Baudžiamoji byla Nr. 1-28-973/2022
Proceso Nr. 1-01-1-12685-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.2.;1.1.4.4.3.;1.2.14.10.1
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 29 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,
sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,
dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui,
civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams K. V., advokatui Evaldui Jonui Šoriui,
kaltinamajam R. B., jo gynėjams advokatams Petrui Matažinskui, Vitalijui Gunčiui,
kaltinamajam Ž. Č., jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,
Ž. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) 2020 m. spalio 14 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 40 parų arešto bausme; bausmė atlikta;
2) 2020 m. lapkričio 16 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį , pritaikius BK 64-1 straipsnį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė. Paleistas 2021 m. gegužės 12 d. atlikęs bausmę.
3) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 8 d. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (penkios nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir Ž. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams;
4) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Ž. Č. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. Č. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.
5) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. B. organizavo padaryti nusikalstamą veiką, turto sugadinimą, laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2020 m. kovo 20 d., parengė planą ir, naudodamas psichologinę prievartą, siekiant įbauginti Ž. Č., kad jis neteks darbo, nurodė Ž. Č. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių kuro bakus įpilti sieros rūgšties skysčio, Ž. Č. pagal R. B. parengtą planą, laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro baką įpylė R. B. duotos sieros rūgšties skysčio, taip sugadino automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistemą, 4609 eurų vertės, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką įpylė R. B. duotos sieros rūgšties skysčio, taip sugadino automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistemą, 1800 eurų vertės. Tokiais savo veiksmais R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 6409 eurų turtinę žalą.
Ž. Č. pagal R. B. parengtą planą ir jam vadovaujant padaryti nusikalstamą veiką, turto sugadinimą, laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., pastarajam naudojant psichologinę prievartą siekiant įbauginti Ž. Č., kad jis neteks darbo, nurodžius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių kurų bakus įpilti sieros rūgšties skysčio, Ž. Č. pagal R. B. parengtą planą laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro baką įpildamas R. B. duotą sieros rūgšties skystį, taip sugadino automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistemą, 4609 eurų vertės, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką įpildamas R. B. duotą sieros rūgšties skystį, taip sugadino automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistemą, 1800 eurų vertės. Tokiais savo veiksmais Ž. Č. vadovaujant R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 6409 eurų turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio apklaustas kaltinamasis Ž. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad nusikalstamą veiką sumanė ir paprašė padaryti R. B., jis guodėsi, kad jam nuostolių padarė K. V. R. B. liepė jam supilti sieros rūgštį į K. V. automobilių bakus ir žadėjo už tai atsilyginti ar užtikrinti galimybę dirbti. Vėliau Ž. Č. jau nurodė, kad R. B. atlygio už tai nežadėjo ir nesumokėjo, o Ž. Č. veikė siekdamas išsaugoti darbą. K. V. jis nepažinojo, nežinojo kur jis gyvena ir nežinojo kokie yra K. V. automobiliai. Visą reikiamą informaciją suteikė R. B., jiems kartu nuvykus į Ž. Č. namus. Paaiškėjo, kad K. V. buvo jo kaimynas. Sieros rūgštį gavo iš paties R. B.. Rūgštis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, trečiame ceche. Ten ji visuomet ir buvo. R. B. taip pat buvo davęs nurodymą išnešti ir užkasti sieros rūgštį, tačiau jis ją tiesiog paslėpė ir po kurio laiko pranešė policijai apie jos buvimo vietą. Policijai pranešė, nes dėl to jį graužė sąžinė. R. B. nežinojo, kad būtent jis pranešė policijai, todėl prašė sakyti, jog ten yra ne sieros rūgštis, o naminė degtinė. Be kita ko, R. B. taip pat yra prašęs atlikti ir kitus nusikaltimus – supilti rūgštį į kitos įmonės supakuotą medieną, įpilti sieros rūgšties į dar vieną automobilį Kretingoje. Paaiškino, kad teismui posėdžio metu pateiktas prisipažinimas buvo surašytas ne laisva valia. Jam paskambino R. B., kvietė pasikalbėti. Jis atvyko pasikalbėt, nes bijojo, kadangi buvo grasinama jo šeimai, tačiau galiausiai buvo sumuštas. Pasirašinėjant dalyvavo du liudininkai, o prisipažinimą rašė pažįstamas. Nurodė, kad surašytas prisipažinimas buvo rašytas ne jo ir jis neatitinka tikrovės. Prisipažinimas buvo išgautas naudojant spaudimą – grasinant jo šeimai, kad ši nukentės. Vaizdinė medžiaga taip pat buvo daroma prievarta, o parašas išgautas priverstinai. Be to, buvo daroma kitų asmenų įtaka dėl teisme duotų parodymų – jam grasino A. N., jog laukia po teismo posėdžio ir nori sumušti, nes duoda parodymus, kurie yra nepalankūs R. B. Po prisipažinimo surašymo jam buvo duoti 200 Eur.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. Č. parodė, kad prieš 7 metus susipažino su R. B., kai buvo įsidarbinęs jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, meistro pareigose. Po to jis buvo išvykęs į užsienį. Maždaug prieš pusę metų, jis pats nuvyko į R. B. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pasikalbėti su R. B., kad gal turi darbo. R. B. pasiūlė dirbti jo asmeniniu vairuotoju, nes jis vairuotojo pažymėjimą yra praradęs. Sutarė, kad jis Ž. Č. mokės 400 eurų per mėnesį, dirbs neoficialiai. Ž. Č. sutiko, nes labai reikėjo darbo. R. B. leido naudotis savo automobiliu „WV POLO“, su kuriuo Ž. Č. važiuodavo namo ir vykdavo į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat vežiodavo ir R. B. Ž. Č. nurodė, kad K. V. yra buvęs R. B. advokatas kažkokiuose teisminiuose reikaluose, jo asmeniškai nepažįsta, tik žino kaip atrodo iš matymo. Kas juos siejo detaliau, nežino, t. y. ar jie buvo draugai, ar juos siejo tik advokato ir kliento santykiai. Kai Ž. Č. įsidarbino R. B. vairuotoju, jis pasakojo, kad pralošė kažkokią bylą, nes K. V. yra netikęs advokatas, Ž. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje K. V. nėra matęs. 2020 m., pavasarį, tikslios datos jis neprisimena, bet tai galėjo būti kovo mėnesį, jam su R. B. važiuojant į Klaipėdą (jis buvo neblaivus), R. B. pasakė, kad reikia padaryti vieną dalyką, įpilti rūgštį į du K. V. automobilių kuro bakus, taip jam atkeršyti. Ž. Č. atsakė, kad negali, tada R. B. pasakė, kad jis neteks darbo. Tada R. B. jam maždaug savaitę laiko vis sakė, kad jis turi įpilti rūgšties į K. V. automobilius, Ž. Č. vis sakė, kad negali, jis kartojo, kad Ž. Č. neteks darbo, liepė vis pagalvoti, apie savo sprendimą pasakyti kitą dieną. Po ilgų įkalbinėjimų ir gąsdinimo, kad jis neteks darbo, kuris buvo labai svarbus, nes augina dvi mažametes dukras, reikia pinigų išlaikyti šeimą, dėl savo sveikatos sunkiai gali susirasti kitą darbą, Ž. Č. palūžo ir sutiko. Po jo sutikimo, sekančią dieną, R. B. pasakė, kad turi vakare po darbo važiuoti į Palangą, jis parodys į kurias mašinas reikės supilti sieros rūgštį. R. B. parodė vykti į Palangą, (duomenys neskelbtini). Atvykus į jo nurodytą vietą, Ž. Č. nustebo, kad atvažiavo į savo namo bendrą kiemą, kur stovėjo du automobiliai – „Škoda Octavia“ ir „Kia Sorento“, jų valstybinių numerių neatsimena. R. B. konkrečiai nurodė į kurias mašinas reikia supilti rūgštį, jis nurodė, kad jeigu neatsidarys kuro bakas, reikia juos išlaužti. Ž. Č. iki tol, kol nesutiko įvykdyti R. B. nurodymo, nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje jis turi kažkokių pavojingų skysčių. R. B. kažkurią dieną, jau po darbo, kai darbininkų nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Ž. Č. nusivedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantį cecho Nr. 3 sandėliuką, kur jis iš dėžės paėmė vieną stiklinį 1 l butelį, kuriame buvo kažkoks skystis. R. B. pasakė, kad tai yra sieros rūgštis. R. B. pats pasiėmė dar du tuščius 0,3 l talpos buteliukus nuo automobilių aušinimo skysčio ir pats, naudodamasis piltuvėliu, iš minėto 1 l talpos butelio pripylė du buteliukus pilnai. Ž. Č. skysčio nepylė, net negalėtų to padaryti, nes jo rankos dėl sveikatos problemų dreba. Dar minėtoje dėžėje matė kitus 3 butelius, taip pat 1 l talpos kažkokio skysčio. Tą butelį, iš kurio R. B. įpylė į kitus du buteliukus, padėjo atgal. Tada R. B. tuos du buteliukus su sieros rūgštimi įdėjo į su savimi turėtą „Maximos“ maišiuką ir padavė Ž. Č. Skystį jis įsidėjo į R. B. duotą minėtą automobilį, grįžęs į namus, automobilį pasistatė toliau nei įprastai, apie savo ketinimus niekam nepasakojo. Sekantį rytą, apie 6 val., jis išėjo su šuniu pasivaikščioti, iš automobilio pasiėmė maišelį su skysčiu, pirmiausia priėjo prie automobilio „KIA Sorento“, nei jo bako kamštis, nei bako durelės nebuvo užrakintos, apsižvalgęs, kad niekas jo nemato, jis visą buteliuką sieros rūgšties supylė į kuro baką ir nuėjo kiek pasivaikščioti. Netrukus jis priėjo prie „Škoda Octavia“, tačiau bako durelės buvo užrakintos ir, grįžęs prie savo automobilio (kurį buvo davęs naudotis R. B.), pasiėmė ten buvusį atsuktuvą, grįžo prie automobilio „Škoda Octavia“ atsuktuvu išlaužė bako dureles (sulaužė užrakinimo mechanizmą), bako kamštis buvo neužrakintas ir supylė antrą buteliuką. Tada maišelį su tuščiais buteliukais išmetė į šalia buvusį konteinerį. Paskui, 8 val.- kaip įprasta, išvyko į darbą ir darbe papasakojo, kad tai padarė. R. B. tada liepė žiūrėti, kur bus tos dvi mašinos, ar jos važiuos, ar ne. Po to Ž. Č. dar 2 mėnesius dirbo pas R. B., jam sakė, kad mašinų nebėra kieme. Prieš mėnesį laiko, tikslios datos neatsimena, R. B. pasakė, kad dabar reikia sieros rūgštimi apipilti K. V. buto duris, pasakė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kad jo buto durys yra trečiame aukšte, po kaire, pirmoje laiptinėje. Ž. Č. atsakė, kad ne dabar, R. B. tai padaryti įkalbinėjo eilę kartų, Ž. Č. nesutiko ir pasakė, kad išeina iš darbo. R. B. susinervino, kai pasakė, kad išeina iš darbo, iš rankų pagriebė jo telefoną, kurį išsimokėtinai paėmusi buvo mama ir davė naudotis. R. B. telefoną sudaužė ir išmetė, nes jis bijojo, kad Ž. Č. gali būti įrašęs jų pokalbius. Ž. Č., dar dirbdamas pas R. B., parašė trumpąją žinutę K. V., kad žino kas sugadino jo automobilius (telefono numerį rado internete), nes bijojo, kad R. B. gali jį priversti apipilti ir duris, netrukus parašė prisipažinimo laišką policijai dėl tų pačių priežasčių, pareigūnams pasakė, kur teritorijoje yra paslėpti pavojingi skysčiai. Jis dėl savo elgesio labai gailisi, taip pasielgė, kad buvo privestas dėl sunkios materialinės padėties, o R. B. pasinaudojo tuo, kad žinojo jog jis yra pažeidžiamas. (b. l. 21-23, 2 t.)
Ž. Č. papildomos apklausos metu patikslino, kad pirmos apklausos metu nurodė netiksliai tą aplinkybę, kad jis vieną rytą R. B. jam duotą sieros rūgštį ir jo nurodymu supylė į abu automobilius iš karto, tačiau patikslino, kad buvo ne taip. Jis neprisimeną tikslios datos, bet tai galėjo būti 2020 m. vasario mėn., anksti ryte savo daugiabučio namo kieme, kur Ž. Č. gyvena, sieros rūgštį pirmiausia supylė į minėtame kieme stovintį automobilį „KIA Sorento“, kiek prisimena, jis kuro bako nei dangtelio, nei užrakto nelaužė, viskas buvo atrakinta. Tada praėjus kuriam laikui, gal dviem savaitėms, tikslaus laikotarpio neprisimena, datos taip pat neprisimena, R. B. vėl davė sieros rūgšties ir nurodė ją supilti į kitą automobilį „Škoda Octavia“, ką jis vėl ankstyvą rytą, toje pačioje vietoje kaip ir anksčiau (Ž. Č. namo kieme) ir padarė, prieš tai išlaužęs automobilio kuro bako dureles (b. l. 24-27, 2 t.).
Iš 2020-04-02 tarnybinio Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK tyrėjos J. B. pranešimo matyti, kad 2020-04-01 į tyrėjos tarnybinį paštą buvo atsiųstas Ž. Č. laiškas, kuriuo jis pripažįsta padaręs nusikaltimą liepiamas R. B.. Taip pat laiške Ž. Č. nurodo, kad po pareigūnų atliktos kartos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje R. B. liepė jam paslėpti likusius butelius su rūgštimi trečiajame ceche (t. 2, b. l. 71-73).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. B. savo kaltę neigė. Nurodė, kad jis jaučia kaltę tik dėl to, jog pasisakė Ž. Č. apie nesusipratimą su K. V. dėl skolos. Kadangi Ž. Č. jį gerbė, jam ne kartą buvo padedama, suteiktas darbas, nupirktas maistas, duotas automobilis, todėl Ž. Č. pasakė, kad už tai atkeršys K. V. Jis asmeniškai Ž. Č. keršto plano nežinojo, tačiau prašė nieko nedaryti. Po kurio laiko bendrovėje buvo daromos kratos, buvo klausiama Ž. Č. kas vyksta, tačiau šis jam neatsakė. Vėliau buvo akistata, kurios metu viskas ir paaiškėjo. Po įvykio K. V. bendrauti su juo nenorėjo, todėl jis nuvyko pas Ž. Č. mamą, kur buvo užpultas. Jis nežino iš kur Ž. Č. gavo sieros rūgšties, nes bendrovėje jos nebuvo. Tikriausiai Ž. Č. atnešė ją ir padėjo, o vėliau kažkas informavo apie tai policiją. Prisipažinimo raštas surašytas diktuojant Ž. Č. ir užrašant A. J. Tuo metu patalpoje buvo 4 žmonės, jis, A. J., A. J. ir Ž. Č. Joks spaudimas dėl prisipažinimo Ž. Č. daromas nebuvo. Galiausiai Ž. Č. dar ir atsiprašė už šmeižtą. Neprisimena pokalbių apie naminę degtinę, tačiau neneigia, kad toks pokalbis galėjo būti. Žalą jis K. V. atlygino, kadangi jautė atsakomybę dėl Ž. Č., o be to, jie su K. V. buvo draugai. Be to, po šio įvykio Ž. Č. pradėjo vogti įvairius daiktus iš jo, išėjo iš darbo, pradėjo kitaip kenkti – šmeižė, kaltino lenkimu daryti nusikalstamas veikas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis K. V. pažįsta jau seniai, daugelį metų, prieš tai jį su K. V. siejo darbiniai santykiai, nes jis teikė teisines paslaugas, kuriomis jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, naudojosi. Šiuo metu K. V. atžvilgiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra surašiusi ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos, nes, jo nuomone, K. V. neteisingai atliko savo teisines paslaugas, t. y. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, kurios K. V. bendradarbiaujant, buvo prisiteistos iš kitos įmonės, tačiau jokie pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nepasiekė. K. V. jis paskutinį kartą matė maždaug prieš 2 metus. Jis nežino, kokiu tikslu jo įmonėje buvo atlikta krata, taip pat nežino kas kratos metu buvo tiksliai rasta ir paimta, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo sieros rūgšties skysčio - jis nieko nežino, nežino ir negali nurodyti iš kur jis atsirado teritorijoje, kas jį ten ir kada paliko. Jis mano, kad ši rūgštis buvo skirta automobilių akumuliatorių pildymui ir galimai ją paliko kažkokie meistrai, bet kas, nežino. Ž. Č. jis pažįsta kaip buvusį savo įmonės darbuotoją. Datos tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad Ž. Č. 2020 m. pradžioje atėjo pas jį ir paprašė darbo. Kadangi jis yra neįgalus, jo negalėjo priimti į darbą, iš gailesčio jam duodavo naudotis savo automobiliu „VW Polo“, esant reikalui pavežiodavo ir R. B. Jis jam jokio uždarbio nemokėjo, jam tiesiog duodavo maisto, leido naudotis savo automobiliu, kad susitvarkytų savo reikalus ir viskas. Jis Ž. Č. apie K. V. nieko nepasakojo, nieko jo neprašė, t. y., kad pripiltų sieros rūgšties į K. V. automobilius ar kitaip jam pakenktų. Jis šiuo metu, kiek žino, jau susirado kitą darbą, su juo jokių ryšių