Civilinė byla Nr. e2-384-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00309-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.11.1;

3.1.7.6; 3.2.6.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, 

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ atstovams R. B. ir advokatei R. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pleištas“ dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovė UAB „Parama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2011 m. sausio 2 d. tarp jos ir atsakovės UAB „Pleištas“ sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 11-01, ir visus jos priedus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bei iš atsakovės UAB „Pleištas“ priteisti 54 155,35 Eur skolą, 2 778,49 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2011 m. sausio 2 d. tarp jos ir atsakovės UAB „Pleištas“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 11-01, kurios pagrindu ieškovė (nuomotojas) perdavė atsakovei (nuomininkui) laikinai valdyti ir naudotis nuomos teise 754,02 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas inventorinėje byloje indeksais 1, 2, 3, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 52, 51, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui mėnesinį nuomos mokestį po 3,021 Lt (0,88 Eur) už 1 kv. m., kas sudarė 1 887,00 Lt (546,51 Eur) + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Šalys sutartyje susitarė, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Sutarties 2.1. punkte įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos privalo sumokėti nuomotojui pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą nuomos mokestį, be to, sutarties 5.2. p. nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė teigia, kad 2011 m. birželio 30 d. priedu Nr. 2 prie sutarties šalių susitarimu buvo nuspręsta pakeisti nuomos mokestį ir mokėti nuomos mokestį už visą nuomos plotą 1 654 Lt (479,03 Eur) plius PVM, 2014 m. sausio 2 d. priedu Nr. 3 prie sutarties buvo nuspręsta pakeisti sutarties terminą, nustatant, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 2 d. pakeitimu Nr. 4 prie sutarties šalys susitarė pakeisti nuomos sutarties terminą, nustatant, jog patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 2 d. pakeitimu Nr. 5 šalys susitarė pakeisti sutarties 1.2., 1.3. ir 2.1. punktus ir nustatė, kad nuomininkas nuomotojui moka mėnesinį nuomos mokestį 754,00 Eur už mėnesį plius PVM ir už sunaudotą elektros energiją ir vandenį, taip pat šalys susitarė, jog patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutarties pakeitimu Nr. 5 buvo susitarta ir dėl mokėjimo terminų – nuomininkas kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. sumoka nuomotojui nuomos mokestį bei kitas paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą. 2017 m. kovo 1 d. pakeitimu Nr. 6 šalys susitarė pakeisti sutarties 1.2, 1.3 ir 2.1 p., nustatant, jog nuomotojas perduoda nuomininkui didesnės apimties patalpas – 779,65 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias sandėlio pastate (duomenys neskelbtini), 73F2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-754,02 kv. m.), pažymėtas inventorizacinės apskaitos byloje indeksais 1, 2, 3, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 52, 51, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, ir kontrolinio posto 73aH1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -25,63 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini)), o nuomininkas įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį 780,00 Eur plius PVM. ir už sunaudotą elektros energiją bei vandenį. Šalys susitarė, kad patalpos išnuomojamos iki 2017 m. gruodžio 31 dienos. 2018 m. sausio 2 d. pakeitimu Nr. 7 šalys susitarė pakeisti sutarties 1.2, 1.3 ir 2.1 p., nustatant, jog nuomininkas nuomotojui moka mėnesio nuomos mokestį 781,00 Eur už visą plotą plius PVM ir už suvartotą elektros energiją bei kitas eksploatavimo paslaugas pagal kontrolinių skaitiklių parodymus ir pateiktas sąskaitas. Taip pat šalys susitarė, jog patalpos išnuomojamos iki 2018 m. gruodžio 31 d. Be to, susitarimu nustatyta, kad nuomos mokestis ir mokestis už suvartotą elektros energiją ir kitas paslaugas sumokamas iki 15 mėnesio dienos. Už kiekvieną pavėluotą dieną nuomotojas turi teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti 0,03 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. 2019 m. sausio 2 d. pakeitimu Nr. 8 šalys pratęsė sutarties terminą iki 2019 m. gruodžio 31 dienos, 2020 m. sausio 2 d. pakeitimu Nr. 9 šalys pratęsė sutarties terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei 2021m. sausio 4 d. pakeitimu Nr. 10 šalys susitarė pratęsti sutarties terminą iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2022 m. sausio 3 d. pakeitimu Nr. 11 šalys susitarė pakeisti sutarties 1.2, 1.3 ir 2.1 p. ir 1.2. p. įtvirtino nuostatą, kad nuomininkas moka nuomotojui mėnesio nuomos mokestį 2 262,00 Eur. už visą plotą (t. y. po 3,00 Eur už 1 kv. m) plius PVM , ir už suvartotą elektros energiją bei kitas eksploatavimo paslaugas pagal kontrolinių skaitiklių parodymus bei pateiktas sąskaitas, 1.3 p. šalys susitarė, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d., 2.1. p. susitarta, kad nuomos mokestis ir mokestis už suvartotą elektros energiją bei kitas paslaugas sumokamas iki 15 mėnesio dienos, taip pat, kad už kiekvieną pavėluotą dieną nuomotojas turi teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti 0,03 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Be to, sutarties pakeitime Nr. 10 šalys konstatavo, jog 2021 m. gruodžio 31 d. susidariusi skola – 52 162,22 Eur turi būti sumokėta iki 2022 m. birželio 30 d., neapmokėjus skolos sutartis nutraukiama 2022 m. birželio 30 d. be atskiro įspėjimo. Ieškovė įrodinėja, kad ginčo atveju yra visos sąlygos nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes atsakovė, nepaisant to, jog ieškovė geranoriškai sutiko ir atidėjo praleistos įvykdyti prievolės vykdymo terminus, susitarime nustatytu terminu nesumokėjusi nuomos mokesčio, pažeidė sudarytus susitarimus su ieškove. Atsakovė susitarimuose yra pripažinusi susidariusį skolos dydį, todėl ieškovė, šalių sudarytos sutarties 2.1 p. pagrindu, prašo iš atsakovės priteisti delspinigius už šešių mėnesių laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gegužės 24 d.

3.       Atsakovė UAB „Pleištas“ 2023 m. sausio 3 d. prašymu (reg. Nr. DOK-203) pareiškė, kad sutinka su ieškiniu, taip pat pateikė prašymą bendrą 56 993,84 Eur skolos sumą išdėstyti 36 mėnesiams. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą argumentuoja tuo, jog atsakovė neturi materialinių galimybių priteistą skolos sumą grąžinti, nes nėra sukaupusi santaupų. Prie prašymo atsakovė pateikė duomenis, jog COVID-19 pandemijos metu buvo sustabdyti ir atidėti valstybei mokėtini mokesčiai bei, kad šiuo metu iš įmonės sąskaitų išskaičiuojami Gyventojų pajamų atidėti mokesčiai, taip pat sudaryti Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų įsiskolinimų atidėjimo grafikai. Tai pat atsakovė prašo atsižvelgti ir į ieškovės neveikimą, kuriuo ieškovė ilgą laiko tarpą nereikalavo nuomos mokesčio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas

4.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą nuomos sutartį bei priteisti iš atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį. Atsakovė pareiškimu ieškinį pripažino, tačiau pateikė prašymą priteistas nuomos mokesčio sumas išdėstyti 36 mėn. laikotarpiui. Atsakovei pripažinus ieškinį, surašyti sutrumpinti teismo sprendimo motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

5.       Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad tarp ieškovės (nuomotojos) UAB „Parama“  ir atsakovės (nuomininkės) UAB „Pleištas“ 2011 m. sausio 2 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 11-01, kurios pagrindu ieškovė (nuomotojas) perdavė atsakovei (nuomininkui) laikinai valdyti ir naudotis nuomos teise 754,02 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui mėnesinį nuomos mokestį po 3,021 Lt (0,88 Eur) už 1 kv. m., kas sudarė 1 887,00 Lt (546,51 Eur) + PVM. Sutarties 2.1. punkte šalys susitarė, kad nuomos mokestį nuomininkas moka kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Byloje pateikti sutarties pakeitimai, kuriais sutarties šalys keitė nuomos dydį bei turto nuomos terminus. Be to, pakeitime Nr. 10 šalys konstatavo, jog 2021 m. gruodžio 31 d. susidariusi skola – 52 162,22 Eur, kuri turi būti sumokėta iki 2022 m. birželio 30 d., neapmokėjus skolos sutartis nutraukiama 2022 m. birželio 30 d.

6.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

7.       CK 6.189 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

8.       Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šalys yra laisvos savo valia nustatyti nuomos mokesčio mokėjimo klausimą, mokesčio sudėtines dalis, jo apskaičiavimo metodiką, nuo kurios priklausys nuomos mokesčio didėjimas ir / ar mažėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50-236/2016). 

9.       Byloje atsakovė neįrodinėjo, kad tinkamai vykdė prievolę mokėti nuomos mokestį, priešingai, pareiškimu pripažino, kad nesumokėta nuomos mokesčio suma su delspinigiais yra 56 993,84 Eur, todėl darytina išvada, kad kreipimosi į teismą su ieškiniu dienai atsakovė ieškovei yra skolinga 56 993,84 Eur sumą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas materialinės teisės normas, atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, daroma išvada, kad atsakovė prievolės laiku atsiskaityti su ieškove tinkamai neįvykdė, todėl ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 56 993,84 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.487 straipsnis).

10.       Atsakovei laiku neįvykdžius savo prievolės ieškovei, pagal CK 6.71 straipsnį ieškovė turi teisę reikalauti netesybų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Atsakovei laiku nevykdant prievolės mokėti nuomos mokestį, ieškovei iš atsakovės priteistini sutartyje nustatyto dydžio 0,03 procento - 2 778,49 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už šešių mėnesių laikotarpį nuo 2021  m. lapkričio 24 d. iki 2022  m. gegužės 24 d. (sutarties 2.1. punktas, CK 6.71 straipsnis).

11.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė nustatytu terminu neįvykdė prievolės ieškovei, iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteisiamos 6 (šešių) procentų dydžio palūkanos nuo priteistinos sumos (56 993,84 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12.       Sutarčių nutraukimą reglamentuojančio CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Aiškindamas šią sutarties nutraukimą reglamentuojančią materialiosios teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ne kiekvienas sutartyje nurodytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje, šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nustatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

13.       Byloje nustatyta, kad sutarties 4.2.3 punkte, be kita ko, yra įtvirtinta, jog nuomotojas turi teisę teismine tvarka nutraukti sutartį nesilaikant sutarties 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčių ir kitų mokesčių pagal sutartį. Byloje, kaip minėta, nėra ginčo jog nuomininkas (atsakovė) netinkamai vykdė prievolę mokėti nuomos mokestį. Be to, sutarties pakeitime Nr. 10 šalys konstatavo, jog 2021 m. gruodžio 31 d. susidariusi skola – 52 162,22 Eur turi būti sumokėta iki 2022 m. birželio 30 d., neapmokėjus skolos sutartis nutraukiama 2022 m. birželio 30 d. be atskiro įspėjimo. Nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį, šalys atskiru susitarimu susitarė, jog neapmokėjus įsiskolinimo ieškovė įgyja teisę nutraukti sutartį, daroma išvada, kad ieškinio reikalavimas nutraukti sutartį taip pat yra pagrįstas ir tenkinamas. 

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

14.       Atsakovė, pripažindama ieškovės reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio priteisimo, pareiškė prašymą išdėstyti teismo sprendimu priteistas sumas.

15.       Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18 straipsnis, 281 straipsnis). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282-283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Tačiau nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principų (CPK 17 straipsnis).

16.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

17.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) taip pat aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

18.       Teismo vertinimu, atsakovė pateikė tik deklaratyvius duomenis apie jos galimybes įvykdyti teismo sprendimą ir jų perspektyvas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir įtikinamų argumentų, patvirtinančių, kad jos turtinės padėties ateityje gerėjimo tikimybė (perspektyva) bus tokia, jog jos prašomas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas geriau išlaikys išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą ir bus tiek skolininkei, tiek kreditorei priimtinesnis (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, jeigu atsakovė apskritai nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas apskritai nėra galimas. Įvertinus atsakovės pateiktus duomenis darytina išvada, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, jos atžvilgiu priimti sprendimai, kuriais leidžiama dalimis padengti turimus įsiskolinimus valstybės biudžetui. Kita vertus, ieškovės byloje pateikti duomenys įgalina spręsti, kad atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, duomenų, kad ji, siekdama atsiskaityti su ieškove optimizavo savo veiklą, pateikta nėra.

19.       Pažymėtina, kad atsakovė, vykdydama veiklą ir neabejotinai iš to gaudama pajamas, nuo 2011 m. nemokėdama nuomos mokesčio, naudojosi ieškovės turtu. Šiuo atveju atsakovė, pateikusi prašymą išdėstyti nesumokėtą nuomos mokestį, nerodė jokios iniciatyvos ir nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad per šį laikotarpį bent iš dalies yra įvykdžiusi prievolę mokėti nuomos mokestį. Taigi, teismas, įvertinęs į byloje nustatytas aplinkybes ir iš atsakovės priteistinų sumų dydį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalumo principus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš esmės nedėjo jokių pastangų nuo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sprendžia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovei 36 mėnesių, pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo ir protingos pusiausvyros principus, suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21.       Ieškovė prašo priteisti 3 676,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 127,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 400,00 Eur už teisines paslaugas advokato padėjėjai (1 100,00 Eur ieškinio parengimas ir 300,00 Eur susipažinimas su bylos dokumentais bei dokumentų analizė), 1 149,50 Eur už teisines paslaugas advokatei (484,00 Eur susipažinimas su atsiliepimu bei dubliko parengimas, 302,50 Eur susipažinimas su prašymu bei atsiliepimo dėl sprendimo išdėstymo parengimas, 363,00 Eur atstovavimas byloje) (reg. Nr. DOK-304; DOK-1139).

22.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės.

23.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, valstybės naudai nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti 2011 m. sausio 2 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pleištas“ sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 11-01 ir visus jos priedus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

 Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pleištas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 54 155,35 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 35 ct) skolą, 2 778,49 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 49 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (56 993,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 676,50 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas. 

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pleištas“ prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti.

 Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Tamašauskas