Administracinė byla Nr. I-1366-386/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00818-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėda

            Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja G. M. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. (b. l. 4).

Pareiškėja skunde nurodė, kad  ji  laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d.   buvo laikoma Klaipėdos apskrities VPK areštinės, esančios (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. 14.  Kameros langas neužsidarė, buvo tik šaltas vanduo, lova sulūžusi, tualetas užsikišęs ir nenubėgdavo vanduo. Kameroje buvo  labai mažai vietos, tačiau buvo patalpintas dar vienas asmuo. Medicinos slaugytojos neateidavo, ji nuo vaikystės serga astma, 2008 m. jai nustatytas ŽIV, serga ir kitomis ligomis. Būdama Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, labai peršalo, neturėjo galimybės apie tai pranešti artimiesiems. Ji dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė psichologinį smurtą ir šoką, nemalonūs prisiminimai yra išlikę iki šiol. Pareiškėja patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 15-16) nurodo, jog Pareiškėja Klaipėdos apskrities VPK areštinėje laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. nebuvo laikoma. Prašo Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja ir atsakovės atstovo Klaipėdos apskrities VPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

              Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, Pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., atlyginimo priteisimo.

            Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

           Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptartos neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena proceso šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai  nepakanka  įrodymų  patvirtinti bylos šalių nurodomoms aplinkybėms, teismo sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

               Pareiškėja skunde nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d.   buvo laikoma Klaipėdos apskrities VPK areštinės, esančios Jūros g. 1, Klaipėda, kameroje Nr. 14 netinkamomis sąlygomis. Iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko D. P. 2017 m. liepos 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-14701  (b. l. 17)   matyti, kad pareiškėja G. M., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities VPK areštinėje tuo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., nebuvo laikoma. Pareiškėjai  atsakovės  atstovo  Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimo ir Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko D. P. 2017 m. liepos 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-14701  kopijos įteiktos 2017 m. liepos 28 d. (b. l. 23-24). Pareiškėja, gavusi minėtus dokumentus, nepateikė jokių įrodymų (duomenų), įrodančių, kad ji minėtu laikotarpiu buvo laikoma Klaipėdos apskrities VPK areštinėje.               Atsižvelgiant į tai, kad ginčui aktualiu   laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., Pareiškėja nebuvo laikoma Klaipėdos  apskrities  VPK areštinėje, konstatuojama, jog Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo Klaipėdos  apskrities  VPK neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl nebuvo  neturtinės ar turtinės žalos Pareiškėjai padarymo fakto. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos  G. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                    Laimutė Jokubauskaitė