nebepalaiko. Tai, kas ir kaip sugadino įtarime nurodytus automobilius, jis nieko nežino, to nedarė ir niekieno to daryti neprašė. Taip pat nėra niekada nieko prašęs, kad pakenktų K. V. Jis žino, kad K. V. gyvena Palangoje, yra pas jį buvęs maždaug prieš 7 metus, tačiau adreso tikrai nežino, šiuo metu jo gyvenamosios vietos tikrai neparodytų, žino tik tai, kad kažkur netoli bažnyčios (ne katalikų). Taip pat žino, kad (duomenys neskelbtini) K. V. turi sodybą, yra joje lankęsis, davęs į sodybą medienos, žino, kad ten yra iškastas tvenkinys. Taip pat žino, kad jis turi raudonos spalvos džipą ir „Škodos“ markės automobilį, tikslių modelių, valstybinių numerių nežino (t. 3, b. l. 40-43).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. V. nurodė, kad R. B. pažįsta. Prieš keletą metų tarp jų įvyko konfliktas dėl kurio jis kreipėsi į policiją. R. B. ne kartą yra prašęs pakenkti advokatui, įpilti rūgšties į jo automobilius, įridenti tepalo statines į V. priklausančius tvenkinius. Kadangi kuro kolonėlėje jis pildavosi kurą, yra matęs ir rūgštį, ir tepalo statines. Rūgštis buvo žaliuose, stikliniuose, maždaug 0,5 – 1 litro buteliuose su rusiškomis etiketėmis. Tarp jo ir R. B. įprastai nebūdavo nesutarimų, tačiau neblaivus jis elgdavosi neprognozuojamai. Taip pat jam A. N. grasino telefoniniais skambučiais bei žinutėmis. Buvo liepta teisingai kalbėti Palangos teisme (kad kažkam būtų paranku), priešingu atveju – degs automobiliai. Dėl šio įvykio jis taip pat kreipėsi į policiją. Po skambučio buvo siunčiamos SMS, kurios iš esmės yra susijusios su nagrinėjama byla ir jo prilyginamos psichologiniam spaudimui. K. V. iki įvykio buvo matęs keletą kartų, jis jį ir įspėjo, kad R. B. ruošiasi atlikti blogus dalykus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. nurodė, kad R. B. pažįsta, nes dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šis yra jo vadovas, santykiai su juo yra geri. Ž. Č. taip pat pažįsta, nes anksčiau dirbo R. B. bendrovėje, jis nuolat būdavo nepatenkintas. Vieną dieną Ž. Č. įėjo į įmonės teritoriją rankoje nešdamas tamsios spalvos pusės litro talpos butelius ir juos paslėpė trečiame angare. Po keleto dienų atvyko policija (maždaug vasario viduryje), kuri labai greit surado Ž. Č. atneštus butelius ir juos pasiėmė, todėl vėliau paaiškėjo, kad buteliuose buvo sieros rūgštis. Ž. Č. vis užsuka į UAB „(duomenys neskelbtini)“, reketuoja R. B.. Taip pat buvo atvykęs rugpjūčio 17 d., prašė pinigų. Jis atėjo su pasirašytu dokumentu (mano, kad dėl reketo). Jis buvo pas R. B. kabinete, kuris ir parodė dokumentą. R. B. pasakė, kad Ž. Č. atvyko prašyti pinigų ir parodė dokumentą, kuriame nurodoma, jog viską prisipažino. Nežino kiek R. B. Ž. Č. sumokėjo. V. nepažįsta ir apie sugadintus automobilius nieko nežino. Ž. Č. niekas jokio spaudimo nekelia ir nekėlė. A. J., A. J. ir A. N. nepažįsta. Sieros rūgšties UAB „(duomenys neskelbtini)“ matęs nėra, tačiau neneigia, kad patalpose buvo įvairių skysčių.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta P. R. nurodė, kad R. B. pažįsta, nes dirbo apie 15 metų. Kartą grįžusi į savo namus sutiko neblaivų R. B., kuris liepė skambinti Ž. Č., žadėjo jam duoti 1 700 Eur, kuriuos reikia paduoti K. V. Vėliau R. B. pradėjo smurtauti, buvo kviesta policija. Vėliau paskambino kitas sūnus ir pranešė, kad Ž. Č. prisidirbo, tačiau pats Ž. Č. jai nieko nesakė. Nepaisant to, ji žino istoriją su rūgštimi, kad sūnus kaltina R. B., jog jis B. nurodymu rūgštį pylė į automobilį. Be to, R. B. grasino Ž. Č. atleisti iš darbo. Ž. Č. po įvykio norėjo nusižudyti, teigė, jog R. B. lūkuriuoja prie namų, grasina. Iš nuogirdų žino, kad R. B. liepė Ž. Č. pilti rūgštį į K. V. automobilius. Girdėjo, kad K. V. ir R. B. yra susipykę, kažkas norėjo kažkam keršyti. Ž. Č. dirbo pas R. B., bendraudavo gerai, iki įvykio vežiojo R. B., nes šis yra praradęs vairuotojo pažymėjimą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinio ieškovo atstovas K. V. paaiškino, kad iki įvykio su R. B. bendravo apie 15 metų. Bendravimas buvo sąlygotas teisinių paslaugų teikimu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra R. B. Jo ir R. B. nesiejo darbiniai santykiai, nes R. B. buvo dažnas jo teikiamų teisinių paslaugų klientas. R. B. yra sudėtingas žmogus, kartais reikalaudavo to, ko teisiškai neįmanoma. R. B. jam buvo suteikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefoną, bendraudavo su klientais. Kartą suteikiant paslaugas kilo konfliktas. R. B. nieko nesakęs atjungė duotą telefoną, necenzūriniais žodžiais plūdo jo klientus. Jis nutraukė santykius su R. B., tačiau po keleto mėnesių pas jį atėjo R. B. žmonės ir pasakė „laukti siurprizo“, kad tvenkiniai bus pripilti tepalų, o į automobilių bakus bus įpilta „vaistukų“. R. B. apsaugininkas G. įspėjo, kad „bus dovanų“. K. V. į grasinimus nereagavo, nes nepriėmė jų rimtai. Maždaug po pusmečio jo automobiliai kelių savaičių bėgyje sugedo. Vienam automobiliui sugedus, jis kurį laiką važinėjo su kitu. Pradėjus remontuoti pirmąjį automobilį buvo nustatytas aitrus kvapas, tačiau jam net nekilo mintis, kad kažkas į automobilio baką galėjo kažko pripilti. Mano, kad R. B. reikia suprasti, nes jis naudoja antidepresantus kartu su alkoholiu. Paklaustas apie Ž. Č. nurodė, kad jis nuomojasi butą jo name ir važinėja su R. B. sutuoktinės automobiliu, tačiau jo asmeniškai nepažįsta. Ž. Č. elgėsi nesąžiningai, nes iš nežinomo telefono numerio siuntė SMS. Jis Ž. Č. siūlė susitikti, tačiau šis nurodė, kad yra ką tik po insulto ir negali vaikščioti. Be to, jis siuntinėjo užuominas apie tai, jog žino kas sugadino automobilius, todėl teko kreiptis į policiją. Be to, bendravo su jo mama P. R., nes ją šiek tiek pažinojo. P. R. jam nurodė, kad ji mušėsi su R. B. Taip pat pasakojo, kad R. B. buvo atvežęs pinigus ir prašęs, kad sūnus (Ž. Č.) prisiimtų kaltę.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. B. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybininku ir yra R. B. brolis. R. B. apibūdino kaip nelengvo būdo, reiklų, principingą ir griežtą. Vieną dieną R. B. jam pasakė, kad į darbovietę atvažiuos Ž. Č., kuris prisipažins, jog veikdamas iš savanaudiškų paskatų įpylė sieros rūgšties į K. V. automobilį, todėl paprašė nufilmuoti prisipažinimo procesą. Jis sutiko. Iš kur R. B. sužinojo apie Ž. Č. vizitą, jis nežino. Spėja, kad galimai susiskambino. Nepaisant to Ž. Č. tam tikrais momentais užsukdavo į darbą, bendraudavo su R. B., yra jį vežęs namo. Tą kartą Ž. Č. į bendrovę atvyko savarankiškai – vartai buvo pakelti, todėl laisvai pateko. Nuo jo atvykimo į teritoriją iki susitikimo kambariuke galėjo praeiti maždaug penkios minutės. Filmuojant prisipažinimą vaizdo įrašas įsirašė prastai, todėl teko kartoti (buvo nufilmuoti keli vaizdo įrašai). Tarp filmavimų R. B. įspėjo Ž. Č. dėl filmavimo, šis sutiko. Kiek prisimena, kad tuo metu kai R. B. prašė nufilmuoti, Ž. Č. jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, lyg laukė prie kabineto. Prisipažinimas truko apie dešimt minučių, Ž. Č. skaitė tekstą. Prisipažinimo metu patalpoje buvo tik jis, R. B. ir Ž. Č., visi trys beveik vienu metu įėjo į kambariuką. Nežino kada buvo rašomas prisipažinimas. Neprisimena ir prisipažinimo pasirašymo momento. Apie sugadintus automobilius žino iš nuogirdų, kažkiek detalių jam papasakojo pats R. B. Jis buvo labai nustebęs, kad policijos pareigūnai jų patalpose rado sieros rūgšties, nes tai specifinis skystis ir jo žiniomis, gamybai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojamas. Nurodė, kad K. V. pažįsta ir santykiai su juo yra normalūs. K. V. tvarkydavo teisinius klausimus. Teigia, kad nesutarimų tarp K. V. ir R. B. pasitaikydavo, tačiau smurtinių veiksmų nebūdavo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. N. nurodė, kad pažįsta R. B. ir jį vertina labai teigiamai, nes jis daro gerus darbus tiek jam, tiek ir kitiems vietiniams. Tuo tarpu Ž. Č. įvardija kaip blogos reputacijos žmogų. Apie K. V. automobilių sugadinimą nieko nežino ir jo nepažįsta. Nurodė, kad nedalyvavo spalio 26 d. vykusiame teismo posėdyje ir iš gatvės jo nestebėjo. R. V. nepažįsta, tačiau jį žino. Jis R. V. skambino, nes žmona buvo prašiusi jam paskambinti. Apie rūgštį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nieko nežino, nes ten nedirba.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. G. nurodė, kad R. B. pažįsta, keletą metų dirba jo įmonėje vairuotoju. Santykiai su R. B. yra geri. Ž. Č. yra matęs darbe. Taip pat pažįsta K. V., tačiau nežino kokie yra jo ir R. B. santykiai. Apie patį įvykį nieko nežino ir neprisimena. Iš nuogirdų žino, jog buvo atlikta krata. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra tikslesni.
2020-03-25, apžiūrint automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad kuro bako išorinis dangtelis sugadintas, sulaužytas. Atidarius keleivio pusės automobilio galines duris, matėsi po galine sėdimosios vietos kuro bako anga, kurioje įmontuotas kuro siurblys. Per šią angą buvo paimtas kuro mėginys, patalpintas į 0,7 litro talpos plastikinį butelį su geltonos spalvos užsukamu plastikiniu dangteliu. Butelis pažymėtas „Mėginys Nr. 2“ . Minėtas butelis supakuotas į paketą Nr. 510551 (b. l. 18-20, 1 t.).
2020-03-25, apžiūrint automobilį „KIA Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilio išorinis kuro bako dangtelis deformuotas, ant dangtelio matyti įbrėžimai. Atidarius vairuotojo pusės automobilio galines duris, kur matėsi kuro bako anga, kurioje įmontuotas kuro siurblys, buvo paimtas kuro mėginys Nr. 1, patalpintas į 0,7 litro talpos plastikinį butelį su geltonos spalvos užsukamu dangteliu, butelis pažymėtas „Mėginys Nr. 1 KIA (duomenys neskelbtini). Minėtas butelis supakuotas i paketą Nr. 510550 (b.l. 11-13, 1 t.).
2020-03-30, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse, ūkinėse, komercinėse patalpose buvo atlikta neatidėliotina krata. Kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B., dažymo patalpoje pateikė 5 l talpos plastikinį indą su tamsios spalvos beitsu. Iš minėto indo buvo įpiltas į 0,5 l talpos plastikinę talpą apie 0,25 l beitso, bei supakuota į paketą Nr. 510740. Atliekant kratą katilinės patalpose, prie šildymo katilo buvo kibiras su tamsios spalvos kondensatu. Iš minėto kibiro buvo įpiltas į 0,5 l talpos plastikinę talpą apie 0,25 l kondensato, bei supakuota į paketą Nr. 510739 (b.l.111-115, 1 t.).
2020-04-02 gavus papildomos informacijos, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse, ūkinėse, komercinėse patalpose buvo atlikta neatidėliotina krata, esant pagrindui, kad patalpose ar kitose vietose gali būti slepiamos cheminės medžiagos, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Atliekant kratą ceche Nr. 3, gale patalpos, kairėje pusėje kampe, rastos ir paimtos 4 stiklinės talpos 1 l talpos su skaidriu skysčiu, ant kurių vienos užrašyta „avto kislota“. Minėtos stiklinės talpos supakuotos į paketą Nr. 303687 (b. l. 130-138, 1 t.).
Tyrimo metu buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 111-715 (20), 11-924 (20), 11-1001 (20), kurioje nurodyta, kad skysčio mėginys Nr. 1, paimtas iš automobilio „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako, supakuotas pakete Nr. 510550, yra automobilio - benzino ir sieros rūgšties mišinys. Tirti pateiktas skysčio mėginys Nr. 2, paimtas iš automobilio „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako, supakuotas pakete Nr. 510551, yra automobilio kuro - dyzelino ir sieros rūgšties mišinys. Sieros rūgštis yra benzino ir dyzelino sudėčiai nebūdingas, pašalinis skystis. Kuro mėginiuose Nr. 1 (benzine) ir Nr. 2 (dyzeline), paimtuose iš automobilių „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakų, esantys pašaliniai skysčiai (sieros rūgštis) ir skysčiai supakuoti paketuose Nr. 510739 (sudėtyje yra vandens, acto rūgšties) ir Nr. 510740 (sudėtyje yra organinių tirpiklių), yra skirtingų rūšių skysčiai. Tirti pateiktuose keturiuose stiklo buteliuose, supakuotuose pakete Nr. 303687, esantys skysčiai yra sieros rūgštis. Kuro mėginiuose Nr. 1 ir Nr. 2, paimtuose iš automobilių „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakų, supakuotuose paketuose Nr. 510550 ir Nr. 510551, esantys pašaliniai skysčiai ir keturiuose stiklo buteliuose, supakuotuose pakete Nr. 303687, esantys skysčiai, yra tos pačios rūšies skysčiai - sieros rūgštis (b. l. 166-169, 1 t.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Teisiamojo posėdžio metu ištyrus rašytinius bylos duomenis bei išklausius liudytojų, kaltinamųjų parodymus, galima daryti objektyviais bylos duomenimis pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. B. suorganizavo, o kaltinamasis Ž. Č. vykdydamas R. B. nurodymus supildamas iš R. B. gautą sieros rūgštį į kuro baką sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą- du automobilius.
Kaltinamasis Ž. Č. savo kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. Č. parodymų iš esmės nekeitė ir visada tvirtino, kad sieros rūgštį į automobilį supylė prašomas darbdavio R. B. (2 t. b.l. 85, 90, 94, 104, 107). Akistatos su kaltinamuoju R. B. metu Ž. Č. taip pat savo parodymų nekeitė ir tvirtino, kad būtent R. B. jo paprašė supilti sieros rūgštį į K. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo) automobilius (3 t., b. l. 70-74, 75-79). Kaltinamasis Ž. Č. nuosekliai tvirtino, kad būtent R. B. nurodė asmenį, kuriam nori pakenkti, pats parengė planą ir suteikė plano įgyvendinimui būtinas priemones-sieros rūgštį.
Tuo tarpu kaltinamasis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė, nurodydamas, kad Ž. Č. jį apkalba iš keršto. Faktą, kad nusikaltimo organizatorius ir vykdytojas buvo tik Ž. Č., R. B. įrodinėja teisiamojo posėdžio metu R. B. gynėjo advokato teismui pateiktu Ž. Č. pasirašytu prisipažinimu (t. 4, b.l. 52). Iš tiesų pirmosios apklausos teisiamajame posėdyje metu Ž. Č. bandė įtikinti teismą, kad jis vienas viską organizavo ir įvykdė, taip norėdamas pakenkti R. B. dėl jo ankstesnio atleidimo iš darbo. Tačiau tęsiant kaltinamojo Ž. Č. apklausą ir sudarius kaltinamojo gynėjui V. Janušauskui galimybę pasikalbėti su kaltinamuoju, Ž. Č. paaiškino, kad prisipažinimas buvo surašytas ne laisva valia ir neatitinka tikrovės. Kaltinamasis paaiškino, kad jam ir jo šeimai buvo grasinama. Nors kaltinamojo R. B. gynėjai aplinkybę, kad pertraukos metu Ž. Č. kalbėjo su advokatu V. Janušausku, o vėliau ir su prokuroru vertina kaip neteisėtą poveikį kaltinamajam, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu kaltinamojo R. B. gynėjų vertinimu. Priešingai, byloje surikta medžiaga leidžia daryti priešingą išvadą, kad Ž. Č. dėl parodymų turinio poveikį galėjo daryti būtent R. B. Baudžiamojo proceso įstatymas numato teisę kaltinamajam bendrauti su savo gynėju ir teismas tokios teisės negali riboti. Kaltinamojo Ž. Č. gynėjas V. Janušauskas teisme paaiškino, kad jis dalyvavo visose kaltinamojo Ž. Č. apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir žinojo jų turinį, todėl pirmosios Ž. Č. apklausos teisiamojo posėdžio metu Ž. Č. pakeisti parodymai, prisiimant visą kaltę, jam buvo netikėti, dėl ko jis paprašė pertraukos pasikalbėti su savo ginamuoju. Advokatas nurodė, kad pokalbio metu su Ž. Č. išgirdęs apie galimai daromą neteisėtą poveikį kaltinamajam ir apie tai tuoj pat informavo prokurorą. Pažymėtina, kad kaltinamojo R. B. kaltė darius poveikį apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra nustatyta, tačiau negalima neatkreipti dėmesio, kad kitam teismui su kaltinamuoju aktu yra perduota baudžiamoji byla, kurioje R. B. ir šios bylos liudytojas A. N. yra kaltinami poveikiu šios bylos liudytojui R. V., bauginimu Ž. Č. (4 t., b.l. 185-188, LITEKO duomenys).
Tai, kad kaltinamojo Ž. Č. teismui pateiktas prisipažinimas negali būti pripažintas įrodymu byloje, patvirtina ne tik kaltinamojo Ž. Č. teikti paaiškinimai dėl prisipažinimo surašymo aplinkybių, bet ir tai, jog byloje esantys ir teisiamojo posėdžio tiesiogiai ištirti bylos duomenys įrodo, jog Ž. Č. buvo tik nusikaltimo vykdytojas. Byloje esantys įrodymai rodo, kad suinteresuotu šio nusikaltimo padarymu buvo būtent R. B..
Kaltinamasis Ž. Č. teisme parodė, kad K. V. anksčiau nepažinojo, su juo jokių konfliktų neturėjo, šią aplinkybę patvirtino ir pats teisme apklaustas K. V. Civilinio ieškovo vadovas K. V. paaiškino, kad R. B. jis pažinojo apie 15 metų, teikė jam teisines paslaugas, palaikė draugiškus santykius iki kol įvyko konfliktas dėl jo teiktų teisinių paslaugų. Po konflikto jam buvo atjungtas anksčiau suteiktas mobiliojo ryšio telefonas, R. B. žmonės jį įspėjo, kad į jo tvenkinius bus pripilta tepalų, o į benzino baką „vaistukų“. Į išsakytus grasinimus jis rimtai nereagavo, tačiau po maždaug pusmečio vienas po kito jo automobiliai buvo sugadinti, todėl K. V. pagalvojo, kad su tuo gali būti susijęs būtent R. B. K. V. įtarimus apie galimą nusikaltimo organizatorių jam patvirtino P. R., kuri jam pasakiusi, jog pas ją buvo atvykęs R. B. su prašymu paimti pinigus, kuriuos jos sūnus, t. y. Ž. Č., turėtų perduoti K. V. kaip žalos atlyginimą. Teisme apklausta kaltinamojo Ž. Č. motina P. R. parodė, kad pas R. B. dirbo 15 metų. Vieną dieną grįžusi iš darbo ji pamatė girtą R. B., kuris liepė sūnui perduoti 1700 Eur, kad šis pinigus perduotų K. V. Liudytoja parodė, jog sūnus skundėsi, kad R. B. jam grasino. Beje, faktą, kad buvo pas P. R. patvirtino ir pats R. B., teisme nurodęs, kad vyko pas ją kalbėtis apie žalos atlyginimą K. V. Beje, visa žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. V. buvo atlyginta R. B. (5 t., b.l. 19). Kaltinamasis R. B. šią aplinkybę aiškino nurodydamas, kad jautėsi nepatogiai prieš K. V., todėl nusprendė atlyginti žalą už Ž. Č., tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai. R. B. pripažino, kad pasakojo Ž. Č. apie buvusį konfliktą su K. V., tačiau neigė prašęs daryti kokį nors nusikaltimą bei tvirtino, kad Ž. Č. veikė savo nuožiūra, taip norėdamas atsidėkoti už suteiktą pagalbą. Nors pats žalos atlyginimo faktas pats savaime negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas, tačiau ši aplinkybė visų bylos duomenų visumoje paneigia R. B. paaiškinimus, kad jis nėra niekaip tiesiogiai susijęs su nusikaltimo organizavimu.
Pagal BK 24 straipsnio, numatančio bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, prasmę bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, kaip ir yra neginčytinai nustatyta ( BK 25 straipsnio 2 dalis), o tokios grupės (nebūtinai organizuotos ar nusikalstamo susivienijimo) įvykdytos nusikalstamos veikos bendrininkai yra: vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatoriumi yra: 1) asmuo, subūręs organizuotą grupę, jai vadovavęs ar koordinavęs jos narių veiklą, 2) asmuo, subūręs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ar koordinavęs jo narių veiklą, arba – 3) asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi, pagal baudžiamojo įstatymo pateiktą organizatoriaus apibrėžimą sugrupuoti jį apibūdinantys požymiai yra alternatyvūs, todėl, jei kaltininkas parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo, to pakanka, kad jo veika bendrininkaujant būtų kvalifikuojama kaip organizatoriaus, t. y. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį(kasacinė nutartis Nr. 2K-469/2008).
Teismas laiko nustatytu, kad R. B. nusikaltime veikė kaip organizatorius, t. y. kad jis, būdamas jo sumanytojas, turėdamas tikslą pakenkti K. V. dėl buvusio konflikto, nurodė nuo jo priklausomam Ž. Č. supilti sieros rūgštį į du automobilius. R. B. ne tik parengė planą, surado jo vykdytoją, bet ir parūpino nusikaltimo priemonę-sieros rūgštį. Tai visiškai atitinka organizatoriaus apibrėžimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje (t. y. nusikalstamos veikos parengimas ir vadovavimas jai), ir šią bendrininko rūšį apibūdinančių požymių kaltinamojo R. B. veikoje pakanka. Tai, kad plano pakenkti K. V. tikrasis sumanytojas yra R. B., teisme paliudijo R. V., kuris parodė, jog R. B. ne kartą yra prašęs pakenkti K. V. įpilant rūgšties į jo automobilius, įridenant tepalo statines į K. V. tvenkinius. Šis liudytojas patvirtino, kad jam buvo bandoma daryti poveikį dėl jo duodamų parodymų, t. y. kad jais nebūtų kenkiama R. B. Taigi darytina išvada, kad R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį.
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad labiausiai tikėtinas Ž. Č. motyvas parašyti prisipažinimą policijai, o vėliau sekę jo veiksmai renkant įrodymus apie R. B. dalyvavimą organizuojant nusikaltimą (Ž. Č. pateikta slapta filmuota medžiaga, kuria fiksuoti pokalbiai su R. B.) nulemtas ne kaltės jausmo, kaip teisme bandė pateikti Ž. Č., o kaip priemonė galimai turėti finansinės naudos. Apklausos teisme metu Ž. Č. pripažino, kad už surašytą prisipažinimą, kurio jis prisiėmė visą kaltę, jis gavo 200 Eur. Vėliau taip pat bandė prašyti pinigų iš R. B. (SMS žinutės, 3 t. b. l. 60-62, 4 t. b. l. 116). Apie gautus iš R. B. pinigus teisme paliudijo ir liudytojas R. S. Tačiau ši aplinkybė, kad Ž. Č. galimai turėjo tikslų, susijusių su finansine nauda, niekaip nepaneigia, kad R. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Tokiais duomenimis teismas laiko ne tik kaltinamojo Ž. Č. parodymus, iš dalies R. B. parodymus, tačiau ir liudytojų P. R., R. V., R. S., G. B. parodymus, kratos protokolą ir specialisto išvadą, kuri patvirtina faktą, kad R. B. patalpose buvo rasta sieros rūgštis ir kad automobilio sugadinimus nulėmė būtent sieros rūgštis kuro sistemoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad priežastis, kodėl Ž. Č. padarė nusikaltimą, buvo būtent finansinis priklausymas nuo R. B., kuris neneigė suteikęs Ž. Č. automobilį, kuriuo R. B. buvo vežiojamas, nupirkdavo maisto.
Teismas įvertinęs tiek tiesioginius, tiek netiesioginius kaltinamųjų R. B. ir Ž. Č. kaltės įrodymus sprendžia, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad R. B. suorganizavo turto sugadinimą, laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., parengė planą ir, naudodamas psichologinę prievartą, siekiant įbauginti Ž. Č., kad jis neteks darbo, nurodė Ž. Č. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių kurų bakus įpilti sieros rūgšties skysčio, o Ž. Č. pagal R. B. parengtą planą, laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką įpylė R. B. duotos sieros rūgšties skysčio, taip sugadino automobilių kuro sistemą.
Kaltinime nurodyta, kad nusikaltimu buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendra 4 946,30 eurų turtinė žala: sugadinta „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistema, 3 994,30 eurų vertės, „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sistema, 952 eurų vertės. Teismas šią kaltinimo dalį tikslina nurodant, kad sugadinta „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistema, 4609 eurų vertės, ir „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sistema, 1800 eurų vertės, viso sugadinta turto už 6409 eurų (3 t. b. l. 138, 4 t., b.l. 81-114). Toks kaltinimo tikslinimas kaltinamųjų padėties šiuo konkrečiu atveju nesunkina, nes tai nekeičia nusikaltimo kvalifikavimo, be to, turtinės žalos dydis nebuvo ginčo dalykas, ką rodo faktas, kad civilinis ieškinys R. B. visiškai patenkintas civiliniam ieškovui atlyginus turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau neteistas, nors kaltės nepripažino, tačiau visiškai atlygino žalą civiliniam ieškovui, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. B. suorganizavo ir įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas iš keršto siekiant padaryti žalos K. V. (civilinio ieškovo vadovui), pasinaudojant nuo jo finansiškai priklausomu asmeniu. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, padarytos žalos dydį, nustatytinas mažesnis nei baudos vidurkis, bet didesnis už minimumą.
Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kaltinamajam Ž. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas K. V. atsisakė ieškinio reikalavimų, nes ieškinys buvo visiškai atlygintas. Teismas priima atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukia.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (2 vnt.), pridėtos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje. Klaipėdos AVPK 2020-10-12 kvitu Nr. 039152 perduoti saugoti 4 vienetai stiklinių butelių su skysčiais ir 4 vienetai plastikinių butelių su skysčiais, popierinės dėžės, kuriuose laikomi skysčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 10 d. pažyma dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 235,47 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. Č. šiuo metu teistas už kitus nusikaltimus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą nėra, turi išlaikytinių, be to, turi sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms Ž. Č. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už Ž. Č. suteiktą garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (5000 Eur) baudą.
Ž. Č.
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme nuo 2021-10-27 9.30 val. iki 2021-10-28 16.25 val. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, ir paskirti galutinę 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudą, jos mokėjimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kaltinamajam Ž. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (2 vnt.), pridėtos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje. Klaipėdos AVPK 2020-10-12 kvitu Nr. 039152 perduoti saugoti 4 vienetai stiklinių butelių su skysčiais ir 4 vienetai plastikinių butelių su skysčiais, popierinės dėžės, kuriuose laikomi skysčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (b.l. 183-184, 185, 1 t.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė