Civilinė byla Nr. e2-227-368/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00179-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ „Turto bankas“ atsakovei VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ bei tretiesiems asmenims Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir Aplinkos ministerijai dėl žalos išieškojimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 3 977 312,47 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodo, kad 2020 m. gruodžio 30 d. finansavimo ir administravimo sutartimi atsakovei VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo suteiktos lėšos projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ vystymui. Vėliau trečiasis asmuo Aplinkos projektų valdymo agentūra raštu informavo atsakovę apie padarytus pažeidimus ir nutraukiamą sutartį. Atsakovė buvo informuota apie Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymą dėl projektui skirtų lėšų (3 977 312,47 Eur) grąžinimo, tačiau lėšas grąžinti vengia.

3.       Atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, jog minėta skola valstybei susidarė ne dėl jos kaltės. Teigia, jog 2010 m. gruodžio 30 d. su banku Snoras sudarė Garantijos suteikimo sutartį bei Avanso grąžinimo garantiją. Šių sutarčių pagrindu, bankas Snoras išdavė Avanso garantiją ir už tai jam buvo įkeistas atsakovės iš trečioko asmens Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai gautas (4 024 024,82 EUR) avansinis mokėjimas. Bankui Snoras 2011 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbtas moratoriumas, o 2011 m. gruodžio 7 d. iškelta bankroto byla. Nuo 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovė negalėjo disponuoti banko Snoras esančiomis lėšomis ir dėl to negalėjo pradėti vystyti projekto. Atsakovė tvirtina, jog susidariusi skola turi būti nurašyta, nes ji susidarė ne dėl atsakovės kaltės.

4.       Tretieji asmenys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Aplinkos ministerija iš esmės analogiškai nurodo, jog ieškinys turi būti tenkinamas, nes atsakovė gavusi pinigines lėšas pagal 2020 m. gruodžio 30 d. finansavimo ir administravimo sutartį projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendinimui savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, o atsakovės bandymai skųsti administracinius sprendimus dėl įpareigojimo grąžinti gautas lėšas minėto projekto vystymui yra teismų atmesti.

 Ieškinys tenkintinas visiškai 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 30 d. finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-002 atsakovei VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo suteiktos lėšos projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ vystymui. Trečiasis asmuo Aplinkos projektų valdymo agentūra 2013 m. gegužės 14 d. raštu Nr.APVA-1546 informavo atsakovę apie padarytus pažeidimus ir nutraukiamą sutartį. Trečiasis asmuo pažeidimo tyrimo išvadoje nurodė, kad buvo nesilaikoma sutartyje numatyto lėšų įsisavinimo grafiko, viešųjų pirkimų vykdymo grafiko, atsakovas negali pasiekti sutartyje numatytų tikslų, taip pat nurodyti konkretūs netinkamai vykdyti sutartiniai įsipareigojimai. Be to, trečiasis asmuo 2013 m. birželio 4 d. raštu Nr. APVA-1772 informavo atsakovę apie Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 01-378 dėl projektui skirtų 13 894 152 Lt lėšų (3 977 312,47 Eur) grąžinimo. Reikalavimo teisių perleidimo 2014 m. kovo 14 d. sutartimi Nr. (7.22-52-14)-T5-2, 2016 m. spalio 26 d. reikalavimo teises į atsakovės skolą perdavimo-priėmimo aktu Nr.E15-1 Aplinkos ministerija perdavė ieškovei VĮ „Turto bankas“. 

 Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl atsakovės atsakomybės

6.       Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė neneigia 3 977 312,47 Eur dydžio skolos valstybei, tačiau tvirtina, kad skola susidarė ne dėl jos kaltės, o bankrutavus bankui Snoras dėl ko nebuvo galima vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir skola turėjo būti nurašyta. Pažymėtina, jog Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 4 punkte numatyta, kad sprendimas yra pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas. Taigi, esant bent vienam iš Lėšų grąžinimo taisyklių 5 punkte nurodytų pagrindų, neteisėtai išmokėtos paramos lėšos pagal Lėšų grąžinimo taisykles yra susigrąžinamos iš projekto vykdytojo, šiuo atveju – iš atsakovės. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė grąžinti ginčijamas sumas įpareigota Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 01-378, kuris atitinka sprendimo sąvoką pagal minėtų Taisyklių 2 punktą ir yra atsakovės prievolės grąžinti gautos Europos Sąjungos paramos lėšas atsiradimo pagrindas.

7.       Atsakovė administracine tvarka skundė trečiųjų asmenų sprendimus, taip pat prašė Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai atnaujinti pažeidimo tyrimą bei atnaujinti administracine teisena jau išnagrinėtas bylas, tačiau visi administraciniai procesai yra pasibaigę įsiteisėjusiais sprendimais, kuriais atsakovės skundai ir prašymai atmesti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2019; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eP-75-662/2019). Be to, bendrosios kompetencijos teisme vyko ginčas pagal atsakovės ieškinį dėl įpareigojimo banko Snoras grąžinti įkeistas 3 977 312,47 Eur paramos lėšas, tačiau kasacine instancija išnagrinėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija paliko nepakeistus žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais ieškinys atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai atsakovės prievolės atsiradimo pagrindo (administracinio akto) teisėtumas jau yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

8.       Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas – nereikia papildomai įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

9.       Taigi atsakovė gavusi pinigines lėšas pagal 2020 m. gruodžio 30 d. finansavimo ir administravimo sutartį projekto „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ įgyvendinimui savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nors sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, bei turėjo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 straipsnis). Pirma, civilinė atsakomybė yra tik viena iš prievolės rūšių (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju atsakovės pareiga grąžinti gautą ir netinkamai panaudotą Europos Sąjungos paramą reglamentuojama specialiosiomis teisės normomis ir kyla iš viešojo administravimo subjekto nustatyta tvarka ir pagrindais priimto sprendimo. Antra, ginčas dėl atsakovės prievolės atsiradimo pagrindo (viešojo administravimo subjekto sprendimo) teisėtumo, įskaitant ir atsakovės kaltės galimą įtaką prievolės atsiradimui, šiuo atveju jau yra išspręstas įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu, todėl bendrosios kompetencijos teismo nebegali būti iš naujo svarstomas. Pažymėtina, jog esant panašioms faktinės aplinkybėms analogiškai išnagrinėta byla ir kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

10.       Atsakovės teiginiai, jog 3 977 312,47 Eur dydžio skola valstybei susidarė ne dėl jos kaltės ir turi būti nurašyta, nes bankrutavus bankui Snoras ji negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės dėl sutarties nevykdymo. Pastebėtina, kad skolą pripažinti beviltiška atsakovė siekia nuo Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 01-378 dėl projektui skirtų lėšų grąžinimo priėmimo. Tik pasibaigus su tuo susijusiems teisminiams procesams, reikalavimo teisė 2016 m. spalio 26 d. perduota VĮ Turto bankui, kuris, kaip patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas susirašinėjimas su atsakove, sudarė sąlygas atsakovei išnaudoti visas galimybes tiesiogiai su atsakingomis institucijomis išspręsti skolos nurašymo klausimą. 

11.       Iš atsakovės priteistina ieškovei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

  Priteisti ieškovei VĮ „Turto bankas“ (juridinio asmens kodas 112021042)  iš atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 145787276)  3 977 312,47 Eur (tris milijonus devynis šimtus septyniasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus dvylika eurų 47 centus) žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

 Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius