Baudžiamoji byla Nr. M1-1249-419/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23031-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.5.4.1; 2.10.11

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 6 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,

vertėjaujant Oksanai Tereščenko, Maženai Andruškevič,

dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,

P. G. gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,

nukentėjusiajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo P. G. (P. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nedirbančiam, pensininkui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Teismas

n u s t a t ė :

P. G. 2021 m. liepos 11 d. apie 11 val. 50 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, rankoje laikydamas peilį grasino nužudyti - „papjauti“ A. K., sudarydamas A. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti. 

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. G., teisme apklaustas nebuvo atsižvelgiant į 2022-07-22 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-140/2022 nurodytas rekomendacijas. 

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad P. G. yra jo kaimynas, gyvena gretimame kaime apie 0,5 km atstumu. Buvo atėjęs pas krikštamotę atsigerti kavos. Po 20 minučių atėjo P. G.. Krikštamotė tuo metu buvo lauko virtuvėje, o pats buvo lauke su pussesere K. M.. P. G. sakė jo krikštamotei, kad jis (A. K.) vagia iš jo vištas. Tai girdėjo būdamas lauke. Užėjęs į virtuvę pradėjo klausti kodėl P. G. jį apkalba. Po to P. G. išsitraukė peilį ir laikydamas jį dešinėje rankoje pradėjo eiti link jo. P. G. buvo kelių žingsnių atstumu nuo jo. Jis artinosi link jo ir mojavo peiliu, sakė, kad jį papjaus. Buvo išsigandęs, nes jis tikrai galėjo durti jam peiliu, anksčiau tokių įvykių nebuvo. P. G. nors ir senas, bet jo rankos stiprios. Eidamas atbulas iš virtuvės nuplėšė nuo šalia esančios tvoros pagalį ir sudavęs juo per ranką P. G., išmušė P. G. iš rankos peilį. Vėliau P. G. mosikavo prieš jį pagaliu. Iškvietė policiją, perdavė pareigūnams peilį. Konfliktas truko apie pusvalandį. Galėjo P. G. sužaloti ranką pagaliu, nes stipriai sudavė jam per ranką, norėdamas išmušti peilį. Išeidamas P. G. sakė, kad neduos jam daugiau gyventi. Anksčiau būdavo konfliktai su P. G., jis ateidavo su kirviu pas motiną, grasindavo, kaltindavo vagystėmis. Nežino, ar P. G. kreipdavosi į policiją dėl vagysčių. Anksčiau P. G. yra jam grasinęs žodžiu. Iš P. G. nieko nėra paėmęs, padėdavo prie namų jo sūnui. P. G. ten gyvena vienas. Sūnus kartais atvažiuoja pas jį. Pas jį namuose būdavo tik tuomet, kai būdavo atvykęs sūnus. P. G. turėjo konfliktą su jo tėvu, buvo sudavęs tėvui peiliu. P. G. anksčiau nešiodavosi su savimi peilį, kirvį.  

Liudytoja O. R. parodė, kad pažįsta P. G., jis ateidavo pas jos velionį tėvą. Pastarasis mirė prieš ketverius metus. P. G. ateidavo pas motiną į pirtį, televizorių pažiūrėti. Nukentėjusysis A. K. yra jos pusbrolis. Nustojo su juo bendrauti po konflikto dėl sesers. A. K. gyvena tame pačiame kaime. Buvo su vyru terasoje, išgirdo kaip P. G. šaukė ant A. K., kad jį užmuš. Anksčiau jis ateidavo pas juos ir skundėsi, kad A. K. vagia įvairius daiktus. A. K. išvarė P. G. iš motinos namų ir tuo metu P. G. eidamas link gatvės šaukė, kad užmuš A. K.. Tai matė iš savo terasos. P. G. kalbėjo rusiškai, kad vis tiek užmuš A. K.. Nematė, ar P. G. rankose ką nors laikė. A. K. vėliau kartu su mama atėjo pas ją ir papasakojo, kad išmušė P. G. iš rankų peilį. Pati gyvena su vyru ir vaikais, o motina gyvena šalia jos atskirame name. A. K. gyvena per gatvę apie 300 metrų nuo jos namo. P. G. gyvena gretimame kaime, apie 1 km nuo jų namų. Mama pasakojo, kad pas ją atėjo P. G., vėliau atvažiavo A. K.. Konfliktas truko neilgai. Policiją iškvietė A. K.. Anksčiau A. K. ir P. G. irgi konfliktuodavo. A. K. galėjo vogti iš P. G. daiktus. Tą dieną A. K. atvažiavo pas jos motiną į svečius, jis yra jos krikštasūnis. P. G. jiems nieko blogo nėra padaręs, ateidavo pas motiną pasižiūrėti televizorių. P. G. yra jau amžiuje, nėra stiprus, o A. K. yra jaunas ir stipresnis už P. G.. Nepastebėjo, kad jo ranka buvo sužalota po konflikto. Išeidamas P. G. šaukė, kad sukapos A. K..  

Liudytoja K. M., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad P. G. yra jos kaimynas, jis gyvena gretimame kaime, santykiai geri. A. K. yra jos pusbrolis, santykiai geri. A. K. vogdavo daiktus, jis apvogė P. G., todėl pastarasis pyksta ant A. K.. Pas motiną atėjo   P. G., A. K. pradėjo žodžiu kabinėtis prie P. G. ir jie susimušė. Vėliau P. G. pasakė, kad nueis paims kirvį, o A. K. pirmas iškvietė policiją. Gyvena kartu su motina. Tą dieną buvo motina, A. K. ir ji. A. K. tą dieną buvo atvažiavęs pas juos. P. G. ateidavo pas juos prisisemti vandens, televizorių pasižiūrėti. Tą dieną P. G. atėjo pėsčiomis, jis nuėjo pas mamą į vagonėlį. A. K. išgirdo, kad P. G. skundžiasi motinai, kad A. K. vagiliauja iš jo. Jis pasakojo, kad A. K. vagia iš jo puodus, vištas, sulaužė jo spyną. A. K. neištvėrė ir nubėgo į vagonėlį. Pati į vagonėlį nėjo. Vagonėlyje jie pradėjo vienas ant kito šaukti, pirmas į lauką išbėgo P. G., paskui jį A. K.. Lauke P. G. iš kišenės išsitraukė peilį, o A. K. pasiėmė pagalį ir pradėjo tą peilį išmušinėti. A. K. išmušė peilį iš P. G. rankos, tuomet jie pradėjo muštis lazdomis. Viskas truko apie 15 minučių. P. G. pirmas išėjo namo. Negirdėjo, ar jis ką nors sakė. Pirmiau atvažiavo policija, kurią kvietė P. G., vėliau maždaug po 15 minučių atvažiavo A. K. kviesta Šalčininkų policija. Negirdėjo apie ką jie kalbėjo. P. G. yra senas žmogus, negalėjo sužaloti A. K.. P. G. yra ramus, kai pas juos ateina. Nežino, ar P. G. yra sužalojęs kitus žmones. Iš kitų žmonių girdėjo, kad P. G. buvo peiliu sužalojęs savo kaimyną, bet po to paaiškėjo, kad tai netiesa. Pirmą kartą matė pas P. G. peilį. Išeidamas P. G. sakė, kad eis kirvio, A. K. liepė laukti, bet negrįžo. P. G. šokinėjo prieš A. K. su peiliu, bet pastarasis greitai išmušė peilį. A. K. normaliai reagavo, kai P. G. puolė jį peiliu. A. K. pataikė P. G. lazda per ranką.

Liudytoja K. M., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad A. K. yra jos krikštasūnis, sūnėnas, gyvena šalia. P. G. ateidavo pas juos pasiimti vandens, pieno, jis gyvena apie 0,5 km nuo jos namų. Jis gyvena vienas, bet turi sūnų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Konfliktų su P. G. pati neturėjo. Lauko virtuvėje gamino valgyti, lauke A. K. su kitais gėrė kavą. Užėjo P. G., pradėjo pasakoti. Po to staiga ištraukė iš kišenės peilį ir rodė kaip jis mušėsi su policininkais. Jis nieko nesakė apie A. K.. Vėliau buvo nukreipęs peilį į ją. Užėjo A. K., įspėjo jį, kad P. G. rankoje turi peilį. Tuomet A. K. išbėgo iš virtuvės, o P. G. išėjo jam iš paskos. Pati liko virtuvėje. Triukšmo lauke negirdėjo. Pagaminusi valgyti išėjo į lauką, o ten jau buvo policija.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsinti liudytojos K. M. parodymai: „Vagonėlio durys buvo atidarytos ir P. G. pradėjo keiktis ir rėkti A. K. atžvilgiu. P. G. visada, kai susitinka su A. K. rėkia, kad: „jį užmuš“. Ką jie ten - 1 (vienas) kitam padarė nežino. A. K. tai išgirdęs užėjo į vagonėlį ir pasakė P. G.: „ko tu čia rėki, tuoj eisi iš čia“. Pastarieji stovėjo šalia - 1 (vienas) kito, todėl suriko: „atsargiai, A., jis laiko peilį“. Tuomet A. K. išbėgo iš vagonėlio, o P. G. su tuo peiliu išbėgo paskui. Kas vyko lauke nematė, nes nebuvo išėjusi iš vagonėlio. Išėjusi iš vagonėlio pamatė, kad peilis guli prie namų, ant žemės, o P. G. nubėgo namo. A. K. pasakė, kad paėmė pagalį, kuris gulėjo prie namų ir išmušė peilį iš P. G. rankų. Dukra K. M. tuo metu buvo lauke. Kaip atrodė peilis pasakyti negali, neįsižiūrėjo. Atrodo, kad tai buvo sudedamas peilis, bet tiksliai pasakyti negali. A. K. iškvietė policijos pareigūnus. Peilį ir pagalį A. K. perdavė policijos pareigūnams“ (b. l. 60).

Pagarsinus parodymus liudytoja K. M. paaiškino, kad dabar jau nelabai prisimena visų įvykio aplinkybes, bet tyrėjui sakė tiesą. Anksčiau P. G. skųsdavosi, kad A. K. vagia jo vištas ir neša jiems gaminti šašlykus. Vieną kartą P. G. buvo atėjęs pas juos su kirviu, stovėjo virš dukros galvos. Tai buvo, kai jos vyras dar buvo gyvas. Vyras išplėšė jam iš rankų kirvį ir iškvietė policiją. Be to, P. G. nuolat nešiodavosi su savimi peilį. Jai pačiai P. G. negrasino.

Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas Igor Zaluckij parodė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo, kažkas kažkam grasino kirviu dėl vištų. Su P. G. anksčiau jokių bylų neturėjo, o A. K. pažįsta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Neprisimena tiriamo įvykio aplinkybių. Į įvykio vietą buvo kviečiama greitoji pagalba, bet neatsimena kokiu tikslu.

Teismo ekspertė Aurelija Survilaitė paaiškino, kad atliko teismo psichiatrijos ekspertizę P. G.. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Asmens pažintinės funkcijos yra sutrikusios, todėl jį reikia stebėti ir gydyti. Jam nustatyti terapiniai sutrikimai, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra iš esmės tas pats kas (duomenys neskelbtini). Reikia stebėti, ar keičiasi jo būklė, elgesys.  

Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad  policijos tarnybiniame automobilyje, kurio durys atidarytos, salono viduje sėdi vaikinas, tamsių plaukų, dėvi tamsiai mėlynus marškinėlius. Šalia sėdi vyresnio amžiaus vyriškis, kuris dėvi baltai raudoną kepurę su stogeliu (P. G.). Pastarasis sako, kad buvo policijoje ir pasakė, kad „papjaus“, kartoja „vis vien papjausiu, vis vien...“, „jis mane antrą kartą sužalojo – aš jį papjausiu“, „vis vien papjausiu“, „aš buvau policijoje ir pasakiau, kad vis vien papjausiu“ (1 t., b. l. 80).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą matyti, kad apklausus nukentėjusįjį A. K. bei liudytojas K. M., jos motiną irgi K. M., O. R. nekelia abejonių, kad P. G. grasino nužudyti nukentėjusįjį A. K. nedideliu atstumu prieš jį laikydamas rankoje peilį ir šia ranka atlikdamas judesius, nukreiptus link nukentėjusiojo, dėl ko nukentėjusysis turėjo pagrindą suvokti tokį grasinimą kaip realų ir keliantį pavojų jo sveikatai ar net gyvybei, nepaisant to, kad P. G. yra senyvo amžiaus ir liudytojos O. R. ir K. M. išreiškė abejones jo jėgomis iš tikrųjų sužaloti A. K.. Pažymėtina, kad P. G. tęsė išsakytus grasinimus net ir tuomet, kai buvo atvykusi policija, kartodamas, kad vis vien papjaus A. K.. Taigi įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad yra visiškai įrodyta, kad P. G. grasino nužudyti A. K. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2022-06-23 – 2022-07-22 P. G. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. 78TPK-140/2022 nurodyta, kad P. G. 1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste, jam konstatuojama - kraujagyslinė demencija; dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 2) P. G. ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu sirgo kraujagysline demencija; 3) P. G. šiuo metu serga įgyta silpnaprotyste, jam konstatuojama - kraujagyslinė demencija; dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 4) Dėl savo psichikos būklės P. G. negali teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų; 5) P. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (1 t., b. l. 132-135).

Iš ekspertinio tyrimo išvadų matyti, kad darydamas BK uždraustą veiką, t. y. grasindamas nužudyti nukentėjusįjį A. K., P. G. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, nepakaltinamu pripažintas asmuo neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, dėl P. G. psichikos būklės jam rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, todėl P. G. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nutarčiai įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalį ir peilį, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2021-12-01 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK001717 (1 t., b. l. 77), yra pagrindas sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, būtina palikti saugoti byloje. 

Teismas, vadovaudamasis BK 98 str. 1 d. 1 p., BPK 307 str. 6, 7 d., 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 403 str. 2 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Pripažinti, kad P. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas ir taikyti P. G. priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalį ir peilį, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2021-12-01 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK001717, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Viktor Voicechovski