Civilinė byla Nr. e2A-608-798/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01216-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.26; 2.6.27; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bretalita“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bendrovė ,,Helvetia Assurances“ SA, uždaroji akcinė bendrovė „Integre Trans“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bretalita“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės 44 500 Eur nuotolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su draudėja UAB ,,Integre Trans“ sudarė Ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-934-1036, kuria pagal Ekspedijavimo draudimo taisykles Nr. 038 apdraudė draudėjos atsakomybę krovinių ekspedijavimo metu, kylančią iš ekspedijavimo sutarčių, apimančių logistikos procesą. 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymu Nr. 92019120027 (toliau – ir Užsakymas, ginčo Užsakymas) draudėja UAB ,,Integre Trans“ susitarė su atsakove, kad pastaroji perveš krovinį (televizorius) iš Lenkijos į Prancūziją. Pagal sudarytą užsakymą pervežimui Nr. 92019120027, atsakovei buvo uždrausta perleisti krovinio pervežimą tretiesiems asmenims, tačiau atsakovė užsakė krovinio pervežimą Lenkijos įmonėje „K. K.“. Krovinys turėjo būti pristatytas į Prancūziją 2019 m. gruodžio 10 d., tačiau į paskirties vietą pristatytas nebuvo, t. y. pervežimo metu krovinys prarastas ir neatsirado iki šiol. Vadovaujantis Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo liudijimu (polisu) Nr. 710-934-1035 Ypatingųjų sąlygų 3.1.2 punktu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo draudėjai 44 500,66 Eur draudimo išmoką: 39 500,66 Eur dydžio draudimo išmoka išmokėta 2021 m. rugpjūčio 17 d., papildoma 5 000 Eur dydžio draudimo išmoka išmokėta 2021 m. gruodžio 23 d. Ieškovas atlygino draudėjos patirtą žalą, todėl, įgyvendindamas savo subrogacijos teisę, reikalauja išmokėtos sumos iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens.
3. Atsakovė UAB ,,Bretalita“ prašė atmesti ieškinį, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą ir neįrodytą. Atsakovės teigimu, ieškovas praleido Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau – CMR konvencija) 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kai ieškinį vežėjui reiškia žalą atlyginęs draudikas, jam senaties termino pradžia nustatoma ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo, bet pagal CMR konvencijos 32 straipsnio taisykles. Krovinio praradimo atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui. Ginčo atveju vienerių metų senaties terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo 2020 m. sausio 9 d. ir pasibaigė 2021 m. sausio 9 d. Pretenzija atsakovei pateikta 2021 m. birželio 2 d., t. y. jau suėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti ir atsakovė prašė jį taikyti.
4. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas neturi ir reikalavimo teisės. Ieškovas klaidingai ieškinyje nurodo, kad atsakovė Užsakymą sudarė su UAB „Integre Trans“. Vežimo Užsakymą atsakovė sudarė su Prancūzijos įmone ,,Integre Trans France“ SARL, todėl reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo gali reikšti tik ši įmonė ar jos reikalavimą perėmęs asmuo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų perėmęs reikalavimo teisę iš šios Prancūzijos įmonės, t. y. neįrodė savo reikalavimo teisės į atsakovę. Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmokas Nyderlandų įmonei DP SURVEY GROUP N. V. ir UAB „Integre Trans“, subrogacijos pagrindu perėmė šių asmenų reikalavimo teises, tačiau nei DP SURVEY GROUP N. V., nei UAB „Integre Trans“ niekada neturėjo jokių reikalavimo teisių į atsakovę, nes jų niekada nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Užsakymui, kurį atsakovė sudarė su Prancūzijos įmone ,,Integre Trans Frans“ SARL, ieškovo nurodytas draudimas negaliojo, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas sumokėjo draudimo išmokas. Ieškovas nesiėmė veiksmų ištirti įvykį ir nustatyti visas reikšmingas aplinkybes dėl atsakovės atsakomybės ir pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Iš bylos medžiagos ir šalių procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudimo išmoka, dėl kurios atlyginimo reiškiamas ieškinys, draudiko išmokėta pagal Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo sutartį, kuria, kaip minėta, ieškovas buvo apdraudęs ekspeditoriaus atsakomybę, kylančią iš ekspedijavimo sutarčių, apimančių logistikos procesą. Taigi, draudimo išmoka buvo išmokėta krovinio siuntėjui, patyrusiam žalą dėl draudėjo (vežėjo) vykdyto vežimo metu prarasto krovinio. Atsižvelgiant į tai, draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, veikė pirmosios teisinių santykių grupės tarp pervežimo paslaugos užsakovo (kliento) ir vežėjų apimtyje ir atlygino siuntėjui žalą, kilusią draudėjai (kaip vežėjai) praradus krovinį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys priskirtinas vidiniams vežėjų tarpusavio teisiniams santykiams, nes yra vežėjų grandinėje dalyvavusių vežėjų tarpusavio reikalavimai, susiję su vežėjų turėta ir draudikui išmokėjus draudimo išmoką įvykdyta bendra prievole siuntėjui padengti krovinio praradimu padarytą žalą. Šią išvadą patvirtina ir byloje pateikta survejerio ataskaita, kurioje ,,Integre Trans France“ įvardinta vežėju (ekspeditoriumi).
7. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad dėl prarasto krovinio atsiradusius nuostolius siuntėjui ,,TCL“ (jo atstovui) atlygino ieškovas, veikdamas kaip UAB ,,Integre Trans“ draudikas. Tuo tarpu kiti vežėjai, taip pat ir atsakovė, vežimo teisiniame santykyje dalyvavo kaip kiti susitariantieji vežėjai. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką atlyginant praradus krovinį padarytą žalą ir įstojęs į teisinius santykius draudėjo UAB ,,Integre Trans“ vietoje, CMR konvencijos prasme veikia ne kaip užsakovas (siuntėjas), o kaip vienas iš susitariančiųjų vežėjų pirmiau aptartoje vežėjų vidinių tarpusavio teisinių santykių apimtyje. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę byloje, nes, atsižvelgiant į CMR konvencijos nuostatas, nuo to priklauso tiek atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo našta bei apimtis, tiek taikytino ieškinio senaties termino skaičiavimas.
8. Teismas pažymėjo, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką krovinį apdraudusiam siuntėjui ar civilinę atsakomybę apdraudusiam vežėjui, perima šių reikalavimo teisę į žalą padariusį vežėją ir šią reikalavimo teisę įgyvendina per terminus, skaičiuojamus vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ekspeditoriaus (draudėjos) atsakomybės draudikas ieškovas, išmokėjęs naudos gavėjui (siuntėjui) draudimo išmoką už padarytą žalą praradus krovinį, nukreipė subrogacinį reikalavimą į susitariančiąją vežėją (atsakovę). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią susitariančiuosius vežėjus tarpusavio vidiniuose santykiuose dėl vežime padarytos žalos praradus krovinį atlyginimo regreso tvarka.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad draudimo išmoką kompensuodamas siuntėjo dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius išmokėjo dalimis – 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 23 d. mokėjimais. Taigi, nustatyta, kad paskutinis ieškovo mokėjimas, kuriuo grindžiamas ieškinio reikalavimas, buvo atliktas 2021 m. gruodžio 23 d.; pretenzija atsakovei pateikta 2021 m. birželio 2 d., ieškovo ieškinys teisme gautas 2022 m. rugsėjo 26 d. Teismas, atsižvelgdamas į sprendime pacituotą kasacinio teismo praktiką sprendė, kad ieškovas savo regresinį reikalavimą atsakovei pateikė nepraleidęs ieškinio senaties termino (CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 4 dalis). Teismas pripažino pagrįstais ieškovo teiginius, kad nagrinėjamu atveju taikytinas vienerių metų senaties terminas, skaičiuotinas nuo draudimo išmokos sumokėjimo dienos, kuris nebuvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, argumentai, susiję su galimais tyčiniais vežėjo veiksmais ir dėl to taikytinu prailgintu trejų metų senaties terminu, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą. Pripažinus, kad ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino, teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.
10. Pagal CMR 37 straipsnio 1 dalį, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Vis dėlto, esminė prielaida tokiems reikalavimams reikšti, yra aplinkybė, kad tiek kompensaciją siuntėjui išmokėjęs vežėjas, tiek vežėjas, kuriam reiškiamas reikalavimas atlyginti šią kompensaciją, dalyvavo ginčo vežime. Nagrinėjamu atveju ieškovas to neįrodė, todėl pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu.
11. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinį sprendė, kad atsakovė pagrįstai nurodė, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų buvusius sutartinius vežimo santykius tarp UAB ,,Integre Trans“ ir UAB ,,Bretalita“. Ieškinyje bei ieškovo atstovo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad vežimas atliktas pagal draudėjos UAB ,,Integre Trans“ Užsakymą neatitinka realybės, nes Užsakymą pateikė ir ginčo vežime dalyvavo ,,Integre Trans France“ SARL. Pateiktų įrodymų kontekste aplinkybė, kad galimai UAB ,,Integre Tans“ ir ,,Integre Trans France“ SARL yra susijusios, vienai grupei priklausančios įmonės, nepaneigia to, jog sutartiniai santykiai siejo atsakovę su ,,Integre Trans France“ SARL, bet ne su UAB ,,Integre Trans“.
12. Ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovei grindė priedu Nr. 1 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-934-1036, kuriuo buvo susitarta, kad apdraustaisiais pagal nurodytą draudimo liudijimą, pasirašytą ieškovo ir draudėjos UAB ,,Integre Trans“, įtraukiami: draudėja UAB ,,Integre Trans“ ir apdraustieji ,,Integre Trans“ GmbH, ,,Integre Trans France“. Tačiau, teismo vertinimu, šis dokumentas nepagrindžia ieškovo reikalavimo teisės pagal ginčo vežimą, nes iš priedo Nr. 1 II punkto matyti, kad buvo susitarta, jog draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai yra vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai ir pervežimus vykdo draudėjo arba apdraustųjų įmonių darbuotojai. Taigi, draudimo apsaugai galioti priede Nr. 1 buvo nustatytos dvi sąlygos: 1) vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai; 2) pervežimus vykdo draudėjos UAB ,,Integre Trans“ arba apdraustųjų įmonių ,,Integre Trans“ GmbH, ,,Integre Trans France“ darbuotojai. Įtvirtinant šias sąlygas, tekste jos siejamos jungtuku ,,ir“, kas, lingvistiškai aiškinant, leidžia suprasti, kad draudimo apsaugai galioti reikalingos abi šios sąlygos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas plačiau šių priedo Nr. 1 nuostatų aiškinimo pakomentuoti negalėjo, dėl jų turinio procesiniuose dokumentuose nepasisakė, nors atsakovė šiuo argumentu rėmėsi. Taigi nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo pervežimo Užsakymas buvo UAB ,,Integre Trans“. Priešingai, prieš tai aptarti dokumentai leidžia nustatyti, kad šis Užsakymas buvo kitos įmonės – ,,Integre Trans France“ SARL.
13. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta būtina sąlyga, kad draudėja buvo sudariusi sutartį dėl ginčo vežimo su atsakove ar kad draudėja būtų apdraudusi ,,Integre Trans France“ SARL Užsakymą. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės, nes pagal bylos duomenis ginčo vežimo Užsakymą atsakovė sudarė su Prancūzijos įmone ,,Integre Trans France“ SARL, todėl reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo galėtų reikšti ši įmonė ar jos reikalavimą perėmęs asmuo. Ieškovas nepateikė duomenų, jog būtų perėmęs reikalavimus iš šios Prancūzijos įmonės ar apdraudęs jos atsakomybę.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo teiktuose procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose įrodymuose nemažai nenuoseklumo, klaidų, prieštaravimų. Dėl to pripažino pagrįstomis atsakovės nurodytas pastabas, kad į bylą ieškovo pateiktas pranešimas apie žalą yra pagal kitą draudimo sutartį ir kitą CMR važtaraštį, skirtinguose dokumentuose nesutampa nurodomi duomenys apie krovinį, sprendimuose dėl draudimo išmokos mokėjimo nurodomas kitas draudimo poliso numeris. Atsakovės procesiniuose dokumentuose buvo keliami klausimai, kad pateiktoje survejerio ataskaitoje atsakovė nėra minima, kad skiriasi joje ir CMR važtaraštyje nurodyti duomenys apie krovinį, tačiau ieškovo atstovas platesnių paaiškinimų šiais klausimais nepateikė. Iš bylos medžiagos galima pastebėti, jog yra minimi du skirtingi atvejai, kai dingo krovinys. Galimai dėl to pateikti nenuoseklūs dokumentai, ką pripažino ir ieškovas, rašytiniuose paaiškinimuose prašydamas nesiremti ieškinio priedais Nr. 15, 16, 18, kaip pateiktais per klaidą iš kitos žalos. Tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos nuosekliai pagrįsti ir įrodyti reiškiamus reikalavimus, o, nepasinaudojus teismo ne kartą priminta teise teikti išsamesnius papildomus duomenis bei paaiškinimus, nepašalinus prieštaravimų, rizika tenka savo teise bei pareiga įrodinėti tinkamai nepasinaudojusiai proceso šaliai.
15. Pasisakydamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės teismas nurodė, kad įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių bei trečiojo asmens UAB ,,Integre Trans“ paaiškinimus, pripažino nesant pakankamo pagrindo nustatyti, kokio turinio įsipareigojimus prisiėmė atsakovė Užsakymo pagrindu, todėl negalima pripažinti įrodytu buvus sutartinį draudimą perduoti vežimą tretiesiems asmenims. Iš 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymo Nr. 92019120027 turinio matyti, kad jame nėra nurodoma jokių specialiųjų sąlygų ar apribojimų vežėjai UAB ,,Bretalita“ vykdant vežimą. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažino nesant pakankamo pagrindo nustatyti, kad atsakovė būtų įsipareigojusi neperleisti vežimo tretiesiems asmenims pagal Užsakymo sąlygas. Ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų – Užsakymu nustatytos sutarties pažeidimo, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių taisyklių turinį Užsakymo suformavimo metu. Nenustačius tokios pareigos, nėra pagrindo pripažinti ir jos pažeidimo.
16. Nagrinėjamu atveju, nenustačius pagrindo pripažinti įrodytu sutartinių įsipareigojimų neperleisti vežimo tretiesiems asmenims pažeidimo, matyti, kad atsakovė iš esmės atliko tuos pačius veiksmus vežime, kaip ir ,,Integre Trans France“ SARL – pasitelkė kitą vežėją ir perleido vežimą jam. Vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti didelį nerūpestingumą ar tyčinius veiksmus žalos atsiradimo atžvilgiu. Atsakovė paaiškino, kad, naudodamasi profesionalia krovinių vežimo platforma „trans.eu“, užsakė Slovakijos transporto bendrovę ,,Tadetrans“ s.r.o. pervežti krovinį; pastaroji pateikė atsakovei transporto įmonės licenciją ir draudimo poliso kopiją; bendravimas vyko įprastai. Ieškovas nepagrindė, kokiu pagrindu tokio pobūdžio atsakovės veiksmai turėtų būti vertinami kaip itin neatsargūs ar lemiantys asmeninę atsakovės atsakomybę CMR konvencijos 37 straipsnio 1 dalies prasme. Pastebėtina, kad survejerio ataskaitoje yra nurodyta, jog ,,ekspeditorius, kuris paskyrė įmonę ,,Tadetrans“ ir netiesiogiai ,,K. K.“, rinkdamasis vežėją per skaitmeninę platformą ,,trans.eu“ ir skirdamas faktinį vežėją prekių transportavimui, nepademonstravo deramo apdairumo“. Vis dėlto, iš išdėstytų survejerio nustatytų žalos priežasčių matyti, jog buvo nustatyta, kad krovinio vagystė įvykdyta neleistinai perėmus įmonės ,,Tradetrans“ duomenis, gerai organizuotų asmenų. Dėl to nepripažintina, kad atsakovės veiksmai buvo itin neatsargūs, prilygintini tyčiniams. Kartu pastebėjo, kad survejerio ataskaita šioje dalyje nagrinėjamo klausimo aspektu vertintina kritiškai, nes atsakovė iš viso neidentifikuota kaip dalyvavusi vežime, o vežėju, kuris perdavė krovinį ,,Tadetans“ s.r.o., įvardijama ,,Integre Trans France“. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys turi būti atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Draudimo sutarties Priedu Nr. 1 prie Draudimo sutarties susitarta, kad apdraustaisiais pagal nurodytą draudimo liudijimą įtraukiami: draudėja UAB „Integre Trans“ ir apdraustieji „Integre Trans“ GmbH, „Integre Trans France“. Be to, Priedo II punkte nustatyta, kad draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai yra vykdomi UAB „Integre Trans“ pervežimo užsakymai ir pervežimus vykdo draudėjo arba apdraustųjų įmonių darbuotojai.
17.2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nesutinka su teismo argumentais, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Ieškovas reikalavimo teisę įgijo pagal CK 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (subrogacijos tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo dvi draudimo išmokas: 39 500,66 Eur dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir papildoma 5 000 Eur dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta 2021 m. gruodžio 23 d. Pirmoji išmoka buvo pervesta DP SURVEY GROUP N. V., kadangi šį įmonė veikė kaip „Integre Trans France“ SARL įgaliotas asmuo, pateikė reikalavimo teisę pagrindžiantį dokumentą, todėl draudimo išmoka buvo išmokėta DP SURVEY GROUP N. V.. UAB ,,Integre Trans“ išmokėjo 5 000 Eur sumą „DP legal“, todėl ieškovas atlygino UAB „Integre Trans“ nuostolius.
17.3. Šioje byloje teismas atmetė ieškovo ieškinį, nes ieškovas neįrodė reikalavimo teisės, nes Užsakymas buvo sudarytas tarp „Integre Trans France“ SARL ir atsakovės. Su tokiais teismo argumentais nesutiko, nurodė, kad pagal CMR konvenciją vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui. Jei per šį laikotarpį kroviniui padaroma žala, atsakingas už ją yra vežėjas, kuris gali būti atleistas nuo atsakingas nuo atsakomybės tik CMR konvencijoje nurodytai atvejais. Šiuo atveju atsakovė veikė kaip vežėjas todėl yra atsakinga dėl krovinio praradimo, kadangi krovinys nebuvo pristatytas.
17.4. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimo teisę atsakovei grindė priedu Nr. 1 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-934-1036, kuriuo buvo susitarta, kad apdraustaisiais pagal nurodytą draudimo liudijimą, pasirašytą ieškovo ir draudėjos UAB ,,Integre Trans“, įtraukiami: draudėja UAB „Integre Trans“ ir apdraustieji ,,Integre Trans“ GmbH, ,,Integre Trans France“. Nesutinka su teismo argumentu, kad šis dokumentas nepagrindžia ieškovo reikalavimo teisės pagal ginčo vežimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023. Vadovaujantis teismo logika, jeigu asmuo, kuriam buvo atlyginta žala, kreiptųsi tiesiogiai į atsakovę, teismas atmestų jo reikalavimą, kas prieštarautų kasacinio teismo praktikai civilinėje byloje e3K-3-13-1075/2023. Be to, ieškovo draudimo išmokos mokėjimo pagrindas nėra šios bylos objektas, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad atsakovė perėmė įsipareigojimą pervežti krovinį iš vežėjo ir krovinys nebuvo pristatytas. Dėl to buvo padaryta žala krovinio savininkui, kuri kildinimą iš delikto. Todėl susitarantis vežėjas turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovę.
17.5. Šioje byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė įsipareigojo pristatyti krovinį ir kad veikė kaip vežėjas. Aplinkybė, kad atsakovė ne pati vežė krovinį, o samdė kitą asmenį, neturi jokios reikšmė ir neeliminuoja atsakovės atsakomybės, kadangi atsakovės atsakomybė kyla iš sutarties. Jei asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Dviejų vežėjų sudarytas susitarimas dėl atsakomybės prieš krovinio siuntėją galioja tik šių vežėjų santykiams. Šis susitarimas negali paveikti krovinio siuntėjo ar gavėjo teisių, pareigų ar teisėtų interesų, taigi taip pat negali būti laikomas ribojančiu krovinio siuntėjo teisę pasirinkti, kuriam vežėjui – pirmajam ar tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio sugadinimą, – reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Priešingu atveju tokio vežėjų tarpusavio susitarimo taikymas krovinio siuntėjui ar gavėjui reikštų nukrypimą nuo CMR konvencijos, todėl pagal CMR konvencijos 41 straipsnį būtų niekinis ir negaliotų.
17.6. Šiuo atveju atsakovė galėtų būti atleista nuo atsakomybės, jeigu krovinys būtų nepristatytas dėl siuntėjo kaltės, tačiau tokių duomenų nebuvo nustatyta. Šioje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurio atleistų atsakovę nuo atsakomybės. Atsakovė, įsipareigojo veikti kaip vežėjas, tokiu būdu prisiėmė atsakomybę už vežimą nepriklausomai nuo to, ar ji krovinį vežė savo transporto priemonėmis ar pasitelkė kitą asmenį faktiniam krovinio pervežimui. Kitoks CMR konvencijos nuostatų aiškinimas negalimas, nes nepagrįstai sumažintų joje gana griežtai ginamas siuntėjo teises ir jų apsaugos galimybes nuostolių atlyginimo atvejais.
17.7. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad survejerio tyrime nei atsakovė, nei UAB „Integre Trans“ nėra minimos ir jų veiksmai ar dalyvavimas ginčo vežime nenustatyti. Tai, kad survejerio ataskaitoje neminimas nei UAB ,,Bretalita“, nei UAB ,,Integre Trans“ neturi jokios reikšmės šios bylos baigčiai, nes Užsakymas buvo sudarytas su atsakove ir jį įsipareigojo pervežti krovinį. Be to, survejeriui buvo formuojama užduotis ne logistikos grandinės nustatymas, o dingusio krovinio bei faktinio vežėjo paieška.
17.8. Teismas taip pat netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintas procesinio atstovavimo teisės nuostatas. Byloje nėra įrodymo, pagrindžiančio (tik įgaliojimas), kad trečiojo asmens UAB „Integre Trans“ atstovas yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Bretalita“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ieškovo nesusigaudymą faktinėse aplinkybėse patvirtina tai, kad ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas primygtinai teigė, kad atsakovei užsakymą pateikęs asmuo yra jo draudėjas UAB „Integre Trans“, kol pats trečiasis asmuo UAB „Integre Trans“ teismui vienareikšmiškai nurodė, kad ginčo vežimo užsakovas yra „Integre Trans France“ SARL. Klaidingas supratimas apie faktinį ginčo vežimo užsakovą lėmė tai, kad ieškovas, kaip draudikas, nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką draudėjui UAB „Integre Trans“, nors šis asmuo niekaip ir jokia forma nedalyvavo ginčo vežime, neturėjo jokių santykių su atsakove ir atitinkamai neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovę dėl ginčo krovinio. Ieškovas, nepagrįstai išmokėjęs draudimo išmoką draudžiamajame įvykyje nedalyvavusiam ir jokios reikalavimo teisės į atsakovę neturinčiam asmeniui, taip pat neįgijo jokios reikalavimo teisės į atsakovę subrogacijos pagrindu.
18.2. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priimant sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 pateiktų išaiškinimų. Atsakovės teigimu, ieškovas klaidingai aiškina savo reikalavimo kilmės prigimtį ir dėl subrogacijos perimtas teises ir pareigas. Civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar krovinio praradimas yra draudžiamasis įvykis, o konkrečiai buvo sprendžiama, ar ieškovas turi reikalavimo teisę ir kokios pareigos bei teisės dėl subrogacijos jam perėjo.
18.3. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalo įrodyti ne tik savo reikalavimo teisę, bet visas atsakovės atžvilgiu taikytinas deliktinės atsakomybės sąlygas dėl krovinio siuntėjui padarytos turtinės žalos (ne draudimo išmokos), tačiau nagrinėjant civilinę bylą nė vienos iš jų neįrodė.
18.4. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį, tačiau savo pareigos neįvykdė, o atsakovės neteisėtus veiksmu kildina iš CMR konvencijos 3, 17 ir 36 straipsnių nuostatų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas apeliaciniame skunde keičia savo poziciją dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nei tai nurodė ir aiškino ieškinyje. Teikdamas ieškinį, ieškovas argumentavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes perdavė krovinį vežti kitam vežėjui taip pažeisdama tariamas UAB „Integre trans“ krovinių ekspedijavimo taisykles.
18.5. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į kitų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą susiklosčiusios situacijos atveju, konkrečiai dėl žalos dydžio. Ieškovas ieškinyje prašė atlyginti 44 500 Eur nuostolius, kurie susideda iš dviejų dalių, t. y. 39 500,66 Eur draudimo išmokos ir 5 000 Eur papildomos draudimo išmokos pagal susitarimą. Vis dėlto, ieškovas ieškinyje nepaaiškina, kaip buvo apskaičiuota būtent tokia žala. Krovinio vertė buvo 87 385,32 Eur, krovinio neto svoris – 4 592,16 kg. Ieškovas nenurodo, dėl kokių priežasčių buvo mokėtos dvi draudimo išmokos ir kodėl buvo būtent išmokėtos 39 500,66 Eur Nyderlandų įmonei DP SURVEY GROUP N. V. ir 5 000 Eur draudėjui UAB „Integre Trans“, bet ne Užsakymą atsakovei pateikusiai „Integre Trans France“ SARL. Be kita ko, draudimo išmokų suma nesutampa su ieškinio suma, todėl nėra aišku, kaip ieškovas apskaičiavo patirtos žalos dydį.
18.6. Pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo argumento dėl netinkamo atstovavimo, atsakovė nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Integre Trans“ atstovo dalyvavimas byloje niekaip negalėjo nulemti to, kad civilinė byla būtų išspręsta neteisingai. Atitinkamai ieškovo nurodyta aplinkybė dėl tariamo netinkamo trečiojo asmens UAB „Integre Trans“ atstovavimo niekaip nesukuria jokio sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl ko sprendimas galėtų būti panaikintas ar civilinė byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Helvetia Assurances SA prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie nurodyti atsakovės atsiliepime.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. draudikas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir draudėja UAB ,,Integre Trans“ sudarė Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-934-1036, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. buvo apdrausta ekspeditoriaus atsakomybė, kylanti iš ekspedijavimo sutarčių, apimančių logistikos procesą.
23. Priedu Nr. 1 prie vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-934-1036 buvo susitarta, kad apdraustaisiais pagal nurodytą draudimo liudijimą įtraukiami: draudėja UAB ,,Integre Trans“ ir apdraustieji ,,Integre Trans“ GmbH, ,,Integre Trans France“. Priedo II punkte nustatyta, kad draudimo apsauga galioja tik tuomet, kai yra vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai ir pervežimus vykdo draudėjo arba apdraustųjų įmonių darbuotojai.
24. 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymu Nr. 92019120027 (Užsakymas) ,,Integre Trans France“ SARL užsakė krovinio pervežimą vežėjai UAB ,,Bretalita“. Užsakyme nurodyta krovinio paėmimo vieta 2019 m. gruodžio 7 d. adresu Lenkijoje iš TCL Operations Poland Sp.o.o; krovinio pristatymo vieta – 2019 m. gruodžio 10 d. adresu Prancūzijoje, ,,BUT International“. Užsakymo formoje nurodyta, kad ,,užsakymui taikomos Krovinių ekspedijavimo taisyklės, skelbiamos ,,ČIA“, ir pateikiama aktyvi nuoroda. Nurodomas pasikrovimo kodas FRDBUM9NO54/35297.
25. 2019 m. gruodžio 7 d. CMR krovinio važtaraštyje Nr. 35297/1 nurodoma: siuntėjas TCL Operations Polska Sp.z.o.o. adresu Lenkijoje, prekių pristatymo vieta ,,BUT International“ adresu Prancūzijoje; vežėjas ,,K. K.“; krovinio svoris 4592,16 kg, kiekis 396 vnt.
26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prekės – televizoriai – buvo paimtos vežti iš Lenkijos, tačiau į paskirties vietą Prancūzijoje pristatytos nebuvo.
27. 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimu apie žalą pagal CMR draudimo polisą Nr. 710-932-645540 draudėja UAB ,,Integre Trans“ pranešė draudikui ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialui, kad 2019 m. gruodžio 10 d. įvyko įvykis – dingo krovinys. Aprašant įvykio aplinkybes nurodyta, kad ,,Integre Trans užsakė subkontraktorių UAB ,,Bretalita“ pervežti krovinį iš Lenkijos į Prancūziją, UAB ,,Bretalia“ užsakė subkontraktorių ,,K. K.“, kuris paėmęs krovinį dingo“. Nurodomas CMR važtaraščio Nr. 35262-1; krovinio svoris 4679,04 kg, kiekis 498 vnt.
28. 2020 m. kovo 10 d. survejerio ataskaitoje (dokumentiniame tyrime dėl 2019 m. gruodžio 6 d. netikro vežėjo įvykdytos televizorių vagystės iš sunkvežimio su priekaba) nurodoma, kad krovinio siuntėjas ,,TCL Operations Polska“ Sp.o.o., pristatymo vieta – ,,BUT International“; vežėjas (ekspeditorius) – ,,Integre Trans France“, vežėjas – ,,Tadetrans“ s.r.o.; faktiškai (netikras vežėjas) – ,, K. K.“.
29. 2021 m. birželio 2 d. ,,Integre Trans France“ SARL pateikė pretenziją UAB ,,Bretalita“ dėl 2019 m. gruodžio 5 d. krovinio pervežimo užsakymo Nr. 92019120027, reikalaudama kompensuoti prarasto krovinio vertę, t. y. 87 385,32 Eur. Pretenzijoje nurodoma, kad pagal sudarytą užsakymą pervežimui (Krovinių pervežimo taisyklių 2.4 punktas) UAB ,,Bretalita“ buvo uždrausta perleisti krovinio pervežimą tretiesiems asmenims, tačiau ji krovinio pervežimą perleido, krovinys į iškrovimo vietą Prancūzijoje nebuvo pristatytas, t. y. buvo prarastas ir neatsirado iki šiol; UAB ,,Bretalita“ laikoma atsakinga už krovinio praradimą.
30. 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu dėl įvykio Nr. 1035-0934_1-001 draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pranešė draudėjai UAB ,,Integre Trans“, kad 2019 m. gruodžio 10 d. įvykis, kai visas krovinys (televizoriai) buvo pavogtas, vadovaujantis Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo liudijimu (polisu) Nr. 710-934-1035 Ypatingųjų sąlygų 3.1.2 punktu, yra pripažįstamas draudžiamuoju; apskaičiuota 39 500,66 Eur draudimo išmoka (pritaikius 5 000 Eur išskaitą) pervedama į ,,DP Survey Group N. V.“ banko sąskaitą. Mokėjimas atliktas 2021 m. rugpjūčio 18 d. ,,TLC“, ,,Integre Trans“ įgaliojimo laišku suteikė įgaliojimą ,,DP Legal“, ,,DP Survey Group NV“ išieškoti pinigus / žalos atlyginimą dėl 2019 m. gruodžio 7 d. įvykio pagal CMR Nr. 35297/1, nepristačius 396 televizorių.
31. 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu dėl įvykio Nr. 1035-0934_1-1001 draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pranešė draudėjai UAB ,,Integre Trans“, kad atlikus tyrimą pagal 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą, kai buvo pavogtas krovinys (televizoriai), vadovaujantis Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo liudijimu (polisu) Nr. 710-934-1035, Ypatingųjų sąlygų 3.1.2 punktu, įvykis pripažintas draudžiamuoju ir pagal 2021 m. gruodžio 20 d. susitarimą mokama 5 000 Eur išskaitos suma į UAB ,,Integre Trans“ banko sąskaitą. Mokėjimas atliktas 2021 m. gruodžio 23 d.
32. Šiame kontekste ieškovas (draudikas), išmokėjęs draudimo išmokas nepristačius prekių nukentėjusiam asmeniui siuntėjui ,,TCL Operation Poland“ Sp.o.o. (jo įgaliotam atstovui ,,DP Survey Group N. V.“) ir UAB ,,Integre Trans“, 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, prašydamas priteisti išmokėtų draudimo išmokų dydžio nuostolių atlyginimą iš atsakovės ir nurodydamas, kad atsakovė, pažeidusi Užsakymo sąlygas ir buvusi itin neatidi, atsakydama už savo pasitelktus subvežėjus, yra atsakinga dėl krovinio dingimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, kuriuo ieškinys yra atmestas, nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Ieškovas reikalavimo teisę įgijo pagal CK 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (subrogacijos tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
35. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
36. Be kita ko ieškovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė reikalavimo teisės, nes Užsakymas buvo sudarytas tarp „Integre Trans France“ SARL ir atsakovės. Nurodė, kad pagal CMR konvenciją vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui. Jei per šį laikotarpį kroviniui padaroma žala, atsakingas už ją yra vežėjas, kuris gali būti atleistas nuo atsakomybės tik CMR konvencijoje nurodytai atvejais. Šiuo atveju atsakovė veikė kaip vežėjas, todėl yra atsakinga dėl krovinio praradimo, kadangi krovinys nebuvo pristatytas.
37. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, skundžiamo teismo sprendimo bei apeliacinio skundo argumentais, turi pagrindo sutikti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinio reikalavimų atsakovei neįrodė. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, paaiškinimų ar atsikirtimų, kurie galėtų susieti vykdytą ginčo vežimą su UAB ,,Integre Trans“. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB ,,Integre Tans“ ir ,,Integre Trans France“ SARL yra du atskiri bei savarankiškai veikiantys juridiniai asmenys. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ginčo vežimo sutartiniai santykiai susiklostė būtent tarp UAB ,,Integre Trans“ ir UAB ,,Bretalita“. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apeliaciniame skunde nepaneigta aplinkybė, kad ginčo Užsakymą pateikė ir vežime dalyvavo ,,Integre Trans France“ SARL. Vien faktinė aplinkybė, kad UAB ,,Integre Tans“ ir ,,Integre Trans France“ SARL gali būti susijusios ir / arba vienai grupei priklausančios įmonės, nepaneigia to, jog sutartiniai santykiai siejo atsakovę su ,,Integre Trans France“ SARL, bet ne su UAB ,,Integre Trans“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į svarbią aplinkybę, kad draudimo apsaugai galioti priede Nr. 1 buvo nustatytos dvi sąlygos: 1) vykdomi UAB ,,Integre Trans“ pervežimo užsakymai; 2) pervežimus vykdo draudėjos UAB ,,Integre Trans“ arba apdraustųjų įmonių ,,Integre Trans“ GmbH, ,,Integre Trans France“ darbuotojai. Pagrįsta yra manyti, kad draudimo apsaugai galioti reikalingos abi šios sąlygos. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB ,,Integre Tans“ perėmė reikalavimo teisę iš ,,Integre Trans France“ SARL reikšti pretenzijas atsakovei dėl žalos atlyginimo.
38. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023. Anot ieškovo, vadovaujantis teismo logika, jeigu asmuo, kuriam buvo atlyginta žala, kreiptųsi tiesiogiai į atsakovę, teismas atmestų jo reikalavimą, kas prieštarautų kasacinio teismo praktikai civilinėje byloje e3K-3-13-1075/2023. Be to, ieškovo draudimo išmokos mokėjimo pagrindas nėra šios bylos objektas, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad atsakovė perėmė įsipareigojimą pervežti krovinį iš vežėjo ir krovinys nebuvo pristatytas. Dėl to buvo padaryta žala krovinio savininkui, kuri kildinimą iš delikto. Todėl susitarantis vežėjas turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovę.
39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
40. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
41. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016), kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006).
42. Teisėjų kolegija susipažinusi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 nustatė, kad joje buvo sprendžiamas klausimas dėl būtinumo nustatyti, ar pagrįstai draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju, sprendžiant dėl draudiko subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą iš šią padariusio asmens. Joje kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami klausimai dėl to, ar pagrįstai ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį, kad ieškovo teiktuose procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose įrodymuose yra nemažai nenuoseklumo, klaidų, prieštaravimų, tačiau teismas nagrinėjamu atveju netyrė ir nenurodė, jog ieškovas įvykį nepagrįstai pripažino draudžiamuoju. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę ir kokios pareigos bei teisės dėl subrogacijos jam perėjo. Dėl to, ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis nelaikytina teismo precedentu nagrinėjamoje byloje, o apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, vertintinas kaip nepagrįstas.
43. Nors apeliaciniame skunde ieškovas pagrįstai teigė, kad atsakovė galėtų būti atleista nuo atsakomybės, jeigu krovinys būtų nepristatytas dėl siuntėjo kaltės, tačiau tokių duomenų nebuvo nustatyta; šioje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios atleistų atsakovę nuo atsakomybės; atsakovė, įsipareigojo veikti kaip vežėjas, tokiu būdu prisiėmė atsakomybę už vežimą nepriklausomai nuo to, ar ji krovinį vežė savo transporto priemonėmis ar pasitelkė kitą asmenį faktiniam krovinio pervežimui; šioje byloje yra aiškiai nustatyta ir apeliaciniame skunde nepaneigta aplinkybė, jog ginčo Užsakymą pateikė ir vežime dalyvavo ,,Integre Trans France“ SARL. Minėta, kad vien faktinė aplinkybė, kad UAB ,,Integre Tans“ ir ,,Integre Trans France“ SARL gali būti susijusios ir / arba vienai grupei priklausančios įmonės, nepaneigia to, jog sutartiniai santykiai siejo atsakovę su ,,Integre Trans France“ SARL, bet ne su UAB ,,Integre Trans“. Šios aplinkybės jau savaime paneigia ieškovo teisę subrogacijos pagrindu reikšti reikalavimą atsakovei, kurią teisiniai santykiai siejo su ,,Integre Trans France“ SARL.
44. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad survejerio tyrime nei atsakovė, nei UAB „Integre Trans“ nėra minimos ir jų veiksmai ar dalyvavimas ginčo vežime nenustatyti. Tai, kad survejerio ataskaitoje neminimas nei UAB ,,Bretalita“, nei UAB ,,Integre Trans“ neturi jokios reikšmės šios bylos baigčiai, nes Užsakymas buvo sudarytas su atsakove ir jį įsipareigojo pervežti krovinį. Be to, survejeriui buvo formuojama užduotis ne logistikos grandinės nustatymas, o dingusio krovinio bei faktinio vežėjo paieška.
45. Nors ir galima būtų pritarti ieškovo argumentui, kad survejeriui buvo formuojama užduotis ne logistikos grandinės nustatymas, o dingusio krovinio bei faktinio vežėjo paieška, tačiau ieškovo argumentai šioje dalyje taip pat yra susiję su ginčo Užsakymo teisiniais santykiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia skunde ieškovas, tas faktas, kad survejerio ataskaitoje neminimas nei UAB ,,Bretalita“, nei UAB ,,Integre Trans“ turi reikšmės šios bylos baigčiai, ypač šias aplinkybes vertinant visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste.
46. Galiausiai ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydamas, kad teismas netinkamai taikė CPK įtvirtintas procesinio atstovavimo teisės nuostatas. Byloje nėra įrodymo, pagrindžiančio (tik įgaliojimas), kad trečiojo asmens UAB „Integre Trans“ atstovas yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą.
47. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Integre Trans“ interesus 2023 m. kovo 30 d. įgaliojimo pagrindu atstovavo Sergej Blinov (įgaliojimai, vykdant teismo įpareigojimą, pateikti po teismo posėdžio). Protokoline nutartimi teismo posėdis buvo atidėtas 2023 m. gegužės 10 d., kuriame trečiojo asmens atstovas nedalyvavo. Išklausius nurodyto teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovo atstovas nekėlė klausimų ir prieštaravimų dėl UAB „Integre Trans“ išduotų įgaliojimų, sutiko, jog teismo posėdis vyktų trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Taigi, vertintina, kad šiuos argumentus ieškovas nurodė tik apeliaciniame skunde ir neteikė jų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio klausimus apeliantas galėjo ir turėjo kelti sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jų vertinti.
48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus šioje nutartyje atsakyta. Kiti apelianto argumentai neturi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba yra išvestiniai iš kitų argumentų, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teisinius santykius dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, tokiu būdu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
50. Atsakovė UAB „Bretalita“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo iš ieškovo priteisti 4 366,89 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
51. Trečiasis asmuo Helvetia Assurances SA pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo iš ieškovo priteisti 1 690 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
53. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, kurie apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 7 punktas).
54. Išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teismo buvo patirtos 2023 m. liepos mėn. Pagal Rekomendacijų 7 punktą vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,50 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 547,35 Eur (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Atsakovei iš ieškovo priteisiama 2 547,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiojo asmens interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas kaip ir atsakovės interesus bei į tai, jog trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai buvo identiški atsakovės atsiliepimo argumentams, sprendžia, kad trečiojo asmens naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1000 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bretalita“ (juridinio asmens kodas 110725724) 2 547,35 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 35 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 10017013).
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Helvetia Assurances SA (juridinio asmens kodas 339489379) 1000 Eur (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 10017013).
Teisėjai Jadvygos Mardosevič
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė