Civilinė byla Nr. 2S-757-555/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10853-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4.; 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.5.19.; 3.5.21.5.

                             (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17454-429/2017 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) A. K. pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 4 d. Patvarkymą Nr. S17‑21316. Nurodė, kad antstolės atsisakymas areštuoti konkretų individualios įmonės turtą, yra neteisėtas, nes arešto mastas turi atitikti išieškomos skolos dydį. Antstolė, areštuodama individualią įmonę, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, kokio dydžio turtas yra įmonėje, koks arešto mastas teisingas ir nepažeidžia skolininko interesų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neprašė vien tik panaikinti turto areštą individualiai įmonei kaip turtui, bet taip pat prašė areštuoti konkretų įmonės turtą, kurio vertė likutinė vertė 57 600,00 Eur, tuo tarpu skola yra 35 299,86 Eur.
2. Antstolė J. Ž. 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl dalinio/visiško atsisakymo tenkinti gautus skundus ir skundų persiuntimo Kauno apylinkės teismui pareiškėjo (skolininko) 2017 m. gegužės 16 d. gautą skundą tenkino iš dalies (pareiškėjas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-21316), t. y. 2017 m. gegužės 16 d. gautą skundą, kaip iš dalies nepatenkintą, persiuntė Kauno apylinkės teismui (gautas skundas yra iš dalies patenkintas – išieškojimą nuspręstą nukreipti į konkretų A. K. firmos turtą, kaip prašė pareiškėjas, tačiau ne į A. K. firmai priklausančias siuvimo mašinas, o į lėšas, esančias jos banko sąskaitose ir kasoje). Nurodė, kad areštuojant A. K. firmą, kaip turtą, priklausantį skolininkui A. K., vykdymo veiksmai buvo atlikti tinkamai ir dėl to ginčo vykdomojoje byloje nėra. Kadangi pareiškėjo banko sąskaitose lėšų nėra, iš darbo užmokesčio išskaitos nėra vykdomos, vienintelis kitas pareiškėjui priklausantis butas yra įkeistas hipoteka, o skolos išieškojimas yra vykdomas nuo 2013 m., išieškotina suma yra didelė, panaikinti taikytą areštą A. K. firmai buvo atsisakyta. Be to, 2017 m. gegužės 12 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S17-22890 dėl išieškojimo nukreipimo, kuriuo nuspręsta nukreipti išieškojimą į konkretų A. K. firmos turtą – lėšas, esančias įmonės banko sąskaitose ir kasoje, todėl nurodė, kad pareiškėjo prašymas nukreipti išieškojimą į konkretų įmonės turtą iš dalies buvo tenkintas. Toks nukreipimas atliktas pagrįstai, t. y. vadovaujantis CPK 665 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eile. Atkreipė dėmesį į tai, kad surašant 2016 m. liepos 7 d. turto arešto aktą buvo aiškiai nurodytas turto arešto mastas – 35 229,86 Eur (likusi nepadengta skola ir vykdymo išlaidos), todėl nesutiko, jog arešto mastas galimai yra per didelis. Pažymėjo, kad išieškojimas pagrįstai nukreiptas į A. K. firmos turtą, tik ne į pareiškėjo pasiūlytas siuvimo mašinas, bet į A. K. firmos lėšas, esančias jos banko sąskaitose ir kasoje.
3. Pareiškėjas atsiliepimu į antstolės 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymą Nr. S17-24554 prašo jį panaikinti ir tenkinti pareiškėjo 2017 m. gegužės 16 d. pateiktą skundą, t. y. panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-21316 dėl gauto A. K. prašymo. Nurodė, kad antstolės 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 12 patvarkymai nėra tarpusavyje susiję. Pareiškėjo pateikto 2017 m. balandžio 26 d. prašymo esmė buvo pakeisti arešto mastą, nėra reiškiamas savarankiškas reikalavimas panaikinti areštą individualiai įmonei kaip turtui, tačiau formuluojama nuostata, kad išieškojimui būtų pakankama areštuoti tik dalį įmonės turto. Be to, Turto areštų aktų registro išrašas patvirtina, kad individuali įmonė, kaip turtas, yra areštuota iki šiol. Pareiškėjas teigė, kad be jau areštuoto turto, antstolė nauju 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu savo iniciatyva areštavo dar ir įmonės lėšas, nepanaikindama arešto pačiai įmonei, kaip turtui, todėl pareiškėjo 2017 m. gegužės 16 d. pateiktas skundas nebuvo visiškai patenkintas, kadangi nebuvo panaikintas areštas individualiai įmonei ir neareštuotas pareiškėjo siūlomas turtas pagal pateiktą turto sąrašą.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM) pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su pareiškėjo skundu ir nurodė, kad buvo areštuotos skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra, iš darbo užmokesčio išskaitos nėra vykdomos, skolininkui priklausantis turtas – butas, yra įkeistas hipoteka, kito registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto skolininkas ir jo sutuoktinė neturi. Skolininkas A. K. nuo 1993 m. lapkričio 23 d. yra A. K. firmos savininkas ir vadovas. VMI prie LR FM teigė, kad skolininkui A. K. neturint kito turto ir antstolei negalint įvykdyti vykdomojo dokumento, tačiau skolininkui, kaip fiziniam asmeniui, turint individualią įmonę, kuri turi turto (lėšų), yra galimas tokių lėšų nukreipimas tenkinti savininko kreditorių reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. K. skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikino antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-21316.
6. Teismas konstatavo, kad antstolė turėjo teisę nukreipti skolos išieškojimą į A. K. firmą, tačiau, taip pat sutiko su pareiškėjo argumentais, jog antstolė, areštuodama individualią įmonę, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, kokio dydžio turtas yra įmonėje, koks arešto mastas teisingas ir, ar jis nepažeidžia skolininko interesų.
7. Teismas nustatė, kad antstolės padėjėja, areštuodama A. K. įmonę, jos vertės iš viso nenurodė, o skiltyje „daikto vertė“ nurodė CPK 681 straipsnį. Be to, nuo turto arešto priėmimo dienos iki skundo teismui pateikimo dienos, antstolė nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų areštuoto turto vertę, todėl pažeidė CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą, CPK 681 straipsnio 1 dalį.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjui 2017 m. balandžio 26 d. pateiktus antstolei prašymą dėl konkretaus įmonės kilnojamojo turto arešto, antstolė turėjo pakeisti arešto mastą, ir areštuoti pareiškėjo siūlomą įmonės kilnojamąjį turtą. Pažymėjo, jog toks areštas labiau atitiktų ir paties išieškotojo interesus, nes tokį turtą yra lengviau realizuoti nei pačią įmonę, ir būtų greičiau išieškota skola. Be to, antstolė skundžiamame patvarkyme nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo naikinti areštą A. K. įmonei, kadangi pareiškėjas prašė ne apskritai naikinti jo įmonei taikytą areštą, o pakeisti areštą, taikytą visai įmonei kitu kilnojamuoju turto, kurių realizavimas yra paprastesnis ir greitesnis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

9. Atskiruoju skundu antstolė J. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiuo atveju buvo areštuotas itin specifinis turtas – įmonė, kurią įvertinti reikalinga daugybė duomenų, kurie nėra visiškai prieinami, todėl nurodyti tikslios turto vertės arešto akto surašymo metu nebuvo objektyviai įmanoma, tačiau dėl to turto arešto aktas nėra laikomas netinkamai surašytu, skolininkas savo pasiūlymų pagal siųstą patvarkymą pateikti pasiūlymus dėl areštuoto turto įkainojimo taip pat nepateikė.
2. Antstolė neatsisakė pakeisti visos įmonės arešto atskiro konkretaus įmonės turto areštu, tačiau nusprendė išieškojimą nukreipti ne į siūlomas A. K. firmai priklausančias siuvimo mašinas, o į firmai priklausančias pinigines lėšas, esančias įmonės banko sąskaitose ir kasoje, t. y. į turtą, iš kurio išieškojimas ne tik būtų dar paprastesnis, greitesnis ir ekonomiškas, bet iš kurio pagal CPK 665 straipsnį išieškojimas privalo būti vykdomas pirmiau.
3. Skolininkas, teikdamas prašymą, nurodė, kad mokės skolą dalimis, tačiau iki šiol nėra įmokėjęs nei vienos įmokos.
10. Atsiliepimu į antstolės J. Ž. atskirąjį skundą pareiškėjas A. K. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Antstolės atskirojo skundo argumentai yra nukreipti išimtinai į arešto (arešto akto surašymo) momentą, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje pasisakoma ne apie šį konkretų momentą. Be to byloje nėra ir jokių įrodymų apie tai, kad antstolė prašė skolininką pateikti jos manymu jai reikalingus duomenis įmonės, kaip turto, įvertinimui. Nors įmonę įvertinti nėra lengva, tačiau įstatymai nenumato antstoliui galimybės nieko nedaryti, juolab, kad jam niekas neužkerta kelio areštuoti konkretaus įmonės turto ir taip užtikrinti, kad arešto mastas neviršytų išieškomos skolos.
2. Skundžiamoje nutartyje nepasisakoma, jog antstolis įmonės areštą pakeitė konkretaus turto areštu ir, kad vėlesnis patvarkymas yra priimtas dėl pareiškėjo prašymo. Šiuo atveju liko areštuota ir pati įmonė kaip turtas, ir dar papildomai išieškojimas už asmenines įmonės savininko skolas nukreiptas į veikiančios įmonės lėšas. Antstolės 2017 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. gegužės 12 patvarkymai yra savarankiški dokumentai ir nepatvirtina, kad antstolė, nei kuriuo nors vienu patvarkymu, nei abiem kartu pakeitė turto arešto mastą.
3. Skundžiama nutartimi iš esmės yra sutinkama su pareiškėjo pozicija, jog yra draudžiama areštuoti turto daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014.
11. Atsiliepimu į antstolės J. Ž. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM nurodė, kad sutinka su jame išdėstytais argumentais, todėl prašo jį tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 207 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti.

              Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (skolininko) A. K. skundas dėl antstolės J. Ž. veiksmų – panaikintas antstolės 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymas dėl gauto prašymo Nr. S17-21316, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal VMI prie LR FM viršininko 2013 m. birželio 10 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį nutarta išieškoti 64 469,42 Eur (222 600,00 Lt) nepriemoką iš skolininko A. K.. 2016 m. liepos 7 d. areštuota A. K. firma, apribojant disponavimo teisę, arešto mastas – 35 229,86 Eur, areštuoto turto vertė nenurodyta. Tą pačią dieną patvarkymu dėl turto arešto Nr. S16-31870 skolininkas įpareigotas atvykti per penkias dienas į antstolės kontorą ir pateikti pasiūlymus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2017 m. balandžio 26 d. skolininkas kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti areštą jo įmonei, siūlydamas kaip užtikrinimą areštuoti konkretų įmonės materialųjį turtą bei prašė leisti skolą mokėti dalimis. Antstolė skundžiamu 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu dėl gauto prašymo Nr. S17-21316 atsisakė panaikinti areštą A. K. firmai, o 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu dėl išieškojimo nukreipimo Nr. S17-22890 nusprendė nukreipti išieškojimą į A. K. firmos lėšas, esančias jos banko sąskaitose ir kasoje. A. K., nesutikdamas su antstolės 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu dėl gauto prašymo Nr. S17-21316, pateikė skundą, kuriuo prašė šį patvarkymą panaikinti. Antstolė 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl dalinio/visiško atsisakymo tenkinti gautus skundus ir skundų persiuntimo Kauno apylinkės teismui pareiškėjo (skolininko) 2017 m. gegužės 16 d. gautą skundą tenkino iš dalies, t. y. 2017 m. gegužės 16 d. gautą skundą, kaip iš dalies nepatenkintą, persiuntė Kauno apylinkės teismui (gautas skundas yra iš dalies patenkintas – išieškojimą nuspręstą nukreipti į konkretų A. K. firmos turtą, kaip prašė pareiškėjas, tačiau ne į A. K. firmai priklausančias siuvimo mašinas, o į lėšas, esančias jos banko sąskaitose ir kasoje).
16. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad areštuojant A. K. įmonę nebuvo nustatyta jos vertė ir antstolė, siekdama išsiaiškinti areštuoto turto vertę, iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, taip pat įvertinęs, jog antstolė turėjo pakeisti turto mastą ir areštuoti pareiškėjo siūlomą įmonės kilnojamąjį turtą, sprendė, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl panaikino antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą dėl gauto prašymo Nr. S17-21316. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) antstolė J. Ž., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuris grindžiamas argumentais, jog nurodyti tikslios turto vertės arešto akto surašymo metu nebuvo objektyviai įmanoma, tuo tarpu antstolė neatsisakė pakeisti visos įmonės arešto atskiro konkretaus įmonės turto areštu, tačiau nusprendė nukreipti išieškojimą į turtą, į kurį išieškojimas privalo būti vykdomas pirmiau.
17. Pažymėtina, jog vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662-727 straipsniai). Nagrinėjamu atveju antstolė, nustačiusi, jog pareiškėjo (skolininko) banko sąskaitose lėšų nėra, iš darbo užmokesčio išskaitos nėra vykdomos, vienintelis kitas pareiškėjui priklausantis butas yra įkeistas hipoteka, ir vadovaudamasi CPK 681 straipsniu, 2016 m. liepos 7 d. turto arešto aktu Nr. S16-31867 A. K. firmai, kaip skolininko turtui, taikė areštą (Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis)). Pažymėtina, jog pareiškėjas įstatymo jam suteikta teise nepasinaudojo ir nustatytu terminu antstolės priimto turto arešto akto neskundė (CPK 510 straipsnis).
18. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkas 2017 m. balandžio 26 d. prašymu pareiškė tris reikalavimus: 1) panaikinti A. K. firmai pritaikytą turto areštą; 2) kaip išieškojimo užtikrinimą areštuoti konkretų įmonės materialų turtą; 3) leisti skolą mokėti dalimis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atsiliepime į antstolės atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog pareikštu prašymu pareiškėjas iš esmės nesiekė absoliutaus turto arešto panaikinimo, tačiau prašė sumažinti turto arešto mastą, t. y. vietoje pačios įmonės arešto, areštuoti šios įmonės konkretų turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjui pateikus skundą dėl 2017 m. gegužės 4 d. priimto patvarkymo dėl gauto prašymo Nr. S17-21316, kuriuo atsisakyta panaikinti A. K. firmai taikytą areštą ir atitinkamai atsisakyta areštuoti konkretų pareiškėjo pasiūlytą įmonės turtą, teisėtumo ir pagrįstumo, pati antstolė 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu pareiškėjo 2017 m. gegužės 16 d. gautą skundą tenkino iš dalies, t. y. vadovaudamasi 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu dėl išieškojimo nukreipimo Nr. S17-22890, nutarė išieškojimą nukreipti į konkretų A. K. firmos turtą, tačiau ne į A. K. firmai priklausančias siuvimo mašinas, kaip prašė pareiškėjas, o į lėšas, esančias jos banko sąskaitose ir kasoje, tuo tarpu kitoje dalyje (nepatenkintoje) pareiškėjo skundą persiuntė Kauno apylinkės teismui. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė pati antstolė, minėtu 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu nebuvo patenkintas nei vienas iš pareiškėjo 2017 m. balandžio 26 d. prašyme pareikštų reikalavimų, t. y. priimtu patvarkymu nebuvo nei panaikintas turto areštas A. K. firmai, nei areštuotas konkretus pareiškėjo pasiūlytas įmonės turtas (A. K. firma iki šiol yra areštuota, o turto arešto mastas nepakeistas). Taigi, spręstina, kad vien tai, jog antstolė vėlesniu savo patvarkymu, t. y. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu dėl išieškojimo nukreipimo Nr. S17-22890, nusprendė nukreipti išieškojimą į A. K. firmos lėšas, esančias jos banko sąskaitose ir kasoje, reiškia, kad tokiu būdu antstolė nepanaikino taikyto A. K. firmai turto arešto ir priėmusi sprendimą nukreipti išieškojimą į A. K. firmai priklausančias lėšas, sprendė dėl išieškojimo eiliškumo. Tokiu atveju, byloje ginčo objektas yra tai, ar antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pritaikyto turto arešto masto pakeitimo, t. y. vietoje areštuotos A. K. firmos areštuoti konkretų tos įmonės turtą.
19. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014 yra išaiškinęs, kad antstolis turi teisę nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausančią individualią įmonę. Nukreipiant individualios įmonės areštuotas lėšas dengti jos savininko įsiskolinimą vykdomojoje byloje, individuali įmonė vertinama tik kaip turto objektas, todėl nekyla jos subjektinio savarankiškumo ir atskirumo nuo savininko bei individualios įmonės atsakomybės už jos savininko skolas klausimų. Šiuo atveju įmonės turtas teisėtai paimamas ne kaip iš subjekto – savarankiško juridinio asmens, bet kaip iš objekto – įmonės savininko turto vieneto, į kurio sudėtį įeina jai priklausantis turtas. Įmonė yra vienas iš fizinio asmens turto objektų, į kurį, kaip į bet kurį kitą objektą, gali būti nukreiptas išieškojimas. Fizinis asmuo – individualios įmonės savininkas turi galimybę pats įgyvendinti jam priklausančią teisę paimti iš įmonės turtą ir juo atsiskaityti su kreditoriumi arba skolą padengti ne individualios įmonės turtu, o kitu jam priklausančiu turtu. To nepadarius, vykdydamas išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – turto priverstine tvarka, antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, įskaitant jo individualią įmonę. Kai įmonės savininko kito turto nėra, išieškojimas taip pat gali būti nukreipiamas ir į individualios įmonės turtą.
20. Esant tokios aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad antstolis areštuodamas pareiškėjo (skolininko) individualią įmonę viršijo savo įgaliojimus. Kita vertus, minėtoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad aiškinimas, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą tik į įmonę, o jos turto, kaip savarankiškam subjektui priklausančios nuosavybės, negali panaudoti įmonės savininko skoloms padengti, būtų nepalankus ir įmonei, ir jos savininkui, nes tokiu atveju antstolis, net išieškodamas nedidelę fizinio asmens skolą, turėtų areštuoti visą jo įmonę ir ją visą realizuoti kaip fizinio asmens turto vienetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju spręsti dėl turto arešto apimties pagrįstumo ir galimo jo mąsto pakeitimo būtų galima tik nustačius areštuoto turto realią vertę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog antstolė, areštuodama skolininkui priklausančią individualią įmonę, jos vertės nenustatė, tačiau skolininkas šio antstolės priimto turto arešto taip pat neskundė, o nesutikdamas su areštuoto turto mastu, įrodymų, patvirtinančių, jog antstolė areštavo turto daugiau, negu būtina, nepateikė ir šia aplinkybe remiasi deklaratyviai (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu, kartu su pareiškėjo 2017 m. balandžio 26 d. prašymu pateikti duomenys apie A. K. įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina, jog šio turto vertė priverstinio pardavimo atveju atitinka jo likutinę vertę ir, kad šio turto pakaks išieškojimui ir vykdymo išlaidoms padengti.
21. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Taigi, taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
22. Kaip ir minėta, 2016 m. liepos 7 d. turto arešto akte antstolė nėra nurodžiusi areštuojamo turto rinkos vertės, kadangi tikroji rinkos vertė antstolei nebuvo žinoma, tačiau antstolė nurodė turto arešto mastą 35 229,86 Eur, kuris atitiko likusios nepadengtos skolos ir vykdymo išlaidų dydį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik atlikus turto vertinimą būtų galima spręsti klausimą apie arešto masto (ne) pažeidimus.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi nepagrįstai tenkintas skolininko skundas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo A. K. prašymas panaikinti antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-21316 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo A. K. prašymą panaikinti antstolės J. Ž. 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-21316.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas