Civilinė byla Nr. e2-1046-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00238-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1500-945/2020 pagal ieškovės Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Regėjimas“ ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų BUAB ,,Regėjimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. G. 93 681,16 Eur skolą, 2 660,58 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.   

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė paskolino 93 681,16 Eur (323 200 Lt) atsakovui, kuris buvo ieškovės akcininkas, o nuo 2018 m. liepos 17 d. ėjo ir bendrovės vadovo pareigas. Šalys taip pat sulygo dėl 2 660,58 Eur (9 179,00 Lt) palūkanų. Nurodė, kad apie šią paskolą ieškovės nemokumo administratorė sužinojo tik po Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2019 m. birželio 14 d. atlikto mokestinio tyrimo Nr. (7.45) FR0688-556, kadangi paskutinis ieškovės vadovas (atsakovas) iki šiol nėra perdavęs bendrovės dokumentų ir turto. Pasak ieškovės, paskolos suteikimą patvirtina ir šio fakto deklaravimas VMI, tokiu būdu išviešinant paskolos sutarties sudarymo faktą ir sąlygas (skolos sumą, palūkanų dydį, terminą ir pan.). Būtent atsakovas savo vadovavimo įmonei metu pateikė deklaraciją, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. grąžino skolą ieškovei. Ieškovei deklaravus suteiktą paskolą, o atsakovui vadovavimo ieškovei metu deklaravus, kad skola neva yra grąžinta, abi paskolos sutarties šalys sutiko ir neginčijo fakto, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ir vykdyta. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, faktiškai atsakovas iki šiol nėra grąžinęs jam suteiktos paskolos, tik, siekdamas išvengti realaus skolos sugrąžinimo, imitavo prievolės įvykdymą, pateikdamas neteisingus duomenis VMI (deklaruodamas skolos grąžinimą).    

3.       Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis.

4.       Nurodė, kad riziką sprendimo įvykdymui patvirtina nesąžiningas atsakovo elgesys bei ieškinio suma, kuri bankrutavusiai bendrovei yra itin didelė. Atsakovas yra nesąžiningas asmuo, pasisavinęs ir nuslėpęs nuo teismo bei administratorės didelės vertės bendrovės turtą, kurio neperduoda iki šiol, už tai jam paskirta bauda. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę suponuoja ir viešojo intereso buvimas, nes ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, o ieškiniu yra siekiama apginti bendrovės kreditorių interesus, gauti finansinių reikalavimų patenkinimą ir kaip įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovės BUAB ,,Regėjimas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir areštavo atsakovui G. G. nuosavybės teise priklausančius 96 341,74 Eur sumos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas jį ar trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždrausdamas visu areštuotu turtu disponuoti, o nurodyto turto nesant ar nepakankant, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, taip pat kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti, nutartyje nurodytą turtą palikdamas saugoti atsakovui.

6.       Preliminariai įvertinęs argumentus ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, teismas akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti, kad ieškovei palankus teismo sprendimas tikrai negalėtų būti priimtas, nenustatė. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti atsakoma į tokius klausimus, į kuriuos atsakoma tik galutiniame teismo sprendime.

7.       Teismas taip pat pripažino ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – buvimą. Teismo vertinimu, nesant duomenų apie atsakovo, fizinio asmens, turtinę padėtį, pareikšto 96 341,74 Eur reikalavimo suma jam yra didelė, be to, šį reikalavimą pareiškė bankrutuojanti bendrovė, kurios kreditoriai yra tiek jos darbuotojai, tiek valstybės biudžeto įstaigos. Teismas nurodė, kad nors didelės ieškinio sumos ar viešojo intereso buvimas savaime nėra pakankami sprendžiant, ar kyla grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, šiuo konkrečiu atveju ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti ir atsakovo nesąžiningumą.  

8.       Tokią išvadą teismas padarė iš ieškovės su ieškiniu pateiktų dokumentų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų nustatęs, kad atsakovui Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo paskirta 1 000 Eur bauda už pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, nevykdymą. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo                2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovui buvo pakartotinai paskirta 1 400 Eur bauda už nurodytos pareigos nevykdymą, o 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atmestas jo prašymas dėl 2020 m. vasario              25 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.

9.       Teismo vertinimu, neteisėtais teismų jau pripažinti atsakovo veiksmai, neperduodant ieškovės nemokumo administratorei bendrovės turto ir visų dokumentų, taip pat tokie nustatyti faktai, kad administratorė yra perėmusi tik labai nedidelę bendrovės turto dalį, lyginant su byloje esančiais duomenimis apie turėto turto mastą 2018 m. birželio mėn., kuriuos į bankroto bylą pateikė atsakovas G. G., įrodinėdamas įmonės mokumą bei tvirtindamas, jog nurodomu turtu įmonė disponuoja, bet po bankroto bylos iškėlimo administratorei jokio įmonės turto neperdavęs ir neteikęs jokių duomenų apie šio turto likimą, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas, tikėtina, galėjo veikti nesąžiningai ir sąmoningai neperduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentų, kad būtų apsunkinta galimybė nustatyti turto ir įsipareigojimų realią apimtį.

10.       Nurodytas aplinkybes teismas įvertino kaip pakankamas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje spręsti, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu atsakovui jokie suvaržymai nebūtų taikyti, nes šis gali imtis veiksmų turto vertei sumažinti ar turtui paslėpti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovas G. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    

11.1.                      Teismas, prieš priimdamas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nesigilino, ar paskolos suteikimo faktas (pinigų perdavimas) yra įrodytas, nenagrinėjo paskolos suteikimo klausimo (pinigų perdavimo momento), išnagrinėdamas tik paskolos negrąžinimo klausimą.  

11.2.                      Ieškinyje lygiai tokiu pačiu principu yra įrodytas tiek paskolos suteikimas, tiek ir jos grąžinimas, t. y. abiem atvejais tai įrodoma VMI pateiktomis deklaracijomis. Todėl pačiai ieškovei nurodant, kad paskola buvo ir suteikta, ir grąžinta, nesuprantama, kaip toks ieškinys, kurio prašoma priteisti negrąžintą skolą, galėtų būti tenkinamas.   

11.3.                      Atsakovo turėti ieškovės dokumentai ir turtas nemokumo administratorei yra perduoti. Vien tai, kad nemokumo administratorė dėl jai perduotų dokumentų, turto ir balanso turi kažkokių pretenzijų, nereiškia, kad tokios aplinkybės gali patvirtinti grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje.

11.4.                      Vien didelė ieškinio suma ar viešojo intereso egzistavimas savaime nėra pakankamas pagrindas grėsmei konstatuoti.

11.5.                      Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas slapsto turtą, jį perleidinėju ir dėl to siekia išvengti galimo teismo sprendimo vykdymo.

12.       Ieškovė Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų BUAB ,,Regėjimas“ atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimų į skundą argumentus:     

12.1.                      Ieškovė ieškinyje įvardijo argumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus – VMI deklaracijas ir VMI 2019 m. birželio 14 d. mokestinio tyrimo Nr. (7.45) FR0687-607 išvadą. Originalios paskolos sutarties pateikti negalima dėl objektyvių ir nuo atsakovo neteisėtų veiksmų tiesiogiai priklausančių priežasčių, nes, galimai siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, atsakovas iki šiol nėra įvykdęs imperatyvios pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimą dieną buvusius duomenis, ir visus dokumentus.   

12.2.                      Atsakovas yra itin nesąžiningas asmuo. Iki šiol jis nėra perdavęs bendrovės turto ir dokumentų, už ką jam yra paskirta 1 000 Eur bauda (Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-329-945/2020, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą), o šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme yra peržiūrima Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-329-945/2020, kuria už tęstinį imperatyvių pareigų nevykdymą teismas pakartotinai jam skyrė 1 400 Eur baudą.

12.3.                      Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje ieškovės bankroto byloje Nr. B2-329-945/2020 yra pateikta itin didelės apimties nemokumo administratorės surinkta informacija, kurios pagrindu galima pagrįstai teigti, kad atsakovas linkęs sąmoningai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nesąžiningai trukdyti bei vilkinti bankroto administravimo procedūras.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :     

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų   

13.       Apeliantas G. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – antstolės R. G. 2020 m. balandžio 29 d. patvarkymą, antstolės R. G. 2020 m. balandžio  30 d. atliktą apelianto turto aprašą. 

14.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas neteikia prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu jo pateiktus įrodymus ir nenurodo visiškai jokių argumentų, kokias aplinkybes jie galėtų patvirtinti arba paneigti ir kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo

15.       Apeliantas, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, akcentuoja pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo neteisingą įvertinimą, todėl visų pirma pasisakytina dėl tokių atskirojo skundo argumentų.

16.       Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.    

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų BUAB ,,Regėjimas“, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paskolos iš apelianto priteisimo. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad iš viešai prieinamų duomenų, t. y. iš Kauno VMI 2016 m. birželio 14 d. atlikto mokestinio tyrimo išvadų, yra nustatytas paskolos tuometiniam ieškovės vadovui (apeliantui G. G.) suteikimas. Taip pat ieškinyje teigiama, kad nors bendrovė, kurios vardu veikė apeliantas, ir deklaravo paskolos grąžinimo faktą, visgi jokių kitų įrodymų apie paskolos dalyko sugrąžinimą bendrovei nesama, kadangi apeliantas neperdavė nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų. Ieškovės teigimu, apeliantas tik imitavo paskolos grąžinimą, o faktiškai ji nebuvo grąžinta, todėl prašo priteisti iš jo skolą ir sutartines palūkanas. Taigi ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad ieškovė aiškiai išdėstė savo poziciją ir ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą. Taip pat ji  nurodė ir šio reikalavimo teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.870, 6.873 straipsnius, o su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindžia jame dėstomas faktines aplinkybes.

18.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl duomenų pakankamumo preliminariai spręsti apie ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su paskolos grąžinimu ir šį faktą patvirtinančiais įrodymais, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kitaip tariant, tik ištyrus ir įvertinus kiekvienos iš šalių į bylą pateiktus įrodymus pagal CPK nustatytas įrodinėjimo proceso taisykles galės bus padarytos atitinkamos išvados tiek dėl į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tiek ir dėl pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir jo patenkinimo. 

19.       Tokių faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu atsakovui už akių, ieškovės ieškinį visiškai patenkino. Nors apeliantas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris, ištaisius jo trūkumus,  buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 20 d. teisėjo rezoliucija, procesinis sprendimas dėl tokio prašymo pagrįstumo ar nepagrįstumo dar nėra priimtas, taigi ir nėra paneigta iš pradžių preliminaraus vertinimo metodu, o vėliau ir formalaus vertinimo metodu (CPK 285 straipsnio 2 dalis) teismo padaryta išvada dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, kurios visiškai pakanka šiai būtinajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti.  

20.       Kaip buvo nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, padarė teisingą išvadą, kurios atskirojo skundo argumentai nepaneigia.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

21.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos ir antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantas tvirtina, kad teismas šią sąlygą nepagrįstai susiejo vien su tokia aplinkybe, kad ieškovės bankroto byloje apeliantui buvo skiriamos baudos už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei. Apelianto įsitikinimu, ieškovė nėra nurodžiusi visiškai jokių argumentų, patvirtinančių jo nesąžiningumą, t. y. kad jis gali imtis veiksmų savo valdomam turtui nuslėpti ar išvaisyti, taip siekdamas išvengti galimai nepalankaus apeliantui teismo sprendimo įvykdymo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į nuo 2016 metų formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir tokią grėsmę galinčių patvirtinti aplinkybių nustatymo, kurioje nuosekliai pasisakoma, kad didelė ieškinio reikalavimų suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuponuoja tokių ribojimų, kaip turto areštas, nustatymo poreikio. Ieškinio sumos dydis gali būti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui.  

23.       Tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio   25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020).

24.       Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio  reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad apeliantas, aiškiai nežinodama, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingo, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinės lygybės ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai). 

25.       Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent prašymą pateikusiai ieškovei ir teko pareiga įrodyti apelianto nesąžiningumą kaip sąlygą jos prašomiems ribojimams (turto areštui) taikyti. Apie asmens (ne)sąžiningumą, kitaip nei yra įsitikinusi ieškovė, sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Todėl tai, kad ieškovės bankroto byloje Nr. B2-329-945/2020 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) ieškovės nemokumo administratorės prašymu apeliantui du kartus buvo paskirtos baudos už pareigos perduoti administratorei bendrovės turtą bei dokumentus nevykdymą, o Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis šias baudas buvo atsisakyta panaikinti, pagrįstumą ir teisėtumą, paliko šias nutartis galioti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1595-533/2019, ir 2020 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-998-781/2020), savaime nepatvirtina apelianto nesąžiningumo, ateityje siekiant išvengti teismo sprendimo, priimto nagrinėjamoje byloje, vykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartyje pasisakyta ir tuo aspektu, kad G. G. po 2020 m. vasario 25 d. teismo nutarties pakartotinai skirti jam baudą priėmimo ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų perduoti įmonės dokumentai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties 22 punktą).

26.       Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta nei įrodymų, kad apeliantas nuosavybės teise valdo turtą, kurį galėtų perleisti tretiesiems asmenims arba galėtų jį apsunkinti, nei konkrečių duomenų apie apelianto turto masės bei jo vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus. Ieškovės procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad apeliantas gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jam priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindamas išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškove. Tuo tarpu apeliantas tvirtina neketinantis imtis atitinkamų veiksmų, ir, nesant priešingų įrodymų, nėra pagrindo spręsti apie tokį ketinimą.

27.       Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šiuo konkrečiu atveju lėmė dar ir viešojo intereso buvimas, nes ieškovė yra bankrutuojanti  bendrovė, kurios kreditoriai yra darbuotojai ir valstybinės įstaigos, stokoja pagrįstumo. Bendrovės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, kreditorių skirtingi interesai derinami, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Tačiau tai, kad bankroto byloje buvo patvirtinti darbuotojų ar valstybės institucijų finansiniai reikalavimai, negali būti vertinama kaip apelianto sąžiningumo prezumpciją paneigianti aplinkybė, savaime lemianti laikinųjų apsaugos priemonių jam taikymą.

28.       Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Regėjimas“ (juridinio asmens kodas 110324592) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.

        Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė