Civiline byla Nr. e2-154-569/2021m.

                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00337-2019-3

          Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1; 3.2.6.5  

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 2 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, dalyvaujant

ieškovės atstovui advokato padėjėjui G. R.,

atsakovės atstovams P. R., I. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Trotas‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, trečiajam asmeniui Klemės rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo nuo prievolės įvykdymo ir skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB ,,Trotas‘‘ ieškiniu prašo: 1) pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“  pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo‘‘ Nr.(duomenys neskelbtini) neteisėtu ir atleisti ieškovę UAB „Trotas“ nuo tolesnio 2019-08-01 „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo; 2) priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 225 821,02 Eur skolą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės atstovas advokato padėjėjas G. R. nurodė, kad tarp Kelmės rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės 2018-12-18 sudaryta „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl rangos sutarties įvykdymo atsakovė kreipėsi į ieškovę. Subrangos santykių įforminimui atsakovė 2019 m. kovo mėnesį pateikė subrangovui subrangos sutarties projektą – 2019-03-22 „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei iš atsakovės gavus subrangos sutarties projektą, statybos darbai pradėti vykdyti. Per laikotarpį nuo 2019 m. kovo iki rugpjūčio mėnesio ieškovė atliko darbų už 329 448,39 Eur, atsakovė juos priėmė ir už juos sumokėjo.

3.       Susipažinusi su projektu, ieškovė atsakovei pateikė pastabas, jas išreikšdamas pačiame subrangos sutarties projekte, t. y. perbraukdama tam tikrus sutarties punktus, tokiu būdu reikalaujant, kad šie punktai iš galutinio sutarties varianto būtų išbraukti. Apie tai ieškovė atsakovę informavo ir elektroniniu paštu, pateikdama konkrečias pastabas dėl atskirų sąlygų. Ieškovė reikalavo, kad subrangos sutarties projekte numatytos nuostatos, jog darbo projektą rengia subrangovas, būtų panaikintos, kadangi tokią pareigą pagal žodinį susitarimus prisiėmė atsakovė. Atsakovei įvertinus ieškovės pastabas, ji pakankamai atsainiai, sutartyje palikdama daug prieštaravimų, parengė 2019-08-01 „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią šalys pasirašė.

4.       Pagal subrangos sutarties 5.2 p. ieškovė įsipareigojo vykdyti ir užbaigti statybos darbus pagal subrangos sutartį, vadovaudamasi statinio projekte numatyta darbų apimtimi per subrangos sutarties 6.1 p. numatytą terminą, laikydamasi LR galiojančių įstatymų, poįstatyminių aktų ir STR reikalavimų. Subrangos sutarties 5.1 p., o taip pat ir pačiame subrangos sutarties pavadinime reikalavimo ieškovei parengti darbo projektą nebeliko. Sudarius subrangos sutartį, sudarytas papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie subrangos sutarties, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal techninį projektą už 1 400 000,00 Eur su PVM. Tarp šalių 2019-08-05 sudarytas statybvietės priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį atsakovė perdavė ieškovei statybvietę, taip pat šalys numatė, kad preliminari darbų pabaigos data yra 2020-07-10.

5.       Pasirašius subrangos sutartį, papildomą susitarimą ir statybvietės priėmimo-perdavimo aktą, ieškovė statybos darbus vykdė toliau. Per 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovė atliko darbų už 87 390,66 Eur, kuriuos atsakovė taip pat  priėmė ir už juos sumokėjo. Iki 2019 m. lapkričio mėnesio ieškovė atliko darbų dar už 95 606,76 Eur, tačiau atsakovė jų nepriėmė ir už juos neatsiskaitė. Be to, lygiagrečiai šiems darbams, ieškovė taip pat atliko darbus bendrai 130 214,26 Eur sumai, kurių atsakovė taip pat nepriėmė ir jų neapmokėjo.

6.       Atsakovė 2019-11-15 pateikė ieškovei pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pranešė, kad subrangos sutartį nutraukia dėl esminio jos pažeidimo. CK 6.217 str. 1 d. pagrindu atsakovė subrangos sutartį nutraukė dėl to, kad (1) ieškovė darbus atliko be darbo projekto, nors darbo projekto parengimas (pagal atsakovę) yra imperatyvi ieškovės pareiga pagal subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 p.; (2) ieškovė itin ženkliai vėluoja atlikti statybos darbus; (3) ieškovė nesutinka atlikti darbus už subrangos sutartyje nurodytą fiksuotą ir nekeičiamą kainą; (4) ieškovė de facto visiškai neatlieka statybos darbų ir savavališkai apleido statybvietę.

7.       Šiuo pranešimu atsakovė taip pat informavo ieškovę, kad 2019-11-21 kreipsis į AB „Šiaulių bankas“ dėl 115 700,00 Eur išmokos pagal 2019-08-28 sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu ieškovė nesumokės atsakovei 80 000,00 Eur ir nepateiks jai su subrangos sutartimi susijusios dokumentacijos. 

8.       Atsakovė subrangos sutartį nutraukė remdamasi CK 6.217 str. 1 d., t. y. dėl jos esminio pažeidimo. CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 str. 2 d. nustatyta, kad sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Esminio sutarties pažeidimo buvimas yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai.

9.       Ieškovė laiko, kad atsakovė neteisėtai nutraukė subrangos sutartį. Visų pirma, darbo projekto parengimas nebuvo ieškovės pareiga. Subrangos sutartyje ir subrangos sutarties projekte sąlyga dėl darbo projekto parengimo atsirado tik dėl to, kad visa subrangos sutartys yra nukopijuota nuo rangos sutarties. Sugretinus rangos sutartį su subrangos sutartimi, akivaizdu, kad jos identiškos, skiriasi tik sutarčių šalys. Tai, kad ieškovė neturėjo pareigos rengti darbo projekto, matyti iš  subrangos sutarties projekto 5.1 p. - „subrangovas nerengia darbo projekto“. Be to, subrangos sutarties ir subrangos sutarties projekto pavadinimai taip pat atspindi, kad darbo projekto parengimas nebuvo subrangovo pareiga, kadangi po susipažinimo su subrangos sutarties projektu ir atsakovei nusiuntus pastabas dėl jo, subrangos sutarties pavadinime nebeliko nuorodos į tai, kad ši sutartis yra ir darbo projekto parengimo sutartis.

10.       Kad ieškovė neturėjo pareigos rengti darbo projektą, rodo aplinkybė, jog UAB „Statybos projektų valdymo grupė“ (duomenys neskelbtini) A. M. 2019-07-30 el. laišku kvietė daugybę su aptariamais statybos darbais susijusių asmenų į 2019-08-01 susitikimą, kuriame turėjo būti aptarti ir atsakovės pateikto darbo projekto sprendinių turinio ir apimties esminiai klausimai. Darbo projekto atskiros dalys tiesiogiai iš atsakovės ieškovei irgi buvo siunčiamos el. laiškais – 2019-11-04 ieškovei atsiųsta darbo projekto dalis „Sklypo planas. Statinio architektūros“, laiptų brėžiniai. Darbo projektas buvo rengiamas būtent atsakovės, o ne ieškovės užsakymu, buvo rengiamas dalimis.  Darbo projektą ruošė UAB „Enero“, tačiau šią įmonę ir ieškovę nesieja jokie sutartiniai santykiai. Subrangos sutarties sąlygos taip pat prieštarauja viena kitai, kadangi pagal subrangos sutarties 5.1 p. subrangovas darbo projekto nerengia, tačiau pagal subrangos sutarties 2.1.2 p. numatytą nuostatą subrangovas darbo projektą rengia pagal subrangos sąlygas.

11.       Jeigu teismas prieitų prie išvados, kad darbo projektą turėjo rengti ieškovė, pažymėtina, kad darbo projekto parengimui nebuvo sudarytos visos sąlygos, o dėl to pretenzijas užsakovui reiškė pati atsakovė, informuodama apie esmines techninio projekto klaidas. Užsakovas informuotas, kad (1) privažiavimo takas 3,5m pločio iš Skogalio gatvės iki esamų gyventojų, yra suprojektuotas ant užpelkėjusio tvenkinio; (2) 2,5 m pločio pažintinis takas taip pat suprojektuotas ant užpelkėjusio tvenkinio; (3) įrengiant pažintinį taką, reikia iškasti durpių sluoksnį po takais ir užpilti kietu gruntu, kas nėra numatyta techniniame projekte (Priedas Nr. 15). Šiuo raštu pati atsakovė laikėsi pozicijos, kad, nesant šių problemų sprendimo, darbo projektas reikštų imperatyvių statybos teisę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Faktiškai darbo projektas išvis negalėjo būti paruoštas nei vienos iš ginčo šalių dėl sąlygų tam nebuvimo – techninio projekto ydingumo.

12.       Net jei pripažinti, kad tarp ginčo šalių iš tiesų buvo susitarta statybos darbus pagal subrangos sutartį atlikti remiantis ne techniniu projektu, o darbo projektu, statybos darbų atlikimas nesant parengto darbo projekto negali būti laikomas esminiu subrangos sutarties pažeidimu dėl paties atsakovės veiksmų.

13.       Pagal kasacinio teismo praktiką, svarbiausias esminio pažeidimo kriterijus įtvirtintas CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).

14.       Pagal rangos sutarties 6.2 p. ir 2018-09-27 techninės specifikacijos 4.4 p. darbo projektas turėjo būti parengtas per 2 mėnesius nuo statybos objekto perdavimo atsakovei dienos. Ieškovei                  statybvietė perduota 2019-08-05, taigi darbo projektas vėliausiai turėjo būti parengtas 2019-10-05. Iki tos datos darbo projektas parengtas nebuvo, tačiau iki tol atsakovė buvo priėmusi ieškovės 2019 m. kovo-rugpjūčio mėn. ir 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktus statybos darbus už bendrą 416 839,05 Eur sumą. Jeigu atsakovė išties būtų laikiusi, jog ieškovė pažeidžia pareigą atlikti statybos darbus pagal darbo projektą, išvis nebūtų priėmęs jokių darbų ir jų apmokėjusi. Tačiau darbai už trečdalį subrangos sutarties kainos priimti. Ieškovės atlikti statybos darbai yra priimti ir užsakovo, darbų apimtį ir kokybę vertinant techninės priežiūros specialistams. Vadinasi, šiuo atveju statybos darbų atlikimas nesant darbų projekto nebuvo esminis subrangos sutarties pažeidimas. Atsakovas tokį pažeidimą, jei tai apskritai yra pažeidimas, toleravo ilgai, statybos darbus priėmė, o tai reiškia, kad gavo iš ieškovės tai, ko tikėjosi.

15.       Ieškovė subrangos sutarties pagrindu jai pavestus atlikti darbus vykdė nepažeisdama darbų atlikimo terminų. Pati subrangos sutartis apskritai nenustatė jokio konkretaus termino, per kurį subrangovas turėjo atlikti darbus, subrangos sutartyje numatyta, kad darbų atlikimo terminas įtvirtintas subrangos sutarties 6.1 punkte (į šį punktą nuoroda pateikta subrangos sutarties 5.2, 5.25, 6.10 punktuose). Tačiau pats subrangos sutarties 6.1 punktas yra blanketinė sąlyga, nukreipianti į kitą dokumentą, kadangi subrangos sutarties 6.1 p. nustatyta, kad „darbų atlikimo terminas – pagal Kelmės raj. savivaldybės administracijos pakoreguotą darbų atlikimo grafiką (grafikas pridedamas prie subrangos sutarties). Subrangovas iki darbų atlikimo termino pabaigos privalo atlikti visus darbus, įskaitant baigiamuosius bandymus.“. Nors subrangos sutarties 6.1 p. nustatyta, kad šis grafikas pridedamas prie subrangos sutarties, faktiškai toks grafikas ieškovei nėra perduotas.

16.       Net pranešime dėl sutarties nutraukimo pati atsakovė nenurodė, kaip konkrečiai ieškovė pažeidė subrangos sutarties terminą, šiame rašte neįvardinta, iki kada turėjo būti atliekami darbai, kokius ieškovė yra atlikuis, kokius – „itin“ vėluoja atlikti. Vienintelis ieškovės turimas dokumentas, kuriame bent kiek tiksliau aptariami statybos darbų atlikimo terminai, tai 2019-08-05 statybvietės perdavimo-priėmimo aktas, kuriame numatyta, kad statybos darbų pabaiga – 2020-07-10, tačiau ji tik planuojama. Pagal techninio prižiūrėtojo R. P. parodymus 2020-10-06 teismo posėdyje darbai objekte (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigti apytiksliai 2020 m. rugsėjo mėnesį. Be to, pagal subrangos sutarties 12.4.3 p., jei subrangovas nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba atskirai nurodytą grafiką ir rangovo sudaryta komisija nustato, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma, rangovas prieš 30 dienų apie tai pranešęs subrangovui, turi teisę nutraukti sutartį ir pašalinti subrangovą iš statybvietės dėl tokio esminio sutarties pažeidimo. Šiuo atveju byloje nėra visiškai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų sudariusi komisiją, kuri būtų nustačiusi, jog ieškovė iki subrangos sutarties termino nesugebės įvykdyti sutarties.

17.       2019 m. kovo-rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktu ieškovė subrangos sutarties pagrindu atliko darbų už 392 448,39 Eur su PVM, kurie atsakovės buvo priimti ir apmokėti. 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktu ieškovė atliko darbų už 87 390,66 Eur su PVM, kurie atsakovės buvo priimti ir apmokėti. Iš viso iki 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigos ieškovė atliko statybos darbų, kurių vertė pagal subrangos sutartį yra 479 839,05 Eur su PVM, kurie atsakovės yra priimti bei apmokėti. Subrangos sutarties 9.1 p. numatyta, kad subrangos sutarties kaina yra 1 400 000,00 Eur su PVM.  2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė jau buvo įvykdžiusi trečdalį subrangos sutarties. Pagal 2019 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą ieškovė atliko darbų dar už 95 606,76 Eur su PVM, tačiau jų atsakovė nepriėmė. Be to, ieškovė atliko papildomus statybos darbus, kurie atsakovės nepriimti, tačiau jų apimtis pinigine išraiška sudaro dar 130 214,26 Eur. Dirbant tokiu tempu, ieškovė subrangos sutartį būtų įvykdžiusi kur kas greičiau, nei per planuojamą terminą (iki 2020-07-10).

18.       CK 6.64 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Jei teismas laikytų, kad ieškovė pažeidė sutarties įvykdymo terminus, pažymėtina, jog atsakovė nepateikė ieškovei darbo projekto, kurį turėjo ruošti atsakovė. Šios pareigos pažeidimas turėjo tiesioginę įtaką darbų atlikimo terminams, kadangi ieškovei statybos darbus teko atlikti pagal techninį projektą, o darbų atlikimas ne pagal darbo projektą, o techninį projektą yra sudėtingesnis, nes darbo projekte yra pateikiami detalesni duomenys darbų atlikimui reikšmingais klausimais. Nesant darbo projekto, ieškovei reikėjo derinti statybos darbus, kiekius, medžiagas bei kitus sprendinius su statybos priežiūrą vykdančiais subjektais, kas atėmė tam tikrą laiko dalį.   

19.       Statybos darbus pagal subrangos sutartį stabdė ir techninio projekto klaidos, apie kurias kalbėjo pati atsakovė, informuodama užsakovą. Atsakovės nurodyti techninio projekto netikslumai atspindi, kad jį reikėjo taisyti iš esmės, ieškoti naujų techninių sprendinių, kas neabejotinai reikalavo laiko. Techninio projekto netikslumą ir klaidas paliudijo byloje liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) R. P. ir A. M., taip pat Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) V. S. ir D. S..

20.       Be to, pranešimas dėl sutarties nutraukimo pasirašytas ne atsakovės valdymo organo (vadovo), o įgalioto darbuotojo. Pats įgaliojimas kartu su pranešimu dėl sutarties nutraukimo ieškovei nebuvo pateiktas, todėl jo pareikalauta atskirai. Atsakovė įgaliojimą pateikė, tačiau pridedamo įgaliojimo pagrindu atsakovės darbuotojas neturėjo pagrindo nutraukti subrangos sutartį.

21.       Be to, pranešimu dėl sutarties nutraukimo nenurodytas joks subrangos sutarties nutraukimo terminas, atsakovė nesuteikė ieškovei jokio termino bent pabandyti ištaisyti subrangos sutarties netinkamą vykdymą (ieškovė net neturėjo termino įvertinti, ar subrangos sutartį ji išties netinkamai vykdė, nes atsakovė nenurodė, nuo kada ji sutartį laikys negaliojančia). Pažymėtina, kad nukentėjusioji šalis, siekdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, turi šią teisę įgyvendinti CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Tokiu būdu atsakovė pažeidė CK 6.218 str. 1 d.

22.       Atsižvelgiant į išdėstytą, pranešimas dėl sutarties nutraukimo turi būti pripažintas neteisėtu ne tik dėl esminio sutarties pažeidimo nebuvimo, bet ir dėl to, kad šį pranešimą pateikęs atsakovės darbuotojas neturėjo įgaliojimo nutraukti subrangos sutarties, o taip pat dėl to, kad subrangos sutartis nutraukta pažeidžiant subrangos sutarties 12.4.3 p. numatytą reikalavimą gauti atsakovės sudarytos komisijos išvadą, kad darbų pagal subrangos sutartį ieškovė neįvykdys nepažeisdama numatytų darbų atlikimo terminų, taip pat dėl CK 6.218 str. 1 d. numatyto reikalavimo pažeidimo.

23.       Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties vykdymo, atsakovė nemato galimybės ją vykdyti statybos darbus atliekant ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties vykdymas yra paremtas rangovo ir užsakovo bendradarbiavimu (CK 6.691 str. 1 d.), teismo prašoma, pripažinus subrangos sutarties nutraukimą neteisėtu, pripažinti, kad ieškovė yra atleidžiama nuo tolesnio subrangos sutarties vykdymo.

24.       Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 225 821,02 Eur skolą. Faktinis šio reikalavimo pagrindas yra subrangos sutarties pagrindu ieškovės atlikti statybos darbai. Konkretūs ieškovės atlikti statybos darbai, už kurių atlikimą iš atsakovės prašoma priteisti 225 821,02 Eur skolą, nurodyti atliktų darbų aktuose (aktų rinkiniuose). Vienas iš jų – dėl 95 606,76 Eur su PVM vertės darbų – atsakovei pateiktas 2019-11-28 el. paštu ir 2019-12-02 registruotu paštu. Kitas atliktų darbų aktų rinkinys – dėl 130 214,26 Eur su PVM vertės darbų – atsakovei pateiktas 2019-12-03 .

25.       CK 6.671 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų pripažinta, jog atsakovas turėjo svarbią priežastį nutraukti šalių sutartį, jam vis tiek liktų pareiga sumokėti už tinkamai atliktus rangovo darbus (CK 6.671 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Faktiškai visus darbus, dėl kurių prašoma priteisti skolą, atsakovė iš ieškovės yra priėmusi, kadangi juos pati yra perdavusi užsakovui, o šis – priėmęs iš atsakovės.

26.       CK 6.658 str. 4 d. nustatyta, kad jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. LAT yra konstatavęs, kad pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013). Net ir nutraukus rangos sutartį (nesvarbu teisėtai ar ne), su rangovu už faktiškai atliktus darbus užsakovas atsiskaityti privalo, tokia nuostata įtvirtinta net subrangos sutartyje.

27.       Sutarties 12.5.2 p. nustatyta, kad, nutraukus sutartį dėl subrangovo kaltės ar šalių susitarimu, rangovas turi nustatyti likusias subrangovui mokėtinas sumas už tinkamai atliktus, bet neapmokėtus darbus. Tačiau rangovas subrangovo sąskaita gali padengti bet kuriuos nuostolius ir papildomas išlaidas, susijusias su defektų ištaisymu, delspinigius ir baudą dėl vėlavimo (jeigu yra) ir kitas rangovo išlaidas, praradimus ir nuostolius, visą likusią subrangovui mokėtiną sumą privalo išmokėti subrangovui. Sutarties 12.6.1 p. nustatyta, kad rangovas bet kada, nepriklausomai nuo subrangovo veiksmų, turi teisę nutraukti sutartį ne vėliau kaip prieš 30 dienų apie tai raštu pranešdamas subrangovui. Tokiu atveju subrangovui turi būti sumokėta už bet kurį tinkamai atliktą darbą pagal sutartyje nustatytas kainas.

28.       Pagal CK 6.694 str. 4 d., jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šios bylos atveju atliktų darbų aktai, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovės, yra pasirašyti ieškovės ir atsakovei pateikti. Atsakovė nekelia reikalavimo pripažinti šių aktų negaliojančiais, todėl jie sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir abejų šalių pasirašyti. Vien tai sudaro pagrindą iš atsakovės priteisti 225 821,02 Eur skolą.

29.       Ieškovės atsakovei atsiųsti atliktų darbų aktai yra identiški (net cento tikslumu sutampa) atsakovės ir užsakovo sudarytiems atliktų darbų aktams (ieškinio priedas Nr. 9 ir dubliko priedas Nr. 5). Jeigu ieškovė nebūtų atlikusi šiuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų, visiškai neaišku ir nelogiška, kad ieškovė galėjo pateikti atsakovei net cento tikslumu tokius pat atliktų darbų aktus, kokius atsakovė pateikė užsakovui. Toks sutapimas yra dėl to, kad atsakovė užsakovui perdavė, o užsakovas iš atsakovės priėmė ieškovės atliktus darbus. Ieškovės aktai sutampa ne tik su atsakovės aktais užsakovui, bet ir su statybos darbų žurnalu. 2021-03-10 teismo posėdžio metu A. B., atsakovės statybos/darbų vadovas, paliudijo, kad iki 2019 m. gruodžio mėnesio objekte (duomenys neskelbtini) nedirbo, pradėjo dirbti tik nuo 2019-12 mėnesio. Iki to laiko (iki 2019-12 mėn.) statybos darbų žurnale A. B. tvirtino ieškovės atliktus darbus. Taigi statybos darbų žurnale atlikti darbai iki 2019 m. gruodžio mėnesio yra ieškovės atlikti darbai.

30.       Analizuojant statybos darbų žurnalą iki 2019 m. gruodžio mėnesio matyti, kad statybos darbų žurnale tiek A. B., tiek techninis prižiūrėtojas R. P. kaip atliktus darbus patvirtino tokius darbus: pasluoksnio įrengimas iš smėlio-žvyro mišinio 12 cm storio (33 l.); grunto kasimas ir išvežimas (33 l.); iškasto grunto transportavimas pakraunant (33 l.); grunto tankinimas (34 l.); šlaitų planiravimas (34 l.); smėlio-žvyro mišinio pasluoksnio įrengimas 15 cm storio (34 l.); tvenkinio kasimas (34 l.); iškasto grunto perstūmimas buldozeriu (34 l.); iškasto grunto transportavimas pakraunant (34 l.). Šie darbai kaip atlikti į statybos darbų žurnalą įrašyti 2019 m. spalio-lapkričio mėnesį, kas patvirtina, kad jie atlikti 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesį (kaip numatyta ieškovės aktuose), kadangi į statybos darbų žurnalą darbai įrašomi, kaip jau žinoma iš liudytojų parodymų, kai jie užsakovo yra priimti, kadangi kaip byloje teigė liudytojai, statybos darbų žurnalas pildomas neatliekant jokių braukymų/korekcijų ir pan. Taigi, sugretinus statybos darbų žurnalą su ieškovės atliktų darbų aktu už 2019 m. rugsėjo-spalio mėn. (ieškinio priedas Nr. 9), matyti, kad šiame akte yra tie patys darbai, kurie paminėti aukščiau, t. y. ir smėlio-žvyro sluoksnio įrengimas, ir grunto kasimas buldozeriu, ir grunto kasimas ir išvežimas (transportavimas), ir grunto tankinimas, ir šlaitų planiravimas, ir grunto perstūmimas, ir kt.

31.       Toks sutapimas atspindi, kad būtent ieškovės atlikti darbai buvo atskaitos taškas pačiai atsakovei ruošti atliktų darbų aktus, teiktinus užsakovui. Būtent tokią atliktų darbų aktų ruošimo tvarką patvirtino ir A. B. 2021-03-10 teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad subrangovas pateikia atliktų darbų aktus rangovui, šis (per atsakingą darbuotoją A. B.) aktus patikrina ir perdaro kaip rangovo aktus užsakovui ir pateikia juos užsakovui. Taigi pirmiausia ieškinio priede Nr. 9 esantys aktai, kaip atspindintys ieškovės atliktus darbus (duomenys neskelbtini) objekte, yra vertinami tokiais dėl to, kad jie sutampa tiek su atsakovės aktais užsakovui, tiek su statybos darbų žurnalu, ieškovei faktiškai neatlikus šių darbų, toks sutapimas neįmanomas.

32.       Liudytojais apklausti asmenys taip pat davė parodymus, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) miestelyje darbus atliko 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesį. Tokiu parodymus davė ne tik ieškovės darbuotojai Ž. J., V. S., V. K., bet ir statybos projekto techninis prižiūrėtojas R. P.. Jis 2020-10-06 teismo posėdžio metu paliudijo, kad jau nuo 2019 m. vasaros vidurio jam (R. P.) buvo žinoma apie tai, kad ieškovė atlieka darbus (duomenys neskelbtini) miestelyje, kad 2019 m. spalį su ieškovės vadovu buvo kalbama apie atliktų darbų priėmimą.

33.       Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2020-02-27 lydraščiu „Dėl įrodymų“ Nr. (duomenys neskelbtini) į bylą pateikti Kelmės rajono savivaldybės administracijos ir kitų su (duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymo projektu susijusių asmenų pasitarimo protokolai. Tarp jų – 2019-10-31 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (lydraščio priedo „Protokolai trotas“ 7-10 lapai), kuriuo užfiksuota, kad šiuo protokolu protokoluotame pasitarime dalyvauja J. V. kaip rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Be to, antru protokolo klausimu kalbėta apie tai, ar rangovas darbams samdo subrangovą. Pasitarime dalyvavusi R. T. paprašė rangovo patvirtinti ar paneigti raštu, ar objekte dirba subrangovas. Iš šio protokolo turinio matyti, kad atsakovė nėra paneigusi, kad darbams atlikti yra pasitelktas subrangovas. Ieškovės vadovo (tuomet – J. V.) dalyvavimas pasitarimuose kaip atsakovės atstovo rodo, kad tuomet ieškovė šiame projekte dar dalyvavo ir darbus atliko, kadangi kitu atveju ieškovės vadovo dalyvavimas šiuose pasitarimuose būtų visiškai netikslingas. 2020-10-06 teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos rengiamuose pasitarimuose ieškovės vadovas dalyvaudavo kaip „vykdantis darbus“ asmuo.

34.       Projekto „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ techninę priežiūrą atliekančios įmonės UAB „Statybos projektų valdymo grupė“ vadovas A. M. 2020-10-06 teismo posėdžio metu paliudijo, kad UAB „Trotas“ aptariamame objekte dalyvaudavo, kad dirbo jame – girdėjo, o kreipusis į Kelmės rajono savivaldybės administraciją su paklausimu, koks šiame projekte statusas šio subjekto (UAB „Trotas“), Kelmės rajono savivaldybės administracija atsakė, kad tai rangovo atstovas.

35.       Net ir pranešimu dėl sutarties nutraukimo atsakovė nurodo, kad mažiausiai nuo 2019-11-04 d. subrangovas UAB „Trotas“ de facto neatlieka jokių darbų ir nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų“, t. y. pati atsakovė neturi jokių objektyvių įrodymų, kad 2019 m. spalio mėnesį ieškovė būtų nevykdžiusi darbų objekte „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“. Pranešime dėl sutarties nutraukimo reiškiamos pretenzijos tik dėl to, kad darbai nevykdomi mažiausiai nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Šiame atsakovės rašte ieškovės darbų neatlikimas 2019 m. lapkričio mėnesį grindžiamas vos dviem patikrinimais objekte (2019-11-04 ir 2019-11-11 patikrinimais). Pats pranešimas dėl sutarties nutraukimo parengtas ir įteiktas ieškovei tik 2019 m. lapkričio mėnesio viduryje. Jeigu ieškovė nebūtų atlikusi jokių darbų jau nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, tai pranešimas dėl sutarties nutraukimo būtų parengtas ir pateiktas ieškovei kur kas anksčiau, nei 2019 m. lapkričio mėnesio vidurys.

36.       Atsakovo darbuotojas (statybos/darbų vadovas) A. B., atsakovės vardu tvirtinęs ieškovės atsakovei pateikiamus atliktų darbų aktus ir pasirašęs statybos darbų žurnalą, 2021-03-10 teismo posėdžio metu nurodė, kad darbus objekte (duomenys neskelbtini) mieste kaip rangovo atstovas pradėjo nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, t. y. po to kai UAB „Trotas“ jame nebedirbo, vadinasi, iki tol dirbo ieškovė. Liudytojas patvirtino ir tai, kad iki 2019 m. gruodžio mėnesio pasirašydavo statybos darbų žurnale už ieškovės atliktus darbus, nes ieškovė neturėjo darbuotojo (dėl kvalifikacijos trūkumo), galinčio tvirtintų atliktus darbus.

37.       Aktus pasirašęs UAB „Trotas“ darbų vadovas J. Š. buvo pasirašęs ir anksčiau atsakovei teiktus atliktų darbų aktus, kurie ne tik yra atsakovės priimti, bet ir apmokėti. Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). Atsakovė sutarties vykdymu sukūrė situaciją ir praktiką, kad atliktų darbų aktus pasirašymas iš ieškovės pusės J. Š. vardu yra tinkamas subrangos sutarties vykdymas. Ieškovei buvo sukurtas lūkestis, kad šis asmuo yra tinkamas subjektas pasirašyti atliktų darbų aktus.

38.       Nutraukus subrangos sutartį, nei subrangos sutarties 12.5.2 p., nei 12.6.1 p. nėra numatyta, kad atliktų darbų aktus ieškovė apskritai turėtų pateikti atsakovei, būtent pati atsakovė turi nustatyti, kurie ieškovės atlikti darbai yra neapmokėti ir atsiskaityti už juos. Nei viena iš šių sutartinių nuostatų neįpareigoja ieškovės pateikti atsakovei atliktų darbų aktus, remiantis sutarties 9.3 p. nuostatomis, kadangi ši sutartinė nuostata reguliuoja atliktų darbų priėmimą-perdavimą galiojant sutarčiai. CK 6.221 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl subrangos sutarties nutraukimo atveju atliktų darbų priėmimas-perdavimas nebeturėjo vykti subrangos sutarties 9.3 p. nustatyta tvarka. Dėl to atsisakyti apmokėti atliktų darbų aktus dėl subrangos sutarties 9.3 p. nesilaikymo nėra pagrindo, nes ir atsakovės apmokėti atliktų darbų aktai irgi nebuvo pateikiami atsakovei laikantis subrangos sutarties 9.3 p. reikalavimų.

39.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas išvadai, kad atliktų darbų aktuose (ieškinio priedas Nr. 9) nurodyti darbai faktiškai yra atlikti, nes jie iš atsakovės priimti užsakovo. Juos faktiškai atliko ieškovė, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 95 606,76 Eur aptariamų atliktų darbų aktų (ieškinio priedas Nr. 9) pagrindu.

40.       Skolos priteisimo ieškovė iš atsakovės prašo taip pat ir dėl darbų, kurių atlikimas įformintas atliktų darbų aktais, pateiktais teismui ieškinio priedu Nr. 10. Tai, kad šie darbai objekte „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ yra faktiškai atlikti ir atlikti būtent ieškovės, įrodo, jog didelė dalis šių darbų iš atsakovės priimta paties užsakovo. Dėl kitos dalies darbų (atliktų darbų aktų), pažymėtina, kad nors ieškovė ir neturi atitinkamo turinio atliktų darbų aktų, pasirašytų tarp atsakovės ir užsakovo, faktiškai pozicija dėl tokių darbų atlikimo reikalingumo ir (ar) vėlesnio jų priėmimo iš paties užsakovo pusės atsispindi iš byloje esančios medžiagos.

41.       Ieškinio priedo Nr. 10 1 lape esantis atliktų darbų aktas visiškai sutampa su tarp atsakovės ir užsakovo pasirašytu atliktų darbų aktu; ieškinio priedo Nr. 10 4 lape esantis atliktų darbų aktas iš dalies sutampa su tarp atsakovės ir užsakovo pasirašytu atliktų darbų aktu ; ieškinio priedo Nr. 10 5 lape esantis atliktų darbų aktas visiškai sutampa su tarp atsakovės ir užsakovo  pasirašytu atliktų darbų aktu; ieškinio priedo Nr. 10 6 lape esančių darbų atlikimas iš ieškovės pusės ir jų priimtinumas bei poreikis juos atlikti matomas iš šalių susirašinėjimo el. paštu. Tai taip pat patvirtino ir objekto techninis prižiūrėtojas R. P., 2020-10-06 teismo posėdžio metu paliudydamas, kad galiausiai vaikų žaidimų aikštelė su gumine danga, t. y. padarius techninio projekto pakeitimus, buvo priimta. Šių darbų priėmimas iš užsakovo pusės atsispindi Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo mėn. rašto „raštas teismui 2020-09.docx“ priede „aktai 2020-08.pdf“ . Šių darbų atlikimui ieškovė realiai įsigijo guminę dangą, tai atitinka PVM S/F. Ieškinio priedo Nr. 10 7 lape esantis atliktų darbų aktas sutampa su tarp atsakovės ir užsakovo pasirašytu atliktų darbų aktu (atsakovės akte šių darbų kaina (kiekis) didesnė), šių darbų atlikimas papildomai įrodinėjamas ir kitais rašytiniais įrodymais - ieškovės 2020-10-02 prašymo dėl įrodymų prijungimo priedu Nr. 4, kuriame atsispindi, kad ieškovė, tikslu atlikti šiuos grunto kasimo darbus, samdė spec. techniką ne tik iš atsakovės, bet ir trečiųjų asmenų (UAB „Danra“). Ieškinio priedo Nr. 10 8 lape esantis atliktų darbų aktas iš dalies (756,32 Eur be PVM apimtyje) sutampa su tarp atsakovės ir užsakovo pasirašytu atliktų darbų aktu; ieškinio priedo Nr. 10 14 lape esantis atliktų darbų aktas sutampa su tarp atsakovės ir užsakovo pasirašytu atliktų darbų aktu (atsakovės akte šių darbų kaina (kiekis) didesnė). Jeigu ieškovė nebūtų atlikusi šiuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų, neaišku ir nelogiška, kad ieškovė galėjo pateikti atsakovei net cento tikslumu tokius pat atliktų darbų aktus, kokius atsakovė pateikė užsakovui. Nors ne visi šiame punkte paminėti atliktų darbų aktai identiški atsakovės ir užsakovo pasirašytiems atliktų darbų aktams, šių aktų perdavimas atsakovei irgi patvirtina, kad tokius darbus ieškovė atliko, kadangi priešingu atveju ieškovė nežinotų, kokius darbus perduoti priėmimui.

42.       Darbų atlikimą būtent iš ieškovės pusės patvirtina ir jai išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už įrangos/medžiagų/technikos/darbų įsigijimą. Akivaizdu, kad tokių dalykų įsigijimas nėra savitikslis, išlaidos buvo nukreiptos subrangos sutarties įvykdymui. Ieškinio priedo Nr. 10 3 lape esančių darbų poreikis ir reikalingumas juos atlikti atsispindi iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2019-10-10 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „Projekto vykdymo priežiūros vadovė I. S. dėl rangovo pastabos, kad sudėtingėja II tvenkinio teritorijos kasimo darbai, pasiūlė samdyti atestuotus hidrogeologus“, o vėliau šiuo protokolu nutarta „Dėl II tvenkinio kasimo darbų Rangovas atlieka hidrogeologinius tyrimus ir pateikia užsakovui atestuotų hidrogeologų išvadas.“. Faktiškai šie darbai atlikti, už jų atlikimą ieškovė patyrė išlaidų. Ieškinio priedo Nr. 10 10 lape esančių darbų poreikis ir reikalingumas juos atlikti atsispindi iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2019-06-10 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „Dėl medžių pjovimo. Sutvarkytoje teritorijoje pakilus žemės lygiui, esami medžiai užsipils gruntu. Medžius reikia šalinti, tuo neabejoja ir (duomenys neskelbtini) regiono parko atstovė, D. P..“. Faktinis jų atlikimas atsispindi statybos darbų žurnalo 24 lape, 2019-06-21 dienos eilutėje. Ieškinio priedo Nr. 10 11 lape esančių darbų poreikis ir reikalingumas juos atlikti atsispindi iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2019-07-25 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad pats rangovas (atsakovė) teigia, jog „vykdant žemės kasimo darbus didžiojoje teritorijos dalyje yra atlikti geodeziniai-topografiniai matavimai ir nustatyta, kad esamas gruntas yra durpė, kuris yra nestabilus ir ant tokio grunto įrengti šaligatvio trinkelių dangą taip kaip techniniame projekte numatyta konstrukcijos detale nėra galima. Tako pagrindus reikia papildomai tvirti molio gruntu, jį sutankinant.“. Šių darbų poreikis atsispindi ir iš liudytojų parodymų. Tai 2021-03-10 teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės darbuotojas V. V., nurodydamas, kad šiame objekte reikėjo stiprinti sankasą trinkelių klojimui. Tai taip pat 2020-10-06 teismo posėdžio metu patvirtino techninis prižiūrėtojas R. P., nurodydamas, kad, visų pirma, trinkelių įrengimas ant pagrindo (grunto) iš durpės nėra galimas, antra, toks gruntas buvo būtent objekte (duomenys neskelbtini), trečia – „visų sutarimu“ toks gruntas (durpė) išvežtas, buvo atvežamas molis ir jis tankinamas, taip sudarant tvirtesnį pagrindą trinkelių dangai ir visa tai buvo atlikta kaip numatyta projekto techninėse specifikacijose, šis pagrindas netgi buvo išbandytas atliekant dinaminius ir statinius bandymus . Be to, šis liudytojas patvirtino, kad būtent toks trinkelių pagrindo įrengimo būdas galiausiai atsirado projekte, ir toks sprendimas buvo priimtas užsakovo. Techninio projekto keitimą darbų atlikimo metu patvirtino ir liudytojas V. S. 2020-10-06 teismo posėdžio metu . Faktinis šių darbų atlikimas, juos atliekant būtent ieškovei, atsispindi iš, be kita ko, ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. paties atsakovės PVM S/F ir užsakymo lapų dėl transporto durpei/moliui vežti. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad šie darbai objekte (duomenys neskelbtini) būtų buvę nereikalingi, kad ji būtų molio pagrindą išardžiusi ir jį išvežusi, o atgal atvežusi durpę. Byloje kaip tik yra priešingi įrodymai – pati atsakovė nuomoja/teikia molio atvežimo ir durpės išvežimo/kasimo paslaugas/techniką ieškovei. Vien už šias paslaugas atsakovė išrašė ieškovei PVM S/F už 10 726,2 Eur, jų apmokėjimo neatsisakė (dėl didelio darbų kiekio nuosavos technikos ieškovei neužteko, samdyta papildomai). Vadinasi, šis darbas objekte (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas.

43.       Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovė neturi objektyvios galimybės sugretinti savo atliktų darbų akto dėl šių darbų su atitinkamu tarp atsakovės ir užsakovo pasirašytu aktu, kadangi nei vienas iš jų neatspindi tokių darbų priėmimo-perdavimo. Manytina, kad tokius darbus (darbus, nurodytus ieškinio priedo Nr. 10 11 lape, t. y. trinkelių pagrindo iš durpės iškasimas ir išvežimas bei molio atvežimas ir sutankinimas) užsakovas iš atsakovės priėmė vėliau, nei 2019 m. liepos mėnuo, kadangi 2019-07-25 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame atsakovė kalba apie trinkelių pagrindo tvirtinimą) iš užsakovo pusės nurodoma, kad projekte nenumatyti darbai pirmiausia turi būti įforminami projekte, o tik po to faktiškai atliekami. Tačiau 2020-10-06 teismo posėdžio metu pačio užsakovo samdytas techninis prižiūrėtojas R. P., kuris būtent ir pasirašinėjo atsakovės atliktų darbų aktus už užsakovą, nurodė, kad tokie trinkelių pagrindo darbai buvo ne tik numatyti techniniame projekte, bet ir priimti. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2020-07-31 atliktų darbų akto formos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad darbų dalyje „Dangos“ 2020-07-31 datai yra atlikta 92,36 proc. šios dalies darbų. Taigi, atsakovės ir užsakovo atliktų darbų aktuose nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio turėtų atsispindėti šiame punkte aptariami ieškovės darbai. Kadangi jie paraidžiui neatsispindi, ieškovė neturi galimybės pateikti nuorodos į konkretų atsakovės ir užsakovo  pasirašytą atliktų darbų aktą kaip patvirtinantį, kad aptariami darbai buvo reikalingi ir priimti užsakovo iš atsakovės, tačiau tą patvirtina kiti jau minėti šaltiniai – liudytojo R. P. (techninio prižiūrėtojo) parodymai, ieškovės darbuotojų ir V. S. (trečiojo asmens darbuotojo) liudijimai, atsakovės PVM S/F ieškovei, atsakovės teiginiai 2019-07-25 pasitarime su Kelmės rajono savivaldybės administracija ir kitais subjektais. Be to, liudytoja D. S. 2020-10-06 teismo posėdžio metu nurodė, kad atliktų darbų aktai buvo derinami su įkainotų veiklų sąrašu. Šiame sąraše nėra numatyto darbo iškasti durpes ir atvežti molį tankinimui, kad įrengti trinkelių pagrindą, dėl ko, tikėtina, ieškovei ir nėra prieinamas atliktų darbų aktas, atspindintis aptariamų darbų priėmimą tarp atsakovės ir užsakovo. Ieškinio priedo Nr. 10 11 lape esančių darbų poreikis ir reikalingumas juos atlikti atsispindi iš paties atsakovės veiksmų. Kaip 2020-10-06 teismo posėdžio metu paliudijo techninis prižiūrėtojas R. P., 2019 m. spalio mėnesį atsakovė netgi kreipėsi į užsakovą raštu su pranešimu, kad darbai objekte (duomenys neskelbtini) bus stabdomi dėl labai didelio vandens pritekėjimo, reikia spręsti dėl papildomo vandens atsiurbimo mokėjimo. Faktinis šių darbų atlikimas atsispindi iš ieškovei išrašytų PVM S/F dėl siurblių nuomos, reikalingų vandens atsiurbimui. Ieškinio priedo Nr. 10 15 lape esančių darbų poreikis ir reikalingumas juos atlikti atsispindi iš projektuotojo, atsakovės ir ieškovės el. laiškų, kuriais atsakovei projektuotojas atsiuntė daromą ir nedaromą vaistažolių sodų takelio detalę, kur vaizduojama, kad vejos bortai įrengiami plastikiniai, o vėliau ji persiųsta ieškovei. Tai, kad šį darbą atliko būtent ieškovė, atsispindi jam išrašytoje PVM S/F dėl atitinkamų medžiagų įsigijimo.

44.       Ieškovės darbuotojai K. B., S. T., L. K. 2020-10-05 teismo posėdžio metu ir Ž. J., V. S., V. K. 2020-10-06 teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo objekte (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės iki liepos mėnesio (K. B., S. T., L. K.) ir nuo 2019 m. liepos iki spalio, lapkričio mėnesio (Ž. J., V. S., V. K.). Visi šie liudytojai paliudijo, kad dirbo būtent tuos darbus, kurie nurodyti aptariamuose atliktų darbų aktuose, pateiktuose ieškinio priedu Nr. 10.

45.       Pats atsakovės atsakymas į ieškovės el. laišką dėl šių atliktų darbų atlikimo, kuris identiškas atsiliepimo į ieškinį motyvams dalyje dėl šių aktų, atspindi, kad šiuos darbus ieškovė faktiškai atliko. Atsakovė šiuo raštu ir atsiliepimu į ieškinį reiškia pretenzijas dėl to, kad atliktų darbų aktus pasirašė netinkamas subjektas, aktai pateikti ir sudaryti nesilaikant sutarties 9.3 p. reikalavimo, aktuose nurodyti darbai turi trūkumų, nėra pagrindo apmokėti papildomų darbų, darbai neatlikti 2019 m. lapkričio mėnesį, nes ieškovės tariamai tuomet nebuvo objekte. Vien nurodymas, kad atlikti darbai turi trūkumų, jau patvirtina, kad šie darbai faktiškai atlikti, jie atlikti ieškovės ir ginčas gali kilti dėl jų kokybės, o ne dėl faktinio atlikimo.

46.       Nors atsakovė nurodo, kad šiais atliktų darbų aktais ieškovė atliko darbus, kurie turi trūkumų ir kurie užfiksuoti 2019-12-09 komisijos patikros aktu, faktiškai tai darbai, kurie nesusiję su šiuose aktuose nurodomais darbais. 2019-12-09 komisijos patikros akto 1-3 aptariami elektrotechnikos darbai, tačiau ieškinio priedo Nr. 10 aktais ieškovė tokių darbų išvis neperdavinėjo atsakovei. Atitinkamai ir su 2019-12-09 komisijos patikros akto 4-6 punktais – šių darbų ieškinio priedo Nr. 10 aktuose ieškovė net nenurodė. Atsakovės pretenzijos dėl šioje dalyje aptariamų ieškovės atliktų darbų yra nepagrįstos.

47.       Ieškovės 2019-12-03 el. laiške atsakovei siunčiami atliktų darbų aktai, kurių dalies pavadinimai atspindi, kad tai papildomi darbai. Kaip matyti iš bylos medžiagos visumos, iš esmės visi šiame ieškinio priede (Nr. 10) nurodyti atlikti darbai yra priimti užsakovo iš atsakovės arba patvirtinti kaip reikalingi atlikti, arba įtraukti ir patvirtinti techniniame projekte. Iš esmės visi Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovai, byloje apklausti liudytojais (V. S., D. S., R. P., A. M.) 2020-10-06 teismo posėdžio metu patvirtino, kad techninis projektas turėjo klaidų, buvo keičiamas, tvirtinami pakeitimai, darbai atliekami be darbo projekto, esant iš dalies netinkamam techniniam projektui. Ieškovės atlikti darbai anksčiau ar vėliau iš atsakovės buvo priimti paties užsakovo. Tai patvirtino techninis prižiūrėtojas R. P. 2020-10-06 teismo posėdžio metu. Kadangi jie tapo priimtini generalinio rangovo užsakovui, atitinkamai yra priimtini ir pačiam generaliniam rangovui. Be to, CK 6.684 str. 4 d. nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Šioje teisės normoje iš esmės nustatyta, kad papildomi darbai rangos santykių prasme yra darbai, kurie normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti. CK 6.684 str. 2 d. nustatyta, kad sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). Tai reiškia, kad normatyviniai statybos dokumentai – su rangos sutartimi susiję dokumentai. Vadinasi, papildomi statybos darbai yra tie darbai, kurie nenumatyti rangos sutartyje numatytuose su šia sutartimi susijusiuose dokumentuose.

48.       Atsakovė, remdamasis tuo, kad dalis ieškovės atliktų darbų yra papildomi darbai rangos santykių prasme, turėtų pateikti į bylą visus su subrangos sutartimi susijusius dokumentus ir iš jų turėtų atsispindėti, kad ieškovės nurodyti darbai nėra įtraukti į su subrangos sutartimi susijusius dokumentus, tačiau į bylą tokių dokumentų atsakovė nėra pateikusi ir dėl to atsisakymas apmokėti juos remiantis papildomų darbų institutu yra nepagrįstas. Tiek, kiek byloje yra su subrangos sutartimi susijusių dokumentų (techninė specifikacija, atliktų darbų aktų formos, įkainotas veiklos sąrašas), juose visuose atliktini darbai yra aprašyti abstrakčiai ir pagal juos daugelis atsakovės netgi priimtų iš ieškovės darbų yra nenumatyti šiuose su subrangos sutartimi susijusiuose dokumentuose. Vadinasi, šiuo atveju apskritai nebuvo numatyta konkrečiai atliktinų rangos darbų. Dėl to, ieškovei atlikus bet kokius rangos darbus, tačiau neviršijant subrangos sutartimi nustatytos darbų atlikimo kainos, atsakovė už juos turi apmokėti. Nagrinėjamos bylos atveju nėra jokių duomenų, kad ieškovė, vykdydama subrangos sutartį, būtų viršijusi jos bendrą kainą. Byloje esančiais aktais neprašoma priteisti skolos už papildomus darbus rangos santykių prasme, visi darbai vienokia ar kitokia forma priimti užsakovo (apmokėti atsakovei, įtraukti į techninį projektą).

49.       Pagal žodinius susitarimus tarp šalių ieškovei atsakovė nuolat žadėdavo, kad visi objekte (duomenys neskelbtini) atliekami darbai bus priimti, tačiau nutraukus subrangos sutartį šis pažadas neištesėtas. Nenumatytų darbų apmokėjimo klausimą atsakovė keldavo viešai, tai matyti iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos pasitarimų protokolų. Dėl to ieškovė dirbo neįforminusi nenumatytų darbų apmokėjimo. Kaip matyti iš liudytojų parodymų ar rašytinės medžiagos, tam tikri darbai išties buvo priimti (net „visų sutarimu“), kas tik dar labiau leido ieškovei tikėtis, kad visus darbus priims ir atsakovė. Nemaža dalis ieškovės atliekamų darbų tęsėsi ilgą laiką, kelis mėnesius, pavyzdžiui, vandens atsiurbimas, takų trinkelėms įrengimas ir kt. Juos atliekant tokį ilgą laiką ir iš atsakovės negaunant pretenzijų, kad jie atliekami be reikalo, kad nebus apmokėti, vien toks atsakovės neveikimas suponavo, kad už darbus bus apmokėta.

50.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas išvadai, kad atliktų darbų aktuose (ieškinio priedas Nr. 10) nurodyti darbai faktiškai yra atlikti, nes jie iš atsakovės priimti užsakovo arba užsakovo patvirtini kaip reikalingi atlikti, arba įtraukti į techninį projektą. Juos faktiškai atliko ieškovė, todėl atsakovė privalo jai sumokėti 130 214,26 Eur aptariamų atliktų darbų aktų (ieškinio priedas Nr. 10) pagrindu.

51.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti 5200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsakovės išlaidos jo atstovui – darbuotojui teisininkui I. O.. CPK 79 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 str. 1 d. numatytos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 str. 3 d. nustatyta, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Atsakovės prašomos priteisti 5200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, jos nepatenka nei į vieną iš CPK 88 str. 1 d. numatytų punktų. Atsakovės nurodomų išlaidų priteisimas prieštarautų darbo teisinių santykių prasmei, kadangi atsakovei  būtų atlyginamas net ne darbuotojui mokėtas darbo užmokestis, o teiktų teisinių paslaugų kaina.

52.       Atsakovės atstovai P. R., I. O. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Visų pirma atsakovės atstovai mano, kad civilinė byla turi būti nutraukta, nes ieškinys buvo paduotas pagal J. V. pasirašytą įgaliojimą, o pastarasis ieškinio pateikimo metu nebuvo ieškovės vadovas ir neturėjo jokios teisės atstovauti UAB „Trotas“ arba kitaip veikti jos vardu.

53.       Ieškovė subrangos sutarties pagrindu turėjo atlikti (duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbo projekto parengimo ir rangos darbus. Nuo pat darbų pradžios ieškovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – netinkamai atliko darbus, bandė aktuoti realiai neatliktus darbus ir neatliktus darbų kiekius, reiškė nepagrįstas ir neteisėtas pastabas atsakovei dėl neva papildomų darbų, darbo projekto trūkumų, nors pagal 2019-08-01 sutarties 2.1.2 ir 5.5 punktus būtent ieškovė privalėjo parengti tinkamą darbo projektą.

54.       Subrangos sutarties 2.1.2 punktas aiškiausiai ir vienareikšmiškai įtvirtina, jog šioje sutartyje numatytomis sąlygomis subrangovas parengs darbo projektą. Būtent pats subrangos sutarties 2.1.2 punktas sutarties tekste yra išryškintas Bold šriftu, kas akivaizdžiausiai įrodo ir patvirtina, jog sutarties 2.1.2 punktas atsakovei nuo pat sutarties pasirašymo momento buvo išskirtinai svarbus ir esminis. Todėl konstatuotina, jog vien tai, kad ieškovė neparengė darbo projekto, t.y. neįvykdė esmingiausiosios sutartyje specialiai išryškintos sąlygos jau sudaro absoliučiai pakankamą pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui.

55.       Be to, ieškovė tiek pačiame ieškinyje, tiek ir ieškinio prieduose nurodo, kad net neketino ir neketina rengti darbo projekto. Todėl atsakovė net tik turėjo teisę, bet ir buvo priversta nutraukti subrangos sutartį, nes ieškovė ne tik nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, bet ir pareiškė, jog neketina jų vykdyti ir nevykdys ateityje.

56.       Kiekvienas subrangos sutarties lapas yra asmeniškai pasirašytas ieškovės direktoriaus (J. V.), kuris yra veiksnus ir teisnus asmuo, tai yra toks asmuo, kuris privalo gebėti suprasti pasirašomų dokumentų turinį, faktines ir teisines pasekmes, pasirašęs tokius dokumentus (subrangos sutartį) privalo suprasti, kad privalo įvykdyti visą tai, kas yra pasirašyta, o priešingu atveju – privalo prisiimti civilinę atsakomybę už pasirašytų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (subrangos sutarties vienašališko nutraukimo forma).

57.       Subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 punktų sąlygos yra absoliučiai aiškios, tikslios ir vienareikšmiškos. Tokios aiškios ir tikslios sąlygos iš principo neleidžia suteikti subrangos sutarčių 2.1.2 ir 5.5 punktų nuostatoms kokių nors kitokių lingvistinių teisinių reikšmių, negu aiškiai, tiksliai ir vienareikšmiškai nurodyta minėtuose sutarties punktuose. Ieškinyje ieškovė bando absoliučiai nepagrįstai ir neteisėtai teigti, esą atsakovė iš esmės perrašė sutartį, joje palikdama daug prieštaravimų, kurių ieškovė manė nesant. Ieškovė yra statybos veiklą vystantis teisnus ūkio subjektas, todėl preziumuojama, kad jos vadovas, veikdamas bendrovės vardu, privalo suprasti, ką ir kaip pasirašo ir nepasirašyti tokios sutarties, kuri esą turi daug prieštaravimų. Ieškovė neteigia (ir to nebuvo), kad ieškovės vadovas būtų verčiamas pasirašyti sutartį ir/ar neva neturėjo galimybės susipažinti ir įvertinti pasirašomos sutarties turinį. Nei sutarties galiojimo metu, nei ją nutraukiant, nei ieškinyje ieškovė nekvestionavo subrangos sutarčių 2.1.2 ir 5.5 punktų galiojimo, neprašė ir nereikalavo pakeisti ar panaikinti šių sutartinių nuostatų, neprašo teismo pripažinti niekinėmis, neteisėtomis, kt.  

58.       Matydama, jog subrangovas nesugeba vykdyti paties savo laisva valia prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 punktus dėl darbo projekto parengimo, atsakovė gera valia atliko subrangovo darbą – už jį parengė darbo projekto dalis. Tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo civilinės atsakomybės, baudų, netesybų ir sankcijų už sutarties 2.1.2 ir 5.5 punktų neįvykdymą. Ieškovė neturi jokios teisės reikšti pretenzijas atsakovei dėl darbo projektų trūkumų, kadangi visos apimties tinkamo darbo projekto parengimas yra būtent ieškovės pareiga.

59.       Darbo projektą parengti buvo ieškovės pareiga. Liudytojas - techninės priežiūros vadovas R. P. – apklausos teisme metu patvirtino, jog ieškovė parengė darbo projektą ir „atvežė šį darbo projektą suderinti“, tačiau R. P. atsisakė jį tvirtinti, nes pastarojo sprendiniai neatitiko užsakovo (Kelmės raj. savivaldybės) reikalavimų ir neatitiko statybos techninių reglamentų nuostatų.

60.       Subrangos darbus ieškovė vykdė itin nekokybiškai, atsakovė nuolat taisė ir tebetaiso ieškovės darbų broką. Ieškovė nurodė, kad darbus vėlavo atlikti todėl, kad nebuvo sudarytas darbų vykdymo grafikas, o galutinio sutarties įvykdymo termino ieškovė nepažeidė. 2019-08-01 sutarties preambulėje yra aiškiai įtvirtinta, jog šalys sutartį sudarė „vadovaudamiesi viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams darbo projekto parengimo ir rangos darbų rezultatais“. Tai reiškia, jog sutarties šalims yra privalomas darbų vykdymo grafikas (įkainuotas veiklos sąrašas), kuris buvo privalomai suderintas su užsakovu – Kelmės rajono savivaldybės administracija (atsiliepimo priedas Nr.1). Būtent pagal šį kalendorinį grafiką (įkainuotą veiklų sąrašą) ieškovė privalėjo vykdyti darbus.  

61.       CK 6.652 str. 2 d. nustato besąlygiška rangovo atsakomybę už tarpinių terminų nesilaikymą - rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Tuo tarpu ieškovė kalendoriniame grafike (įkainuotame veiklų sąraše) numatytu laiku neįvykdė ir neužbaigė nė vieno grafike nurodyto darbų etapo. Todėl atsakovė nuolat buvo priversta taisyti ieškovės broką, vykdyti savo darbus ir darbus už ieškovę, kad išvengti užsakovo sankcijų.

62.       Ieškovė nuolat vėlavo atlikti darbus, realiai darbų nevykdė, nebendradarbiavo su atsakove, vengė savo prievolių vykdymo, kėlė nepagrįstus reikalavimus dėl papildomų pinigų, nebuvo jokios vilties, kad ji įvykdys savo įsipareigojimus, nes atotrūkis tarp rangos sutarties reikalavimų ir realaus ieškovės įvykdymo vis didėjo ir pasidarė absoliučiai kritiškas. Dar iki subrangos sutarties vienašališko nutraukimo ieškovė net neįspėjusi atsakovės savavališkai paliko statybos objektą ir tuo pačiu visiškai sustabdė statybos darbų vykdymą. 2019-11-04 Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos Statybvietės apžiūros akte yra užfiksuota, jog „UAB „Trotas“ darbuotojų objekte nėra“ (atsiliepimo priedas Nr.2), 2019 -11 -11 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos Statybvietės apžiūros akte yra užfiksuota, jog „UAB „Trotas“ darbuotojai darbų nevykdo“ (atsiliepimo priedas Nr.3). Nuo 2019-11-04 d. ieškovės darbuotojai statybos objekte nebedirbo.

63.       Todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė 2019-08-01 subrangos sutartį, remdamasi CK 6.217 straipsnio 1 dalimi - šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutartis buvo nutraukta, nes 1) rangovas negauna to, ko tikėjosi iš rangos (subrangos) sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.): ieškovė statybos darbus atliko be darbo projekto, nors darbo projekto parengimas yra imperatyvioji jos pareiga pagal subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 punktus; itin ženkliai vėluoja atlikti statybos darbus; nesutinka atlikti darbus už subrangos sutartyje nurodytą fiksuotą ir nekeičiamą kainą; de facto visiškai neatlieka statybos darbų ir savavališkai apleido statybvietę ir kt.; 2) pagal rangos sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.): ieškovė esmingai vėluoja atlikti statybos darbus ir net neketina imtis jokių realių priemonių atsilikimo likvidavimui; 2) tyčia ir sąmoningai nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų (CK 6.217 str. 2 d. 3 p.): neteisėtai ir nepagrįstai bando perkelti atsakovei atsakomybę už darbo projektą, nors pagal subrangos sutarties nuostatas būtent ieškovė privalėjo parengti visos reikiamos apimties tinkamą darbo projektą (sutarties 2.1.2 ir 5.5 punktai); 3) ieškovės pasyvumas ir neveikimas, ilgalaikis sistemingas nebuvimas statybos objekte, savavališkas pasišalinimas iš statybos objekto akivaizdžiai įrodo, kad ji net neketina vykdyti sutartį (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.).

64.       Atsakovė laikėsi visų vienašališko sutarties nutraukimo procedūrų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pranešime dėl sutarties nutraukimo nėra nurodomas joks subrangos sutarties nutraukimo terminas. Priešingai, 2019-11-15 pranešime (2019-11-15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo“) atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė: „Pranešama, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. Rangos (subrangos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutraukiama LR Civilinio kodekso 6.217 str. ir sutarties 12 dalyje nustatyta tvarka r terminais“. Rangos (subrangos) sutarties 12 dalis aiškiai nustato, kad sutartis yra nutraukiama po 30 dienų nuo pranešimo raštu. Taigi, sutartis buvo nutraukta tiksliai ir preciziškai laikantis tiek LR CK, tiek sutartinių nuostatų - praėjus 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Per šį 30 dienų laikotarpį ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad sutartis būtų išsaugota.

65.       Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė pažeidė subrangos sutarties 12.4.3 punkto reikalavimus. Atsakovė, nutraukdama sutartį, nesivadovavo 12.4.3 punkte nurodytu pagrindu. Atsakovė sudarė komisiją ir visapusiškai ir pagrįstai įsitikino, jog ieškovė ne tik nesugeba ir nesugebės įvykdyti subrangos suatrties, bet netgi visiškai pasišalino iš statybvietės. Pagal subrangos sutarties 12.6 punktą atsakovė neprivalo sudaryti jokių komisijų.  

66.       Ieškovė ginčija atsakovės atstovo teisininko I. O. teisę pasirašyti pranešimą apie sutarties nutraukimą. Tačiau tokią teisę atsakovės atstovui suteikia 2019-01-02 įgaliojimas. Minėtame įgaliojime aiškiai įtvirtinta, jog atsakovės vadovas P. R. įgaliojo bendrovės teisininką atstovauti bendrovę visuose teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis (juridiniais asmenimis, pvz., UAB) ir bendrovės vardu atlikti juridinius veiksmus trečiųjų asmenų atžvilgiu. Neabejotina, jog sutarties nutraukimas yra juridinis veiksmas, todėl šis veiksmas yra atliktas tam tinkamai įgalioto asmens.

67.       Sutarties 12.6 punktas nustato rangovo (atsakovo) teisę bet kada, nepriklausomai nuo subrangovo veiksmų, nutraukti sutartį, prieš tai atsiskaitęs su subrangovu (ieškovu) už atliktus darbus „pagal sutartyje nustatytas kainas“ (kas ir buvo padaryta).

68.       Vienašalis subrangos sutarties nutraukimas atitinka visus materialiosios ir procesinės teisės reikalavimus ir nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Ieškovė savo pareigas pažeidė subrangos sutarties pasirašymo metu. Ieškovė piktybiškai nuslėpė nuo atsakovės faktą, jog įsiteisėjusiu 2019-04-22 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Trotas“ buvo pripažinta kalta ir nubausta už imperatyviųjų statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų sąmoningą ir piktybinį nesilaikymą. Teismas ieškovės atžvilgiu taikė ekonominę sankciją (piniginę baudą). Jeigu atsakovei būtų žinoma, jog ieškovė yra už tokius veiksmus pripažinta kalta ir nubausta, atsakovė apskritai nebūtų sudariusi sutarties su ieškove.  

69.       Sutarties nutraukimas neatleidžia kitos sutarties šalies atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (iki sutarties nutraukimo), tačiau atsakovė visiškai atsiskaitė už ieškovės atliktus ir atsakovės  priimtus statybos darbus. Ieškovė aktai ir PVM sąskaitos faktūros atsakovės buvo nepriimtos ir atmestos dar iki sutarties nutraukimo. 2019-11-28 d. el. paštu ir 2019-12-02 d. registruotu paštu atsakovė gavo iš ieškovės 2019 m. lapkričio mėn. (be datos) atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 3 ir atliktų darbų aktus Nr. 3 už 2019-11-01 – 11- 15. Atsakovė aktų nepriėmė ir neapmokėjo.

70.       Aktus pasirašė asmuo, kuris aktuose nurodytas kaip „UAB „Trotas“ darbų vadovas J. Š.“. J. Š. neturi įstatyminės teisės būti statybos darbų vadovu statybos objekte, esančiame kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir vietovėje bei kultūros paveldo statiniuose bei neturi teisės vadovauti statybos darbams reikiamose statinių grupėse. Be to, J. Š. nebuvo patvirtintas kaip statybos darbų vadovas nei LR Statybos įstatymo ir lydinčių poįstatyminių aktų, nei 2019-08-01 subrangos sutarties nustatyta tvarka. Atsakovei  nebuvo pateikti jokie oficialūs dokumentai nei dėl J. Š. paskyrimo statybos darbų vadovu, nei dėl šio asmens teisinio ryšio su ieškove ir teisės veikti (vadovauti statybos darbams ir pasirašyti) ieškovės vardu. Šiame kontekste pabrėžtina, jog aktai parengti, pateikti ir pasirašyti neatestuoto (arba neturinčio tinkamo atestato) asmens yra niekiniai ir negaliojantys ab initio.

71.       Aktuose yra nurodyta, jog statybos darbai buvo vykdomi 2019 m. lapkričio 1 – 15 dienomis. Minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) statybos objekte nebuvo nė vieno ieškovės darbuotojo. Šį faktą  patvirtina tiek nuolatinės atsakovės kontrolės statybvietėje duomenys, tiek statybų žurnalas, tiek 2019-11-04 ir 2019-11-11 Statybvietės apžiūros aktai, kuriuos pasirašė Kelmės rajono savivaldybės administracijos atsakingi pareigūnai, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, (duomenys neskelbtini) krašto bendruomenės tarybos nariai. Aktuose yra nurodyta, esą jie yra už 2019 m. lapkričio mėnesį neva atliktus darbus, tačiau 2019-11-28 el. laiške „Aktai Nr. 3“ ieškovė nurodo, jog Aktai Nr. 3 yra išrašyti už rugsėjo ir spalio mėnesio darbus. Tai reiškia, kad ieškovė bando klastoti oficialiuosius dokumentus ir bando aktuoti faktiškai neatliktus darbus.

72.       Aktai pateikti nesilaikant subrangos sutarties 9.3 punkte nustatyto termino (turėjo būti pateikta iki einamojo mėnesio 24 d.). Aktų forma, turinys ir komplektacija neatitinka subrangos sutarties 9.3 punkto imperatyviųjų reikalavimų. Nurodytų aplinkybių visuma sąlygoja aktų atmetimą ir neapmokėjimą.

73.        Kartu su 2019-12-03 UAB „Trotas“ lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo neva atliktų darbų aktus (be numerių) už 2019 m. 11 mėn. bei aktus Nr. 2 ir Nr. 3. Atsakovė nepriėmė ir atsisakė juos apmokėti.

74.       Aktus nepasirašė asmuo, kuris pagal LR Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų (STR) ir sutarties nuostatas turėtų teisę būti statybos darbų vadovu statybos objekte, esančiame kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir vietovėje bei kultūros paveldo statiniuose bei neturi teisės vadovauti statybos darbams reikiamose statinių grupėse. Paties J. V. (kuris pasirašė aktus) kvalifikacijos atestatas yra panaikintas nuo 2019-02-11, vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punktu, panaikintas kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas, kai jo turėtojas, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų. Be to, J. V. nebuvo patvirtintas kaip statybos darbų vadovas nei LR Statybos įstatymo ir lydinčių poįstatyminių aktų, nei 2019-08-01 subrangos sutarties nustatyta tvarka. Atsakovei nebuvo pateikti jokie oficialūs dokumentai dėl J. V. paskyrimo būti statybos darbų vadovu, o aktus turi teisę pasirašyti tik oficialiai paskirtas statybos darbų vadovas.

75.       Aktuose yra nurodyta, jog statybos darbai buvo vykdomi 2019 m. lapkričio mėn. Šiuo laikotarpiu (2019 m. lapkričio mėn.) (duomenys neskelbtini) statybos objekte nebuvo nė vieno ieškovės darbuotojo. Šis faktas taip pat patvirtintas tiek nuolatinės atsakovės kontrolės statybvietėje duomenys, tiek statybų žurnalas, tiek 2019-11-04 ir 2019-11-11 d. Statybvietės apžiūros aktai, kuriuos pasirašė Kelmės rajono savivaldybės administracijos atsakingi pareigūnai, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, (duomenys neskelbtini) krašto bendruomenės tarybos nariai, kas neginčijamai patvirtina faktinę aplinkybę. Pačiuose aktuose yra nurodyta, kad aktai yra už 2019 m. lapkričio mėnesį neva atliktus darbus, tačiau 2019-12-03 lydraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Trotas“ nurodo, jog aktai yra išrašyti už „nuo š.m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn.“ neva atliktus darbus. Tai reiškia, kad ieškovė bando klastoti dokumentus.

76.       Aktai pateikti nesilaikant subrangos sutarties 9.3 punkte nustatyto termino (turėjo būti pateikta iki einamojo mėnesio 24 d.). Aktų forma, turinys ir komplektacija neatitinka subrangos sutarties 9.3 punkto imperatyviųjų reikalavimų. 2019-12-09 buvo surašytas patikrinimo aktas (ieškinio priedas Nr. 17), kuriame yra užfiksuoti esmingiausi ieškovės pažeidimai ir aktų klastojimų („pripašymų“) faktai. Atsakovė atliko motyvuotus skaičiavimus ir neginčijamai nustatė, jog dėl ieškovės neteisėtų veikų patyrė 14 476, 10 Eur (su PVM) nuostolius, jos atliktus darbus buvo būtina perdaryti.   

77.       Subrangovas, kaip profesionali atestuota statybos bendrovė, prieš pasirašant subrangos sutartį, privalėjo apžiūrėti statybos objektą, įvertinti techninį projektą, įvertinti visų darbų, mechanizmų ir įrenginių poreikį ir dar prieš pasirašant subrangos sutartį įspėti atsakovę apie galimai reikiamas techninio projekto korekcijas ir/ar papildomų darbų poreikį. Ieškovė sutartį pasirašė be jokių pastabų, be jokių išlygų, todėl privalėjo visus reikiamus statybos darbus ir projektavimo paslaugas atlikti už subrangos sutartyje fiksuotą, nekeičiamą darbų ir paslaugų bendrą kainą.          

78.       Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl apmokėjimo už papildomus darbus, tačiau baigiamųjų kalbų metu savo poziciją pakeitė ir prašo priteisti skolą už projekte numatytus ir atliktus darbus. Atsakovė iš ieškovės jokių papildomų darbų neužsakė, dėl papildomų darbų nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais su ieškove nesitarė. Pagal sutarties 9.7.4 punktą visais atvejais kainų pakeitimas turi būti įformintas abiejų šalių pasirašytu rašytiniu protokolu. Tokios pačios nuostatos yra įtvirtintos ir sutarties 10.1.4 punkte: ,,Pakeitimas įforminamas susitarimu ar protokolu dėl darbų pakeitimo, nurodant darbų pavadinimus, vienetus, kiekius, techninius sprendinius (pvz., brėžinius ir kt.), įkainių /kainų nustatymo pagrindimą ir skaičiavimą (vadovaujantis 9.7.3 papunkčiu). Toks susitarimas ar protokolas turi būti patvirtintas ir pasirašytas Šalių ir laikomas sudėtinė Sutarties dalimi“.

79.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad rangovas (šiuo atveju – ieškovas), nustatęs, kad kyla poreikis atlikti papildomus statybos darbus, sustabdęs pagrindinių darbų atlikimą, kreipiasi į užsakovą, jį informuoja apie tokį poreikį, ir, tik gavęs jo rašytinį sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo, kiekio ir kainos, turi teisę į tokių sąnaudų atlyginimą. Priešingu atveju, jeigu jis laiku ir tinkamai neinformuoja užsakovo arba negauna rašytinio sutikimo atlikti papildomus darbus, tokių darbų, jeigu vis tik buvo atliekami, išlaidos priskiriamos rangovo (šiuo atveju – ieškovės) rizikai (Lietuvos Aukšiausiojo Teimo  2021-04-08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015, 2020-12-30 nutartis icivilėj byloje Nr. 3K-3- 360/916/2020.

80.       Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (mokėjimo pavedimų), o ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis ženkliai viršija Rekomendacijoje nurodytus dydžius.

81.       Prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, melagingos informacijos ir suklastotų dokumentų pateikimą 5 000,00 Eur dydžio, puse baudos sumos 2 500,00 Eur pervedant atsakovei.

82.       Trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

83.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ir Kelmės rajono savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė ,, (duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams‘‘ darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 6.2 punktą darbų atlikimo terminas buvo numatytas 18 mėnesių nuo darbų pradžios. Pagal sutarties 6.3 punktą atsakovė darbus įsipareigojo vykdyti pagal grafiką, nurodytą veiklų sąraše.

84.       Iš 2019-03-19 atsakovės rašto Kelmės rajono savivaldybės administracijai matyti, kad atsakovė pateikė pastabas užsakovui dėl techninio darbo projekto trūkumų.

85.       Iš 2019 m. kovo 22 d. ,, (duomenys neskelbtini) miesto viešjųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams‘‘ darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutarties matyti, kad ji yra pasirašyta atsakovės, ieškovės parašo ant sutarties projekto nėra, dalis sutarties projekto punktų išbraukta. Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovės siųsto elektroninio laiško atsakovei matyti, kad ketinamos pasirašyti tarp šalių rangos sutarties sąlygos dar buvo derinamos, ieškovė reikalavo išbraukti punktus, kuriuose numatyta jos pareiga parengti darbo projektą, nes jį rengia atsakovė, nurodyta, kad su ieškove nederintas pakoreguotas darbų atlikimo grafikas, tikslūs terminai – 18 mėn., pradžia 2019-04-01, nurodytos kitos pastabos dėl sutarties projekto.

86.       Iš 2019 m. liepos 20 d. elektroninio laiško ,,pasitarimas dėl (duomenys neskelbtini) tvenkinių projekto įgyvendinimo klausimų‘‘ matyti, kad ieškovės atstovas buvo kviečiamas į pasitarimą dėl atsakovės pateikto darbo projekto.  

87.       Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d. ,, (duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams‘‘ rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalys sudarė subrangos sutartį. Sutarties 2. 1 punkte numatyta, kad šia sutartimi ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o atsakovė įsipareigoja sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutarties kainą. Šios sutarties 2.1.2 punkte numatyta, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ieškovė parengs darbo projektą ir vykdys rangos darbus pagal techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini) urbanistinio draustinio dalies sutavrkymas ir pritaikymas lankymui. Pažintinio tako koncepcija‘‘ ir techninę specifikaciją, perduos atliktų darbų rezultatus atsakovei šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šios sutarties 5. 1 punkte taip pat numatyta, kad ieškovė nerengia darbo projekto, privalo vykdyti ir užbaigti statybos darbus pagal sutartį, vadovaudamasis techniniu projektu ir technine specifikacija, laikydamasis veiklos sąraše pateikto grafiko.  Vėlgi tos pačios sutarties 5.5 punkte numatyta, kad ieškovės parengtas darbo projektas turi būti pateiktas statinio statybos techninės priežiūros vadovui patvirtinti. Šalių sudarytos sutarties 6.2 punkte numatyta, kad darbų atlikimo terminas – pagal Kelmės raj. savvaldybės administracijos pakoreguotą darbų atlikimo grafiką. Per du mėnesius nuo statybos objekto perdavimo dienos turi būti parengtas darbo projektas. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad ieškovė darbus vykdo pagal grafiką, nurodytą veiklų sąraše.

88.       Iš 2019-08-05 statybvietės perdavimo – priėmimo akto matyti, kad planuojama statybos darbų pradžia 2019-08-01, planuojama statybos darbų pabaiga – 2020-07-10, ieškovei pateikta statybos dokumentacija. Iš prie ieškinio pridėtos atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos Nr. 1 matyti, kad ieškovė pagal sutartį atliko darbų iš viso už 329 448,39 Eur, iš atliktų darbų apmokėjimo pažymos Nr. 2 matyti, kad ieškovė atliko darbų už 87 390,66 Eur. Darbai atlikti iki 2019 m. rugsėjo mėn., ginčo dėl darbų priėmimo nėra. Iš prie ieškinio pridėtos 2019 m. lapkričio mėn. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos Nr. 3 ir prie jos pridėtų darbų atlikimo aktų matyti, kad ieškovė yra užaktavusi darbų už 95 606,76 Eur, akto atsakovė nėra pasirašiusi, darbų nėra apmokėjusi. Iš prie ieškinio pridėtų likusių darbų atlikimo aktų už 2019 m. lapkričio mėnesį, kurie yra be numerių arba pažymėti Nr. 2, matyti, kad ieškovė yra užaktavusi darbų už 130 214,26 Eur bendrą sumą, aktų atsakovė nėra pasirašiusi ir nėra jų apmokėjusi.   

89.       Iš 2019 m. lapkričio 4 d. 9.30 val. statybvietės apžiūros akto matyti, kad 2019 m. lapkričio 4 d. 9.30 val., apžiūrint statybos objektą, komisija, susidedanti iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovo, atsakovės atstovo ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovo, nustatė, kad statybos objekte ieškovės darbuotojų nerasta. Analogiškas aktas surašytas ir 2019-11-11 10.15 val.  

90.       Iš 2019-11-15 atsakovės rašto ieškovei Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė pranešė ieškovei, jog nutraukia 2019-08-01 sutartį CK 6.217 straipsnio ir sutarties 12 straipsnio numatyta tvarka ir terminais. 2019-12-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė atmetė ieškovė siųstus 2019 m. lapkričio mėnesio aktus be numerių bei atliktų darbų aktus Nr. 2 ir Nr. 3, darbų nepriėmė ir jų neapmokėjo.

Dėl atsakovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą

91.       Atsakovės atstovai pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškinys buvo paduotas pagal J. V. pasirašytą įgaliojimą, o pastarasis ieškinio pateikimo metu nebuvo ieškovės vadovas ir neturėjo jokios teisės atstovauti UAB „Trotas“ arba kitaip veikti jos vardu.

92.       CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Iš 2020 m. liepos 31 d. venintelio akcininko sprendimo Nr. 02 matyti, kad UAB ,,Trotas‘‘ direktorius J. V. nuo 2020-08-02 buvo atleistas iš pareigų ir nuo 2020-08-03 direktoriumi paskirtas A. K.. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d., pasirašytas advokato G. Ž., su kuriuo teisinių paslaugų sutartį 2015-08-21 sudarė UAB ,,Trotas‘‘ direktorius J. V.. Iš šių duomenų matyti, kad ieškinio pateikimo metu advokatas buvo įgaliotas pateikti ieškinį pagal teisinių paslaugų sutartį, o buvęs ieškovės vadovas turėjo teisę sudaryti sutartį dėl teisinių paslaugų. 

93.       Nors ieškovės vadovas J. V. nuo 2020-08-02 buvo atleistas iš vadovo pareigų, ši aplinkybė savaime nedaro jo teisėtai suteiktų įgaliojimų negaliojančiais. Bendrovės vadovas nėra šalis ginčo materialiniame teisiniame santykyje. Pareikšdamas ieškinį, jis įgyvendina įmonės, kaip šalies, materialines subjektine teises, todėl jo pasikeitimas nereiškia šalies pasikeitimo ginčo materialiniame teisiniame santykyje.

Dėl subrangos sutarties nutraukimo teisėtumo 

94.       Letuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais. Vertindamas vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, teismas turi analizuoti visas sutarties sąlygas, aiškintis sutarties šalių ketinimus, derybas, sąžiningumą tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir vykdant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

95.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

96.       Iš atsakovės 2019-11-15 pranešimo ieškovei „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė subrangos sutartį nutraukė dėl esminių sutarties pažeidimų tokiais faktiniais pagrindais: 1) ieškovė darbus atliko be darbo projekto, nors darbo projekto parengimas (pagal atsakovę) yra imperatyvi ieškovės pareiga pagal subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 p.; 2) ieškovė itin ženkliai vėlavo atlikti statybos darbus; 3) ieškovė nesutiko atlikti darbus už subrangos sutartyje nurodytą fiksuotą ir nekeičiamą kainą; 4) ieškovė de facto visiškai nebeatliko statybos darbų ir savavališkai apleido statybvietę.

97.       Ieškovė prašo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, nes atsakovės nurodyti faktiniai sutarties nutraukimo pagrindai neegzistuoja. Visų pirma ieškovė nurodė, kad darbo projekto parengimas pagal subrangos sutartį buvo atsakovės, o ne ieškovės pareiga, atsakovė jį teikė ieškovei dalimis, todėl pati yra atsakinga už darbus, atliktus be darbo projekto. Priešingai, savalaikis darbo projekto nepateikimas apsunkino darbo funkcijų atlikimą ieškovei. Atsakovė teigia, kad ieškovės pareiga parengti darbo projektą numatyta subrangos sutarties 2.1.2 punkte ir 5.5 punkte. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ,, (duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams‘‘ rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1.2 punkte numatyta, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ieškovė parengs darbo projektą ir vykdys rangos darbus pagal techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini) urbanistinio draustinio dalies sutvarkymas ir pritaikymas lankymui. Pažintinio tako koncepcija‘‘ ir techninę specifikaciją, perduos atliktų darbų rezultatus atsakovei šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 5.5 punkte numatyta, kad ieškovės parengtas darbo projektas turi būti pateiktas statinio statybos techninės priežiūros vadovui patvirtinti.

98.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

99.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

100.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

101.       Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad šalių sudarytos subrangos sutarties turinys yra prieštaraingas ir neatspindi tikrosios šalių valios. Į bylą yra pateiktas 2019 m. kovo 22 d. ,, (duomenys neskelbtini) miesto viešjųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams‘‘ šalių subrangos sutarties projektas, sutarties pavadinimas projekte nurodytas ,,darbo projekto parengimo ir rangos darbų sutartis‘‘. Tuo tarpu 2019-08-01 šalys pasirašė subrangos sutartį, kuri įvardinta kaip ,,rangos darbų sutartis‘‘. Nors 2019-08-01subrangos sutarties 2.1.2 ir 5.5 punktai numatė ieškovės pareigą parengti darbo projektą, toje pačioje sutartyje buvo numatytos ir priešingos nuostatos. Šios sutarties 5. 1 punkte taip pat numatyta, kad ieškovė nerengia darbo projekto, privalo vykdyti ir užbaigti statybos darbus pagal sutartį, vadovaudamasis techniniu projektu ir technine specifikacija, laikydamasi veiklos sąraše pateikto grafiko. Įvertinus sutarties tekstą, neaišku, kam buvo įrašytas sutarties 2. 1 punktas, kuriame numatyta, kad šia sutartimi ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o atsakovė įsipareigoja sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutarties kainą, nors sutarties 2.1.2 punktas yra analogiškas, tik su ieškovės įsipareigojimu parengti darbo projektą.

102.       Abejonių dėl tikrųjų šalių ketinimų pasirašant sutartį kelia ir kitos sutarties sąlygos. 2018-08-01 subrangos sutartyje 6.2 punkte numatyta, kad darbų atlikimo terminas – pagal Kelmės raj. savvaldybės administracijos pakoreguotą darbų atlikimo grafiką. Per du mėnesius nuo statybos objekto perdavimo dienos turi būti parengtas darbo projektas. Kadangi atsakovė ieškovei statybos objektą perdavė 2019-08-05, darbo projektą ieškovė būtų turėjusi parengti iki 2019-10-05, kai ieškovė statybos darbus objekte pradėjo nuo 2019 metų kovo mėn., tą patvirtina atsakovės priimti darbų atlikimo aktai. Pagrįstai ieškovė teigia, kad, nors ieškovė iki 2019-10-05 darbo projekto nebuvo, tačiau iki tol atsakovė buvo priėmusi ieškovės 2019 m. kovo-rugpjūčio mėn. ir 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktus statybos darbus už bendrą 416 839,05 Eur sumą ir darbai, atlikti be darbo projekto, atsakovei tiko. Galiausiai sudarius subrangos sutartį, buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie subrangos sutarties, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal techninį projektą už 1 400 000,00 Eur su PVM, t.y. ne pagal darbo projektą, nors papildomas susitarimas yra neatskiriama sutarties dalis.  

103.       Byloje nėra ginčo, kad darbo projektą rengė atsakovė, tačiau atsakovė teigia, kad šios pareigos ėmėsi todėl, kad ieškovė darbo projekto neparengė. Atsakovės nuomone, ši aplinkybė, kad atsakovė gera valia prisiėmė pareigą parengti darbo projektą, neatleidžia ieškovės nuo sutartinės atsakomybės. Tačiau teismas tokius atsakovės veiksmus vertina kaip atsakovės pareigos rengti darbo projektą patvirtinimą. Ieškovė darbus statybos objekte pradėjo pavasarį, todėl, jei tarp šalių buvo susitarimas, kad darbo projektą rengs ieškovė, jai šios pareigos neįvykdžius, atsakovė turėjo galimybę nepasirašyti subrangos sutarties iš viso, o ne numatyti 2018-08-01 sutartyje parengti darbo projektą dar po 2 mėnesių – iki 2019-10-05, kai tuo tarpu praėjus pusantro mėnesio nutraukė sutartį su ieškove. Apklaustas teismo posėdyje statybos objekto techninės priežiūros vadovas R. P. nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog pareigą parengti darbo prjektą turėjo subrangovas UAB ,,Trotas‘‘, ilgą laiką jam apskritai nebuvo žinoma, kad šis subrangovas dirba objekte.

104.       CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015; 2009 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2009). Kadangi subrangos sutarties projektą pateikė atsakovė, visi sutartyje paminėti prieštaravimai yra aiškinami atsakovės nenaudai. Kaip jau buvo minėta, sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Įvertinus prieštaringą subrangos sutarties tekstą, šalių veiksmus prieš ir po subrangos sutarties sudarymo, teismas daro išvadą, kad pagal šalių susitarimą pareiga parengti darbo projektą pagal sutartį teko atsakovei, todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį su ieškove dėl to, kad ji atliko darbus be darbo projekto, nors pagal sutartį neva turėjo pareigą jį parengti.

105.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė su ja subrangos sutartį todėl, jog ieškovė itin ženkliai vėlavo atlikti statybos darbus ir de facto visiškai nebeatliko statybos darbų bei savavališkai apleido statybvietę. Ieškovė nurodė, kad subrangos sutarties pagrindu jai pavestus atlikti darbus vykdė nepažeisdama darbų atlikimo terminų. Pati subrangos sutartis apskritai nenustatė jokio konkretaus termino, per kurį subrangovas turėjo atlikti darbus.

106.       Iš 2019-08-01 subrangos sutarties 6.2 punkte numatyta, kad darbų atlikimo terminas – pagal Kelmės raj. savvaldybės administracijos pakoreguotą darbų atlikimo grafiką. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad ieškovė darbus vykdo pagal grafiką, nurodytą veiklų sąraše. Ar grafikas realiai buvo perduotas ieškovei, teisinės reikšmės neturi, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsisakiusi ieškovei tokį grafiką pateikti. Iš 2019-08-05 statybvietės perdavimo – priėmimo akto matyti, kad planuojama statybos darbų pradžia 2019-08-01, planuojama statybos darbų pabaiga – 2020-07-10. Todėl teismas daro išvadą, kad šalių susitarimu darbai pagal subrangos sutartį turėjo būti baigti 2020-07-10, nors ši data šalių ir buvo įvardinta kaip preliminari.  

107.       Ieškovė nurodė, kad pranešime dėl sutarties nutraukimo pati atsakovė nenurodė, kaip konkrečiai ieškovė pažeidė subrangos sutarties terminą, šiame rašte neįvardinta, iki kada turėjo būti atliekami darbai, kokius ieškovė yra atlikusi, kokius – „itin“ vėluoja atlikti. Įvertinus pranešimo turinį, sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė nenurodė konkrečių darbų, kuriuos yra vėluojami atlikti. Teismas pažymi, kad atsakovė nei pranešime, nei viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui įrodymų, koks atotrūkis, jos teigimu, buvo atsiradęs tarp darbų grafiko ir neatliktų ieškovės darbų. Įvertinus vien tik 2019 m. kovo-rugpjūčio mėn. ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus matyti, kad ieškovė atliko darbų už 329 448,39 Eur su PVM, kurie atsakovės buvo apmokėti. 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktu ieškovė atliko darbų už 87 390,66 Eur su PVM, kurie atsakovės buvo priimti ir apmokėti. Iš viso iki 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigos ieškovė atliko statybos darbų, kurių vertė pagal subrangos sutartį yra 416 839,05 Eur su PVM. Kadangi subrangos sutarties kaina yra 1 400 000,00 Eur su PVM, 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė jau buvo įvykdžiusi apie trečdalį subrangos sutarties. Nors atsakovė nėra priėmusi ieškovės atliktų darbų nuo 2019 m. rugsėjo iki lapkričio mėnesio, tačiau, nevertinant tarp šalių kilusio ginčo, pati darbų apimtis ir kiekiai rodo, kad ieškovė objekte minėtu laikotarpiu dirbo. Šiuo laikotarpiu užaktuota darbų už 95 606,76 Eur ir už 130 214,26 Eur, tiek darbų nebūtų užaktuota, jei statybos objekte ieškovė nebūtų jų atlikusi. Be to, atsakovė jau sudarydama sutartį galėjo įvertinti, kokie bus ieškovės darbų atlikimo tempai. Iš 2019-08-05 statybvietės perdavimo – priėmimo akto matyti, kad statybvietėje planuojamas didžiausias ieškovės darbuotojų skaičius buvo numatytas 10 darbuotojų, o tai reiškia, kad galėjo dirbti ir mažiau.  

108.       Iš 2019 m. lapkričio 4 d. 9.30 val. statybvietės apžiūros akto matyti, kad 2019 m. lapkričio 4 d. 9.30 val., apžiūrint statybos objektą, komisija, susidedanti iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovo, atsakovės atstovo ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovo, nustatė, kad statybos objekte ieškovės darbuotojų nerasta. Analogiškas aktas surašytas ir 2019-11-11 10.15 val. Nėra pagrindo netikėti, kad šiomis dienomis ir laiku, kurie nurodyti aktuose, ieškovės darbuotojai statybos objekte nedirbo. Tačiau tokiu atveju, kaip numato 2019-08-01 subrangos sutarties 12.4.3 punktas, rangovo sudaryta komisija privalo nustatyti, kad ieškovei iki darbų termino pabaigos atlikti prisiimtų pagal subrangos sutartį darbų atlikti yra neįmanoma. Tuo tarpu rangovo sudaryta komisija tokių aplinkybių nenustatė, o tai reiškia, kad atsakovė negali pateikti objektyvių įrodymų, kad ieškovė iki termino pabaigos darbų atlikti negalėjo. Atsakovė ir pati tokių paskaičiavimų neatliko, apsiribodama abstarkčiu pasakymu, jog atotrūkis tarp darbų grafiko ir ieškovės atliktų darbų didėjo. Nors atsakovė teigia, kad šiuo atveju jokios komisijos sudaryti pagal sutarties sąlygas nereikėjo, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl neturėjo vadovautis minėtomis sutarties nuostatomis, nutraukiant sutartį. Atsakovė teigia, kad pagal subrangos sutarties 12.6 punktą atsakovė neprivalo sudaryti jokių komisijų. Sutarties 12.6 punktas numato rangovui teisę bet kada nutraukti subrangos sutartį, pranešus ieškovei prieš 30 dienų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo - ieškovės vėlavimo atlikti darbus ir todėl, kad ji statybos objekte darbų nebevykdė. Iš esmės toks faktinis sutarties nutraukimo pagrindas atitinka subrangos sutarties 12.4.3 punktą, todėl atsakovė privalėjo laikytis šiame punkte numatytų reikalavimų.     

109.       Kad statybos objekte ieškovės darbuotojai atliko darbus nuo 2019 m. liepos iki spalio, lapkričio mėnesio, patvirtino liudytojai Ž. J., V. S.. Iš ieškovės į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių taip pat matyti, kad 2019 m. rugsėjo-lapkričio ieškovės darbuotojai objekte dirbo, teismas neturi pagrindo manyti, kad pateikti darbo laiko apskaitos žiniraščiai yra suklastoti.

110.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė subrangos sutartį su ieškove todėl, kad ieškovė itin ženkliai vėlavo atlikti statybos darbus ir de facto visiškai nebeatliko statybos darbų bei savavališkai apleido statybvietę.  

111.       Atsakovė subrangos sutartį nutraukė nurodydama dar vieną faktinį pagrindą - ieškovė nesutiko atlikti darbus už subrangos sutartyje nurodytą fiksuotą ir nekeičiamą kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų atsisakiusi vykdyti sutartį. Iš atsakovės pranešimo apie sutarties nutraukimą matyti, kad ieškovės atsisakymu atlikti darbus už subrangos sutartyje nurodytą fiksuotą ir nekeičiamą kainą atsakovė laiko jos pretenzijas apmokėti už papildomus darbus, o tokių veiksmų negalima vertinti atsisakymu atlikti darbus už sutartyje numatyta kainą. 2019-08-01 subrangos sutarties 13.1 punkte šalims yra numatyta galimybė spręsti ginčus derybų būdu, o tai reiškia, kad sutarties šaliai negali būti užkirstas kelias reikšti pretenzijas visais klausimais, dėl kurių kilo ginčas. Todėl toks faktinis sutarties nutraukimo pagrindas yra neteisėtas, o tai reiškia, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė subrangos sutartį su ieškove ir šiuo faktiniu pagrindu.  

112.       Ieškovė prašė pripažinti subrangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir kitais pagrindais. Ieškovė nurodė, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo pasirašytas ne atsakovės valdymo organo (vadovo), o įgalioto darbuotojo, pagal pridėtą įgaliojimą atsakovės darbuotojas neturėjo teisės pasirašyti pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Tačiau, teismo nuomone, tokie ieškovės argumentai teisiškai nepagrįsti. 2019-11-15 atsakovės pranešimą pasirašė bendrovės teisininkas I. O.. Iš 2019 m. sausio 2 d. išduoto atsakovės vadovo įgaliojimo matyti, kad bendrovės teisininkas buvo įgaliotas atstovauti bendrovę ne tik teismuose, bet ir teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tame tarpe ir juridiniais asmenimis. Sutarčių sudarymas, pakeitimas ar nutraukimas yra teisinio pobūdžio klausimai, todėl pagal išduoto įgaliojimo turinį teisininkas I. O. turėjo teisę pasirašyti pranešimą dėl subrangos sutarties nutraukimo.

113.       Ieškovė nurodė, kad pranešimu dėl sutarties nutraukimo nenurodytas joks subrangos sutarties nutraukimo terminas, atsakovė nesuteikė ieškovei jokio termino bent pabandyti ištaisyti subrangos sutarties netinkamą vykdymą (ieškovė net neturėjo termino įvertinti, ar subrangos sutartį ji išties netinkamai vykdė, nes atsakovė nenurodė, nuo kada ji sutartį laikys negaliojančia). Tačiau teismas su tokiais ieškovės argumentais taip pat nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai teigia, kad pranešime dėl sutarties nutraukimo yra nurodyta, jog subrangos sutartis yra nutraukiama LR Civilinio kodekso 6.217 str. ir sutarties 12 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Subrangos sutarties 12 dalis aiškiai nustato, kad sutartis yra nutraukiama po 30 dienų nuo pranešimo raštu.

114.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė subrangos sutartį pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodytais faktiniais pagrindais, nes tokie pagrindai realiai neegzistavo, todėl jie nebevertinami teisiniu aspektu, o ieškovės reikalavimas dėl subrangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkintinas.

114.        Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą teismui, pripažinus subrangos sutarties nutraukimą neteisėtu, atleisti ją nuo tolimesnės prievolės pagal subrangos sutartį vykdymo, nes bendradarbiavimas tarp šalių yra nebeįmanomas. Tačiau pagal CK 6.129 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą, tokia teisė teismui nesuteikta. Todėl minėto ieškovės reikalavimo tenkinti nera pagrindo, jis atmestinas.

Dėl skolos už darbus priteisimo

115.                      Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl skolos už papildomus darbus priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu pakeitė poziciją ir prašo priteisti skolą už darbus pagal sudarytą subrangos sutartį. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovė ieškovės atliktus darbus perdavė užsakovui, t.y. juos realiai priėmė, jų atliktų darbų aktų už 95 606,76 Eur ir 130 214,26 Eur nepasirašė ir už juos nesumokėjo. Atsakovė nurodė, kad apmokėjo ieškovei už visus atliktus darbus, kurių aktus pasirašė statybos techninės priežiūros vadovas, kadangi ieškovės nurodyti atliktų darbų aktai nebuvo jo pasirašyti, atsakovė šių darbų neapmokėjo. Be to, atsakovės teigimu, ieškovės atlikti ir atsakovės nepriimti darbai nebuvo numatyti pagal sutartį ir yra vertinami kaip papildomi darbai, kurių ieškovė su atsakove nederino.

116.                      Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

117.                      Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

118.                      Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

119.                      Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas.

120.                      Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 225 821,02 Eur skolą. Faktinis šio reikalavimo pagrindas yra subrangos sutarties pagrindu ieškovės atlikti statybos darbai. Konkretūs ieškovės atlikti statybos darbai, už kurių atlikimą iš atsakovės prašoma priteisti 225 821,02 Eur skolą, nurodyti atliktų darbų aktuose (aktų rinkiniuose). Vienas iš jų – dėl 95 606,76 Eur su PVM vertės darbų – atsakovei pateiktas 2019-11-28 el. paštu ir 2019-12-02 registruotu paštu. Kitas atliktų darbų aktų rinkinys – dėl 130 214,26 Eur su PVM vertės darbų – atsakovei pateiktas 2019-12-03.

121.                       Iš 2019-12-10 atsakovės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė aktų nepriėmė ir neapmokėjo dėl tokių aplinkybių: 1) aktus nepasirašė asmuo, kuris pagal LR Statybos įstatymo, jį lydinčių poįsatyminių aktų (STR) ir sutarties nuostatas turėtų teisę būti statybos vadovu statybos objekte, esančiame kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir vietovėje bei kultūros paveldo statiniuose bei neturi teisės vadovauti statybos darbams reikiamose statinių grupėse; 2) aktuose yra nurodoma, kad darbai buvo vykdomi 2019 lapkričio mėnesį, nors šiuo laikotarpiu statybos objekte nedirbo nei vienas darbuotojas; 3) aktai pateikti nesilaikant subrangos sutarties 9.3 punkte nustatyto termino (turėjo būti pateikta iki einamojo mėnesio 24 d.); 4) aktų forma, turinys ir komplektacija neatitinka subrangos sutarties 9.3 punkto reikalavimų; 5) 2019-12-09 buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame yra užfiksuoti esmingiausi UAB ,,Trotas‘‘ pažeidimai ir UAB ,,Trotas‘‘ aktų klastojimų faktai. Atkreiptnas dėmesys į tai, kad atsakovas šiame rašte nenurodė, jog atsakovė atliko sutartyje nenumatytus darbus ir pateikė juos atsakovei, kad gautų apmokėjimą. 

122.                       Atsisakiusi pasirašyti darbų atlikimo aktus, atsakovė turėjo teisę reikalauti ieškovės atlikti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumusper protingą terminą: 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta sutartyje. Tačiau atsakovė iš karto pareikalavo ieškovės atlyginti nuostolius, kurio pagrįstumas nėra įrodytas. Kaip jau buvo minėta atsisakyti pasirašyti darbų atlikimo aktus atsakovė turėjo teisę tik įstatymo numatytais atvejais: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Tuo tarpu nei viena atsakovės nurodytų atsisakymo pasirašyti darbų atlikimo aktus aplinkybė neatitinka įstatyme numatytų atvejų, kai užsakovui yra suteikiama teisė atsisakyti pasirašyti darbų atlikimo aktus. Todėl atsakovės 2019-12-10 rašte nurodytos atsisakymo pasirašyti darbų atlikimo aktus priežastys yra teisiškai nepagrįstos.

123.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad darbai, kuriuos ji atsisakė apmokėti, tai ieškovės atlikti papildomi darbai, kurie nebuvo suderinti su atsakove ir kuriuos ieškovė atliko savo iniciatyva. Tačiau ieškovė įrodinėjo, kad jos atliktų darbų dalį, kurių atsakovė neapmokėjo, pati atsakovė perdavė užsakovui, o tai reiškia, kad juos priėmė. Ieškovės teigimu ir kiti darbai buvo ne papildomi darbai, o darbai pagal sutartį.  

124.                       Iš prie ieškinio pridėtos 2019 m. lapkričio mėn. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos Nr. 3 ir prie jos pridėtų darbų atlikimo aktų matyti, kad ieškovė yra užaktavusi darbų už 95 606,76 Eur, akto atsakovė nėra pasirašiusi, darbų nėra apmokėjusi. Prie atliktų darbų pažymos Nr. 3 yra pridėti du atliktų darbų aktai už 2019.11.01-11.15, vienas 57 780,49 Eur sumai, kitas – 37 826,27 Eur sumai. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog generalinio rangovo ir užsakovo atliktų darbų forma Nr. 3 su generalinio rangovo atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 3 sutampa dalyje, įvardintoje ,,Tvenkinys‘‘ – darbų apimtys, nurodytos sąmatose, labai panašios: generalinis rangovas aktavo 47 801,58 Eur be PVM, o subrangovas – 47 752,47 Eur be PVM darbų. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad tikėtina, jog atsakovė dalį ieškovės atliktų darbų perdavė užsakovui kaip savo atliktų darbų. Kad ieškovės atliktų darbų pridavimas užsakovui vyko tokia tvarka, patvirtino tiek atsakovės atstovas P.R., tike liudytojas A.B.. Tačiau kiti ieškovės nurodyti generalinio rangovo ir subrangovo darbų atlikimo aktų palyginimai pernelyg skiriasi, kad juos būtų galima vertinti kaip įrodymus, jų vertinimui reikalingos specialios žinios. Ieškovė nepageidavo, kad byloje būtų paskirta statybinė ekspertizė, kuri pagal statybos dokumentus galimai būtų įvertinusi ieškovės darbų apimtis ir identifikavusi jos atliktus darbus.   

125.                      Tačiau teismo posėdžio metu A. B., atsakovės statybos/darbų vadovas, patvirtino, kad iki 2019 m. gruodžio mėnesio objekte (duomenys neskelbtini) nedirbo, pradėjo dirbti tik nuo 2019-12 mėnesio. Iki to laiko (iki 2019-12 mėn.) statybos darbų žurnale A. B. tvirtino ieškovės atliktus darbus, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad statybos darbų žurnale atlikti darbai iki 2019 m. gruodžio mėnesio yra ieškovės atlikti darbai. Liudytojo teigimu, į statybos žurnalą yra įrašomi tik priimti darbai.

126.                      Statybos žurnale nuo 2019-10-21-25 d. iki 2019-11-25-29 d. yra įrašyti ir pasirašyti statybos vadovo A.B. bei techninio prižiūrėtojo R.P. tokie darbai: grunto kasimas apie tvenkinį ir išvežimas; tvenkinio kasimas, iškasto grunto transportavimas perkraunant; iškasto grunto perstūmimas; žvyro pagrindas keliams; skaldos pagrindo įrengimas 12 cm storio; grunto kasimas rankiniu būdu (2019-10-21-25 d.); tvenkinio kasimas; grunto perstūmimas; iškasto grunto transpotavimas; posluoksnio įrengimas iš smėlio-žvyro mišinio 12 cm storio; smėlio žvyro mišinio posluoksnio įrengimas 15 cm storio; grunto tankinimas; šlaitų planiravimas (2019-10-28-31 d.); tvenkinio kasimas; iškasto grunto perstūmimas buldozeriu; iškasto grunto transportavimas perkraunant; betoninių trinkelių šaligatviams įrengimas; metalinių tvorelių prie žaidimų aikštelės įrengimas; betoninių pamatų mediniams vartams įrengimas (2019-11-04-08 d.); tvenkinio kasimas; iškasto grunto transportavimas perkraunant; atraminių sienelių pralaidai betonavimas; pralaidos žiočių įrengimas betonu, pralaidos aptvėrimas; betoninių trinkelių įrengimas šaligatviams (2019-11-11-15 d.); posluoksnio iš atsijų 5 cm įrengimas pralaidai; betoninių trinkelių įrengimas prie pralaidos; kabelio apšvietimui tranšėjos kasimas; betoninių trinkelių šaligatviams įrengimas (2019-11-18-22 d.); kabelio parko apšvietimui paklojimas; pamatų, šviestuvų atramom montavimas; signalinės juostos ant kabelio paklojimas; tranšėjų kabeliams užpylimas gruntu; betoninių trinkelių įrengimas šaligatviui (2019-11-25-29 d.).  

127.                      Įvertinus prie ieškinio pridėtos 2019 m. lapkričio mėn. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos Nr. 3 ir prie jos pridėtų darbų atlikimo aktų už 95 606,76 Eur turinį, taip pat įvertinus prie ieškinio pridėtų likusių darbų atlikimo aktų už 2019 m. lapkričio mėnesį, kurie yra be numerių arba pažymėti Nr. 2 bendrai 130 214,26 Eur sumai, turinį, akivaizdžiai matyti, kad darbų atlikimo aktuose nurodyti ir į statybos darbų žurnalą įrašyti ieškovės atlikti darbai nors ne identiškai, tačiau iš esmės atitinka. Akivaizdu, kad statybos darbų žurnale nurodyti darbai negali būti išvardinti taip detaliai, kaip darbų atlikimo aktuose. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2019 metų rugsėjo lapkričio mėnesiais statybos žurnale nurodytus darbus atliko ji, o ne ieškovė.

128.                      Atsakovė, atsisakydama pasirašyti darbų atlikimo aktus, 2019-12-10 rašte ieškovei nurodė, kad abejoja, jog ieškovė atliko darbus 2019 m. lapkričio mėnesį, nes du kartus patikrinus statybos objektą ieškovės darbuotojų nerado. Tačiau atsakovė jokių realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautuose aktuose nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę, nesiėmė visiškai, nors privalėjo tą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Vietoj darbų priėmimo atsakovė sudarė komisiją ir surašė 2019-12-09 patikros aktą, kuriame nurodė darbų kiekių trūkumus ir defektus. Tačiau toks patikros aktas neturi teisinės reikšmės, nes neatitinka teisinio darbų priėmimo tvarkos reglamentavimo. Patikros akte atsakovė nurodė defektus bendrai, nepadarė atžymų ant kiekvieno atliktų darbų akto, patikros akte nenumatytas terminas ieškovei trūkumų pašalinimui. Surašiusi bendro pobūdžio pažymą, kurioje nurodyti defektai su atliktų darbų apimtimis ir kaina palyginti nedideli, atsakovė ja motyvuodama nepagrįstai atsisakė priimti visus atsakovės atliktus darbus už 225 821,02 Eur ir sumokėti už darbus, dėl kurių pretenzijų nepareiškė. Kita vertus, šiuo aktu atsakovė pripažino, kad ieškovė 2019 metų rudenį rangos darbus atliko. 

129.                      Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovei yra sumokėta ir iš jos yra priimti tie darbai, kuriuos pasirašė statybos objekt techninės priežiūros vadovas R. P.. Tačiau apklaustas liudytoju jis patvirtino, kad jokių reikalų su UAB ,,Trotas‘‘ dėl darbų pridavimo nesprendė, nes subrangovas statybos ovjekte oficialiai nefigūravo. Visus darbus liudytojas teigė priimdavęs iš rangovo – atsakovės, juos patikrindavo ir priimdavo. Kadangi atsakovė statybos objekte dirbo ir pati, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad visi atsakovės neatlikti ar netinkamai atlikti darbai yra ieškovės atlikti darbai, tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo ir įrodymų nepateikė.   

130.                      Asakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus dėl priežasčių, kurių nenumato įstatymas, ieškovės atliktų darbų aktuose nurodyti darbai, kurie iš esmės atitinka statybos žurnale nurodytiems darbams, liudytojas A.B. nurodė iki 2019-12 mėn. statybos darbų žurnale tvirtinęs ieškovės atliktus darbus, atsakovė neinicijavo 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesio atliktų darbų priėmimo vietoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesį atliko darbų už 95 606,76 Eur sumą ir 130 214,26 Eur sumą, bendrai už 225 821,02 Eur sumą, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

131.                      CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, jos reikalavimas atleisti nuo prievolės vykdymo, kuris buvo atmestas, iš esmės yra susijęs su reikalavimu pripažinti subrangos sutarties nutraukimą neteisėtu, išvestinis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

132.                      Ieškovė civilinėje byloje turėjo sumokėti 2744,00 Eur žyminio mokesčio nuo ieškinio sumos bei už neturtinį reikalavimą. Todėl minėta suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

133.                       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

134.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Trotas“ byloje patyrė 10 091,40 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie išlaidų apmokėjimą – nėra pateikti mokėjimo pavedimai, teismas laiko, kad buhalterinė pažyma apie sumokėtas advokato išlaidas yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis ieškovės patirtas bylinėjimosi išaidas už advokato pagalbą. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, jiems rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl jos mažintinos iki 7000,00 Eur iš priteistinos iš atsakovės ieškovei.

135.                       Byloje patirta 39,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo sprendimą priėmus ieškovės naudai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88, 96 straipsniai).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo

135.Atsakovė pateikė prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, melagingos informacijos ir suklastotų dokumentų pateikimą. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

136.Nagrinėjamu atveju teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti, kad ieškovė teikė į bylą suklastotus dokumentus ar melagingą informaciją. Ieškovės atstovo J.V. dalyvavimas teismo posėdyje pasibaigus jo įgaliojimams negali būti laikomas sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kuriuo kitai šaliai buvo sukelta esminė žala. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašymas skirti baudą ieškovei netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo‘‘ Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu.

Priteisti iš ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Trotas‘‘ (juridinio asmens kodas 145421777) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 225 821,02 Eur (du šimtus dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą 2 ct) skolą, 9744,00 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti valstybei 39,37 Eur (trisdešimt devynis eurus 37 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėja                                              Lina Muchtarovienė