Civilinė byla Nr. 2S-521-569/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00069-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 129.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMA
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1012-772/2015 pagal pareiškėjo T. D. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų suinteresuotiems asmenims R. S., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas T. D. 2014-12-22 antstolio T. U. kontoros Kelmės skyriui pateikė skundą dėl antstolio T. U. veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad 2014-12-09 jam buvo įteiktas 2014-12-01 antstolio T. U. Kelmės skyriaus antstolio padėjėjos L. A. patvarkymas dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, ir šių lėšų išmokėjimo sustabdymo bei pervedimo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo nurodyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai sulaikyti T. D. skirtas pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio T. U. depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas nurodė, kad šios piniginės lėšos yra jam priteista neturtinė žala, o iš jos negalima išieškoti.
Antstolis T. U. 2014-12-23 patvarkymu Nr. S034514 skundą tenkinti atsisakė ir procesinį sprendimą su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 510 straipsnyje nustatytą tvarką persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad antstolio padėjėja, priimdama 2014-12-01 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovavosi CPK 688 straipsniu, kuris numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje nustatytas išsamus sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, tačiau šiame straipsnyje nenumatytas draudimas išieškoti iš skolininkui priklausančio neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo T. D. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis (antstolio padėjėjas), vadovaudamasis CPK 688 straipsnio ir 739 straipsnio nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pagal CPK 739 straipsnį negalima nukreipti išieškojimo į T. D. pinigines lėšas, kurios jam priteistos teismo sprendimu kaip neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nurodė, kad CPK nenumato apribojimų išieškoti iš nurodytų lėšų. Dėl šių priežasčių konstatavo, kad pareiškėjo T. D. prašymas panaikinti antstolio padėjėjos L. A. 2014-12-01 patvarkymą dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų ir šių lėšų išmokėjimo sustabdymo bei pervedimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - leisti areštuoti tik tam tikrą dalį pareiškėjui priklausančių lėšų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodo, kad lėšos, kurias areštavo antstolis, buvo išmokėtos kaip neturtinė žala už netinkamas kalinimo sąlygas ir jos buvo skirtos pareiškėjo sveikatos būklei atstatyti. Antstolis šias lėšas areštavo, nepaisydamas to, kad su juo buvo susitarta, jog pareiškėjas visą skolą padengs dalimis. Nurodo, kad įstatymai draudžia areštuoti visas asmens lėšas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis T. U. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas, nes CPK 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nors, siekiant skolininko ir išieškotojo interesų balanso, CPK yra nustatytų įvairių saugiklių, pažymi, kad teisės aktai nenustato draudimo ar apribojimo išieškoti iš skolininkui priklausančio neturtinės žalos atlyginimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo T. D. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.
Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Remdamasis šios dalies normomis teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris, visų pirma, turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires).
Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju 2014-12-01 antstolio T. U. Kelmės skyriaus antstolio padėjėja L. A. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų ir šių lėšų išmokėjimo sustabdymo bei pervedimo. Šiuo patvarkymu buvo prašoma pateikti duomenis, kokiu pagrindu ir kokias pinigų sumas ministerija privalo išmokėti T. D., sustabdyti 9236,20 Lt piniginių lėšų išmokėjimą skolininkui, sulaikytas pinigines lėšas pervesti į antstolio T. U. nurodytą depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad minėtos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio padėjėjos veiksmai šiuo atveju yra teisėti. CPK 739 straipsnis pateikia galutinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Neturtinės žalos atlyginimas nepriskirtas tokiai kategorijai, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto ir piniginių lėšų taisyklėmis, įtvirtintomis CPK.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto argumentai, jog minėtas neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas pareiškėjo sveikatos būklei atstatyti, nėra pagrįsti, nes apeliantas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-09-08 sprendimu byloje Nr. I-1744-621/2014 nurodyta, kad 7000 Lt neturtinė žala skiriama T. D. dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Apeliantas nurodo, kad įstatymai draudžia areštuoti visas lėšas, todėl prašo teismo, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą, kuriame būtų numatyta galimybė areštuoti tik tam tikrą dalį pareiškėjo lėšų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 dalis numato apribojimus, iš kokio fizinių asmenų turto negali būti išieškoma. Pažymėtina, kad šie apribojimai skirti apsaugoti skolininko ir jo šeimos narių interesus – numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas T. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Kaip matyti iš įstatymo reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo T. D. minimalūs ir būtiniausi poreikiai yra patenkinti. Pažymėtina, kad apeliantas, nėra pateikęs jokių duomenų apie rimtas sveikatos problemas, apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, todėl nagrinėjamu atveju CPK 668 straipsnio taikymas būtų ydingas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Lina Muchtarovienė