Civilinė byla Nr. e2S-1493-638/2019

  Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01972-2019-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3;   

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. S. paslaugų įmonės atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4995-329/2019 pagal ieškovės S. S. paslaugų įmonės ieškinį atsakovui E. V. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. DGKS-2752 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ieškinio  esmė

1.       Ieškovė ieškinyje prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. DGKS-2752, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi nustatė ieškovei S. S. paslaugų įmonei 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pateiktas procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3.       Teismas nurodė, kad sutinkamai su CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatytu, ieškinyje turi būti nurodyta ieškinio suma. Šiuo atveju ieškovė nurodo nesutinkanti su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu, tačiau nenurodo ieškinio sumos. Kiekvienas ieškinys apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė, pareiškusi reikalavimą elektroninėmis ryšių priemonėmis dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. DGKS-2752 panaikinimo, turėtų sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 7 dalyje nustatytą žyminį mokestį bei pateikti mokėjimo nurodymą, patvirtinantį šią aplinkybę.

                                     III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskirajame skunde ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti teismui spręsti iš naujo. Netekinus apelianto atskirojo skundo, nustatyti naują terminą teismo nutarties įvykdymui. Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neįvertino, kad materialinis pagrindas yra įvardintas – darbo ginčo komisijos priimtu sprendimu atsakovui priteista darbo užmokesčio suma, todėl reikalavimas nutartimi nurodyti ieškinio sumą teismo įvardintas nepagrįstai. Apeliantas taip pat mano, kad ginčo atveju nepagrįstai reikalaujama vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu sumokėti žyminį mokestį. Ginčo atveju turi būti taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įvertinus, kad ginčas ikiteismine tvarka buvo iniciuotas atsakovo ir teisme būtent atsakovo pareiškimo pagrindu ginčo nagrinėjimas tęsiamas, ieškovui pateikus ieškinį, pagrindo nutartimi reikalauti ieškovą sumokėti žyminį mokestį nėra. Apelianto vertinimu, pareiga mokėti žyminį mokestį kiltų tik tuo atveju, jeigu jis būtų ginčo dėl teisės iniciatoriumi ir jo reikalavimai būtų nukreipti į darbuotoją/buvusį darbuotoją reiškiant jam materialinio pobūdžio reikalavimus, pvz. atlyginti padarytą žalą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

7.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Ši tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Ieškovas turi pareigą tiksliai ir konkrečiai suformuluoti teismui teikiamo procesinio dokumento pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą, nes tai leidžia ne tik teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšminga ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nuo procesinio dokumento dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų turinys, byloje nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

8.       Skundžiama nutartimi ieškovė buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas teismui teikiamas ieškinys turi būti apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. CPK 83 straipsnis nenumato galimybės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleisti darbdavį, kuris pripažintinas ekonomiškai stipresne darbo teisinių santykių šalimi, turinčia palankesnes sąlygas ginti savo interesus teisme.

9.       Apeliacinės instancijos teismas skundo argumentus, kad pareiga mokėti žyminį mokestį kiltų tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų ginčo dėl teisės iniciatorė ir jos reikalavimai būtų nukreipti į darbuotoją, pripažįsta nepagrįstais.

10.       Vadovaujantis DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalimis, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, teismas nagrinėja ginčą iš esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Kartu pažymėtina, kad ieškovė darbo ginčo nagrinėjimą teisme iniciavo nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriame konstatuota ieškovės kaip darbdavio turtinė prievolė atsakovo atžvilgiu. Ieškovė siekia tokią prievolę nuginčyti, t. y. iš esmės prašo teismo nustatyti, kad ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi, jog atsakovas neturi reikalavimo teisės į konkrečią Darbo ginčų komisijai pareikštame reikalavime nurodytą sumą, kurią Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš ieškovės. Toks teismui teikiamo ieškinio reikalavimas pripažintinas turtiniu, už jį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 dalyje nustatyta tvarka.

11.       Žyminio mokesčio apskaičiavimui yra svarbu, kad ieškinyje būtų nurodyta reiškiamo turtinio reikalavimo suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tiek ieškovės argumentas, kad ginčo suma yra aiški, tiek ir aplinkybė, jog ieškovė ieškinyje nurodė konkrečią Darbo ginčų komisijos priteistą sumą (4 255,01 Eur darbo užmokestis), aptariamą trūkumą leidžia vertinti kaip formalų, nesukuriantį savarankiško pagrindo atsisakyti ieškinį priimti. Tačiau teismui nustačius esminį trūkumą, kliudantį priimti ieškinį (nesumokėtą žyminį mokestį), papildomai nustatytas formalus ieškinio trūkumas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis skundžiamos nutarties neteisėtumą.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, todėl ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

13.       Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta, ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.       Įvertinus tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovei nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas, ieškovei nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei S. S. paslaugų įmonei terminą iki 2019 m. spalio 1 d. pašalinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                      Diana Labokaitė