Civilinė byla Nr. e2-1279-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00290-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.7

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios bendrovės „Energetikos montažas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundas dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ 2018 m. kovo 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu (dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo) panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi UAB „Energetikos montažas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, 2014 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, numatant 4 metų restruktūrizavimo proceso trukmę; 2015 m. birželio 26 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. birželio 17 d., 2016 m. gruodžio 21 d., 2017 m. birželio 13 d. nutartimis patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai.

2.       2018 m. kovo 30 d. įvyko pakartotinis restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas, kurio dienotvarkėje, be kitų klausimų, antruoju klausimu buvo svarstoma dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Nustatyta, kad „prieš“ nutarimo projektą nutraukti UAB „Energetikos montažas” restruktūrizavimo bylą balsavo 61,35 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumą turinčių kreditorių.

3.       Pareiškėja, RUAB „Energetikos montažas“ kreditorė VMI, pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti RUAB „Energetikos montažas“ kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 30 d. nutarimą nepritarti nutraukti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad 2018 m. kovo 30 d. restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkime antruoju dienotvarkės klausimu priimtas nutarimas pažeidžia VMI teises bei visuomenės ir valstybės interesus, nes restruktūrizuojama įmonė nevykdo restruktūrizavimo plano, nemoka einamųjų mokėjimų. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio nuostatos nustato, kad restruktūrizuojama įmonė moka visas einamas įmokas, tačiau ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienai RUAB „Energetikos montažas“ yra nesumokėjusi 92 688,26 Eur einamųjų mokėjimų bei nuo jų priskaičiuotų delspinigių. Einamųjų įmokų savalaikių mokėjimų nebuvimas leidžia abejoti įmonės tęsiamos veiklos efektyvumu. 2016 m. gruodžio 23 d. įmonė buvo įspėta dėl netinkamo einamųjų įmokų mokėjimo, bet ne tik nesumokėjo einamųjų įmokų įsiskolinimo, tačiau deklaravo naujas mokėtinas sumas; 2017 m. lapkričio 27 d. pakartotinis reikalavimas sumokėti 77 041,07 Eur įsiskolinimą nebuvo įvykdytas, įsiskolinimas tik padidėjo. Restruktūrizuojamos įmonės planas buvo keičiamas kelis kartus ir visi restruktūrizavimo plano tikslinimai atlikti dalyje dėl atsiskaitymų su įmonės kreditoriais terminų pakeitimų. 2017 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo teismo nutartimi buvo panaikintas bei konstatuota, jog restruktūrizavimo planas nėra vykdomas bei pažeidžia VMI interesus.

4.       Atsiliepimu į skundą RUAB „Energetikos montažas“ prašė skundą atmesti, nurodė, kad pripažįsta, jog VMI skunde nurodoma 92 688,26 Eur einamųjų mokėjimų nepriemoka ir delspinigių suma yra teisinga, tačiau nesutinka, jog priimtas nutarimas, kuriuo kreditoriai nepritarė siūlymui nutraukti restruktūrizavimo bylą, pažeidė pareiškėjos ar kito įmonės kreditoriaus teises. Kreditoriai balsų dauguma nutarė nepritarti administratoriaus siūlymui, tuo aiškiai buvo išreikšta kreditorių daugumos valia dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo ir tolesnės įmonės restruktūrizavimo eigos galimybių, kas atitinka restruktūrizavimo paskirtį ir tikslus. Kreditoriai privalo suteikti įmonei lengvatų, kurios nebūtinai turi apsiriboti restruktūrizavimo proceso laikotarpiu.

5.       Atsiliepimu į skundą kreditorius VSDFV Utenos skyrius pritarė pareiškėjos VMI skundui ir siūlė jį tenkinti. Nurodė, jog priimtas skundžiamas nutarimas pažeidžia ir VSDFV Utenos skyriaus teises, nes atsakovė nevykdo restruktūrizavimo plano, nemoka einamųjų mokėjimų ir yra skolinga 2 863,10 Eur. Nesavalaikis einamųjų įmokų mokėjimas leidžia abejoti RUAB „Energetikos montažas“ tęsiamos ūkinės veiklos efektyvumu. Įmonė nėra pajėgi sėkmingai užbaigti restruktūrizavimo proceso.

