Administracinė byla Nr. eAS-322-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02148-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.1.6; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo
2024 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Prienų ir Birštono skyriaus, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimu nuspręsta tenkinti iš dalies pareiškėjo skundą, priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmesti kitą pareiškėjo skundo dalį.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo NŽT apeliacinis skundas priimtas teisėjo elektronine rezoliucija ir išsiųstas apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla
Nr. eA-1306-415/2024 pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo NŽT apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą „Dėl moralinės-materialinės žalos atlygio“ dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132–134 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjui terminą iki 2024 m. kovo 12 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. apeliaciniame skunde suformuluoti prašymą, susijusį su skundžiamu teismo sprendimu, teismui ir nurodyti konkretų ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo priėmimo datą; nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; nurodyti prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų sąrašą; apeliacinį skundą paduodant raštu, pateikti apeliacinio skundo kopijų tiek, kad jas būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teismui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nesuformulavo reikalavimų, nenurodė argumentų dėl teismo sprendimo (t. y. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo), kuris iš dalies priimtas pareiškėjo naudai.
Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis apeliaciniame skunde gali nesutikti su priimtu teismo sprendimu, reikšti reikalavimus jį panaikinti ar pakeisti, bet ne formuluoti naujus reikalavimus.
Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismas nesprendžia savarankiško reikalavimo dėl baudos skyrimo, atkreipdamas dėmesį, kad toks reikalavimas nebuvo pareikštas bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė teismui 2024 m. vasario 21 d., t. y. praleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę teikti prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas svarbias, nuo jo valios nepriklausiusias priežastis, dėl kurių praleido aptariamą terminą, ir jas patvirtinančius įrodymus.
Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepašalinus nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Pareiškėjas pateikė 2024 m. kovo 12 d. prašymą „Dėl praleisto apskundimo termino atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI2-1636-780/2024“ (teisme gautas 2024 m. kovo 12 d.).
Teisėjo 2024 m. kovo 14 d. elektronine rezoliucija nutarta pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2024 m. kovo 28 d.
Pareiškėjo advokatui per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) išsiųstas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 14 d. pranešimas (toliau – ir Pranešimas), kuriuo pareiškėjo advokatas informuojamas, kad nustatytas naujas terminas pareiškėjo apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2024 m. kovo 28 d.
II.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas nei per pirmą kartą nustatytą terminą, nei per terminą, kuris buvo pratęstas, iki nurodytos nutarties priėmimo dienos nepašalino apeliacinio skundo trūkumų.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2024 m. balandžio 5 d. nutartį, atnaujinti pareiškėjui teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, išspręsti patikslinto apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas atskirajame skunde kartoja aptartas bylos aplinkybes.
Pareiškėjas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės yra formaliai teisingos. Tačiau kartu nurodo, kad neturėjo galimybės ištaisyti apeliacinio skundo trūkumų dėl tuo metu nežinomų svarbių aplinkybių.
Pareiškėjas teigia, kad nežinojo, jog turi ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus, nes nors pirmosios instancijos teismas Pranešimą išsiuntė per EPP pareiškėjo advokatui, tačiau advokatas apie tai pareiškėjo neinformavo.
Pareiškėjas 2024 m. kovo 19 d. ir 2024 m. kovo 25 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su prašymais pakeisti jam paskirtą advokatą, nes su prieš tai paskirtu advokatu kontaktas nutrūko.
Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios ir pripažintinos objektyviomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, dėl kurių pareiškėjas negalėjo nustatytu terminu ištaisyti apeliacinio skundo trūkumų.
Pareiškėjas papildomai nurodo, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido ne dėl piktybiškumo ar piktnaudžiavimo, nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo ar kitaip jo sutrukdyti.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl užpustytų kelių jo gyvenamojoje vietoje pašto siuntos kaskart vėlavo savaitę laiko.
Pareiškėjas pažymi, kad buvo aktyvus bylos nagrinėjimo eigoje, teikė teismui prašymus ir paaiškinimus, nors dalis jų nebuvo prijungti prie bylos dėl neaiškaus ir nerišlaus jų turinio. Pareiškėjo asmeninės savybės jam trukdė save tinkamai atstovauti. Tačiau dėl to pareiškėjo teisė į teisminė gynybą neturėtų būti paneigta.
Pareiškėjas akcentuoja, kad sąžiningai suklydo, nusprendęs pats parašyti ir paduoti apeliacinį skundą. Iš apeliacinio skundo turinio aišku, kad pareiškėjas supainiojo teisinę terminologiją, pavyzdžiui, vietoje „neturtinės žalos“ vartodamas „baudos“ sąvoką. Akivaizdu, kad tinkamai pareiškėjo interesus atstovauti gali tik advokatas.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nei per pirmą kartą nustatytą terminą, nei per terminą, kuris buvo pratęstas, iki nurodytos nutarties priėmimo dienos nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrindu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. be kita ko), laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Apeliacinio skundo priėmimo tvarka išdėstyta ABTĮ 138 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Akcentuotina, kad termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto apeliacinio skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-662/2019).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad teismo nutartyje įvardytų apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį apeliantui, t. y. apeliantui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo apeliantui (žr., pvz., 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-662/2019; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-273-556/2024).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:
1) 2024 m. vasario 21 d. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo. Pirmosios instancijos teismas
2024 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjui terminą iki 2024 m. kovo 12 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.
2) 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, 2024 m. kovo 4 d. Tarnybos sprendimu pareiškėjui paskirtas advokatas.
3) 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Šiame prašyme nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisinių žinių. Jis pats surašė apeliacinį skundą bei pateikė jį teismui, galvodamas, kad apeliacinio skundo padavimo termino nepraleido, nes jį skaičiavo nuo teismo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas pažymėjo, jog, atsižvelgus į tai, kad Tarnybos paskirtas advokatas neturėjo jokios galimybės parengti apeliacinį skundą, nes pareiškėjas su juo susisiekė ir pristatė dokumentus tik 2024 m. kovo 8 d., o terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti baigiasi 2024 m. kovo 12 d., šiame prašyme prašoma, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsniu, atnaujinti terminą ir nustatyti terminą, per kurį pareiškėjas galėtų pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį ABTĮ 132–134 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
4) 2024 m. kovo 14 d. teisėjo elektronine rezoliucija nutarta pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2024 m. kovo 28 d.
5) 2024 m. kovo 19 d. ir 2024 m. kovo 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymais pakeisti jam paskirtą advokatą.
6) 2024 m. balandžio 3 d. Tarnybos sprendimu pareiškėjui paskirtas naujas advokatas.
7) 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu, nes pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino teismo nustatytų trūkumų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir pareikštus reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė esminius skundo trūkumus, kurie trukdė pradėti administracinę teiseną ir įpareigojo pareiškėją juos ištaisyti: apeliaciniame skunde suformuluoti prašymą, susijusį su skundžiamu teismo sprendimu, teismui ir nurodyti konkretų ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo priėmimo datą; nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; nurodyti prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų sąrašą; apeliacinį skundą paduodant raštu, pateikti apeliacinio skundo kopijų tiek, kad jas būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teismui. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė teismui 2024 m. vasario 21 d., t. y. praleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę teikti prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas svarbias, nuo jo valios nepriklausiusias priežastis, dėl kurių praleido aptariamą terminą, ir jas patvirtinančius įrodymus.
ABTĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 1 dalį terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 5 dalimi, procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu. Vadovaujantis ABTĮ 66 straipsnio 2 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai, pareiškimai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą, pažymi, jog, vadovaujantis ABTĮ 66 straipsnio 2 dalimi, įstatymas procesinių veiksmų atlikimo galimybės išnykimą imperatyviai sieja su procesinių terminų pasibaigimu, todėl, pasibaigus terminui, jo pratęsti iš esmės negalima, teisė atlikti teismo nurodytus procesinius veiksmus (pateikti patikslintą skundą) išnyksta.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikė patikslinti skundo, t. y., nepašalino skundo trūkumų, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.
Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal ABTĮ 66 straipsnio 3 dalį, asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo turėtų paduoti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius