Civilinė byla Nr. e3K-3-53-421/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03474-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kužių agroįmonė“ dėl skolos už elektros energiją priteisimo ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kužių agroįmonė“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir G. M. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo M. I. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimą, kai atsakovė yra likviduota dėl bankroto ir taip nebeliko asmens, į kurį ieškovė nukreipė ieškinio reikalavimus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. balandžio 18 d. ieškiniu, jį patikslinusi 2016 m. liepos 13 d., prašė teismo priteisti iš atsakovės BUAB ,,Kužių agroįmonė“ 40 306,27 Eur įsiskolinimą už elektros energiją, 2036,74 Eur delspinigių, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad AB „Lesto“, kurios teises ir pareigas ji perėmė, 2011 m. vasario 23 d. sudarė su ūkininku G. M. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo tiekti elektros energiją į objektą – vandenvietę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), o G. M. įsipareigojo sumokėti už į objektą pateiktą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją energiją. 2012 m. kovo 21 d. ieškovė gavo G. M. prašymą sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo kitam nuomojamam objektui (katilinei), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris buvo priskirtas prie su G. M. anksčiau sudarytos sutarties. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 2 d. akto išvadose nurodyta, kad 2012 m. kovo 8 d. susitarime dėl elektros energijos, tiekiamos nuomojamiems objektams, 2012 m. kovo 8 d. nuomojamų objektų sąraše, 2013 m. kovo 9 d. dokumente apie ūkininko G. M. objektų sąrašą (2011 m. vasario 23 d. sutarties Nr. 740002 1 priede), 2012 m. kovo 23 d. elektros tinklų nuosavybės ribų akte Nr. 44850-12-0273 rankraštiniai įrašai ir parašai yra ne G. M., taip pat 2012 m. kovo 21 d. prašyme sudaryti sutartį (ekspertas nurodė, kad šio prašymo dieną žymintis skaičius neįskaitomas) ir jo pagrindu sudarytose sutartyse tekstas bei aprašai surašyti ne G. M. Todėl ieškovė nukreipė ieškinio reikalavimus į BUAB ,,Kužių agroįmonė“ kaip patalpų, į kurias buvo tiekiama elektros energija, savininkę, prašydama iš jos priteisti įsiskolinimą.
4. Atsakovė BUAB ,,Kužių agroįmonė“ Šiaulių apylinkės teismui 2016 m. liepos 14 d. pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti UAB ,,Kužių agroįmonė“, G. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2012 m. kovo 8 d. susitarimą dėl elektros energijos, tiekiamos nuomojamiems objektams pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartis, negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento).
5. Atsakovė teigė, kad 2012 m. kovo 8 d. susitarimas, iš kurio kildinama ieškovės reikalavimo teisė, atsakovės vardu sudarytas įgaliojimus viršijusio asmens, buvusios vadovės M. I. K., nes tuo metu jau buvo įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą – Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi ši apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Apie tokius susitarimus administratorei buvusi vadovė nepranešė ir dokumentų neperdavė. Ieškovė, prieš sudarydama su nuomininku G. M. sutartis, turėjo patikrinti ne tik UAB ,,Kužių agroįmonė“ direktorės įgaliojimus, bet ir G. M. asmens tapatybę, tačiau savo teisėtų interesų apsauga nepasirūpino.
6. Be to, iš 2012 m. kovo 15 d. viešo skelbimo laikraštyje „Lietuvos žinios“, iš bankroto administratorės pranešimo ieškovė neabejotinai žinojo apie atsakovei iškeltą bankroto bylą ir pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 6 dalies 4 punktą nutrauktas visas sutartis su BUAB ,,Kužių agroįmonė“, taigi ir apie 2012 m. kovo 8 d. su G. M. sudaryto susitarimo pasibaigimą ir jo negaliojimą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, t. y. nuo tos pačios 2012 m. kovo 8 d. Ieškovė su atsakove 2012 m. balandžio 1 d. pasirašė naują sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir sąlygų, tačiau be administratorės žinios ir galiojančių sutarčių tiekė energiją į kitus objektus (katilinę), sąskaitas apmokėti pateikė G. M., o atsakovei išrašė už tą patį objektą sąskaitas tik už energijos palaikymo paslaugą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančiu BUAB „Kužių agroįmonė“, G. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2012 m. kovo 8 d. susitarimą dėl elektros energijos, tiekiamos nuomojamiems objektams pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartis ab initio; 2) priteisė ieškovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės BUAB ,,Kužių agroįmonė“ 30 229,70 Eur skolą, 1527,56 Eur delspinigių, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą; 3) kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei BUAB „Kužių agroįmonė“ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi, ją paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 8 d. nutartimi.
9. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą bankrutavusios įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Tai reiškia, kad buvusi BUAB „Kužių agroįmonė“ direktorė neturėjo jokių įgaliojimų 2012 m. kovo 8 d. sudaryti kokias nors sutartis ar susitarimus įmonės vardu. Įgaliojimus perėmė įmonės bankroto administratorius, kurį paskiria teismas atstovauti įmonei, sudarant sandorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.147 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
10. CK 1.92 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmens atstovo įgaliojimus apriboja įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Atsakovė ne tik nepatvirtino susitarimų ir sutarties, pasirašytų buvusios direktorės M. I. K., bet ir ginčija teisme. Bankroto administratorius viešai paskelbė, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Kužių agroįmonė“ nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą, t. y. nuo 2012 m. kovo 8 d., laikomos pasibaigusiomis. Net tuo atveju, jei bankroto administratorius būtų patvirtinęs M. I. K. sudarytus sandorius, jie vis tiek būtų laikomi pasibaigusiais (ĮBĮ 10 straipsnio 6 dalies 4 punktas).
11. G. M. nepasirašė UAB „Kužių agroįmonė“, G. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2012 m. kovo 8 d. sudaryto susitarimo dėl elektros energijos, tiekiamos nuomojamiems objektams pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartį. Tokius teiginius jis išdėstė teismo posėdyje, taip pat rašysenos ekspertizės išvados patvirtino, kad G. M. nepasirašė dokumentų. Ekspertai patvirtino, kad parašai yra kito asmens. Todėl susitarimas yra niekinis.
12. UAB „Kužių agroįmonė“ ir AB „Lesto“ 2012 m. balandžio 1 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, o jos 1 priede suderino sąrašą objektų, kuriems bus tiekiama elektros energija.
13. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje nustatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
14. Visų statinių komplekso savininkas buvo BUAB „Kužių agroįmonė“. Ji privalėjo atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją. Trečiasis asmuo G. M. pripažino, kad vandenviete, kuri yra adresu: (duomenys neskelbtini), naudojosi jis bei mokėjo už elektros energiją. Už elektros energiją, kuri buvo naudojama katilinėje adresu: (duomenys neskelbtini), privalo sumokėti atsakovė, nes neįmanoma nustatyti, kokie kiti asmenys galėjo sunaudoti elektros energijos už 40 306,27 Eur.
15. Bankroto administratorė, perimdama įmonę, privalėjo aktu perimti ir skaitiklių rodmenis. Kaip matyti iš 2012 m. balandžio 3 d. pateikto ieškovės finansinio reikalavimo, skola pagal sąskaitas už suvartotą elektros energiją sudarė tik 7187,94 Lt. Bankroto administratorei buvo privalu išsiaiškinti, kas vis dėlto naudojosi elektros energija per skaitiklį, kurio rodmenys nebuvo fiksuojami pranešimuose apie sunaudotą elektros energiją. Atsakovės teiginys, kad bankroto administratorei nebuvo žinoma apie dar vieną skaitiklį, teismo įvertintas kaip siekis išvengti atsiskaitymo su operatoriumi.
16. Pagal šalių pasirašytos Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 11.2 punktą, atsakovė privalo atsiskaityti už patiektą elektros energiją pagal įforminamą nustatytos formos pažymą (11.1 punktas). Nuostolių suma užfiksuota ieškovės kompiuterinėse programose „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 15 d.“ bei „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. birželio 28 d.“. Iš viso atsakovė nesumokėjo 40 306,26 Eur už patiektą elektros energiją. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyti delspinigiai, kurie gali būti skaičiuojami, jei atsakovė tinkamai neatsiskaitys už patiektą elektros energiją (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Pagal teismui ieškovės pateiktas kompiuterines programas, delspinigiai sudaro 2036,74 Eur.
17. Ieškovė taip pat yra iš dalies kalta dėl nuostolių atsiradimo bei jų didėjimo. Dar 2013 m. rugpjūčio 22 d. bankroto administratorė paprašė atjungti elektros energijos tiekimą ginčo objektuose. Tačiau jei ieškovės specialistai būtų buvę bent kartą atvykę į objektą ir gyvai pažiūrėję, kaip mokama už elektros energiją, jie neabejotinai būtų nustatę nepriemokas. Ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir prisidėjo prie abiejų šalių sutarties netinkamo vykdymo (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė ieškovės reikalaujamas priteisti sumas sumažinti ¼ dalimi: skolos sumą sumažinti iki 30 229,70 Eur, o delspinigių – iki 1527,56 Eur. Šios sumos yra ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje, nes atsakovės įmonė nėra išregistruota iš įmonių registro, o bankroto procedūra tęsiama.
18. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės BUAB ,,Kužių agroįmonė“ apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. liepos 12 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir panaikino jo dalį, kuria ieškovei priteista 31 757,26 Eur skolos ir delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
19. Apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovės pateiktus naujus įrodymus, t. y. ieškovės parengtą 2017 m. rugsėjo 15 d. informaciją apie abi šalis siejusius sutartinius santykius dėl konkrečių objektų ir skirtingais laikotarpiais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė turintis taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, nes atsakovė šia teise nepiktnaudžiauja. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu patvirtino, kad elektros energiją bankrutavusiai atsakovei tiekė pagal 2012 m. balandžio 1 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, bet netiekė ir netiekia elektros energijos per skaitiklius Nr. 50392 ir Nr. 789211.
20. Byloje kilo ginčas, kas turi atlyginti susidariusį įsiskolinimą už tiektą elektros energiją per elektros apskaitos prietaisą Nr. 50392 į objektą, esantį (duomenys neskelbtini).
21. Ieškovė, prieš tiekdama į ginčo objektą, priklausantį bankrutavusiai įmonei, elektros energiją (kaip ji buvo įsitikinusi, dar ir pareikšdama nagrinėjamoje byloje patikslintą ieškinį – atsakovės nuomininkui G. M.), kaip protinga ir apdairi verslininkė turėjo aiškintis, ar bankrutuojanti įmonė yra išreiškusi savo valią dėl iki bankroto bylos sudarytų nuomos sandorių (ne)vykdymo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). To nepadariusi ir tęsusi paslaugos teikimą pagal nagrinėjamoje byloje teismo negaliojančiu pripažintą 2012 m. kovo 8 d. susitarimą (sandorį), ieškovė veikė savo pačios rizika ir tik jai pačiai tenka tokios rizikos padariniai. Nutraukus atsakovės sudarytas sutartis po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2016 m. gegužės mėnesio ieškovė, neturėdama teisinio pagrindo, tiekė elektros energiją.
22. Ieškovė nurodė, kad atsakovei prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją tenka kaip objekto, į kurį ieškovė tiekė energiją, savininkei pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, 6.387 straipsnio 1 dalį, 1.171 straipsnio 2 dalį, 1.136, 6.383, 6.384, 6.388 straipsnius, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56.5 punktą bei energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtintą Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašą. Ieškovė nurodė atsakovės kaip objekto (pastato – katilinės) savininkės prievolės sumokėti už elektros energiją atsiradimo pagrindą – iš esmės vienintelį faktą, kad atsakovės raštu išreikštą sutikimą sudaryti sutartį su jos nuomininku pagal trišalį 2012 m. kovo 8 d. susitarimą, kurį pirmosios instancijos teismas šioje byloje pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento.
23. BUAB „Kužių agroįmonė“ nuosavybės teise priklausė pastatas – katilinė, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys 2012 m. balandžio 1 d. pasirašė vienerius metus galiojančią sutartį (su galimybe ją pratęsti) dėl elektros energijos tiekimo. Objektų sąrašas įvardijamas sutarties priede Nr. 1 – pastatas (objekto Nr. 62012488) ir katilinė (objekto Nr. 62012489). Apeliacinės instancijos teismo priimtų ieškovės naujų duomenų suvestinėje nurodyta, kad sutartis dėl tokio objekto, kaip katilinė, tebegalioja ir šios informacijos parengimo momentu (t. y. 2017 m. rugsėjo 15 d.), tačiau energijos suvartojimas šiame objekte pagal sutartį apskaitomas apskaitos prietaisu, kurio Nr. 0020035, o ne ginčo skaitikliu Nr. 50392. Elektros energijos suvartojimo išplėstinėse skaičiuotėse, pateiktose su patikslintu ieškiniu, pirkėjo ūkininko G. M. suvartotos energijos kiekis pastate – katilinėje (objekto Nr. 620112487) nustatomas pagal apskaitos prietaisą, kurio Nr. 50392, o jo rodmenų pokytis užfiksuotas vienintelėje 2016 m. vasario 29 d. skaičiuotėje (nuo 296943 iki 317695), pateikus sąskaitą atsiskaityti iki 2016 m. kovo 15 d. G. M.
24. Sutartį vykdyti turi abi jos šalys, taigi ir energijos tiekėjas, ir jos vartotojas, šalys turi bendradarbiauti, rūpestingai ir laiku vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias prievoles. Pagal sutarties nuostatas vartotojas deklaruoja sunaudotos energijos kiekį ir jį apmoka (2012 m. balandžio 1 d. sutarties 11.1, 11.2 punktai), o tiekėjas sutartyje nurodytu terminu apskaičiuoja mokėtiną sumą ir pateikia vartotojui mokėjimo dokumentą už suvartotą energiją (sutarties 10.2 punktas). Tiekėja AB „Lesto“ įsipareigojo diegti, naudoti ir prižiūrėti jai priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti elektros apskaitos prietaisus, įrenginius ir įtaisus, įrengti ir keisti elektros apskaitos prietaisus (10.4 punktas).
25. Duomenų apie tai, kad šalys 2012 m. balandžio 1 d. būtų sulygusios tiekti energiją ir jos apskaitą vykdyti būtent per ginčo apskaitos prietaisą Nr. 50392, byloje nėra. Priešingai, beveik tuo pačiu metu ieškovės darbuotojai energijos tiekimą į katilines sureguliavo dviem skirtingais susitarimais: pagal 2012 m. kovo 9 d. (jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo dienos) priedą Nr. 1 prie 2011 m. vasario 23 d. sutarties Nr. 740002, kurios šalimis nurodyti AB „Lesto“ ir G. M., į šio asmens naudojamų objektų sąrašą buvo įtrauktos vandenvietė ir pastatas – katilinė kaip objektas Nr. 62012487, o 2012 m. balandžio 1 d. sutarties, kurios šalys yra atsakovė ir ieškovė, priede Nr. 1 katilinės, kaip sutarties objekto, numeris yra 62012489. Taigi, šiems dviem objektams visiškai sutapatinti byloje duomenų nepakanka, juolab kad tiekimas ir apskaita abiem atvejais buvo vykdomi pagal skirtingus apskaitos prietaisus, kuriuos įrengti, kontroliuoti ir stebėti pareiga pagal 2012 m. balandžio 1 d. sutartį teko ieškovei.
26. Po bankroto bylos iškėlimo (teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 8 d.) BUAB „Kužių agroįmonė“ priklausančiai katilinei (objekto Nr. 62012489) elektros energijos tiekimas jos prašymu buvo nutrauktas ir paliktas tik 25 kW galios palaikymas, skaičiuojant mokestį tik už šią paslaugą, o ne už tiekiamą energiją. Kadangi po bankroto bylos iškėlimo elektros tiekimas atsakovės įgaliotų asmenų prašymu į jai priklausiusią katilinę per bet kokį apskaitos prietaisą buvo ar turėjo būti nutrauktas, paliekant tik galios palaikymą, spręsti, kad atsakovė, kaip objekto savininkė, pažeidė 2012 m. balandžio 1 d. sutartį, atliko ieškovės neįvardijamus neteisėtus veiksmus, dėl kurių galėtų būti konstatuota jos kaltė, ir taikyti jai sutartinės civilinės atsakomybės institutą, įpareigojant sumokėti už priešingai jos išreikštai valiai nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. tiektą elektros energiją, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pagal sutartį energijos vartojimą per atitinkamus apskaitos prietaisus turėjo kontroliuoti pati ieškovė.
