Civilinė byla Nr. 3K-3-405/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 50.1; 50.5; 114.11

 

 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2009 m. spalio 12 d.

Vilnius 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. I., R. P. ieškinį atsakovui UAB „Uosta“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „Uosta“ priešieškinį ieškovams V. I., R. P. dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliamas materialinės teisės normų, kuriose reglamentuojama nuomininko atsakomybė už nuomojamo daikto pabloginimą, ir proceso teisės normų, kuriose nustatytos įrodinėjimo taisyklės, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo 82 056 Lt nuostolių atlyginimo (7105 Lt – stogo perdengimas, 8141 Lt – verandos grindų pakeitimas, 15 600 Lt – stalų ir suolų pakeitimas, 10 000 Lt – lauko aikštelės sutvarkymas, 500 Lt – metaliniai laikikliai gėlėms, 300 Lt – baro taurių laikiklis, 7000 Lt – išvežti vidaus baldai, iš naujo nuomininko negautas nuomos mokestis – 27 000 Lt, ventiliacijos sistemos remontas – 6500 Lt, 3400 Lt – išvežta medinė alų geriančio vyro skulptūra), išreikalauti iš atsakovo neteisėtai valdomą medinę alų geriančio vyro skulptūrą (3400 Lt vertės) ir priteisti 5 proc. procesinių palūkanų. Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė teismo iš ieškovo R. P. priteisti 25 718,25 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys 2003 m. lapkričio 20 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovai išnuomojo atsakovui kavinės patalpas Kaune, Briedžių takas 1, visuomeninei maitinimo ir prekybos veiklai vykdyti. Atsakovas įsipareigojo atlikti einamąjį remontą, pakeisti skiedrų stogą iš magistralės pusės, sudėti lauko verandoje grindis, lauke pakeisti suolus ir stalus, pakeisti aptarnaujančiojo personalo aprangą. Atsakovas atliko einamojo remonto darbus, stogo nepakeitė, verandos grindų neišklojo. Pasibaigus nuomos sutarčiai 2007 m. sausio 31 d. atsakovas grąžino ieškovams ginčo patalpas, bet pasiėmė medinę alų geriančio vyro skulptūrą. Patalpų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad patalpų, grindų, langų, durų ir sienų būklė gera, bet ieškovas R. P. įrašė prierašą, jog virtuvės lubų ir sienų būklė bloga, skiedrų stogas visiškai supuvęs, lauko verandos grindys nepakeistos. Atsakovas taip pat įrašė pastabą, kad palieka patalpose du kondicionierius, nes R. P. neleido jų pasiimti. Antstolio 2007 m. sausio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išvardyti daiktai, kurie liko ginčijamose patalpose (suolai, stalai, kėdės, vaizdo stebėjimo kameros ir kt.). Ieškovai ir naujas nuomininkas UAB „PSOMI“ 2007 m. sausio 15 d. sudarė ginčijamų patalpų nuomos sutartį, kurioje susitarė, kad nuomininkas nemoka nuomos mokesčio už laikotarpį, kai ne dėl nuomininko kaltės jis negali tinkamai naudoti patalpų pagal paskirtį. 2007 m. kovo 3 d. pranešimu UAB „PSOMI“ informavo ieškovus, kad perduotos patalpos su trūkumais, todėl juos turi pašalinti ir atsisako mokėti nuomos mokestį už vieną mėnesį.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies, atsisakė priimti ieškovo V. I. atsisakymą nuo ieškinio dalies, bylos dalį, kuria atmestas atsakovo atsisakymas nuo dalies ieškinio, nutraukė, o kitą priešieškinio dalį atmetė: 1) ieškovams iš atsakovo priteisė 7105 Lt už stogo perdengimą, 8141 Lt už verandos grindų pakeitimą, iš viso – 15 246 Lt, 5 proc. procesinių palūkanų; 2) grąžino ieškovams iš atsakovo medinę alų geriančio vyro statulą; 3) atsisakė priimti ieškovo V. I. atsisakymą nuo 43 948,50 Lt ieškinio reikalavimų; 4) kitą ieškinio dalį atmetė; 5) priėmė atsakovo atsisakymą nuo 25 718,25 Lt priešieškinio dalies ir dėl jos nutraukė civilinę bylą; 6) kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas V. I. negali atsisakyti savo dalies ieškinio reikalavimų, nes su tuo nesutinka bendraieškis ir bendraturtis R. P. (CPK 44 straipsnis). Teismas sprendė, kad atsakovas atsisakė nuo priešieškinio dalies, t. y. reikalavimo ieškovui V. I., nes iki pat baigiamųjų kalbų nuostolių atlyginimo reikalavo tik iš kito ieškovo R. P. Teismas nepriėmė atsakovo atsisakymo nuo priešieškinio dalies dėl ieškovo V. I. atsisakymo, nes pripažino, kad šis atsisakymas nuo priešieškinio dalies atsisakymo yra sąlyginis (atsakovas prašė teismo nepriimti jo atsisakymo nuo priešieškinio dalies, jeigu bus nepriimtas ieškovo V. I. atsisakymas nuo ieškinio dalies). Be to, šis atsisakymas pareikštas netinkamai. Teismas konstatavo, kad, negaudamas pajamų iš naujo nuomotojo, ieškovas neįrodė, jog patyrė nuostolių dėl atsakovo kaltės. Teismas sprendė, kad naujas nuomininkas UAB „PSOMI“ turėjo atlikti patalpų remonto darbus ne dėl atsakovo kaltės. Įvertinęs rašytinius įrodymus (patalpų priėmimo–perdavimo aktą, PVM sąskaitas–faktūras, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nuomos sutartį), liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaliko patalpų tokios būklės, kokią nurodė naujas nuomininkas UAB „PSOMI“ ir ieškovas R. P. Priešingai, teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamas patalpas tvarkė, prižiūrėjo, remontavo, pirko personalo aprangą, baldus, kitas reikalingas prekes, o išsikraustydamas jas tvarkė, valė ir plovė. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, taip pat nenustatyta ir atsakovo kaltės dėl to, kad naujas nuomininkas atliko ginčijamų patalpų remontą ir ieškovai iš jo negavo nuomos mokesčio už vieną mėnesį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po šalių nuomos sutarties nutraukimo naujas nuomotojas iš karto įsikėlė į patalpas. Ieškovų reikalavimus dėl 10 000 Lt žalos atlyginimo už lauko aikštelės sutvarkymą teismas atmetė, nes ieškovai neprieštaravo, kad atsakovas pasiimtų vaikų žaidimų aikštelę, nuomos sutartyje atsakovas nebuvo įsipareigojęs sutvarkyti aikštelę. Be to, nenustatyta, jog aikštelei padaryta žalos. Teismas nepripažino, kad ieškovas patyrė žalos dėl atsakovo iš patalpų išsivežtų gėlių laikiklių, baro taurių laikiklio ir baldų, nes atsakovas nurodytus daiktus buvo gavęs pagal su D. V. sudarytą panaudos sutartį ir juos grąžino panaudos davėjai. Teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimą atlyginti stalų ir suolų pakeitimo kainą – 15 600 Lt pagal ieškovų gautą komercinį pasiūlymą, nes, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovas privalėjo pakeisti šiuos baldus, juolab jog jis paliko patalpose naudotus baldus. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai įvykdė įsipareigojimą pakeisti skiedrų stogą iš magistralės pusės, nes šios stogo dalies nepakeitė, bet tik remontavo. Byloje pripažinta, kad ieškovams turi būti atlyginta pusės stogo perdengimo išlaidų – 3190 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas taip pat neįvykdė ir kito sutartinio įsipareigojimo – pakeisti lauko verandos grindis, o ieškovai už šiuos darbus patyrė 8141 Lt išlaidų, kurios turi būti jiems atlygintos. Teismas atmetė ieškovų reikalavimus atlyginti ventiliacijos valymo išlaidas, nes nustatė, kad atsakovas nuomos sutarties galiojimo metu vykdė ventiliacijos valymo darbus, o trūkumų dėl ventiliacijos sistemos neužfiksuota patalpų priėmimo–perdavimo akte. Pasisakydamas dėl medinės skulptūros, teismas pabrėžė, kad pinigus už ją sumokėjo ieškovas R. P., o atsakovas sutinka ją grąžinti. Atsižvelgęs į tai, kad pagal šalių nuomos sutartį ir CK 6.501 straipsnį be ieškovų sutikimo atsakovo padaryti nuomos objekto pagerinimai lieka ieškovų nuosavybė, teismas netenkino priešieškinio reikalavimo atsakovui iš ieškovo R. P. priteisti 25 718,25 Lt nuostolių dėl negrąžintų daiktų atlyginimo, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad reikalaujamus grąžinti daiktus (oro kondicionierių, vaizdo apsaugos sistemą ir vandens filtrą) galima grąžinti be žalos nuomotoms patalpoms, taip pat neįrodė, kad šaldymo kamerą turi ieškovai. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nereikalauja nurodytų daiktų grąžinti, bet prašo atlyginti jų vertę. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neprivalo nurodytų daiktų grąžinti atsakovui, juolab jog daiktų likutinė vertė yra daug mažesnė, negu prašoma priteisti kompensacija, apskaičiuota pagal naujų analogiškų daiktų kainą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis. Papildomai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad negalima pripažinti, jog atsakovas kaltas dėl patalpų būklės pablogėjimo, o ieškovai patyrė nuostolių, nes visas UAB „PSOMI“ 2007 m. kovo 3 d. pranešime nurodytas turtas nebuvo ieškovo ir atsakovo nuomos santykių objektas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas paliko neveikiančius santechnikos ir ventiliacijos įrenginius, nes tokių trūkumų nenustatyta 2007 m. sausio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Kauno apygardos teismas rėmėsi byloje nustatyta aplinkybe, kad atsakovas prižiūrėjo ventiliacijos sistemą. Teismas pabrėžė, kad naujas nuomininkas atliko patalpų pritaikymo restorano veiklai darbus, todėl toks patalpų pritaikymas negali būti ieškovų nuostolių atsiradimo pagrindas. Teismas sprendė, kad patalpų būklė iš dalies pablogėjo dėl normalaus jų naudojimo pagal nuomos sutarties sąlygas, todėl atsakovas neprivalo atlyginti nuomotojui atsiradusių nuostolių. Kauno apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad naujo nuomininko ir ieškovų sutartyje nustatyta naujo nuomininko pareiga atlikti einamąjį patalpų remontą, reikalingą nuomininko veiklai vykdyti. Teismas nepripažino patalpų pabloginimu skylių, paliktų sienose pašalinus rankšluosčių laikiklius ir kitas detales, nes jos gali būti panaudotos tam pačiam tikslui. Dėl to, teismo vertinimu, nesumažėjo patalpų vertė. Kauno apygardos teismas atmetė ieškovo R. P. pateiktas nuotraukas, kaip įrodymus apie prastą patalpų būklę, nes jie nepatikimi: nuotraukos padarytos po to, kai ieškovai perėmė ginčo patalpas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 19 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovui R. P. iš atsakovo priteisti 27 000 Lt negautų pajamų ir 6500 Lt nuostolių. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl nuomininko atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą

1.     Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė materialinės teisės normas, kuriose reglamentuojama nuomininko pareiga atlikti išsinuomoto turto remontą (CK 6.489, 6.499, 6.500 straipsniai, 6.493 straipsnio 1 dalis). Padarydami išvadą, kad atsakovas neatsako už išsinuomotų patalpų būklės pablogėjimą pasibaigus nuomos terminui, teismai pažeidė CK 6.499 straipsnį, pagal kurį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgus į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Pagal šalių nuomos sutarties 4.11 punktą nuomininkas įsipareigojo nuomotojui grąžinti tvarkingas patalpas, bet grąžino jas su trūkumais.

2.     Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.500 straipsnio ir be pagrindo nepriteisė kasatoriui dėl daikto pabloginimo atsiradusių nuostolių, nes atsakovas grąžino patalpas su dėl įvairių laikiklių demontavimo padarytais trūkumais.

3.     Teismai pažeidė CK 6.493 straipsnio 1 dalį, nes pripažino, kad dėl atsakovo naudojimosi patalpomis, joms buvo reikalingas remontas, bet pareigą atlikti einamąjį remontą perkėlė naujajam nuomininkui. Dėl to kasatorius teigia, kad pagrįstai reikalauja 27 000 Lt negautų pajamų atlyginimo.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo

4.     Kasatorius tvirtina, kad teismai pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuojamas įrodinėjimas, nes nevertino visų rašytinių įrodymų. Patalpų perdavimo–priėmimo akte padarytus įrašus apie netinkamą grąžinamų patalpų būklę apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė vienašaliu kasatoriaus prierašu. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytame akte yra visų šalių parašai, o atsakovė neprieštaravo kasatoriaus pastaboms. Teismai neįvertino naujo nuomininko UAB „PSOMI“ 2007 m. kovo 3 d. rašto dėl blogos patalpų būklės, kurios neneigė taip pat ir atsakovas. Teismai neatsižvelgė į šalių nuomos sutarties 8.6 punktą, kad visi atlikti darbai ir pastatyti baldai po nuomos sutarties termino pabaigos pasilieka nuomotojų nuosavybė, išskyrus metalinius virtuvės stalus ir stelažus.

5.     Kasatorius teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo įrodymų pakankamumo taisykle, t. y. kad įrodymų pakankamumas reiškia, jog jie neprieštarauja vieni kitiems ir iš jų visumos galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje G. Ū. ir kt. v. O. I., byla Nr. 3K-3-862/2002).

6.     Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog naujo nuomininko atlikti darbai buvo patalpų pritaikymas komercinei veiklai. Kasatorius įsitikinęs, kad šie darbai atlikti atsakovo padarytiems trūkumams pašalinti. Be to, jis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vėdinimo sistema ir ortakiai galėjo netinkamai veikti dėl to, kad vieną žiemos mėnesį patalpos buvo nenaudojamos ir nešildomos. Kasatorius teigia, kad byloje nebuvo nustatinėjama ši aplinkybė, o patalpos tikrai buvo šildomos, nes virš jų yra visą laiką veikiantis viešbutis.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Nesutinkama su kasatoriaus argumentais, kad jis patyrė 27 000 Lt nuostolių dėl negauto nuomos mokesčio. Grąžintų patalpų būklė buvo tinkama, o naujas nuomininkas kitą dieną po nuomos sutarties sudarymo pradėjo dirbti.

2.     Kasatorius neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje reikia taikyti CK 6.500 straipsnį, t. y. kad grąžintų patalpų būklė pablogėjo, nes nesurašytas defektų aktas, patalpų būklė ir vertė neužfiksuota iki jų perdavimo atsakovui ir po jų grąžinimo ieškovams.

3.     Atsakovas nurodo, kad teismai tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Byloje nenustatyta atsakovo kaltė dėl ieškovo patirtų nuostolių, t. y. dėl pastato būklės pabloginimo.

4.     Grąžintos patalpos atitiko normalaus nusidėvėjimo arba šalių sulygtą būklę, todėl nepadaryta žalos. Nuomininkui sumontavus įrangą veiklai vykdyti ir vėliau nuomotojo reikalavimu ją išmontavus, pripažintina, kad nuomininkas nepadarė neteisėtų veiksmų. Priešinga išvada, atsakovo nuomone, neatitiktų kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kolibri“ v. UAB „Stilsena“, byla Nr. 3K-3-493/2007). Atsiliepime nurodoma, kad dėl rankšluosčių laikiklių ir kitų daiktų demontavimo likusios skylės nėra patalpų pabloginimas ir dėl to jų ekonominė vertė nesumažėjo.

5.     Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti svarbu šalių nuomos sutartį aiškinti pagal sutarties sąlygų prasmę, tikruosius šalių ketinimus, teismai taip ir padarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-424/2004, ir kt.).

6.     Bylą nagrinėję teismai nepažeidė CPK 185 straipsnio, teisingai įvertino įrodymus. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad šis patyrė 6500 Lt nuostolių dėl vėdinimo sistemos tvarkymo. Atsiliepime nurodoma, kad vėdinimo sistemos valymo darbus nuomos sutarties galiojimo metu jis vykdė, nors tai ir nenustatyta šalių sutartyje, o kasatoriaus reikalaujama suma yra per didelė, nes atsakovas už vėdinimo sistemos valymą mokėdavo iki 837,80 Lt.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasacinio skundo šioje byloje kasacinio nagrinėjimo dalykas yra apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija tiria, ar šis teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir įvertinimą reglamentuojančias CPK normas bei CK normas nustatančias nuomininko atsakomybę už nuomojamo daikto pabloginimą bei dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimą.

 

Dėl nuomininko atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą

 

CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Colibri“ v. UAB „ Stilsena“, byla Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“, byla Nr. 3K-3-487/2008). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patalpų pritaikymas nuomininko veiklai nelaikytinas patalpų pabloginimu, jei pertvarkymai gali būti atskiriami ir pašalinami, ir tai nenulemtų tų patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimo ar ekonominės vertės sumažėjimo. Nuomos sutartyje nenustatyta nuomininko įsipareigojimų išmontuoti patalpose sumontuotus įrenginius ir grąžinti pradinės būklės patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Colibri“ v. UAB ,,Stilsena“ Nr. 3K-3-493/2007).

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nevertino šalių sutarties turinio, nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovo 27 000 Lt nuostolius, patirtus dėl atsakovo kaltės (kasatoriui negavus iš naujo nuomininko UAB „PSOMI“ nuomos mokesčio už pirmą mėnesį, nes, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas grąžino blogos būklės ir netvarkingas patalpas). Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, nes iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai vertino atsakovo, kaip nuomininko, pareigos grąžinti tvarkingas patalpas turinį ir įvykdymą. Byloje konstatuota, kad nurodytą pareigą atsakovas pažeidė ne visa apimtimi, nes neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pakeisti stogo dalį ir iškloti plytelėmis lauko verandos grindinį. Būtent su šių darbų atlikimu susiję nuostoliai ir buvo priteisti ieškovams iš atsakovo. Tačiau bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas vykdė šalių nuomos sutartyje ir CK 6.493, 6.499 straipsniuose nustatytas nuomininko pareigas, t. y. savo lėšomis darė einamąjį remontą ir grąžino daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, atsiradusį dėl patalpų naudojimo pagal nuomos sutartyje sulygtą paskirtį. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių ir negali nustatinėti naujų faktų, todėl kasacinio nagrinėjimo dalykas – neperžengiant kasacinio skundo ribų, patikrinti apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasatoriaus įvardijami atsakovo grąžintų patalpų trūkumai (tualeto priemonių laikiklių skylės sienose, sienų neperdažymas naujai) atsirado dėl daikto naudojimo pagal paskirtį. Jie nelaikytini daikto pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme, nes patalpų vertė nesumažėjo, jos neprarado dalies funkcionalumo ir tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį taip pat neprarado savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadą, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas grąžino tokios būklės daiktą, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

 

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo

 

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad motyvuojamojoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Analogiški reikalavimai nustatyti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamajai daliai (CPK 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas; byla Nr. 3K-3-260/2001; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-67/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v .V. K., byla Nr. 3K-3-563/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., byla Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., byla Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai bylos faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus įvertino pažeisdami proceso teisės normas, nes neatsižvelgė į patalpų priėmimo–perdavimo akte kasatoriaus įrašytą įrašą, naujo nuomininko raštą apie patalpų būklę ir šio atliktų darbų pobūdį. Taip pat kasatorius teigia, kad teismai nepasisakė, kodėl atmeta nurodytus įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti teismus padarius kasatoriaus nurodomus proceso teisės pažeidimus, nes iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai įvertino visus byloje šalių pateiktus įrodymus, argumentavo, kodėl nesivadovauja kuriais nors įrodymais, ir padarė išvadas, atsižvelgę į įrodymų visetą. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu atmestas naujo nuomininko 2007 m. kovo 3 d. pranešimas apie patalpų būklę, yra pagrįsti ir remiasi bylos duomenimis, nes nurodytame dokumente teigiama, kad patalpose trūksta baldų, lentynų, prožektorių, muzikos sistemos įrenginių ir kito inventoriaus, bet ieškovai ir atsakovas savo nuomos sutartyje nesitarė dėl tokių nuomos objektų. Be to, nurodytame pranešime nurodyti patalpų trūkumai neįtraukti į byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinį: 2007 m. sausio 31 d. perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį atsakovas grąžino ginčijamas patalpas ieškovams, bei antstolio 2007 m. sausio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims bei, nepažeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimų, pakankamai išsamiai, siekdami padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nurodydami, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, pagrindžiančiais ieškovo reikalavimus, o kuriuos – atmeta. CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, taikymas ir aiškinimas atitinka kasacinio teismo suformuotą procesinių normų taikymo praktiką, t. y. kad teismas vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti ir teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai priimti nepažeidus CPK 176–185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų, keliamų apeliacinės instancijos teismo nutarčiai.

Kiti kasacinio skundo argumentai nesusiję su kasacinio nagrinėjimo dalyku, jais keliami fakto klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo bei nutarties, jie yra teisėti, priimti teisingai taikant materialiosios ir proceso teisės normas, todėl kasacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 46,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. spalio 1 d. pažyma. Kasacinis skundai atmetamas, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei kasatoriaus (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Paduodamas atsiliepimą į kasacinį skundą, atsakovas patyrė 2000 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Tai patvirtina prie atsiliepimo pridėta 2009 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvito (Serija LAT, Nr. 490554) kopija. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 papunktį už atsiliepimo į vieną kasacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (1600 Lt). Atsižvelgdama į nurodytą dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į kasacinį skundus surašymą yra per didelė, todėl mažintina. Dėl to atsakovui iš kasatoriaus priteistina 1600 išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 96 straipsnio 1, 2 punktu, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovui UAB „Uosa“ (juridinio asmens kodas 132988959) iš ieškovo R. P. (duomenys neskelbtini) priteisti po 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

Valstybei iš ieškovo R. P. (duomenys neskelbtini) priteisti 46,85 Lt (keturiasdešimt šešis litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai	Egidijus Baranauskas
	Egidijus Laužikas
	Juozas Šerkšnas