Civilinė byla Nr. e2A-152-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00659-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.18.3; 3.1.7.6

                                                                (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. C. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, T. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NK Statyba“ dėl permokos ir nuostolių atlyginimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NK statyba“ priešieškinį ieškovei K. C. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. V. ir T. C..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė K. C. (toliau – ir ieškovė, apeliantė, užsakovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NK Statyba“ (toliau – ir atsakovė, rangovė) 101 873,98 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 19/11-28 (toliau – ir rangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo savo medžiagomis, įrankiais, darbo jėga pastatyti pagalbinio ūkio pastatą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), už 112 644,83 Eur kainą. Ieškovė už atliktus darbus sumokėjo 98 224,50 Eur (63 624,50 Eur – mokėjimo nurodymais, 34 600 Eur – grynaisiais pinigais).

3.       Kai atsakovė pateikė atliktų darbų aktus, paaiškėjo, kad darbai atlikti už didesnę kainą nei buvo sutarta, be to, didelė darbų dalis buvo atlikta su defektais; iš viso darbų (įskaičius ir darbus su defektais) atsakovė yra atlikusi už 72 017,63 Eur. Kadangi atsakovė atsisakė pašalinti defektus, ieškovė kreipėsi į UAB „Įrąža“, kuri 2020 m. gegužės 29 d. parengė ekspertinę išvadą dėl nustatytų statybos darbų defektų, su šia išvada atsakovė supažindinta 2020 m. birželio mėn.

4.       Atsakovė 2020 m. liepos 28 d. informavo ieškovę, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartį, nes ji nepriėmė rangovės 2020 m. kovo mėn. atliktų darbų už padidintą 149 000 Eur kainą. Ieškovės įsitikinimu, nuo 2019 m. gruodžio mėn. papildomi darbai pastate nebuvo atlikti. Tokius atsakovės veiksmus ieškovė įvertino kaip siekį išvengti rangos sutarties tinkamo vykdymo, šiurkščiai pažeidžiant sutarties vykdymo principus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnyje, taip tiesiogiai pažeidžiant ir CK 6.653 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad tuo atveju, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti.

5.       Ieškovės teigimu, pagal rangos sutartį atsakovė yra gavusi iš viso 98 224,50 Eur (34 600 Eur – grynaisiais pinigais ir 63 624,50 Eur – mokėjimo nurodymais į atsakovės banko sąskaitą), todėl, įvertinus tai, kad iki rangos sutarties vienašalio nutraukimo atsakovė darbų su defektais yra atlikusi už 72 017,63 Eur, ji turi grąžinti ieškovei 26 206,87 Eur permoką.

6.       Be to, ieškovė ir UAB „Riktinga“ 2021 m. spalio 27 d. sudarė rangos sutartį dėl statinio remonto darbų. UAB „Riktinga“ apskaičiavo, kad atsakovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo reali vertė su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) yra 75 667,11 Eur. Dėl atsakovės atliktų statybos darbų defektų ieškovė patirs mažiausiai 75 667,11 Eur tiesioginių nuostolių, kurie priteistini iš atsakovės.

7.       Atsakovė UAB „NK statyba“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: (1) pripažinti, kad atsakovė atliko darbų už 126 064,55 Eur su PVM; (2) iš ieškovės atsakovei priteisti 15 996,08 Eur be PVM skolą už atliktus darbus; (3) įpareigoti atsakovę per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti teismo eksperto Tauro Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 21 d. teismo ekspertizės akte, lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nurodytus defektus; (4) iš ieškovės atsakovei priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nurodė, kad atsakovė 2020 m. liepos 28 d. pranešimu, vadovaudamasi rangos sutarties 10.3 papunktyje numatytu pagrindu (užsakovė daugiau kaip 20 darbo dienų nepriima darbų be pateisinamos priežasties), vienašališkai nutraukė rangos sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovės atliktas vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ieškovė ir trečiasis asmuo T. C. nuo 2020 m. kovo 2 d. neorganizavo atliktų darbų priėmimo.

9.       Iki 2020 m. kovo mėn. pradžios atsakovė faktiškai atliko darbų už 126 064,55 Eur su PVM. Darbų kaina padidėjo dėl techniniame darbo projekte pasikeitusių darbų kiekių, to iki rangos sutarties sudarymo atsakovė negalėjo numatyti, todėl jos reikalavimas, kad ieškovė sumokėtų už visus faktiškai atliktus darbus, yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.204 straipsnis, 6.685 straipsnio 2 dalis). Šalys buvo sutarusios dėl 93 094,90 Eur be PVM fiksuotos darbų kainos, tačiau, ieškovei ir jos sutuoktiniui prašant pirkti brangesnes medžiagas, taip pat gavus techninio projekto dalis, paaiškėjo, kad darbų kaina padidėjo iki 123 595,30 Eur be PVM, t. y. 30 500,40 Eur be PVM . Dėl to atsakovė pareiškė reikalavimą pripažinti, kad yra atlikusi darbų už 126 064,55 Eur su PVM.

10.       Kadangi atsakovės atlikti darbai, kurių kaina – 126 064,55 Eur su PVM, ieškovei neorganizavus atliktų darbų priėmimo, jai yra perduoti atsakovės vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė atsiskaitytų už atliktus darbus. Šalys savo veiksmais ir elgesiu pakeitė rangos sutarties 4.2 papunkčio sąlygą, todėl laikytina, kad atsakovė įrodė, jog ji turi teisę į padidėjusią atliktų darbų kainą, nes tam pritarė ieškovė ir jos sutuoktinis T. C.. Ieškovė atsakovei už atliktus darbus yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, todėl skola yra 15 996,08 Eur be PVM (104 185,58 Eur – 88 189,50 Eur).

11.       Atsakovė nurodė, kad nustatytus darbų defektus pašalinti galėjo ji, o ne pati ieškovė, nes taip šalys susitarė rangos sutarties 5.4 papunktyje. Be to, ieškovės reikalaujama rangos darbų trūkumų šalinimo kaina yra per didelė. Dėl to atsakovė, remdamasi rangos sutarties 5.4 papunkčiu, pareiškė trečiąjį priešieškinio reikalavimą.

12.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies: įskaitęs šalių priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteisė 2 558,20 Eur nuostolių atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. papildomu sprendimu atsakovei iš ieškovės priteisė 309,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės K. C. ir trečiojo asmens T. C. apeliacinį skundą, 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-45-910/2023 panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškovės K. C. ieškinio reikalavimai dėl permokos grąžinimo ir atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, atsakovės UAB „NK statyba“ priešieškinio reikalavimas dėl skolos už faktiškai atliktus darbus priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų; likusią Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14.       Atsakovė 2023 m. spalio 5 d. pareiškimu sumažino priešieškinio reikalavimą nuo 15 996,08 Eur iki 4 905,40 Eur (be PVM) ir prašė priteisti iš ieškovės 4 905,40 Eur skolą. Pareiškime nurodė, kad nors atsakovė atliko darbų už 104 185,58 Eur be PVM (126 064,55 Eur su PVM), tačiau kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarties 86 punkte, ji gali reikalauti ne daugiau kaip 93 094,90 Eur be PVM (112 644,83 Eur su PVM), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 4 905,40 Eur skola (93 094,90 Eur – 88 189,50 Eur = 4 905,40 Eur).

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

15.       Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė bei priteisė ieškovei iš atsakovės 3 534,58 Eur permoką ir 13 024,44 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 7 216,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovės priteisė 29,09 Eur, o iš atsakovės – 40,38 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

16.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą pakartotinai byloje liko neišspręstas ieškovės ginčas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės permokėtus 26 206,87 Eur (98 224,50 Eur – 72 017,63 Eur) už neatliktus darbus ir atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti 4 905,40 Eur (93 094,90 Eur – 88 189,50 Eur) skolą už faktiškai atliktus darbus, bei ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 75 667,11 Eur pastato darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Šie reikalavimai, pasak teismo, sudaro bylos dalies, perduotos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nagrinėjimo ribas.

17.       Teismas nurodė, kad pareikštiems ieškinio reikalavimams dėl permokos už neatliktus darbus priteisimo ir atsakovės atliktų darbų defektų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo išspręsti nėra teisiškai reikšminga, dėl kurios iš šalių kaltės nutraukta rangos sutartis.

18.       Teismas nustatė, kad iki rangos sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur. Nors ieškovė įrodinėjo, kad grynaisiais pinigais atsakovei buvo sumokėta ne 24 656 Eur (kiek įforminta kasos pajamų orderiais), o 34 600 Eur, tačiau, pasak teismo, atsakovės vadovo V. L. paaiškinimai ir telefoninio pokalbio su atsakovės UAB „NK Statyba“ vadovu V. L. garso įrašas nepatvirtina, jog grynaisiais pinigais atsakovei buvo sumokėta 34 600 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarties 66 papunktyje pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įrodytas 24 565 Eur grynaisiais pinigais sumokėjimas atsakovei. Teismas pažymėjo, kad grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, ieškovė naujų įrodymų, jog grynaisiais pinigais atsakovei sumokėjo ne 24 656 Eur, o 34 600 Eur, nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti kitaip ir laikė, kad šios aplinkybės ieškovė byloje neįrodė. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė ar trečiasis asmuo atsakovei perdavęs grynuosius pinigus galėjo iškarto reikalauti iš atsakovės pinigų perdavimo faktui patvirtinti pinigų priėmimo kvito, o to nepadarę, veikė savo rizika dėl pinigų perdavimo įrodinėjimo kilus ginčui.

19.       Teismas nustatė, kad atsakovė parengė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, kurį ieškovei pateikė 2020 m. kovo mėn. pradžioje įvykusio šalių atstovų susitikimo metu; tai patvirtina 2020 m. kovo mėn. pradžioje vykęs elektroninis susirašinėjimas tarp pastato techninio prižiūrėtojo ir trečiojo asmens T. C., taip pat ieškovės 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštas. Oficialiai 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą ir 2020 m. lokalinę sąmatą ieškovė gavo kartu su atsakovės 2020 m. liepos 28 d. raštu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad, užsakovei (ieškovei) nesutinkant ginčo spręsti bendradarbiavimo būdu, rangovė nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutrauks rangos sutartį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, gavusi atsakovės 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, ėmėsi veiksmų savo, kaip užsakovės, pareigai – nedelsiant pradėti darbų priėmimą – įvykdyti. Atsakovės pateikto 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akto ieškovė per rangos sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte nustatytą 3 darbo dienų terminą nei pasirašė, nei grąžino jį atsakovei, raštu išdėstydama pateikto akto nepasirašymo priežastis. Ieškovė tik 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte atsakovei, be kita ko, nurodė, kad atliktų darbų aktų nepriėmė dėl to, jog darbai atlikti su defektais, tai patvirtina UAB „Įrąža“ eksperto išvada. Pagal rangos sutarties nuostatas ieškovė, remdamasi atsakovės atliktų darbų trūkumais, per 3 darbo dienas turėjo grąžinti pateiktą pasirašyti atliktų darbų aktą, raštu įvardydama nepasirašymo priežastis. UAB „Įrąža“ eksperto išvadą dėl atsakovės atliktų darbų defektų ieškovė gavo 2020 m. gegužės 29 d., tačiau ir po šios išvados gavimo nesiėmė veiksmų tam, kad rangos sutarties nustatyta tvarka išspręstų atsakovės atliktų ir siekiamų perduoti darbų priėmimo klausimą.

20.       Teismas akcentavo, kad atsakovei tvirtinant, jog ginčo objekte ji faktiškai atliko darbus, įvardytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, o ieškovei teigiant, kad atsakovė yra atlikusi tik 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus ir po to ginčo objekte darbų nevykdė, teismas, pirmą kartą nagrinėjant bylą, siekdamas išsiaiškinti, kokie darbai ir kokia apimtimi atsakovės buvo faktiškai atlikti iki rangos sutarties nutraukimo, paskyrė byloje teismo ekspertizę. Teismo ekspertizės akte (atsakymas į (3) klausimą) pažymėta, kad apžiūros metu su šalimis buvo aptarti visi darbai, įvardyti 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte; šalys dėl paties darbų atlikimo fakto nekėlė ginčo, todėl dėl darbų atlikimo fakto, neminint jų kiekių, yra pagrindas teigti, jog atsakovė faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo ekspertizės akte padarytą išvadą ir pagrįstų ieškovės įrodinėjamą poziciją, jog 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte atsakovė įrašė ir darbus, kurių ji faktiškai neatliko.

21.       Teismas nustatė, kad ieškovė, gavusi atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pranešimą apie rangos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d., nei iki nurodytos sutarties nutraukimo datos, nei po sutarties nutraukimo nepasirūpino, jog būtų objektyviai užfiksuoti atsakovės faktiškai atlikti darbai, jų apimtis. Dėl to, pasak teismo, ieškovei tenka tokio neapdairaus ir nerūpestingo elgesio neigiami padariniai – ji neturi objektyvių įrodymų, kuriais galėtų paneigti atsakovės parengtame 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte nurodytus duomenis, taip pat teismo ekspertizės akto išvadas dėl atsakovės iki rangos sutarties nutraukimo faktiškai atliktų darbų. Atsakovės atstovas nors ir pripažino, kad po 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akto surašymo faktiškai darbų neatliko, tik papildomai perdavė vartus ir duris, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia, jog atsakovė yra atlikusi 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte nurodytus darbus bei yra perdavusi jame nurodytas medžiagas.

22.       Teismas pažymėjo, kad nors, viena vertus, atsakovė faktiškai atliko visus darbus, nurodytus atsakovės 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, pagal kurį atliktų darbų vertė – 104 185,58 Eur be PVM (126 064,55 Eur su PVM), tačiau, kita vertus, rangos sutartyje šalys susitarė dėl fiksuotos kainos – 93 094,90 Eur be PVM (112 644,83 Eur su PVM). Teismas pažymėjo, kad jis laikosi tokios pačios pozicijos kaip jau buvo nusprendę tiek pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek ir šiai išvadai pritaręs apeliacinės instancijos teismas, t. y. atsakovė neturi teisės reikalauti sumokėti daugiau, nei šalių sulygta fiksuota kaina. Nors atsakovė turėjo teisę reikalauti pakeisti Sutarties kainą (Sutarties (bendrosios dalies) 3.8, 4, 8.11, 9.5 papunkčiai), byloje nekilo ginčo, kad rašytinis susitarimas dėl Sutarties kainos pakeitimo tarp šalių sudarytas nebuvo.

23.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d., neužbaigusi visų sutartimi sulygtų darbų. Šalių sutarta fiksuota visų darbų kaina – 93 094,90 Eur be PVM, 112 644,83 Eur su PVM (Sutarties 6.1, 6.2 papunkčiai). Teismo ekspertizės akte (atsakymai į (1) ir (2) klausimus) nurodyta, kad atsakovė pagal rangos sutartį ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą atliko darbų už 61 418,41 Eur be PVM, 74 304,18 Eur su PVM. Byloje nustačius, kad ieškovė atsakovei iki rangos sutarties nutraukimo yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, teismas padarė išvadą, jog ieškovė atsakovei neskolinga. Priešingai, ji yra sumokėjusi daugiau, nei atsakovė faktiškai atliko darbų pagal rangos sutartį ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas, atsakydamas į 1) ir 2) klausimus, nurodė, jog: 1) nors atsakovė neatliko vartų bei durų sumontavimo darbų, tačiau šiems darbams atlikti įsigytas medžiagas (3 vartus ir 2 duris, kurių vertė 6 694,93 Eur su PVM) perdavė ieškovei; 2) nors nesumontavo gelžbetoninės perdangos (3 500 Eur be PVM, 4 235 Eur su PVM), tačiau faktiškai sumontuota ir ieškovei perduota metalinė perdanga (dalinai), kurios vertė 3 021,33 Eur be PVM, 3 655,81 Eur su PVM. Šių atsakovės nupirktų ir ieškovei perduotų medžiagų (darbų kainos) teismo ekspertas neįskaičiavo į nustatytą pagal rangos sutartį ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą atsakovės atliktų darbų vertę – 61 418,41 Eur be PVM, 74 304,18 Eur su PVM. Todėl, atsakovei vienašališkai nutraukus rangos sutartį, siekiant objektyviai ir teisingai išspręsti šalių ginčą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo, teismas nusprendė, kad atsakovei turi būti atlyginta už objekto statybai jos nupirktas ir ieškovei perduotas medžiagas, taip pat už vietoje gelžbetoninės perdangos faktiškai įrengtą metalinę perdangą (Rangos sutarties bendrosios dalies 10.4 papunktis).

24.       Teismas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte, kurią atlikto pačios ieškovės pasiūlytas teismo ekspertas T. Mičiuda, yra pateikti atsakymai tiek dėl faktiškai atliktų, tiek dėl neatliktų darbų bei jų vertės, eksperto išvados nekelia abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, tokių aplinkybių nekonstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Teismas pažymėjo, kad nors teismo ekspertės Zitos Beržienės 2023 m. gegužės 17 d. ekspertizės akte nurodyta, jog atsakovė atliko darbų už 94 063,16 Eur (kaip teismo posėdžio metu paaiškino ekspertė ši suma yra su PVM), tačiau teismas šiuo ekspertės apskaičiavimu nesivadovavo, nes šiuo klausimu teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi ekspertizės neskyrė. Teismas, ieškovės prašymu ir siekdamas pašalinti byloje esančių įrodymų prieštaravimus dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų pobūdžio, apimties, šalinimo būdų ir trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio, ieškovės prašymu, paskyrė pakartotinę ekspertizę kitais klausimais, pagal kuriuos ekspertė skaičiavimus atliko 2021 m. spalio 27 d. kainomis, o ne atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodytomis kainomis.

25.       Teismas, įvertinęs, kad atsakovė faktiškai atliko darbų už 74 304,18 Eur su PVM ir perdavė ieškovei medžiagų (darbų) už 10 350,74 Eur su PVM, taip pat nustatęs, jog iki sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, konstatavo, kad ieškovė pagal rangos sutartį yra permokėjusi atsakovei 3 534,58 Eur (88 189,50 Eur – 84 654,92 Eur), dėl to atsakovės reikalavimą dėl 4 905,40 Eur (be PVM) Eur skolos už atliktus darbus laikė nepagrįstu.

26.       Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovės atliktų darbų defektams pašalinti jau yra patyrusi 6 153 Eur išlaidas (defektų taisymo bendra vertės su PVM – 7 445,13 Eur), o šiuos darbus atliko UAB „Riktinga“ pagal 2021 m. spalio 27 d. šalių sudarytą rangos sutartį. Teismas nustatė, kad UAB „Riktinga“ atliko darbus, nurodytus atliktų darbų akte S001 – A002 (2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. kovo 31 d.), bei, jog atlikti darbai buvo būtini ištaisant atsakovės atliktų darbų trūkumus. Nors atsakovė ginčijo Sutarties 1 priede Lokalinė sąmata Nr. S001 nurodytus darbų kiekius, pagal kurią ginčo pastato remonto darbų kaina – 63 534,80 Eur be PVM, teigdama, kad jie per dideli, tačiau teismas pažymėjo, jog iš šios sąmatos yra atlikta darbų tik už 6 153 Eur (be PVM), o darbų kiekiai žymiai mažesni nei nurodyta ginčijamoje Lokalinėje sąmatoje Nr. S001, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti joje nurodytų darbų (defektų šalinimų) realumu bei jų pagrįstumu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kai kurie darbai statybos darbų žurnale kartojasi, nereiškia, kad UAB „Riktinga“ atliktų darbų akte S001 – A002 nurodyti darbai ir darbų kaina, kurią ieškovė yra apmokėjusi, yra nepagrįsta.

27.       Ieškovė prašė priteisti 68 221,98 Eur (75 667,11 Eur – 7 445,13 Eur), kuriuos ji patirs (investicijų poreikis) šalindama kitus atsakovės atliktų statybos darbų defektus, pakeičiant visas stogo plokštes (paneles), nes jos pažeistos mechaniškai, išpjaunant laikantį skardos sluoksnį; permontuojant sienines plokštes, siekiant į projektinę padėtį atstatyti pirmos ašies rėmą, bei siekiant į projektinę padėtį sumontuoti durų, langų ir vartų rėmus. Ieškovė įrodinėjo, jog pastatytas statinys neatitinka kokybės, saugumo ir ilgalaikiškumo reikalavimų, keliamų naujam statiniui. Tačiau teismas su ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis sutiko tik iš dalies. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad vis dar yra reikalinga (nurodytos kainos be PVM) atlikti plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimą, naudojant labai atsparius varžtus (kiekis: 1,5 t, kaina 8 019, 51 Eur; iš jų jau atlikta už 3 047,69 Eur); išorės sienos daugiasluoksnių plokščių montavimą (permontavimą, įvertinant 40 proc. naujų daugiasluoksnių plokščių) (kiekis 544 m2, kaina 12 296,66 Eur, iš jų atlikta už 1 218,41 Eur) ir šiems darbams (išorės sienoms) reikalingos daugiasluoksnės plokštės (kiekis 544 m2, kaina 10 004,07 Eur). Kiti UAB „Riktinga“ Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 nurodyti darbai jau atlikti: smulkioms monolitinėms konstrukcijoms klojinių įrengimas ir išardymas iš lentų (kiekis 4 m2, kaina 306,16 Eur); mažų apimčių konstrukcijų betonavimas neslūgstančiu betonu (kiekis 0,4 m3, kaina 447,06 Eur); pamatų apkrovos sumažinimui laikino paramstymo įrengimas ir išardymas (kiekis 25 m, kaina 1 133,67 Eur), bei ieškovės (PVM mokėtoja) už juos sumokėta.

28.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pastatas yra 100 proc. pastatytas bei įregistruotas viešajame registre, taip pat naudojamas pagal jo paskirtį. Tam, kad pastato statybą būtų galima užbaigti ieškovė pasamdė kitą rangovę (UAB „Riktinga“), kuri, be atsakovės neatliktų darbų (už šiuos darbus atsakovei nėra sumokėta), taip pat pašalino atsakovės atliktų darbų trūkumus, t. y. smulkioms monolitinėms konstrukcijoms klojinių įrengimas ir išardymas iš lentų; mažų apimčių konstrukcijų betonavimas neslūgstančiu betonu; pamatų apkrovos sumažinimui laikino paramstymo įrengimas ir išardymas; atliko plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimą, išorės sienos daugiasluoksnių plokščių permontavimą. Buvęs techninis prižiūrėtojas M. V. paaiškino, kad kiek buvo įmanoma ištaisė buvusius kolonų montavimo nuokrypius, tuo tikslu nuo vienos iš pastato sienų buvo nuimtos daugiasluoksnės plokštės, taip pat sustiprinti pamatai ir sutvirtinimų mazgai. Dėl to teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimui (defektų šalinimui) ar kitiems su tuo susijusiems darbams atlikti dar bus reikalingos 4 971,82 Eur (8 019, 51 Eur – 3 047,69 Eur) papildomos investicijos bei tam papildomai reikės beveik 1 t (1,5 t – 0,57 t) medžiagų bei atitinkamų darbų. Dėl išorės sienų daugiasluoksnių plokščių demontavimo ir jų pakeitimo buvęs techninis prižiūrėtojas M. V. nurodė, kad jas reikia keisti, nes sienose langai sumontuoti nevienodame aukštyje bei neatitinka projekto sprendinių. Teismas pažymėjo, kad, visų pirma, nėra ginčo, jog langus sumontavo ne atsakovė, todėl negalima spręsti, kad dėl langų netinkamo sumontavo kalta vien tik ji. Antra, nėra pagrindo spręsti, kad su tokiais neatitikimais tolimesnis pastatyto pastato naudojamas pagal paskirtį būtų negalimas, ar tokios galimybės (sąlygos) pablogėtų. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju negali būti taikomas ieškovės pasirinktas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas gynybos būdas – trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas. Nors ieškovė privalomumą šalinti nustatytus defektus iš esmės rėmėsi techninio prižiūrėtojo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų aktu Nr. MV-STP-14-DA-1 bei UAB „Įrąža“ 2020 m. gegužės 29 d. parengta eksperto išvada Nr. 20-05/01, tačiau, pasak teismo, byloje nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog statinys šiuo metu (ištaisius atsakovės darbų trūkumus bei pabaigus jos neatliktus darbus) tenkina esminius statinio reikalavimus ir projektinius sprendinius bei pastato eksploatacija galima, o statybos techninės priežiūros vadovas M. V. yra priėmęs darbus, statinio statyba užbaigta. Teismas pažymėjo, kad nuo šių išvadų pateikimo pasikeitė faktinė situacija bei statinio būklė, t. y. buvo pašalinti darbų trūkumai, atlikti atsakovės neatlikti statybos darbai, užbaigta statinio statyba, dėl to negalima daryti išvados apie pastato neatitikimą esminiams statinio reikalavimams. Būtinybė keisti sienų daugiasluoksnes plokštes buvo grindžiam ir tuo, kad kai kurios plokštės buvo mechaniškai pažeistos, tačiau teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog net 40 proc. sienų plokščių būtų pažeistos, o jų pažeidimas būtų tokio masto, kad statinys neatitiktų saugumo ir ilgalaikiškumo reikalavimų. Kita vertus, teismui nustačius, kad 3 vnt. daugiasluoksnės sieninės plokštės ir viena stoginė plokštė ties briauna sulankstytos, deformuotos, t. y. tikėtina atsakovė montavimo metu jas pažeidė, tai sudaro 28,7 m2 ploto, ieškovei atlygintinos 2 243 Eur be PVM (2 714,03 Eur su PVM) apskaičiuotos šių trūkumų šalinimo išlaidos (eksperto T. Mičiudos lokalinė sąmata Nr. 2).

29.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 30 325,67 Eur be PVM, kuriuos sudaro 11 016,35 Eur stogo plokščių permontavimas (darbai) ir 19 309,32 Eur plokštės daugiasluoksniams denginiams (medžiagos). Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikti duomenys (projekto dalis), kuriuose būtų užfiksuota, kokiu atstumu plokštės turi išsikišti iš sienų plokštumos; privalomieji normatyvai taip pat nenumato tokio parametro, todėl darė išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad netinkamai suformuotos sandėlio stogo karnizo, parapeto užlaidos. Be to, teismo vertinimu, net ir konstatavus, kad stogo užlaidos iš daugiasluoksnių plokščių sumontuotos ne pagal projektą (mažiau kaip 50 cm) tokio trūkumo jau nėra galimybės ištaisysi, nes tai būtų įmanoma tik permontavus visas stogo daugiasluoksnes plokštes (kainuotų 11 016,35 Eur be PVM, neskaitant medžiagų), tai būtų neekonomiška bei neproporcinga, o ieškovė byloje neįrodė, jog tai yra būtina atlikti. Teismas atkreipė dėmesį, kad statinys užbaigtas, priduota jo statyba, o įrodymų, jog pastatas šiuo metu neatitinka esminių statinio reikalavimų, byloje nėra. Pasak teismo, vien tik ieškovės deklaruojama valia ateityje atlikti atitinkamus darbus, nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl ieškovės pasirinkto CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto gynybos būdo – trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, taikymo.

30.       Teismas nustatė, kad teismo ekspertas T. Mičiuda pateikė išvadą, jog stogo plokščių tvirtinimo savisriegiais nebuvimai (trūkumai) yra esminis neatitikimas gamintojo reikalavimams. Pagal gamintojo reikalavimus turėtų būti sumontuota apie 700 vnt. varžtų, tačiau buvo sumontuota apie 180 vnt., vadinasi 520 vnt. varžtų trūkumas ir skaičiuojamas defektų taisymui. Teismo ekspertas T. Mičiuda nurodė, kad įvertinus skirtingus stogo dangos išsikišimus, vertinama 2-jų stogo kraštinių pjovimas sulyginimui, t. y. apie 38 metrus. Taigi kiti trūkumai, kurie taisytini, tai: daugiasluoksnių sieninių plokščių pritvirtinimas (47 varžtai), vartų zonos viršutinio skersinio D-D ašyje permontavimas, perdangos sijų (apie 30 proc.) permontavimas, kurių kaina 2 368 Eur (354 Eur + 327 Eur + 558 Eur + 531 Eur + 598 Eur) be PVM (eksperto T. Mičiudos lokalinė sąmata Nr. 2) (2 865,28 Eur su PVM). Atsakovė sutiko, kad byloje turėtų būti vadovaujasi eksperto T. Mičiudos ekspertizės aktu bei jo išvadų neginčijo. Teismo vertinimu, eksperto T. Mičiudos išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti.

31.       Teismas akcentavo ir tai, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte, kurį atlikto pačios ieškovės pasiūlytas teismo ekspertas T. Mičiuda, yra pateikti atsakymai tiek dėl faktiškai atliktų, tiek dėl taisytinų darbų bei jų vertės, eksperto išvados teismui nekėlė abejonių. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, pavedant ją atlikti ieškovės pasiūlytai teismo ekspertei Z. Beržienei. Tačiau šios ekspertizės išvadomis teismas nesivadovavo, su tuo iš esmės sutiko ir bylos šalys, nes jos yra prieštaringos bei nėra pagrįstos tyrimo duomenimis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kuri šiuo atveju turi įrodyti reikalaujamų atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio pagrįstumą, po ekspertės Z. Beržienės apklausos neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, o su atsakovės prašymu skirti papildomą ekspertizę nesutiko. Vadovautis tik techninio prižiūrėtojo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų aktu Nr. MV-STP-14-DA-1 bei UAB „Įrąža“ 2020 m. gegužės 29 d. parengta eksperto išvada Nr. 20-05/01 bei kita su šiomis išvadomis susijusia medžiaga teismas nematė pagrindo, nes statinys šiuo metu (ištaisius atsakovės darbų trūkumus bei pabaigus jos neatliktus darbus) tenkina esminius statinio reikalavimus ir projektinius sprendinius bei pastato eksploatacija galima, o statybos techninės priežiūros vadovas M. V. yra priėmęs darbus, statinio statyba užbaigta. Nuo šių išvadų pateikimo pasikeitė faktinė situacija bei statinio būklė, t. y. iš dalies buvo pašalinti darbų trūkumai, atlikti atsakovės, taip pat atlikti papildomi darbai (atsakovės neatlikti). Byloje duomenų, kad stoge būtų fiksuoti plyšiai, per kuriuos esant krituliams vyktų vandens pratekėjimas, nėra. Nors tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad dėl netinkamai sumontuotų stogo plokščių prasiskverbia vanduo, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė, nors pastatu naudojasi daugiau kaip metus. Nors ieškovė įrodinėjo, kad dėl mechaniškai pažeistų, išpjaunant laikantį skardos sluoksnį, daugiasluoksnių plokščių, jas reikalinga pakeisti naujomis, tačiau nei statybos techninio prižiūrėtojo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų akte Nr. MV-STP-14-DA-1, nei UAB „Įrąža“ 2020 m. gegužės 29 d. parengtoje eksperto išvadoje Nr. 20-05/01 toks poreikis nebuvo nustatytas. Ekspertų dr. J. Ražaičio ir dr. P. Bruzgevičiaus išvadose nurodyta tik tai, kad stogo dangos plokštės turi būti demontuotos ir surinktos pagal ISOPAN gamintojo reikalavimus bei projekto sprendinius. Iš esmės tą patį ekspertas dr. P. Bruzgevičius patvirtino ir teisme bei negalėjo pasakyti kiek konkrečiai plokščių yra pažeista. Teismas atkreipė dėmesį, kad papildomo tyrimo akte Nr. 20-66B ekspertas S. Mitkus nurodė, jog ištaisomų defektų, nustatytų 2020 m. gruodžio 14 d. tyrimo akte, šalinimo vidutinė rinkos kaina – 1 580 Eur be PVM, 1 911,80 Eur su PVM. Atsakovė pateikė į bylą UAB „Kaminta“ sąmatininkės R. L. lokalinę sąmatą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo galimos kainos – 899,86 Eur, tačiau, kita vertus, neginčijo eksperto T. Mičiudos nurodytų darbų trūkumų bei jų šalinimo vertės.

32.       Teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės 13 024,44 Eur su PVM (7 445,13 Eur + 2 714,03 Eur + 2 865,28 Eur) atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti.

33.       Ieškovė pateikė duomenis apie 24 466 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas, įvertinęs, kad pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) ieškovės atstovavimo išlaidos teisme viršija nustatytus dydžius, jas mažino iki 10 863,43 Eur.

34.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 4 619 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35.       Ieškovė pateikė duomenis apie 9 776 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas jas sumažino iki 3 900,22 Eur. Teismas nustatė, kad iš viso pagrįstos ieškovės išlaidos, turėtos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudarė 6 900,22 Eur (3 900,22 Eur + 3 000 Eur už ekspertizę).

36.       Atsakovė pateikė duomenis apie 15 436,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas nusprendė, kad atsakovės atstovavimo išlaidos teisme viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl jas sumažino iki 14 094,98 Eur; nustatė, kad iš viso atsakovės, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėtos išlaidos sudarė 14 454,98 Eur (14 094,98 Eur + 360 Eur žyminis mokestis už priešieškinį).

37.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas atsakovės patirtas išlaidas laikė pagrįstomis.

38.       Atsakovė pateikė duomenis apie 3 751 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; teismas šias atsakovės išlaidas laikė pagrįstomis.

39.       Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 15 954,32 Eur (27 450,65 Eur (15 931,43 Eur + 4 619 Eur + 6 900,22 Eur) × 58,12 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina 8 737,42 Eur (20 867,98 Eur (14 454,98 Eur + 2 662 Eur + 3 751 Eur) × 41,87 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisė 7 216,90 Eur (15 954,32 Eur – 8 737,42 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai teismas paskirstė ir pašto išlaidas, iš ieškovės valstybei priteisdamas 29,09 Eur; iš atsakovės – 40,38 Eur.

40.       Teismas atmetė ieškovės prašymą paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes nenustatė pagrindo vertinti, kad atsakovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą priešieškinį. Taip pat nenustatė, kad atsakovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir ginčo išsprendimą. 

     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

 

41.       Apeliantai (ieškovė) K. C. ir (trečiasis asmuo) T. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš atsakovės priteista permoka, trūkumų šalinimo išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos, ieškovei iš atsakovės papildomai priteisiant 22 672,29 Eur permoką ir 60 084,47 Eur trūkumų šalinimo išlaidas bei 38 845 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškus nepagrįstą priešieškinį ir sąmoningai veikus prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, skirti 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos paskiriant ieškovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

41.1.                      Teismas iš esmės nevertino ir netyrė byloje pateiktų įrodymų dėl atsakovei grynais pinigais perduotų 34 600 Eur, nors byla šioje dalyje buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neatskleidus bylos esmės, dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentai nėra privalomi pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nes visiškai nepagrįstai atsakovės neteisėtų veiksmų laiku neišrašant pinigų priėmimo orderių neigiamas procesines pasekmes perkėlė apeliantams. Teismas neįvertino atsakovės direktoriaus V. L. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, kuriais jis pripažino, kad pagal rangos sutartį pavedimais buvo sumokėta apie 63 000 Eur, taip pat buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, kuriuos gavęs dar 2019 m., tačiau buhalterinės apskaitos pinigų priėmimo kvitai nebuvo išrašyti daugiau nei pusę metų, kasos pajamų orderiai išrašyti tik 2020 m. sausio–vasario mėn.; taip pat pačių apeliantų nuoseklių parodymų, kad jie atsakovei yra sumokėję grynaisiais pinigais 34 500 Eur; šalių susirašinėjimo tiek elektroniniais laiškais, tiek ir 2020 m. liepos 30 d. ieškovės siųstos pretenzija atsakovei turinio.

41.2.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė iki rangos sutarties nutraukimo faktiškai atliko darbų už 74 304,18 Eur su PVM ir papildomai perdavė ieškovei medžiagų už 10 350,74 Eur su PVM, iš viso 84 654,92 Eur. Teismas nesirėmė ieškovės ir atsakovės pasirašytu iš esmės vieninteliu atliktų darbų aktu už 2019 m. gruodžio mėn., kuriame nurodyta atliktų darbų vertė 72 017,63 Eur su PVM, bet rėmėsi fiktyviai dėl akių atsakovės sudarytu 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktu, kuris atitinka tariamo sandorio teisinį vertinimą pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį bei kuris yra niekinis ir negaliojantis; neištyrė aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių atsakovės sąmatininkės D. Š., direktoriaus V. L. ir statybos darbų vadovo E. K. paaiškinimų, kuriais jie pripažino dėl šalių sutartos fiksuotos rangos darbų sutarties kainos ir kad pagal šalių pasirašytą 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą statybos darbų atliko už 72 017,63 Eur bei daugiau darbų nevykdė, o vienašališkai sutartį nutraukė negavę ne pagal sutartį reikalautų pinigų. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės aktu, kurį sudarė ekspertas T. Mičiuda, nors dėl šio ekspertizės akto nepagrįstumo ir nenuoseklumo teismas buvo paskyręs pakartotinę ekspertizę, tai lėmė netinkamą eksperto išvados įvertinimą ir CPK 218 straipsnio pažeidimą. Juo labiau kad bylą iš naujo nagrinėjantis teismas teismo eksperto T. Mičiudos teismo posėdžio metu neišklausė ir taip pažeidė CPK 217 straipsnį. Be to, apeliantai teismo posėdžio metu nurodė, kad vartai ir durys bei iš dalies sumontuota metalinė perdanga buvo nupirkti iš ieškovės lėšų ir įvertinus jų vertę buvo perduoti ieškovei 2019 m. gruodžio mėn. perdavimo–priėmimo aktu. Šių aplinkybių nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės direktorius, todėl laikyti, kad ieškovei papildomai buvo perduota medžiagų (atlikta darbų) už 10 350,74 Eur su PVM vertę nebuvo pagrindo.

41.3.                      Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės 75 667,11 Eur nuostolių dėl statybos darbų trūkumų šalinimo, rėmėsi subjektyviu vieno įrodymo vertinimu. Teismas tinkamai neištyrė ieškovės pateiktų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovės realios statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra 75 667,11 Eur ir dėl šių įrodymų teismo spendime nepasisakė, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, nes teismas priteisė tik mažą dalį – 13 024,44 Eur iš 75 667,11 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Teismas tinkamai neištyrė statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų akto Nr. MV-STP-14-DA-1, statybos darbų žurnalo duomenų, kuriame šis defektų aktas yra įregistruotas kaip privalomas techninės priežiūros nurodymas, ir neįvertino techninės priežiūros vadovo M. V. 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų dėl statybos darbų defektų apimties ir reikšmės, tolimesnių defektų šalinimo eigos ir jų šalinimo privalomumo.

41.4.                      Teismas neįvertino, kad plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimą, naudojant labai atsparius varžtus, galima permontuoti tik kai bus demontuoti išoriniai sieniniai paneliai. Be to, teismas neįvertino, kad į 1,5 tonų varžtų poziciją įeina ir plokštės, ir perdangos sijos, tai ne varžtų tonažas, nes varžtai skaičiuojami vienetais. Teismas neįvertino, kad šalinant trūkumus būtina į vieną liniją sustatyti langus, todėl reikia sienose demontuoti langų plieninius rėmus, o tam reikia demontuoti išorinius sieninius „Sandwich“ panelius. Sieninius panelius demontavus ir langų rėmus pastačius taip kaip numatyta projekte, t. y. į projektines altitudes ir pašalinant trūkumus visuose fasaduose langų altitudes suvienodinant, esami sieniniai paneliai netiks, nes bus išpjauti ne pagal lango vietas, todėl sąmatoje pagrįstai numatyta 40 proc. jų pakeisti. Be to, pradiniame trūkumų šalinimo etape dėl finansavimo trūkumų buvo demontuota tik 1 ašies statinio antro aukšto panelių dalis, kad ištiesinti centrinę koloną ir joje sumontuoti atgal tie patys paneliai, tačiau likę trūkumai turi būti pašalinti.

41.5.                      Teismas neįvertino, kad būtent atsakovė 2019 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliko daugiasluoksnių sieninių plokščių montavimą ir konstrukcijų surinkimą su trūkumais suformuojant angas langų montavimui, todėl atsakovės statybos darbai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais statybos darbų trūkumais. Atsakovei atlikus netinkamą daugiasluoksnių stogo ir sieninių plokščių montavimą ir konstrukcijų surinkimą, netinkamai įrengiant langų angas, aplinkybė, kad atsakovė pasišalino iš statybos objekto neužbaigusi darbų ir nepašalinusi trūkumų, o langus į parengtas angas sumontavo kitas rangovas, nepaneigia būtent atsakovės atsakomybės už netinkamus statybos rangos darbus. Atsakovei iš objekto pasišalinus žiemą 2019 m. gruodžio mėn., ieškovei buvo būtina sumontuoti langus į įrengtas angas taip užtikrinant pastato saugumą ir žalos išvengimą.

41.6.                      Teismas padarė materialinės teisės normų, reglamentuojančių rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės daiktą (CK 6.665 straipsnis) ir visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnis) pažeidimus, nes priteisė nuostolių (žalos) atlyginimą neįvertinęs, kad ieškovė pas atsakovę užsakė pastatyti naują pastatą, o ne seno pastato rekonstrukciją ar remontą, todėl trūkumų (defektų) šalinimo apimtis turėjo visiškai atitikti naujo statinio kokybės reikalavimus. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad statinys šiuo metu tenkina esminius statinio reikalavimus ir projektinius sprendinius bei pastato eksploatacija galima, o statybos techninės priežiūros vadovas yra priėmęs darbus, statinio statyba užbaigta. Teismas neįvertino statybos techninės priežiūros vadovo M. V. paaiškinimų teismui ir pastabų statybinėje dokumentacijoje, kad statinio užbaigimo deklaracija pateikta su visais statybos darbų defektais, fiksuotais defektų aktuose, siekiant užbaigti projektą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) finansavimo šaltinio; defektus privaloma šalinti, nes statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų.

41.7.                      Statybos techninės priežiūros vadovas M. V. teismo posėdžio metu akcentavo, kad labai pavojingas yra stoginių panelių mechaninis pažeidimas, nes jie yra išpjaustyti ir joks gamintojas neprisiims atsakomybės, todėl visus stoginius panelius reikėtų keisti, dabar jie likę nepakeisti. Šie esminiai likę trūkumai užfiksuoti, statytojas savo rizika pridavė pastatą dėl išmokėtų NMA lėšų, ir pastatą eksploatuoja, nors stoginiai paneliai vieną dieną gali nukristi.

41.8.                      Statybos projekto reikalavimas prakišti stogo karnizus 50 cm yra užfiksuotas Statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų akte Nr. MV-STP-14-DA-1, ir statybos techninis prižiūrėtojas nustatė, kad visi stogo „Sandwich“ paneliai yra mechaniškai pažeisti būtent karnizo zonoje (išpjauta panelio skarda), dėl to reikia keisti visus panelius ir atsiranda galimybė karnizą prakišti kiek numatyta projekte – 50 cm. Stogo panelių mechaninės pažaidos buvo pastebėtos ir užfiksuotos statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2022 m. kovo 1 d. Defektų akte Nr. MV-STP-14-DA-2, nes tai buvo paslėpti darbai, kurie pasimatė kai atsirado galimybė prieiti ir užfiksuoti atliekant defektų šalinimo darbus. Teismo argumentai, kad šie trūkumai netaisytini, nes tai būtų įmanoma tik permontavus visas stogo daugiasluoksnes plokštes, tai būtų neekonomiška bei neproporcinga, yra nepagrįsti tiek techniniu statybiniu, tiek teisiniu vertinimu. Vienos iš pagrindinio statinio dalies – stogo defektų nešalinimas, kurie yra akivaizdūs ir kelia grėsmę statinio mechaniniam stabilumui, saugumui ir gali nulemti jo avarinę padėtį, negali būti pateisinamas ekonomiškumo reikalavimais.

41.9.                      Teismas, skaičiuodamas daugiasluoksnių sieninių plokščių pritvirtinimo trūkumų šalinimo išlaidas, nepagrįstai vadovavosi eksperto T. Mičiudos lokaline sąmata Nr. 2 ir laikė, kad taisytini trūkumai yra skersinio D-D ašyje permontavimas, perdangos sijų (apie 30 proc.) permontavimas, kurių kaina iš viso 2 865,28 Eur su PVM. Teismas nemotyvuotai nurodė, kad eksperto T. Mičiudos išvados yra pagrįstos tyrimo duomenimis, nes T. Mičiuda įvertino tik sąmatą, pats statybos darbų defektų turinio ir apimties savarankiškų tyrimų nevykdė, nevertino statybos techninės priežiūros vadovo M. V. realiai nustatytų defektų apimties ir reikšmės, jog visi stogo „Sandwich“ paneliai mechaniškai yra pažeisti ir privalo būti pakeisti.

41.10.                      Nors teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę atlikti teismo ekspertei Z. Beržienei, tačiau šios ekspertizės išvadomis nesivadovavo, konstatavęs, kad nepateikti naujai užfiksuoti duomenys apie pastato trūkumus, kurie vis dar nėra pašalinti, bei kuriuos vis dar yra reikalinga šalinti. Tačiau prie 2023 m. gegužės 17 d. ekspertizės akto yra pridėti 2023 m. gegužės 5 d. parodymai teismo ekspertei vykdant tiriamojo statybos objekto apžiūrą. Ieškovė, statybos techninės priežiūros vadovas M. V., statybos darbų defektų dalį šalinusios ir nebaigtus statybos darbus atlikusios UAB „Riktinga“ atstovas teismo ekspertei parodė statybos darbų defektus ir jų šalinimo darbus, statybos darbų užbaigimo darbus, šių darbų ir medžiagų vertes. Nurodytų defektų (trūkumų) šalinimo vertė, skaičiuojant 2021 m. spalio 27 d. kainomis, atitinka UAB „Riktinga“ 2021 m. spalio 27 d. Rangos sutarties Priede Nr. 1 – Lokalinė sąmata S001 nurodytą kainą – 75 667,11 Eur. Defektų (trūkumų) šalinimo vertė apskaičiuota siekiant, kad statomas naujas daiktas būtų kokybiškas, nenukrypstant nuo paklaidų, be defektų.

41.11.                      Teismo argumentai, kad ieškovė po ekspertės Z. Beržienės apklausos neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizę, yra neprotingi, neteisingi ir nesąžiningi. Byloje ieškovės prašymais teismas du kartus paskyrė teismo ekspertizes, vien už ekspertizių atlikimą ieškovė sumokėjo 5 600 Eur, todėl reikalavimai tęsti teismo ekspertizių skyrimą pažeidžia ieškovės teises į efektyvią teisminę gynybą ir teisę į teisingą teismą, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą.

41.12.                      Teismas pažeidė CPK 95 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyviai nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių teismas neištyrė. Atsakovė pareiškė nepagrįstą priešieškinį ir sąmoningai veikė prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą, dėl to ieškovė patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas.

41.13.                      Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, padarė procesinės teisės normų, įtvirtintų CPK 98 straipsnio 2 dalyje pažeidimą, formaliai taikė Rekomendacijas, visiškai neįvertino, kad Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu ir advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neįvertino atsakovės procesinio elgesio piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, tai nulėmė dideles ieškovės atstovo advokato laiko sąnaudas ir teisinių paslaugų teikimo apimtį

.

42.       Atsakovė UAB „NK Statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

42.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ne visa apimtimi, o dėl galimos permokos priteisimo ieškovei; galimų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ieškovei; galimos skolos priteisimo atsakovei. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos faktinės aplinkybės turi teisinę reikšmę pakartotinai pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje byloje ir į tai pagrįstai buvo atsižvelgta teismui priimant sprendimą. Ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo teisę teikti naujus įrodymus, kad būtų kitaip įvertintos grynųjų pinigų sumokėjimo faktinės aplinkybės, bet jų nepateikė, o faktinės aplinkybės, kurios nustatytos pagal tuos pačius įrodymus, turi teisinę reikšmę šioje byloje.

42.2.                      Apeliantai teiginį apie kitokią grynaisiais pinigais perduotą sumą motyvuoja tik netiesioginiais įrodymais, tuo, kad prašė išrašyti kasos pajamų orderį. Atsakovės vadovas V. L. 2022 m. kovo 10 d. posėdžio metu patvirtino, kad grynųjų pinigų yra gauta tiek, kiek faktiškai buvo perduota ir įforminta kasos pajamų orderiais.

42.3.                      Byloje yra pateiktas Atliktų darbų aktas už 2020 m. vasario mėn. 126 064,55 Eur (be PVM). Jame nurodyti visi faktiškai atlikti darbai iki 2020 m. kovo mėn. pradžios; po 2019 m. gruodžio mėn. buvo sumontuoti pakeliami vartai, atvežtos durys, už kurias sumokėjo atsakovė. Ieškovė šio akto nėra nuginčijusi teisės aktų nustatyta tvarka. T. Mičiudos teismo ekspertizės akto 9, 10, 42 psl. nurodyta, kad atsakovė faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė atliko 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte užfiksuotus darbus. Šis atliktų darbų aktas, jo pozicijos ir darbų vertė nėra objektyviai paneigti.

42.4.                      Atliktų darbų akte už 2020 m. vasario mėn. 126 064,55 Eur (be PVM) yra nurodyti vokiški vartai V-1, V-2, V-3, D-1 5 643,70 Eur (be PVM). Vartus pirko atsakovė iš UAB „Vokiški vartai“ (2019 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 19533 5 533 Eur be PVM (6 694,93 Eur su PVM). Teismo eksperto T. Mičiudos teismo ekspertizės akto 7 psl. aptarta, kad 3 vartai ir 2 durys nupirktos iš UAB „Vokiški vartai“, šios medžiagos nurodytos atliktų darbų akte. Jei remtis teismo ekspertės Z. Beržienės teismo ekspertizės akto 3 psl., atsakovės atliktų darbų vertė būtų 111 371,40 Eur su PVM, pridėjus medžiagų vertes (94 063,16 Eur + 6 957,50 Eur bei 6 694,93 Eur ir 3 655,81 Eur), t. y. iš esmės atitinka 2020 m. atliktų darbų akte nurodytą 126 064,55 Eur su PVM arba 104 185,58 Eur be PVM dydį.

42.5.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartyje nekritikavo viso eksperto T. Mičiudo teismo ekspertizės akto, o nurodė, kad dalis dėl trūkumų nebuvo išsami ir pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pirmąjį kartą, neištyrė ir neįvertino kitų rašytinių įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas su eksperto T. Mičiudo teismo ekspertizės akto dalimi dėl atliktų darbų apimties, kiekių sutiko ir juo vadovavosi.

42.6.                      Darbai buvo atliekami ir po 2019 m. gruodžio mėn., dėl to atsakovė ieškovei pateikė atliktų darbų aktą už iki 2020 m. kovo mėn. atliktus darbus ir tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo argumentai 2023 m. vasario 9 d. nutartyje.

42.7.                      Apeliantai skunde kartoja, kad teismas turi remtis tik UAB „Riktinga“ lokaline sąmata ir atliktų darbų aktais, M. V. defektų aktu bei parodymais, 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Įraža“ eksperto išvada Nr. 20-05/01 (toliau – ir UAB „Įrąža“ eksperto išvada). UAB „Riktinga“ lokalinėje sąmatoje Nr. S001 nurodyti kiekiai yra nerealūs. Tai įrodo T. Mičiudos, S. Mitkaus, UAB „Kaminta“ sąmatininkės R. L. skaičiavimai. UAB „Riktinga“ lokalinė sąmata S001 iš esmės apskaičiuota remiantis M. V. 2021 m. spalio 4 d. parengtu defektų aktu Nr. MV-STP-14-DA-1, o šis aktas iš esmės atkartoja 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Įraža“ eksperto išvadą Nr. 20-05/01. Pastaroji paneigta UAB Statybos tyrimų instituto 2020 m. gruodžio 14 d. tyrimo akto Nr. 20-66 išvada. UAB Statybos tyrimų instituto 2021 m. sausio 27 d. papildomo tyrimo akte Nr. 20-66B nurodyta, jog defektų ištaisymo kaina 1 580 Eur be PVM. T. Mičiudos ekspertizės akto išvadose nurodyta trūkumų šalinimo kaina – 6 917,57 Eur su PVM arba 5 717 Eur be PVM.

42.8.                      Teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertės Z. Beržienės teismo ekspertizės aktu, nes 2023 m. spalio 23 d. posėdyje ekspertė negalėjo aiškiai ir teisingai pagrįsti savo surašytos išvados turinio, ji nurodė, kad sąmatą 81 144,16 Eur su PVM parengė išimtinai pagal UAB „Riktinga“ statybos darbų žurnalą. Nurodė, kad byloje yra tik vienas statybos darbų žurnalas, nors yra du žurnalai: neatliktiems darbams ir trūkumams. Ekspertė nurodė, kad sąmatą sudarė išimtinai pagal darbų pozicijas ir kiekius, kurie nurodyti UAB „Riktinga“ statybos darbų žurnale, tai reiškia, jog ekspertė iš esmės pati nenustatinėjo, kokius trūkumus padarė atsakovė ir kiek objektyviai kainuotų juos pašalinti. Be to, ekspertė nurodė, kad didelė dalis sąmatoje nurodytų pozicijų yra ne trūkumai, o nepadaryti darbai. Sąmatoje įtraukti kitų rangovių (mažosios bendrijos „Fricoma“) atlikti darbai, kurių atsakovė nepadarė, todėl negalėjo tokių darbų padaryti su trūkumais. Ekspertė nurodė, kad išvadą, jog atsakovė atliko darbus blogai, padarė remdamasi tuo, kad darbus atsakovė padarė ne pagal gamintojo rekomendacijas, nors ekspertė jų neturėjo, jų neprašė. Z. Beržienės teismo ekspertizės aktas nesuteikė naujos informacijos, akto turinys yra prieštaringas.

42.9.                      Vien tai, kad teismas kitaip įvertino šalies poziciją ir nesutiko patenkinti reikalavimo (pvz., atsakovės priešieškinio), nereiškia, jog buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.

42.10.                      Teismas išsamiai analizavo kiekvienos šalies patirtas išlaidas ir įvertino jų atitikimą įstatymui. Bylą nagrinėjant pakartotinai, proceso trukmė nebuvo ilga, o visas nagrinėjimas tiek pirmąjį, tiek antrąjį kartą užsitęsė dėl teismo ekspertizių, kurių prašė pati ieškovė, laukimo ir atlikimo apeliacinės instancijos teisme bylos išnagrinėjimo. Ieškovė savo iniciatyva teikė daug įvairių procesinių dokumentų (paaiškinimus, prašymus ir kt.), nors teismas to nereikalavo. Be to, ieškovė ne kartą keitė atstovą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

        

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

44.       Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kad ieškovė K. C. (užsakovė) ir atsakovė UAB „NK Statyba“ (rangovė) 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė rangos sutartį Nr. 19/11-28, kuria rangovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis bei pagal suderintą sąmatą atlikti pagalbinio ūkinio sandėlio statybos darbus, o užsakovė – priimti tinkamai atliktus darbus bei sumokėti už juos rangovei (rangos sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas, specialiosios dalies 2, 3, 4 punktai). Šalys susitarė, kad rangos sutarties kaina yra 93 094,90 Eur be PVM, 112 644,83 Eur su PVM; 21 650 Eur sumokama avansu iki statybos darbų pradžios, toliau mokama kas mėnesį per 5 kalendorines dienas po atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo (rangos sutarties specialiosios dalies 6 papunktis); darbų pradžia – 2019 m. lapkričio 29 d., darbų pabaiga – 2020 m. rugsėjo 1 d. (rangos sutarties specialiosios dalies 5 papunktis). Pagal rangos sutarties bendrosios dalies 10.1 papunktį sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos ir iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo.

45.       Trečiasis asmuo T. C. ir techninės priežiūros vadovas M. V. 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartį Nr. 19/11/28, kuria M. V. įsipareigojo atlikti statybos darbų techninę priežiūrą, vykdant objekto – pagalbinio ūkinio sandėlio – statybą.

46.       Atsakovė 2020 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku trečiajam asmeniui T. C. atsiuntė 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad atlikti šie statybos darbai: pamatai (gręžtiniai monolitinio gelžbetonio pamatai, gelžbetonio rostverkų, pamatų sijų įrengimas k8=1.04,k9=1.15, rūsio sienų ir cokolio šiltinimas, naudojant putų polistireno plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 100 mm, colio tinkas, armuojamas tinkleliu, apdailinant 2 mm struktūriniu tinku k8=1.10,k9=1.15); metalinių konstrukcijų (kolonų, santvarų, sijų, rėmų, ryšių su ankerinėmis detalėmis, konstrukcijos tvirtinimo detalių) montavimas; išorės sienų daugiasluoksnių plokščių montavimas; denginių daugiasluoksnių plokščių montavimas; metalinės perdangos montavimas; paprašė trečiojo asmens T. C. pasirašyti atsiųstą atliktų darbų aktą ir jį nusiųsti NMA. 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte darbų vertė nurodyta 72 017,63 Eur su PVM.

47.       Atsakovė parengė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad atlikti šie statybos darbai: pamatai (grunto kasimas 0,5 m3 kaušo talpos ekskavatoriumi, pakraunant gruntą į autosavivarčius, kai gruntas II grupės, grunto transportavimas 10 t autosavivarčiais 1 km atstumu, pakraunant 0,5 m3 kaušo talpos ekskavatoriumi, kai gruntas II grupės, grunto transportavimo sąnaudų pokytis už papildomą 1 km atstumą, vežant 10 t autosavivarčiais, kai gruntas I-II grupės k4=19 000, grunto kasimas rankiniu būdu, esamo pamato išardymas, vandentiekio trasos remontas, iki 5 m gylio ir iki 600 mm skersmens gręžinio pamatams gręžimas II grupės grunte, gręžtinių pamatų betonavimas, pagrindų posluoksnių po pamatais įrengimas iš smėlio–žvyro mišinio mažų apimčių, pavienių gelžbetoninių pamatų betonavimas siurbliu, monolitinių gelžbetoninių pamatų armavimas atskirais strypais (kitų pamatų, rišant į karkasus), gelžbetoninės pamatų sijos, įrengiant klojinius iš lentų, pamato apšiltinimas putų polistirolo plokštėmis, drenažinės membranos montavimas pamatų sijų užpildymas smėlio–žvyro mišiniu); metalinio karkaso įrengimas; daugiasluoksnių plokščių montavimas; daugiasluoksnės sieninės plokštės; posluoksnių įrengimas grindims mechanizuotai, kai žvyro sluoksnio storis 500 mm. Darbų vertė – 104 185,58 Eur be PVM, 126 064,55 Eur su PVM.

48.       Atsakovė 2020 m. liepos 28 d. pranešimu informavo ieškovę, kad atsakovė ieškovei pateikė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, tačiau ieškovė atliktų darbų nepriėmė, priežasčių nenurodė. Atsakovė prašė ieškovės organizuoti atliktų darbų dalies priėmimą, informuoti apie tai atsakovę paštu ir suteikti jai galimybę dalyvauti priimant atliktus darbus. Taip pat pažymėjo, kad atliktų darbų kaina yra didesnė, nei buvo susitarta rangos sutartyje, dėl to, remdamasi rangos sutarties 9.5 papunkčiu, prašė pasirašyti sutarties pakeitimą, padidinant rangos sutarties kainą, pakeisti darbų atlikimo pabaigos terminą. Ieškovei turint abejonių dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio, pasiūlė vadovautis rangos sutarties 5.9 papunkčiu ir kreiptis į abiem šalims priimtiną ekspertą, kuris nustatytų atliktų darbų kokybę ir kiekį. Atsakovė nurodė, kad, ieškovei atsisakius inicijuoti atliktų darbų priėmimą ir (ar) sudaryti priedą dėl sutarties pakeitimo, atsakovė, vadovaudamasi rangos sutarties 10.3 papunkčiu, nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. vienašališkai nutrauks rangos sutartį; prašė sudaryti sąlygas atsakovei ir jos ekspertams 2020 m. rugpjūčio 11 d. patekti į pastatą atliktų darbų kokybei ir kiekiui įvertinti.

49.       Ieškovė 2020 m. liepos 30 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad, atsakovės reikalavimu, siekiant įvertinti nebaigto statyti pastato konstrukcijų techninę būklę ir nustatyti, ar esamos pastato konstrukcijos atitinka įstatymų reikalavimus ir (ar) užtikrinta normatyvinė statinio kokybė bei projektiniai sprendiniai, ar galima tolesnė jo statyba, UAB „Įrąža“ 2020 m. gegužės 29 d. parengė eksperto išvadą, kurioje padarė tokias išvadas: 1) nebaigto statyti pastato konstrukcijos turi neleistinų konstrukcinių defektų, nurodytų šio akto 5–ame punkte ir prieduose; 2) nebaigto statyti pastato konstrukcijos neatitinka Reglamento ES Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, pastato normatyvinė kokybė – neužtikrinta; 3) neištaisius esamų defektų, negalima tęsti pastato statybos. Pretenzijoje ieškovė pareikalavo, kad atsakovė: 1) nedelsdama, neatlygintinai pašalintų pastato statybos rangos darbų defektus; 2) informuotų, kokiu pagrindu 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte atsakovė padidino atliktų darbų kiekius ir kaip apie padidėjusias atliktų darbų apimtis buvo informuota ieškovė; 3) sugrąžintų ieškovei 27 055,37 Eur permoką už atsakovės neatliktus pagal rangos sutartį statybos darbus; 4) jeigu atsakovė pagal rangos sutartį faktiškai atliko daugiau pastato statybos rangos darbų, negu nurodyta 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte (72 017,63 Eur), pateiktų faktiškai atliktų statybos rangos darbų, kurie nėra nurodyti 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte, atliktų darbų aktus. Taip pat nurodė pateikti ieškovei kasos pajamų orderio antrą egzempliorių arba jo kvitą dėl 2019 m. spalio 23 d. atsakovės biure jai pagal rangos sutartį grynaisiais pinigais sumokėtus 34 600 Eur ir pastato statybos darbų žurnalo kopiją. Ieškovė pretenzijoje įspėjo atsakovę dėl galimo rangos sutarties vienašalio nutraukimo, jeigu atsakovė neištaisys pastato statybos rangos darbų defektų.

50.       UAB „Įrąža“ 2020 m. gegužės 29 d. eksperto išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad, atlikus tyrimus ir įvertinus pastato atskirų konstrukcinių elementų būklę nustatyta: 5.1 Daugiasluoksnės sieninės plokštės durų angų, langų angų, vartų angų zonose yra nepritvirtintos pliensraigčiais, be to, sieninės ir stogo daugiasluoksnės plokštės sulankstytos, kai kurių plokščių sandūros deformuotos, siūlių sandūros nesandarios oro skverbčiai; 5.3 Vartų zonos viršutinis skersinis ašyje D-D sumontuotas atvirkščiai, pažeidžiant techninio darbo projekto 19-09-19-TDP-SK sprendinį, pateiktą brėžinyje SDD-316-PW-106, – skersinis turėjo būti sumontuotas taip, kad sieninės daugiasluoksnės plokštės turėtų atramą į skersinį; 5.4 Ašyje D-D tarp ašių durų angos statramstis neatremtas į pamatą, tarp atraminės statramsčio plokštelės ir pamato yra 5 mm plyšys, turi būti įrengta statramsčio atrama; 5.5 „Z“ tipo šaltai lenktų ilginių skersiniai ryšiai įrengti nesilaikant techninio darbo projekto 19-09-19-TDP-SK sprendinių, pateiktų brėžiniuose SDD-316-PW-103 ir SDD-316-PW-106; ryšiai tarp „Z“ tipo ilginių turi būti įrengti taip, kad vieno ilginio apatinę lentyną jungtų su aukščiau esančio ilginio viršutine lentyna, t. y. įstrižai; 5.6 Ašyje 1-1 „Z“ tipo ilginių varžtinė jungtis su skersiniu rėmu įrengta nepilnai, be to, statramsčio su antresoline perdanga jungtyje neįsuktas varžtas, neįsuktas varžtas lango zonos skersinių jungtyje; siekiant įgyvendinti projektinius sprendinius ir užtikrinti normatyvinę kokybę, turi būti sudėti visi varžtai; 5.7 Pastato pamatinė sija putplasčio plokštėmis iš vidaus apšiltinta 5 cm, iš lauko – 10 cm; kontrolinės geodezinės nuotraukos duomenimis, pamatų sijos, pastato pamatai įrengti su neleistinais nuokrypiais nuo techninio darbo projekto sprendinių, pateiktų brėžiniuose 19-09-19-TDP-SK-02, SDD-316-PW-101; remiantis projektiniais sprendiniais, turi būti įrengtos pilnos atramos po plieninėmis kolonomis; 5.8 Kolonų inkariniai varžtai įrengti su nuokrypiais nuo techninio darbo projekto 19-09-19-TDP-SK sprendinių, pateiktų SDD- 316- PW- 101 brėžinyje; kolonų inkariniai varžtai įbetonuoti gerokai mažesnio diametro už kolonos atraminiame lakšte įrengtas kiaurymes, todėl inkarinių varžtų plokštelės–poveržlės turi būti privirintos prie kolonų bazės; 5.9 Kolonos sumontuotos su nuokrypiais nuo techninio darbo projekto 19-09-19-TDP-SK sprendinių, pateiktų SDD-316-PW-101 brėžinyje; 5.10 Antro aukšto perdangos tarp ašių 1-3 ir A-D konstrukcijų nuokrypiai pateikti E. B. parengtoje 2-ojo aukšto perdangos horizontalumo kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje; 5.11 Stogo daugiasluoksnės plokštės nėra pilnai atremtos į ilginius, todėl atramų vietose susiformavę neleistini plyšiai; esant tokiems plyšiams, plokščių sandūrose bus padidinta oro infiltracija patalpose per nesandarias daugiasluoksnių plokščių sandūras, šaltuoju metų laikotarpius sandūrose formuosis kondensatas; be to, montuojant stogo daugiasluoksnes plokštes, suformuotos skirtingos karnizo, parapeto užlaidos.

51.       Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2020 m. liepos 28 d. pranešimą, 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašte nurodė, kad nesutinka keisti rangos sutarties kainos. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akto, be to, pastato statybos darbai yra atlikti su defektais. Ieškovė prašė, kad atsakovė įvykdytų 2020 m. liepos 30 d. pretenzijoje nurodytus reikalavimus, jog suteiktų ieškovei ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pasiruošti atsakovės atliktų statybos rangos darbų perdavimui–priėmimui.

52.       Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2020 m. liepos 30 d. pretenziją, 2020 m. rugpjūčio 13 d. rašte pažymėjo, kad susipažino su UAB „Įrąža“ eksperto išvada ir jeigu tikrai yra nustatyti tokie defektai, sutinka pašalinti eksperto išvados 5.1, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6, 5.7, 5.10 papunkčiuose nurodytus defektus, tačiau nesutinka su šios išvados 5.8 ir 5.9 papunkčiuose nurodytais darbų trūkumais, nes visi nuokrypiai yra leistinų ribų, o projekte nėra numatyta, jog darbus reikia atlikti būtent taip, kaip nurodyta eksperto išvadoje. Pažymėjo, kad eksperto išvados 5.11 papunktyje nurodyti ne trūkumai, o nebaigti darbai; jeigu ieškovė sumokės už darbų baigimą, atsakovė darbus užbaigs. Dėl ieškovės reikalavimo grąžinti permoką nurodė, kad šis reikalavimas – nepagrįstas, nes iki 2020 m. kovo mėn. pradžios pastate yra atlikta iš viso 126 064,55 Eur su PVM vertės darbų, ieškovė yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, taigi ji yra skolinga atsakovei 37 875,05 Eur (126 064,55 Eur – 88 189,50 Eur). Atsakovė nurodė, kad T. C. už ieškovę grynaisiais yra sumokėjęs 24 565 Eur, visi gauti grynieji pinigai yra apskaityti atsakovės buhalterinėje apskaitoje, daugiau įmokų grynaisiais pinigais nebuvo. Dėl ieškovės įspėjimo vienašališkai nutraukti rangos sutartį pažymėjo, kad atsakovė sutinka ištaisyti didžiąją dalį nustatytų trūkumų, todėl ieškovė neturi pagrindo nutraukti sutartį.

53.       Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštą, 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodė, kad 2020 m. kovo mėn. įvykusio susitikimo metu atsakovė nepripažino darbų defektų ir pareikalavo atlikti statybos rangos darbų ekspertizę, būtent dėl to ieškovė kreipėsi į UAB „Įrąža“ su prašymu įvertinti atsakovės atliktus statybos rangos darbus. Nurodė, kad 2020 m. birželio mėn. vykusio susitikimo metu atsakovė nesutiko su UAB „Įrąža“ eksperto išvada, dėl to ieškovė pasiūlė atsakovei dėl ginčo pastato statybos darbų kokybės pateikti kito eksperto išvadą, kuri paneigtų UAB „Įrąža“ padarytas išvadas. Dėl grynųjų pinigų perdavimo ir kitų klausimų ieškovė laikėsi ankstesniuose raštuose nurodytos pozicijos. Ieškovė nesutiko su atsakovės vienašaliu rangos sutarties nutraukimu nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Teigė, kad ieškovė nepriėmė atliktų darbų aktų dėl to, jog darbai buvo atlikti su defektais, tai patvirtina UAB „Įrąža“ eksperto išvada.

54.       Atsakovė 2020 m. spalio 2 d. pranešimu informavo ieškovę, kad rangos sutartis yra nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Nurodė, kad atsakovė daugiau neatliks rangos darbų, išskyrus defektų šalinimą. Sutiko, kad pastato statybos rangos darbų kokybę įvertintų ekspertas S. Mitkus. Atkreipė dėmesį, kad pačios ieškovės iniciatyva pastate darbus atlieka kiti rangovai, tai patvirtina, jog sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir ieškovės yra pasibaigę. Atsakovė paprašė 2020 m. spalio 15 d. organizuoti atliktų darbų priėmimą, dalyvaujant ekspertui S. Mitkui, suformuojant jam užduotį – nustatyti atliktų darbų kokybę, kiekį ir už kokią sumą atlikta darbų, remiantis ieškovei jau anksčiau pateiktu atliktų darbų aktu dėl 126 064,55 Eur su PVM vertės darbų.

55.       Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2020 m. spalio 2 d. pranešimą, 2020 m. spalio 12 d. rašte nurodė, kad kreiptis į ekspertą ir spręsti dėl jo kandidatūros bus tikslinga tik tada, kai atsakovė pašalins atliktų pastato statybos rangos darbų defektus. Ieškovė paprašė, kad atsakovė nurodytų ieškovei galimus terminus, kada atsakovė pradės ir pabaigs defektų šalinimo darbus. Ieškovė pabrėžė, kad nesutinka su atsakovės vienašaliu rangos sutarties nutraukimu. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu kitas rangovas pašalins atsakovės atliktų statybos rangos darbų defektus, ieškovė prašys, jog atsakovė atlygintų patirtus nuostolius.

56.       Antstolio 2020 m. spalio 28 d. parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-20-141 nurodyta, kad 2020 m. spalio 15 d. UAB „NK statyba“ atstovas paaiškino, jog užsakovei nori perduoti pastato atliktus darbus. Darbų perdavimo metu dalyvavo T. C., kuris paaiškino, kad jis nėra specialistas ir negali atsakyti, ar atlikti darbai yra kokybiški, pažymėjo, jog yra eksperto išvada, pagal kurią nustatyti darbų trūkumai. Po pokalbio ir aiškinimosi dėl atliktų darbų ir jų perėmimo, buvo susitarta, kad UAB „NK statyba“ atstovas perduoda atliktus darbus pagal 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, kurį T. C. priims ir perduos jį peržiūrėti kompetentingam asmeniui (ekspertui); T. C. nepasirašė atliktų darbų akto. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo apžiūrėtas pastatas ir užfiksuoti atlikti darbai, kuriems T. C. turėjo pastabų: daugiasluoksnių plokščių tvirtinimui trūksta pliensraigsčių, neteisingai sumontuotas vartų zonos skersinis, neteisingai įrengti ryšiai tarp „Z“ tipo stogo ilginių, plieninė kolona nevisiškai remiasi į pamatą, nevisiškai išbetonuota kolonos atrama.

57.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. prašymu pareikalavo, kad atsakovė atlygintų ieškovei specialistės O. V. parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodytą ginčo pastato konstrukcinių defektų šalinimo darbų vertę – 85 488,92 Eur su PVM. Įpareigojo pateikti pasiūlymą dėl permokos ieškovei grąžinimo.

58.       Atsakovės užsakymu, UAB Statybos tyrimų instituto ekspertai prof. dr. Sigitas Mitkus ir dr. Aurelija Peckienė atliko tyrimą UAB „Įrąža“ eksperto išvadoje nurodytiems defektams įvertinti. Buvo suformuluoti tokie klausimai: Ar nurodyti defektai yra ištaisomi?; Jeigu ne, ar dėl to pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį? UAB Statybos tyrimų instituto 2020 m. gruodžio 14 d. parengtame tyrimo akte Nr. 20-66 nurodyta, kad UAB „Įrąža“ eksperto išvados 5.1–5.11 papunkčiuose teisingai nurodyti atsakovės atliktų darbų trūkumai, išskyrus darbų trūkumą, įvardytą 5.10 papunktyje, nes tai – ne trūkumas, kadangi antrojo aukšto perdanga, vertinant jos altitudžių nuokrypius nuo projektinių, atitinka įprastai keliamus reikalavimus. Tyrimą atlikę ekspertai nustatė, kad dalis UAB „Įrąža“ eksperto išvadoje nurodytų darbų trūkumų yra neištaisomi (sulankstytos daugiasluoksnės sieninės plokštės, kolonų įrengimas, skiriasi stogo daugiasluoksnių plokščių briaunų apačios altitudės, stogo užlaidos suformuotos 164-403 mm ribose, o projekte numatyta 500 mm).

59.       Ieškovė, manydama, kad atsakovė nepagrįstai jai negrąžina 26 206,87 Eur permokos už neatliktus darbus bei, jog ji rangos darbus atliko nekokybiškai, o jų šalinimo išlaidos sudaro 75 667,11 Eur, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama šias sumas priteisti iš atsakovės. Atsakovė, manydama, kad ieškovė nepagrįstai su ja neatsiskaito už rangos sutarties pagrindu atliktus ir perduotus statybos darbus, kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama priteisti jai iš ieškovės 4 905,40 Eur įsiskolinimą už statybos rangos darbus.

60.       Apeliantai su teismo išvadomis, kuriomis remiantis atmesti jų reikalavimai dėl 22 672,29 Eur permokos ir 60 084,47 Eur trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, nesutinka ir teigia, kad: 1) teismas netyrė ir nevertino įrodymų, pagrindžiančių, jog jie atsakovei grynaisiais pinigais perdavė 34 600 Eur, o ne 24 656 Eur, dėl to nepagrįstai nustatė, kad atsakovei iki rangos sutarties nutraukimo sumokėta iš viso 88 189,50 Eur, bet ne 98 224,50 Eur; 2) teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė iki rangos sutarties nutraukimo faktiškai atliko darbų už 74 304,18 Eur su PVM ir papildomai perdavė ieškovei medžiagų už 10 350,74 Eur su PVM, iš viso 84 654,92 Eur; padarydamas tokias išvadas nepagrįstai rėmėsi fiktyviai dėl akių atsakovės sudarytu 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktu, nors atsakovė po 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų ginčo objekte daugiau darbų nevykdė, tai patvirtino atsakovės sąmatininkė D. Š., direktorius V. L. ir statybos darbų vadovas E. K., bei Teismo ekspertizės aktu, nors dėl šio ekspertizės akto nepagrįstumo ir nenuoseklumo buvo paskyręs pakartotinę ekspertizę, kuria nepagrįstai nesivadovavo; 3) teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės nuostolių dėl statybos darbų trūkumų šalinimo neištyrė statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų akto Nr. MV-STP-14-DA-1, UAB „Įrąža“ eksperto išvados bei UAB „Riktinga“ lokalinės sąmatos Nr. S001, neįvertino, jog ieškovė pas atsakovę užsakė pastatyti naują pastatą, todėl trūkumų (defektų) šalinimo apimtis turi visiškai atitikti naujo statinio kokybės reikalavimus, bei to, kad pastatas buvo įregistruotas viešajame registre, nurodant visus jo trūkumus; 4) vienos iš pagrindinio statinio dalies – stogo panelių mechaninių pažaidų nešalinimas, kurios kelia grėsmę statinio mechaniniam stabilumui, saugumui ir gali nulemti jo avarinę padėtį ar net griūtį ateityje, negali būti pateisinamas ekonomiškumo reikalavimu; 5) teismas neįvertino, kad plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimą, naudojant labai atsparius varžtus, galima permontuoti tik kai bus demontuoti išoriniai sieniniai paneliai; į 1,5 tonų varžtų poziciją įeina ir plokštės, ir perdangos sijos, tai ne varžtų tonažas, nes varžtai skaičiuojami vienetais; 6) teismas neįvertino, kad būtent atsakovė atliko daugiasluoksnių sieninių plokščių montavimą ir konstrukcijų surinkimą su trūkumais suformuojant angas langų montavimui, todėl atsakovės statybos darbai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nustatytais statybos darbų trūkumais; šalinant trūkumus būtina į vieną liniją sustatyti langus, todėl reikia sienose demontuoti langų plieninius rėmus, o tam reikia demontuoti išorinius sieninius panelius; sieninius panelius demontavus ir langų rėmus pastačius taip kaip numatyta projekte, esami sieniniai paneliai netiks, nes bus išpjauti ne pagal lango vietas, todėl sąmatoje pagrįstai numatyta 40 proc. jų pakeisti.

61.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl tarpusavio atsiskaitymo pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą rangos sutartį, kai atsakovė (rangovė) reiškia reikalavimą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, o ieškovė (užsakovė) ne tik nesutinka su mokėtina suma, bet ir reiškia reikalavimus grąžinti permokėtą dydį už neatliktus darbus bei, remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašo priteisti būsimų išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimą.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo sprendžiant dėl šalių tarpusavio (ne)atsiskaitymo pagal rangos sutartį

62.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės permokėtą sumą už neatliktus darbus ir atsakovės reikalavimo priteisti skolą už faktiškai atliktus darbus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai konstatavęs esmines šios ginčo dalies faktines aplinkybes – kad iki rangos sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, iš kurių grynaisiais pinigais sumokėjo 24 656 Eur, o ne 34 600 Eur, bei, jog atsakovė faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, pagal kurį atliktų darbų vertė – 104 185,58 Eur be PVM (126 064,55 Eur su PVM), nors atsakovė po 2019 m. gruodžio mėn. pastate jokių darbų nevykdė.

63.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

64.       Minėta, kad apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino įrodymų, pagrindžiančių, jog jie atsakovei grynaisiais pinigais perdavė 34 600 Eur, o rėmėsi apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl šios aplinkybės, nors byla šioje dalyje buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

65.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktinę aplinkybę, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, iš kurių 24 656 Eur grynaisiais pinigais, skundžiamame sprendime kaip įrodymais tiesiogiai rėmėsi atsakovės vadovo V. L. paaiškinimais ir telefoninio pokalbio su atsakovės vadovu garso įrašu. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. vasario 9 d. nutarties 66 punkte konstatavus įrodytu 24 565 Eur grynųjų pinigų sumokėjimą atsakovei, o ieškovei, bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo, nepateikus naujų įrodymų dėl 34 600 Eur sumokėjimo atsakovei, nėra pagrindo kitaip vertinti šios aplinkybės nei ji jau buvo įvertinta apeliacinės instancijos teismo.

66.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

67.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika ir įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai atskleidė ir įvertino aplinkybes, pagrindžiančias teismo išvadą, jog ieškovė atsakovei grynaisiais pinigais perdavė 24 656 Eur (kiek įforminta kasos pajamų orderiais), o ne 34 600 Eur. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta tiek jo paties įvertintais atsakovės vadovo V. L. paaiškinimais ir telefoninio pokalbio su atsakovės vadovu garso įrašu, kuriais kaip įrodymais teismas tiesiogiai rėmėsi, tiek ir ta aplinkybe, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė nepateikė naujų įrodymų, dėl to teismui nebuvo pagrindo kitaip vertinti byloje buvusius įrodymus, nei juos jau buvo įvertinęs apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant bylą iš naujo, nenustačius kitokių ir (ar) naujų aplinkybių, galėjusių lemti išvadą apie kitokią ieškovės atsakovei grynaisiais pinigais perduotą sumą nei tai jau buvo nustatęs apeliacinės instancijos teismas, teismas pagrįstai, be kita ko, rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šios aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, pagrindžiančių, jog jie atsakovei grynaisiais pinigais perdavė 34 600 Eur, o rėmėsi tik apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl šios aplinkybės.

68.       Apeliantai teigia, kad teismas neįvertino atsakovės vadovo V. L. ir jų pačių paaiškinimų teisme, šalių tarpusavio susirašinėjimo.

69.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

70.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 118 punktas).

71.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, susijusius su atsakovei pagal rangos sutartį sumokėtos grynaisiais pinigais sumos dydžiu, be kita ko, telefoninio pokalbio su atsakovės vadovu garso įrašą, šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais, atsakovės vadovo ir pačių apeliantų paaiškinimus, duotus teisme, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų nei tokias aplinkybes įvertinęs padarė pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantai akcentuoja, kad liko neįvertinti atsakovės vadovo V. L. paaiškinimai, kuriais jis pripažino, jog kasos pajamų orderiai buvo išrašyti vėliau, nei buvo priimti grynieji pinigai, t. y. grynieji pinigai buvo gauti 2019 m., o kasos pajamų orderiai išrašyti 2020 m. sausio–vasario mėn., tačiau, visų pirma, pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės vadovo paaiškinimus įvertino ir padarė išvadą, kad tokie paaiškinimai nepatvirtina, jog grynaisiais pinigais atsakovei buvo sumokėta 34 600 Eur. Antra, aptariami atsakovės vadovo parodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliantų įrodinėjamas aplinkybes dėl jų atsakovei sumokėtos sumos dydžio grynaisiais pinigais. Trečia, atsakovės vadovas V. L. 2022 m. kovo 10 d. posėdžio metu patvirtino, kad grynaisiais pinigais faktiškai buvo gauta tiek, kiek įforminta kasos pajamų orderiais. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti 5 kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad atsakovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė iš ieškovės grynaisiais pinigais gautus 24 565 Eur.

72.       Dėl pačių apeliantų paaiškinimų ir jų teiktos atsakovei pretenzijos turinio (ne)vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pastarųjų paaiškinimai stokoja patikimumo, nes ieškovė ir trečiasis asmuo yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantų paaiškinimų dėl atsakovei perduotos grynųjų pinigų sumos dydžio santykį su kitais byloje esančiais įrodymais, pažymėtina, kad jų nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, kai tuo tarpu atsakovės vadovo parodymus patvirtina byloje pateikti 5 kasos pajamų orderiai. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti įrodyta apeliantų poziciją dėl atsakovei perduotų 34 600 Eur.

73.       Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės neteisėtų veiksmų laiku neišrašant pinigų priėmimo orderių neigiamas procesines pasekmes perkėlė apeliantams. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija nesutinka, nes, visų pirma, ieškovė, sudarydama rangos sutartį su atsakove, veikė kaip ūkininkė, t. y. vykdydama ūkinę komercinę veiklą, dėl to ieškovei yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, vykdant sutartinius įsipareigojimus. Taigi ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais grynųjų pinigų perdavimo (sumokėjimo) atsakovei faktą, o to nepadariusi, turi prisiimti prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką. Antra, aplinkybę, kad atsakovė negavo apeliantų nurodomos grynųjų pinigų sumos, pastarajai yra sunku įrodyti, kadangi atsakovei tenka procesinė našta įrodyti tam tikros aplinkybės (grynųjų pinigų perdavimo) neegzistavimą, t. y. įrodyti tai, ko nebuvo. Taigi ieškovei teigiant, kad ji atsakovės vadovui perdavė 34 600 Eur, o ne 24 565 Eur, būtent jai tenka procesinė pareiga įrodyti šią aplinkybę, kurios ji tinkamai neįvykdė.

74.       Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus dėl ieškovės atsakovei grynaisiais pinigais perduotos sumos, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įrodytas 24 565 Eur grynaisiais pinigais sumokėjimas atsakovei. Įvertinus, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 63 624,50 Eur banko nurodymais bei 24 565 Eur grynaisiais pinigais, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iki rangos sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei sumokėjo iš viso 88 189,50 Eur.

75.       Minėta, kad apeliantai skunde tvirtina, kad atsakovė neatliko rangos darbų, nurodytų 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė iki rangos sutarties nutraukimo faktiškai atliko darbų už 74 304,18 Eur su PVM ir papildomai perdavė ieškovei medžiagų už 10 350,74 Eur su PVM, iš viso 84 654,92 Eur. Tokias nurodomas aplinkybes grindžia atsakovės sąmatininkės D. Š., direktoriaus V. L. ir statybos darbų vadovo E. K. paaiškinimais, kuriais, anot apeliantų, jie pripažino, kad darbai buvo atlikti tik pagal šalių pasirašytą 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą už 72 017,63 Eur ir daugiau darbai nebuvo vykdomi.

76.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertinęs, kad ieškovė, 2020 m. kovo mėn. pradžioje gavusi atsakovės 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, per rangos sutartyje nustatytus terminus darbų nepriėmė, gauto akto nepasirašė, jo negrąžino atsakovei, raštu išdėstydama pateikto akto nepasirašymo priežastis, o tik 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodė, jog darbų nepriėmė dėl to, kad šie atlikti su defektais, nusprendė, jog ieškovė nepaneigė, kad 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte nurodytų darbų atsakovė neatliko. Darydamas išvadas teismas rėmėsi eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d Teismo ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad atsakovė faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte (atsakymas į 3 klausimą).

77.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Vis dėlto, nepaisant to, kad pagal statybos rangos sutartį turi būti atlikti būtent su statyba susiję darbai, esminiai rangovo ir užsakovo įsipareigojimai tiek rangos sutarties, tiek ir statybos rangos sutarties atveju yra tapatūs – rangovas privalo tinkamai ir laiku atlikti darbus, o užsakovas turi priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad šios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), todėl, rangovui laiku atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti, bei priešingai.

78.       Užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus įgyvendinimo tvarka yra aptarta CK 6.694 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai nustatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, o tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kita esminė užsakovo pareiga, t. y. pareiga atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį, yra aptariama CK 6.687 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Aptariamos įstatyme nustatytos užsakovo pareigos yra tarpusavyje susijusios – užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu atsiradimas paprastai yra siejamas su visų atliktų darbų ar tam tikros jų dalies priėmimu, užsakovui prieš tai atlikus jų apžiūrą, įvertinus atliktų darbų kiekį ir kokybę. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad, užsakovui atsisakant nustatyta tvarka formaliai patvirtinti darbų priėmimą, yra eliminuojama jo pareiga atsiskaityti už faktiškai rangos sutarties pagrindu tinkamai atliktus darbus.

79.       Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Tačiau pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Taigi užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atlikto sutartyje nurodytus darbus ir nėra pašalinama tuo atveju, jeigu užsakovas dėl tam tikrų aplinkybių vengia juos priimti.

80.       Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, jog rangovas atliko pastato statybos darbus, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti jo reikalavimo ir nepriteisti atlygio dėl to, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

81.       Įstatyme yra nustatyti išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą. Tokią teisę užsakovas turi tais atvejais, kai: rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Tuo atveju, kai užsakovas nepagrįstai atsisako priimti jam perduodamus darbų rezultatus, rangovas gali taikyti pirmiau minėtą specialią, išskirtinai statybos rangos santykiuose taikomą priemonę, užkertančią kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas – jis gali vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504/2009).

82.       Įvertinus aptartus kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus darytina išvada, kad statybos rangos teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus, ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai faktiškai yra neatlikti ar yra atlikti su trūkumais arba jų atlikimas, dėl rangovo praleistų terminų, užsakovui neteko prasmės ir pan. Tokiu būdu, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, yra siekiama užtikrinti CK nustatytų sutarčių vykdymo principų, taip pat bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita neatsiskaitant su juo už faktiškai atliktus ir užsakovo naudojamus darbus.

83.       Teisėjų kolegija su apeliantų pozicija, kad atsakovė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte nurodytų darbų neatliko, nesutinka ir remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma daro išvadą, jog atsakovė 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte nurodytus ir ginčijamus darbus vis tik atliko dėl toliau nurodomų priežasčių.

84.       Visų pirma, pati ieškovė, elgdamasi kaip sąžininga, atsakinga ir rūpestinga užsakovė, gavusi 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą ir nesutikdama su jame nurodytais atliktais darbais ir (ar) jų apimtimi, turėjo pareigą per 3 darbo dienas grąžinti pateiktą pasirašyti atliktų darbų aktą, raštu nurodydama nepasirašymo priežastis (rangos sutarties 5.2 papunktis), tačiau tokios pareigos ieškovė neįvykdė. Ieškovė faktiškai atliktų atsakovės rangos darbų bei jų apimties neužfiksavo ir kai 2020 m. liepos 28 d. gavo atsakovės pranešimą apie rangos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovė tik 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte atsakovei, be kita ko, nurodė, kad atliktų darbų aktų nepriėmė dėl to, jog darbai atlikti su defektais, tai patvirtina UAB „Įrąža“ eksperto išvada. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei dėl tokio jos neapdairaus ir nerūpestingo elgesio tenka neigiami padariniai – ji neturi objektyvių įrodymų, kuriais galėtų paneigti atsakovės parengtame 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte nurodytų duomenų, taip pat teismo ekspertizės akto išvadų dėl atsakovės iki rangos sutarties nutraukimo faktiškai atliktų darbų.

85.       Antra, nors apeliantai akcentuoja atsakovės sąmatininkės D. Š., direktoriaus V. L. ir statybos darbų vadovo E. K. paaiškinimus, kuriais, anot jų, pastarieji pripažino, kad darbai buvo atlikti tik pagal šalių pasirašytą 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą už 72 017,63 Eur ir daugiau jokie darbai nebuvo vykdomi, tačiau atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog po 2019 m. gruodžio mėn. ji sumontavo pakeliamus vartus, atvežė duris, už kurias ir sumokėjo. Tokią atsakovės poziciją patvirtina ir eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto išvada, kad apžiūros metu su šalimis buvo aptarti visi darbai, įvardyti 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte; šalys dėl paties darbų atlikimo fakto nekėlė ginčo, todėl dėl darbų atlikimo fakto, neminint jų kiekių, yra pagrindas teigti, jog UAB „NK Statyba“ faktiškai atliko visus darbus, nurodytus 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte (atsakymas į 3 klausimą).

86.       Trečia, apeliantai nurodo, kad 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas yra fiktyviai atsakovės sudarytas dėl akių, tai atitinka tariamo sandorio teisinį vertinimą pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį bei kuris yra niekinis ir negaliojantis.

87.       CK 1.78

 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (liet. savo iniciatyva).

88.       Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017 24 punktas). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017 38 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017 26 punktas).

89.       Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus. Tuo atveju, jei susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Kai sandorio šalis išreiškia poziciją ne ieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o rašytiniu paaiškinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliūtis įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/706/2017 37, 38 punktai).

90.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas apeliantų nurodytu pagrindu yra nuginčijamas sandoris, o ieškovė ir (ar) trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo dėl 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu kaip tariamo sandorio ir neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių tariamo sandorio negaliojimo pagrindą, t. y. jog atsakovė, sudarydama 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą, iš tiesų nesiekė šiuo aktu teisinių pasekmių, nurodo, kad apeliantų argumentų 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akto kaip tariamo sandorio nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

91.       Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus dėl 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akto ir jame nurodytų darbų, konstatuoja, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo ekspertizės akte padarytą išvadą ir pagrįstų ieškovės įrodinėjamą poziciją, jog 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų akte atsakovė įrašė darbus, kurių ji faktiškai neatliko.

92.       Apeliantai, kritikuodami pirmosios instancijos teismo išvadas dėl faktiškai atliktų darbų ir medžiagų vertės, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės aktu, nors dėl šio ekspertizės akto nepagrįstumo ir nenuoseklumo pats buvo paskyręs pakartotinę ekspertizę, kurios išvadų turinio visiškai netyrė, o eksperto T. Mičiudos neapklausė, tai lėmė CPK 217 straipsnio 1 dalies, 218 straipsnio bei 219 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.

93.       Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės faktiškai atliktų darbų ir medžiagų vertės, iš esmės rėmėsi pirmine eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo ekspertizės, atliktos bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, akto išvadomis; apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai – buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertei Z. Beržienei, kurios 2023 m. gegužės 17 d. ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, spręsdamas dėl atsakovės faktiškai atliktų darbų ir medžiagų vertės, teismas nesivadovavo.

94.       Byloje nustatyta, kad teismo ekspertui T. Mičiudai buvo pavesta atsakyti į klausimus 1) kokius darbus atliko atsakovė pagal rangos sutartį ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą bei kokia atliktų darbų vertė bei 2) kokių darbų atsakovė neatliko pagal rangos sutartį ir kokia šių (neatliktų) darbų vertė iki sutarties nutraukimo. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad atsakovė pagal rangos sutartį ir 2019 m. balandžio 25 d. komercinį pasiūlymą atliko darbų, kurių vertė – 61 418,41 Eur be PVM, 74 304,18 Eur su PVM; neatliktų darbų bendra vertė – 31 686,49 Eur be PVM, 38 340,65 Eur su PVM. Teismo ekspertas pažymėjo, kad į nurodytą sumą nėra įskaičiuoti atsakovės nupirkti ir ieškovei perduoti, tačiau atsakovės nesumontuoti 3 vartai ir 2 durys, kurių bendra vertė – 6 694,93 Eur su PVM, taip pat neįtraukta pakeistos iš gelžbetonio į metalinę perdangą vertė – 3 021,33 Eur be PVM, 3 655,81 Eur su PVM.

95.       Viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 76 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 52 punktas).

96.       Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantų argumentus dėl netinkamai nustatytos faktiškai atliktų darbų ir medžiagų vertės, remiantis eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto išvadomis, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartyje, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės permokėtą sumą už neatliktus darbus ir atsakovės reikalavimą priteisti skolą už faktiškai atliktus darbus, rėmėsi būtent 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo ekspertizės akto išvadomis ir bylą šioje dalyje grąžino nagrinėti iš naujo ne dėl teismo ekspertizės akto išvadų neišsamumo ir (ar) ydingumo, o dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog rangos sutartis, kuria buvo sulygta dėl fiksuotos visų darbų ir jiems atlikti reikalingų medžiagų kainos, buvo nutraukta jos neįvykdžius visa apimtimi. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto tiriamąją dalį, nustatė, kad tyrimo dalis dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų pobūdžio, jų apimties, šalinimo būdo ir kainos atlikta nepakankamai išsamiai, nes teismo ekspertui trūko duomenų, kurių jis nepaprašė pateikti papildomai, tačiau tyrimo dalimi dėl faktiškai atliktų darbų ir medžiagų vertės teismas rėmėsi kaip išsamia ir ja grindė savo išvadas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, ieškovės prašymu ir siekdamas pašalinti byloje esančių įrodymų prieštaravimus dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų pobūdžio, apimties, šalinimo būdų ir trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio, bet ne dėl faktiškai atsakovės atliktų darbų ir medžiagų vertės, paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Z. Beržienei, t. y. teismas nusprendė, kad byloje netikslinga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės permokėtą sumą už neatliktus darbus ir atsakovės reikalavimo priteisti skolą už faktiškai atliktus darbus. Taigi nagrinėjamoje byloje nesant paskirtos pakartotinės teismo ekspertizės dėl faktiškai atsakovės atliktų darbų ir medžiagų vertės, pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime visiškai teisingai ir pagrįstai nesivadovavo ekspertės Z. Beržienės 2023 m. gegužės 17 d. ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, nurodydamas aiškius ir pagrįstus tokio sprendimo motyvus. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų abejoti teismo ekspertizės akto patikimumu, pagrįstumu (CPK 185 straipsnis).

97.       Minėta, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktiškai atliktų darbų ir medžiagų vertės, nurodo, jog teismas neapklausė eksperto T. Mičiudos, tai lėmė CPK 217 straipsnio nuostatų pažeidimą.

98.       Eksperto apklausos tvarka reglamentuojama CPK 217 straipsnyje, jo 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu, žodinis išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai.

99.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje dėl eksperto išvados yra viena iš esminių tokio įrodymo tyrimo priemonių, vertinant jo objektyvumą ir patikimumą, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tokia įrodinėjimo priemonė buvo gauta, ir jei bent viena iš bylos šalių pageidauja atlikti tokio įrodymo tyrimą žodiniame teismo posėdyje. Priešingas aiškinimas prieštarautų rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principams, taip pat neatitiktų sąžiningo teismo proceso, nepagrįstai suvaržytų vienos iš šalių teisę gintis nuo jai pareikštų reikalavimų ar įrodinėti pareikštų reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 37 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 55 punktas).

100.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pasisakant dėl ekspertizės, kaip įrodinėjimo priemonės, nurodoma, kad įrodymų kontekste jų priimtinumo taisyklės neturi atimti iš atitinkamos šalies galimybės juos veiksmingai užginčyti; svarbiausia, kad šalys galėtų tinkamai dalyvauti teismo procese (žr. EŽTT 1997 m. kovo 18 d. sprendimo byloje Mantovanelli prieš Prancūziją, peticijos Nr. 8/1996/627/810, par. 33; 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo byloje Letinčić prieš Kroatiją, Nr. 7183/11, par. 50). EŽTT vertina, ar procesas, kaip visuma, buvo teisingas (žr. EŽTT 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo byloje Devinar prieš Slovėniją, peticijos Nr. 28621/15, par. 53).

101.       Nagrinėjamu atveju pirminė teismo ekspertizė buvo atlikta ir ją atlikęs ekspertas apklaustas bylą pirmą kartą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teisme buvo paskirta ir atlikta antra – pakartotinė teismo ekspertizė ir apklausta šią ekspertizę atlikusi teismo ekspertė. Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, skundžiamame sprendime nuspręsdamas dėl atsakovės faktiškai atliktų darbų ir medžiagų vertės, iš esmės rėmėsi pirminės teismo ekspertizės išvadomis, kurią atlikęs teismo ekspertas buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirminę ekspertizę atlikusio teismo eksperto pakartotinė apklausa nelaikytina absoliučia teismo pareiga. Nors apeliantai akcentuoja CPK 217 nuostatų pažeidimą, pakartotinai neapklausiant teismo eksperto, tačiau skunde nenurodo kokios naujos ir (ar) papildomos aplinkybės, susijusios su ekspertinio tyrimo eiga, išsamumu, ekspertinio tyrimo metu nagrinėtais bylai aktualiais specialių žinių reikalaujančiais klausimais ir gautais duomenis, kurių šalys ir teismas neišsiaiškino apklausiant teismo ekspertą bylą nagrinėjant pirmą kartą, turėtų būti išsiaiškintos. Nagrinėjamu atveju bylos šalims buvo suteikta procesinė galimybė tiek žodžiu pateikti klausimus teismo ekspertui, jį apklausiant teismo posėdyje, tiek ir pateikti teismui visus savo argumentus ir atsikirtimus, susijusius su eksperto pateiktomis išvadomis. 

102.       Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 217 straipsnio, 218 straipsnio bei 219 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai rėmėsi 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto išvadomis, o ne pakartotinės 2023  m. gegužės 17 d. ekspertizės akto išvadomis, ir pakartotinai neapklausė šią ekspertizę atlikusio teismo eksperto.

103.       Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo ekspertizės akto išvadomis, kuriose nurodoma, jog

 atsakovė atliko darbų, kurių vertė – 61 418,41 Eur be PVM, 74 304,18 Eur su PVM, taip pat, kad atsakovė perdavė ieškovei medžiagų (darbų) už 10 350,74 Eur su PVM vertę bei, jog iki rangos sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei yra sumokėjusi iš viso 88 189,50 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pagal rangos sutartį yra permokėjusi atsakovei 3 534,58 Eur (88 189,50 Eur – 84 654,92 Eur).

104.       Be to, nors apeliantai teigia, kad vartai ir durys bei iš dalies sumontuota metalinė perdanga buvo nupirkti iš ieškovės lėšų ir įvertinus jų vertę buvo perduoti ieškovei 2019 m. gruodžio mėn. perdavimo–priėmimo aktu, dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei papildomai buvo perduota medžiagų (atlikta darbų) už 10 350,74 Eur su PVM vertę, yra nepagrįsta, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti šią pirmosios instancijos teismo ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo ekspertizės akte padarytą išvadą bei pagrįstų apeliantų įrodinėjamą poziciją, jog atsakovė ieškovei neperdavė medžiagų (atliktų darbų) už 10 350,74 Eur su PVM vertę. Minėta, kad teismo ekspertas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte pažymėjo, kad 3 vartai ir 2 durys, kurių vertė – 6 694,93 Eur su PVM, buvo nupirkti atsakovės (rangovės) ir priimti ieškovės (užsakovės); taip pat atsakovė nesumontavo gelžbetoninės perdangos, tačiau faktiškai buvo sumontuota, šalių perduota ir priimta metalinė perdanga (iš dalies) už 3 655,81 Eur su PVM, 3 021,33 Eur be PVM. Byloje esanti 2019 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 19533 5533 patvirtina, kad 3 vartus ir 2 duris nupirko atsakovė iš UAB „Vokiški vartai“.

105.       Apibendrindama motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines ir teisines aplinkybes bei atskleidė šalių ginčo dėl jų tarpusavio atsiskaitymų esmę, dėl to šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl rangos darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų

106.       Vienas iš esminių apeliantų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl rangos darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų dydžio argumentų yra tai, kad teismas padarė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės daiktą (CK 6.665 straipsnis) ir visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnis) pažeidimus, nes priteisė nuostolių (žalos) atlyginimą, neįvertinęs, jog ieškovė pas atsakovę užsakė pastatyti naują pastatą, todėl trūkumų (defektų) šalinimo apimtis turėjo visiškai atitikti naujo statinio kokybės reikalavimus.

107.       Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Teismų praktikoje pažymima, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 36 punktas).

108.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663, 6.665, 6.695 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 33 punktas).

109.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (kaip pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 36 punktas).

110.       Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

111.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pvz., jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Taigi ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas padarytos žalos pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimas, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 38 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 77 punktas).

112.       Taigi būtent ieškovė, kaip užsakovė, reikalaudama būsimų išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, kartu turi pareigą įrodyti tokių būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

113.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimui ar kitiems su tuo susijusiems darbams atlikti jai bus reikalingos 4 971,82 Eur papildomos investicijos bei tam papildomai reikės beveik 1 t medžiagų ir atitinkamų darbų, nes pastatas yra 100 proc. pastatytas bei įregistruotas viešajame registre, naudojamas pagal paskirtį, be to, naujoji ieškovės rangovė UAB „Riktinga“ ištaisė galimus pašalinti atsakovės atliktų darbų trūkumus.

114.       Apeliantai bylos nagrinėjimo metu, įrodinėdami rangos darbų trūkumus, be kita ko, ir plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimo būtinumą, ir jų šalinimo išlaidas, rėmėsi UAB „Riktinga“ lokaline sąmata Nr. S001, UAB „Įrąža“ 2020 m. gegužės 29 d. eksperto išvada bei statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų aktu Nr. MV-STP-14-DA-1, kurių, pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų trūkumams pašalinti, neįvertino, o rėmėsi iš esmės vienu dokumentu – 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto išvadomis.

115.       Statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų akto Nr. MV-STP-14-DA-1 7 papunktyje nurodoma, kad projekto konstrukcijų dalyje nepateikti varžtų diametrai rėmų tvirtinimui prie pamato, todėl kyla abejonės dėl įrengtų varžtų laikomosios galios – ar ji pakankama.

116.       UAB „Riktinga“ lokalinėje sąmatoje Nr. S001 teigiama, kad plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimui, naudojant labai atsparius varžtus, reikalinga 1,5 t medžiagų, tokių darbų kaina 8 019, 51 Eur (iš jų jau atlikta darbų už 3 047,69 Eur).

117.       UAB „Įraža“ eksperto išvados 5.8 papunktyje nurodyta, kad kolonų inkariniai varžtai įrengti su nuokrypomis nuo techninio darbo projekto l9-09-19-TDP-SK sprendinių, pateiktų SDD-316-PW-101 brėžinyje. Inkarinių varžtų nuokrypos fiksuotos E. B. parengtoje inkarinių varžtų kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje. Duomenų apie kolonų inkarinių varžtų diametrus techninio darbo projekte l9-09-19-TDP-SK nepateikta. Kolonų inkariniai varžtai įbetonuoti žymiai mažesnio diametro už kolonos atraminiame lakšte įrengtas kiaurymes, todėl inkarinių varžtų plokštelės – poveržlės turi būti pritvirtintos prie kolonų bazės.

118.       UAB Statybos tyrimų instituto 2020 m. gruodžio 14 d. parengtame tyrimo akte nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog kolonų inkariniai varžtai įbetonuoti mažesnio diametro už kolonos atraminiame lakšte įrengtas kiaurymes. Tai neatitinka projekto sprendinių ir laikytina defektu. Siekiant ištaisyti šį defektą inkarinių varžtų veržles–poveržles reikia pritvirtinti prie kolonų bazės. 

119.       Eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte pasakyta, kad atsakovės defektų pašalinimas kainuotų 6 917,57 Eur su PVM ir nekokybiški darbai sudarytų 5,56 proc. nuo visų atliktų darbų (atsakymas į 6 klausimą). Ekspertas, atsakydamas į 6 klausimą, nustatė, kad pateiktoje geodezininko E. B. paruoštoje pastato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nurodyti inkarinių varžtų įbetonavimo nuokrypiai; atsižvelgiant į tai, jog norint ištaisyti defektą reikalingas viso pastato išardymas, o šią dieną su tokiais neatitikimais pastatyto pastato geometrija tenkina vizualius reikalavimus, šis defektas nevertinamas. Ekspertas nurodė, kad kolonų plokštelės kiaurymių skersmuo inkariniams varžtams projekte nėra nurodytas, o nustatyti faktiškai nėra galimybės, nes varžtų galvos, poveržlės ir kitos plokštelės uždengia kiaurymes, konstrukcija ardyta ekspertizės metu nebuvo; atsižvelgiant į duomenų trūkumą šis defektas nevertinamas.

120.       Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, nurodo, kad byloje nustatyta, jog apeliantų nurodomi defektai, kad reikalinga sustiprinti plieninių kolonų sujungimo mazgus, tam naudojant labai atsparius varžtus, egzistuoja, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog būtent ieškovei, kaip užsakovei, reikalaujant būsimų išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo, tenka pareiga įrodyti tokių būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tokios pareigos tinkamai neįvykdė ir neįrodė, jog plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimui ar kitiems su tuo susijusiems darbams atlikti yra reikalingos 4 971,82 Eur papildomos investicijos bei tam papildomai reikės beveik 1 t medžiagų ir atitinkamų darbų. Nė viename apeliantų akcentuojamame rašytiniame įrodyme (žr. šios nutarties 114–117 punktus), kurių, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas neįvertino, išskyrus UAB „Riktinga“ lokalinę sąmatą Nr. S001, nėra nurodyta aptariamų defektų ir jų šalinimo apimtis. Net jei remtis UAB „Riktinga“ lokaline sąmata Nr. S001, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų būtent tokius sąmatoje nurodomus medžiagų ir darbų kiekius ir jų poreikį.

121.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl plieninių kolonų sujungimo mazgų, tam naudojant labai atsparius varžtus, sustiprinimo būtinumo ir reikalingumo, pagrįstai akcentavo, jog pastatas yra 100 proc. pastatytas bei įregistruotas viešajame registre, naudojamas pagal jo paskirtį, tai patvirtina ieškovės į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 28 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Nors apeliantai nurodo, kad pastatas viešajame registre buvo įregistruotas, nurodant egzistuojančius defektus, tačiau įvertinus 2022 m. rugpjūčio 28 d. deklaracijos turinį, tokių duomenų nenustatyta, tai leidžia spręsti, jog pastato eksploatacijai aptariami defektai įtakos neturi. Teisėjų kolegija sutinka ir su tuo, kad naujoji ieškovės rangovė UAB „Riktinga“ ištaisė galimus pašalinti atsakovės atliktų darbų trūkumus, o likę trūkumai, arba neturi reikšmingos įtakos pastato eksploatacijai, arba yra neištaisomi. Tokias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas statybos techninės priežiūros vadovas M. V., nurodydamas, kad, kiek buvo įmanoma, naujoji rangovė ištaisė buvusius trūkumus – sustiprino pamatus ir sutvirtinimų mazgus; taip pat eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte nurodytos išvados, jog su aptariamais neatitikimais pastato geometrija šią dieną tenkina vizualius reikalavimus.

122.       Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė defektų, susijusių su plieninių kolonų sujungimo mazgų sustiprinimu, šalinimo apimties, būtinumo ir reikalingumo reikalaujama apimtimi.

123.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog vis dar reikalinga atlikti išorės sienos daugiasluoksnių plokščių montavimą (permontavimą, įvertinant 40 proc. naujų daugiasluoksnių plokščių) (kiekis 544 m2, kaina 12 296,66 Eur, iš jų jau atlikta darbų už 1 218,41 Eur) ir šiems darbams (išorės sienoms) reikalingos daugiasluoksnės plokštės (kiekis 544 m2, kaina 10 004,07 Eur). Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgė į tai, kad langus sumontavo ne atsakovė, dėl to negalima spręsti, jog dėl langų netinkamo sumontavo kalta vien tik ji, be to, neįrodyta, kad su tokiais neatitikimais tolimesnis pastatyto pastato naudojimas pagal paskirtį negalimas ar tokios galimybės (sąlygos) pablogėtų; byloje nėra įrodymų, jog net 40 proc. sienų plokščių būtų pažeistos, o jų pažeidimas būtų tokio masto, kad statinys neatitiktų saugumo ir ilgalaikiškumo reikalavimų.

124.       Apeliantai aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas kritikuoja ir teigia, kad teismas neįvertino, jog siekiant į projektinę padėtį atstatyti pirmos ašies rėmą bei sumontuoti durų, langų ir vartų rėmus, būtina pakeisti 40 proc. daugiasluoksnių plokščių. Be to, būtent atsakovė atliko daugiasluoksnių sieninių plokščių montavimą ir konstrukcijų surinkimą su trūkumais suformuojant angas langų montavimui, todėl atsakovės statybos darbai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nustatytais statybos darbų trūkumais.

125.       Statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų akto Nr. MV-STP-14-DA-1 9 papunktyje nurodoma, kad langų rėmai sumontuoti nesilaikant metalo konstrukcijų gamintojų brėžinių. Tvirtinimo mazgai skirtingi. Pirmame mazge varžtai negauna tempimo, t. y. sumontuota pagal gamintojo brėžinius, antrame mazge varžtai tempiami, todėl turi būti veržiamos dvi veržlės arba kitais būdais užtikrinama, kad veržlės neatsisuks.

126.       UAB „Riktinga“ lokalinėje sąmatoje Nr. S001 numatyta atlikti 544 m2 išorės sienos daugiasluoksnių plokščių montavimo (permontavimo, įvertinant 40 proc. naujų daugiasluoksnių plokščių) darbus; tokių darbų kaina 12 296,66 Eur (iš jų jau atlikta darbų už 1 218,41 Eur) ir šiems darbams (išorės sienoms) reikalingos 544 m2 daugiasluoksnės plokštės, kurių kaina 10 004,07 Eur.

127.       UAB „Įraža“ eksperto išvados 5.1 papunktyje nurodyta, kad daugiasluoksnės sieninės plokštės durų angų, langų angų, vartų angų zonose, yra nepritvirtintos pliensraigčiais, be to sieninės bei stogo daugiasluoksnės plokštės sulankstytos, kai kurių plokščių sandūros deformuotos, siūlų sandūros nesandarios oro patekimui. Neprisuktos sieninių panelių plokštės turi būti prisuktos, o pažeistos pakeistos naujomis.

128.       UAB Statybos tyrimų instituto 2020 m. gruodžio 14 d. parengtame tyrimo akte nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog sieninės plokštės vietomis nepritvirtintos, įlenktos plokščių sandūros. Įprastai yra keliamas reikalavimas, kad sienų plokštės būtų tvirtai pritvirtintos, įrengti visi reikalingi tvirtinimo elementai. Todėl nepritvirtintos plokštės neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir laikytinos defektu. Siekiant ištaisyti šį defektą reikia plokštes pritvirtinti. Įprastai taip pat keliamas reikalavimas, kad sienų plokščių paviršius būtų lygus, be pažaidų ir įlenkimų, kurie matytųsi vizualiai normaliai naudojant pastatą ir gadintų estetinį pastato vaizdą. Faktiškai sienų plokščių įlenkimai ir pažaidos matosi normaliai žiūrint į pastatą, todėl išorės sienos neatitinka įprastai keliamų reikalavimų ir sienų plokščių pažaidos laikytinos defektu. Siekiant ištaisyti šį defektą reikėtų išmontuoti ir iš naujo sumontuoti visas sienines plokštes panaudojant naujas plokštes. Todėl daroma išvada, kad defektas yra neištaisomas, tačiau dėl šio defekto pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį.

129.       Eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad nors apžiūros metu nenustatyta faktų, jog sienų plokštės nepritvirtintos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad varžtai (savisriegiai) paslėpti, vizualiai sunkiai identifikuojami ir į tai, jog prieš tai du ekspertai šį faktą patvirtino, priimama, kad apie 5 proc. visų varžtų yra nesusukti. Varžtų išeiga pagal įsigijimo dokumentus yra 1,9 vnt. / m2, ploto yra 490 m2, tai 931 varžtai, tai 5 proc. sudaro 47 varžtus; vertintina 47 varžtų plokštėms tvirtinti montavimas. Ekspertas nustatė, kad sugadintos sieninės plokštės: 3 vnt. 1 x 6 m matmenų, 1 vnt. 1 x 3,9 m ir viena stoginė plokštė 1 m x 6,8 m. Sugadinimai, t. y. įlenkimai, turi vieną bendrą bruožą: jie yra ties plokščių sujungimais (briaunomis), tai reiškia, jog tai labiausiai tikėtina yra montavimo metu padarytas pažeidimas. Neteisingai atrėmus plokštę, tvirtinant kėlimo prietaisą arba su įrankiu imant ją reguliuoti tikėtini pažeidimai ties liauniausia vieta – briauna. Esant pažeidimams kitose vietose nei ties briauna – jie nevertinami, todėl, kad galėjo atsirasti ir nebūtinai dėl rangovo kaltės. Vertintinas tik pastarųjų plokščių keitimas, tai sudaro 28,7 m2 ploto.

130.       Visų pirma, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes dėl išorės sienų daugiasluoksnių plokščių montavimo (permontavimo), nurodo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog langai sienose sumontuoti nevienodame aukštyje bei dalis plokščių turi įlenkimus ir pažaidas. Antra, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog būtent atsakovės veiksmai, sumontuojant daugiasluoksnes sienines plokštes, lėmė ir angų langų montavimui suformavimą; juo labiau kad būtent atsakovė pagal projektą turėjo pareigą suformuoti angas langų montavimui. Trečia, nors pirmosios instancijos teismas neįvertino priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų, sumontuojant daugiasluoksnes sienines plokštes, ir angų langų montavimui suformavimo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju yra pasikeitusi faktinė situacija bei statinio būklė, dėl to nėra pagrindo spręsti, jog su tokiais neatitikimais tolimesnis pastato naudojimas pagal paskirtį būtų negalimas, ar tokios galimybės (sąlygos) pablogėtų. Kaip jau nustatyta aukščiau (žr., pvz., šios nutarties 121 punktą), pastato statyba yra užbaigta, jis įregistruotas viešajame registre, naudojamas pagal paskirtį, tai reiškia, kad pastatas tenkina esminius statinio reikalavimus ir projektinius sprendinius, todėl aptariami neatitikimai galėtų būti vertinami tik estetiniu požiūriu. Iš esmės tokias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina ir UAB Statybos tyrimų instituto 2020 m. gruodžio 14 d. tyrimo akto išvados, kuriose nurodoma, kad nors faktiškai sienų plokščių įlenkimai ir pažaidos matosi normaliai žiūrint į pastatą, todėl išorės sienos neatitinka įprastai keliamų reikalavimų ir sienų plokščių pažaidos laikytinos defektu, tačiau siekiant ištaisyti šį defektą reikėtų išmontuoti ir iš naujo sumontuoti visas sienines plokštes panaudojant naujas plokštes, dėl to ekspertas S. Mitkus padarė išvadą, kad defektas yra neištaisomas, o dėl šio defekto pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal jo paskirtį. Ketvirta, teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad apeliantai neįrodė aptariamų defektų apimties. Nė viename apeliantų akcentuojame rašytiniame įrodyme – statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų akte Nr. MV-STP-14-DA-1, UAB „Įraža“ eksperto išvadose nėra nurodyta šių defektų ir jų šalinimo apimtis, t. y. jog reikalinga permontuoti 40 proc. išorės sienos daugiasluoksnių plokščių. Ekspertas T. Mičiuda 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte pažymėjo, kad 3 vnt. daugiasluoksnių sieninių plokščių, tai sudaro 28,7 m2 ploto, turi įlenkimus ties plokščių sujungimais (briaunomis), kurie tikėtina buvo padaryti montavimo metu; ekspertas pažeidimų kitose vietose nei ties briauna nevertino, nes šie galėjo atsirasti nebūtinai dėl rangovės kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant įrodymų, kurie paneigtų eksperto T. Mičiudos išvadas dėl defektų apimties, pirmosios instancijos teismas su nustatyto defekto apimtimi pagrįstai sutiko ir priteisė ieškovei iš atsakovės jo šalinimo išlaidas.

131.       Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei neįrodžius, jog vis dar reikalinga atlikti 40 proc. išorės sienos daugiasluoksnių plokščių montavimą (permontavimą), negali būti taikomas ieškovės pasirinktas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas gynybos būdas – trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas. Kita vertus, apeliantė, siekdama įrodyti minėtas aplinkybes ir paneigti teismo eksperto išvadas, nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų padaryti priešingą išvadą, o remiasi išimtinai subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu negali būti daromos pagrįstos išvados dėl defektų apimties.

132.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė ir tai, kad nereikalinga atlikti stogo plokščių permontavimo darbus 11 016,35 Eur be PVM vertės, kuriems reikėtų 19 309,32 Eur plokštės daugiasluoksniams denginiams (medžiagos), nes byloje nėra duomenų, jog netinkamai suformuoti sandėlio stogo karnizai, parapeto užlaidos, be to, net ir konstatavus, kad stogo užlaidos iš daugiasluoksnių plokščių sumontuotos ne pagal projektą (mažiau kaip 50 cm), toks trūkumas jau yra neištaisomas, tai būtų įmanoma tik permontavus visas stogo daugiasluoksnes plokštes, tai vertintina kaip neekonomiška ir neproporcinga.

133.       Apeliantai, grįsdami savo poziciją dėl nurodytų defektų šalinimo darbų būtinumo, teigia, kad vienos iš pagrindinio statinio dalies – stogo panelių – mechaninių pažaidų nešalinimas, kuri kelia grėsmę statinio mechaniniam stabilumui, saugumui ir gali nulemti jo avarinę padėtį ar net griūtį ateityje, ir negali būti pateisinamas ekonomiškumo reikalavimu.

134.       Statybos techninės priežiūros vadovo M. V. 2021 m. spalio 4 d. defektų akto Nr. MV-STP-14-DA-1 11 papunktyje nurodoma, kad stogo karnizai pagal architektūros dalies brėžinius prakišami po 50 cm nuo pastato išorinių sienų, tačiau buvo sumontuoti neišlaikant nurodytų atstumų.

135.       UAB „Riktinga“ lokalinėje sąmatoje Nr. S001 numatyta atlikti denginių daugiasluoksnių plokščių permontavimo darbus; tokių darbų kaina 11 016,35 Eur ir šiems darbams reikalingos 420 m2 plokščių daugiasluoksniams denginiams, kurių kaina 19 309,32 Eur.

136.       UAB „Įraža“ eksperto išvados 5.11 papunktyje nurodyta, kad pastato stogo nuolydis yra apie 12 laipsnių. Dvišalio stogo daugiasluoksnės plokštės fiksuotos tik dviejose jų atramų vietose, t. y. karnizų ir kraigo ilginių vietose. Stogo daugiasluoksnės plokštės nėra pilnai atremtos į ilginius, todėl atramų vietose susiformavę neleistini plyšiai, esant tokiems plyšiams plokščių sandūrose bus padidinta oro infiltracija patalpoje per nesandarias daugiasluoksnių plokščių sandūras, šaltuoju metų laikotarpiu sandūrose formuosis kondensatas. Plokštės turi būti įrengtos tinkamai, sandūrų sprendinys pateiktas ISOPAN techninio katalogo 8 lape. Be to, montuojant stogo daugiasluoksnes plokštes suformuotos skirtingos karnizo, parapeto užlaidos. Užlaidos suformuotos pažeidžiant techninio darbo projekto 19-04-22-TDP-SA-01 architektūrinio vientisumo sprendinius, kuriose užlaidos yra numatytos po 50 cm, tuo tarpus faktiškai užlaidos suformuotos 164–403 mm ribose. Detalios stogo dangos nuokrypos fiksuotos E. B. parengtoje stogo dangos kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje.

137.       UAB Statybos tyrimų instituto 2020 m. gruodžio 14 d. parengtame tyrimo akte nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog stogo daugiasluoksnės plokštės nėra pilnai atremtos į ilginius, atramų vietose matosi plyšiai, stogo kraige yra tarpas tarp plokščių. Tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir laikytina defektu. Siekiant ištaisyti šiuos defektus reikia tinkamai įrengti (užsandarinti) plokščių sandūras. Tyrimo metu nustatyta, kad stogo daugiasluoksnių plokščių briaunų apačios altitudžių skirtumai nustatyti iki + 40 mm. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl to stogo briaunų polinkio kampas yra iki 0,2 laipsnių. Toks polinkio kampas vizualiai yra sunkiai pastebimas. Dėl šių daugiasluoksnių plokščių briaunų altitudžių skirtumų vizualiai nežymiai pablogėja pastato estetinis vaizdas. Siekiant ištaisyti šį defektą reikėtų išmontuoti ir iš naujo sumontuoti visas stogo plokštes, todėl daroma išvada, kad defektas yra neištaisomas, tačiau dėl šio defekto pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal jo paskirtį. Be to, iš E. B. parengtos stogo dangos kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, kad nustatytas stogo daugiasluoksnės plokštės išorinio perimetro atstumas iki fasado išorinės plokštumos yra nuo 164 mm iki 403 mm. Projekte buvo numatytas vienodas visose kraštinėse, 50 cm statumas. Faktiškai stogo dangos plokštės išsikiša iš fasado plokštumos mažiau, negu numatyta projekte ir nevienodu atstumu visose keturiose pastato kraštinėse. Tai neatitinka projekto sprendinių ir laikytina defektu. Siekiant ištaisyti šį defektą reikėtų išmontuoti ir iš naujo sumontuoti visas stogo plokštes panaudojant naujas plokštes, todėl daroma išvada, kad defektas yra neištaisomas, tačiau dėl šio defekto pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal jo paskirtį.

138.       Eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad stogo plokščių tvirtinimo savisriegiais nebuvimai (trūkumai) yra esminis neatitikimas gamintojo reikalavimams. Pagal gamintojo reikalavimus turėtų būti sumontuota apie 700 vnt. varžtų, tačiau buvo sumontuota apie 180 vnt., dėl to 520 vnt. varžtų trūkumas skaičiuojamas defektų taisymui. Taip pat teismo ekspertas T. Mičiuda nurodė, kad jis nerado projekto dalies, kurioje būtų užfiksuota, kokiu atstumu plokštės turi išsikišti iš sienų plokštumos. Privalomieji normatyvai nenumato tokio parametro, todėl atsižvelgiant į geodezininko E. B. paruoštoje pastato kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nurodytus skirtingus stogo dangos išsikišimus, vertinama 2–jų stogo kraštinių pjovimas sulygiavimui, t. y. apie 38 m.

139.       Remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė, vykdydama rangos darbus, netinkamai suformavo stogo daugiasluoksnės plokštės išorinio perimetro atstumą iki fasado išorinės plokštumos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šį trūkumą įvertino kaip neištaisomą, nes tokiam trūkumui ištaisyti reikėtų permontuoti visas stogo daugiasluoksnes plokštes, tai būtų ne tik neekonomiška, bet ir neproporcinga. Nors apeliantai su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino statybos techninės priežiūros vadovo M. V. faktiškai nustatytų trūkumų bei nepagrįstai rėmėsi eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto išvadomis, tačiau būtent tokias išvadas pateikė ir ekspertas S. Mitkus UAB Statybos tyrimų instituto 2020 m. gruodžio 14 d. tyrimo akte, nurodydamas, jog šis defektas yra netaisytinas ir dėl šio defekto pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, tik nežymiai pablogėja pastato estetinis vaizdas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pastato estetinis vaizdas yra svarbus, tačiau šiuo atveju jo paskirtis yra sandėliavimo, dėl to pastato estetika vertinama ir šiuo aspektu, bei racionalumo bei ekonomiškumo kontekste. Ekspertas S. Mitkus, apklaustas 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje kaip liudytojas, dėl ištaisomų ir neištaisomų defektų paaiškino, kad, jeigu darbus su defektais reikia perdaryti iš naujo, tai laikytina neištaisomu defektu, o jeigu defektą galima ištaisyti darbų neperdarius iš naujo, tai defektas yra ištaisytinas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad siekiant ištaisyti pastato stogo karnizo, parapeto užlaidų defektą, reikėtų išmontuoti ir iš naujo sumontuoti visas stogo plokštes, panaudojant naujas plokštes, dėl to, kaip paaiškino liudytojas S. Mitkus, šis defektas vertinamas kaip neištaisomas, tačiau dėl tokio defekto pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, todėl sutiktina, jog tokio defekto šalinimas būtų neekonomiškas ir neproporcingas. Juo labiau kad pastato statyba yra užbaigta, jis įregistruotas viešajame registre, naudojamas pagal paskirtį, tai reiškia, jog pastatas tenkina esminius statinio reikalavimus ir projektinius sprendinius.

140.       Apibendrinant nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad šiuo atveju būtina atlikti pastato stogo karnizo, parapeto užlaidų trūkumų šalinimo darbus.

141.       Nagrinėjamu atveju apeliantai, kritikuodami pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų pobūdžio, jų apimties, šalinimo būdo ir kainos, be kita ko, nurodo tą patį argumentą, kuriuo jau rėmėsi, nesutikdami su teismo išvadomis dėl faktiškai atliktų darbų ir medžiagų vertės, t. y. kad teismas nepagrįstai rėmėsi ir prioritetą suteikė vienam subjektyviam įrodymui – eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto išvadoms, nors teismas buvo paskyręs pakartotinę ekspertizę, kurios išvadomis nesivadovavo.

142.       Minėta, kad viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl to tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 76 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

143.       Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantų argumentus dėl eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto, kaip įrodymo, nepatikimumo, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartyje, išanalizavęs 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto tiriamąją dalį, nustatė, jog tyrimo dalis dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų pobūdžio, jų apimties, šalinimo būdo ir kainos atlikta nepakankamai išsamiai, nes teismo ekspertui trūko duomenų, kurių jis nepaprašė pateikti papildomai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akto tiriamoji dalis yra ydinga. Antra, atsižvelgiant į šioje nutartyje jau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, darytina išvada, kad šios koreliuoja su 2021 m. rugpjūčio 31 d. Teismo ekspertizės akte padarytomis išvadomis bei pateiktais išaiškinimais. Trečia, 2021 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės akto turinys įrodo, kad ekspertas T. Mičiuda, įvertinęs jam pateiktus duomenis, pateikė aiškius atsakymus tiek dėl neištaisomų defektų, tiek dėl taisytinų darbų apimties bei jų vertės. Nėra pagrindo sutikti, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės akto išvados neaiškios, subjektyvios. Šiuo atveju apeliantai kritikuoja 2021 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės akte pateiktas išvadas, nes pastarosios neatitinka jų pateikto situacijos vertinimo. Kadangi nenustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės akto išvados yra neaiškios ir subjektyvios, neparemtos ekspertinio tyrimo eiga, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu sprendimu teismas šį ekspertizės aktą vertino tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Ketvirta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvardijo argumentus, kodėl remiasi 2021 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės akto išvadomis, o ne ekspertės Z. Beržienės pakartotinės ekspertizės akto išvadomis. Nagrinėjamu atveju teismas Z. Beržienės ekspertizės išvadomis nesirėmė dėl jų prieštaringumo ir nepagrįstumo tyrimo duomenimis, su tuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko ir bylos šalys. Ekspertė Z. Beržienė, apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad ji jokių savarankiškų tyrimų neatliko (tik vizualiai apžiūrėjo pastatą), iš esmės vadovavosi UAB „Riktinga“ pildytu statybos darbų žurnalu bei apžiūroje dalyvavusių asmenų nurodymais (paaiškinimais); ekspertė negalėjo aiškiai ir nuosekliai paaiškinti bei pagrįsti ekspertizės akte nurodytų išvadų. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nesivadovavo ekspertės Z. Beržienės 2023 m. gegužės 17 d. ekspertizės akto išvadomis, nurodydamas aiškius ir pagrįstus sprendimo motyvus, o rėmėsi labiau motyvuotomis bei pagrįstomis eksperto T. Mičiudos 2021 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės akto išvadomis. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tarp jų ir eksperto išvadų, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

144.       Apibendrindama motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines bei teisines aplinkybes, atskleidė šalių ginčo dėl rangos darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų esmę, dėl to šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

145.       Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes pareiškė nepagrįstą priešieškinį ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl to ieškovė patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas ir išgyvenimus ginant savo teises, todėl prašoma, vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, paskirti jai iki 5 000 Eur dydžio baudą, 50 procentų šios baudos išieškant ieškovės naudai.

146.       CPK 95

 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

147.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

148.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017 65 punktas).

149.       Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje negalima nuspręsti, jog atsakovė priešieškinį dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo pareiškė elgdamasi akivaizdžiai nesąžiningai, veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju apeliantų įvardytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, yra susijusios su ginčo šalių materialiaisiais santykiais, jų sudarytos rangos sutarties vykdymu, kurios buvo ištirtos nagrinėjant šalių ginčą iš esmės ir įvertintos priimant teismo sprendimą dėl byloje pareikštų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų. Aplinkybė, kad atsakovės priešieškinis buvo atmestas, savaime nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Atsižvelgiant į nurodytą, nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

150.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, padarė procesinės teisės normų, įtvirtintų CPK 98 straipsnio 2 dalyje pažeidimą, formaliai taikė Rekomendacijas, visiškai neįvertino, kad Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu ir advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

151.       Šių apeliantų nurodomų argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

152.       Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

153.       Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas).

154.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas).

155.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, ieškovės atstovų teiktų teisinių paslaugų pastovumą, byloje spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė. Nors nagrinėjama byla vertintina kaip pakankamai sudėtinga, didelės apimties, be to, ieškovės atstovai parengė ir pateikė teismui daug ir didelės apimties procesinius dokumentus, tai neabejotinai lėmė atstovų darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį, tačiau bylos sudėtingumas nevertintinas kaip išimtinis; byloje nebuvo keliama naujų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų, reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti šalys naudojosi atitinkamos srities ekspertų paslaugomis.

156.       Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepagrįstai savo patirtas advokato atstovavimo išlaidas prilygina nuostoliams, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės procesinio elgesio piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, tai nulėmė dideles ieškovės atstovo advokato laiko sąnaudas ir teisinių paslaugų teikimo apimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio išlaidos atlyginamos pagal specialias CPK nustatytas taisykles, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o civilinę atsakomybę reguliuojančios materialiosios teisės normos šiam procesiniam klausimui spręsti netaikomos. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 41 punktas).

157.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad susiklostė išimtinė situacija, leidžianti ieškovei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, viršijančias pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinus išlaidų už atitinkamo procesinio dokumento parengimą ar procesinį veiksmą dydžius.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

158.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami statybos rangos teisiniai santykiai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliantų (ieškovės ir trečiojo asmens) apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

159.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

160.       Atmetus ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą įgijo atsakovė, kuri nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20231214/001 ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovei kompensuotinos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant lygiomis dalimis iš ieškovės K. C. ir trečiojo asmens T. C..

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NK statyba“, juridinio asmens kodas 301733834, iš ieškovės K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, T. C., gim. (duomenys neskelbtini), po 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

        

Teisėjos                                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

Asta Radzevičienė

 

                                                

                                                                                        Aldona Tilindienė