27. Remiantis byloje esančiais ir priimtais į bylą apeliacinės instancijos teismo naujų įrodymų duomenimis, ieškovė tikėtinai galėjo tiekti elektros energiją per elektros apskaitos prietaisą Nr. 50392 atsižvelgdama į 2011 m. vasario 23 d. elektros energijos tiekimo sutarties Nr. 740002, sudarytos tarp AB „Lesto“ ir G. M., 2012 m. kovo 9 d. priedą Nr. 1 „Objektų sąrašas“ ir Elektros tinklų nuosavybės ribų 2012 m. kovo 23 d. aktą. Kita vertus, kaip nustatė ekspertai 2017 m. sausio 2 d. ekspertizės akte, šiuose dokumentuose už G. M. pasirašė kitas asmuo. Atsakovei negali kilti pareigos atsiskaityti su ieškove už 2015–2016 metais tiektą elektros energiją pagal ieškovės aplaidžiai, neįsitikinus asmens tapatybe (netikrinus asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų), sudarytus sandorius, juolab kai jau nuo 2012 metų kovo mėnesio ir ieškovei buvo žinoma apie jai iškeltą bankroto bylą. Todėl ieškovės reiškiami reikalavimai atsakovei dėl skolos ir delspinigių priteisimo už elektros energiją apeliacinės instancijos teismo pripažinti nepagrįstais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Kasaciniu skundu ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Apeliacinės instancijos teismo ydingas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko atsakomybę dėl atsiskaitymo už faktiškai suvartotą elektros energiją, pripažinus su nuomininku sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio, aiškinimas ir taikymas akivaizdžiai prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei sudaro sąlygas nekilnojamojo turto savininkui išvengti atsakomybės dėl atsiskaitymo už faktiškai gautą elektros energiją. Pripažinus elektros energijos vartojimo sutartį su patalpų nuomininku negaliojančia ab initio, atsakovės atstovės bankroto administratorės prašymu reikalavimas apmokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją buvo nukreiptas į objekto savininką, vadovaujantis tiek CK 6.383 straipsnio 1 dalies, 6.388 straipsnio, tiek Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punkto nuostatomis.
28.2. Sutartį su nuomininku trečiuoju asmeniu G. M. pripažinus negaliojančia ab initio ir tuo pagrindu konstatavus, kad sutartis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, turi būti taikoma restitucija. Todėl už suteiktą elektros energiją privalo būti atsiskaityta, atsakinga už faktiškai suvartotą elektros energiją laikytina objekto savininkė, t. y. atsakovė.
28.3. Teisės aktai nenustato jokių išimčių, kurių pagrindu elektros energija gali būti vartojama neatlygintinai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pateisino situaciją, kai nė vienas iš asmenų (nei atsakovė, kaip objekto savininkė, nei trečiasis asmuo, kaip objekto nuomininkas, nei kiti tretieji asmenys) neatsakingi už prievolę atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją, pripažinus sudarytą rašytinę sutartį su nuomininku negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, privalo būti nustatytas asmuo, atsakingas už atsiskaitymą dėl faktiškai suvartotos elektros energijos, arba nustatytos ir įrodytos aplinkybės, kad už tokių nuostolių atsiradimą yra atsakingas pats elektros energijos tiekėjas. Teisinėje sistemoje netoleruotina situacija, kad be jokio pagrindo galima būtų pripažinti, jog nė vienas asmuo neatsako už faktiškai suvartotą elektros energiją, ypač kai yra teisėtas objekto savininkas, atsakingas už savo turto tinkamą naudojimą ir priežiūrą.
28.4. Ieškovės, kaip visuomeninės tiekėjos, nuostolinga veikla turi įtakos visų vartotojų padėčiai, elektros energijos kainoms. Todėl šios bylos išaiškinimai svarbūs ir viešajam visų Lietuvos elektros energijos vartotojų interesui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išaiškinimai, kad prievolių vykdymas neprivalomas savininkui, nėra teisingi kitų sąžiningų elektros energijos vartotojų atžvilgiu, o atsakovei taip sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti visų sąžiningų elektros vartotojų sąskaita.
28.5. Vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. kad dėl dalies objektų tiekiamos elektros energijos tarp tiekėjo ir objektų savininko yra sudaryta rašytinė sutartis, o dėl kitos dalies objektų, panaikinus su nuomininku sudarytą rašytinę elektros energijos pirkimo–pradavimo sutartį nuo jos sudarymo momento, laikytina, jog rašytinės sutarties su objekto savininke nėra sudarytos. Apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl savininko atsakomybės už faktiškai suvartotą elektros energiją jam priklausančiame objekte vertino formaliai, tik tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.383 straipsnio 2 dalies ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktą, nukrypo nuo nuosekliai suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad elektros energijos vartojimo sutartis yra laikoma sudaryta ir galiojančia ne tik tuo atveju, kai ji sudaryta raštu, bet taip pat ji gali būti laikoma sudaryta ir konkliudentiniais veiksmais ir (arba) Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punkto pagrindu.
28.6. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai suformuotos praktikos sprendžiant savininko atsakomybės klausimą dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją tuo atveju, jei nustatoma, kad nebuvo sudarytos rašytinės sutarties. Sutartis su nuomininku buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir, nesant sudarytai rašytinei sutarčiai dėl ginčo objekto su savininke atsakove, taikomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktas, kuris reglamentuoja, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas šią Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių normą, ne vienoje nutartyje yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, už patiektą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo sumokėti patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014, kt.).
28.7. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ieškovei teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą buvo nurodyta, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje yra įtrauktas ir su ginčo skaitikliu Nr. 50392 susijęs objektas, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, neišskirdamas dviejų atskirų tuo pačiu adresu esančiame objekte įrengtų elektros apskaitos prietaisų (skaitiklio Nr. 0020035 ir ginčo skaitiklio Nr. 50392), pripažino, kad atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, bei padarė išvadą, kad atsakovė privalėjo laikytis sutarties sąlygų ir laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Ieškovės pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teismo liko išsamiai netirti ir neįvertinti. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad jai priklausančiame objekte elektros energija nebuvo vartojama. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
28.8. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi paneigė bankroto administratoriaus pareigas, įmonei iškėlus bankroto bylą, tinkamai informuoti kreditorius apie sutarčių nutraukimą bei tinkamai rūpintis jam perduotu bankrutuojančios įmonės turtu, taip pažeisdamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto, 11 straipsnio nuostatas. Administratorius privalo užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja ūkinei komercinei veiklai, turi pareigą ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuoti ir vykdyti visus būtinus bankroto procedūros darbus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad tebegalioja su G. M. sudaryta sutartis dėl objekto, kuriame energijos suvartojimas apskaitomas būtent ginčo skaitikliu Nr. 50392. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė buvo informavusi ieškovę apie sutarties, kuria buvo tiekiama elektros energija per skaitiklį Nr. 50392, nutraukimą.
28.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, nors yra atstovaujama profesionaliosios bankroto administratorės, neprivalo žinoti, kas jos patalpose naudojosi elektros energija, ir neturi pareigos sumokėti skolos už faktiškai suvartotą elektros energiją. Objekto savininkė yra atsakinga už savo turto priežiūrą ir naudojimą. Bankroto administratorė neturėjo jokios teisės palikti objektus be priežiūros. Netinkamas ir aplaidus bankroto administratorės neveikimas negali būti pagrindas perkelti kaltę ieškovei. Ieškovė nepiktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi sąžiningai ir pagrįstai, todėl negali nukentėti dėl kitų asmenų aplaidžių ar netinkamų veiksmų (neveikimo).
29. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė BUAB „Kužių agroįmonė“ prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:
29.1. Teismas ieškovės pateiktą ieškinį nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nekėlė klausimo dėl restitucijos taikymo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir sutiko su trišalės sutarties pripažinimu negaliojančia. Akivaizdu, kad bylą nagrinėjantys teismai neturėjo ir neturi pareigos spręsti klausimo dėl restitucijos taikymo būdo. Pripažinus trišalį susitarimą negaliojančiu, šalys grąžintinos į status quo (pradinę iki neteisėtumo buvusią padėtį) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, laikytina, kad trišalis susitarimas nebuvo sudarytas ir atsakovė nesutiko, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta su trečiuoju asmeniu G. M., o atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu būtų solidariai atsakinga ieškovei.
29.2. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, nutraukė visas iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas sutartis, įskaitant ir sutartį su ieškove dėl elektros energijos tiekimo per skaitiklį, kurio Nr. 50392. Atsakovė 2012 m. kovo 22 d. išsiuntė prašymą ieškovei, kuriuo asmeniškai informavo apie atsakovei iškeltą bankroto bylą, teisę pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir naujos sutarties su ieškove dėl elektros energijos tiekimo sudarymo. Atsakovė paprašė ieškovės pateikti naują elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė sutiko, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei, būtų nutraukta. Naują elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė ir atsakovė pasirašė 2012 m. balandžio 1 d. Naujos sutarties pagrindu atsakovei nebuvo ir nėra tiekiama elektros energija per skaitiklius Nr. 50392 ir 789211, kuriuose ir susidarė ieškovės prašoma priteisti skola. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys 2012 m. balandžio 1 d. sutartimi būtų sutarusios tiekti elektros energiją ir jos apskaitą vykdyti būtent per ginčo apskaitos prietaisą Nr. 50392.
29.3. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nevykdoma sutartis (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsakovei dėl pagal skaitiklius, kurių Nr. 50392 ir 789211, apskaitytos elektros energijos tiekimo. Tokios pačios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, vienoje iš nutarčių nurodęs, kad sutartinė atsakomybė, nesant sutarties, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).
29.4. Atsakovė negali būti įpareigota padengti įsiskolinimą už elektros energijos suvartojimą. Priešingai, už atsiradusius nuostolius atsakomybę privalo prisiimti ieškovė. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Atsakovei 2012 m. kovo 31 d. nutraukus sutartį dėl skaitiklio Nr. 50392, jos pareiga rūpintis minėto skaitiklio saugumu pasibaigė. Tuo tarpu ieškovė, kuriai nuosavybės teise priklauso elektros apskaitos skaitikliai, turėjo pareigą išmontuoti minėtą skaitiklį ar kitaip užtikrinti, kad elektra per skaitiklį, dėl kurio sutartis buvo nutraukta, nebūtų tiekiama. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo pareigos neįvykdė, pagrįsta yra teigti, kad būtent jai kyla atsakomybė už dėl savo aplaidumo atsiradusius nuostolius.
29.5. Kasaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje nagrinėjami klausimai dėl savivaldybės, kaip buto savininkės, pareigos atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, kai su buto nuomininku nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Vis dėlto kasaciniame skunde nurodytose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės, t. y. sudaryta buto nuomos sutartis, bute yra vienas skaitiklis, aiškus įsiskolinimo už elektros energiją laikotarpis, yra iš esmės skirtingos. Ieškovė iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad elektros energija buvo naudojama būtent katilinės objekte, nenurodė, kokiu konkrečiai laikotarpiu susidarė įsiskolinimas. Akivaizdu, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo ieškovės cituojamose bylose nurodytų aplinkybių, todėl nagrinėjant šią bylą negali būti vadovaujamasi ieškovės nurodyta teismų praktika.
29.6. Remiantis tuo, kad tarp atsakovės ir ieškovės 2012 m. balandžio 1 d. buvo pasirašyta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, į kurios sąlygas ieškovė neįtraukė skaitiklių Nr. 50392 ir 789211, ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neabejotinai turėjo galimybę nustatyti, į kurį konkrečiai nekilnojamojo turto objektą buvo tiekiama elektros energija per minėtus skaitiklius ir kas konkrečiai tais objektais naudojosi, pagrįsta yra teigti, jog šioje byloje neegzistuoja sąlygos, kurioms esant būtų galima taikyti atsakovei atsakomybę už atsiradusį įsiskolinimą vien dėl to, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto savininkė.
29.7. Ieškovė nepateikė įrodymų, į kurį konkrečiai objektą buvo tiekiama elektros energija ir kokiu konkrečiai laikotarpiu susidarė įsiskolinimas už elektros energiją. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad bankroto proceso metu buvo sudaryta ne viena nuomos sutartis, negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent atsakovė turi padengti atsiradusius nuostolius ieškovei. Atsakovė niekada nėra gavusi iš ieškovės jokių sąskaitų už elektros energijos vartojimą per skaitiklius Nr. 50392 ir 789211. Ieškovė niekada nei žodžiu, nei raštu neinformavo atsakovės apie tariamą įsiskolinimą už elektros energiją. Atsakovė niekada nėra gavusi jokio pranešimo apie ieškovės atliekamus skaitiklių patikrinimus. Todėl atsakovė negali būti įpareigota padengti neva dėl jos veiksmų atsiradusį įsiskolinimą ieškovei.
29.8. Ieškovė elektros skaitiklių patikrinimus vykdė itin nereguliariai, niekada neinformavo atsakovės apie atliekamus elektros skaitiklių patikrinimus, taip pažeisdama galiojantį teisinį reglamentavimą, kuriame nurodyta, kad atliekant skaitiklių patikrinimus turi dalyvauti ir nekilnojamojo turto savininkas (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56.9, 57.8, 57.9 punktai). Minėtą aplinkybę įrodo tai, kad elektros apskaitos skaitiklių patikrinimuose dalyvavo ne atsakovės administratorė, o buvusi UAB „Kužių agroįmonė“ direktorė M. I. K., neturinti jokių įgaliojimų atstovauti atsakovei. Ieškovė neabejotinai žinojo, kad M. I. K. nuo 2012 m. kovo 8 d. neturi absoliučiai jokių įgaliojimų veikti atsakovės vardu, bet vis tiek leido jai dalyvauti patikrinimuose. Nedalyvavusi patikrinimuose atsakovės administratorė neteko teisės apskųsti atliktų patikrinimų rezultatus.
29.9. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Taigi tuo atveju, jeigu prievolė atsirado dėl kreditoriaus kaltės, atsakomybę turi prisiimti pats kreditorius. Atsakovei nutraukus elektros tiekimo sutartį per skaitiklį Nr. 50392, ieškovė vis tiek tiekė elektros energiją į minėtą skaitiklį ir jo neišmontavo. Ieškovė sudarė sąlygas įsiskolinimui atsirasti, būtent ieškovė atsakinga už susidariusį įsiskolinimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nutraukimo likvidavus dėl bankroto juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių (CPK 293 straipsnio 8 punktas)
30. CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
31. CPK 293 straipsnio 8 punktas nustato atvejį, kai teismas nutraukia bylą: jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).
32. CK 2.95 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu; juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 53, 54 punktai; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017, 32 punktas).
33. Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės juridinio asmens forma, kai bendrovės akcininkai neatsako savo turtu už bendrovės prievoles (CK 2.50 straipsnio 2, 4 dalys, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Likvidavus uždarąją akcinę bendrovę, kaip ribotos atsakomybės juridinį asmenį, nesant jos teisių perėmėjo, jos akcininkai neatsako už bendrovės prievoles, jei jų lieka po bendrovės likvidavimo, nebent išimtiniais atvejais pareiškus atskirą žalos atlyginimo reikalavimą būtų įrodyti bendrovės akcininkų nesąžiningi veiksmai, dėl kurių bendrovė negalėjo įvykdyti prievolių (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).
34. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 5, 6 dalis įmonė likviduojama dėl bankroto, kai bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos ir Juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja. ĮBĮ nereglamentuojama, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė.
35. Atsakovė bankrutavusi UAB ,,Kužių agroįmonė“ kaip įmonė egzistavo bylos proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu. Pradėjus kasacinį procesą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pagal ieškovės kasacinį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-14-440/2018, kuriuo pripažino BUAB „Kužių agroįmonė“ pasibaigusia. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 23 d. BUAB „Kužių agroįmonė“ 2018 m. gruodžio 4 d. išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro, ši įmonė nebeegzistuoja ir nėra jos teisių perėmėjo. Nelikus atsakovo, nesant jo teisių perėmėjo, teismas negali spręsti dėl ieškinio pagrįstumo, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikintini ir byla nutrauktina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Likvidavus dėl bankroto atsakovę, byla nutraukiama ir baigiama ne dėl ieškovės kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
37. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ grąžintinas 701 Eur žyminis mokestis, jos sumokėtas už paduotą kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-378/2018, 43 punktas).
38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 11,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad yra pagrindas atleisti ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų, išieškotinų į valstybės biudžetą, mokėjimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 5 dalimi, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) 701 (septynis šimtus vieną) Eur už kasacinį skundą 2018 m. rugsėjo 12 d. AB „Swedbank“ sumokėtą žyminį mokestį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas