Civilinė byla Nr. 2A-1740-565/2020

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00702-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2020 m. spalio 20 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Agrima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „EXPERT GROUP LT“ ieškinį atsakovei UAB „Agrima“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė UAB „EXPERT GROUP LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 8 530,50 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija „ConsulTax“, pagal kurią atsakovei buvo teikiamos įvairios teisinės paslaugos. Advokatų profesinė bendrija už suteiktas teisines paslaugas išrašė ir elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė šias sąskaitas: 2019 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą TAX Nr. 1805 – 1 210 Eur sumai; 2019 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą TAX Nr. 1829 – 2 601,50 Eur sumai;  2019 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą TAX Nr. 1855 – 1 089 Eur sumai; 2019 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą TAX Nr. 1874 – 3 630 Eur sumai. PVM sąskaitas faktūras atsakovė turėjo apmokėti per 5 dienas nuo PVM sąskaitų faktūrų gavimo, tačiau nurodytu terminu sąskaitų neapmokėjo ir liko skolinga 8 530,50 Eur sumą. Ieškovė ir advokatų profesinė bendrija sudarė 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovei perleista reikalavimo teisė į atsakovės skolą pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą atsakovę informavo išsiųsdama pranešimus atsakovės korespondencijos adresu, registruotos buveinės adresu bei elektroniniu paštu. 

3.       Atsakovė UAB „Agrima“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.

4.       Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Ieškovė savo reikalavimą atsakovei kildina iš 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuri buvo sudaryta tarp advokatų profesinės bendrijos ir ieškovės. Kreditoriaus asmuo (advokatų profesinė bendrija) skolininkui (atsakovei) turi esminę reikšmę ir toks reikalavimo perleidimas pažeidžia atsakovės teises į informacijos konfidencialumą bei pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį garantuojamą tarp advokato ir kliento saugomą profesinę paslaptį. 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties formalus sudarymas tarp ieškovės ir buvusios atsakovės kreditorės vertintinas kaip profesinės paslapties pažeidimas. Ieškovės reikalavimas susijęs su pradine kreditore betarpiškai ir tiesiogiai, todėl turėjo būti atsakovės sutikimas dėl tokios sutarties sudarymo, reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia atsakovės teises ir varžo jos prievoles. Su 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perduoti atsakovei suteiktų paslaugų įrodymai, kurie patvirtintų, jog realiai buvo suteiktos tokios paslaugos, kaip nurodyta PVM sąskaitų faktūrų Nr. 1805, 1829, 1855, 1874 išklotinėse. Ieškovė nėra tiesioginis atsakovei paslaugas teikęs subjektas, o, įvertinus teisinių paslaugų specifiškumą, bet kokias pastabas dėl suteiktų paslaugų tikslingumo, jų tvirtinimo, priėmimo atsakovė turi teisę tiesiogiai pateikti tik paslaugų teikėjui, šiuo atveju advokatų profesinei bendrijai. 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta ir turėtų būti pripažinta kaip negaliojanti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 8 530,50 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 256 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1.                      advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ ir atsakovė 2018 m. lapkričio 8 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo teikiamos teisinės paslaugos. Advokatų profesinė bendrija už suteiktas teisines paslaugas atsakovei išrašė ir elektroniniu paštu išsiuntė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo ir liko skolinga bendrą 8 530,50 Eur sumą. Advokatų profesinė bendrija siuntė atsakovei pretenziją, kurioje ragino apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė įsiskolinimo neapmokėjo;

5.2.                      pradinė kreditorė advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ ir naujoji kreditorė (ieškovė) 2019 m. spalio 29 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei (ieškovei) reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad naujoji kreditorė (ieškovė) įsipareigoja informuoti skolininkę apie sutarties sudarymo faktą, kaip tai numatyta CK 6.109 straipsnyje. Ieškovė 2019 m. spalio 30 d. registruota pašto siunta išsiuntė pranešimą „Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo“, kuriame buvo nurodytas reikalavimo į įsiskolinimą perleidimo ieškovei faktas bei pridėta 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovė pakartotinai tą pačią informaciją 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovei išsiuntė elektroniniu paštu. Atsakovei nepadengus turimo įsiskolinimo, ieškovė 2019 m. lapkričio 19 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įspėjimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta atsakovės korespondencijos adresu bei buveinės adresu, taip pat ir elektroniniu paštu. Registruota pašto siunta ieškovei siųsti pranešimai bei įspėjimai grįžo neįteikti su pašto žyma, kad gavėjas neatsiėmė dokumentų pašte;

5.3.                      pradinė kreditorė advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ 2019 m. gruodžio 5 d. gavo atsakovės pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kitą informaciją. Atsakydama į gautą pranešimą, pradinė kreditorė 2019 m. gruodžio 6 d. informaciniu pranešimu „Dėl sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties ir pasikeitusio kreditoriaus“ nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, pagal kurią neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Minėtas informacinis pranešimas kartu su 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopija bei 2019 m. spalio 30 d. pranešimo „Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo“ kopija išsiųstas atsakovei registruota pašto siunta, kuri buvo įteikta 2019 m. gruodžio 11 d.;

5.4.                      atsakovė nepagrįstai teigia, kad, remiantis CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis be atsakovės sutikimo negalėjo būti sudaryta, nes kreditoriaus asmuo (advokatų profesinė bendrija) skolininkei (atsakovei) turi esminę reikšmę ir toks perleidimas pažeidžia atsakovės teises į informacijos konfidencialumą bei pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį garantuojamą tarp advokato ir kliento saugomą profesinę paslaptį. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su skolininko asmeniu, o šio straipsnio 5 dalyje – kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Atsakovė nenurodo jokių svarių argumentų, kodėl kreditoriaus asmuo skolininkei turi esminę reikšmę, išskyrus tai, kad juos siejo pasitikėjimo santykiai ir, perleidus reikalavimą, gali būti atskleista profesinė paslaptis. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perduoti pradinio kreditoriaus atsakovei suteiktų paslaugų įrodymai, kurie patvirtintų, jog realiai buvo suteiktos tokios paslaugos, kaip nurodyta PVM sąskaitų faktūrų Nr. 1805, 1829, 1855, 1874 išklotinėse. Taigi, jokia profesinė paslaptis šiuo atveju nebuvo atskleista. Šiuo atveju buvo perleistas paprastas turtinis reikalavimas už suteiktas paslaugas;

5.5.                      atsakovė neginčija, jog pradinė kreditorė jai suteikė paslaugas, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose Nr. 1805, 1829, 1855, 1874. Prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų, jog apmokėjo jai pateiktas sąskaitas, todėl ieškovei, perėmusiai skolos reikalavimo teisę, iš atsakovės priteistina 8 530,50 Eur skola.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovė UAB „Agrima“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1.                      pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog apeliantės nurodyti argumentai nėra svarūs, kad apeliantė neįrodė, jog kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Advokatų profesinę bendriją ir atsakovę sieję pasitikėjimo fiduciariniai santykiai ir jų turinys sudarė profesinę paslaptį, kuri buvo atskleista sudarius neteisėtą reikalavimo perleidimo sutartį bei kartu su ja perdavus ieškovei PVM sąskaitas faktūras ir išklotines už suteiktas advokato paslaugas. Kreditoriaus asmuo turėjo skolininkui esminę reikšmę, kadangi pasitikėjimo santykiai susiformuoja tarp konkrečių subjektų, kuriuos sieja ne vien komerciniai ūkiniai teisiniai santykiai, šiuo atveju jie grindžiami profesine paslaptimi, kadangi klientas kreipiasi į konkretų atstovą, tikėdamasis, kad jis saugos profesinę paslaptį, nepriklausomai nuo to, kaip tarp jų vėliau susiklosto atsiskaitymo už paslaugas aplinkybės. Remiantis CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, tokių teisinių santykių turinys neabejotinai suponuoja didesnę nei formalią abiejų šalių padėtį bei reikšmę viena kitos atžvilgiu, todėl būtų neteisinga ir ydinga vertintini, jog kreditoriaus asmuo nebuvo svarbus skolininkui dėl tarp jų susiklosčiusių specifinių teisinių santykių, grindžiamų ne vien turtiniais prievoliniais įsipareigojimais;

6.2.                      ieškovės iš advokatų profesinės bendrijos gauti duomenys neabejotinai leido jai sužinoti advokato honorarą, kas savaime sudarė profesinės etikos ir fiduciarinių santykių turinį. Iš PVM sąskaitų faktūrų išklotinių buvo aiškiai matyti suteiktų paslaugų turinys, kas taip pat sudaro advokato profesinę paslaptį. Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi i advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys. Vien iš pridėtų/perleistų tokių paslaugų suteikimą patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų turinio ir jų išklotinių galima buvo įsitikinti kreipimosi į advokatą faktu ir jo konsultacijų pobūdžiu;

6.3.                      ieškovės reikalavimas buvo susijęs su pradiniu kreditoriumi betarpiškai ir tiesiogiai, todėl turėjo būti apeliantės, kaip skolininkės, sutikimas dėl tokios sutarties sudarymo. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas akivaizdžiai pažeidė apeliantės teises, ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai neįvertino, tokiu būdu padarydamas šiurkštų CK 6.101 straipsnio 5 dalies, 6.205 straipsnio, Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies normų taikymo ir aiškinimo pažeidimą.

7.       Ieškovė UAB „EXPERT GROUP LT“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad pradinė kreditorė (advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“) neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia, o naujoji kreditorė (ieškovė) priima reikalavimo teisę būtent į apeliantės įsiskolinimą, o ne komercines, profesines ar kitas paslaptis, t. y. pradinis kreditorius su ieškove susitarė išimtinai tik dėl reikalavimo į apeliantės 8 530,50 Eur įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas faktūras perleidimo ieškovei. Civilinėje byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, kaip, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pasireiškė profesinės paslapties saugojimo pažeidimas ar atskleidimas;

7.2.                      nei Advokatūros įstatyme, nei Civiliniame kodekse nėra jokių imperatyvių draudimų advokatui perleisti reikalavimo teisę į kliento į įsiskolinimą. Atitinkamai, nesant jokio imperatyvaus draudimo perleisti pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į apeliantės įsiskolinimą, buvo sudaryta pagrįsta ir teisėta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė, po nesėkmingų bandymų taikiai išspręsti susidariusią situaciją, nusprendė savo pažeistas teises ginti teisminiu keliu;

7.3.                      įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1.3 punkte nurodyta, kad, sudarydamas šią reikalavimo perleidimo sutartį, pradinis kreditorius nepažeidžia jį saistančių įstatymų, taisyklių, nuostatų, potvarkių, įsipareigojimų ar susitarimų su trečiaisiais asmenimis, t. y. pradinis kreditorius patvirtino, kad nepažeidžia jokių su pradinio kreditoriaus veikla susijusių teisės aktų. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2.2 punkte nurodyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas nepažeidžia sutarties, skolininko (apeliantės) teisių, nesuvaržo skolininko (apeliantės) iš sutarties kylančių prievolių, o reikalavimo perleidimo sutarties 2.2.3 punkte pradinis kreditorius pareiškė ir garantavo, kad reikalavimo teisė į skolininką nėra neatsiejamai susijusi su pradinio kreditoriaus asmeniu. Apeliantė, gavusi registruotą pašto siuntą ir elektroniniu paštu siųstą reikalavimo perleidimo sutartį bei su ja susijusius pranešimus, buvo tinkamai informuota apie tai, kad jos įsiskolinimas (8 530,50 Eur) nėra susijęs su pradinio kreditoriaus asmeniu;

7.4.                      apeliantė klaidingai ir nepagrįstai turtinio pobūdžio prievolę prilygina advokato paslapčiai, nes tiek reikalavimo perleidimo sutartyje, tiek kituose apeliantei siųstuose dokumentuose, tiek ieškinyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad buvo perleistas turtinis, o ne advokato profesinės paslapties ar kitokio pobūdžio reikalavimas, o tai sudaro pagrindą teigti, kad apeliantės pozicija dėl profesinės paslapties atskleidimo yra nepagrįsta;

7.5.                      civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantė pripažino, kad yra skolinga ne pradinei kreditorei, o būtent ieškovei. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą nurodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. gavo elektroninį laišką iš apeliantės, kuriame buvo pridėtas 2020 m. balandžio 27 d. apeliantės direktoriaus A. J. prašymas dėl skolos mokėjimo grafiko sudarymo, adresuotas būtent ieškovei. Prašyme yra aiškiai pačios apeliantės nurodyta, kad atsakovė turi prievolę ieškovei pagal PVM sąskaitas faktūras, sudarančią 8 530 Eur skolą. Taigi apeliantė yra pripažinusi tiek reikalavimo perleidimo sutartį, tiek patį įsiskolinimą ieškovei.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

8.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pradinė kreditorė advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ ir atsakovė UAB „Agrima“ 2018 m. lapkričio 8 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo teikiamos teisinės paslaugos. Bendrija už suteiktas teisines paslaugas atsakovei išrašė ir elektroniniu paštu išsiuntė šias PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1805 – 1 210 Eur sumai, 2019 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1829 – 2 601,50 Eur sumai, 2019 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1855 – 1 089 Eur sumai, 2019 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1874 – 3 630 Eur sumai. Bendra nurodytų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 8 530,50 Eur. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB „Agrima“ už jai suteiktas teisines paslaugas būtų atsiskaičiusi su advokatų profesine bendrija „ConsulTax“. Šios aplinkybės atsakovė ir neginčijo. Advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ ir ieškovė UAB „EXPERT GROUP LT“ 2019 m. spalio 29 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei UAB „EXPERT GROUP LT“ reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

11.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodinėja, jog 2019 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia CK 6.101 straipsnį, prieštarauja Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 daliai. Teigia, jog ieškovės reikalavimas susijęs su pradiniu kreditoriumi betarpiškai ir tiesiogiai, todėl turėjo būti atsakovės sutikimas dėl tokios sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

12.       Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).

13.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, kilus ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas).

14.       Apeliantė pirmosios instancijos teisme teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog pirminė kreditorė (advokatų profesinė bendrija) realiai suteikė apeliantei tokias paslaugas, kaip nurodyta PVM sąskaitų faktūrų Nr. 1805, 1829, 1588, 1874 detalizacijoje. Apeliantė nenurodė jokių argumentų ar faktinių aplinkybių, paneigiančių advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ turėtą reikalavimo teisę į apeliantę. Pažymėtina, jog byloje yra 2020 m. kovo 9 d. apeliantės UAB „Agrima“ pranešimas dėl neįvykdytos prievolės ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, adresuotas advokatų profesinei bendrijai „ConsulTax“, kuriame apeliantė praneša, jog turi prievolę advokatų profesinei bendrijai „ConsulTax“ pagal gautas PVM sąskaitas faktūras TAX Nr. 1805, 1829, 1588, 1874. Taigi apeliantė, siųsdama pranešimus pradinei kreditorei, patvirtino savo prievolės egzistavimą dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, todėl bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pakako byloje nustatytų duomenų, kad jis konstatuotų apeliantės prievolės buvimo faktą.

15.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės su advokatų profesine bendrija „ConsulTax“ 2019 m. spalio 29 d. sudarytos ir apeliantės UAB „Agrima“ ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog pradinė kreditorė (advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“) neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajai kreditorei (ieškovei), o ši priima iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į įsiskolinimą (8 530,59 Eur sumą, nurodytą sutarties (C) punkte). Perleidžiamos reikalavimo teisės atsiskaitymo tvarka surodyta sutarties priede Nr. 1 (sutarties 1.3 punktas). Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2.3 punkte nurodyta, kad reikalavimo teisė į skolininkę nėra neatsiejamai susijusi su pradinės kreditorės asmeniu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie skolos perleidimą. Be to, byloje yra pačios apeliantės 2020 m. balandžio 27 d. prašymas dėl skolos mokėjimo grafiko suderinimo, adresuotas ieškovei UAB „EXPERT GROUP LT“, kuriuo apeliantė pripažįsta turinti 8 530,50 Eur prievolę būtent ieškovei UAB „EXPERT GROUP LT“ ir siūlo prievolę išdėstyti pagal mokėjimo grafiką.  

16.       Apeliantė neįrodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y., kad reikalavimo perleidimas prieštarauja įstatymams, sutarčiai ar, kad reikalavimas susijęs su kreditoriaus asmeniu. 

17.       CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę.

18.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta ir atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013; kt.).

19.       Apeliantė, įrodinėdama CK 6.101 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindą šioje byloje, nurodo, kad, prieš sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovė ir advokatų profesinė bendrija turėjo gauti atsakovės sutikimą, nes kreditorės – advokatų profesinės bendrijos, asmuo atsakovei turėjo esminę reikšmę. Apeliantės teigimu, ją ir advokatų profesinę bendriją sieję teisiniai santykiai sudarė profesinė paslaptį, kuri buvo atskleista sudarius neteisėtą reikalavimo perleidimo sandorį.

20.       Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 2 straipsnis nustato, jog advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Teisinės paslaugos teikiamos su klientu sudarius teisinių paslaugų sutartį, kuria susitariama dėl konkretaus darbo pobūdžio, apimties ir kainos.

21.       Pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 4 punktą, advokatų veiklos vienas iš pagrindinių principų yra kliento paslapties neatskleidimas. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą; advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ reikalavimo teisės į apeliantės skolą perleidimas ieškovei negali būti laikoma informacijos, sudarančios advokato profesinę paslaptį, perleidimu. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei nebuvo atskleista jokia konfidenciali informacija, taip pat informacija, susijusi išimtinai su apeliantės asmeniu, ar kitu būdu pažeisti apeliantės interesai. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog kartu su PVM sąskaitomis faktūromis ieškovei perduotos „Atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinės“ atskleidžia apeliantei suteiktų paslaugų turinį ar kitą profesinę paslaptį sudarančią informaciją. Minėti dokumentai tik detalizuoja PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pinigų sumas, jos neatskleidžia teisinių paslaugų sutarties sąlygų.

23.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog advokato honoraras taip pat sudaro profesinę paslaptį, pažymėtina, jog pasirašydama reikalavimo perleidimo sutartį, advokatų profesinė bendrija nelaikė, jog atlygis už apeliantei suteiktas teisines paslaugas yra profesinė paslaptis.

24.       Reikalavimo teisę dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamu atveju galėjo įgyvendinti pradinė kreditorė (advokatų profesinė bendrija), o pastarajai neįgyvendinus – naujoji kreditorė (ieškovė), apeliantės, kaip skolininkės, padėtis pasikeitus kreditorėms šiuo atveju nepablogėjo. Byloje nenustatyta, kad reikalavimo perleidimas naujai kreditorei labiau suvaržė ar išplėtė apeliantės (skolininkės) prievoles ir tai nepatvirtina CK 6.101 straipsnio 5 dalies reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos – kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Taigi ieškovė ir advokatų profesinė bendrija, sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartį, neturėjo pareigos gauti apeliantės, kaip skolininkės, sutikimą.

25.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos įrodymų, patvirtinančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėjos Rūta Burdulienė

           Jadvyga Mardosevič

                Neringa Švedienė