Civilinė byla Nr. e2S-251-560/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38417-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. vasario 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. Š. ir E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki skundo išnagrinėjimo ir atitinkamo patvarkymo/nutarties įsiteisėjimo momento sustabdyti antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/1802047 ir Nr. 0174/18/02045 vykdymo veiksmus. Nurodė, kad egzistuoja akivaizdžios kliūtys priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, todėl tokie dokumentai neturėjo būti priimti ir išieškojimas skolininkų atžvilgių negalėjo būti pradėtas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkai patirtų neproporcingą žalą ir tokių būdu būtų pažeisti skolininkų teisėti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-11 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjai nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjai remiasi 2018 m. birželio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. DW0607 nuostatomis, be to, nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkai patirtų neproporcingą žalą ir tokiu būdu būtų pažeisti skolininkų teisėti interesai. Tačiau pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, t. y. pareiškėjai tik daro prielaidas, kad jų teisės bei teisėti interesai gali būti pažeisti. Preliminariai įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjai tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Tenkinus pareiškėjų prašymą vykdymo veiksmai būtų sustabdyti neapibrėžtam terminui, tokiu būdu pažeidžiant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjai R. Š. ir E. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį įvertino ne skundo prima facie pagrįstumą, o iš esmės išnagrinėjo patį skundą: teismas nurodė, kad skolininkai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, nors tokie įrodymai teismui buvo pateikti, tačiau teismas šiuos įrodymus įvertino ne preliminariai, o nuodugniai, ir padarė išvadą, jog sisteminė nuostatų analizė, teismo nuomone, nesuponuoja skunde nurodomų aplinkybių, kad reikalavimo teisė pagal vykdomuosius įrašus nebuvo perleista. Pirmosios instancijos teismas peržengė prašymo nagrinėjimo ribas ir savo nutartimi kategoriškai pasisakė dėl paties skundo pagrįstumo.
4. Skolininkai pateikė teismui skundžiamus antstolio patvarkymus, iš kurių matyti, jog skolininkų atžvilgiu yra užvestos dvi vykdomosios bylos dėl 1 378 436,84 Eur iš kiekvieno iš skolininkų išieškojimo. Skundo nagrinėjimo iš esmės metu nustačius skundo pagrįstumą, tokio dydžio nepagrįsto išieškojimo iš skolininkų vykdymas akivaizdžiai pažeidžia skolininkų interesus. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog galimas interesų pažeidimas remiamas prielaidomis, yra visiškai nepagrįstas, kadangi neteisėtu išieškojimu visais atvejais yra pažeidžiami skolininkų interesai ir tai yra faktas, o ne prielaida.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
7. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjai nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir pagrįstumą, t. y. neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų atskirojo skundo argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į būtinybės nutraukti vykdomąsias bylas įrodinėjimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nurodyti pareiškėjų argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui nedaro. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju preliminariai vertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas ir ar reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, o ne, kaip teigia apeliantai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pasisakė dėl bylos esmės ir skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstais atskirojo skundo argumentų, jog išieškojimo vykdymas pažeidžia skolininkų interesus, kadangi tai tėra deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai, kas nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-09 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Pareiškėjų R. Š. ir E. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius