Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė Venckuvienė

Baudž. byla Nr. 1A–243-174/2011       Procesinio sprendimo kategorijos:       2.4.; 1.1.8.1.1. (S)

 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

 

2011 m. kovo 10 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Stasio Valužio, Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Agintui,

nuteistajam R. K.,

gynėjui Eugenijui Paročkai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžio, kuriuo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už K. B. automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. V. automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą) – vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už A. V. turto sugadinimą) – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už V. B. automobilio „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą) – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už V. B. nedidelės vertės turto sugadinimą) – 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už A. V. automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už A. V. turto sugadinimą subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už V. B. automobilio „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už V. B. nedidelės vertės turto sugadinimą, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi,  apėmimo būdu subendrintos bausmės ir bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už K. B. automobilio „Volkswagen Golf”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžiu paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir R. K. paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta  pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendį.

Patenkinti nukentėjusiųjų K. B., A. V., V. B. civiliniai ieškiniai ir priteista iš Rolando K. K. B. – 2 000 Lt, A. V. – 720 Lt, V. B. – 1 700 Lt žalos atlyginimo.

Procesas dėl nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio nutrauktas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

R. K. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį, tai yra jis 2009-12-20, apie 20.00 val., turėdamas tikslą pagrobti automobilį, Darželio g. 1 namo kieme, Klaipėdoje, rankomis nulaužė kairės pusės priekinių durelių rankenėlę, įsibrovė į K. B. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur atsisėdęs ant vairuotojo sėdynės rankomis sugadino plastmasinę užvedimo spynelės ir vairo apdailą, sulaužė vairo mechanizmą, nutraukė kontaktinės grupės užvedimo spynelės laidus, kuriuos sujungęs užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo. Tokiu būdu R. K. pagrobė K. B. priklausantį 2 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Be to, R. K. pagrobė automobilį ir tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra jis  2010-01-01, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 6.00 val., tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, stovėjusį prie Debreceno g. 59 namo, Klaipėdoje, nenustatytu būdu sulaužė kairės pusės priekinių automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Lt vertės durelių spynelę, įsibrovė į automobilio vidų, kur, atsisėdęs ant vairuotojo sėdynės, rankomis sulaužė bendros 150 Lt vertės plastmasinę vairo apdailą su automobilio užvedimo spynele, sulaužė 200 Lt vertės vairo mechanizmą, nutraukė kontaktinės grupės užvedimo spynelės laidus, kuriuos sujungęs užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo. Tokiu būdu R. K. pagrobė A. V. priklausantį 2 000 Lt vertės automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame buvusia 20 Lt vertės automagnetola ir  A. V. priklausančiais daiktais: dviem bendros 60 Lt vertės teleskopinėmis meškerėmis, 30 Lt vertės žvejybiniais įrankiais, 10 Lt vertės krepšiu, bei sugadino A. V. priklausančio turto už 400 Lt sumą.

Be to, R. K. pagrobė automobilį ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra jis 2010-01-02, apie 2.00 val., turėdamas tikslą pagrobti automobilį, stovėjusį prie Taikos pr. 81A namo, Klaipėdoje, rankomis atidarė priekines dešinės pusės dureles, įsibrovė į  V. B. priklausantį automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur atsisėdęs ant  vairuotojo sėdynės, rankomis sugadino 50 Lt vertės plastmasinę vairo apdailą, nuplėšė 50 Lt vertės užvedimo spynelę, sulaužė 150 Lt vertės vairo mechanizmą, nutraukė 50 Lt vertės kontaktinės grupės užvedimo spynelės laidus, kuriuos sujungęs užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo. Tokiu būdu R. K. pagrobė V. B. priklausantį 1 500 Lt vertės automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia 200 Lt vertės automagnetola „JVC“. Iš viso pagrobė V. B. priklausančio turto už 1 700 Lt sumą ir sugadino V. B. priklausančio turto už 300 Lt sumą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo. Nurodo, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, davė išsamius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, nieko nenuslėpė. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad yra jauno amžiaus, suprato neigiamas savo nusikalstamų veikų pasekmes, ateityje žada gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nesudaro jokio pagrindo keisti jam paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam R. K. paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. K. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas R. K. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos apysunkių, viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai, viena – baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3, 4 dalis, 12 straipsnis). Nuteistasis R. K. anksčiau tris kartus teistas už analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Teistumas jam nėra išnykęs. Tai rodo, kad R. K., nors ir būdamas jauno amžiaus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdo. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko R. K. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. K. anksčiau ne kartą buvo teistas taip pat už nusikaltimus nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, R. K. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustačius, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jam nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam R. K. atitinkamai už atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo ir arešto bausmes, mažesnes nei BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytas bausmės vidurkis. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas, būdamas jauno amžiaus, linkęs nusikalsti, nes buvo teisiamas ketvirtą kartą už tyčinių savanaudiškų nusikaltimų padarymą, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, nuteistojo R. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybę, teismas pagrįstai pastarajam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Nors apeliantas R. K. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino ir labai gailisi nusikaltęs, tačiau teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę.

Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog jis yra jauno amžiaus, ateityje žada gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, tačiau, kaip minėta, R. K., būdamas jauno amžiaus, anksčiau net tris kartus buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Taigi minėtos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepateisina jo nusikalstamo elgesio ir negali būti suabsoliutintos ir lemiamos skiriant bausmę.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui R. K. yra aiškiai per griežta. Atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Violeta Miliuvienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                         Stasys Valužis

 

                                                                                                                    Savinijus Katauskas