Baudžiamoji byla Nr. e1-904-1199/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07414-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas 2024 m. kovo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 641 straipsniu galutine 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, bausmę atlikęs 2024 m., rugpjūčio 5 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

K. Ž. smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui fizinį skausmą, t. y. 2025 m. vasario 27 d., apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,36 promilių neblaivumas), namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto su savo motina R. Ž. metu, tyčia stumdė ją, o po to abiem rankomis suėmė jai už plaukų ir tempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados 

Kaltinamasis K. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad jis gyvena kartu su savo mama R. Ž. jai priklausančiame dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Jis dažnai vartodavo alkoholio, tada mama jam priekaištaudavo, o tas jį dar labiau erzindavo. 2025 m. vasario 27 d. apie 16 val. jis parėjo namo neblaivus, su mama pradėjo kažko ginčytis, tarp jų kilo konfliktas. Priežasčių negali nurodyti, tiesiog dėl girtumo. Jį apėmė pyktis, negali pasakyti dėl ko, bet jis mamą pastūmė ir patampė už plaukų. Visko gerai neatsimena, smulkmenų nurodyti negali. Konfliktas vyko jų virtuvėje. Jis buvo labai neblaivus ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Kitą dieną, 2025 m. vasario 28 d., vakare jis vėl buvo girtas. Vakarieniaujant tarp jo ir mamos vėl kilo konfliktas dėl vakarienės. Jis norėjo išmesti maistą, o mama patraukė lėkštę, bet paskui pati lėkštę numetė ant žemės, o gal ir dvi. Jis, kadangi buvo girtas, vėl susinervino, gal pagalvojo, kad mama nori į jį mesti, nežino, bet iškvietė policiją ir pasakė, kad mama jį apmėtė lėkštėm. Kol atvyko pareigūnai, mama šukes sušlavė į šiukšliadėžę. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą, nustatė virš trijų promilių. Policijos pareigūnai jį išvežė pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad sukėlė mamai fizinį skausmą, labai gailisi. Papildomai apklausiamas įtariamuoju K. Ž. parodė, kad jis šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Planuoja įsidarbinti, be to, sutinka gydytis dėl alkoholio vartojimo. Taip pat sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su baudžiamajame įsakyme išdėstytomis sąlygomis (el. b. t. 1, b. l. 150–153, 158–160).

Kaltinamojo K. Ž. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad 2025 m. vasario 27 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, jos stipriai neblaivus sūnus K. Ž. pradėjo prie jos kabinėtis, konfliktuoti be jokios aiškios priežasties. Žodinio konflikto metu sūnus pasidarė labai agresyvus, pradėjo šaukti, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu virtuvės patalpoje sūnus pradėjo ją stumdyti, žeminti, o galiausiai prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. abejomis rankomis sugriebęs jai už plaukų, pradėjo tampyti ją po virtuvės patalpą, ko pasėkoje ji pajuto fizinį skausmą. Po šių savo veiksmų sūnus nuėjo į savo kambarį ir užmigo. Kviesti policiją bijojo, nes baiminosi, kad sūnus jai gali kerštauti, todėl dažnai patirdama fizinį bei psichologinį smurtą kenčia ir niekur pagalbos nesikreipia. Baimė kyla dėl to, kad sūnus su ja gyvena kartu, niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholį, yra neprognozuojamas ir smurtą gali panaudoti bet kurią dieną. Prašo imtis veiksmų ir apriboti sūnui galimybę gyventi kartu su ja ir artintis prie jos. Anksčiau yra buvę pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau procesui pasibaigus, tinkamos pagalbos nesulaukė, sūnus toliau gyveno su ja, toliau vartojo alkoholį ir kartas nuo karto panaudodavo fizinį smurtą, o ji bijodavo kreiptis pagalbos. Civilinio ieškinio nereikš (el. b. t. 1, b. l. 9–26). 

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu matomas daugiabutis namas, kuris yra dviejų aukštų, namas turi dvi laiptines. Įėjus į pirmąją laiptinę, pirmame aukšte, dešinėje pusėje matoma rudos spalvos durys, ant kurių yra skaičius 2. Atvėrus duris, patenkama į buto koridorių. Butas yra dviejų kambarių. Buto dešinėje pusėje matoma virtuvės patalpa. Virtuvės dešinėje pusėje matomas stalą, šalia kurio yra sustatytos kėdės. Kairėje pusėje matomas virtuvės baldų komplektas bei ant sienos pakabinamos spintelės. Ant spintelių stalviršio yra sudėti indai bei virtuviniai įrankiai. Virtuvės gale matomas langas. Įvykio vietos metu niekas nepaimta, daugiau reikšmingų detalių ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (el. b. t. 1, b. l. 9–26).

Asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėta R. Ž. kūnas, galvą, ant galvos plaukuotosios dalies jokių išorinių sužalojimų nesimato. Pridėtoje fotolentelėje matyti, kad R. Ž. apžiūros metu padarytose nuotraukose užfiksuotas R. Ž. galvos plaukuotosios dalies vaizdas (el. b. t. 1, b. l. 39–44).

2025 m. kovo 25 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktus du garso įrašus nustatyta, kad į BPC paskambina vyras prisistatęs kaip K. Ž. Praneša, kad (duomenys neskelbtini), su mama pykčiai. Jis išgėręs, bet valgė, ėjo miegot, bet mama daužosi čia su lėkštėm, nežino, nu puola, nu. Perklausius antrąjį garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina pirmiau minėtas K. Ž., kuris nurodo, jog mama jo namo neįleidžia. Su ja ir su juo buvo konfliktas, policija išvežė jį pas draugą, kad jis negalėtų būti, bet nebuvo nieko padaryta. K. Ž. ginčijasi dėl orderio, sako, kad nori užeiti namo, kad registruotas (el. b. t. 1, b. l. 177–179).

Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2025 m. vasario 28 d. 21.51 val. K. Ž. buvo nustatytas 3,36 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 70–71).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą. 

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties K. Ž. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė K. Ž., taip pat nurodė, jog tai ne pirmas kartas, kuomet K. Ž. panaudoja smurtą, BPC garso įrašuose užfiksuoti duomenys, kur pats kaltinamasis nurodo, jog tarp nukentėjusiosios ir jo įvyko konfliktas, asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad K. Ž., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė R. Ž. fizinį skausmą.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. Ž. yra kaltinamojo motina, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – motinai R. Ž. 

Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus K. Ž. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 1, b. l. 184–188). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. Ž. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK  59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvykio metu K. Ž. nustatytas 3,36 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 70–71), pat kaltinamasis nurodo nežinantis, dėl ko nusikalto, nurodo, kad tikriausiai dėl girtumo. Taigi K. Ž. nustatytas neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą (el. b. t. 1, b. l. 75–84), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas keturis kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (el. b. t. 1, b. l. 104–108), nedirbantis, pasak K. Ž. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie K. Ž. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. Ž. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis), gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), bei uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė skirti kaltinamajam ir draudimą per bausmės vykdymo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau teismo nuomone, įvertinus tai, kad K. Ž. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu yra skiriami BK 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktuose nustatyti draudimai, pirmiau nurodyto prokurorės prašomo papildomo draudimo paskyrimas būtų perteklinis.

K. Ž. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis), gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei alkoholizmo prevencijos programoje. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 722 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, taip kėsindamasis į nukentėjusiosios sveikatą, vadovaujantis pastarąja teisės norma K. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 725 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat byloje nustačius, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, K. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kiti klausimai

K. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašai, paliktini saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. Ž., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Ž., paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis nuo alkoholizmo; uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus; vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 722 straipsniu, K. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 725 straipsniu, K. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

K. Ž., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro garso įrašus, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

K. Ž., išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

K. Ž., taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja         Liudmila Larionova