6.       Atsiliepimu į skundą administratorius UAB „Valeksa“ klausimą siūlė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad restruktūrizuojama įmonė turi mokėti visas einamas įmokas, tačiau sprendžiant tiek restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, tiek nutraukimo klausimus siekiama atsižvelgti į kreditorių daugumos nuomonę, todėl klausimo išsprendimą vertinti tik vieno kreditoriaus ar kelių kreditorių požiūriu nebūtų teisinga. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių dauguma 61,35 proc. nepritarė restruktūrizavimo bylos nutraukimui, taip suteikdami prioritetą tęsti įmonės restruktūrizavimo procedūras.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą tenkino; RUAB „Energetikos montažas“ 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju dienotvarkės klausimu „Dėl RUAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo“ panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – RUAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo bylą nutraukė.

8.       Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 16 d. neįvykus šauktam RUAB „Energetikos montažas“ kreditorių susirinkimui, restruktūrizuojamos įmonės administratorius UAB „Valeksa“ 2018 m. kovo 19 d. informavo įmonės kreditorius apie 2018 m. kovo 30 d. šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą bei susirinkimo darbotvarkę. Teismas sprendė, kad esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant pakartotinį 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimą padaryta nebuvo (ĮRĮ 25 straipsnio 4 dalis).

9.       Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtinus UAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo planą, jis buvo keičiamas 2015 m. birželio 26 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. birželio 17 d., 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. birželio 13 d. nutartimis (4 t., b. l. 72-77, 147, 153-154, 8 t., b. l. 76-80, 9 t., b. l. 72-73,10 t., b. l. 91-92, 193-194). 2018 m. sausio 29 d. nutartimi teismas panaikino 2017 m. lapkričio 28 d. RUAB „Energetikos montažas“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta patvirtinti RUAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo plano pakeitimą, nustatant, kad neįvykdytas įkeisto turto kreditorinis reikalavimas 24 504 Eur, pirmos eilės kreditoriniai 11 550 Eur ir antros eilės kreditoriniai 853 698 Eur reikalavimai, kurių tenkinimas buvo numatytas III restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metų 2 pusmetyje (2017-04 - 2017-10), bus tenkinami IV restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metų 1 pusmetyje (2017-10 – 2018-04). Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog 2014 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas yra keičiamas jau ne pirmą kartą ir bendrovės atsiskaitymo su įkaito turėtoju, pirmos ir antros eilės kreditoriais terminai yra nukeliami kas pusmetį. Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintą (pakeistą) restruktūrizavimo planą 2017 m. balandžio 10 d. – 2017 m. spalio 10 d. laikotarpiu atsiskaitymui su kreditoriais įmonė turėjo išmokėti 891 002 Eur, tačiau sumokėta tik 1 250 Eur (įkaito turėtojui VSDFV Utenos skyriui), kas sudaro 0,14 proc. restruktūrizavimo plane 2017 m. antrame pusmetyje numatytų mokėjimų, nes įsipareigojimai neįvykdyti pirmos eilės kreditoriams (11 550 Eur) bei antros eilės (853 698 Eur) kreditoriams, kurių reikalavimo tenkino terminas buvo atidėtas ir tvirtinant restruktūrizavimo plano pakeitimus ankstesnėmis teismo nutartimis. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog RUAB „Energetikos montažas“ nevykdo einamųjų mokėjimų ir 2017 m. lapkričio mėn. kreditorei VMI skolinga 77 041,07 Eur, kas pažeidžia kreditoriaus VMI interesus.

10.       Teismas nustatė, kad įmonės einamųjų mokėjimų įsiskolinimas VMI tik padidėjo (2018 m. kovo 30 d. duomenimis iki 92 688,26 Eur plius delspinigiai), be to nesumokamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos (2018 m. balandžio 10 d. duomenimis, pagal restruktūrizavimo planą įmonė nebuvo sumokėjusi 36 402 Eur bei įsiskolino 2 863,10 Eur einamųjų mokėjimų). Teismas padarė išvadą, kad UAB „Energetikos montažas“ nevykdo ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte nustatytų reikalavimų, t.y., nemoka einamųjų mokėjimų valstybės (savivaldybės) bei VSDFV biudžetui ir nevykdo restruktūrizavimo plane numatytų mokėjimų. Aplinkybė, kad restruktūrizuojama įmonė nemoka einamųjų įmokų ir tuo pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, priimant skundžiamą 2018 m. kovo 30 d. nutarimą, restruktūrizuojamos UAB „Energetikos montažas“ kreditoriams buvo žinoma. Kadangi priimtu nutarimu pažeidžiamos ne tik pareiškėjos VMI, bet ir viešasis bei valstybės interesai, be to, kreditoriams buvo žinoma, jog restruktūrizuojama įmonė netinkamai vykdo restruktūrizavimo plane numatytus įsipareigojimus, teismas konstatavo, jog ginčijamu nutarimu buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų nuostatos, todėl sprendė, kad 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas antru dienotvarkės klausimu yra neteisėtas ir naikintinas.

11.       Byloje nustatęs, kad be protingai pateisinamų priežasčių nėra tinkamai įgyvendinamas restruktūrizavimo planas bei nesant pakankamų įrodymų apie jo tinkamą vykdymą ateityje, teismas sprendė, jog šio proceso tęsimas neatitiktų restruktūrizavimui keliamų tikslų, pažeistų kreditorių teises ir interesus. Nors kreditoriai nesutinka su restruktūrizavimo bylos nutraukimu, tačiau ši aplinkybė neturi esminės įtakos, nes yra svarbu, ar pagal teismo turimus duomenis restruktūrizuojama UAB „Energetikos montažas“ pasieks rodiklius, nustatytus restruktūrizavimo plane. Teismas nustatė, jog restruktūrizuojama įmonė, kuriai restruktūrizavimo planas patvirtintas 4 metų laikotarpiui, t.y. iki 2018-10-17, netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, nemoka numatytų mokėjimų ir, vadovaujantis įstatymais, nemoka einamųjų mokėjimų (pagal restruktūrizavimo planą iki 2017-10-10 įmonė turėjo atsiskaityti su kreditoriais 891 002 Eur suma, tačiau buvo įvykdyta tik 0,14 proc. įsipareigojimų), todėl sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai (įmonei išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas, atkurti įmonės mokumą ir išvengti bankroto) bus pasiekti ateityje. Tokiu būdu restruktūrizuojama įmonė iš esmės pažeidė kreditorių teises, lūkesčius bei teisėtus interesus, nes įmonės įsipareigojimai ne mažėja, kaip to reikalauja restruktūrizavimo planas, tačiau didėja, todėl galimybės realiai kreditoriams susigrąžinti skolas greitu laiku nėra. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra realios galimybės stabilizuoti įmonės finansinę situaciją, todėl yra pagrindas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, nes įmonės veiklos tęsimas sąlygotų tik dar didesnį bendrovės įsiskolinimą ir kreditorių, kuriems įmonės įsiskolinimas nuolat auga (VMI, VSDFV), interesų pažeidimą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, CPK 12, 178, 185 straipsnius).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė RUAB „Energetikos montažas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tai yra VMI skundą dėl 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kurios pagrindu nutraukė restruktūrizavimo bylą, teigdamas, neva ši įstatymo nuostata įtvirtina teisę teismui restruktūrizavimo bylą nutraukti ir tuo atveju, kai į teismą su tokiu prašymu (atitinkamai – arba skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nepritarta restruktūrizavimo bylos nutraukimui) kreipiasi pavienis kreditorius, neturintis balsų daugumos kreditorių susirinkime, nesant analogiško kreipimosi iš restruktūrizavimo administratoriaus ar kreditorių susirinkimo. Įstatymas aiškiai numato, kad įmonės restruktūrizavimo byla minėtos nuostatos pagrindu teismo gali būti nutraukta tik jei yra vieno iš dviejų konkrečių subjektų pareiškimas – restruktūrizavimo administratoriaus ar įmonės kreditorių susirinkimo. Tai reiškia, jog esant kitų subjektų kreipimuisi, tame tarpe pavienio kreditoriaus (kaip šiuo atveju VMI), ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas nesuteikia teismui teisės tokio pareiškimo pagrindu nagrinėti bei spręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą.

12.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-14 nutartis civ. byloje Nr. 2-1366-241/2017) aiškiai bei nedviprasmiškai pasisakyta, jog pavienis kreditorius neturi teisės teikti prašymo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Todėl pavienio kreditoriaus skundas dėl 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų dalyje, kurioje yra reiškiamas atskiras prašymas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, apskritai teismo negalėjo būti priimtas, kadangi pateiktas teisės reikšti tokį prašymą neturinčio asmens. Tai reiškia, kad VMI neabejotinai galėjo ir turėjo teisę apskųsti 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo antru darbotvarkės klausimu priimą nutarimą dėl nepritarimo restruktūrizavimo bylos nutraukimui, pavyzdžiui, motyvuojant tam tikrais procedūriniais pažeidimais (kurių, kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamoje nutartyje, ir nebuvo), tačiau neturėjo teisės dar ir formuluoti atskiro prašymo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, o teismas, atitinkamai, aiškiai neturėjo teisės tokio neteisėto prašymo pagrindu priimti skundžiamos nutarties dėl jo tenkinimo.

12.3.                      Teisiškai ydingas teiginys, neva teismas skundžiamą nutartį dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo priėmė, ne tik tenkindamas VMI skundą, tačiau ir „savo iniciatyva“, kadangi: ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas nenumato galimybės teismui savo iniciatyva (nesant bankroto administratoriaus ar kreditorių susirinkimo kreipimosi) nutraukti restruktūrizavimo bylą; formaliai nutartis buvo priimta, tenkinant negalimą ir neteisėtą prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

12.4.                      Skundžiamoje nutartyje teismas nenustatė nei procedūrinių pažeidimų dėl 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, nei imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimų, kas reiškia, jog, net ir atsisakęs priimti kreditoriaus skundą dalyje dėl reikalavimo įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukti, ką, kaip minėta privalėjo padaryti tinkamai taikydamas įstatymo nuostatas, teismas neturėjo jokio pagrindo naikinti teisėto, nors ir apskųsto kreditorių susirinkimo nutarimo.

12.5.                      Vien dėl to, kad pavieniai kreditoriai, prašantys restruktūrizavimo bylos nutraukimo, yra specialūs subjektai (valstybės institucijos), neturi būti diskriminuojami kitų, daugumą sudarančių kreditorių, teisėti interesai, t. y. įmonės veiklos tęstinumas, uždirbant pajamas, iš kurių būtų dengiami kreditorių reikalavimai. Gaudama pajamas ir toliau tęsdama veiklą įmonė turės galimybes atsiskaityti ir su tais pavieniais kreditoriais, kurie 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkime pritarė restruktūrizavimo bylos nutraukimui.

13.       Pareiškėja VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Visiškai aiškus teisinis ir faktinis pagrindas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nutraukė UAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo bylą – teismas ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus taiko ex officio, nepriklausomai nuo to, ar šiuo klausimu yra pateiktas byloje dalyvaujančių asmenų prašymas. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, nemoka numatytų mokėjimų, ir nemoka einamųjų mokėjimų. Taigi tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo restruktūrizavimo bylos nutraukimo sąlygos buvimą, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijama nutartis buvo priimta esą išsprendus netinkamo subjekto pateiktą prašymą, kadangi kreditorės VMI skundas dėl 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo antruoju klausimu priimto nutarimo panaikinimo teismo nei neįpareigojo, nei sudarė kliūčių nutraukti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu.

13.2.                      Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė jokių 2018 m. kovo 30 d. nutarimo procedūrinių ar imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-429/2011; Nr. 3K-3-474/2016; Nr. 3K-3-110/2018) yra išaiškinta, kad teismai restruktūrizavimo bylose dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo atlieka procedūrinio pobūdžio patikrą, t. y. nagrinėja, ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista; kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio–komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada kai, pirma, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, antra, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

13.3.                      ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte reglamentuotas naujų prievolių, kurios įstatyme įvardytos kaip „einamosios įmokos“ vykdymas – jos turi būti vykdomos bendra tvarka, nes restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

13.4.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad VMI skundas dėl 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo antruoju klausimu priimto nutarimo panaikinimo negalėjo būti priimtas, nes VMI yra RUAB „Energetikos montažas“ kreditorė, o ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus teisė apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

15.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta UAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.

16.       Bylos duomenimis nustatytas 2018 m. kovo 30 d. įvyko pakartotinis restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas, kurio dienotvarkėje, be kitų klausimų, antruoju klausimu buvo svarstoma dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Nustatyta, kad „prieš“ nutarimo projektą nutraukti UAB „Energetikos montažas” restruktūrizavimo bylą balsavo 61,35 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumą turinčių kreditorių.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino RUAB „Energetikos montažas“ kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundą - panaikino RUAB „Energetikos montažas“ 2018 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju dienotvarkės klausimu „Dėl RUAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo“ ir UAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo bylą nutraukė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad restruktūrizuojama įmonė netinkamai vykdo restruktūrizavimo plane numatytus įsipareigojimus, todėl ginčijamu nutarimu buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų nuostatos.

18.       Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kurios pagrindu nutraukė Bendrovės restruktūrizavimo bylą, motyvuodamas tuo, kad esą ši įstatymo nuostata įtvirtina teismo teisę restruktūrizavimo bylą nutraukti ir tuo atveju, kai į teismą su tokiu prašymu (atitinkamai – arba skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nepritarta restruktūrizavimo bylos nutraukimui) kreipiasi pavienis kreditorius, neturintis balsų daugumos kreditorių susirinkime, nesant analogiško kreipimosi iš restruktūrizavimo administratoriaus ar kreditorių susirinkimo. Taip pat, apeliantės įsitikinimu, ši teisės norma nenumato galimybės teismui savo iniciatyva nutraukti restruktūrizavimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

19.       Pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas.

20.       Kaip matyti iš nutarties 19 punkte nurodytos teisės normos, joje nėra nurodyti subjektai, turintys išimtinę teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo – ši norma tik nustato, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą restruktūrizavimo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo pateiktų įrodymų pagrindu. Tokiu būdu konstatuojama, kad apeliantės skundo argumentas, jog remiantis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu pavienis kreditorius neturi teisės pateikti prašymo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, yra nepagrįstas.

21.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nutraukti restruktūrizavimo bylą gali tik teismas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalis), jeigu tam yra įstatyme numatyti pagrindai. Restruktūrizavimo tikslas yra padėti finansinių sunkumų patiriančiai įmonei išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas, atkurti įmonės mokumą ir išvengti bankroto, t. y. viešąjį interesą atitinkantis tikslas, todėl siekiant užtikrinti tinkamą restruktūrizavimo paskirties ir tikslo įgyvendinimą teismas restruktūrizavimo procese yra aktyvus. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata reiškia bendrosios taisyklės, kad teismas neturi teisės rinkti įrodymų savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio (liet. pagal pareigas). Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Todėl viešojo intereso buvimas įpareigoja restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius restruktūrizavimo proceso metu kilusius klausimus, ištirti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei įrodymus.

22.       Jeigu administratorius ar kreditorių susirinkimas nevykdo pareigos informuoti teismą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nesikreipia į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tai nereiškia, jog, nurodytiems subjektams nevykdant savo pareigų, teismas ex officio negali spręsti dėl restruktūrizavimo plano tinkamo vykdymo bei dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nustačius tam pagrindą. Atsižvelgiant į teismo aktyvų vaidmenį restruktūrizavimo procese, pripažintina, kad informaciją apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą teismas taip pat gali gauti ir iš kitų šaltinių – valdymo organų, bendrovės dalyvių ar kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-627-381/2018). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamuoju atveju sprendžia, kad nėra reikšminga, jog ši informacija teisme buvo gauta kartu su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, nes RUAB „Energetikos montažas“ bankroto administratorei buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į skundą ir paneigti jame nurodomas aplinkybes apie restruktūrizavimo plano nevykdymą ir einamųjų mokėjimų įsiskolinimo augimą. Bankroto administratorė tokių aplinkybių neginčijo ir teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių skunde nurodytas aplinkybes, kad RUAB „Energetikos montažas“ įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos yra padidėjęs ar kad restruktūrizavimo planas yra nevykdomas. Darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas nenuginčytus įrodymus apie netinkamai vykdomą restruktūrizavimo planą, turėjo teisę spręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą.

23.       Nors apeliantė skunde nurodo, kad aktyviai vykdo savo veiklą – finansinę veiklą, sudarytas sutartis, sudarinėja naujas, siekia didinti pajamas bei kuo greičiau atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi, darytina išvada, jog apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad RUAB „Energetikos montažas“ restruktūrizavimo plane numatyti įsipareigojimai yra vykdomi netinkamai ir kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje.

Dėl bylos procesinės baigties

24.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Aldona Tilindienė