeitusių aplinkybių ir dėl sustabdyto finansavimo arba trūkstamo finansavimo. Darbai pagal Rangos sutartį galėjo būti atliekami gavus valstybės ir savivaldybės (užsakovo) proporcingą (70 / 30 proc.) finansavimą. Susitarimo sudarymo metu BUAB „LitCon“ žinojo (suprato) Rangos sutarties 1.4; 6.6 ir 6.6.5 papunkčių (sąlygas) turinį. Nors Susitarimo prie Sutarties tekstą parengė atsakovė ir dėl šio Susitarimo sudarymo tarp šalių nebuvo derybų ir diskusijų, tačiau pažymėtini šie aspektai: pirma, šalys neginčija Susitarimo prie Rangos sutarties 12.11 papunkčio teisėtumo ir antra, Rangos sutarties 1.4, 6.6 ir 6.6.5 papunkčiai yra pakankamai aiškūs ir tikslūs tiek, jog deramai informuotas ir rūpestingas ūkio subjektas (ieškovė) galėjo iš anksto, prieš sudarydamas viešojo pirkimo Rangos sutartį ir rašytinį Susitarimą prie Rangos sutarties, suprasti, jog projektui neskyrus vieno arba abiejų finansavimo šaltinių, visi statybos darbai negalės būti vykdomi, Rangos sutartis praras savo tikslą, todėl išreikia savo valią dėl galimybės nutraukti Rangos sutartį (Susitarimo prie Rangos sutarties c punktas). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis).

101.       Nagrinėjamu atveju šalys Susitarimo prie Rangos sutarties c punkte ir 12.11 papunktyje įtvirtino susitarimą dėl Rangos sutarties nutraukimo, jeigu Sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad investicinis projektas nebuvo įtrauktas į 2019 m. ir 2020 m. Valstybės investicijų programą arba yra kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad valstybės finansavimas Sutarties vykdymui nebus skirtas. Kaip ne kartą minėta, 2019 m ir 2020 m. valstybės finansavimas projektui vykdyti neskirtas bei 2019 m. ir 2020 m. Mažeikių rajono savivaldybė nepriėmė sprendimo skolintis lėšų sporto ir pramogų centro statybai (nes finansiniai rodikliai neužtikrino tokių galimybių), todėl rangovas negalėjo reikalauti užsakovo to, ko jis (atsakovė) neturėjo, t. y. finansuoti parengiamuosius statybos darbus. Užsakovas 2019 m. spalio 4 d. pagrįstai sustabdė visų darbų vykdymą ir išsiaiškinęs aplinkybes dėl valstybės finansavimo neskyrimo, pagrįstai ir teisėtai Rangos sutartį vienašališkai nutraukė. Priešingu atveju, teismui pripažinimas, kad užsakovas savo lėšomis nuo 2019 m. spalio 9 d. (darbų pradžios) turėjo finansuoti dalį (parengiamųjų) rangovo darbų, kai 2019 m. ir 2020 m. projekto finansavimo užsakovas neturėjo ir dėl to (be finansavimo) visi darbai negalėjo būti atliekami, prieštarautų viešajai tvarkai, VPĮ              17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintai imperatyviai nuostatai, numatančiai pareigą racionaliai naudoti darbams įsigyti skirtas lėšas bei savivaldybės kaip viešojo juridinio asmens veiklos tikslams. Šiuo atveju atsakovė įvykdė Susitarimo prie Rangos sutarties      12.11 papunkčio sąlygas ir pagrįstai pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti Rangos sutartį dėl projektui 2019 m. ir 2020 m. neskirto finansavimo.  

102.        Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad UAB „LitCon“ restruktūrizavimo procesas vyko laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2623-392/2019 priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „LitCon“) iki 2020 m. gruodžio     30 d. (įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.B2-30-258/2020, kuria UAB „LitCon“ restruktūrizavimo byla nutraukta). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-699-934/2022 iškelta nemokumo byla UAB „LitCon“ (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d.).

103.        Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad domėjosi ieškovės finansine padėtimi savarankiškai, nes ieškovė savo finansinės padėties neatskleidė bei neinformavo užsakovo apie restruktūrizavimo bylą. Taip pat atsakovė viešai skelbiamos informacijos sužinojo, kad ieškovė 2019 m. birželio 17 d. buvo įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos nepatikimų tiekėjų sąrašą, o užsakovės Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, AB „Smiltynės perkėla“ vienašališkai nutraukė sutartis su rangove UAB „LitCon“ bei subrangovė UAB „FIMA“ nutraukė su ieškove bendradarbiavimą dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Todėl atsakovė pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad ieškovė galimai nepajėgi didelį ir brangų projektą įgyvendinti ir tai nurodė rangovui 2019 m. rugpjūčio 26 d. rašte.  

104.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors rangovas buvo pateikęs atsakovui Rangos sutarties atlikimo laidavimo draudimo raštą 1 604 556,73 Eur sumai, tačiau UAB „LitCon“ nuo 2019 m. pradžios jau turėjo laikinų finansinių sunkumų, dėl to buvo restruktūrizuojama iki 2020 m. gruodžio 30 d. ir jos mokumas neatkurtas (nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. bankrutavusi). Rangovas neteikė užsakovui duomenų apie savo finansinę padėtį, pajėgumą projektą vykdyti. Mažeikių rajono savivaldybės administracija neturėjo galimybės iš patikimų (oficialių, viešų) šaltinių sužinoti 2018 m. ir 2019 m. UAB „LitCon“ finansinę padėtį, nes valstybės įmonė „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui yra pateikti tik 2009–        2017 metų UAB „LitCon“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai (CPK                 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovė paaiškina, kad žinojo apie ieškovės įsipareigojimų nevykdymą kitiems užsakovams, darbuotojų mažėjimą, 37 užvestas ir neužbaigtas vykdomąsias bylas, įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bendradarbiavimo nutraukimą su subrangovu, kurio pajėgumais ieškovė rėmėsi pasiūlymo pateikimo metu (t. y. vykdant Rangos sutartį subrangovės UAB „FIMA“ ištekliai nebūtų prieinami) ir kt.

105.       Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Rangos sutartį ir CK 6.219 straipsnio pagrindu. 2019 m. pabaigoje (2019 m. gruodžio 12 d. pranešimo dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo metu) užsakovas galėjo būti nusprendęs, jog dėl paaiškėjusių aplinkybių (rangovas turėjo laikinų finansinių sunkumų (nebuvo pajėgus vykdyti įsipareigojimus darbuotojams, kreditoriams, subrangovams, mokėti privalomuosius mokesčius ir pan.), dėl to buvo restruktūrizuojamas; buvo įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir kiti užsakovai su ieškove nutraukinėjo statybos rangos teisinius santykius) galėjo numanyti, kad UAB „LitCon“ pažeis Rangos sutartį iš esmės – nepastatys didelio sporto ir pramogų centro. Vėlesnis rangovo bankrutavimo faktas patvirtina užsakovo vienašališko Rangos sutarties nutraukimo CK 6.219 straipsnio pagrindu teisėtumą. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

106.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

107.       Ieškinys netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei BUAB „LitCon“ bei tretiesiems asmenims, nepareiškusiem savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB „Lensora“ ir UAB „VALIDUS ENERGIJA“ neatlyginamos.

108.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK                  98 straipsnio 2 dalis).

109.       Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

110.       Šiuo atveju ginčo sudėtingumas nevertinamas kaip išimtinis, todėl savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį bei priteisti atsakovei 37 591,73 Eur (26 781,31 Eur pagal 2021 m. kovo 30 d. prašymą + 10 810,42 Eur pagal 2021 m. balandžio 28 d. prašymą) bylinėjimosi (atstovavimo) pirmosios instancijos teisme išlaidų.

111.       Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme 2021 m. kovo 30 d. gautas atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos detalizuotas prašymas dėl 26 781,31 Eur  advokatų pagalbos išlaidų priteisimo iš ieškovės UAB „LitCon“. Prie šio prašymo pridėtos PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Toliau pasisakytina dėl atsakovės prašymo lentelėje nurodytų (detalizuotų) bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžių.

112.       6 813,29 Eur suma sumokėta atsakovės advokatui už bylos analizę, atsiliepimo į ieškinį bei prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimus yra grindžiama 2020 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimu. Bylos analizė yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies (ieškovės) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Pagal Rekomendacijų    8.2 papunktį maksimai atlygintina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro                 3 452,50 Eur  (1 381 Eur × 2,5), o už prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo 138,10 Eur     (1 381 Eur × 0,1) (Rekomendacijų 8.17 papunktis). Taigi, atsižvelgus į Rekomendacijas, atsakovės patirta 6 813,29 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (už bylos analizę, atsiliepimo į ieškinį bei prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimus) mažintina iki 3 590,60 Eur (3 452,50 Eur + 138,10 Eur).

113.       2 298,52 Eur suma sumokėta atsakovės advokatui už prašymo dėl teismo meditacijos skyrimo analizavimą, nuomonės dėl ginčo perdavimo spręsti mediacijos būdu rengimą bei procesą mediacijos paskyrimo klausimu. Šios atsakovės patirtos išlaidos grindžiamos     2020 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita faktūra bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus    2020 m. lapkričio 27 d. mokėjimo pavedimu. Teismų praktikoje susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą (2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo analizė), rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, t. y. už 2020 m. spalio 15 d. nuomonės dėl mediacijos parengimą maksimali advokatui atlygintina suma sudaro 139,85 Eur (1 398,50 Eur × 0,1). Todėl atsakovės patirta 2 298,52 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (už prašymo dėl teismo meditacijos skyrimo analizavimą bei nuomonės dėl ginčo perdavimo spręsti mediacijos būdu rengimą) mažinama iki 139,85 Eur. 

114.       4 788,31 Eur suma sumokėta atsakovės advokatui už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. gruodžio 1, 9 ir 21 dienų mediacijos susitikimuose, trečiojo asmens prašymo dėl įtraukimo į bylą analizę bei ieškovės pasiūlymo dėl taikos derybų analizę. Šios atsakovės patirtos išlaidos grindžiamos 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimu. Kaip jau nurodyta, atskirai išlaidos už susipažinimą su kitos šalies dokumentu (trečiojo asmens prašymu dėl įtraukimo į bylą) ir dokumentų (pasiūlymo dėl taikos derybų) analizę atskirai nepritesiamos nepriteisiamos. Tačiau negalima nepripažinti, kad atsakovė nepatyrė išlaidų už atstovavimą mediacijos procese, dėl to buvo reikalingos tam tikros advokato darbo ir laiko sąnaudos. Pasirengimo atstovauti teismo posėdyje išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016), taigi, pagal analogiją, nepriteisiamos ir išlaidos už pasirengimą meditacijos susirinkimams. Nei prašyme pateiktoje lentelėje, nei sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta kiek laiko buvo atstovaujama atsakovei 2020 m. gruodžio 1, 9 ir 21 dienų mediacijos susitikimuose. Todėl atsakovei priteisiama už atstovavimą trijuose meditacijos susirinkimuose po vieną valandą, iš viso 419,55 Eur (1 398,50 Eur × 0,1 = 139,85 Eur × 3 val.) išlaidų. Nurodytų argumentų pagrindu atsakovės patirta 4 788,31 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. gruodžio 1, 9 ir 21 dienų mediacijos susitikimuose) mažintina iki 419,55 Eur.

115.       9 729,44 Eur suma sumokėta atsakovės advokatui už nuomonės dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio datos skyrimo paruošimus; prašymo dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos parengimą; atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl įrodymų priėmimo ir posėdžio atidėjimo parengimą; pasirengimą bei atstovavimą     2021 m. vasario 12 parengiamajame teismo posėdyje; pasirengimą 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdžiui. Šios išlaidos grindžiamos 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2021 m. vasario 26 d. mokėjimo pavedimu. Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, t. y. už nuomonės dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio datos skyrimo parengimus maksimali advokatui atlygintina suma sudaro iš viso 290,96 Eur (1 454,80 Eur × 0,1 = 145,48 Eur × 2 proc. dok. (nuomonė ir prašymas). Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl įrodymų priėmimo parengimą maksimali atlygintina suma sudaro 581,92 Eur (1 454,80 Eur ×0,4). Už atstovavimą 2021 m. vasario 12 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 20 min. (nuo 10.03 val. iki 10.23 val.) maksimali atlygintina atstovavimo atsakovei suma sudaro 48,49 Eur  (suapvalinus iki 30 m.) (1 454,80 Eur × 0,1 = 145,48 Eur už vieną teismo posėdžio valandą) (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 punktas). Atskirai nepriteisiamos pasirengimo atstovauti 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi, atsakovės patirta 9 729,44 Eur  bylinėjimosi išlaidų suma (už nuomonės dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio datos skyrimo, atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl įrodymų priėmimo parengimus bei atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje) mažinama iki 921,37 Eur (290,96 Eur + 581,92 Eur + 48,49 Eur).

116.       3 151,75 Eur suma sumokėta atsakovės advokatui už atstovavimą 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje ir pasirengimą 2021 m. kovo 30 d. teismo posėdžiui. Šios išlaidos grindžiamos 2021 m. kovo 30 d. sąskaita faktūra ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2021 m. kovo   30 d. lėšų pavedimo nurodymu. 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdis truko 48 min. (nuo       10.03 val. iki 10.51 val.), todėl maksimali atlygintina atsakovei atstovavimo išlaidų suma sudaro 145,48 Eur (laikoma kaip valanda) (1 454,80 Eur × 0,1) (Rekomendacijų               8.19 papunktis, 9 punktas). Atskirai nepriteisiamos pasirengimo atstovauti 2021 m. kovo     30 d. teismo posėdyje išlaidos. Teisėjų kolegija sumažina atsakovei priteistiną sumą nuo 3 151,75 Eur  iki 145,48 Eur už atstovavimą 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje.

117.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal atsakovės 2021 m. kovo 30 d. prašymą iš ieškovės UAB „LitCon“ priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro iš viso 5 216,85 Eur        (3 590,60 Eur + 139,85 Eur + 419,55 Eur + 921,37 Eur + 145,48 Eur).

118.       Taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme 2021 m. balandžio 28 d. gautas atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymas priteisti (papildomai) iš ieškovės  10 810,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Toliau pasisakytina dėl atsakovės prašymo lentelėje nurodytų (detalizuotų) bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžių.

119.       2 432,10 Eur suma sumokėta atsakovės advokatui už atstovavimą 2021 m. kovo 30 d. teismo posėdyje, teismo įpareigojimų teisinį vertinimą bei aptarimą su klientu, grindžiama 2021 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. mokėjimo pavedimu. Teisėjų kolegija atstovavimo atstovavimas 2021 m. kovo 30 d. teismo posėdyje išlaidų atlyginimo požiūriu teismo įpareigojimų teisinį vertinimas bei aptarimą su klientu yra vertina kaip vieną paslaugą. 2021 m. kovo 30 d. teismo posėdžio trukmė 6.15 val. (nuo 10.03 val. iki 16.18 val.). Atsakovei atlygintina maksimali atstovavimo išlaidų suma sudaro 914,52 Eur (1 524,20 Eur × 0,1 = 152,42 Eur × 6 val. ) (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 punktas). Todėl 2 432,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 914,52 Eur.

120.       8 033,55 Eur suma sumokėta atsakovės advokatui už: prašymo dėl įrodymų apie išsiuntimo datas parengimą, baigiamosios kalbos paruošimą, prašymo dėl naujų įrodymų parengimą, komunikaciją apie byla klausimais, klausimų liudytojams paruošimą, prašymo dėl įrodymų priėmimo analizę ir vertinimą, pasirengimą 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžiui bei klausimų liudytojams parengimą, nuotolinį susitikimą dėl teismo posėdžio ir pasirengimą 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžiui, prašymo dėl dalyvavimo teismo posėdyje parengimą, pasirengimą 2021 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžiui ir nuomonės dėl įrodymų priėmimo ir pridėjimo prie bylos paruošimą. Nurodytos išlaidos grindžiamos 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita faktūra ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimu. Teisėjų kolegija pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažįsta: baigiamosios kalbos, prašymo dėl įrodymų, klausimų liudytojams parengimo, prašymo dėl dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas. Dėl kitų išlaidų – dėl patarimų, komunikacijos, pasirengimo teismo posėdžiams ir susitikimo, kaip atskirai priteisiamų, nepasisako. Maksimali atlygintina atsakovei išlaidų už baigiamųjų kalbų paruošimą suma yra 609,68 Eur (1 524,20 Eur × 0,4) (Rekomendacijų 8.16 papunktis); už tris prašymus dėl įrodymų priėmimo – 457,26 Eur (1 524,20 Eur × 0,1 = 152,42 Eur × 3 prašymai) Rekomendacijų 8.17 papunktis) bei už du prašymus, susijusius su klausimais liudytojams 304,84 Eur (1 524,20 Eur × 0,1 = 152,42 Eur × 2 prašymai) (Rekomendacijų                    8.20 papunktis). Taigi, atsakovės patirta 8 033,55 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki     1 371,78 Eur (609,68 Eur + 457,26 Eur +304,84 Eur).

121.       344,77 Eur išlaidų suma atsakovės patirta už advokato 2021 m. balandžio 27 d. kelionę Vilnius–Šiauliai į teismo posėdį. Šios išlaidos grindžiamos 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita faktūra bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimu. Atsakovo atstovai nepateikė kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-798/2019 ir kt.). Autobusų bilieto Vilnius–Šiauliai (187 km) kaina 21,60 Eur. Todėl 344,77 Eur išlaidų už advokato 2021 m. balandžio 27 d. kelionę Vilnius–Šiauliai į teismo posėdį mažinama iki 21,60 Eur.

