Civilinė byla Nr. e2A-365-755/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00634-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;2.6.18.3;  3.3.1.18.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Girdziušienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams M. P., Ž. S., atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo instituto atstovui“ atstovui advokatui Deividui Poškai, trečiųjų asmenų mažosios bendrijos „Virmalda“ atstovei R. R., individualios įmonės „Joniškio projektuotojai“ atstovei advokatei Laimai Markevičienei ir trečiajam asmeniui L. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolines vaizdo-garso priemones,  išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Žagarės regioninio parko direkcijos (teisių perėmėja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija), atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ir trečiojo asmens mažosios bendrijos „Virmalda“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-03-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1-488/2022 pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Žagarės regioninio parko direkcijos ieškinį dėl projektuotojo, statinio techninę priežiūrą atlikusio asmens, rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus atsakovėms akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, uždarajai akcinei bendrovei „Projektavimo ir restauravimo institutas“, mažajai bendrijai „Statybos strategija“, tretiesiems asmenims mažajai bendrijai „Virmalda“, individualiai įmonei „Joniškio projektuotojai“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Active construction Manegement“, L. M. ir V. T..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Tarnyba) ir Žagarės regioninio parko direkcija, kurios teisių perėmėja 2022-03-31 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V – 32 „Dėl regioninių parkų ir rezervatų direkcijų reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašų bei Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintu „Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės regioninių parkų ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijų reorganizavimo sąlygų aprašo“ pagrindu laikytina Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija (toliau ir Direkcija), galutinai suformuotu ieškiniu prašė atnaujinti ieškinio senatį, jei teismas manytų, kad terminas kreiptis į teismą buvo praleistas ir 

1.1.                      Įpareigoti projektuotoją - uždarąją akcinę bendrovę (toliau ir UAB) „Projektavimo ir restauravimo institutas“, statinio techninę prižiūrėtoją - UAB „Statybos strategija“ ir rangovę AB „Panevėžio statybos trestas“ solidariai per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti šiuos defektus: 

1.1.1.                      Atsiradusius pastato cokolio dalyje, t. y. ištrupėjusį tinką, atsilupusius dažus, atsiradusius įtrūkimus (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas(Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 1 eilutė);

1.1.2.                      Sutvarkyti patalpą 009 taip, kad vanduo nepatektų į patalpos vidų, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 4 eilutė);

1.2.                      Įpareigoti rangovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti defektus, atsiradusius dėl jos kaltės:

1.2.1.                      Sutvarkyti ištrupėjusį tinką, atsilupusius dažus, įtrūkimus (išskyrus Statinio cokolio vietoje): balkone, terasoje, fasaduose, fontano sienelių viršuje, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 1 eilutė);

1.2.2.                      Pritvirtinti iškritusias dvi stogo dangos detales fasaduose 1-10 ir A-F(2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 2 eilutė);

1.2.3.                      Sutvarkyti atsilupusius (atšokusius) lubų, sienų dažus, tinką patalpose: 004, 005-007, 140, 245, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 3 eilutė);

1.2.4.                      Patalpoje 105 laku padengti grindų parkete nenulakuotas vietas (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 5 eilutė);

1.2.5.                      Sutvarkyti atšokusį tinką lubose patalpose: 105, 106, 201, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 6 eilutė);

1.2.6.                      Sutvarkyti įtrūkimus lubų konstrukcijose (dekoro) patalpose: 104, 106, 205, 206, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 7 eilutė);

1.2.7.                      Sutvarkyti plyšius prie palangių, langų rėmų, durų staktų ir prie grindų plintusų, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 8 eilutė);

1.2.8.                      Sutvarkyti įtrūkimus lubose patalpose: 109, 117, 138, 139, 141, 144, 204, 220, 222, 242, 236, 225, 233, 235, 242, 243, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 9 eilutė);

1.2.9.                      Sutvarkyti įtrūkimus sienose patalpose: 104, 105, 106, 109, 116, 127, 137, 141, 142, 143, 201, 202, 203, 204, 206, 207, 210, 211, 214, 216, 224, 222, 223, 225, 226, 231, 232, 233, 234, 235, 239, 240, 241, 242, 243, 245, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 10 eilutė);

1.2.10.                      Sutvarkyti šildymo sistemos vieno kontūro defektą (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 11 eilutė);

1.2.11.                      Sutvarkyti vandentiekio vamzdžių defektą patalpoje 006 (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 12 eilutė);

1.2.12.                      Sutvarkyti įtrūkimus tarp sienos ir medinių panelių bei medinių panelių plokštumose (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 13 eilutė);

1.2.13.                      Sutvarkyti šildymo sistemos kontūrus patalpose 003, 005-007, kurie yra nevaldomi ir nefigūruoja kontūrų valdymo programoje(2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4) 14 eilutė).

2.       Nurodė, kad Tarnyba ir AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau ir rangovė) pagal 2012-11-15 jungtinės veiklos sutartį veikdama kartu su UAB „Irdaiva“, 2013-05-23 sudarė Žagarės regioninio parko lankytojų centro (toliau ir Statinys, Pastatas, Objektas, Centras) įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimą, paslaugų pirkimo sutartį Nr. F4-2013-90 (toliau ir Sutartis). 2014-09-03 pasirašytas Statybos užbaigimo aktas.

3.       Joniškio rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, 2014-11-18 atlikusi naudotojo Statinio techninę priežiūrą, surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriuo nustatyti apdailos defektai ir plyšiai tiek fasade, tiek vidaus patalpose; konstatuotas kai kurių langų nesandarumas. Buvo atliekamos ir pakartotinės apžiūros bei nustatyti defektai, kurie detalizuoti ieškinyje. Ta pati specialistė 2015-06-26 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu konstatavo, kad 2014-11-18 užfiksuoti defektai buvo pašalinti. Kadangi metų eigoje atsirado smulkių sienų, lubų ir lauko detalių apdailos defektų, nurodyta atlikinėti kasmetines statinio apžiūras.

4.       Iš 2016-04-27 Statinio apžiūros aktu Nr. 2 nustatytų defektų subrangovė pašalino tik fasadų defektus, o dėl rūsio patalpoje 006 lašančio vandens; I aukšto patalpos 105 parketo; II aukšto balkone ištrupėjusių dažų, įtrūkimų; patalpoje 245 sutrūkinėjusios sienos; patalpoje 302 per stogą bėgančio vandens rangovė nurodė, kad garantinis remontas netaikomas. Statinio techninės priežiūros patikrinimo 2016-06-14 aktu Nr. SNP1-46 nustatyta, kad atsirado smulkių sienų, lubų ir fasado detalių apdailos defektų. 2017-03-28 Statinio apžiūros aktu Nr. 3 vėl buvo nustatyti defektai, tačiau rangovė garantiniu laikotarpiu atliko tik fasadų, balkono, fontano defektų pašalinimo darbus. Statinio vidaus patalpose atsiradusių defektų nepašalino. Subrangovė atsisakė pašalinti 2017-02-15 įvykusį centro šildymo sistemos gedimą.

5.       Statinio apžiūros aktu Nr. 4 2018-04-09 nustatytus defektus rangovė šalinti taip pat atsisakė ir su užsakove nebendradarbiavo .Galiausiai, 2018-05-30 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. SNP1-30 nustatyta, kad šalinti defektai atsinaujino, atsirado naujų. Subrangovė nurodė, kad pagal Sutartį garantiniai terminai skaičiuotini nuo Statybos užbaigimo akto 2014-09-03 pasirašymo dienos, pažymėjo, kad Statinys eksploatuojamas netinkamai, nesilaikant eksploatavimo taisyklių bei galiojančių teisės aktų reikalavimų, kas lėmė defektų atsiradimą.

6.       Nurodė, kad 2018-08-09 buvo surašytas Statinio apžiūros aktas Nr. 5, papildantis apžiūros aktą Nr. 4, ir jame fiksuoti šie defektai - ištrupėjęs tinkas, atsilupę dažai, atsiradę įtrūkimai: balkone, terasoje, fasaduose, fontano sienelių viršuje, iškritusios dvi stogo detalės fasaduose 1-10 ir A-F, atsilupę lubų, sienų dažai, tinkas patalpose: 004, 005-007, 140, 245, bėga vanduo iš lauko į vidų patalpoje 009, ištrupėjęs tinkas lauko pusėje, patalpoje 105 grindų parkete yra laku nepadengtų vietų, atšokęs lubose tinkas patalpose: 105, 106, 201; defektai lubų konstrukcijose (dekoro) patalpoje: 104, 106, 205, 206, plyšiai prie palangių, langų rėmų, durų staktų ir prie grindų plintusų daugelyje patalpų; įtrūkimai lubose patalpose: 109, 117, 138, 139, 141, 144, 204, 220, 222, 224, 236, 225, 233, 235, 242, 243; įtrūkimai sienose patalpose: 104, 105, 106, 109, 116, 127, 137, 141, 142, 143, 201, 202, 203, 204, 206, 207, 210, 211, 214, 216, 224, 222, 223, 225, 226, 231, 232, 233, 234, 235, 239, 240, 241, 242, 243, 245, šildymo sistemos vieno kontūro defektas, vandentiekio vamzdžių defektas patalpoje 006, įtrūkimai tarp sienos ir medinių panelių bei medinių panelių plokštumose; šildymo sistemos kontūrai nevalomi (nefigūruoja kontūrų valdymo programoje) patalpose 003, 005-007.

7.       Subrangovė 2018-08-23 raštu informavo, kad šie defektai yra Statinio eksploatacijos pasekmė ir, kad rangovės garantija negali būti taikoma. Statybos priežiūros aktuose 2018-04-09 ir 2018-08-09 užfiksuoti defektai neištaisyti iki šiol. Rangovei atsakomybė ištaisyti statinio defektus kyla per Sutartyje nustatytus garantinius terminus ir Sutarties pagrindu. 

8.       Su UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2011-12-01 sudarė „Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo techninio projekto parengimo ir vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutartį“  Nr. 2011-148, todėl projektuotojos atsakomybė kildinama pagal ginčui aktualias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir Statybos įstatymas,SĮ) 36 straipsnio ir Civilinio kodekso ( toliau CK) 6.698 straipsnio nuostatas.

9.       Su UAB „Statybos strategija“ 2012-06-11 sudarė Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. F4-2012-85 (toliau ir Techninės priežiūros sutartis), kurios 2.1. punktu įsipareigota teikti techninės priežiūros paslaugas. Nors šioje sutartyje nėra sulygta dėl garantinių terminų, tačiau techninio prižiūrėtojo atsakomybė turi būti kildinama pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnio nuostatas.

10.       Ieškinyje detaliai analizuojamos byloje atliktos ekspertizės akto išvados, kurių pagrindu ieškovės laikosi pozicijos, kad rangovė, atlikdama darbus, galimai sugadino statinio senąją plūkto molio hidroizoliaciją. Be to, kaip statybos verslu užsiimantis subjektas privalėjo informuoti užsakovę apie galimas pasekmes atsisakius naujos hidroizoliacijos įrengimo. 2015 metais taisydama defektus, rangovė juos pripažino, todėl atsiradusius naujus ar padidėjusius senuosius defektus taip pat privalo taisyti.

11.       Atkreipė dėmesį, kad pagal ekspertizės išvadą ne visų defektų atsiradimui įtakos turėjo hidroizoliacijos atsisakymas. Tokiems defektams, kaip nukritęs tinkas nuo kolonų, atsilupę lubų, sienų dažai, tinko defektai atsirado ir dėl netinkamai paruoštų paviršių, tinkavimo metu, patalpų mikroklimato sąlygų; pastato konstrukcinių elementų poslinkių, deformacijos, mechaninių pažeidimų; stogo dangos detalės fasadų ašyse 1-10 ir A-F iškrito dėl nekokybiško jų pritvirtinimo; o šildymo sistemos, vandentiekio vamzdžių defektai dėl sistemų įrengimui naudotų medžiagų trūkumų, t.y. šiems defektams įtakos turėjo rangovės netinkamai ir nekokybiškai atlikti darbai.

12.       Pabrėžė, kad pagal teisinį reguliavimą garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų už kuriuos atsako rangovas. Projektas buvo keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos Techninės užduoties pagrindu. Ieškovėms negali kilti atsakomybė dėl atsisakytos hidroizoliacijos, nes šių pakeitimų jos neiniciavo.

13.       Argumentuodamos dėl atsakomybės paskirstymo visoms atsakovėms, ieškovės nurodė, kad pastato cokolio, prie kurio nėra akmenų nuogrindos, defektus, cokolio defektus prie akmenų nuogrindos ir dėl projekte nenumatytos grindų hidroizoliacijos ar kito gruntinio vandens pažeminimo būdo(dėl aukšto gruntinio vandens lygio vanduo kaupiasi patalpoje 009), taikant solidariąją atsakomybės formą, turi taisyti visos atsakovės. Aptartų defektų atsiradimui įtakos turėjo projektuotojos klaidos, techninės prižiūrėtojos pritarimas statyti, rekonstruoti statinį be hidroizoliacijos. Atkreipė dėmesį, kad minėtos statybos dalyvės, kaip ir rangovė, pritarusi sprendimui atsisakyti statinio hidroizoliacijos, turėjo pareigą informuoti ir panešti apie galimas tokio atsisakymo pasekmes, todėl turi prisiimti atitinkamas pasekmes.

14.       Defektai užfiksuoti 2018-04-09 Statinio apžiūros aktuose Nr. 4; 2018-05-30 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. SNP1 - 30 ir 2018-08-09 Statinio apžiūros akte Nr. 5 (papildytas Statinio apžiūros aktas Nr. 4), ieškovių vertinimu yra atsiradę būtent dėl rangovės netinkamai atliktų darbų, todėl ji įpareigotina juos ištaisyti.

15.       Mano, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, o teismui nusprendus, jog ieškinio senatis yra praleista, prašo ją atnaujinti bei atkreipia dėmesį, jog apie statinio hidroizoliacijos atsisakymą ieškovė sužinojo tik gavus ekspertizės aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022-03-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo AB „Panevėžio statybos trestas“ pašalinti tokius statybos darbų defektus: patvirtinti iškritusias dvi stogo dangos detales fasaduose 1-10 ir A-F, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); sutvarkyti atsilupusius (atšokusius) lubų, sienų dažus, tinką patalpose: 004, 005-007, 140, 245, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); sutvarkyti atšokusį lubų tinką patalpose: 105, 106, 201, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); sutvarkyti įtrūkimus lubų konstrukcijose (dekoro) patalpose: 104, 106, 205, 206, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); sutvarkyti plyšius prie palangių, langų rėmų, durų staktų ir prie grindų plintusų, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); sutvarkyti lubų įtrūkimus patalpose: 109, 117, 138, 139, 141, 144, 204, 220, 222, 242, 236, 225, 233, 235, 242, 243, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); sutvarkyti įtrūkimus sienose patalpose: 104, 105, 106, 109, 116, 127, 137, 141, 142, 143, 201, 202, 203, 204, 206, 207, 210, 211, 214, 216, 224, 222, 223, 225, 226, 231, 232, 233, 234, 235, 239, 240, 241, 242, 243, 245, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4); sutvarkyti įtrūkimus tarp sienos ir medinių panelių bei medinių panelių plokštumose, (2018-08-09 Statinio apžiūros aktas (Papildytas statinio apžiūros aktas Nr. 4). Kitą ieškinio dalį AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atžvilgiu atmetė. Ieškinį atsakovių MB „Statybos strategija“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atžvilgiu atmetė. Priteisė iš ieškovių atsakovės UAB „Statybos strategija“ naudai bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti – iš kiekvienos po 2 126,49 Eur, iš ieškovių atsakovės UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti – iš kiekvienos po 2 420 Eur, iš ieškovių trečiajam asmeniui IĮ „Joniškio projektuotojai“ - iš kiekvienos po 605 Eur, iš ieškovių trečiajam asmeniui L. M. -iš kiekvienos po 514,50 Eur, iš ieškovių valstybei-po 42,50 Eur.

17.       Teismas nustatė, kad bylos šalių ir trečiųjų asmenų teisiniai santykiai, vykdant Centro įrengimą, buvo grindžiami sutartimis. Nei viena iš sutarčių šalių jų neginčija. 2014-09-03 Statybos užbaigimo aktu buvo priimti statybos darbai, o 2015-01-21 Kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo aktu Nr. RG-3 buvo priimti tvarkomieji paveldosaugos darbai. Nuo 2015-04-29 buvo surašomi statinio apžiūros aktai, kuriuose fiksuoti įvairūs defektai, dalis jų buvo pašalinta, tačiau defektų, kurie nurodyti 2018-04-09 Statybos priežiūros akte Nr. 4 ir 2018-08-09 Statybos priežiūros akte Nr. 5 nei rangovė, nei subrangovė neištaisė.

18.       Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (CK 6.697 straipsnį), pasisakė, kad garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo pasirašyto statybos užbaigimo akto dienos, t.y. 2014-09-03, o Kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo aktas Nr. RG-3, kuriuo priimti tvarkomieji paveldosaugos darbai, surašytas 2015-01-21. Teismas konstatavo, kad atsakomybė ištaisyti defektus rangovei kyla per Sutartyje nustatytus terminus ir Sutarties pagrindu.

19.       Teismas defektus suskirstė pagal jų atsiradimo priežastis – į defektus, atsiradusius dėl netinkamai atliktų rangovės darbų, ir defektus, kurių atsiradimą įtakojo statinio hidroizoliacijos atsisakymas. Defektus dėl netinkamai atliktų darbų suskirstė į atsiradusius statinio išorėje ir defektus, atsiradusius jo viduje.

20.       Teismas vertino, kad Pastato išorėje yra tokie defektai: ištrupėjęs tinkas, atsilupę dažai, įtrūkimai: balkone, terasoje, fasaduose, fontano sienelių viršuje; iškritusios dvi stogo dangos detalės fasaduose 1-10 ir A-F. A. į ekspertizės išvadoje pateiktus atsakymus į 6, 7, 10 klausimus, teismas pasisakė, kad užsikimšę lietvamzdžiai ir nevalomi lietaus surinkimo šulinėliai gali turėti įtakos fasado defektų atsiradimui, susikaupę nešvarumai ant apskardintų palangių lietaus surinkimo loveliuose, prie pamato augančios samanos ir susikaupiančios šiukšlės bei netoli augantys dideli medžiai gali turėti įtakos didesnės drėgmes sukėlimui ant fasado paviršiaus ir mikrobiologinei taršai, kas neigiamai įtakoja apdailos kokybę ir sąlygoja defektų atsiradimą; roletų tvirtinimas išorėje galėjo lemti įtrūkimus prie tvirtinimo taškų, už ką yra atsakingas Pastato naudotojas. Todėl sprendė, kad rangovė ir subrangovė apžiūros aktais įrodė, ką patvirtino ir ekspertizės aktas, kad šie defektai atsirado dėl netinkamo pastato eksploatavimo ir priežiūros bei bendro išorinių veiksnių objektyvaus poveikio per tam tikrą laiką. Šių duomenų pagrindu darė išvadą, kad rangovė nėra už šiuos defektus atsakinga. Tačiau įvertinęs, kad dvi stogo dangos detalės fasaduose 1-10, A-F iškritusios dėl nekokybiško jų pritvirtinimo, įpareigojo šį išorės defektą rangovę ištaisyti.

21.       Teismas nurodė, kad Pastato viduje yra nustatyti šie defektai: atsilupę (atšokę) lubų, sienų dažai, tinkas patalpose: 004, 005-007, 140, 245; grindų parkete nenulakuotos vietos 105 patalpoje, atšokęs tinkas lubose patalpose: 105, 106, 201; įtrūkimai lubų konstrukcijose (dekoro) patalpose: 104, 106, 205, 206, plyšiai prie palangių, langų rėmų, durų staktų ir prie grindų plintusų; įtrūkimai lubose patalpose: 109, 117, 138, 139, 141, 144, 204, 220, 222, 242, 236, 225, 233, 235, 242, 243, įtrūkimai sienose patalpose: 104, 105, 106, 109, 116, 127, 137, 141, 142, 143, 201, 202, 203, 204, 206, 207, 210, 211, 214, 216, 224, 222, 223, 225, 226, 231, 232, 233, 234, 235, 239, 240, 241, 242, 243, 245; šildymo sistemos vieno kontūro defektas; vandentiekio vamzdžių defektas patalpoje 006; įtrūkimai tarp sienos ir medinių panelių bei medinių panelių plokštumose; šildymo sistemos kontūrai patalpose 003, 005-007, nevaldomi ir nefigūruoja kontūrų valdymo programoje. Šie defektai, užfiksuoti 2018-04-09 Statinio apžiūros aktuose Nr. 4, 2018-05-30 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte ir 2018-08-09 Statinio apžiūros akte Nr. 5, bei vertino, kad jie nesusiję su pastato hidroizoliacijos atsisakymu. Teismas pasisakė, kad tokie defektai kaip sienų įtrūkimai, tinko atsilupimai ir kt., yra atsiradę būtent dėl rangovės netinkamai atliktų darbų.

22.       Šią išvadą teismas grindė ir ekspertizės akto išvadomis, kad tokio pobūdžio defektai atsirado per labai trumpą laiką po darbų pabaigimo, o jų netaisant tik ryškėjo, todėl pastato eksploatavimas per tokį trumpą laiką negalėjo įtakoti minėtų pirmųjų defektų atsiradimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio defektus iš pradžių atsakovė taisė, bet jie vėl atsirasdavo iš naujo, kas, teismo vertinimu, rodo, kad rangovė garantinio termino metu pripažino savo atsakomybę dėl nekokybiškai atliktų drabų ir tik vėliau savo poziciją pakeitė.

23.       Teismas konstatavo, kad subrangovė neįrodė, jog paminėti pastato vidaus defektai atsirado dėl netinkamo pastato eksploatavimo, jos atliekami patikrinimai nebuvo periodiniai ar nuolatiniai, o fiksuoti eksploatavimo taisyklių pažeidimai nelaikytini sisteminiais. Yra įrodymai, kad 2014 m. pastatas buvo reikiamai šildomas. Teismas sprendė, kad rangovė neįrodė, kad ji darbus atliko kokybiškai ir trūkumai per garantinį laikotarpį atsirado ne dėl jos kaltės. Ieškinio dalies dėl grindų parketo nenulakuotų vietų 105 patalpoje teismas netenkino, konstatavęs, kad tai yra pastato intensyvaus naudojimo pasekmė. Be to sprendė, kad rangovė neatsakinga už užsakovės neapdairumą priimant Pastatą eksploatuoti.

24.       Teismas atmetė reikalavimų dalį dėl šildymo sistemos vieno kontūro defektų; vandentiekio vamzdžių defektų patalpoje 006, nevaldomų ir nefigūruojančių kontūrų valdymo programoje ištaisymo. Teismas pasisakė, kad ekspertizės akte nurodyta, jog šildymo sistema buvo įrengta pagal projektą, po 2017-02-15 įvykusio gedimo centro šildymo sistemos funkcionalumas buvo atstatytas, išskyrus lauko valymo rūsio patalpos 007c šildymo kontūrą. Teismas, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, dėl šio gedimo ir pačios sistemos gedimo likvidavimo delsimo vertino, kad toks defektas yra pastato netinkamos eksploatacijos pasekmė. Teismas tikėtina sprendė, kad vanduo į katilinės patalpas patenka per grindis, tačiau tai vertino kaip objektyvią, nuo rangovės nepriklausančią aplinkybę.

25.       Teismas nustatė, kad pagal 2013-11-04 Neatliekamų - papildomų darbų aktą Nr. 1 komisija, susidedanti iš projekto vadovo architektės S. D., projekto techninės priežiūros vadovės L. M., konstruktoriaus J. M., Tarnybos specialisto V. T., AB „Panevėžio statybos tresto“ projekto vadovo N. P., nutarė neįrengti techniniame projekte numatytos alsuojančios nuogrindos, o atkastus archeologinius radinius konservuoti užpilant smėliu. Įrodymų, kad rangovė, atlikdama darbus, pažeidė esamą(senąją) hidroizoliaciją, teismo vertinimu, byloje nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akte nustatyta, jog „Žagarės dvaro sodybos rūmų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) restauravimo ir rekonstravimo techninio projekto tvarkybos darbų dalyje PRI.11-42-1-TP-TPD (AK) brėžinyje PRI.11-42-1-TP-TDP (AK)-15 pateiktose nuogrindos ir hidroizoliacijos įrengimo detalėse Nr. 1 ir Nr. 2 yra numatyta iš lauko-vidaus (rūsio) pusių įrengti dviejų sluoksnių teptinę mineralinę izoliaciją. Projekte pateikta pamatų hidroizoliacijos įrengimo detalė tik prie akmenų nuogrindos konstrukcijos. Akmenų nuogrinda įrengiama ne visų rūmų perimetru.

26.       Įvertinęs, kad projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybė turi būti kildinama pagal SĮ 36, 41 straipsnių ir CK 6.698 straipsnių nuostatas, išanalizavęs projektuotojos MB „Statybos strategija“ su L. M. įmone (IĮ „Joniškio projektuotojai“) 2012-06-12 sudarytos sutarties turinį bei aplinkybes, kad Tarnyba į techninės priežiūros grupę paskyrė savo atstovą ir darbuotoją - nekilnojamojo kultūros paveldo specialistą (ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovą) V. T., kuris buvo atsakingas už tvarkybos darbų techninę priežiūrą, o L. M. - už statybos (bendrastatybinių) darbų techninės priežiūros klausimus, teismas konstatavo, kad projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veiksmai bei kompetencija nesąlygojo statybos defektų atsiradimo.

27.       Teismas solidarios atsakomybės reikalavimą atmetė ir dėl to, kad techninį projektą buvo nuspręsta pakeisti atsisakant hidroizoliacijos įrengimo visų statybos dalyvių bendru susitarimu ir nei vienas iš statybos dalyvių savavališkai neveikė. Projekto keitimo metu nebuvo prielaidų numatyti jo pakeitimo pasekmes – pastato rūsiai buvo visiškai sausi, ekspertizės akte nurodyta, kad hidroizoliacijos atsisakymas yra tik galima statinio defektų atsiradimo priežastis. Teismas reikšminga laikė ir tai, kad projekto pakeitimą iniciavo užsakovė. Jos atstovas vykdant projektą, tai suderino su savo vadovais ir gavo jų pritarimą.

28.       Sprendinių kokybės vertinimas, pareiga spręsti dėl projekto pakeitimo nepatenka į techninio prižiūrėtojo kompetencijos ir funkcijų sritį. Projekto pakeitimo pagrindu buvo sumažinta bendra projekto sąmata, o tai yra jau sandoris, kuris yra neginčijamas ir nebuvo ginčytas nei vienos iš šalių. Teismas, atsižvelgęs į Techninės priežiūros sutarties 11.2 punktą, kuriame numatyta, kad statybos priežiūros paslaugos teikiamos (paslaugų teikimo terminas) Statinio įrengimo darbų vykdymo metu ir 30 dienų po Statinio statybos akto pasirašymo, sprendė, kad, praėjus 30 dienų, skaičiuojamų nuo 2014-09-03, paslaugos teikėja baigė teikti paslaugas pagal Techninės priežiūros sutartį.

29.       Teismas atkreipė dėmesį, kad prašoma natūrinio prievolės įvykdymo, tad MB „Statybos strategija“ nėra tinkama atsakovė byloje, kadangi ji yra tik techninės priežiūros paslaugos teikėja, o ne techninę priežiūrą atlikęs fizinis asmuo SĮ nuostatų prasme. Sprendimas projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo atžvilgiu taip pat yra neįvykdomas. Techninės priežiūros sutartyje šalys net nesulygo dėl garantinių terminų, todėl techninio prižiūrėtojo atsakomybė turi būti kildinama pagal SĮ 41 straipsnio ir CK 6.698 straipsnių nuostatas. Teismas vertino, kad paslaugos teikėja techninės priežiūros paslaugas suteikė tinkamai ir nepadarė pažeidimų, dėl kurių galėjo atsirasti Statinio defektai. Ieškovei neįrodžius, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas reikalavimus paslaugos teikėjai atmetė.

30.       Teismas pasisakė, kad subrangos sutartis yra išvestinė iš rangos sutarties. Joje esančios sąlygos negali siaurinti pirminio užsakovo garantijų ir pažeisti jo interesų, todėl vertino, kad visiems darbams, atliktiems pagal Subrangos sutartį, yra taikytini Rangos sutartimi numatyti garantiniai terminai. Kadangi Statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas 2014-09-03, tai juo priimtiems statybos darbams garantinis terminas baigėsi 2019-09-03. Kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo 2015-01-21 aktu Nr. RG-3 atliktiems tvarkomiesiems paveldosaugos darbams garantinis terminas baigėsi 2020-01-21. 

31.       Teismas vertino, kad rangovė yra atsakinga už Statinio defektus per visą garantinį laikotarpį. Nurodė, kad taikytinos Statybos rangą reglamentuojančios nuostatos CK 6.698 straipsnio nuostatos bei konstatavo, kad ieškinys buvo pareikštas galiojant Rangos sutartyje numatytiems garantiniams terminams, jis pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl pagrindo jį atmesti, pritaikius CK 1.131 straipsnio nuostatas, nėra. Juolab, kad visą nustatytą garantinės prievolės laiką tarp šalių vyko ikiteisminiai ginčai dėl defektinių darbų trūkumų ištaisymo.

32.       Teismas pasisakė, kad nėra praleistas ir ieškinio senaties terminas reikalavimams MB „Statybos Strategija“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo instituto“ atžvilgiu teikti, nes apie galimą šių atsakovių kaltę dėl defektų atsiradimo ieškovai sužinojo tik gavę 2020-03-17 ekspertizės aktą, kartu pažymėjęs, kad šių atsakovų atžvilgiu ieškinys atmestas kitais pagrindais.

33.       Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas pasisakė, kad teismo ekspertizė buvo skirta ieškovių ir atsakovės AB „ Panevėžio statybos trestas“ prašymu, todėl ieškinį AB „Panevėžio statybos trestas“ atžvilgiu tenkinus iš dalies, ekspertizės išlaidos ir apmokėjimas ekspertams už dalyvavimą teismo posėdyje yra paliekamas šalims. Atmetus ieškinį atsakovių MB „Statybos strategija“, UAB „Projektavimo ir restauravimo instituto“ atžvilgiu, šių atsakovių bei jų pusėje buvusių trečiųjų asmenų IĮ „Joniškio projektuotojai“ bei L. M. turėtos išlaidos advokato pagalbai priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų ieškovių. Kadangi ieškovės atleistos nuo žyminio mokesčio, todėl ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ valstybei priteisė pusę mokėtino žyminio mokesčio - 85 Eur.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

34.       Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-03-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti 2020-11-04 ieškinio reikalavimus pilna apimtimi.

35.       Apeliančių nuomone, teismas, atmesdamas ieškinio dalį, netinkamai interpretavo ekspertizės išvadoje nurodytus atsakymus į 6, 7, 10 klausimus dėl dalies defektų atsiradimo priežasčių. Defektai fasaduose (įvairūs trūkiai) yra atsiradę ne todėl, kad buvo užfiksuota, jog lietaus nuotekų sistema nevalyta, joje prikritę lapų, vietomis grotelės nuo lietaus nuvedimo šulinių sulaužytos arba nuimtos, o nuogrinda, grindinys aplink pamatus apsamanoję, nevalomi, lapai nešluojami. Defektų atsiradimas turi būti siejamas su rangovės netinkamai atliktais darbais, kitų statybos dalyvių (statinio projektuotojos, rangovės ir techninės prižiūrėtojos) atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais.

36.       Nesutinka su teismo vertinimu dėl pastato hidroizoliacijos atsisakymo aplinkybių ir su tuo galimai susijusių pastato trūkumų atsiradimo. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad hidroizoliacijos buvo atsisakyta kolegialiu sprendimu, esant ieškovės atstovo pritarimui. Pažymi, kad rangovė, projektuotoja ir statinio techninė prižiūrėtoja, pasirašę Neatliekamų darbų akte,  priėmė sprendimą atsisakyti hidroizoliacijos, nurodant, kad pastate įrengta hidroizoliacija yra geros būklės ir statinio pamatai yra sausi.

37.       Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos atstovo V. T. parašas ant 2013-11-04 Neatliekamų - papildomų darbų akto Nr. 1 neturi teisinės reikšmės, nes jis Tarnybos buvo paskirtas ryšiams su rangove palaikyti. V. T. neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti savo srities profesionalų priimamų sprendimų. Užsakovė nebuvo suteikusi įgaliojimų V. T. kiek tai susiję su rangovės, projektuotojos, techninės prižiūrėtojos veiksmais. Tarnyba nedalyvavo ir nesprendė dėl projektinių sprendinių, jų neinicijavo ir jiems nepritarė, bet skundžiamame spendime teismas atsakomybę dėl atsiradusių defektų nepagrįstai perkėlė ieškovei.

38.       Nurodo, kad teismo išvada, jog statinys buvo neprižiūrimas neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliančių nuomone, fasadų defektų atsiradimui įtakos turėjo rangovės netinkamai atlikti darbai ir statinio hidroizoliacijos atsisakymas.

39.       Teismas neįvertino apeliančių nurodomų aplinkybių dėl cokolio restauravimui galimai pasirinktų netinkamų medžiagų. Ekspertų išvados ir specialistės, atlikusios patikrinimus ir nustačiusios defektus, išvados leidžia spręsti, kad ,jeigu restauruojant Statinį būtų naudotas sanuojantis tinkas, tokių defektų nebūtų atsiradę. Todėl asmenims, atlikusiems Statinio techninę priežiūrą, tenka atsakomybė dėl panaudotų medžiagų atitikimo projektui neužtikrinimo.

40.       Teismas turi remtis ne tik ekspertų išvadomis, bet ir vertinti įrodymų visumą. Nepaisant to, kad ekspertai padarė išvadą, kad buvo naudojamos tinkamos medžiagos, tačiau apeliantėms į bylą pateikus 2018-05-30 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SNP1-30 teismas privalėjo kritiškai įvertinti atsakovių teikiamus įrodymus. Laikosi pozicijos, kad teismas sprendime nepašalino prieštaravimų, o tik rėmėsi vien ekspertų nuomone.

41.       Atkreipia dėmesį, kad ekspertai aiškiai nurodė, kad drėgmė nuo balkono plokštumos negalėjo patekti ant balkono kolonų, todėl darytina išvada, kad visi defektai atsiradę ant Statinio kolonų, kurios laiko balkoną, atsirado tik dėl nekokybiškai atliktų darbų ir tai nesusiję su hidroizoliacija. Nurodyti argumentai paneigia teismo išvadą, kad Statinio išorės (fasadų) defektai atsirado dėl neva Statinio nepriežiūros (drėgmės ir šalčio poveikio).

42.       Defektų atsiradimui įtakos turėjo ir kiti rangovės veiksmai, t. y. buvusios plūkto molio hidroizoliacijos galimas sugadinimas statinio remonto metu, nes iki statinio remonto darbų pamatai buvo sausi, tą pažymėjo komisija 2013-11-04 Neatliekamų - papildomų darbų akte.

43.       Apeliantės pažymi, kad Statinys per jo ekonominį naudojimo laikotarpį privalėjo atitikti statinio reikalavimus. Defektai atsiradę praėjus vos keletui mėnesiui po rekonstrukcijos pabaigos įrodo, kad rangovė netinkamai atliko savo pareigas pagal sutartį.

44.       Rangovės, subrangovės pozicija 2015 metais pripažįstant defektus, sudarant defektų taisymo planus, o jau 2018 metais atsisakant ištaisyti defektus bei nurodant, kad neva defektai atsirado ne dėl jų kaltės, parodo nesąžiningą jų elgesį, sutartinių įsipareigojimų vengimą. Apeliantės nepraranda teisės reikalauti, kad rangovė ištaisytų defektus, atsiradusius per Sutartyje nustatytus garantinius terminus.

45.       Apeliantės cituoja kasacinio teismo išaiškinimus dėl esminių statinio reikalavimų ir nurodo, kad rangovė turėjo užtikrinti minėtų reikalavimų atitiktį rekonstruojant statinį, 2015 metais taisant defektus. Šiuo metu Statinys neatitinka Statinio kokybės, reprezentatyvumo reikalavimų.

46.       Apeliantės laikosi pozicijos, kad rangovės kaltę nekokybiškai atliekant darbus įrodo: Joniškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2014-11-18 parengtas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas; 2015 m. subrangovės planuose (Rūsio defektų planas, I aukšto defektų planas, II aukšto defektų planas) nurodyti defektai; hidroizoliacijos atsisakymas; statinio rekonstravimo metu galimai sugadinta plūkto molio hidroizoliacija. Defektai atsirado per garantinius terminus.

47.       Atkreipia dėmesį, kad Statinys buvo prižiūrimas visas, neskirstant statinio priežiūros į vidaus priežiūrą ir išorės priežiūrą. Teismo išvada, kad Statinio išorės (fasadų) defektai atsirado dėl nepriežiūros, o vidaus defektai dėl kitų veiksnių, kuriuos įtakojo rangovė - nekorektiška. Apeliantės mano, kad Statinio vidaus ir išorės defektai atsirado dėl rangovės netinkamai atliktų darbų ,taip pat ir dėl kitų statybos dalyvių priimtų sprendimų, t. y. statinio hidroizoliacijos atsisakymo, bet ne dėl Statinio fasado nepriežiūros.

48.       Pagal ekspertizės akte pateiktą išvadą, skylių sienose gręžimas eksponatams, roletams kabinti, galėjo lemti tik tuos trūkius, kurie atsirado šalia tvirtinimo taškų, o šiuo atveju fasado trūkiai atsirado kitose vietose.

49.       Rangovė, projektuotoja ir statinio techninė prižiūrėtoja, pasirašę Neatliekamų darbų akte, priėmė sprendimą atsisakyti hidroizoliacijos. Tarnyba nedalyvavo ir nesprendė projektinių sprendinių, jų neinicijavo ir jiems nepritarė.

50.       Subrangovei 2016-05-27 Apžiūros akte Nr. 2 nurodžius, kad garantija yra taikoma tokiems defektams, kaip: rūsyje, patalpoje 006 laša vanduo; I aukšte patalpoje 105 parketas be lako, todėl tamsėja; II aukšte balkone ištrupėję dažai, įtrūkimai; patalpoje 245 sutrūkinėjusi siena; palėpės patalpoje 302 bėga vanduo per stogą, teismas privalėjo įpareigoti rangovę ištaisyti ir nepadengto laku parketo defektą.

51.       Nesutinka su teismo išvadomis dėl šildymo sistemos defektų atsiradimo. Pagal ekspertų išvadą Statinio konstrukcijos peršalti negalėjo ir tai neturėjo įtakos atsiradusiems defektams. Teismas neįvertino ekspertizės akto išvados dėl rangovo netinkamai naudotų medžiagų. Pastato ir šildymo sistemos eksploatavimas niekaip negalėjo įtakoti minėtų defektų atsiradimo, o sumontavus nekokybiškas medžiagas atsirado ir dalis Statinio defektų, kas įtakojo ir kitų defektų atsiradimą sugedus šildymo sistemai. Už šildymo sistemos tinkamą funkcionalumą yra atsakinga rangovė. Ieškovė kreipėsi dėl šildymo sistemos remonto, tačiau rangovė atsisakė ją tvarkyti, o vėliau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Statinio konstrukcijos galėjo peršalti. Tai yra paneigta ekspertų išvada.

52.       Projektuotoja, rangovė, techninė prižiūrėtoja, užsiimantys statybos verslu, turėjo įvertinti galimas pasekmes atsisakius hidroizoliacijos. Rangovei, neįspėjusiai užsakovės, tenka pareiga ištaisyti visus Statinio defektus. Minėti subjektai su rangove yra vienodai atsakingi už Statinio defektus susijusius su hidroizoliacijos atsisakymu, nes būtent dėl jų priimtų sprendimų defektai atsirado.

53.       UAB „Statybos strategija“ turi prisiimti atsakomybę, kad pasitelkė vykdyti techninę priežiūrą tokį asmenį, kuris neturėjo reikalingų atestatų tokio pobūdžio objekte. Sprendimo išvada, kad Tarnybos atstovas - techninės priežiūros grupės narys V. T. pagal savo kvalifikaciją yra nekilnojamojo kultūros paveldo specialistas, todėl jo nuomonė dėl hidroizoliacijos atsisakymo buvo reikšminga, priimant sprendimą dėl hidroizoliacijos , yra nepagrįsta.

54.       Nurodo, kad būtent projektuotojai pasiūlius keisti techninius sprendinius, t. y. atsisakyti statinio hidroizoliacijos, kiti asmenys prisidėję prie Sutarties vykdymo, taip pat atlikę techninę priežiūrą privalėjo nedelsiant informuoti apie galimus padarinius, jeigu bus atsisakoma statinio hidroizoliacijos. Apeliantės neturėjo pagrindo ir kompetencijos prieštarauti statybos dalyvių priimamiems sprendimams, nes pagrindinė jų funkcija yra gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsauga. Atsakomybė dėl Statinio hidroizoliacijos tenka projektuotojai, inicijavusiai statinio hidroizoliacijos atsisakymą ir rangovei, techninei prižiūrėtojai, pritarusiems statinio hidroizoliacijos atsisakymui ir dėl to neteikusiems pastabų.

55.       Neatliekamų - papildomų darbų aktas Nr. 1 ne tik, kad nėra, bet ir negali būti vertinamas kaip sandoris.

56.       Nesutinka su sprendimo išvada, kad ieškovė prašo ne piniginio, o natūrinio prievolės įvykdymo. Pagal techninės priežiūros sutartį ir techninę specifikaciją matyti, kad sutartis buvo sudaryta su UAB „Statybos strategija“ dėl techninės priežiūros atlikimo, neskirstant techninės priežiūros į statybos ir paveldosauginių darbų. Sutartyje nebuvo numatyta galimybė pasitelkti subtiekėjus, tačiau UAB „Statybos strategija“, neturėdama ,Direkcijos įgaliojimų, juos pasitelkė, t. y. L. M. IĮ „Joniškio projektuotojai“. L. M. negalėjo būti atsakinga už tvarkomuosius paveldosaugos darbus, nes ji neturėjo atestato atitinkamoms techninės priežiūros paslaugoms atlikti. Ieškovių vertinimu, UAB „Statybos strategija“ kaip gynybinę poziciją pateikė klaidinantį teismą įsakymą dėl V. T. paskyrimo atsakingu už tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Būtent UAB „Statybos strategija“ veiksmai, pasitelkiant netinkamos kvalifikacijos subrangovus bei priimti sprendimai pritariant hidroizoliacijos atsisakymui, įtakojo dalį atsiradusių defektų.

57.       Techninės priežiūros sutarties vykdymas ir atsiskaitymas už suteiktas paslaugas, teismo nepagrįstai yra siejamas su tinkamu paslaugų suteikimu. Techniniam prižiūrėtojui atsakomybė kyla pagal SĮ 36 straipsnio 1 dalį ir CK nuostatas, nepaisant to, kad sutartyje šalys neįvardino garantinių terminų. Techninę priežiūrą atlikusi įmonė, L. M. nebuvo kviečiamos sudarant Statinio apžiūras ir surašant apžiūrų aktus, nes apeliantės apie netinkamą minėtų asmenų veikimą sužinojo tik gavusios ekspertizės išvadą.Mano, kad buvo įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos rangovės, projektuotojos ir techninės prižiūrėtojos civilinei atsakomybei atsirasti.

58.       Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022-03-07 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

59.       Mano, kad pirmos instancijos teismas pažeidė tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo ir užsakovo atsakomybę už darbų rezultato trūkumus, atsakomybės atskyrimo pagrindus, tiek ir sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ir bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles, dėl ko iš esmės buvo pažeista rangovės teisė į teisminę gynybą.

60.       Teismo išvados, susijusius su rangovės atsakomybe už 2018-04-09 ir 2018-08-09 Statinio apžiūros aktuose nurodytus defektus, padarytos pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, neatsižvelgus, jog ilgą laiką užsakovė nesiėmė veiksmų, siekdama prižiūrėti ir taisyti defektus, fiksuotus 2015 - 2017 m.

61.       Atkreipia teismo dėmesį, kad nėra ginčo, kad reikalavimams dėl rangos darbų trūkumų šalinimo taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Iš teismo argumentų neaišku nuo kada prasidėjo ieškinio senaties terminas. Tai, kad ieškinys buvo pareikštas dar galiojant sutartiniams garantiniams terminams, nereiškia, kad jis pareikštas nepraleidus sutrumpinto ieškinio senaties termino. Teismas nepasisakė dėl atsakovės ir subrangovės pozicijos, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikoma 2016-04-27, kuomet rangovė buvo informuota apie defektus ir jai įteiktas 2016-04-27 Statinio apžiūros aktas Nr. 2.

62.       Kadangi po šio pranešimo jokie veiksmai, kuriuos būtų galima pripažinti atsakomybės už defektus pripažinimu ir jų taisymu nebuvo atlikti, nėra pagrindo laikyti, kad ieškinio senaties terminai nutrūko rangovui pripažinus prievolę, todėl senaties termino pradžia turėjo būti laikoma 2016-04-27. Apeliantės nuomone, ieškinys pareikštas ženkliai praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir, nesant svarbių priežasčių tokio termino atnaujinimui, ieškinys turėjo būti atmestas, net nevertinant jo materialinio pagrįstumo.

63.       Teismas be pagrindo ir nenurodęs kokius konkrečiai darbus rangovė atliko netinkamai, pripažino jos atsakomybę už didžiąją dalį defektų, nurodytų 2018-04-09 Akte Nr. 4 ir 2018-08-09 Akte Nr. 5. Mano, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių užsakovės, Pastato valdytojos, netinkamus veiksmus, lėmusius defektus ne tik Pastato išorėje, bet ir viduje.

64.       Teismas, remdamasis 2018-05-30 Aktu, kuriame užfiksuoti Objekto netinkamo eksploatavimo faktai, ignoravo aplinkybę, kad ieškovė savavališkai pritvirtino ant sienų įvairius medžioklės trofėjus, lentynas ir kita, kai kurios patalpos akivaizdžiai perkrautos baldais, kas neatitinka projekte numatytų sprendinių, kas galėjo nulemti medinių konstrukcijų perkrovą, o vibracijų pasekmė - įtrūkimai įvairiose pastato vietose.

65.       Teismas taip pat ignoravo ekspertų vertinimą, kad defektus galėjo lemti ir drėgmės poveikis, patalpų mikroklimato sąlygos, mechaniniai pažeidimai, skylių gręžimas ir bet koks kitas mechaninis poveikis. Išvada, kad pamatų hidroizoliacijos atsisakymas neturi įtakos defektams, fiksuotiems Pastato viduje, prieštarauja ekspertų vertinimui. Nesutinka ir su sprendimo motyvais, kad kadangi defektai patalpų viduje išaiškėjo jau garantinio laikotarpio pradžioje, todėl labiau tikėtina, kad Pastato netinkamas eksploatavimas tam įtakos padaryti negalėjo. Darydamas tokią išvada, teismas ignoravo nustatytas aplinkybes dėl 2014 metų spalio mėnesį atlikto Statinio drėgmės ir temperatūrų matavimų ir 2014-10-22 parengto Drėgmės ir temperatūrų matavimų protokolo. Ieškovės pateiktos 2014 m. spalio mėnesio sąskaitos už suvartotą elektros energiją nepatvirtina, kad objektas buvo šildomas, buvo pažeistos ir Higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ reikalavimai. 

66.       Nurodo, kad 2016-04-27 gavusi Apžiūros aktą Nr. 3, rangovė nesutiko su pretenzijomis, ne kartą pažymėjo, kad jie atsirado dėl netinkamo Pastato eksploatavimo, tačiau užsakovė nesiėmė veiksmų, siekiant ištaisyti defektus, nebloginti Pastato būklės. Teismas, įpareigojęs rangovę pašalinti defektus, fiksuotus Akte Nr. 4 ir Akte Nr. 5, neįvertino, kad tai yra tie patys defektai, kurie užfiksuoti ankstesniuose, t.y. 2016-04-27 ir 2017-03-28 apžiūros aktuose ir už užsakovės neveikimą nuo 2016 m. visą atsakomybę perkėlė rangovei.

67.       Atkreipia dėmesį, kad Centras - ne naujas statinys, o nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Jame atlikti darbai didžiąja dalimi buvo tvarkomieji paveldosaugos darbai, kurių tikslas buvo atkurti ir išsaugoti pastato ar jo dalių autentiškumą. Atlikus tokius darbus ir juos perdavus užsakovei, už darbų rezultato išsaugojimą ir tinkamą kultūros paveldo eksploatavimą yra atsakingos užsakovė/pastato naudotoja. Tokio objekto priežiūrai ir eksploatavimui yra taikomi griežtesni reikalavimai. Todėl nustačius, kad pastatas nebuvo tinkamai eksploatuojamas nuo 2014 metų, teismas neturėjo pagrindo visą atsakomybę dėl defektų perkelti rangovei. Apeliantės nuomone, įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina, jog defektai atsirado ir laikui bėgant padidėjo dėl užsakovės/pastato naudotojos kaltės. 

68.       Trečiasis asmuo MB „Virmalda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2022-03-07 sprendimo dalį, kuria ieškinys yra tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį AB „Panevėžio statybos trestas“ atžvilgiu atmesti visa apimtimi bei priteisti MB „Virmalda“ naudai už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

69.       Nurodo, kad atsakovės ir tretieji asmenys pateikė į bylą įrodymus, kad ieškovės grubiai pažeidinėjo valstybės saugomo kultūros paveldo objekto valdytojo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė pareigų rūpintis Objekto išsaugojimu – eksploatuoti ir prižiūrėti jį pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, laiku šalinti atsiradusius defektus, vykdyti einamąjį remontą ir apsaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio, nereagavo į subrangovės ir rangovės įspėjimus dėl garantijos po nustatytų netinkamo eksploatavimo faktų netaikymo.

70.       Pažymi, kad 2014-10-22 buvo užfiksuota, kad Objektas nešildomas, neįjungta mechaninė ventiliacija dėl ko daugelyje patalpų buvo žema temperatūra ir per didelė drėgmė. MB „Virmalda“, geranoriškai bendradarbiaudama 2015 metais atliko defektų, atsiradusių ne dėl subrangovės ar rangovės kaltės šalinimą. MB „Virmalda“ ,susipažinusi su 2016-04-27 Statinio apžiūros akte Nr. 2 nurodytais defektais vietoje, pakartotinai nustatė, kad objektas eksploatuojamas netinkamai (fiksuoti neveikiantys ventiliatoriai, mažai šildomos patalpos, neveikianti vaizdo kamera, nusitrynę laiptų dažai ir pan.), todėl taikyti garantiją atsisakė. Gavusi 2017-03-28 Statinio apžiūros aktą Nr. 3 ir apžiūrėjusi objektą, nustatė, kad jis eksploatuojamas netinkamai: statiniai nesaugomi nuo neigiamo aplinkos poveikio, nešalinami atsiradę smulkūs defektai (nusitrynę laiptų dažai, parketo lakas ir pan.), nepalaikomas reikiamas mikroklimatas, nešalinami tokie taršos šaltiniai kaip samanos, pelėsis ir kita, todėl atsisakė taikyti garantiją. 2018 m. Statinio apžiūros aktuose Nr. 4 ir Nr. 5 nurodyti tie patys defektai, kurie ankstesniais metais taip ir nebuvo pašalinti. Ieškovės vykdė tik periodinę apžiūrą, einamųjų remonto darbų neorganizavo, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

71.       Nurodo, kad teismas sprendimo dalį dėl defektų Pastato viduje atsiradimo dėl rangovės netinkamai atliktų darbų, motyvavo argumentais prieštaraujančiais ekspertų išvadoms, nors konstatavo, kad hidroizoliacijos atsisakymas turėjo įtakos defektų atsiradimui. Ieškovės hidroizoliacijos atsisakymo pasekmėmis susirūpino tik po teismo paskirtos ekspertizės atlikimo, nors tokios aplinkybės buvo žinomos iki tol.

72.       Nepaisant to, kad prie pastato buvo išlikusi sena hidroizoliacija, kuri bent iš dalies turėjo apsaugoti pamatus nuo drėgmės, ieškovės, netinkamai prižiūrėdamos Objektą, galimai ją pažeidė. Netvarkinga, nevaloma nuo šiukšlių lietaus nuotekų sistema galėjo lemti senosios autentiškos hidroizoliacijos suardymą/išplovimą.

73.       Dėl teisės aktuose ir eksploatavimo instrukcijose numatyto privalomo patalpų mikroklimato neužtikrinimo, esminę įtaką turi Direkcijos aplaidumas dėl šildymo sistemos ir kitų Pastato inžinerinių sistemų netinkamo eksploatavimo. Ieškovės nesilaikė Vidaus patalpų naudojimo instrukcijos rekomendacijų pastoviai palaikyti patalpose ne žemesnę kaip 16-20 C temperatūrą ir santykinį oro drėgnį ne daugiau kaip 60-65 %, pastoviai vėdinti patalpas.

74.       Mano, kad ieškovių neveikimas dėl pastato hidroizoliacijos įrengimo, atsakingo asmens už šildymo sistemos eksploatavimą nepaskyrimas, sugedusios šildymo sistemos neremontavimas; neatliekamas privalomas einamasis remontas ir pan. rodo netinkamą objekto eksploatavimą. 

75.       Šildymo sistemos gedimas buvo netinkamos eksploatacijos pasekmė. Duomenų apie tai, kad Pastato naudotojai ėmėsi kokių nors veiksmų, išskyrus, kad daugiau nei po mėnesio (2017-03-20) išsiuntė raštą MB „Virmalda“. Ieškovės neteikė įrodymų, kad nuo 2017-02-15 sugedusi ir dalinai atjungta šildymo sistema buvo suremontuota. Taigi rangovei įrodžius, kad defektai atsirado dėl Objekto netinkamo naudojimo, teismas nepagrįstai įpareigojo rangovę šalinti defektus.

76.       Teismas neanalizavo Sutarties turinio, neišskyrė statybos rangos ir rangos teisinių santykių, todėl nepagrįstai visiems rangovės ir subrangovės pagal sutartį atliktiems darbams pritaikė vienodą garantinį terminą.

77.       Nurodo, kad reikalavimas dėl defektų ištaisymo toje apimtyje, kuri nesusijusi su šildymo sistemos defektais, yra susijęs būtent su tvarkomaisiais paveldosaugos darbais, kuriems taikomi specialūs teisės aktai, kurie garantinių terminų nenumato, o Sutartyje buvo susitarta tik dėl tokių terminų statybos darbams. Todėl turėjo būti taikomas dviejų metų terminas trūkumams nustatyti, terminą skaičiuojant nuo darbų rezultato perdavimo. Kadangi statybos užbaigimo aktu yra priimami statybos darbai, taigi Sutartyje buvo numatyti garantiniai terminai statybos darbams, o dėl kitų darbų garantinių terminų Sutartyje nesusitarta. Terminas pareikšti pretenzijas dėl visų rangos darbų trūkumų, išskyrus statybos rangos darbus, baigėsi 2016-08-29.

78.       Nurodo, kad 2017-03-28 Statinio apžiūros akte Nr. 3, 2018-04-09 Statinio apžiūros akte Nr. 4, 2018-05-30 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. SNP1-30 ir 2018-08-09 Statinio apžiūros akte Nr. 5 išdėstyti reikalavimai dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų trūkumų ištaisymo yra pareikšti praleidus CK 6.666 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą reikalavimams dėl rangos darbų rezultato trūkumų, dėl ko rangovė ir subrangovė ir netaisė šių defektų, o ieškinio reikalavimas, pareikštas pasibaigus garantiniams terminams, turėjo būti atmestas. 

79.       Nesutinka su teismo vertinimu dėl garantinių terminų tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.667 straipsnyje numatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino ir dėl jo sprendime nepasisakė. Teigia, kad vienerių metų senaties terminas ieškinį pareikšti suėjo 2017-04-27, nes pirmą kartą Direkcija reikalavimą dėl defektų pareiškė 2016-04-27 atsiuntusi atsakovei ir trečiajam asmeniui 2016-04-27 Statinio apžiūros aktą Nr. 2, o vėlesniuose apžiūros aktuose buvo fiksuoti ties patys defektai. Dėl šildymo sistemos gedimo toks terminas suėjo 2018-03-20, nes dėl jos gedimo ieškovė kreipėsi 2017-03-20.

80.       Ieškovės atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo rangovės AB „Panevėžio statybos trestas“ ir subrangovės MB „Virmalda“ apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

81.       Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą dėl ieškinio senaties netaikymo ginčo atveju. Pagal rangovės poziciją šiuo klausimu susidarytų situacija, kai po kiekvieno atsisakymo ištaisyti Statinio defektus ieškovės kaskart turėtų kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti Statinio defektus. Priešingai nei dėsto atsakovė, defektų atsiradimas turi būti siejamas su netinkamai atliktais jos darbais, kitų statybos dalyvių, patrauktų atsakovais, atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais, bet ne su gamtos poveikiu. Kita vertus, jeigu rangovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo sutartines prievoles ir tinkamai, kokybiškai atlikusi darbus defektai per tokį trumpą laiką nuo Statinio rekonstrukcijos užbaigimo nebūtų atsiradę. Atsakovės teiginiai, kad defektai atsirado dėl pakabintų ant sienų objektų ar patalpų perkrovimo baldais, yra paneigti ekspertų išvadomis.

82.       Nesutinka su trečiojo asmens MB „Virmalda“ skundo argumentais dėl tinkamos pastato eksploatacijos neužtikrinimo. Subrangovė neturi diskrecijos teisės spręsti dėl garantijos taikymo ar netaikymo, nes Sutarties 4.2.8. punktu rangovė įsipareigojo prisiimti visišką atsakomybę už Statinio sugriuvimą ar defektus kilusius dėl jos kaltės, jeigu defektai buvo nustatyti per garantinius terminus. 2015 metais subrangovė taisė Statinio defektus, taip juos pripažindama. Dalis defektų yra atsiradę tose vietose, kur subrangovė jau buvo taisiusi.

83.       Nurodo, kad ieškovėms negali kilti jokios teisinės pasekmės dėl Statinio hidroizoliacijos atsisakymo. Jos negalėjo žinoti, kad Statinio hidroizoliacijos atsisakymas (įvertinant aplinkybę, kad senoji statinio hidroizoliacija buvo geros būklės) galės sukelti defektų atsiradimą. Pažymi, kad UAB „Projektavimo ir restauravimo instituto“ 2014-05-20 „Dėl Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo neatliekamų darbų“ Nr. D-2.1-65-1 ir 2014-04-18 „Dėl Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo neatliekamų darbų“ Nr. D-2.1-65 raštų turinys patvirtina, kad iniciatyva keisti techninį projektą ir atsisakyti Statinio hidroizoliacijos buvo iš projektuotojos, o sprendimui pritarė rangovė ir techninė prižiūrėtoja. V. T. nevykdė techninės priežiūros, o buvo tik užsakovės atstovas ryšiams su rangove palaikyti.

84.       Atkreipia dėmesį, kad iki Statinio rekonstrukcijos pradžios originali hidroizoliacija buvo geros būklės, todėl subrangovės argumentai dėl jos sugadinimo priežasčių yra nepagrįsti.

85.       Nurodo, kad Objekto šildymui reikalinga elektra, tad 2014 m spalio mėnesį suvartota elektros energija buvo suvartota tik Statinio šildymui ir vėdinimui, kas pagrindžia tinkamą statinio priežiūrą.

86.       Dėl Centro šildymo sistemos gedimo į subrangovę kreiptasi 2017-03-20, nurodant apie 2017-02-15 įvykusį gedimą. Subrangovei buvo išsiųstas raštas pridėjus UAB „Kalistra“ raštą, kuriame buvo įvardytos gedimo priežastys, bet subrangovė nevykdė savo prievolės ištaisyti defektus per garantinį laikotarpį. Dėl šildymo sistemos nesandarumo ir prakiurusio vamzdžio yra atsakingos būtent rangovė/subrangovė.

87.       Subrangovės argumentai dėl garantijos skirstymo į atskirus pogrupius yra neteisingi ir klaidinantys. Ieškovės ,paskelbusios viešojo pirkimo konkursą, siekė sudaryti būtent statybos rangos sutartį, todėl argumentai dėl kitokio sutarties kvalifikavimo nepagrįsti.

88.       Subrangovė, pasisakydama dėl garantinių ir ieškinio senaties terminų, netinkamai aiškina CK 6.698,6.666 straipsnių, Sutarties nuostatų santykį.

89.       Pažymi, kad, dalyvaudama viešojo pirkimo konkurse, rangovė turėjo galimybes reikšti pastebėjimus viešojo pirkimo konkurso sąlygoms, galėjo neteikti pasiūlymo, jeigu pirkimo konkurso sąlygos buvo nepriimtinos.

90.       Atsakovė ir subrangovė nepagrįstai atsakomybę siekia permesti viešajam juridiniam asmeniui, Direkcijai dėl neva netinkamos Pastato priežiūros, nevertinant pateiktų įrodymų, kad Pastatu buvo rūpinamasi.

91.       Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą 2022-03-07 teismo sprendimo dalį, kuria reikalavimai jai atmesti bei priteisti iš ieškovių atstovavimo išlaidas.

92.       Nurodo, kad teismas padarė teisingas išvadas dėl defektų pastato išorėje atsiradimo priežasčių bei už tai atsakingų subjektų.

93.       Teismas teisingai įvertino sprendimo atsisakyti hidroizoliacijos teisinę ir faktinę reikšmę, už tokį sprendimą atsakingus subjektus. Priešingai nei nurodo ieškovės, sprendimo atsisakyti hidroizoliacijos iniciatyva nebuvo nei projektuotojos, nei rangovės. Toks bendras sprendimas buvo priimtas, vykdant archeologų nurodymus. Užsakovė, siekdama, kad Europos sąjungos struktūrinių fondų skirtas finansavimas objektui nebūtų prarastas dėl būtino darbų stabdymo, nurodė projektuotojai pakeisti techninio projekto sprendinius dėl pamatų hidroizoliacijos. Tam pritarė Tarnybos (Užsakovės) atstovas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas (ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovas) V. T., vykdęs tvarkomųjų paveldosaugos darbų techninę priežiūrą Objekte. Šiam specialistui suteikta teisė eiti ir statybos vadovo pareigas. V. T. nenurodė,kad pasirašęs akte viršijo turimus įgaliojimus.

94.       Be Tarnybos pritarimo ir sprendimo projekto pakeitimai/darbų atsisakymas ar papildomų darbų atlikimas negalėjo būti vykdomas. Rangovės 2013-07-19 raštas Nr. 26- 1604 ir Tarnybos 2013-11-20 raštas Nr.(2-0)-V3-2639 (11.1), adresuotas rangovei, kaip atsakymas į rangovės 2013-11-13 raštą Nr. 26-2448 patvirtina pareigos informuoti ieškoves apie faktinę situaciją Objekte dėl rastų projektinių netikslumų, nevykdomų darbų sąmatų vykdymą. Ieškovė aktyviai dalyvavo priimant sprendimus dėl nevykdomų darbų, pareikalavo būti įtraukta į komisiją ir supažindinta vietoje su papildomais ir neatliekamais darbais, Sutarties vykdymo kontrolei ir paveldosaugos darbų techninei priežiūrai paskyrė savo kvalifikuotą specialistą.

95.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodymų, jog rangovė, atlikdama darbus, pažeidė esamą hidroizoliaciją, byloje nėra. Nei rangovė, nei subrangovė molio hidroizoliacijos remonto darbų nevykdė, todėl net ir atsiradus šios hidroizoliacijos defektams atsakomybė joms negali kilti. Įrodymų, kad hidroizoliacija yra pažeista ne Objekto naudotojos arba ji natūraliai susidėvėjo nepateikta. 

96.       Dėl tariamai Objekte panaudotų netinkamų medžiagų pažymi, kad byloje nėra skirtingų specialistų ir ekspertų išvadų tuo klausimu. 2018-05-30 patikrinimo aktas, kuriuo remiasi apeliantės, negali būti prilyginamas ekspertizės išvadoms. Tiek rangovė, tiek ir subrangovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių užsakovės, Pastato valdytojos netinkamus veiksmus, netinkamą Pastato eksploatavimą, lėmusį nurodytus defektus išorėje ir viduje.

97.       Ginčo Objekto priežiūrai ir eksploatavimui yra taikomi griežtesni reikalavimai, todėl nustačius, kad Pastatas nebuvo tinkamai eksploatuojamas nuo 2014 metų, o užsakovė keletą metų nesiėmė veiksmų dėl defektų šalinimo, teismas neturėjo pagrindo atsakomybę dėl defektų perkelti rangovei. 

98.       Už šildymo sistemos gedimą nei rangovė,nei subrangovė neatsakingos.Kadangi yra duomenų, kad dėl šios sistemos gedimo galėjo atsirasti ir kiti defektai, tai atsakovė už juos neatsakinga.

99.       Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į trečiojo asmens MB „Virmalda“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti 2022-03-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - reikalavimus atmesti visa apimtimi ir iš ieškovių priteisti jos patirtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo, kad atsakovės ir trečiojo asmens pozicija byloje iš esmės sutampa.

100.       Atsakovė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo netenkinti ieškovių apeliacinio skundo; dėl atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ ir trečiojo asmens MB „Virmalda“ apeliacinių skundų - spręsti teismo nuožiūra; bei priteisti iš ieškovių jos naudai bylinėjimosi išlaidas.

101.       Nurodo, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ ir MB „Virmalda“ apeliacinių skundų argumentus laiko pagrįstais ir neprieštarauja dėl šių apeliacinių skundų tenkinimo, prašo dėl jų spręsti teismo nuožiūra. Su ieškovių apeliacinių skundų argumentais, ypač nukreiptais į projektuotoją, nesutinka.

102.       Pažymi, kad su ieškovėmis 2011-12-01 sudarytą projekto parengimo ir įvykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 2011-148 yra pilnai įvykdžiusi ir pretenzijų iki ieškinio pareiškimo nebuvo gauta. Ieškovių reikalavimus dėl projektavimo darbų kokybės, pareikštus po daugiau kaip 5 su puse metų po Pastato statybos darbų užbaigimo, laiko nepagrįstais.

103.       Komisija, sudaryta iš visų projekto šalių atstovų, įskaitant ir ieškoves, apžiūrėjusi Pastato pamatus, 2013-11-04 Aktu nustatė, kad rasti archeologiniai radiniai, todėl pamatų atkasimas negalimas, o neatidengus pamatų, hidroizoliacijos įrengimas negalimas. Įvertinus archeologinių tyrimų rezultatus, hidroizoliacijos būklę, tai, kad rekonstrukcija buvo vykdoma naudojantis Europos Sąjungos fondų lėšomis, dėl ko projektą buvo būtina įgyvendinti per atitinkamą terminą, būtent ieškovės nenorėjo, kad projekto įgyvendinimas užtruktų ir būtent ieškovės, kurių atstovas V. T., priėmė galutinį sprendimą papildomos hidroizoliacijos neįrenginėti. Ieškovės buvo projekto užsakovės, atsakovės vienašališkai ir savo iniciatyva negalėjo priimti ir nepriiminėjo tokių strateginių sprendimų.

104.       Aktu buvo pakeista ne tik darbų apimtis, bet ir sumažinta bendra darbų kaina, t.y. ieškovės iš šio susitarimo gavo turtinės naudos. Nenuginčytas 2013-11-04 Aktas savo esme laikytinas sandoriu, pakeičiančiu pagrindines su atsakovais sudarytas sutartis.

105.       Atkreipia dėmesį, kad liudytojas R. B. (ieškovės darbuotojas) paliudijo, kad tokiu atveju, jeigu buvo keičiamos darbų apimtys, kainos, privalėjo būti Projektų valdymo agentūros pritarimas, VSTT vadovo sutikimas, kitaip tokie pakeitimai nebūtų galėję atlikti. Kad tokie pritarimai buvo patvirtino ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažinusi, kad susitarimui pritarė ir Viešųjų pirkimų tarnyba bei Aplinkos projektų valdymo agentūra Tai patvirtina, kad ieškovėms ir kitoms kontroliuojančioms įstaigoms papildomų susitarimų ir pakeitimų turinys buvo žinomas ir tam pritarė.

106.       Kadangi šalys dėl hidroizoliaciios sluoksnio neįrengimo susitarė, tai negali būti laikoma kokių nors atsakovės įsipareigojimų pagal Sutartį pažeidimu ir atitinkamai negali kilti neigiamos pasekmės ar atsakomybė dėl hidroizoliaciios sluoksnio neįrengimo. Pritaria teismo išvadoms, kad projektuotojos ir techninės prižiūrėtojos veiksmai bei kompetencija nesąlygojo statybos defektų atsiradimo. Teismas pagrįstai konstatavo ir ginčo statinio netinkamą eksploatavimą, kaip rangovės, projektuotojos ir statybos techninės prižiūrėtojos atsakomybę eliminuojantį veiksnį. Palaiko poziciją, kad ieškovės praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turėjo būti atmestas ir šiuo pagrindu.

107.       Atsakovė „Statybos strategija“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2022-03-07 sprendimą bei priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

108.       Jai aktualūs tik tie defektai, kurie yra susiję su hidroizoliacijos atsisakymu, ir už kuriuos, ieškovių klaidingu įsitikinimu, solidariai atsakingos rangovė, projektuotoja ir paslaugos teikėja.

109.       Nurodo, kad nėra atsakinga už projekto sprendinius dėl hidroizoliacijos atsisakymo ir galimai dėl tokių sprendinių atsiradusius defektus. Apeliantės, techninei prižiūrėtojai nepagrįstai priskiria tas pareigas, kurių jai nepriklauso vykdyti pagal teisės aktus. Paslaugos teikėja atliko visas jai pagal 2012-06-11 Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį, SĮ ir techninę priežiūrą reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus jai priskiriamas pareigas, ir nepadarė jokių teisės pažeidimų, už hidroizoliacijos atsisakymą ji neatsakinga. Apeliantės neįrodė MB „Statybos strategijos“ civilinės atsakomybės sąlygų visumos. 

110.       L. M. patikrino, kad projektinis pakeitimas, kurį parengė projektuotoja užsakovės iniciatyva ir kuris buvo suderintas tarp užsakovės, projektuotojos ir rangovės, būtų techniškai įgyvendinamas.

111.       Nei L. M. parašas Neatliekamų - papildomų darbų akte Nr. 1, nei žyma „pritariu statyti“ nereiškia, kad ji patvirtino patį projekto keitimo sprendimą. Šį aktą pasirašė atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją turintys specialistai (paveldosaugos specialistas V. T., konstruktorius, projekto vadovas), kurie turėjo pareigą įvertinti hidroizoliacijos atsisakymo pasekmes. Pakeisto projekto brėžiniuose buvo padėti projektuotojos atstovų parašai, patvirtinantys, kad hidroizoliacijos atsisakymas yra tinkamas sprendinys. 

112.       MB „Statybos strategijai“ nebuvo prielaidų numatyti projekto keitimo pasekmes (galimą defektų atsiradimą), nes apie pastatą įrengta plūkto molio hidroizoliacija buvo geros būklės, rūsiai buvo visiškai sausi.

113.       V. T. parašo Neatliktų darbų akte teisinė reikšmė yra kitokia nei L. M., nes V. T. buvo ne tik specialistas, atsakingas už paveldosaugos darbų, kurie glaudžiai susiję su hidroizoliacijos klausimais, techninę priežiūrą, bet tuo pačiu ir užsakovės atstovas. Jo parašas Neatliktų darbų akte reiškia ne tik jo, kaip paveldosaugos specialisto, nuomonę, tačiau taip pat ir užsakovės sprendimą atsisakyti hidroizoliacijos, o kartu ir su tuo susijusių rizikų prisiėmimą. L. M. pasirašymas statybos darbų žurnale reiškia tai, kad darbai atlikti pagal projektą, technines specifikacijas ir naudojant tinkamas medžiagas. Net Ekspertizės akte nėra nustatyta jokių techninės prižiūrėtojos atliktų pažeidimų ir nekonstatuota, kad kokius nors defektus galėjo lemti netinkamai atlikta techninė priežiūra. Paslaugos teikėja techninės priežiūros paslaugas suteikė pagal Techninės priežiūros sutarties reikalavimus ir pretenzijų dėl Pastato defektų jai nebuvo reiškiama iki patikslinto ieškinio pareiškimo. Nei bendrija, nei L. M. nebuvo kviečiamos į statinio apžiūras.

114.       Pagal Techninės priežiūros sutarties 11.2 punktą paslaugų teikimo laikotarpis pasibaigė, praėjus 30 dienų, skaičiuojamų nuo 2014-09-03 Statybos užbaigimo akto pasirašymo. Taigi nuo šios dienos iš šios sutarties kylančios prievolės yra laikomos pasibaigusiomis ir jokie garantinio laikotarpio įsipareigojimai sutartyje nėra numatyti.

115.       Nesutinka su apeliančių argumentais dėl MB „Statybos strategijos“ atsakomybės grindžiamos subtiekėjos L. M. IĮ „Joniškio projektuotojai“ pasitelkimo neturint Direkcijos sutikimo. Šis motyvas yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir nesusijęs su bylos esme. Pagal Techninės priežiūros sutarties 18.1 punktu sutarties šalims yra leidžiama perleisti teises ir pareigas, kylančias iš sutarties, gavus išankstinį kitų šalių sutikimą. Tos pačios sutarties 15.1.1.3 punkte numatyta, kad užsakovė turi teisę nutraukti sutartį, kai paslaugos teikėja perleidžia teises ir pareigas pagal šią sutartį trečiajai šaliai be užsakovės sutikimo. MB „Statybos strategija“ neperleido teisių ir pareigų pagal nagrinėjamą sutartį, nepasirašė teisių ir pareigų perleidimo sutarties, o tik pasirašė su L. M. įmone 2012-06-12 Sutartį dėl paslaugų subtiekimo. Apeliantės be pagrindo subtiekimą tapatina su teisių ir pareigų perleidimu, kuriam pagal Techninės priežiūros sutartį turėjo būti gautas jų sutikimas.

116.       Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovės, MB „Statybos strategija“ neįrodinėjo, kad V. T. buvo jos darbuotojas, dirbęs pagal darbo sutartį.

117.       Nurodo, kad apeliančių reikalavimai MB „Statybos strategijos“ atžvilgiu yra neįgyvendinami, nes vienintelis statybos dalyvis, kuris galėtų atlikti defektų šalinimo darbus, yra rangovė. Sutinka su teismo vertinimu, kad ji yra netinkama atsakovė , todėl prašė pakeisti netinkamą atsakovę paslaugos teikėją į tinkamą atsakovę techninę prižiūrėtoją L. M., tačiau tai nebuvo padaryta.

118.       Užsakovės sprendimas nestabdyti darbų ir atsisakyti hidroizoliacijos yra priežastiniame ryšyje su defektais, kurie galėjo atsirasti dėl hidroizoliacijos atsisakymo. Tai sudaro pagrindą atmesti apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimų, susijusių su defektais, galimai atsiradusiais dėl hidroizoliacijos atsisakymo. Už pakeistus projektinius sprendinius pagal teisės aktų projektuotojui priskiriamas pareigas atsakomybė tenka projektuotojui. 

119.       Trečiasis asmuo MB „Virmanda“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovių apeliacinio skundo netenkinti.

120.       Teigia, kad priešingai nei nurodo ieškovės savo apeliaciniame skunde, defektų atsiradimą dėl netinkamo Objekto eksploatavimo patvirtina didžioji dalis ekspertų pateiktų atsakymų į jiems užduotus klausimus, rašytiniai įrodymai,fotonuotraukos, netinkamas pastato eksploatavimas.

121.       Ieškovės darbuotojo V. T. pareigybės aprašymas paneigia argumentus, kad jis pagal savo kompetenciją negalėjo dalyvauti priimant tokį sprendimą. Būtent ieškovių paskirtas atstovas V. T. buvo atsakingas už atliekamų darbų kontrolę, už tvarkomųjų paveldosaugos darbų techninę priežiūrą. V. T. ieškovių buvo paskirtas ir dalyvavo priduodant tvarkomuosius paveldosaugos darbus Kultūros paveldo departamentui bei pasirašė ant 2015-01-21 Kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų akto Nr. RG-3.

122.       Ieškovės fasadų defektų atsiradimo priežastimi pripažįsta hidroizoliacijos nebuvimą, tačiau nesuprantama kodėl reikalavimą dėl cokolio defektų reiškia visiems atsakovams, o dėl fasado - tik rangovei. Pagal rašytinius įrodymus labiau tikėtina, kad senąją hidroizoliaciją suardė ieškovės netinkamai prižiūrėdamos Objektą.

123.       Mano, kad sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota pritvirtinti iškritusias dvi stogo dangos detales fasaduose 1-10, ir A-F yra nepagrįsta, nes nei ekspertai, nei teismas nevertino tos aplinkybės, kad šie darbai yra priskiriami taip pat prie tvarkybos darbų ir buvo vykdyti pagal Tvarkybos darbų projektą. Šių darbų projekte buvo numatyta: „Stogo dangos iš skalūno plokščių restauravimas - sunykusių elementų papildymas (fragmentinis atkūrimas). Stogo dangos iš istorinių skalūno plokščių restauravimas, panaudojant senas geros būklės plokštes “. Ekspertai, neturėdami reikiamos kvalifikacijos vertinti tvarkybos darbų, ką patvirtino patys dalyvaudami teismo posėdžio metu, neaišku kuo vadovaudamiesi padarė išvadą, nurodydami, kad stogo dangos detalės iškrito dėl nekokybiško jų pritvirtinimo. Kolonų defektai atsirado dėl drėgmės ir šalčio poveikio, nesant balkono plokštumoje suprojektuotos hidroizoliacijos ir dėl to rangovės kaltės nėra.

124.       Pažymi, kad Sutartyje šalys nesusitarė dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų garantinių terminų, o teisės aktai, reglamentuojantys tvarkomųjų paveldosaugos darbų atlikimą (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ar paveldo tvarkybos reglamentai) nenumato tokių terminų šiems darbams, todėl ieškovės, nustatę darbų rezultato trūkumus, privalėjo kreiptis dėl šių trūkumų per ne ilgesnį nei dvejų metų terminą, kaip tą numato CK 6.666 straipsnio 2 dalis. Rangovė ir subrangovė, nustatę, kad Objektas eksploatuojamas netinkamai, ieškoves apie tai, kad garantijos dėl atliktų darbų kokybės nebus taikomos, informavo 2014-10-28 raštu, o ieškovės su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2019-02-11, t.y. praleidę ne tik dvejų metų terminą pareikšti reikalavimams dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų trūkumų, bet ir ženkliai praleidę CK 6.667 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą.

125.       Atkreipia dėmesį, kad ieškovės cituoja neaktualią ginčui kasacinio teismo praktiką, kurioje buvo sprendžiami ginčai dėl naujų pastatų statybos, kai šiuo atveju buvo vykdomi ir tvarkomieji statybos, ir tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems statybos produktų pasirinkimo galimybės yra apribotos jau projektavimo darbų etape.

126.       Pabrėžia, kad tvarkomiesiems paveldosaugos darbams ir tvarkomiesiems statybos darbams yra taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Tad ir garantinių terminų, kurie yra taikomi statybos rangos darbams, kai statomas naujas statinys ir darbai vykdomi tik iš naujų medžiagų, bei tvarkybos (tvarkomiesiems paveldosaugos) darbams, kai privalo būti panaudojamos ir išsaugomos išlikusios senos autentiškos medžiagos, naudojamos istoriškai susiklosčiusios autentiškos specialiosios technologijos, iš esmės prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

127.       Nurodo, kad rangovė negali suteikti garantijų medžiagoms, kurių pati neįsigyja ir joms negauna pardavėjo garantijų, o darbai vykdomi panaudojant senas autentiškas medžiagas, t.y. darbai dalinai vykdomi iš užsakovo medžiagų. Objektas ieškovių nurodomą reprezentatyvumą prarado dėl jų kaltės netinkamai jį prižiūrint bei nevykdant būtinojo einamojo remonto Pastato išorėje ir jo viduje.

128.       Nesutinka su ieškovių skunde pateiktais argumentais, kad defektai išryškėjo per labai trumpą laiką dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų bei atkreipia dėmesį, kad Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas 2014-11-18 buvo surašytas iš karto po to, kai subrangovė atsiuntė Direkcijai 2014-10-22 atliktų drėgmės ir temperatūrų matavimų rezultatus ir įspėjo ją, kad ir toliau netinkamai eksploatuojant objektą garantijos nebus taikomos. Priešingai nei teigia ieškovės, atsakovė ir trečiasis asmuo, niekada nepripažino, kad defektai atsirado dėl rangovės ar subrangovės kaltės, tačiau vyko į Objektą defektų fiksavimui ir keletą kartą taisė defektus tik geranoriškai bendradarbiaudamos, nors jau 2014-10-22 buvo fiksavę statinio netinkamo eksploatavimo faktus.

129.       Nurodė, kad nesutikimo su teismo pozicija dėl ieškinio reikalavimo dėl defektų statinio viduje tenkinimo motyvų išsamiai pasisakyta trečiojo asmens apeliaciniame skunde. Mano, kad mechaninis poveikis ir vibracijos į statinio konstrukcijas, fasadą ir sienas, kai yra atliktas fragmentinis konstrukcijų, mūro ir/ar tinko atkūrimas, yra negalimas be projekto vadovo suderinimo, todėl šiuo klausimu pateiktas ekspertų išvadas vertina kritiškai.

130.       Neatsakingas galiojančių teisės aktų reikalavimų nežinojimas ar tyčinis jų nesilaikymas, lėmė netinkamą šilumos ūkio eksploataciją. UAB „Kalistara“ ir ekspertai patvirtino, kad šildymo sistema yra įrengta pagal projektą. Kadangi ieškovai į teismą kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams nuo fiksuoto šildymo sistemos gedimo, todėl šioje ieškinio dalyje turėjo būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal CK 6.667 straipsnį, senaties termino pradžią skaičiuojant nuo Direkcijos pranešimo apie šį gedimą, t.y. nuo 2017-03-20.

131.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su projektuotojos ir techninės prižiūrėtojos atsakomybės, nesutinka, pilnai palaiko jų procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu jų atstovų duotose paaiškinimuose nurodytus nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės, siedamos šių asmenų atsakomybę su hidroizoliacijos atsisakymu ir reikšdamos jiems reikalavimą dėl defektų ištaisymo tik cokolio dalyje, tokio savo reikalavimo, prieštaraujančio ekspertizės išvadoms, nemotyvavo, dėl ko galimai netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą šių argumentų nenagrinėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

132.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

133.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos ( toliau LAT) 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl ,neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

134.       Bylos duomenimis nustatyta, kad, vadovaujantis Žagarės regioninio parko direkcijos viešojo pirkimo „Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo techninio projekto parengimo ir vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 110695), vykdyto supaprastinto atviro konkurso būdu, paskelbto 2011-09-07, rezultatais, Žagarės regioninio parko direkcija, kaip užsakovė ir Valstybinė saugomų teritorijų taryba, kaip mokėtoja, 2011-12-01 sudarė su atsakove UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, kaip teikėja, Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo techninio projekto parengimo ir vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutartį. Šios sutarties objektas - Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo techninio projekto parengimo ir vykdymo priežiūros paslaugos. Teikėja įsipareigojo tinkamai, kokybiškai ir laiku suteikti, užsakovė priimti, o mokėtoja apmokėti už tinkamai, kokybiškai ir laiku suteiktas paslaugas (Sutarties 1.2, 2.1 ir 2.2 punktai).

135.       Tos pačios užsakovė ir mokėtoja 2012-06-11 su MB (sutartyje nurodyta UAB) „Statybos strategija“ sudarė Žagarės regioninio parko lankytojų centro darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios objektas Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų techninės priežiūros paslaugos (2.1 punktas). Sutarties šalių bendrieji įsipareigojimų vykdymo principai apibrėžti sutarties 2.3 punkte yra tapatūs pirmiau paminėtos sutarties nuostatoms šiuo klausimu. Tiek viena, tiek kita sutartimi paslaugų tiekėjos įsipareigojo, kad jų paslaugos privalo atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, visuotinai priimtus kokybės standartus. Tiekėjos prisiėmė atsakomybę už teikimas ir suteiktas paslaugas (2.4 punktai). L. M. įmonė (IĮ „Joniškio projektuotojai“) 2012-06-12 sutartimi, sudaryta su MB „Statybos strategija“ , įsipareigojo teikti savo specialistus techninės priežiūros darbams atlikti, o MB „Statybos strategija“ - atsiskaityti už šios įmonės teikiamas paslaugas. Paslaugos teikėja 2012-06-18 įsakymu „Dėl atsakingų asmenų skyrimo“ Nr. V-12-121 už minėtos sutarties vykdymą atsakingu asmeniu paskyrė ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovę L. M., kuriai Aplinkos ministerija išdavė atestatą Nr. B 2478. 

136.       Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimą, paslaugų pirkimo sutarties Nr. F4-2013-90, 2013-05-23 sudarytos tarp Tarnybos, kaip užsakovės, ir atsakovės UAB „Panevėžio statybos trestas“(kaip rangovės), veikiančios pagal 2012-11-15 jungtinės veiklos sutartį su UAB „IRDAIVA“ (dabar - subrangovė MB „Virmalda“) objektas – Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbai ir archeologiniai tyrimai, reikalingi vykdant Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimą. Sutartimi rangovė įsipareigojo tinkamai, kokybiškai ir laiku atlikti darbus, o užsakovė juos priimti ir apmokėti pagal Sutartyje ir jos prieduose bei Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir užsakovės pateiktą techninę dokumentaciją, kurią užsakovė perduoda rangovei sutarties 4.5.1 punkto nustatyta tvarka (2.1, 2.3 punktai). Sutarties šalys jos nuostatose aptarė ir garantinius terminus (4.2.8 punktai). Sutarties 13.2 punktu užsakovė ir rangovė susitarė, kad turi teisę inicijuoti ir siūlyti pakeitimus, susijusius su darbų kiekiais ir kokybe, šiame punkte detalizuotomis sąlygomis. Ten pat numatyta, kad dėl kiekvieno pakeitimo detaliai nustatoma jo įtaka Sutarties kainai ir darbų baigimo laikui. Visi pakeitimai, papildomi darbai, darbų dalies neatlikimas ir baigimo pratęsimas gali būti atliekami ir tvirtinami tik esant sutarties šalių sutikimui. Šalys Sutarties 13.7 punktu susitarė ir dėl to, kad atsiradus nevykdomiems darbams, kurių nevykdymas yra pagrįstas technologiškai arba atsiradus priežastims, kurių negalima buvo numatyti prieš darbų vykdymo pradžią, Sutarties šalys bendru susitarimu gali atsisakyti tokių darbų vykdymo.

137.       AB „Panevėžio statybos trestas“ ir MB „Virmalda“ 2013-06-10 pasirašė Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimą paslaugų pirkimo sutartį Nr. 13/06-10F4-203-9. Sutarties objektas – Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbai ir archeologiniai tyrimai, reikalingi vykdant Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimą, pagal viešojo pirkimo „Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimą paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 128469), paskelbto 2012-10-18 CVP IS metu pateiktą projektą ir darbų kiekių žiniaraščius. 

138.       Statybos užbaigimo komisija 2014-09-03 nusprendusi, kad statinių, nurodytų Statybos užbaigimo 5 punkte, statyba baigta, pasirašė tai patvirtinantį Statybos užbaigimo aktą. Kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų 2015-01-21 priėmimo aktu Nr. RG-3 buvo priimti atlikti tvarkomieji paveldosaugos darbai. 

139.       2015-04-29 apžiūros akte Nr. 1 nustatyti defektai buvo šalinami, jiems garantija pritaikyta. 2016-04-27 Statinio apžiūros akte Nr. 2, surašytame statinių naudojimo priežiūros vykdytojos Joniškio rajono savivaldybės administracijos vyresniosios specialistės nurodyti defektai - atsilupę dažai patalpose: 005-007, 008; atsilupę dažai: balkone, terasoje, fasaduose; įtrūkimai lubose patalpose: 104, 138, 236, 225; įtrūkimai sienose patalpose 104, 144, 143, 142, 141, 201, 202, 203, 204,206,207, 210, 211, 232, 233, 235, 240, 241, 242, 214, 216, 224, 22, 245; plyšiai prie palangės patalpose 222, 207; 302 patalpoje bėga per stogą; nusitrynę laiptų dažai; iškritusi viena stogo dangos detalė.

140.       2018-04-09 Statinio apžiūros akte Nr. 4 nurodyti tokie defektai: ištrupėjęs tinkas, atsilupę dažai: balkone, terasoje, fasaduose; iškritusi viena stogo dangos detalė fasade 1-10; atsilupę dažai patalpose 004, 005-007; bėga vanduo iš lauko į vidų 009; patalpoje 105 grindų parkete yra laku nepadengtų vietų, todėl tamsėja; atšokęs lubose tinkas patalpose: 105, 201, 106; įtrūkimai lubų konstrukcijose patalpoje: 104, 106; plyšiai prie palangių ir prie grindų plintusų visose vidaus patalpose; įtrūkimai lubose patalpose: 138, 139, 144, 205, 236, 225; įtrūkimai sienose patalpose 104, 105, 144, 143, 142, 141, 201, 202, 203, 204, 206, 207, 210, 211, 214, 216, 224, 222, 225, 232, 233, 235, 240, 241, 242, 245.

141.       2018-08-09 Statinio apžiūros akte Nr. 5 papildžiusio aktą Nr. 4, nurodyti tokie defektai: ištrupėjęs tinkas, atsilupę dažai, atsiradę įtrūkimai: balkone, terasoje, fasaduose, fontano sienelių viršuje. Iškritusios dvi stogo detalės fasaduose 1-10 ir A-F. A. (atšokę) lubų, sienų dažai, tinkas patalpose: 004, 005-007, 140, 245,bėga vanduo iš lauko į vidų pat. 009 (katilinėje), ištrupėjęs tinkas lauko pusėje. patalpoje 105 grindų parkete yra laku nepadengtų vietų, todėl tamsėja. atšokęs lubose tinkas patalpose: 105, 106, 201, įtrūkimai lubų konstrukcijose (dekoro) patalpoje: 104, 106, 205, 206 ,plyšiai prie palangių, langų rėmų, durų staktų ir prie grindų plintusų daugelyje patalpų. įtrūkimai lubose patalpose: 109, 117, 138, 139, 141, 144, 204, 220, 222, 224, 236, 225, 233, 235, 242, 243; įtrūkimai sienose patalpose: 104, 105, 106, 109, 116, 127, 137, 141, 142, 143, 201, 202, 203, 204, 206, 207, 210, 211, 214, 216, 224, 222, 223, 225, 226, 231, 232, 233, 234, 235, 239, 240, 241, 242, 243, 245; šildymo sistemos vieno kontūro defektas, vandentiekio vamzdžių defektas patalpoje 006; įtrūkimai tarp sienos ir medinių panelių bei medinių panelių plokštumose; šildymo sistemos kontūrai nevaldomi (nefigūruoja kontūrų valdymo programoje) patalpose 003, 005-007. 

142.       2018-08-10 Komisijos, sudarytos iš ieškovės ir atsakovės – rangovės atstovų, paskutinį kartą fiksuoti statybos defektai ginčo Objekte, nurodant, kad nei rangovė, nei subrangovė iki šios dienos nėra ištaisiusios defektų, nurodytų Statybos priežiūros aktuose Nr. 4 ir Nr. 5. Iš byloje esančio MB „Virmalda“ 2016-04-27 apžiūros akto matyti, kad daliai nurodytų defektų garantinis remontas taikytinas, o kitai daliai netaikytinas, pažymint, kad dalis defektų atsidarę dėl netinkamos eksploatacijos arba techniniame projekte numatytų sprendinių. Iš 2018-08-10 Žagarės regiono parko Lankytojų centro pastato būklės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūroje dalyvavo Tarnybos, rangovės, subrangovės ir Direkcijos atstovai, kurie svarstė Centro pastato būklės klausimą ir atliko defektų apžiūrą bei nutarė įpareigoti iki 2018-08-24 rangovę pateikti užsakovei atsakymą dėl fiksuotų ankstesniais apžiūros aktais defektų ištaisymo terminų. MB „Virmalda“ Direkciją 2018-08-23 raštu dėl Apžiūros aktu Nr. 5 nustatytų defektų informavo, kad 2014 m. spalį, dalyvaujant techninei prižiūrėtojai L. M. objekte fiksuota, kad patalpos nešildomos, nevėdinamos, jose yra per didelė drėgmė ir apie tai 2014-10-28 raštiškai informavo rangovę, o 2018-08-10 Objekto apžiūros metu rangovė pakartotinai fiksavo eilę Objekto netinkamo eksploatavimo faktų, kurių pasėkoje vanduo patenka per pamatus į pastatą, teka ant fasadų. Nurodė, kad užsakovė nevykdo jokių privalomų Objekto priežiūros darbų ir nesiima pašalinti defektų atsiradimų priežastis.

143.       Iš pirmiau aptartų duomenų spręstina, kad nei rangovė, nei subrangovė nesutiko Aktuose Nr. 4 ir Nr. 5 nustatytiems defektams taikyti sutartinę garantiją ir juos ištaisyti savo sąskaita.

Dėl garantinių ir ieškinio senaties terminų

144.       Tiek atsakovės, tiek tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose, įskaitant ir apeliacinius skundus bei atsiliepimus į juos, kėlė klausimus dėl garantinių ir ieškinio senaties terminų taikymo ginčo atveju aspektų. Sutiktina, kad garantinių ir ieškinio senaties terminų taikymo klausimams yra reikšmingas teisinių santykių, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, kvalifikavimas. 

145.       Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams visų pirma kaip specialiosios taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.

146.       Atsižvelgiant į tarp atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ ir Tarnybos 2013-05-23 sudarytos Sutarties Nr. F4-2013-90 objektą (Sutarties 2.1 punktas), Sutartimi aptartas šalių teises ir pareigas (4 punktas), atsakovės, kaip rangovės, prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, kokybiškai ir laiku atlikti darbus, o užsakovė juos priimti ir apmokėti pagal Sutartyje ir jos prieduose bei Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir užsakovės pateiktą techninę dokumentaciją, kurią užsakovė turėjo perduoti rangovei sutarties 4.5.1 punkto nustatyta tvarka (2.1, 2.3 punktai); Sutarties nuostatose šalių aptartus garantinius terminus (4.2.8 punktai), kurių trukmė, beje yra analogiška CK 6.698 straipsnyje numatytiems statybos rangos darbams taikytiniems garantiniams terminams ir jų skaičiavimo tvarkai bei darbų eigos Sutartyje numatytiems reikalavimams – darbų pradžią įrašyti į Statybos darbų žurnalą, kai rangovė iš užsakovės perima statybvietę (5 punktas), taip pat į tai, kaip šios Sutarties šalys numatė darbų perdavimą ir priėmimą (6 punktas), o darbų pabaigą siejo su statybos užbaigimo akto pasirašymo diena (11.3.2 punktas), jokių abejonių, kad atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ pagal Statybos įstatymą laikytina Statinio rangovės funkcijas vykdančiu asmeniu, byloje nėra. 

147.       Sutarties 20.5 punkte pažymėta, kad visi priedai prie šios Sutarties yra neatskiriama šios Sutarties dalis. Prie Sutarties buvo pridėti Techninė specifikacija, Derybų protokolo kopija, įgaliojimas deryboms, rangovo pasiūlymas, Jungtinės veiklos sutarties kopija ir sąmatos. Techninės specifikacijos turinys taip pat pagrindžia pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad 2013-05-23 Sutarties šalis siejo būtent statybos rangos teisiniai santykiai, nes joje aiškiai nurodyta, kad rangovas privalo parengti darbo projektą visam Objektui, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir kitais galiojančiais teisės aktais. Taip pat turi parengti ir pateikti užsakovei statybos atliktų darbų dokumentaciją <...>. Be kita, rangovė įpareigota parengti ir pateikti užsakovei detalias naudojimo ir priežiūros instrukcijas, atitinkančias užsakovės reikalavimus, apmokyti užsakovę pasirašytinai, kad būtų galima tinkamai eksploatuoti statybos produktą. Galiausiai rangovė įpareigota organizuoti Objekto užbaigimo procedūras, vadovaujantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Tad pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu ir civilinėje byloje esančia Objekto dokumentacija, pagrindžiančią Sutarties vykdymo eigą, šios Sutarties pagrindais susiklosčiusių civilinių teisinių santykių iš, kurių kildinami ieškinio reikalavimai vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, t.y. kaip statybos rangos, nėra pagrindo.

148.       Trečiasis asmuo MB „Virmalda“ tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą ir atsiliepimu kritikavo skundžiamu sprendimu atliktą teisinių santykių , iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, kvalifikavimą, teigė, kad ieškovių reikalavimas dėl defektų ištaisymo toje apimtyje, kuri nesusijusi su šildymo sistemos defektais, yra susijęs būtent su tvarkomaisiais paveldosaugos darbais, kuriems taikomi specialūs teisės aktai (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau ir NKPAĮ), paveldo tvarkybos reglamentai (PTR) ir kt.), kurie garantinių terminų nenumato, o Sutartyje buvo susitarta tik dėl garantinių terminų statybos darbams. Terminas pareikšti dėl visų rangos darbų trūkumų, išskyrus statybos rangos darbus, baigėsi 2016-08-29.

149.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2013-05-23 Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimą paslaugų pirkimo sutarties Nr. F4-2013-90, šalys yra Tarnyba ir atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“, kurią Sutarties pasirašymo metu atstovavo jos generalinis direktorius, veikiantis pagal bendrovės įstatus ir pagal 2012-11-15 jungtinės veiklos sutartį su UAB „IRDAIVA“ (dabar - MB „Virmalda“). Tuometinė TŪB „Virmalda“ atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ 2013-06-10 sudarytos Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimą paslaugų pirkimo sutarties Nr. 13/06-10F4-203, pagrindu buvo pasitelkta būtent 2013-05-23 Sutartimi atsakovės, kaip rangovės, prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Juolab, kad Kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo 2015-01-21 aktas, patvirtina, kad tokio pobūdžio darbai atlikti pagal tą patį Centro įrengimo techninį projektą. Pritarti trečiojo asmens pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl garantinių terminų neskyrė pakankamai dėmesio tiek 2013-05-23 Sutarties, tiek 2013-06-10 Subrangos sutarties nuostatų (kurių pagrindinės nuostatos, įskaitant ir garantinius terminus atkartoja 2013-05-23 Sutarties turinį) įvertinimui, šiuo aspektu nėra pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šiais klausimais yra lakoniški, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Subrangos sutartis yra išvestinė iš rangos sutarties ir joje esančios sąlygos negali siaurinti pirminio užsakovo garantijų ir pažeisti jo interesų.

150.       Atkreiptinas trečiojo asmens dėmesys, kad be kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, kitaip dar vadinamą komercine garantija (statybos rangos santykius reglamentuojančio CK 6.697 straipsnio 2 ir 3 dalys, atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.664 straipsnis). Sutartinė garantija gali apimti sąlygas, susijusias su prekės ir (ar) paslaugų kokybe, įskaitant darbų rezultato kokybės garantinį terminą, garantijos galiojimo ar įgyvendinimo sąlygas bei sąlygas, susijusias su teisių įgyvendinimo būdais. Tais atvejais, kaip ir nagrinėjamu, kai sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą, ir užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). 

151.       Spręsti, kad pirmosios instancijos konstatavęs, jog visiems darbams, atliktiems pagal Subrangos sutartį ,yra taikytini Sutartimi numatyti garantiniai terminai, tokio vertinimo nepagrindė teisiniu reguliavimu ar faktinių aplinkybių analize, teisėjų kolegija, neturi pagrindo. Tokio vertinimo nekeičia trečiojo asmens MB „Virmalda“ apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, spręsdamas dėl garantinių terminų, neįvertino aplinkybės, kad Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir paaiškėjus, apeliantės vertinimu, dviprasmiškam šios Sutarties sąlygos (dėl garantinių terminų) aiškinimui, pagal kasacinio teismo išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles, ji turėtų būti aiškinama rangovės naudai. Nei 2013-05-23 Sutartyje, nei Subrangos sutartyje nėra išskirtos garantijos atskiriems darbams, Sutarties objektas yra aiškiai apibrėžtas, nurodomi bendri garantiniai terminai, o techninės specifikacijos pagrindžia atliekamų darbų pobūdį ir apimtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė UAB „Panevėžio statybos trestas“ 2013-05-23 Sutarties, kuria prisiimtų įsipareigojimų užsakovei įgyvendinimui buvo pasitelktas trečiasis asmuo, rangovė, 4.2.8 punktu prisiėmė visišką atsakomybę už Objekto defektus (neišskiriant konkrečių darbų į tam tikras grupes), kilusius dėl jos kaltės ir jei šie defektai buvo nustatyti per garantinius terminus, detalizuotus Sutarties 4.2.8.1-4.2.8.3 punktuose.

152.       Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, atsižvelgus į tai, kad pagal Sutarties 4.2.8.4 punktą garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo pasirašyto statybos užbaigimo akto dienos, tai 2014-09-03 Statybos užbaigimo aktu priimtiems darbams garantinis terminas baigėsi 2019-09-03, o pagal 2015-01-21 Kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo aktą - atitinkamai 2020-01-21. 

153.       Nagrinėjant ginčą reikšminga ir tai, kad civilinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka ap(si)ginti savo pažeistas subjektines teises. Būtent ieškinio senaties terminu ir ribojamas teisės į gynybą įgyvendinimas (CK 1.124 straipsnis),o jo praleidimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma patvirtina, kad asmens subjektinės teisės, net ir nustačius jų pažeidimą, gali būti neapgintos teismine tvarka, jeigu teisė į gynybą siekiant apginti tokias subjektines teises įgyvendinta, praleidus ieškinio senaties terminą. Taip pat svarbu paminėti, kad būtinoji ir esminė sąlyga, be kurios nėra galimas pirmiau įvardytų teisinių padarinių atsiradimas, – ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, reikalavimas taikyti ieškovėms ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, procese buvo formuluotas visų atsakovių.

154.       Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Esant ginčo santykiams reikšminga, kad garantinis terminas lemia vėliausią momentą, kada gali prasidėti ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškiniams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (LAT 2015-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018; 2019-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

155.       Ieškinio reikalavimai atsakovių atžvilgiu grindžiami būtent 2018-08-09 Statinio apžiūros akte Nr. 5 (papildytas 2018-04-09 Statinio apžiūros aktas Nr. 4) užfiksuotais defektais. Rangovės ir subrangovės apeliaciniuose skunduose dėstomas vertinimas dėl ankstesniais patikrinimais fiksuotų defektų ir šių patikrinimų datų reikšmingumo ieškinio senaties terminui, įvertinus, kad prašomi ištaisyti defektai yra fiksuoti būtent 2018-04-09 ir 2018-08-09, t.y. galiojant garantiniams terminams, nekeičia pirmosios instancijos teismo vertinimo šiuo klausimu. Teisėjų kolegija tik papildomai pažymi, kad kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Dispozityvumo principas procese lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis). Tad ieškovių pasirinktas, jų vertinimu pažeistų teisių, gynybos būdas, aptarto garantinių terminų klausimo kontekste, negali būti laikomas, kaip pažeidžiantis rangovės ar trečiojo asmens - subrangovės teisėtus interesus.  

156.       Sprendžiant klausimą ar nėra praleistas ieškinio senaties momentas, atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog galutinai Objekto defektai užfiksuoti 2018-08-09 apžiūros aktu ir ieškinio senaties pradžios momentui nustatyti reikšminga, kada ieškovė kreipėsi į rangovę. Kaip matyti iš 2018-08-10 Centro apžiūros protokolo, dalyvaujant Tarnybos, AB „Panevėžio statybos trestas“, MB „Virmalda“ ir Direkcijos atstovams buvo svarstyta Centro pastato būklė ir apžiūrėti defektai. Šios apžiūros metu nutarta, kad Direkcija 2018-08-13 pateiks rangovei 2018-04-09 apžiūros akto papildymą, o rangovė iki 2018-08-24 pateiks užsakovei atsakymą dėl defektų ištaisymo. Teisėjų kolegija vertina, kad 2018-08-10 Žagarės regioninio parko lankytojų centro apžiūra, pasikviečiant tiek rangovės, tiek subrangovės atstovus, akivaizdžiai buvo inicijuota tikslu pareikšti rangovei apie darbų defektus. Kadangi su šios apžiūros protokolu pasirašytinai supažindintos ir rangovė su subrangove, jo data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Tolimesnis statybos dalyvių susirašinėjimas (2018-08-23 MB „Virmaldos“ atsakymas Direkcijai į Apžiūros aktą Nr. 5, Tarnybos 2018-10-10 rangovei adresuotas raštas dėl defektų taisymo pagal papildantį apžiūros aktą) tik sustiprina tokį vertinimą, nes pozicija atsisakyti šalinti defektus buvo aiški ir argumentuota - netinkama objekto eksploatacija. 

157.       Aptartų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys dėl defektų ištaisymo atsakovei AB „Statybos trestas“ buvo pareikštas galiojant Sutartyje numatytiems garantiniams terminams ir nepraleidus ieškinio senaties termino, laikytina pagrįsta tiek faktinių aplinkybių, tiek teisinio vertinimo aspektais.

158.       Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės 2020-04-20 patikslinus ieškinio reikalavimus ir atsakovėmis į procesą įtraukdamos MB „Statybos Strategiją“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutą“ ieškinio senaties termino nepraleido, nes tokia procesinė ieškovių pozicija sąlygota 2020-03-17 Ekspertizės akto Nr. 20-03/02 išvadose konstatuotomis aplinkybėmis dėl tam tikrų defektų atsiradimo galimų priežasčių. Todėl teismas pagrįstai ieškinio senaties pradžią dėl reikalavimų šioms atsakovėms siejo su ekspertizės akto gavimu, t.y. nuo 2020-03-18.

159.       Kolegija pastebi, jog netgi ir sutikus su atsakovių, trečiųjų asmenų teigimu, jog ieškovės praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, šiuo konkrečiu atveju nebūtų pakankamo pagrindo taikyti termino praleidimo teisinės pasekmes, reglamentuotas CK 1.131 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šios priežasties ieškinį atmesti. Kolegijos vertinimu, būtų pagrindas spręsti, jog jis praleistas dėl svarių priežasčių ir jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

160.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

161.       Pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje, ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

162.       Jei teismas konstatuoja, kad ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju, viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (pvz. LAT 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2013-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013). 

163.       Teismo vertinimu, yra svarbių priežasčių praleistiems ieškinio senaties terminams atnaujinti. Pirma, atsakovės  2014-11-18 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte užfiksuoti defektai rangovės buvo pripažinti ir kaip garantiniai pašalinti, tas konstatuota 2015-06-26 aktu Nr.(duomenys neskelbtini) Tas sudarė prielaidas ieškovėms spręsti, jog rangovės neneigs ir kitų galimai atsirasiančių garantiniu laikotarpiu defektų. Antra, nors 2016-2017 metais apžiūrų metu nustatytų visų defektų rangovės nebepašalino, bet dalis jų (fasado ) buvo šalinti ar bent pripažinti( dėl parketo) (ieškinio priedas Nr.10-subrangovės apžiūros aktas Nr.2). Trečia, 2018-08-10 ieškovės organizavo statinio būklės apžiūrą, kurioje dalyvavo ir rangovės, subrangovės atstovai, kurie vertino statinio būklę, defektų pobūdį, rangovė įsipareigojo pateikti užsakovui atsakymą apie defektų pašalinimo terminus ( ieškinio 24 priedas). Subrangovė 2018-08-23 raštu atsakė, jog garantija nebus taikoma. Iki šio rašto gavimo ieškovėms buvo pagrindas vertinti, jog atsakovėms neneigs defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo prievolės, nes jos sutiko dalyvauti ir dalyvavo apžiūroje, didžiuma defektų buvo panašūs į nustatytus dar 2014 metais (juos atsakovės pašalino), nutarta gauti atsakovės pasiūlymų dėl darbų atlikimo terminų. Atsakovė rangovė AB “Panevėžio statybos trestas“ atsakymo nepateikė. Ketvirta, trūkumai iki šiol nepašalinti, Atsakovės nesiūlo pagalbos tą atliekant. Penkta, remonto atlikimui naudotos viešosios lėšos, Ieškovės savo įsipareigojimus Atsakovėms pilnai įvykdė, bet norimas rezultatas pasiektas tik dalinai. 

164.       Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Dėl defektų pobūdžio

165.       Skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad visi ieškinio reikalavime įvardyti ginčo Objekto trūkumai pripažintini defektais, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįsta pirmiau aptartais bylos duomenimis ir Statybos darbų, atliktų Žagarės regioninio parko lankytojų centre, bei statinio eksploatavimo metu atsiradusių defektų ekspertizės išvadomis.

166.       Defektų suskirstymas pagal jų atsiradimo priežastis į dvi grupes, t.y. defektus, atsiradusius dėl netinkamai atliktų rangovės darbų ir defektus įtakotus Statinio hidroizoliacijos atsisakymu, atsižvelgus į CK 6.697 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Statybos įstatymo nuostatas dėl konkrečių statybos dalyvių ir priešingų proceso šalių pozicijas dėl defektų priežasčių, vertinamas kaip logiškas. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovių apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, kad teismo pagal ieškinio reikalavimus nurodytų dėl netinkamai rangovės atliktų darbų atsiradusių defektų papildomas suskirstymas į defektus pastato išorėje ir defektus pastato viduje, yra „nekorektiškas“. Akivaizdu, kad toks suskirstymas ne tik pagrįstas Ekspertizės išvadų analize, bet ir faktine situacija dėl skirtingų veiksnių galinčių turėti įtakos defektų atsiradimui ginčo Objekto viduje ir jo išorėje.

167.       Iš ieškinio reikalavimų turinio ir juos grindžiančių Apžiūros aktų matyti, kad prie ginčo objektų išorės defektų priskirtini: ištrupėjęs tinkas, atsilupę dažai, įtrūkimai: balkone, terasoje, fasaduose, fontano sienelių viršuje ir iškritusios dvi stogo dangos detalės fasaduose 1-10 ir A-F. P. instancijos teismas vertino, kad šie defektai, išskyrus stogo dangos detalių iškritimą, atsirado dėl netinkamo Statinio eksploatavimo ir priežiūros bei tokių bendro pobūdžio išorinių veiksnių, kaip drėgmė ir šaltis, poveikio, dėl ko atitinkamai pagal pirmiau paminėtą CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą rangovei atsakomybė kilti negali.

168.       Ieškovės laikosi pozicijos, kad defektai dėl kurių ieškinio reikalavimų dalis yra atmesta, visgi atsidaro dėl rangovės netinkamai atliktų darbų ir kitų statybos dalyvių veiksmų bei priimtų sprendimų. Nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas atliktas netinkamai interpretavus Ekspertizės išvados atsakymus į 6,7,10 klausimus.

169.       Teisėjų kolegija tokius argumentus vertina nepagrįstais ir atkreipia dėmesį, kad subrangovė 2018-07-10 raštu Nr. SD5-52/18, adresuotu rangovei, kuri 2018-08-02 jį persiuntė Direkcijai, pažymėjo, jog pastatas eksploatuojamas netinkamai, nesilaikant Objekto užsakovei rangos darbų perdavimo metu pateiktų rašytinių eksploatavimo taisyklių bei galiojančių teisės aktų reikalavimų. Šio rašto turinys (kiek jis susijęs su defektų išorėje grupe), patvirtina, kad subrangovė akcentavo, jog Pastato išorėje neišspręstos lietaus nuvedimo, pamatų hidroizoliacijos problemos, kas lemia pamatų ir sienų defektų atsiradimą. 2018-08-23 subrangovės rašte Nr. SD5-65/18, vėl gi atkreiptas Direkcijos dėmesys, kad 2018-08-10 Objekto apžiūros metu rangovė pakartotinai fiksavo eilę Objekto netinkamo eksploatavimo faktų - nevalyta lietaus nuotekų sistema, joje prikritę senų lapų, vietomis grotelės nuo lietaus nuvedimo šulinukų sulaužytos arba nuimtos; nuogrinda, grindinys aplink pamatus apsamanoję, nevalomi; neprižiūrima paviršinio vandens nuleidimo sistema, nevalomos nuogrindos, dėl ko vanduo per pamatus patenka į pastatą ir teka ant fasadų. Pažymima, kad už statinio techninę priežiūrą atsakingas asmuo nenurodė kokius Objekto eksploatacijos ir priežiūros darbus atlieka ir kokius šiuo klausimu dokumentus pildo, nes apsiribota atsakymu, jog užsakovė defektus fiksuoja Apžiūros aktuose, o kitų dokumentų neturi. 

170.       Kaip matyti iš subrangovės Direkcijai 2014-08-19 perduodamų dokumentų lydraščio, pastarajai buvo perduota ir Žagarės regioninio parko lankytojų centro eksploatavimo instrukcija, kuri suskirstyta į tam tikrus atskirų Statinio ir jo kiemo elementų priežiūros aspektus. Fasado naudojimo instrukcijos 2.1 punktas numatė Statinio valdytojui paskirti už fasado techninę priežiūrą atsakingą specialistą ir supažindinti darbuotojus su šia instrukcija ir jos priedais. Instrukcijoje nurodyti draudimai, įskaitant ir savavališkai tvirtinti prie fasado lentynėlių, gėlių vazonėlių laikiklius, televizijos antenas, vėdinimo, oro kondicionavimo įrangą.

171.       Šios instrukcijos 3 punktas numatė rekomendacijas atlikinėti sezonines (rudens, pavasario), kasmetines ir neeilines apžiūras, kurių tikslas išsiaiškinti fasado pažeidimus, defektus ir juos laiku pašalinti. Taip pat nurodyta, kad sezoniniu stebėjimu metu apžiūrima stebima fasadų būklė cokolinėje dalyje, po langų skardinimu, po stogo latakais, stovais. Tikrinamas stovų tvirtinimo elementų. Apžiūrima fasado būklė balkone - terasoje ir po balkoninėmis plokštėmis bei visose kitose vietose, kur per stogo ir fasado sandūras galimas vandens patekimas ant apdailinio fasado tinko arba į sienos vidų. Esant pažeidimams, jie fiksuojami atliekant įrašus techninės priežiūros žurnale, atliekamas einamasis fasado aptarnavimas, remontas. Instrukcijoje nurodoma, kad sezoninių apžiūrų metu ypatingas dėmesys kreipiamas į lietaus nuvedimo sistemos būklę - jos sandarumą,, švarumą sugebėjimą greitai praleisti lietaus kritulius. Stogo latakai, ypač stovų vietose, turi būti išvalomi nuo susikaupusio purvo, lapų. Esant pažeidimams jie fiksuojami atliekant įrašus techninės priežiūros žurnale.

172.       Į bylą pateiktos Objekto fotofiksacijos leidžia vertinti, kad pirmiau aptartų instrukcijos nuostatų Objekto valdytoja nesilaikė ir trečiojo asmens 2018-08-10 fiksuoti netinkamo eksploatavimo faktai iš esmės pasitvirtino. Priešingai nei teigia ieškovės savo apeliaciniame skunde, ekspertizės išvados atsakymai į 6,7,10 klausimus, tokį vertinimą tik sustiprina. Ekspertai patvirtino, kad užsikimšus lietvamzdžiams, esant intensyviam lietui, nespėjęs pasišalinti kritulių vanduo gali patekti ant fasado ir jį drėkinti, kas gali turėti įtakos fasado apdailos defektų atsiradimui. Dėl nevalytų ar sulaužytų lietaus vandens surinkimo šulinėlių, vanduo gali išsilieti ant nuogrindos, įrengtų dangų. Ekspertai išsakė ir sąlyginę nuomonę, kad, jei nuogrinda, dangos ar žemės paviršius nuo pastato įrengti su nuolydžiu, iš lietvamzdžių išbėgantis vanduo negali sugadinti cokolio apdailos, galimi tik lokaliniai apdailos pažeidimai su nuogrinda besiribojančioje apatinėje cokolio dalyje prie lietvamzdžių (atsakymas į 6 klausimą). Ekspertai, atsakydami į 7 klausimą ar susikaupę įvairūs nešvarumai, pavyzdžiui lapai (kas matyti fotofiksacijose) ant apskardintų palangių, lietaus surinkimo loveliuose galėjo būti fasaduose atsiradusių defektų priežastimi, atsakė, kad tokie užteršti objektai gali sukurti sąlygas, kada vanduo nuo stogo plokštumų nespėjamas surinkti ir nuvesti iki lietvamzdžių stovų. Tuomet toks vanduo liejasi per lietlovį ir, esant vėjui gali patekti ant fasado ir jį drėkinti, o tas gali turėti įtakos fasado apdailos defektų atsiradimui.

173.       Ekspertai taip pat konstatavo, kad ant nuogrindos augančios samanos ir esančios šiukšlės gali trukdyti nutekėti kritulių vandeniui nuo nuogrindos, taip pat trukdo drėgmei pasišalinti ir prieduobės, esančios po nuogrinda, konstrukcijos. Dėl to galimas drėgmės patekimas ant atskirų cokolio apatinės dalies vietų, ties kritulių nuvedimo lietvamzdžiais. Be kita ko, ekspertai pažymėjo, kad mikrobiologinė tarša irgi turi neigiamos įtakos konstrukcijų apdailos kokybei, o į klausimą, kas privalo rūpintis mikrobiologinės taršos pašalinimu nuo pastato ir nuogrindų įvardijo būtent - pastatą eksploatuojantį subjektą (atsakymas į 10 klausimą). Taip pat ekspertai, atsakydami į 11 klausimą nurodė, kad netoli pastato augantys medžiai gali paskatinti drėgmę mėgstančių ir saulės šviesai nepakančių augalų (samanų) augimą ant pastato konstrukcijų.

174.       Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio, kurio metu ekspertas teikė paaiškinimus dėl ekspertizės akto išvadoje pateikto atsakymo į 9 klausimą dėl balkono kolonų defektų garso įrašą, neturi pagrindo sutikti su ieškovėmis, kad šiuos defektus lėmė netinkamai atlikti rangovės darbai. Ekspertas plačiau pasisakė šiuo klausimu, nes ekspertizei jis buvo suformuluotas kiek kitu aspektu, t.y. ar hidroizoliacijos nebuvimas balkone galėjo turėti įtakos drėgmės patekimui į kolonų vidų. Teismui, detalizuodamas šio defekto galimas priežastis, jis nurodė, kad tai lėmė išorės poveikis (drėgmė, šaltis ir pan.), t.y. objektyvi nuo rangovės nepriklausanti priežastis.

175.       Ekspertai, vertindami išorės defektų galimas priežastis, konstatavo, kad ištrupėjusį, atšokusį tinką esantį lauke lėmė į tinkuotą paviršių patekusi drėgmė ir šalčio poveikis; atsilupusius dažus ant lauke eksploatuojamų paviršių - drėgmės poveikis; įtrūkimus, plyšius - pastato konstrukcinių elementų poslinkiai, deformacijos, mechaniniai pažeidimai. Pasisakant dėl pastarojo pobūdžio pažeidimų reikšmingas Fasado naudojimo instrukcijos 2.2 punktas, kurio Statinio naudotoja nesilaikė, nes yra savavališkai (tai paneigiančių duomenų į bylą neteikta) pritvirtinusi prie fasado roletą, o prie jo tvirtinimo prie pastato dalies fotofiksacijoje ir matyti fasado įtrūkimas.

176.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti faktiniai duomenys, rangovės ir subrangovės pateikti įrodymai, o taip pat teismo paskirtos ekspertizės išvados ir eksperto paaiškinimai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėti defektai atsirado ir dėl netinkamo pastato eksploatavimo bei priežiūros, ir dėl tam tikrų išorinių veiksnių objektyvaus poveikio (drėgmes ir šalčio), dėl ko ieškinio reikalavimų šioje dalyje atmetimas yra pagrįstas.

177.       Ieškovių argumentai, kad byloje nepašalinti prieštaravimai dėl ginčo darbams naudotų medžiagų tinkamumo, atmestini kaip nepagrįsti. Statinio techninės apžiūros patikrinimo 2018-05-30 akte Nr. SNP1-30 statinio naudojimo priežiūros vykdytojos Joniškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės A. D. ir techninės prižiūrėtojos - Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausiosios specialistės G. R. išdėstė rekomendaciją atlikti cokolio, fasado sienų, kolonų, plyšių paveiktų vidaus, rūsio patalpų ir mansardinio aukšto langų L-2 medinių detalių ekspertizę, nes galimai pažeista darbų technologija ar neteisingai, ar visai nepanaudotos kai kurios projekte nurodytos medžiagos, kaip pavyzdį pateikiant cokolio tvarkybos darbams pagal projektą numatytą panaudoti sanuojantį tinką, dėl kurio savybių druskos neturėtų iškilti į paviršių, kaip nutiko rūmų cokolio ir fasado sienų atveju. Tačiau tokio pobūdžio ekspertinio tyrimo, kuris patvirtintų minėtame akte nurodytas prielaidas dėl konkrečių medžiagų nepanaudojimo ar netinkamai panaudojimo faktus, atlikimas ieškovių nebuvo inicijuotas. Teismo paskirtos ekspertizės, kurios išvadas šiuo klausimu kritikuoja ieškovės, ekspertų papildomu prašymu buvo pateiktos rangovių naudotų medžiagų eksploatacinių savybių ir atitikties deklaracijos. Ekspertai pagal šią dokumentaciją konstatavo (atsakymai į klausimus 23 ir 24), jog laikytina, kad atliekant darbus buvo naudotos medžiagos numatytos restauravimo ir rekonstravimo techninio projekto tvarkybos darbų dalies darbų žiniaraščiuose. Statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovės atžymos ant projekte esančios techninės specifikacijos „Taip pastatyta“ nesudaro pagrindo vertinti, jog darbai atlikti ne pagal reikalavimus, nurodytus tokiose techninėse specifikacijose. Esant tokiems bylos duomenims, pagrindų išvadai, kad cokoliui, fasadui, kolonoms galėjo (turėjo)  būti pasirinktos kitos medžiagos, kitos darbų atlikimo technologijos ar apskritai panaudotos netinkamos, pirmiau paminėtoje dokumentacijos nenurodytos medžiagos, dėl ko būtų pagrindas rangovės atsakomybei, nėra.

178.       Rangovė teismo sprendimu įpareigota ištaisyti išorės defektą – pritvirtinti iškritusias dvi stogo dangos detales fasaduose 1-10, ir A-F, nes teismas tai laikė defektu, atsiradusiu dėl nekokybiškai atlikto darbo – nekokybiško tvirtinimo. Trečiasis asmuo MB „Virmalda“ su tokia išvada nesutinka, kritikuodama ir ekspertų kompetenciją atlikti tvarkybos darbų ekspertinį vertinimą, ir akcentuodama tokių darbų specifiką.

179.       Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors kaip galima spręsti iš bylos duomenų ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, pagal tvarkybos darbų projektą stogo dangos iš skalūno plokščių restauravimas reiškė sunykusių elementų papildymą iš istorinių skalūno plokščių, panaudojant senas geros būklės plokštes, tai nepaneigia rangovės pareigos, nesant netinkamo minėtos stogo dangos eksploatavimo faktų, ištaisyti šį defektą. Juolab, kad ieškovės nereiškia pretenzijų dėl stogui panaudotos medžiagos – skalūnų plokščių kokybės. Pats plokštelių iškritimas rodo ne netinkamas tokio pobūdžio darbams panaudotas medžiagas, o jų nekokybišką pritvirtinimą.

180.       Pažymėtina, kad ekspertinį tyrimą atlikusiems teismo ekspertams buvo pateikta tiek civilinė byla, tiek visa su aptariamu projektu susijusi dokumentacija, kurioje yra reikšmingi duomenys, susiję su ginčo klausimais. Deklaratyviais teiginiais paremta vienai ar kitai ginčo šaliai nepalankių ekspertizės akto išvadų kritika nesumenkina ekspertinio tyrimo įrodomosios reikšmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės aktas atitinka ekspertizės formai keliamiems reikalavimams, teismui nekilo abejonių dėl ekspertų išsilavinimo ir kvalifikacijos. Ekspertai patvirtino, jog išvadą teikė dėl bendrastatybinių darbų defektų, o ne atliko tvarkomųjų paveldosaugos darbų ekspertinį vertinimą, kuriam reikalinga kitokio pobūdžio atestacija, tad spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis ja, kaip vienu iš bylos įrodymų, nėra pagrindo.

181.       Pirmosios

182.       Šiuo aspektu reikšmingos ir ekspertizės išvados, kuriomis konstatuota, kad atsilupusių lubų, sienų dažus, tinko atšokimą patalpose lėmė drėgmės poveikis, netinkamai paruošti paviršiai dažymo, tinkavimo metu, patalpų mikroklimato sąlygos, o įtrūkimus, plyšius - pastato konstrukcinių elementų poslinkiai, deformacijos, mechaniniai pažeidimai. Perdangų stiprinimo darbai negalėjo lemti atsiradusių apdailos defektų. Rangovės ir subrangovės akcentuojami 2014-10-22 Drėgmės ir temperatūrų matavimo protokole ir jo prieduose fiksuoti tokie eksploatacijos pažeidimai, kaip tinkamos temperatūros ir drėgmės santykio neužtikrinimas, ekspertų vertinimu, gali įtakoti dažų atsilupimą, pelėsio formavimąsi, bet sienų ir lubų įtrūkimus lemia kitos priežastys (atsakymas į 16 klausimą). Ekspertai patvirtino, kad mechaniniu būdu ant sienų tvirtinant įvairius ekspozicinius elementus įprastai naudojamas gręžimas, padarant skylę konstrukcijoje kaiščiui įstatyti, galėjo lemti trūkių atsiradimus tik šalia tvirtinimo taškų.

183.       Byloje buvo teikiami įrodymai tiek apie patalpų šildymą, tiek patvirtinantys aplinkybes, kad po 2014-10-22 subrangovės fiksuotų Statinio eksploatavimo pažeidimų, aptariamo pobūdžio defektai buvo taisomi. Taip pat į bylą pateiktos fotofiksacijos su sienų, lubų įtrūkimų, tinko atšokimo vaizdais, iš kurių galima identifikuoti jų išsidėstymą. Visi šie įrodymai neleidžia spręsti, kad fiksuoti defektai patalpose atsirado dėl rangovės ir subrangovės nurodomų priežasčių – netinkamos eksploatacijos, eksponatų kabinimo ant sienų. Kaip, kad pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vidaus darbų trūkumai išryškėjo jau garantinio laikotarpio pradžioje, kas sustiprina vertinimą, jog tokie defektai buvo sąlygoti netinkamai atliktų darbų, o ne dėl eksploatavimo trūkumų . Subrangovės veikimas garantinio laikotarpio pradžioje taisant tokius defektus atitinka ir Sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimą, bet kartu ir rodo, jog buvo pripažįstama, jog tokie defektai yra nekokybiškai atliktų darbų pasekmė.

184.       Papildomai pasisakytina, kad spręsti, jog patalpose esantis baldų kiekis, jų išdėstymas galėtų turėti kokios nors įtakos įtrūkimams, plyšiams prie palangių, palangių rėmų staktų ir grindų plintusų, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo. Tokie argumentai kolegijos vertinimu nėra įtikinantys ir nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų šiais klausimais.

185.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, rangovei/subrangovei turėjo būti žinoma kokia yra Statinio būklė iki darbų atlikimo, kam jis bus naudojamas ir kokius kokybinius reikalavimus, atsižvelgiant į jo paskirtį, jis turi atitikti, todėl darbai turėjo būti vykdomi tinkamai, atsižvelgiant į esamą Statinio būklę ir su tuo susijusias ir sutartiniais įsipareigojimais prisiimtas rizikas, o garantiniu terminu atsiradę dėl jų kokybės netinkamumo trūkumai taisomi. 

186.       Teisėjų kolegija pritaria, kad vidaus darbų trūkumai išties išryškėjo garantinio laikotarpio pradžioje ir jie vis atsikartojo, ką patvirtina šalių bendradarbiavimo laikotarpiu atlikti defektų šalinimo darbai, tad spręsti, kad jų atsiradimą lėmė tik netinkama statinio eksploatacija, eksponatų ar tam tikrų objektų tvirtinimas prie sienų, patalpų perkrovimas, o ne atsakovės nekokybiškai atlikti darbai, nėra pagrindo, atitinkamai teismas pagrįstai dėl šių defektų priėmė sprendimą įpareigoti atsakovę UAB „Panevėžio statybos trestas“ juos ištaisyti.

187.       Ieškovių vertinimu likę – teismo vidaus defektų grupei priskirti defektai (šildymo sistemos vieno kontūro defektai, vandentiekio vamzdžių defektai patalpoje 006, kontūrai valdymo programoje valdymo problemos; nenulakuotos vietos 105 patalpoje) buvo sąlygoti rangovės netinkamai atliktais darbais.

188.       Kaip patvirtina bylos duomenys, Žagarės regioninio parko lankytojų centre 2017-02-15 įvyko šildymo sistemos gedimas, kurio pašalinimui Direkcija pasitelkė UAB „Kalistara“. Iš 2017-02-17 šios bendrovės Direkcijai adresuoto rašto matyti, kad jos vertinimu pastato šildymas buvo nutrauktas dėl ištuštėjusio ir nebeužsipildančio termofikatu šildymo sistemos vamzdyno. Rašte pateikiamos kritinės pastabos pačios sistemos projektui, sistemos išpildymui bei paruošimui eksploatuoti. Pažymėta, kad Direkcijos darbuotojas nurodė, jog termofikato papildymo poreikis iškilo seniai, tik paskutiniu metu žymiai išaugo jo kiekis. Nurodyta, kad prakiuręs rūsio patalpų 002c kontūro vamzdis atjungtas nuo kolektoriaus, o viso pastato šildymo sistemos funkcionalumas atstatytas. Iš minėtos bendrovės Akto Nr. 02-24 taip pat matyti, kad pirmo aukšto grindinis šildymas atstatytas, bet dalis kontūrų nešyla. 2020-02-21 ta pati bendrovė pateiktame Direkcijai rašte, be kita ko, nurodė, kad pagal kolektorinės grindinio šildymo spintos K-004-9 pridėtą pajungimų schemą išaiškinta, kad rastas prakiuręs vamzdis, skirtas rūsio patalpos 007c apšildymui, kartu nurodant, kad neveikia šios patalpos temperatūros nustatymo pultelis, o patalpų 005, 006 ir 007 kontūrai nefiguruoja valdomų kontūrų programoje. Taip pat nurodoma, kad reikalingas atjungto kontūro vamzdžio techninės būklės patikrinimas, remontas, pajungimas, atstatant rūsio patalpų šildymą. Subrangovė į 2017-03-30 Direkcijos raštą pateikė atsakymą, kad šildymo sistema įrengta pagal projektą, tai nėra rangos darbų defektas, o ji su Direkcija nėra sudariusi pastato eksploatacijos ar techninės priežiūros sutarties. 

189.       Ekspertizės akto išvados patvirtino, kad šildymo sistema įrengta pagal projektą (atsakymas į 12 klausimą), kas iš esmės neprieštarauja ir jos gedimus šalinusios UAB „Kalistara“ nurodomoms gedimo aplinkybėms. Taip pat nustatyta, kad net ir dėl minėto gedimo šildymo kontūrai peršalti negalėjo (atsakymas į 14 klausimą).

190.       Pirmosios

191.       Atmestini ieškovių argumentai, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas įpareigoti rangovę nulakuoti patalpos 105 grindų dalį, kuri ieškovių teigimu nepadengta laku, yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad rangos darbų priėmimo procesui taikytinas rūpestingumo ir apdairumo kriterijus. Darbų priėmimo metu pastabų dėl darbų, įskaitant ir grindų padengimui laku, nefiksuota. Ekspertai taip pat patvirtino, kad nepadengtos grindų dangos vietos laku turėjo būti pastebėtos. Tad, atsižvelgus į Pastato paskirtį ir bylos duomenimis nepaneigtą šio defekto vertinimą, kaip galimą natūralų grindų dangų  nusidėvėjimą, reikalavimų tenkinimas šioje dalyje būtų nepagrįstas.

192.       Kitą teismo sprendimu netenkintą ieškovių reikalavimą - įpareigoti projektuotoją, statinio techninę prižiūrėtoją ir rangovę solidariai ištaisyti viso pastato cokolio dalyje atsiradusius defektus, t. y. ištrupėjusį tinką, atsilupusius dažus, atsiradusius įtrūkimus bei sutvarkyti patalpą 009 (katilinę) taip, kad į jos vidų nepatektų vanduo, pastarosios argumentavo tuo, kad šie darbai atsirado ne tik dėl netinkamai atliktų rangovės darbų (panaudotų netinkamų medžiagų), bet ir juos įtakojo statinio hidroizoliacijos atsisakymas, kuriam pritarė minėti statybos dalyviai.

193.       Pritarti ieškovių apeliaciniame skunde dėstomiems argumentams, susijusiems su ginčijamame sprendime atlikto klausimo dėl pamatų hidroizoliacijos atsisakymo, dėl netinkamo vertinimo teisėjų kolegija neturi pagrindo.Kaip matyti iš 2020-11-03 trečiojo asmens IĮ „Joniškio projektuotojai pateiktų UAB „Sovis“ 2013-07-15 ir subrangovei bei Kultūros paveldo departamento ir Viešajai įstaigai „Lietuvos paminklai“ persiųstų Archeologinių žvalgomųjų Tyrimų Žagarės dvaro sodybos vietoje, dalinių išvadų, parengtų projektų vadovo, archeologo dr. E. V., be nurodytų rekomendacijų ir paminklosauginių siūlymų, pažymėta, kad dvaro sodybos sklype prieš atliekant kasimo darbus, priklausomai nuo konkrečios vietos vertingųjų savybių pobūdžio, archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai, detalieji tyrimai ir žvalgymai, būtini (6 punktas). Pateikta pastaba, kad galutinės išvados dėl rūmų nuogrindos vietos pagal pagrindinio pastato sieną tvarkybos darbų pobūdžio bus pateiktos baigus archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus rūmų fasadinėje pusėje. Išvadų 5 punkte nurodyta Kultūros paveldo departamentui teikti papildyti šio Objekto vertingąsias savybes tyrimų metu atidengtomis struktūromis.

194.       Ieškovių pateiktas UAB „Projektavimo ir restauravimo“ instituto 2013-10-22 raštas, adresuotas Tarnybos direktorei ir Žagarės regioninio parko direktoriui, kuriame nurodyta, kad , atlikus archeologinius tyrimus, iškilo būtinybė tikslinti Objekto techninio projekto sprendinius (atlikti nenumatytus ar atsisakyti kai kurių statybos darbų) bei argumentuota kodėl atsižvelgus į šių tyrimų rezultatus tikslinga keisti alsuojančios nuogrindos detalę; išsaugoti istorinį plūkto molio sluoksnį, rastus pamatus konservuoti užpilant smėliu ir didesniais plokščiais akmenimis. Kaip matyti iš 2013-11-04 Neatliekamų papildomų darbų akto, tas pats archeologas komisiją, susidedančią iš projekto vadovės - architektės S. D., projekto techninės priežiūros vadovės L. M., konstruktoriaus J. M., Tarnybos specialisto V. T. ir AB „Panevėžio statybos trestas“ projekto vadovo N. P., informavo, kad, vykdant archeologinius tyrimus, pastatų nuogrindos vietoje rasti archeologiniai radiniai. Po ko sekė Komisijos, apžiūrėjusios atidengtas pastato konstrukcijas, įvertinusios esamos situacijos atitikimą Techniniam projektui 2013-11-04 bei vizualinės apžiūros metu konstatavusios, kad apie pastatus įrengta plūkto molio hidroizoliacija yra geros būklės, pastato rūsiai sausi, sprendimas neįrengti techniniame projekte numatytos alsuojančios nuogrindos, o atkastus archeologinius radinius konservuoti užpilant smėliu. Pabrėžtina ir tai, kad šio akto 9 punkte detalizuota, kad atliekant archeologinius tyrimus nuogrindos vietoje rasti archeologiniai radiniai, todėl pamatų atkasimas negalimas, nurodyta neatliekamų darbų kaina ir papildomų darbų - konservavimo užpilant smėliu kaina.

195.       Teismui nėra pagrindo vertinti, kad Tarnybos atstovo pasirašymas šiame akte neturi teisinės reikšmės, o sprendimas neįrengti Pastato pamatų hidroizoliacijos nulemtas netinkamų atsakovais įtrauktų statybos dalyvių vienasmeniškais sprendimais, sutartinių įsipareigojimų pažeidimu ar kompetencijos stoka. Tai, kad Tarnyba 2013-05-30 raštu Nr. (2-0)-V3-1340 (11.1) vykdant 2013-05-23 Sutarties 4.5.3. punkte numatytą pareigą nutarė skirti savo atstovą, atsakingą už šios Sutarties vykdymą bei ryšiams su rangove palaikyti ir raštu apie skyrimą informuoti rangovę, tokiu asmeniu nuo 2013-05-30 paskyrė būtent V. T., tik sustiprina tokį vertinimą.

196.       Teiginiai, kad šis asmuo buvo atsakingas tik už ryšių su rangove palaikymą, ignoruojant tiek jo pareigybei taikytinus kvalifikacinius reikalavimus ir pareigybės aprašyme numatytas tokias funkcijas, kaip prižiūrėti sutarčių, pasirašytų dėl Projekto veiklų įgyvendinimo, eigą, tikrinti darbų vykdymo, paslaugų teikimo grafikus, vykdyti projekto veiklų įgyvendinimo techninę kontrolę, tikrinti ir vizuoti aktus, ataskaitas ir kitus dokumentus (įsitikinus, kad nurodytos apimtys atitinka faktines ir pagal pasirašytas sutartis numatytas darbų atlikimo, paslaugų įvykdymo apimtis), užtikrinti kad atliktų darbų ir suteiktų paslaugų rezultatas atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkamo pobūdžio darbams ir paslaugoms, prižiūrėti sutarčių pasirašytų dėl projekto veiklų įgyvendinimo eigą, inicijuoti pakeitimus, reikalingus pasiekti projekte įvardintus rodiklius bei siekiant geriausios darbų, paslaugų kokybės ir pan., bei nutylint ir, kad tiek pagal Sutartį, tiek pagal minimą Tarnybos raštą užsakovės paskirtas atstovas buvo atsakingas ir už Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimo darbų ir archeologinių tyrimų, reikalingų vykdant Žagarės regioninio parko lankytojų centro įrengimą paslaugų pirkimo sutarties vykdymą, nesudaro pagrindo išvadai, kad Neatliekamų papildomų darbų aktas priimtas nesant užsakovės pritarimo ir net apie tai nežinant. Kolegijos vertinimu, Neatliekamų papildomų darbų aktas kaip dokumentas tapo tiek projektinių, tiek Sutarties vykdymui aktualių darbų apimčių pokyčių pagrindu. Juolab, kad ir buvęs tiesioginis V. T. vadovas R. B., teikdamas paaiškinimus, patvirtino, jog šis aktas buvo darbų pakeitimus inicijuojantis dokumentas, kurį pasirašė statybos dalyvių atstovai, įskaitant ir užsakovės atstovą – V. T..

197.       Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba nepateikė teismui įrodymų, kad atstovu vykdant Sutartį buvo paskyrusi kitą asmenį. Taip pat, kad šio asmens, kaip užsakovės atstovo, Sutarties vykdymo metu įgaliojimams buvo nustatyti tam tikri ribojimai ar numatyti kokie specifiniai reikalavimai dėl dalyvavimo, priimant su Sutarties vykdymu susijusius sprendimus ir pan.

198.       Šiuo klausimu reikšmingas ir vienos iš ieškovių – Tarnybos 2013-11-30 rašte Nr. (2-0)-V3-2639(11.1), atsakant į rangovės 2013-11-13 raštą Nr. 26-2448, išsakyta pozicija dėl užsakovės atstovo įtraukimo į komisijas svarbos. Kas, kolegijos vertinimu, taip pat leidžia spręsti, kad atitinkami pokyčiai negalėjo būti inicijuoti tik projektuotojos. Iki priimant darbus Tarnyba prieštaravimų dėl komisijos atliktos objekto apžiūros pagrindu priimto kolegialaus sprendimo - 2013-11-04 Neatliekamų darbų akto nebuvo išreiškusi. 2013-12-04 Tarnybos raštas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA) „Dėl papildomų ir nevykdomų darbų įrengiant Žagarės regioninio parko lankytojų centrą“ ir jos veikimas  įgyvendinant būtinas tokių pakeitimų finansavimui užtikrinti procedūros taip pat neleidžia spręsti apie vienasmenišką projektuotojos tokio sprendimo inicijavimą.

199.       Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmiau aptartų duomenų tokie projektiniai pakeitimai, buvo nulemti ne tiek įsitikinimu, kad tokia hidroizoliacija nereikalinga, bet faktine situacija, kad apžiūrint Objektą vizualiai tuo metu buvo nustatyta, kad apie pastatus įrengta plūkto molio hidroizoliacija yra geros būklės, pastato rūsiai sausi. Kita vertus, tokio sprendimo priėmimui buvo reikšmingi ir archeologinių tyrimų rezultatai bei vertinimas, jog pamatų atkasimas ir tokių darbų atlikimas esant tokiai faktinei situacijai iš esmės negalimas, bei neatmesta tikimybė, kad vykdant darbus pagal pirminį užmanymą, būtų iškilusios problemos tiek dėl pačių archeologinių radinių apsaugos ir atitinkamų tolesnių procedūrų įgyvendinimo, tiek dėl projekto įgyvendinimo terminų. 

200.       Apeliacinės instancijos teismas 2022-07-12 nutartimi, siekiant pašalinti neaiškumus, kaip turėjo būti suplanuota ir suprojektuota pamatų hidroizoliacija, t.y. ar visu pastato perimetru, ar tik tose vietose, kur prie pastato įrengta lauko akmenų nuogrinda, nes projekte detalės Nr. 1 ir Nr. 2 vaizduoja tik tokias vietas, o ekspertas nurodė, jog kitose vietose pamatų hidroizoliacijos klausimas nespręstas, dalyvaujantiems byloje asmenims nurodė pasirengti pateikti teismui paaiškinimus dėl šių aplinkybių.

201.       Kaip patvirtino subrangovė pamatų hidroizoliacijos darbai turėjo būti vykdomi pagal Tvarkybos darbų projektą, kurio Fasadų restauravimo žiniaraščio Ž2 (PRI.11-42-1-TP-TDP(AK)-Ž-2) 2.3 punkte buvo numatyta, jog Tvarkybos darbų projekto 0 laidoje suprojektuota 180 m2 pamato hidroizoliacijos, kuri įrengiama pagal detales Nr. 1 ir 2, nurodytas brėžinyje TDP (AK)-15. Pagal to paties žiniaraščio 2.1 punktą buvo numatytas 85 m2 fragmentinis lauko akmenų nuogrindos atkūrimas pagal detales Nr. 1 ir Nr. 2. 2013-11-04 Neatliekamų darbų akto ir jo pagrindu priimtu 2014-06-10 Papildomu susitarimu atsisakius 140 m2 pamatų hidroizoliacijos įrengimo, pagal detales Nr. 1 ir Nr. 2 liko įrengti 40 m2 pamatų hidroizoliacijos. Subrangovė pažymėjo, jog faktinį tokios apimties hidroizoliacijos įrengimą patvirtina ant brėžinio PRI.11-42-1-TP-TDP (AK)-15 esančios žymos „Taip pastatyta“. Atitinkamas faktines aplinkybes patvirtino ir trečiųjų asmenų IĮ „Joniškio projektuotojai“ ir L. M. paaiškinimai šiuo klausimu, detalizuojant, kad kadangi pamatai buvo atkasami vandentiekio, nuotekų tinklų, geoterminio šildymo įvadų įrengimui, todėl tose vietose aptariamos detalės ir buvo rengtos, kas ir patvirtinta spaudu „Taip pastatyta“.

202.       Teisėjų kolegija ,atsižvelgusi tiek į šiuos paaiškinimus, tiek vertindama prie minėtų proceso dalyvių rašytinių paaiškinimų pridėtų priedų duomenis (Tvarkybos darbų projekto (sklypo plano) PRI.11-42-01-TP-TDP (SP)-3, Fasadų restauravimo žiniaraščio Ž-2) likusios, teismui pateiktos Statinio dokumentacijos kontekste, ir šiuo aspektu, neturi pagrindo spręsti, kad įrengiant pamatų hidroizoliaciją tokia apimtimi ir tokiu išsidėstymu, projektiniai sprendiniai ir jų įgyvendinimas atliktas nesilaikant tuo metu aktualių sutartinių įsipareigojimų ar užsakovių sprendimų (pritarimo jiems). Tad vertinti, kad atsakovėmis byloje patrauktos statybos dalyvės pažeidė ieškovių nurodomas SĮ ir Statybos techninių reglamentų nuostatas tiek, kiek tai susiję su jų kaip konkrečių statybos dalyvių pareigų atlikimu, nėra pagrindo.

203.       Atmestini kaip deklaratyvūs ieškovių argumentai, kad atsakovės turėjo numatyti galimas neigiamas pamatų hidroizoliacijos atsisakymo pasekmes ir, vykdydamos bendradarbiavimo pareigą, apie tai informuoti jas. Pirmiau aptarti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad sprendžiant klausimus dėl hidroizoliacijos, atsakovės netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Priešingai, komunikavimas ir užsakovės sprendžiami procedūriniai klausimai paneigia tokius teiginius. Konstatuotos aplinkybės dėl pamatų, rūsių būklės sprendimo priėmimo metu neleidžia vertinti, kad objektyviai buvo galima numatyti dalies hidroizoliacijos atsisakymo Pastatui pasekmes.

204.       Aptartų aplinkybių pagrindu vertinti, kad projektuotoja, esant kolegialiam sprendimui ir jo vėlesniam derinimui su užsakove, nesilaikė SĮ reikalavimų ar pažeidė Statybos techninius reglamentus, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinius skundus išnagrinėjusi kolegija nenustatė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartas nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo sutikti su ieškovių apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su atsakovės - projektuotojos atsakomybe dėl reikalaujamų solidariai ištaisyti defektų atsiradimo, nes nenustatė, kad projektuoja netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Spręsti, kad projektuotoja, laikydamasi 2011-12-01 projekto parengimo ir įvykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutarties Nr. 2011-148 nuostatų, nevykdė teisėtų užsakovės nurodymų, susijusių su Sutarties vykdymu (Sutarties 4.5.3 punktas) ar joje numatytų įsipareigojimų, bylos duomenys nesudaro pagrindo.

205.       Atmestini ieškovių argumentai, kad MB „Statybos strategija“ neteisėti veiksmai pasitelkiant netinkamos kvalifikacijos subrangovus, kai toks pasitelkimas nebuvo galimas pagal sutarties nuostatas, bei pastarųjų pritarimas hidroizoliacijos atsisakymui, įtakojo dalį atsiradusių Statinio defektų. Priešingai nei nurodo apeliantės, su šia atsakove sudarytos techninės priežiūros paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygose tiesiogiai toks draudimas nėra numatytas. Sutarties 15.1.1.3 punktas numato galimybę nutraukti sutartį, jei tiekėjas perleidžia Sutartį trečiajai šaliai be Užsakovo sutikimo. 

206.       MB „Statybos strategija“ 2012-06-12 sudarė sutartį su L. M. įmone (IĮ „Joniškio projektuotojai“), kuria pastaroji įsipareigojo teikti savo specialistus techninės priežiūros darbams atlikti, o MB „Statybos strategija“ - atsiskaityti už šios įmonės teikiamas paslaugas. L. M. 2012-06-18 įsakymu „Dėl atsakingų asmenų skyrimo“ Nr. V-12-121 paskirta ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadove, kuriai Aplinkos ministerija išdavė atestatą Nr. B 2478. Tai, kad UAB „TAEM“ Urbanistai 2013-11-04 Įsakymu pagal Centro techninės priežiūros sutartį prie už sutarties vykdymą atsakingų asmenų sąrašą papildė ir užsakovės atstovu V. T., kaip nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistu (ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovu), teisėjų kolegija vertina kaip informacinio pobūdžio aktą, kuris nebuvo sudarytas tikslu užsakovės atstovą vertinti kaip darbo santykiais su minėta bendrove susijusį asmenį. Kita vertus, tokios faktinės aplinkybės, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, kai V. T. buvo atsakingas už tvarkybos darbų techninę priežiūrą, o L. M. - už statybos (bendrastatybinių) darbų techninės priežiūros klausimus, nesudaro pagrindo vertinti, kad techninę objekto priežiūrą vykdė tokios kompetencijos neturintys ar viršydami savo įgaliojimus asmenys, dėl ko kilo žala, ir, kad toks pasiskirstymas yra reikšmingas ieškinio reikalavimų kontekste.

207.       Atsakant į atsakovės MB „Statybos strategija“ argumentus dėl jos, kaip atsakovės netinkamumo, pažymėtina, kad ginčijamame sprendime toks vertinimas yra konstatuotas, pažymint, kad ji yra tik techninės priežiūros paslaugos teikėja, o ne techninę priežiūrą atlikęs fizinis asmuo. Teismas techninę priežiūrą vykdžiusį asmenį - L. M. į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė 2020-06-19 nutartimi, konstatavęs, kad šioje proceso stadijoje spręsti klausimą dėl atsakovės pašalinimo iš proceso netikslinga, nes neišreikšta ieškovių nuomonė dėl MB „Statybos Strategija“ prašymo pašalinti ją iš proceso kaip netinkamą atsakovę. Kadangi šalys procesinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiūra, o pareiškiant galutinį ieškinį 2020-11-04 ieškovių pasirinkimu proceso dalyvių statusas nekito, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šios atsakovės atžvilgiu atmetė ir apibendrintu pagrindu, kad projekto sprendinių kokybės vertinimas nepatenka į techninio prižiūrėtojo kompetencijos ir funkcijų sritį, tokią išvadą pagrįsdamas ir techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšmingų SĮ nuostatų vertinimu, su kuriuo sutinka ir bylą nagrinėjanti kolegija.

208.       Teiginius, kad plūkto molio izoliacijos būklės pasikeitimą ar pažeidimus lėmė rangovės ar subrangovės veiksmai ar neveikimas, teismas laiko hipotetinio pobūdžio, nes į bylą įrodymų, kurie leistų daryti tokią išvadą šiuo klausimu nepateikta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovių apeliacinio skundo argumentais dėl solidarios byloje atsakovių statusą turinčių statinio projektuotojos, statinio techninės prižiūrėtojos ir rangovės atsakomybės už defektus, susijusius su hidroizoliacijos atsisakymu.

209.       Kadangi ieškinio reikalavimas dėl solidarios atsakomybės yra suformuluotas kaip reikalavimas ištaisyti konkrečius statinio defektus, kas nepatenka į projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo kompetenciją, tad kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sprendimas šio reikalavimo tenkinimo atveju projektuotojos ir techninio prižiūrėtojo atžvilgiu būtų neįvykdomas. Apeliančių pozicija, kad toks teisių gynimo būdas yra teisiškai pagrįstas CK 6.281 straipsniu ir suformuota kasacinio teismo praktika analogiškose bylose, kai nėra alternatyvaus reikalavimo atlyginti padarytus konkrečius nuostolius ar jų dalį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo šiuo klausimu pagrįstumo.

210.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti argumentai vertinamo kaip neturintys esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo tinkamam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

211.       Teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant procesines įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai taikant materialinės teisės normas. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas bylą išnagrinėjo ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų sąsajumą ir prieštaringumą, pasisakęs dėl jų įrodomosios reikšmės, užtikrinęs šalims, bylos baigtimi suinteresuotumą turintiems kitiems proceso dalyviams galimybę pagrįsti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinių skundų argumentai dėl tam tikrų, proceso dalyvių vertinimu, reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui aplinkybių, netinkamo vertinimo ar nevertinimo apskritai, atmestini kaip nepagrįsti. 

212.       Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi viena ar kita apeliantė, nėra pagrindas išvadai, jog pirmiau aptarti klausimai įvertinti pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ar suteikiant prioritetą vienam ar kitam įrodomąją reikšmę turinčiam įrodymui. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

213.       Pirmosios

214.       Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, tai spręsti žyminių mokesčių, sumokėtų už juos, bei dėl apeliacinių skundų, rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui parengimo, atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, apeliančių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo.

215.       Ieškovės ir trečiasis asmuo MB „Virmalda“ neteikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų parengimą ir dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

216.       Atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovių apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 440 Eur išlaidų. 

217.       Atsakovė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atsiliepimu į ieškovių, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašė ieškovių apeliacinio skundo netenkinti, o dėl atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų spręsti savo nuožiūra. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo parengimą turėjo 1 815 Eur , o už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme dar papildomai 1 270,50 Eur (viso 3 085,50 Eur) išlaidų.

218.       Atsakovė MB „Statybos strategija“ atsiliepimą teikė į ieškovių apeliacinį skundą ir iš jų prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė už šio dokumento parengimą ir su tuo susijusias atstovės – advokatės paslaugas patyrė 1 715 Eur išlaidų.

219.       Tretieji asmenys IĮ Joniškio projektuotojai“ ir L. M. teikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kurį prašė jį atmesti, patirtas bylinėjimosi išlaidas – 907,50 Eur priteisti iš ieškovių IĮ „Joniškio projektuotojai“ naudai bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

220.       Pirmiau aptartos proceso dalyvių išlaidos atstovavimui yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų ribų (7, 8 punktai), taip pat atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos didelę apimtį ir sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei įvertinus ,proceso dalyvių, prašančių priteisti bylinėjimosi išlaidas, procesinį suinteresuotą – kad ieškovių apeliacinis skundas būtų atmestas, tokios išlaidos pilna apimtimi priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-03-07 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant (pakeičiant) rezoliucinės dalies devintą pastraipą, ją išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės AB „Panevėžio statybos tresto“, į.k. 147732969, 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) į valstybės pajamas.“

Priteisti iš ieškovių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Žagarės regioninio parko direkcijos teisių perėmėjos Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ 1 440 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, (iš kiekvienos po 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų)) patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Žagarės regioninio parko direkcijos teisių perėmėjos Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atsakovei UAB „Projektavimo ir restauravimo institutui“, į.k. 124563175, 3 085,50 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, (iš kiekvienos po 1 542,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 75 ct)) patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Žagarės regioninio parko direkcijos teisių perėmėjos Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atsakovei MB „Statybos strategija“, į.k. 126163297, 1 715 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, (iš kiekvienos po 857,5 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Žagarės regioninio parko direkcijos teisių perėmėjos Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos trečiajam asmeniui – IĮ „Joniškio projektuotojai, į.k. 148522176, 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, (iš kiekvienos po 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct)) patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                         Eigirdas Činka

                                        Vygintas Mažuika

                                        Laimantas Misiūnas