Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-575-103-12].doc
Bylos nr.: N-575-103-12
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-103/2012

Teisminio proceso Nr. 448-3-01414-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. sausio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo Z. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Z. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad Z. M. 2010 m. spalio 12 d., apie 12.44 val., Trakų rajone, kelio Trakai – Rykantai 3 km 500 m, vairuodamas automobilį „VW Passat“, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, t. y. staiga sustojo ir pavažiavo atbulas, ko pasėkoje atsitrenkė į gale  sustojusį automobilį ir apgadino abu automobilius. Vairuotojas apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino bei nepateikė automobilio draudimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 28, 140.4, 232, 234 ir 238 punktų reikalavimus.

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu perkvalifikavo Z. M. veiką iš ATPK 123 straipsnio 5 dalies į 1241 straipsnio 6 dalį ir už ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skyrė galutinę 3 500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo A. A. rašytinis paaiškinimas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nevažiavo atbulas ir į jokį automobilį neatsitrenkė, o atvirkščiai, automobilis „Audi“ įvažiavo į jo vairuojamą transporto priemonę, tačiau apeliantas, nepastebėjęs jokių apgadinimų, nuvažiavo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo tik jis pats, be to, jis nebuvo supažindinta su bylos medžiaga.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

II.

 

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu Z. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Apeliantas savo kaltės padarius jam inkriminuojamą ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą neneigia, tačiau ginčija padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jis padarė jam inkriminuotus pažeidimus.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik nukentėjusiojo A. A. rašytiniu paaiškinimu ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei policijos pareigūnai J. N. ir A. R., nei nukentėjusysis A. A. teismo apklausti nebuvo. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz., nutartį byloje Nr. N1-1333/2007), jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Byloje teismo posėdžio protokolo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo davė teisme, ar jo paaiškinimai nuoseklūs. Neaišku, ar byloje buvo tiriami esantys rašytiniai įrodymai ir ar Z. M. buvo sudaryta reali galimybė juos ginčyti, pateikti pastabas. Be to, šiuo konkrečiu atveju teismas nesiaiškino nukentėjusiojo A. A. rašytiniame paaiškinime (b. l. 14) nurodyto asmens, kuris galimai matė eismo įvykį. Pažymėtina, kad neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Z. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

 

            Teisėjai                                                                      Antanas Ablingis

 

 

                                                                                    Romanas Klišauskas

 

 

                                                                                   Ričardas Piličiauskas