122.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal atsakovės 2021 m. balandžio 28 d. prašymą iš ieškovės UAB „LitCon“ priteistina papildoma bylinėjimosi išlaidų suma sudaro iš viso         2 307,90 Eur (914,52 Eur + 1 371,78 Eur + 21,60 Eur).

123.       Teisėjų kolegija atsižvelgusi į Rekomendacijas, sprendžia priteisti iš ieškovės BUAB „LitCon“ administravimui skirtų lėšų atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai 7 524,75 Eur (5 216,85 Eur pagal 2021 m. kovo 30 d. prašymą +       2 307,90 Eur pagal 2021 m. balandžio 28 d. prašymą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

124.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

125.       Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, o atsakovės – tenkintas, todėl ieškovei ir tretiesiems asmenis, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB „Lensora“ ir UAB „VALIDUS ENERGIJA“ neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

126.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nepagrįstai teigia, kad ieškovė savo apeliacinio skundo pateikimo metu nebuvo nei restruktūrizuojama, nei bankrutuojanti, dėl to pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą neatitinka juridinio asmens statuso, kuris gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą mokėjimo. UAB „LitCon“ nemokumo (bankroto) byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės  27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1963-934/2021, o BUAB „LitCon“ apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teisme  civilinėje byloje e2-194-883/2021 registruotas 2021 m. birželio 1 d. Taigi, ieškovė, kuriai iškelta bankroto byla, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šioje byloje paduotą apeliacinį skundą.

127.       Atsakovė sumokėjo 3 887 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Tai patvirtina Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2021m. birželio 16 d. lėšų pervedimo nurodymas. Ši išlaidų suma (3 887 Eur) priteisiama atsakovei iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

128.       Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. gavo atsakovės prašymą priteisti    9 305,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Toliau pasisakytina dėl atsakovės prašymo lentelėje nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžių.

129.       Byloje nustatyta, kad 6 053,51 Eur suma sumokėta atsakovės advokatui už apeliacinio skundo parengimą, teismo sprendimo analizė ir teisinį vertinimą (2.5 val.), susitikimą ir konsultacijas (3 val.) atsakovės atstovams dėl apeliacinio skundo argumentų ir strategijos. Šios išlaidos grindžiamos 2021 m. birželio 23 d. PVM sąskaita faktūra bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo pavedimu. Susipažinimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei jo analizė, teisinis įvertinimas (2.5 val.) ir konsultacijos (3 val.) yra sudedamoji apeliacinio skundo paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos. Maksimali atlygintina atsakovei suma už apeliacinio skundo parengimą sudaro 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 8.9 papunktis). Todėl atsakovei priteistina išlaidų už apeliacinio skundo parengimą suma mažinama nuo 6 053,51 Eur  iki 3 810,50 Eur.

130.        3 252,48 Eur suma sumokėta atsakovės advokatui už ieškovės apeliacinio skundo analizę, konsultacijas kliento atstovams (2 val.) bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos grindžiamos 2021 m. birželio 23 d. PVM sąskaita faktūra bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2021 m. liepos 2 d. mokėjimo pavedimu. Ieškovės apeliacinio skundo analizė ir kliento (atsakovės) konsultacijos (2 val.) yra sudedamoji atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos. Maksimali atlygintina atsakovei suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 972,62Eur (1 517,40 Eur × 1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Taigi, atsakovei priteistina išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą suma mažinama nuo 3 252,48 Eur  iki 1 972,62Eur.

131.       Teisėjų kolegija atsižvelgusi į Rekomendacijas, sprendžia priteisti iš ieškovės BUAB „LitCon“ administravimui skirtų lėšų atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai iš viso  9 670,12 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų (3 887 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą + 3 810,50 Eur apeliacinio skundo parengimo + 1 972,62 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

132.       Sudėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisiamas išlaidas, darytina išvada priteisti iš ieškovės BUAB „LitCon“ administravimui skirtų lėšų atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai iš viso 17 194,87 Eur (7 524,75 Eur + 9 670,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

133.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos įrodymų, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Šiame sprendime išdėstytų motyvų pagrindu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimas dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą dalyje, kurioje priteista ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei UAB „LitCon“ iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių, 353 786 Eur baudos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (388 302,87 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

                 Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atmesti. 

        Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (juridinio asmens kodas 123228761) administravimui skirtų lėšų atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 167371234) 17 194,87 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                             Danguolė Martinavičienė                                 

                                                                      Antanas Rudzinskas

                                                                      Alma Urbanavičienė