Civilinė byla Nr. e2A-166-856/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16738-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.16.8.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21. (S)

šiaulių apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11677-1224/2024 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį), trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų R. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo

1.       Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BelArenda“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovė), prašydama: 1) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas I); 2) panaikinti NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (toliau – Įsakymas II); 3) įpareigoti atsakovės NŽT Skyrių sudaryti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ginčo sklypas), ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė NŽT atsiliepimu nesutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1129-1176/2023 ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1152-936/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-421/2024 panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – panaikino atsakovės Įsakymą I ir Įsakymą II. Kasacinis teismas bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovės NŽT Skyrių sudaryti Ginčo sklypo ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5.       Grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovė NŽT teismo proceso metu pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydama, jog ieškovė įvykdė reikalavimą pateikti Ginčo sklypo kadastro duomenų bylą per Aprašo 23 punkte nustatyta 6 mėnesių terminą, todėl yra teisinis pagrindas NŽT priimti naują sprendimą išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypą.

6.       Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės reikalavimai panaikinti ginčijamus NŽT Įsakymą I ir Įsakymą II, kuriais išbraukti duomenys iš sąrašo dėl ieškovei suprojektuoto Ginčo sklypo, atsisakyta Ginčo sklypą išnuomoti ieškovei, yra neteisėti. Į Ginčo sklypą atkuriamos nuosavybės teisės, todėl Ginčo sklypo išnuomojimas ieškovei pažeistų ir nepagrįstai apribotų trečiojo asmens teises į po jo dėdės J. J. mirties paveldėtą turtą. Trečiasis asmuo po dėdės mirties paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teises J. J. perduodant neatlygintinai nuosavybėn Ginčo sklypą. Nors nuosavybės teisės į Ginčo sklypą dar neatkurtos, tačiau 2022 m. gegužės 11 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. yra įrašytas į asmenų, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiems valstybinės žemės sklypai Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. 2022 m. gegužės 26 d. vykusiame IX-XI eiliškumų grupių pretendentų susirinkime J. J. pasirinko gauti nuosavybėn neatlygintinai Ginčo sklypą. 2022 m. lapkričio 15 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. J. suprojektuotas Ginčo sklypas. Ieškovės reikalavimas įpareigoti NŽT išnuomoti Ginčo sklypą ieškovei yra neteisėtas ir grubiai pažeistų trečiojo asmens teises į paveldėtą po dėdės J. J. mirties turtą. Atkūrus nuosavybės teises į Ginčo sklypą ir esant sudarytai šio sklypo valstybės žemės nuomos sutarčiai, trečiajam asmeniui taptų privalomos sutarties sąlygos, kuo būtų nepagrįstai apribotos ir suvaržytos jo nuosavybės (naudojimosi žeme) teisės.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovės restruktūrizuojamos UAB „BelArenda“ ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį) tenkino – įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos sudaryti su ieškove restruktūrizuojama UAB „BelArenda“ žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinės žemės nuomos sutartį; priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovei 2 297,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisėtą lūkestį sudaryti Ginčo sklypo nuomos sutartį. Toks lūkestis turi būti ginamas. Atitinkamai yra teisinis pagrindas įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą išnuomoti ieškovei Ginčo sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios pareigos, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, atsakovė neginčija, pateikdama teismui rašytinius bei žodinius paaiškinimus. Atsakovė sutinka, kad ieškinio reikalavimas dėl NŽT įpareigojimo sudaryti su ieškove Ginčo sklypo ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutartį turi būti tenkinamas, nurodė, jog NŽT atstovė neturi įgaliojimų pripažinti ieškinį, tačiau aiškiai patvirtino, kad Ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove bus sudaryta.

9.       Teismas vertino, kad trečiojo asmens argumentai nepaneigia ieškovės teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendintos teisės į Ginčo sklypo nuomą.

10.       Teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo vertina kaip neteisėtus ieškovės reikalavimus panaikinti ginčijamus NŽT Įsakymą I ir Įsakymą II, kuriais išbraukti duomenys iš sąrašo dėl ieškovei suprojektuoto Ginčo sklypo, atsisakyta Ginčo sklypą išnuomoti ieškovei, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl šių įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo patenkindamas ieškovės ieškinio dalį, kuria buvo prašoma panaikinti įsakymus.

11.       Teismas nurodė, kad tai, jog trečiojo asmens teisės į Ginčo sklypą po J. J. mirties nėra suvaržytos, patvirtino ir NŽT rašytiniuose paaiškinimuose. Teismo posėdyje NŽT atstovė nurodė, kad J. J. yra tik įrašytas į pretendentų į Ginčo sklypą sąrašą. Sprendimas atkurti nuosavybės teises pretendentui J. J. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą dar nėra priimtas. Taigi, šio sprendimo priėmimo dieną trečiasis asmuo neturi nuosavybės teisių į Ginčo sklypą, atitinkamai nėra pagrindo spręsti ir dėl hipotetinio pobūdžio, trečiojo asmens teigimu, suvaržymų galimai atkūrus J. J. nuosavybės teisę į Ginčo sklypą (jei toks sprendimas būtų priimtas).

12.       Teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kaimo vietovėje esanti žemė, kurią naudoja arba nuomoja fiziniai, juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialai, ir kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra. Iki atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Tokiu atveju apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą turi būti raštu pranešta valstybinės žemės nuomininkui iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais terminais. Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, kurios reikia nuosavybės teise jų valdomiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Šiais atvejais, prieš atkurdama nuosavybės teises, institucija, atkurianti nuosavybės teises, privalo būsimam žemės savininkui pranešti apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, o valstybinės žemės nuomininkui – apie numatomą išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) perleidimą. Atkuriant nuosavybės teises į kitų asmenų nuomojamo ar naudojamo žemės sklypo dalį, žemės sklypas paliekamas valdyti bendrosios nuosavybės teise kartu su valstybe. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad iki atkuriant piliečiui nuosavybės teises gražinant jam žemę lygiaverčiu žemės sklypu, dėl grąžintinos žemės gali būti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pilietis esant sudarytai tokiai sutarčiai nepraranda teisės atkurti nuosavybės teisę į pasirinktą sklypą.

13.       Teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo nurodo galimus jo teisių suvaržymus, kurie gali atsirasti po valstybinės Ginčo sklypo nuomos sutarties su ieškove sudarymo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovės teisėto lūkesčio sudaryti Ginčo sklypo nuomos sutartį. Aktualu tai, kad trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje patvirtinto, jog nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo sklypą procese jis buvo informuotas apie tai, kad dėl Ginčo sklypo yra inicijuotas nuomos procesas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą; priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.       Skundžiamas sprendimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove Ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį, kol nėra išspręstas trečiojo asmens nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo sklypą klausimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai šios kategorijos bylose.

14.2.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas, yra ne kartą pabrėžęs, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teises, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis laisvos žemės fondas ir tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir nuosekliai – šis turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-384/1999, Nr. 3K-3-1128/2000, Nr. 3K-3-937/2002, Nr. 3K-7-655/2004, Nr. 3K-3-611/2006, Nr. 3K-3-593/2006 ir kt.).

14.3.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo yra pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tačiau nėra pilnai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo sklypą klausimas, tokiu atveju nuomos sutartis iki atkuriamos nuosavybės teisės turi būti nutraukiama, o šiuo atveju – negali būti sudaroma. Neišsprendus nuosavybės teisių į Ginčo sklypą atkūrimo klausimo, Ginčo sklypo nebuvo galima suteikti ir išnuomoti kitiems asmenims.

14.4.       Padaręs išvadą, kad trečiasis asmuo neįrodė galimų jo teisių suvaržymų dėl valstybinės Ginčo sklypo nuomos sutarties sudarymo, teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus dokumentus apie trečiojo asmens atkuriamą nuosavybės teisę į šį Ginčo sklypą, Konstitucijos 23 straipsnį, CK 4.37, 4.39, 4.98 straipsnius. Trečiajam asmeniui atkūrus nuosavybės teises į Ginčo sklypą, jam pereitų Ginčo sklypo nuomos sutarties sąlygos, o nustačius 25 metų nuomos terminą, šiam laikotarpiui nebūtų užtikrintas faktinis žemės grąžinimas teisėtam jos savininkui, būtų nepagrįstai suvaržytos trečiojo asmens nuosavybės (naudojimosi žeme) teisės, faktiškai būtų eliminuojama trečiojo asmens ūkinės veiklos laisvė, būtų nepagrįstai apribota trečiojo asmens nuosavybės teisė į Ginčo sklypą.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė restruktūrizuojama UAB „BelArenda“ prašo atmesti trečiojo asmens R. V. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš trečiojo asmens ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Ginčo

15.2.       Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismo priimtas sprendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai šios kategorijos bylose. Priešingai, iš bylos medžiagos yra visiškai akivaizdu, kad J. J., kaip pretendento į Ginčo sklypą, teisės atsirado jau po to, kai su ieškove galėjo ir turėjo būti sudaryta nuomos sutartis, todėl nuosavybės teisių trečiajam asmeniui atkūrimo procesas nėra kliūtis sudaryti su ieškove ginčo sklypo nuomos sutartį.

15.3.       Šiuo metu galiojantys ir nagrinėjamai situacijai taikytini teisės aktai nenumato jokių kliūčių sudaryti nuomos sutartį žemės sklypo, į kurį yra atkuriamos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis). Esant aiškiam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo įžvelgti kokį nors trečiojo asmens teisių pažeidimą su ieškove sudarytina nuomos sutartimi.

15.4.       Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarime byloje Nr. 28/2010 išaiškinimai taip pat paneigia trečiojo asmens argumentus, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas ir prieštaraujantis teismų praktikai.

15.5.       Ieškovė, turėdama teisę sudaryti Ginčo sklypo nuomos sutartį, nuo 2018 metų nuosekliai ir nustatyta tvarka bei terminais atliko visus teisės aktų numatytus veiksmus tam, kad tokia sutartis galiausiai būtų sudaryta. Ieškovės teisės ir teisėti lūkesčiai jau vieną kartą buvo pažeisti atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti nuomos sutartį. Todėl tuo atveju, jeigu J. J. pasirinkus nuosavybės teisių atkūrimui Ginčo sklypą jau po to, kai su ieškove galėjo ir turėjo būti sudaryta nuomos sutartis, pastarąją vėl būtų atsisakyta sudaryti, ieškovės teisės ir teisėti lūkesčiai būtų šiurkščiai pažeisti pakartotinai.

15.6.       Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam asmeniui dar nėra priimtas, o jo dėdė J. J. buvo tik įrašytas į pretendentų sąrašą. Todėl trečiasis asmuo dar neturi teisių, kurios galėtų būti pažeistos ar suvaržytos.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Valstybinės žemės sklypo, suformuoto žemės ūkio veiklai vykdyti, nuomos teisiniai santykiai, kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

16.2.       Pretendento J. J. (miręs) įpėdinio R. V. įgaliotas atstovas advokatas A. R., kuris 2022 m. gegužės 26 d. vykusiame IX-XI eiliškumų grupių pretendentų susirinkime pasirinko žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo informuotas, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bus išnuomotas ieškovei.

16.3.       Sprendimas atkurti nuosavybės teises pretendentui J. J. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dar nėra priimtas

16.4.       Teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.   

Dėl ginčui aktualių aplinkybių

18.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „BelArenda“ pateikė atsakovės NŽT Vilniaus rajono skyriui 2018 m. lapkričio 23 d. prašymą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovė prašė jai išnuomoti 25 metų laikotarpiui valstybinės žemės plotus, kuriuos jai leista laikinai naudoti pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant Ginčo skylą – 6,00 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) seniūnijos ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovė), (duomenys neskelbtini) kaime, laisvos žemės fondo plane pažymėtą numerius (duomenys neskelbtini). NŽT Skyriui priėmus ieškovės prašymą, 2019 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

19.       NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ nuspręsta rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planas ir laisvos žemės fondo žemės žiniaraštis, priskiriant laisvos žemės fondo žemei Ginčo sklypą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog skundžiamas sprendimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove Ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį, kol nėra išspręstas trečiojo asmens nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo sklypą klausimas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-384/1999, Nr. 3K-3-1128/2000, 3K-3-665/2001, Nr. 3K-3-937/2002, Nr. 3K-7-655/2004, Nr. 3K-3-611/2006, Nr. 3K-3-593/2006 ir kt.). Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis laisvos žemės fondas ir tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir toks turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą (1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999).

22.       Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1128 ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,25 ha žemės sklypą. Ieškovė teigė esanti vienintelė pretendentė į šį sklypą po tėvo mirties, nes jai priklauso dalis gyvenamojo namo šiame sklype. Ji prašė pripažinti negaliojančiais tam tikrus sprendimus ir pirkimo-pardavimo sutartį. Kasacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas nepagrįstai vilkino procesą perduodamas bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, nors pirmosios instancijos sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1128).

23.       Civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2001 kasacinis teismas nagrinėjo klausimus, susijusius su teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ir teisės aktų, reglamentuojančių žemės asmeniniam ūkiui skyrimą, tarpusavio santykio problemą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 20 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-665/2001).

24.       Civilinėje byloje Nr. 3K-3-937 kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai yra pretendentai, prašantys atkurti nuosavybės teisę į konkretų žemės sklypą, šis žemės sklypas negali būti parduodamas, kol nėra išspręstas žemės grąžinimo buvusiam savininkui klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-937).

25.       Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 3K-7-655 ginčas kilo tarp ieškovių ir atsakovų: Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ bei Palangos miesto savivaldybės tarybos dėl nuosavybės teisių gynimo atkuriant jas natūra. Kasacinis teismas konstatavo, kad vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1428 ,,Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos”, Klaipėdos apskrities viršininkas 2001 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 526 patvirtino, kad Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centrui ,,Pušynas” suteiktas naudotis 99 metams valstybinis žemės sklypas. Teisėjų kolegija vertino, kad šiuo atveju nebuvo sprendžiamas visiškai naujo žemės sklypo suteikimo klausimas, o tik teisiškai sutvarkytas dar 1965 m. tuometinių vietos valdžios organų sprendimu suteikto žemės sklypo tolesnis naudojimas. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad ginčijamais administraciniais aktais ir jų pagrindu sudaryta panaudos sutartimi žemės sklypas kartu su prašoma atkurti ieškovių nuosavybėn žemės sklypo dalimi nebuvo perleistas tretiesiems asmenims, taigi, laikytinas teisiškai nepagrįstu kasatorių argumentas, kad žemės sklypas galėjo būti perleistas neteisėtai, neišsprendus šio turto nuosavybės atkūrimo klausimo. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-384/1999) esančiais išaiškinimais, nes nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinė situacija nėra tapačios nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-655).

26.       Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006 konstatavo, kad 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 (įsigaliojo 2002 m. balandžio 19 d.), kuriuo buvo pakeistas ir papildytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, įsigaliojimo metu ginčo žemės sklypas nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei ir turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl žemės grąžinimo savininkams natūra, prieš tai išsprendus šio sklypo nuomos sutarties nutraukimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006).

27.       Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2006 konstatavo, kad priimant ieškovų ginčijamus Vyriausybės nutarimą ir sudarant sandorius, tuo metu negalėjo būti pažeistos ieškovų teisės į žemės nuosavybės atkūrimą, nes nuosavybės teisėms atkurti tuo metu dar nebuvo visų būtinų įstatyme nustatytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2006).

28.       Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

29.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta byloje, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ nuspręsta rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planas ir laisvos žemės fondo žemės žiniaraštis, priskiriant laisvos žemės fondo žemei Ginčo sklypą. 2022 m. gegužės 26 d. vykusiame pretendentų susirinkime J. J. pasirinko gauti nuosavybėn neatlygintinai Ginčo sklypą. J. J. suprojektuoti aštuoni žemės sklypai, įskaitant Ginčo sklypą. J. J. (jo teisių perėmėjui R. V.) priklauso atkurti nuosavybės teises į Ginčo žemės sklypą, tačiau skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną sprendimas atkurti nuosavybės teises pretendentui J. J. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dar nebuvo priimtas. Svarbu pažymėti, kad ieškovė Ginčo sklypo nuomos sutarties sudarymą inicijavo dar 2018 metais, kuomet pateikė NŽT 2018 m. lapkričio 23 d. prašymą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-421/2024 konstatavo, jog „Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta 2021 m. balandžio 7 d. ir pateikta žemėtvarkos skyriui. Atsakovės Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 9 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jame pastabų nenurodė. Trečiojo asmens (apelianto) dėdė J. J. Ginčo žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pasirinko tik 2022 m. gegužės 26 d. vykusiame IX-XI eiliškumų grupių pretendentų susirinkime. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, J. J., kaip pretendento į Ginčo sklypą, teisės atsirado jau po to, kai su ieškove galėjo ir turėjo būti sudaryta nuomos sutartis. Taip pat svarbu pažymėti, kad skundžiamu sprendimu Ginčo žemės sklypą NŽT įpareigota ieškovei ne parduoti, o tik išnuomoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai civilinei bylai, todėl minėtose bylose pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais vadovautis nėra teisinio pagrindo.

30.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad trečiajam asmeniui atkūrus nuosavybės teises į Ginčo sklypą, jam pereitų Ginčo sklypo nuomos sutarties sąlygos, o nustačius 25 metų nuomos terminą, šiam laikotarpiui nebūtų užtikrintas faktinis žemės grąžinimas teisėtam jos savininkui, būtų nepagrįstai suvaržytos trečiojo asmens nuosavybės teisės, faktiškai būtų eliminuojama trečiojo asmens ūkinės veiklos laisvė, būtų nepagrįstai apribota trečiojo asmens nuosavybės teisė į Ginčo sklypą.

31.       Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto įstatymo nuostatos nenumato, jog asmeniui pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nuomos sutartis iki atkuriamos nuosavybės teisės turi būti nutraukiama. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, jog iki atkuriant piliečiui nuosavybės teises gražinant jam žemę lygiaverčiu žemės sklypu, dėl grąžintinos žemės gali būti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Asmuo esant sudarytai tokiai sutarčiai nepraranda teisės atkurti nuosavybės teisę į pasirinktą sklypą.

33.       Svarbu akcentuoti tai, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo apeliantui dar nėra priimtas, todėl jis dar neįgijo teisių, kurios galėtų būti pažeistos ar suvaržytos. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. spalio 9 d. nutarimu byloje Nr. 28/2010 „Dėl nuosavybės teisių į išnuomotą žemę atkūrimo“ pripažino, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostata „teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip“ neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostata „jeigu šalys nesusitaria kitaip“, aiškinama CK 6.562 straipsnio 6 punkto kontekste, reiškia ir tai, jog žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta žemės savininko, kuriam atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamą užstatytą žemę grąžinant ją natūra, ir jos nuomininko, kuriam nuosavybės teise priklauso šioje žemėje esantys pastatai ir statiniai, susitarimu. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėto įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostata „jeigu šalys nesusitaria kitaip“, aiškinama minėtose CK nuostatose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, suponuoja inter alia tai, kad nuomotojo teisėms ir pareigoms pagal valstybinės žemės nuomos sutartį perėjus žemės savininkui, kuriam atitinkama užstatyta žemė grąžinta natūra, jo ir šios žemės nuomininko, kuriam nuosavybės teise priklauso minėtoje žemėje esantys pastatai ir statiniai, susitarimu: gali būti pakeistas žemės nuomos sutarties turinys, inter alia žemės nuomos mokesčio, nuomojamos žemės dydis; žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta; pastatų ir statinių savininko galimybė naudotis žemės nuomos sutarties dalyku esančiu žemės sklypu ar jo dalimi gali būti užtikrinta nustatant inter alia daiktines teises. Žemės nuomos sutartis prieš terminą vienos iš šalių reikalavimu gali būti nutraukta tais atvejais, kai kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai ir taip iš esmės yra pažeidžiama sutartis, inter alia įstatyme expressis verbis nustatytais sutarties pažeidimo atvejais. Atsiradus išimtinėms sutartinių įsipareigojimų vykdymą ar įvykdymo gavimą iš esmės pasunkinančioms aplinkybėms, atitinkančioms įstatyme nustatytus kriterijus, ir šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, sutartis gali būti nutraukta arba jos sąlygos pakeistos teismo tvarka; sutartis teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu gali būti pakeista ir tuo atveju, kai kita šalis ją iš esmės pažeidė. Tarp žemės savininko ir joje esančių statinių savininko nutrūkus žemės nuomos santykiams, statinių savininko galimybė naudotis žeme, reikalinga šiems statiniams naudoti pagal paskirtį, gali būti užtikrinta servitutu, kuris, statinių ir žemės savininkams nesusitarus, gali būti nustatytas teismo tvarka.

34.       Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, jam atkūrus nuosavybės teises į Ginčo sklypą, nebūtų nepagrįstai suvaržytos nuosavybės teisės, kadangi galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad šalims nesusitarus dėl nuomos sutarties nutraukimo, sutartis gali būti nutraukta arba jos sąlygos pakeistos teismo tvarka.

35.       Apeliantas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys trečiojo asmens atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. 

37.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                      Rasa Bartašienė

                                                       Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

        Birutė Simonaitienė