Administracinė byla Nr. N63-1684/2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad L. G. 2009 m. liepos 4 d., 9 val. 26 min., Turžėnų k., Turžėnai-Zatyščiai kelyje, Jonavos rajone, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (0,51 promilių girtumas – lengvas girtumo laipsnis), nepasirinko saugaus greičio posūkyje, atsiradus kliūčiai, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį, apgadino transporto priemonę, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 133 punktų reikalavimus.
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 30 d. nutarimu pripažino L. G. kalta dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad jos kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga – tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktu, autoavarijos vietos schema, alkotesterio kvitu, L. G. paaiškinimu, liudytojo R. P. paaiškinimu. Teismas atsižvelgė į specialisto išvadą Nr. T-A 1860/09(02), kurioje nustatyta, kad 2009 m. liepos 4 d., 12 val. 20 min., L. G. tyrimui paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau įvertinęs, kad kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus 2 val. 12 min. po patikrinimo alkotesteriu, teismas laikė, kad nėra pagrindo abejoti asmens blaivumo testo, atlikto panaudojant alkotesterį iš karto po įvykio, rezultatais ir jais vadovavosi. Teismas pažymėjo, kad liudytojų V. K. ir A. R. paaiškinimai dėl L. G. blaivumo nėra informatyvūs, kadangi jų paaiškinimai yra subjektyvi nuomonė, atsižvelgė, kad jie yra L. G. pažįstami ir šių liudytojų parodymus vertino kaip siekį padėti išvengti L. G. administracinės atsakomybės. Teismas atmetė L. G. argumentus, kad ji pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolą jo neskaičiusi, nežinodama, kad jai nustatytas 0,51 promilių girtumo laipsnis, kaip teisiškai nereikšmingus, nurodydamas, kad jie prieštarauja jos 9 val. 20 min. surašytam paaiškinimui, kuriame ji nurodė, kad vakare vartojo alkoholį, jaučiasi gerai ir t.t. Be to, pažymėjo, kad ji policijos pareigūnams prieštaravimų nereiškė.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. G. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė neginčija, kad vairavo automobilį ir įvažiavo į griovį, tačiau teigia, kad tai įvyko, jai siekiant išvengti susidūrimo su priešpriešiais dideliu greičiu išvažiavusiu automobiliu, neigia, kad buvo neblaivi, nesutinka su alkotesteriu užfiksuotais parodymais, teigdama, kad nematė, jog jai nustatytas 0,51 promilių girtumas, ant administracinio teisės pažeidimo protokolo pasirašė jo neskaičiusi. Paaiškino, kad vakare buvo išgėrusi tris skardines alaus, ryte buvo nieko nevalgiusi, tik išgėrusi sulčių, automobilį vairavo, nes jautėsi normaliai, priešingu atveju automobilį būtų davusi vairuoti vienam iš bendrakeleivių. Apeliantė daro prielaidą, kad dėl autoįvykio jai atsitrenkus į vairą galėjo sukilti skrandžio rūgštis ir dėl to susidaryti alkoholio promilės. Nurodo, kad pareigūnai labai ilgai surašinėjo protokolą, todėl ji objektyviai neturėjo galimybės per valandą nuvykti į medicinos įstaigą neblaivumą pasitikrinti, be to ekspertinė įstaiga yra Kaune, todėl ji nebūtų turėjusi kuo nuvažiuoti. Paaiškino, kad į medicinos įstaigą nuvažiavo 12 val. 15 min., kraujas tyrimui paimtas 12 val. 20 min., tyrimo išvadoje nustatyta, kad ji blaivi, tai, kad jos kraujyje alkoholio nerasta, patvirtina ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. T-A 1860/09(02). Apeliantė nurodė, kad teismas šių aplinkybių neįvertino, taip pat netyrė autoįvykio kilimo priežasčių, nebuvo atsižvelgta į tai, kad tame pačiame kelio ruože tomis pačiomis aplinkybėmis po keletos dienų įvyko analogiškas autoįvykis, pareigūnai apie šį įvykį nutylėjo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. G. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje numatytas veikas, visiškai įrodyta, ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobaudos individualizuotos tinkamai. Pažymėtina, jog Kauno rajono apylinkės teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad L. G. padarė veiką, numatytą ATPK 1241 straipsnio 5, o ne 6 dalyje, tačiau įvertinus nutarimo turinį, konstatuotina, kad tai rašymo klaida, neįtakojanti nutarimo teisėtumo.
Ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad L. G. vairavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nesuvaldžiusi automobilio, nuvažiavo į griovį, apgadindama jai priklausančią transporto priemonę, nėra. Apeliaciniame skunde L. G. teigia, kad automobilį vairavo blaivi, o eismo įvykis atsitiko, jai bandant išvengti susidūrimo su priešpriešiais dideliu greičiu išvažiavusiu automobiliu. Minėti apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei jas patvirtinantiems įrodymams.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. G. kaltė dėl inkriminuotų pažeidimų įrodyta byloje esančia medžiaga – tarnybiniais pranešimais (b. l. 8-9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 11), transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktu (b. l. 12), autoavarijos vietos schema (b. l. 13), alkotesterio kvitu (b. l. 7), L. G. paaiškinimu (b. l. 10), liudytojo R. P. parodymais (b. l. 25-26). Šie įrodymai vadovaujantis ATPK 256 straipsniu yra tinkami ir jais pagrįstai yra konstatuoti administracinių teisės pažeidimų padarymas bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. G. blaivumo, pagrįstai vadovavosi alkotesterio rezultatais, kuriais jai nustatytas 0,51 promilių girtumas, bei laikė, kad L. G. pateikta specialisto išvada Nr. T-A 1860/09(02), kurioje nurodoma, kad apeliantės kraujyje etilo alkoholio nerasta, minėtų rezultatų nepaneigia. Teisėjų kolegija, nesant alkotesterio netinkamumo ar jo panaudojimo pažeidimo įrodymų, įvertinusi tą faktą, kad apeliantės pateikta specialisto išvada grindžiama kraujo, kuris buvo paimtas praėjus daugiau nei dviems valandoms po patikrinimo alkotesteriu, tyrimo rezultatais, bei kad, kaip nurodyta minėtoje išvadoje, etilo alkoholio kraujyje buvo nerasta tik pakartotinio patikrinimo metu, o pirminio patikrinimo metu vis dėlto kraujyje buvo nustatytas 0,08 procento etilo alkoholis, pripažįsta, kad pagrindo abejoti alkotesteriu užfiksuotų parodymų teisingumu nėra. Pažymėtina, kad apeliantė sutiko su minėtais alkotesterio parodymais (b. l. 3), pasirašydama administracinio teisės pažeidimo protokole ir ant asmens blaivumo testo rezultatų (b. l. 7). L. G. argumentai, kad ji pasirašė ant administracinio teisės pažeidimo protokolo jo neskaičiusi, pripažintini teisiškai nereikšmingais, nes tai nepaneigia alkotesteriu nustatytų parodymų teisingumo bei prieštarauja jos pačios įvykio metu pateiktam paaiškinimui (b. l. 10), kad ji iš vakaro buvo išgėrusi tris skardines alaus.
Atmesdamas apeliantės argumentą, kad jai buvo apribotos galimybės nuvykti pasitikrinti savo noru neblaivumą į medicinos išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į jos pačios apeliaciniame skunde išdėstytus atsikirtimus, kad ji vis tiek nebūtų galėjusi to padaryti, nes neturėjo kuo važiuoti, kas akivaizdžiai prieštarauja faktinei situacijai (L. G. vėliau vis dėlto nuvyko į medicinos įstaigą), įvertina pareigūno R. P. parodymus, kad jai tokia galimybė buvo išaiškinta, ir, nesant duomenų, kad apeliantei buvo trukdoma palikti įvykio vietą, konstatuoja, kad šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais liudytojų V. K. ir A. R., apeliantės draugų, nurodžiusių, kad L. G. buvo blaivi, parodymų atmetimo motyvais ir jų nebekartoja.
Taip pat atmetamas apeliantės argumentas, kad jos blaivumą įvykio metu patvirtina Romerio universiteto Teismo medicinos instituto 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. T-A 1860/09(02). Minėta išvada (b. l. 20) paremta tyrimo, atlikto 2009 m. liepos 7 d., t. y. praėjus trims dienoms po įvykio, duomenimis, todėl negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu L. G. buvus blaivą pažeidimo padarymo metu.
Dėl L. G. argumento, kad teismas netyrė versijos, kad autoįvykio metu jai atsitrenkus į vairą galėjo sukilti skrandžio rūgštis ir dėl to susidaryti alkoholio promilės, pažymėtina, kad apeliantės neblaivumas neabejotinai įrodytas byloje esančiais įrodymais, o jos iškelta versija yra tik prielaida, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis ir vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika.
L. G. taip pat nurodo, kad teismas netyrė autoįvykio kilimo priežasčių, neatsižvelgė, kad tame pačiame kelio ruože tomis pačiomis aplinkybėmis po keletos dienų įvyko analogiškas autoįvykis, nurodo, kad eismo įvykio kaltininkas – priešpriešiais išvažiavęs automobilis. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, remiantis ATPK 272 straipsniu turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jo gynybinę poziciją, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau ATPK 257 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl asmens traukiamo atsakomybėn pateikta įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad po kelių dienų įvykęs eismo įvykis neturi jokio tiesioginio ryšio su nagrinėjamoje byloje įvykusiu atsitikimu, o apeliantės versija, kad ji norėjo išvengti susidūrimo su priešpriešiais išvažiavusiu automobiliu, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis bei paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgtina, kad nei pati L. G., nei kartu su ja važiavę liudytojai V. K. ir A. R. nenurodė galimai priešpriešiais išvažiavusio automobilio markės, numerio ar kitų jį identifikuojančių požymių, taip pat įvertintina eismo įvykio vieta (staigus posūkis) bei tai, kad L. G., vairuodama automobilį, buvo neblaivi. Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija abejoti jos kalte dėl ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neturi pagrindo.
Atsižvelgdama į išdėstytas argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
L. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Ričardas Piličiauskas