Civilinė byla Nr. e2YT-2614-1080/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24723-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rumeks-NNZ“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Asvela“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rumeks-NNZ“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti faktą, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėja nurodo, kad ji pagal 1997 m. spalio 16 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 10-3622, iš L. P. nuosavybės teise įsigijo sandėlį, plane pažymėtą indeksu 3F2/b, esantį 1074,55 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Po pastato įsigijimo pareiškėja vykdė šiame pastate savo komercinę veiklą – prekybą pakavimo medžiagomis, prekių sandėliavimą, naudodamas tam ir prie įsigyto pastato priskirtą žemės sklypo dalį, privažiavimą, aikštelę. 2000 m. gruodžio 20 d. pareiškėja gavo leidimą atlikti sandėlio pastato rekonstrukciją į administracines ir gamybines patalpas pagal suderintą projektą Nr. 033-AS. Atlikus sandėlio patalpų rekonstrukciją, 2008 m. spalio 1 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2203 valstybinė komisija pripažino administracines ir gamybines patalpas tinkamas naudoti, atitinkamai buvo pakeista jų paskirtis Nekilnojamojo turto registre. Kita dalis patalpų tame pačiame pastate, kurio unikalus numeris buvo (duomenys neskelbtini), priklausė suinteresuotam asmeniui UAB „Asvela“. Visas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2726 kv. m, kuriame yra minėtas pastatas, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Šį žemės sklypą pareiškėja įsigijo iš valstybės pagal 2008 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kaip dalį didesnio buvusio tuo metu 5613 kv. m ploto žemės sklypo. Vėliau buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 49SK-1280-(14.49.109) sklypas buvo pertvarkytas į du atskirus sklypus. 2017 m. birželio 26 sudaryta daiktų padalijimo sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos, buvo susitarta pertvarkyti buvusį sklypą į du atskirus sklypus, ir pareiškėjai nuosavybės teises atiteko 2726 kv. m ploto žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Pats žemės sklypas buvo suformuotas 1998-1999 metais, jo ribos ir dydis buvo patvirtinti Vilniaus miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1771V, prie kurio yra pridėti žemės sklypo planai. Kaip matyti iš nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių, padalijimo sutarties, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planų, nekilnojamojo turto registro išrašų ir kitų teismui pateikiamų dokumentų, pareiškėjai jau daugiau kaip dešimt metų nuosavybės teise priklauso visas paminėtas žemės sklypas ir visas jame esantis gamybinis pastatas su sandėliavimo ir administracinėmis patalpomis. Be kita ko, nuo pat 1997 m. spalio 16 d., kai iš ankstesnio savininko įsigijo prieš tai minėtą sandėlio pastatą, pareiškėja kartu su pastatu įsigijo ir nuo 1997 m. spalio 16 d. teisėtai, sąžiningai, atvirai bei nepertraukiamai, kaip savą valdo tame pačiame žemės sklype esantį inžinerinį statinį – aikštelę (kiemo dangą), į kurią jokios daiktinės teisės viešame registre kitų asmenų vardu nebuvo ir nėra įregistruotos. Taip pat neturima duomenų apie bet kokias kitas šiuo metu egzistuojančias trečiųjų asmenų teises ar pretenzijas į šį nekilnojamąjį daiktą. Aikštelė (kiemo danga) niekada nepriklausė ir nepriklauso pareiškėjai nuosavybės teise, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Pareiškėja per visą valdymo laikotarpį rūpinosi kiemo aikštele kaip savo turtu, ją prižiūrėjo, atliko joje susidėvėjusios dangos tvarkymo, asfaltavimo darbus. Pareiškėja 2024 m. rugsėjo – spalio mėn. ne vieną kartą kreipėsi į VĮ „Registrų centras su prašymais prašydama įregistruoti jos nuosavybės teises į inžinerinį statinį – aikštelę. Tačiau VĮ „Registrų centras“ pareiškėjos prašymus atmetė motyvuodamas, tuo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į aukščiau nurodytą aikštelė atsiradimo. Todėl pareiškėja kreipiasi į teismą su šiuo pareiškimu. Inžinerinis statinys – aikštelė yra inventorizuota, t. y. jai atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl šiam turtui (aikštelei) teismo sprendimu turi būti nustatomas faktas apie nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį.

3.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „Asvela“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas

5.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

6.       Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

7.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

8.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. inžinerinį statinį – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

9.       Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pareiškėja 1997 m. spalio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 10-3622, su L. P. ir nuosavybės teise įsigijo sandėlį, esantį 1074,55 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Visas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2726 kv. m, kuriame yra minėtas pastatas, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Šį žemės sklypą pareiškėja įsigijo iš valstybės pagal 2008 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kaip dalį didesnio buvusio tuo metu 5613 kv. m ploto žemės sklypo. Nuo pat 1997 m. spalio 16 d., kai iš ankstesnio savininko įsigijo sandėlio pastatą, pareiškėja kartu su pastatu įsigijo ir nuo 1997 m. spalio 16 d. teisėtai, sąžiningai, atvirai bei nepertraukiamai, kaip savą valdo tame pačiame žemės sklype esantį inžinerinį statinį – aikštelę (kiemo dangą), į kurią jokios daiktinės teisės viešame registre kitų asmenų vardu nebuvo ir nėra įregistruotos. Aikštelė (kiemo danga) niekada nepriklausė ir nepriklauso pareiškėjai nuosavybės teise. Šis nekilnojamasis daiktas taip pat nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Šią informaciją patvirtina pridedami nekilnojamojo turto registro išrašai. Pareiškėja per visą valdymo laikotarpį rūpinosi kiemo aikštele kaip savo turtu, ją prižiūrėjo, atliko joje susidėvėjusios dangos tvarkymo, asfaltavimo darbus. Šią aplinkybę patvirtina 2002 m. kovo 22 d. Statybos rangos sutartis Nr. 01/2002/75, 2002 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra, 2002 m. kovo 22 d. aktas Nr.1/04, 2002-04 aktas Nr.2/04, pagal kuriuos iš viso paklota 119 kv. m ploto asfaltbetonio danga. Taip pat 2004 m. birželio 7 d. ir 2004 m. liepos 5 d. Statybos rangos sutartimis buvo atlikti betono dangos ardymo, pagrindų įrengimo, asfaltavimo darbai, iš viso paklojant 502 kv. m ploto naują asfaltbetonio dangą.

10.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad inžinerinis statinys – aikštelė yra inventorizuota, t. y. jai atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pridedama 2024 d. kovo 28 d. kadastrinių matavimų byla, parengta UAB „Geo group“, suderinta su VĮ „Registrų centras“.

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

13.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į aikštelę pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog aikštelė būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

14.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės į pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto (inžinerinį statinį – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra pagrindas įteisinti nuosavybės teisę į nurodytą aikštelę.

15.       Tenkindamas pareiškimą teismas, be kita ko, įvertino tai, kad visi suinteresuoti asmenys (UAB „Asvela“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270, 443, 530–533 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rumeks-NNZ“ (juridinio asmens kodas 122212074) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1814,42 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai įteisinti nuosavybės teises.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                           Dovilė Baradinskienė