Civilinė byla Nr. e2A-940-524/2022

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02144-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2

     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. R., ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Redanas“ dėl žalos dėl darbų trūkumų atlyginimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. preliminarų sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą – ieškovės UAB „Redanas“ ieškinį atsakovei R. K. tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 3 595,35 Eur skolą už atliktus darbus, 42,14 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 637,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 625,79 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. R. K. priešieškinį ieškovei UAB „Redanas“ tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės 900 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 900 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo (2022 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 553,84 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Kitą priešieškinio dalį atmetė.

2.       Teisme 2022 m. liepos 4 d. gautas ieškovės prašymas ištaisyti 2022 m. birželio 6 d. galutiniame sprendime padarytą rašymo apsirikimą. Nurodė, kad teismas galutinio sprendimo aprašomojoje dalyje padarė rašymo apsirikimą apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, t. y. nustatė, kad bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 707 Eur, nors, pagal teismui pateiktus duomenis, ieškovė patyrė 4 277 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi teismui konstatavus, jog bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o ieškovės ieškinį tenkinus 97 proc., yra pagrindas ieškovei atlyginti jos patirtas 4 277 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl klaidos ištaisymo konstatavęs, kad, šiuo atveju teismui neišsprendus dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei UAB „Redanas“ iš atsakovės R. K. 1 173,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nurodė, kad priimtas papildomas sprendimas yra Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. priimto galutinio sprendimo sudedamoji dalis.

5.       Teismas nurodė, kad, priėmus galutinį 2022 m. birželio 6 d. sprendimą, nustatyta, jog iš dalies nebuvo išspręstas klausimas dėl ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovės, todėl atnaujintinas terminas papildomam sprendimui priimti (CPK 78 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, jog kartu su ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais buvo pateikti ir ieškovės išlaidas, kurias sudaro 3 917 Eur, advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys dokumentai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai, tarp jų ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 605 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį (2020 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 86527) ir 42 Eur už sumokėtą žyminį mokestį byloje; po preliminaraus sprendimo priėmimo papildomai patyrė 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas – 726 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, 484 Eur už atstovavimą teisme (2021 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1098055); apeliacinės instancijos teisme ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur išlaidas (2021 m. liepos 28 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1098070). Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie išlaidas, patirtas pateikiant teismui eksperto (specialisto) išvadą, už kurios parengimą ekspertui sumokėta 600 Eur (2021 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 818), o už eksperto iškvietimą į teismo posėdį ieškovė patyrė 250 Eur išlaidas (2022 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 861). Bendra ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 917 Eur. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą, neišsprendė dalies bylinėjimosi išlaidų klausimo, t. y. dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, – 1 210 Eur.

6.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalies bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos apmokėjimu, atlyginimo ieškovei klausimas teismo galutiniu sprendimu nebuvo išspręstas, konstatavo, jog priimtinas papildomas sprendimas. Ieškovės patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su šiuo ginču, neviršija 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų kriterijų, todėl, ieškovės ieškinį tenkinus 97 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 173,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. papildomą sprendimą panaikinti.

8.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau šiuo atveju tokio klausimo ieškovė iš viso nekėlė. Teismas savo iniciatyva (tokia teisė teismui yra suteikta CPK 277 straipsnio 1 dalimi) 2022 m. liepos 22 d. priėmė papildomą sprendimą ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Papildomame sprendime teismas konstatavo, kad šis terminas yra praleistas, todėl vadovaudamasis CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka šį praleistą procesinį terminą atnaujino. Tačiau tokio sprendimo niekuo nemotyvavo.

9.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi įstatymas numato, kad ir savo iniciatyva atnaujinti praleistą procesinį terminą teismas gali, tik jei tam yra svarbios priežastys. Šiuo atveju teismas, kaip minėta, terminą atnaujino visiškai to nemotyvavęs, nenurodęs, kas lėmė tai, kad šis terminas buvo praleistas. Iš čia aptariamų teismo priimtų sprendimų (nutarties ir papildomo sprendimo) chronologijos darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas be jokios svarbios ir objektyvios priežasties praleido 20 dienų terminą klausimui dėl papildomo sprendimo iškelti. Tuomet bandyta pasinaudoti sprendimo aritmetinių klaidų taisymo institutu. Teismas, gavęs tokį ieškovės prašymą, pastebėjo, kad 20 dienų terminas papildomam sprendimui priimti yra praleistas. Teismas, taisydamas savo paties padarytą klaidą, neteisėtai ir nemotyvuotai atnaujino praleistą 20 dienų terminą papildomam sprendimui priimti. Taigi teismas, neteisėtai atnaujinęs praleistą procesinį terminą, pažeidė silpnesnės ginčo pusės – vartotojo teises.

10.       Ieškovė UAB „Redanas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nors CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau ši nuostata taikytina proceso šalims, o ne teismui. Tokią poziciją iš esmės patvirtina ir atsakovės apeliacinio skundo motyvai, susiję su procesinių terminų atnaujinimu. CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė teismui teikė prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Teismas, gavęs prašymą, nusprendė jį priimti, t. y. teismas išsprendė priėmimo klausimą ir nusprendė nelaikyti, kad jis paduotas tinkamai ir laiku. Teismas, gavęs ieškovės prašymą, savo iniciatyva CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nusprendė priimti papildomą sprendimą. Kaip matyti, teismas turėjo teisę nuspręsti priimti papildomą sprendimą, taip pat turėjo teisę ir savo iniciatyva atnaujinti procesinį terminą, jei būtų manęs, kad jis yra praleistas. Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstas ir teisėtas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas apeliacinio skundo motyvais teismo neturėtų ir negalėtų būti keičiamas ar naikinamas.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

14.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. papildomas sprendimas, kuriuo ieškovei UAB „Redanas“ iš atsakovės R. K. priteista 1 173,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nurodyta, kad priimtas papildomas sprendimas yra Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. priimto galutinio sprendimo sudedamoji dalis.

15.       Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad, nesant bylos šalių prašymo atnaujinti terminą kelti klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo ir prašymo priimti papildomą sprendimą, teismas neteisėtai savo iniciatyva šį terminą atnaujino nesant svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir savo iniciatyva priėmė papildomą sprendimą.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

16.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17.       Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės prašymas dėl išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui buvo pateiktas raštu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos ir pirmosios instancijos teismo skundžiamu papildomu sprendimu proporcingai apskaičiuotos teismo patenkintų reikalavimų daliai.

18.       CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

19.       Byloje nėra ginčo dėl to, jog dalies bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos apmokėjimu, atlyginimo ieškovei klausimas pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu nebuvo išspręstas ir kad ieškovė neprašė priimti papildomo sprendimo ar atnaujinti termino iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovė 2022 m. liepos 4 d. teisme gautu prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą iš esmės siekė, kad būtų pakeista teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, pakeičiant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. kad būtų perskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 22 d. papildomą sprendimą priėmė savo iniciatyva prieš tai 2022 m. liepos 22 d. nutartimi atmetęs ieškovės prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas. Teismas papildomu sprendimu konstatavo, kad terminas papildomam sprendimui priimti atnaujintinas, kadangi priimant 2022 m. birželio 6 d. sprendimą liko neišspręstas dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimas.

20.       Teismų praktikoje nurodoma, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos bylos šalies pagrindinės teisės. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, atsižvelgtina ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje                 Nr. 3K-3-548/2004, 2000 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-985/2000, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1284/2012, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). CPK 78 straipsnio 1 dalyje nenurodomi kriterijai, kuriais remiantis procesinio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1284/2012).

21.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas, inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kontekste, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime yra, inter alia, pažymėjęs, kad: 1) Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuoja teisėtą lūkestį, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinės jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, inter alia, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; toks teisinis reguliavimas, pagal kurį sudaromos prielaidos teismui byloje priimti teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, taip pat užtikrina veiksmingą asmens konstitucinės teisės į teisminę jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą įgyvendinimą; 2) teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso, inter alia, nuo bylos šalių patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių.

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas ex officio (liet. – pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir ex proprio motu (liet. – savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti. Ypač dėmesingas ir atidus teismas turi būti, jeigu tokios aplinkybės atsirado arba jų padariniai pasunkėjo dėl paties teismo veiksmų, kuriais buvo pažeistos proceso teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-36/2004). 

23.       Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra numatyta, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuluotus reikalavimus ir, ginčą išnagrinėjęs, sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas ir koks neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014). Taigi, tai, jog ieškovė kreipėsi į teismą prašydama ištaisyti rašymo apsirikimą, o ne priimti papildomą sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės reikšmės neturi, nes bet kokiu atveju ieškovė siekė, kad būtų visa apimtimi išspręstas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos apmokėjimu, atlyginimo ieškovei klausimas.

24.       Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas dalies šio reikalavimo neišsprendė, į tai, kad termino neatnaujinimas šiuo atveju pažeistų ieškovės vieną pagrindinių teisių – teisę į teisingą bylos šalių išlaidų atlyginimą, į tai, kad 20 dienų terminas klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo kelti praleistas nedaug, t. y. 6 dienas (sprendimas priimtas 2022 m. birželio 6 d., o ieškovė dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo kreipėsi 2022 m. liepos 2 d.), ir net nesibaigus 30 dienų terminui apeliaciniam skundui paduoti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai savo iniciatyva atnaujino terminą klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo kelti ir priėmė papildomą sprendimą išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo klausimą.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

26.       Apeliacijos instancijos teisme 2022 m. spalio 14 d. gautas ieškovės prašymas priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, jog sprendimas priimtas atsakovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl spręstinas klausimas dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

27.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės 726 Eur dydžio sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikimą teismui iš esmės neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio.

28.       Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo kelti nors ir nedaug, tačiau ieškovės buvo praleistas, į tai, kad ginčijimu pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu buvo išspręstas klausimas tik dėl bylinėjimosi išlaidų, į bylos sudėtingumą, į teisinių paslaugų kompleksiškumą, į specialių žinių reikalingumą, skundžiamu pirmosios instancijos papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, konstatuoja, kad ieškovei priteistinas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 150 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Redanas“ iš atsakovės R. K. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė